Byla I-343-355/2008

1Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, pirmininkaujant teisėjui Donatui Dauniui, dalyvaujant kolegijos nariams teisėjams Marytei Švažienei ir Virginijui Stankevičiui, sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei, nedalyvaujant pareiškėjai B. T., dalyvaujant jos atstovams R. T. ir advokatui Povilui Juzikiui, dalyvaujant atsakovių Valstybės įmonės Registrų centro ir Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo atstovei Irenai Kučinskienei, dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių miesto savivaldybės tarybos atstovui advokatui Gintarui Žičkui, dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Eugenijaus Kazlausko individualios įmonės savininkui Eugenijui Kazlauskui, nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities viršininko administracijos atstovui.

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos B. T. skundą atsakovėms Valstybės įmonės Registrų centrui ir Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Šiaulių miesto savivaldybės tarybai, Šiaulių apskrities viršininko administracijai, Eugenijaus Kazlausko individualiai įmonei dėl Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2005-01-18 sprendimo, Valstybės įmonės Registrų centro 2007-11-21 sprendimo panaikinimų,

3Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Nustatė

4Pareiškėja kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydama:

51. Panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2007 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 387 ir panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2005 m. sausio 18 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta suformuoti nekilnojamąjį daiktą susisiekimo komunikacijas – automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. 4400-0075-1113, registro įrašo Nr. 44/50953, esančią Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje, ir jį kaip savarankišką nekilnojamąjį daiktą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2005 m. sausio 18 d. sprendimą dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą susisiekimo komunikacijas – automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. 4400-0075-1113, registro įrašo Nr. 44/50953, esančią Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

62. Priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje.

7Pareiškėjos atstovas advokatas Povilas Juzikis teismo prašė skundą patenkinti ir panaikinti skundžiamus aktus. Nurodė, jog B.Tarasevičienė nustatyta tvarka ir terminais yra pateikusi prašymą atkurti jai nuosavybės teises į savininko A. G. valdytą žemės sklypą, esantį Aido gatvėje, Šiaulių mieste, buvusiame Lieporių kaime Nr. 79. Šiaulių miesto savivaldybės taryba nustatyta tvarka dalijo žemės sklypus, sklypas, kurį pretendentė norėtų susigrąžinti natūra, užstatytas savivaldybei priklausančia aikštele, todėl pareiškėja nustatyta tvarka kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su reikalavimu pripažinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiksmus vilkinimu ir įpareigoti atkurti jai nuosavybės teises. Vienas iš skundo argumentų buvo tai, kad sklype yra aikštelė, kuri yra suformuota kaip nekilnojamasis turtas ir ji įregistruota Šiaulių miesto savivaldybėje nuosavybės teise, todėl pagal piliečių nuosavybės atkūrimo teises sklypas yra išperkamas ir negali būti formuojamas pretendentei susigrąžinti natūra. Todėl pareiškėja išsireikalavo iš Valstybės įmonės Registrų centro bylą, su ja susipažino ir pastebėjo, kad aikštelės teisinė registracija atlikta nesant jokių teisinių pagrindų. Nėra nekilnojamojo daikto suformavimo dokumentų, nuosavybės teisių atsiradimą patvirtinantis dokumentas neatitinka nekilnojamo turto registro įstatyme numatytų reikalavimų. Pareiškėjos nuomone, nurodytas Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo sprendimas yra neteisėtas. Centrinis registratorius išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, paliko Šiaulių filialo sprendimą nepakeistu, todėl pareiškėja nustatyta tvarka šį sprendimą apskundė teismui. Nurodė, jog nekilnojamo turto registre registravimo procedūros susideda iš dviejų etapų: pirma, tai nekilnojamo daikto suformavimas, antra – nuosavybės teisių į tą nekilnojamą turtą įregistravimas. Tam, kad būtų nekilnojamasis daiktas suformuotas, turi būti įstatymų nustatyta tvarka parengti kadastro duomenys ir priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas dėl tų duomenų (tam tikri dokumentai). Susipažinus su nekilnojamojo turto kadastro registro byla, nustatyta, jog joje nėra nė vieno dokumento, įrodančio, jog su ginču susijusi aikštelė yra pastatyta teisėtai, tai yra nėra statinių pripažinimo akto, vykdomojo komiteto sprendimo dėl galimumo naudotis ta aikštele. Mano, jog daiktas buvo suformuotas nesant juridinio pagrindo. Centrinio registratoriaus sprendimo motyvas, kad Statybos įstatymo nuostatos dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti konkrečiu atveju nėra taikomos, nes aikštelė yra statyta 1983 m. – iki Statybos įstatymo įsigaliojimo, pareiškėjos nuomone, yra nepagrįstas, nes nėra nė vieno dokumento, patvirtinančio, kad ta aikštelė iš tikrųjų yra sukurta 1983 m. Tokius duomenis registrų centras nustatė iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2003-07-10 rašto, kuriuo administracija pažymi, kad aikštelė yra pastatyta 1983 m., jis yra įsegtas į nekilnojamojo turto kadastro registro bylą, tačiau nė vieno dokumento, patvirtinančio, kad tikrai tokie dalykai buvo, nėra pateikta, todėl tai kelia pagrįstų abejonių. Iki Statybos įstatymo įsigaliojimo statinių statybą reglamentavo kiti teisės aktai, pagal kuriuos 1983 metais aikštelės statybai turėjo būti išduotas statybos leidimas, aikštelė turėjo būti pripažinta tinkama naudotis. Tokių dokumentų byloje nėra, todėl, pareiškėjos nuomone, tokia statyba turi būti pripažinta savavališka statyba, o į savavališką statybą negalima įgyti nuosavybės teisių. Šiuo atveju Valstybės įmonė Registrų centras Šiaulių filialas atliko registraciją pagal vienintelį dokumentą Šiaulių apskrities viršininko administracijos surašytą 2004-12-21 priėmimo – perdavimo aktą. Pareiškėjos nuomone, tai nėra dokumentas statybos teisėtumui pripažinti, daiktas yra suformuotas netinkamai ir to nepakako įregistruoti patį daiktą registre. Atsisakydamas tenkinti pareiškėjos skundą, centrinis registratorius nurodė, jog Statybos įstatymo nuostatos dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti šiuo konkrečiu atveju netaikomos, nes sukuriant aikštelę negaliojo pats Statybos įstatymas, tačiau visiškai nenurodo, kokios nuostatos turėtų būti taikomos ir kodėl turėtų būti tokia išvada. Centrinis registratorius nurodo vienintelę aplinkybę, kad kai nebuvo išduoti statybos leidimai ar tuo metu jie buvo nebūtini, statinių savininkai ar asmenys, valdantys nekilnojamą turtą patikėjimo teise, turi pateikti tik nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjos nuomone, šita teisės norma atitinka nekilnojamojo turto kadastro įstatymo redakcijos, galiojusios 2004-01-01, nuostatą, kurioje buvo iš tikrųjų nustatyta, kad tų dokumentų nereikia, tačiau registracija buvo atlikta 2005-01-18 šiai teisės normai jau nebegaliojant. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojančio įstatymo 12 str. 4 d. buvo konkrečiai nustatyta, kad dėl statinių, kurie buvo pastatyti iki 1991 m., sąrašą statinių ir dokumentus, kuriuos reikia pateikti nekilnojamojo turto registro tvarkytojai, nustato Vyriausybė. Yra vienintelis sąrašas nustatytas Vyriausybės – senų statinių, pastatytų iki 1991m. kaimo vietovėje, įregistravimas. Iki 1959 m. iš viso nebuvo jokios statinių įstatymų tvarkos, jie iš viso be dokumentų buvo registruojami. Ta teisinė registracija kaimuose nebuvo vykdoma. Pareiškėjos atstovas taip pat nurodė, jog Statybos įstatymo 2 str. 4 d. numatyta laikinųjų statinių sąvoka, tai yra jog aikštelės su dirbtine danga yra laikomos laikinais statiniais. Žinome, kad laikino statinio eksploatavimo terminas negali būti ilgesnis kaip 3 metai, o šiuo atveju aikštelė buvo pastatyta 1983 metais. Be to, pagal įstatymą toks statinys negali būti laikomas statiniu, nes jis negali būti priskiriamas nei prie kelių, nei prie statinių. Tokie statiniai skirti transporto priemonių eismui, o toje aikštelėje joks eismas nevyksta – tai yra visiškai atskiras objektas.

8Atsakovių Valstybės įmonės Registrų centro ir Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo atstovė Irena Kučinskienė teismo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad šiuo atveju Nekilnojamojo turto registre įregistruota aikštelė vadovaujantis Civilinio kodekso 4.2 straipsnio 2 dalimi yra nekilnojamas daiktas, nes pagal savo prigimtį yra susijusi su žemės sklypu ir jos negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jos paskirties ir iš esmės nesumažinus jos vertės. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 2 dalį yra inžinerinis statinys, kuris pagal statinių techninį reglamentą STR. 1.01.09.:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus 5 priedas klasifikuojamas kaip susisiekimo komunikacija kelio - inžinerinis statinys. Dėl statybos metų paaiškino, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymo Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 107.4 punktą jie gali būti nustatyti pagal raštišką naudotojo pareiškimą. Taip yra ir šioje byloje. Šiaulių miesto savivaldybės daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą yra įregistruotos 2004-12-21 perdavimo-priėmimo aktu, kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo perdavė, o Šiaulių miesto savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo priėmė Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą pagrindu. LR valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-13 nutarimu Nr. 870. Šiuo nutarimu patvirtintos tvarkos 9 punkte numatyta, kad turtas savivaldybių nuosavybėn perduodamas pagal perdavimo aktus. Minėtos tvarkos 6 punktas nustato, kad savivaldybės perduotą valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka, kas ir buvo tiksliai taip padaryta. Pažymėtina, kad pareiškėja neginčija nuosavybės teisių. Dėl nekilnojamojo daikto įregistravimo teisėtumo paaiškino, jog formuojant kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus statinius, kuriems statyti ar kitaip pertvarkyti, įstatymų nustatyta tvarka nebuvo išduoti statybos leidimai, ar tie statiniai pastatyti tada, kai šių reikalavimų nebuvo, arba tokie leidimai pagal įstatymus nebūtini, statinių savininkai ar juridiniai asmenys, valdantys nekilnojamąjį turtą patikėjimo teise, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui turi pateikti tik nuosavybės teisę ar valdymo teisę patvirtinančius dokumentus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis A -571-03). Statiniai, kurių statyba baigta iki Statybos įstatymo įsigaliojimo, negali būti formuojami šio įstatymo nustatyta tvarka. Byloje Nr. A8-746-05 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (nutartis 2005m. birželio 23 d.), pasisakydamas dėl valstybinio turto, kuris buvo pastatytas iki LR statybos įstatymo priėmimo, statybos ir valdymo teisėtumo konstatavo, kad „nors byloje nėra duomenų, kad ginčo aikštelė pagal tuo metu galiojusius teisės aktus buvo tinkamai teisiškai įforminta, tačiau preziumuojama, kad ši aikštelė pirminio jos savininko – valstybės – buvo pastatyta bei valdoma teisėtai“. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos pateikti dokumentai dėl aikštelės bei daiktinių teisių į ją registravimo Nekilnojamojo turto registre yra pakankami prašymo dėl įregistravimo tenkinimui, ir VĮ Registrų centras su skundu nesutinka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2000-06-27 Nr. VIII-1764 12 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pateikiamų dokumentų sąrašą statinių, įgytų ar pastatytų iki 1991 m. liepos 25 d., nustato Vyriausybė. Tokia tvarka yra nustatyta statinių registravimui kaimo vietovėje, tačiau nereglamentuota, kaip reikėtų registruoti miesto teritorijoje. Todėl nustatyta registravimo tvarka statiniams kaimo vietovėse yra taikoma kaip analogija.

9Trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių miesto savivaldybės tarybos atstovas advokatas Gintaras Žičkus teismo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog atsakovas priimdamas ginčijamą sprendimą ir registruodamas nekilnojamąjį turtą taikė specialius įstatymus, laikėsi tinkamos procedūros. Akcentavo, jog ji yra kitokia, nei nustatyta privačiuose santykiuose. Nurodė, jog byloje esantis dokumentas patvirtina, kad turtas nuosavybės teise buvo perduotas savivaldybei 2004-12-21 perdavimo-priėmimo aktu. Aktas yra sudarytas specialių teisės aktų pagrindu – Valstybės turto perdavimo įstatymu, 1998-07-13 Vyriausybės nutarimu Nr.870 nustatyta Tvarka. Šios tvarkos 9.4 p. nurodo, kad automobilių stovėjimo aikštelė perduodama pagal perdavimo-priėmimo aktą, kuriame nurodomas objekto pavadinimas, adresas, inventorizacijos data, įsigijimo bei perdavimo data, likutinė vertė. Byloje esantis aktas atitinka šią teisės normą, jog Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 11 str. 1 d. numato galimybę įregistruoti nekilnojamąjį turtą, kai nebuvo išduoti statybos leidimai, esant tik nuosavybės teisių dokumentui – perdavimo-priėmimo aktui. Todėl mano, jog atsakovo sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

10Trečiojo suinteresuoto asmens Eugenijaus Kazlausko individualios įmonės savininkas Eugenijus Kazlauskas nurodė, jog skundo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismui. Aikštelė yra savivaldybės nuosavybė, sutarties pagrindu ją nuomoja nuo 1994-04-10. Jos paskirtis – automobilių saugojimo aikštelė. Už tai moka nuomos ir žemės mokestį.

11Trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities viršininko administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Raštu prašė teismo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Skundo pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.

12Skundas netenkintinas ir atmestinas kaip nepagrįstas.

13Iš pareiškėjos skunde suformuluotų reikalavimų matyti, jog jie yra susiję su nekilnojamojo turto registracijos bei nekilnojamojo turto registro tvarkytojų (teritorinio ir centrinio registratoriaus) veiksmų teisėtumu, tai yra pareiškėja iš esmės ginčija Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2005-01-18 sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Sprendimu kaip nekilnojamas daiktas suformuota automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. 4400-0075-1113, esanti Šiaulių mieste, Aido gatvėje, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos vardu į ją įregistruotos nuosavybės teisės (b.l. 75, nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos 7 l.). Taip pat ginčija Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos institucijos, 2007-11-21 sprendimą Nr. 387, kuriuo pareiškėjos prašymas nebuvo tenkintinas ir teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas paliktas galioti (b.l. 16-17).

14Pareiškėja atskiru reikalavimu neginčija trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nuosavybės teisės į ginčo statinį, taip pat ir 2004-12-21 priėmimo- perdavimo akto, nors skundo pagrįstumą motyvuoja nuosavybės teises ginčytinomis aplinkybėmis. Nurodo, jog, pareiškėjos nuomone, Šiaulių miesto savivaldybės taryba į ginčo automobilių stovėjimo aikštelę negalėjo įgyti nuosavybės teisių, nes aikštelė yra savavališka statyba (b.l. 4).

15Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija mano, jog šuo atveju tikslinga apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas. Šios bylos ginčo dalyką sudaro atsakovių sprendimų pagrįstumas bei teisėtumas, todėl teisėjų kolegija, nenagrinės pareiškėjos motyvų, nesusijusių su bylos ginčo dalyku.

16Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialas 2005-01-18 įregistravo nekilnojamąjį daiktą susisiekimo komunikacijos - automobilių stovėjimo aikštelę (unikalus Nr. 4400-0075-1113) 890,00 kv.m. ploto, esančią Šiaulių m. sav. teritorijoje, ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nuosavybės teises į ją. Juridinis įregistravimo pagrindas: 2004-12-21 priėmimo - perdavimo aktas (b.l. 75, nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos 5 l.). Pagal šį priėmimo-perdavimo aktą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1046, perdavė, o Šiaulių miesto savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo priėmė Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą – automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie Aido g. 12 pastato, kurios bendras plotas 890,00 kv. m., inventorizacija atlikta 2003-08-28. Minėtas 2004-12-21 priėmimo-perdavimo aktas yra galiojantis, dėl jo teisėtumo ginčų nevyksta.

17Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarką reglamentuoja 1997 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymas Nr. VIII-546 (toliau – Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimu „Dėl valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“ patvirtinta Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo savivaldybėms priskirto valstybės turto perdavimo tvarka (toliau – Tvarka).

18Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nurodoma, jog turto perdavimo-priėmimo aktas yra teisinis pagrindas įstatymų nustatyta tvarka registruoti perduotą turtą turto registre. Tvarkos 6 punktas nurodo, kad savivaldybių administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka.

19Pagal 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 (toliau – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo) 7 straipsnio 3 dalį statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. 1996 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas Nr. I-1240 įsigaliojo 1996-09-01.

20Teisėjų kolegijos nuomone, bylos medžiaga įrodyta, jog ginčo automobilių stovėjimo aikštelė buvo pastatyta 1983 metais, t.y. iki Statybos įstatymo įsigaliojimo, todėl remiantis teisės aktų galiojimo laiko atžvilgiu taisyklėmis, minėto įstatymo nuostatos dėl ginčo aikštelės statybos teisėtumo negali būti taikomos, nes aikštelės pastatymo bei eksploatavimo pradžios metu negaliojo.

21Teismas atmeta pareiškėjos nurodytus motyvus, jog byloje nėra nustatyta ginčo automobilių stovėjimo aikštelės pastatymo data, kaip nepagrįstus ir neteisėtus. Pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymo Nr.522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 107.4 punktu, tais atvejais, kai statiniams statyti ar rekonstruoti nustatyta tvarka nebuvo išduoti leidimai, tie statiniai pastatyti tada, kai šių reikalavimų nebuvo arba tokie leidimai pagal įstatymus nebūtini, statybos (rekonstravimo) metai nustatomi pagal kitus pateiktus dokumentus arba, nesant statybos (rekonstravimo) metus patvirtinančių dokumentų, pagal raštišką naudotojo pareiškimą. Šiuo atveju byloje yra 2003-07-10 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos turto valdymo skyriaus raštas Nr. STR-1502 „Dėl automobilių stovėjimo aikštelių statybos metų“ (b.l. 75), kuriame nurodoma, jog remiantis atitinkamų gyvenamųjų namų (kvartalų) statybos metais, automobilio stovėjimo aikštelė Aido g. 12 įrengta 1983 metais. Šis raštas yra galiojantis, ginčo dėl jo nėra.

22Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, jog ginčo aikštelės teisėtu savininku buvo valstybė, kuriai pagal tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 97 straipsnį nuosavybės teise priklausė visas valstybinis turtas. Todėl, nors byloje nėra duomenų, kad ginčo aikštelė pagal tuo metu galiojusius teisės aktus buvo tinkamai teisiškai įforminta, tačiau yra preziumuojama, kad ši aikštelė pirminio jos savininko – valstybės – buvo pastatyta bei valdoma teisėtai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8 – 746 – 05).

23Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje (įsigaliojusioje nuo 2004-01-01) nurodoma, jog kadastro tvarkytojui pateikiamų dokumentų sąrašą, kai yra prašoma įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įgyti ar pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., nustato Vyriausybė.

24Teisėjų kolegija, susipažinusi su šį ginčą reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, konstatuoja, jog šios teisės normos pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nėra nustačiusi tvarkos, kaip registruoti senus statinius miestuose.

25Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ patvirtino tik statinių, esančių kaimo vietovėse, registracijos tvarką.

26Teisėjų kolegija atsižvelgdama į šią įstatymo spragą bei vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, nurodančia, jog jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, mano, jog šiuo atveju byloje būtina vadovautis nurodyto Vyriausybės nutarimo Nr. 278 nuostatomis.

27Atsižvelgdama į minimo nutarimo 3, 5.5, 6.3 punktus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog statinių, kurie buvo įgyti ar pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., teisėtumą patvirtina vykdomojo komiteto potvarkiai, perdavimo-priėmimo aktai, privatizacijos dokumentai, kurie yra jokiais apribojimais nesuvaržytą nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai bei kurių pagrindu kadastro tvarkytojas įrašo ar pakeičia nekilnojamojo daikto kadastro duomenis. Šioje byloje atsakovas ir priėmė ginčijamą sprendimą vadovaudamasis 2004-12-21 priėmimo-perdavimo aktu, kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1046, perdavė, o Šiaulių miesto savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo priėmė Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą – automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie Aido g. 12 pastato, kurios bendras plotas 890,00 kv.

28Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija mano, jog ginčijami atsakovų sprendimai ir priimti teisėtai ir pagrįstai, jiems naikinti pagrindo nėra.

29Pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas teisėjų kolegija nenagrinės, kadangi pareiškėja jo nepagrindė jokiais dokumentais. Be to, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 39 str. numato, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis. Pareiškėja yra sumokėjusi 115 Lt žyminį mokestį, tai yra, sumokėta 15 Lt daugiau žyminio mokesčio, kuris yra grąžintinas sumokėjusiai pareiškėjai.

30Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 42str., 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

31Pareiškėjos B. T. skundą atsakovėms Valstybės įmonės Registrų centrui ir Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Šiaulių miesto savivaldybės tarybai, Šiaulių apskrities viršininko administracijai, Eugenijaus Kazlausko individualiai įmonei dėl Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2005-01-18 sprendimo, Valstybės įmonės Registrų centro 2007-11-21 sprendimo panaikinimų atmesti kaip nepagrįstą.

32Įpareigoti Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti B. T. 15 Lt žyminio mokesčio permoką sumokėtą 2007-12-10 mokėjimo kvitu AB bankas „Hansabankas“.

33Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, pirmininkaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos 3. Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,... 4. Pareiškėja kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą... 5. 1. Panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus... 6. 2. Priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai... 7. Pareiškėjos atstovas advokatas Povilas Juzikis teismo prašė skundą... 8. Atsakovių Valstybės įmonės Registrų centro ir Valstybės įmonės... 9. Trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių miesto savivaldybės tarybos atstovas... 10. Trečiojo suinteresuoto asmens Eugenijaus Kazlausko individualios įmonės... 11. Trečiojo suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities viršininko administracijos... 12. Skundas netenkintinas ir atmestinas kaip nepagrįstas.... 13. Iš pareiškėjos skunde suformuluotų reikalavimų matyti, jog jie yra susiję... 14. Pareiškėja atskiru reikalavimu neginčija trečiojo suinteresuoto asmens... 15. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija mano, jog šuo atveju tikslinga... 16. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė Valstybės įmonės Registrų centro... 17. Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn... 18. Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 4 straipsnio 7... 19. Pagal 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro... 20. Teisėjų kolegijos nuomone, bylos medžiaga įrodyta, jog ginčo automobilių... 21. Teismas atmeta pareiškėjos nurodytus motyvus, jog byloje nėra nustatyta... 22. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, jog... 23. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje (įsigaliojusioje... 24. Teisėjų kolegija, susipažinusi su šį ginčą reglamentuojančiais Lietuvos... 25. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 „Dėl... 26. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į šią įstatymo spragą bei vadovaudamasi... 27. Atsižvelgdama į minimo nutarimo 3, 5.5, 6.3 punktus, teisėjų kolegija... 28. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija mano, jog ginčijami atsakovų... 29. Pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas teisėjų kolegija... 30. Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 42str., 85-87... 31. Pareiškėjos B. T. skundą atsakovėms Valstybės įmonės... 32. Įpareigoti Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti... 33. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine...