Byla 2S-955-520/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Rasa Gudžiūnienė, Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Litrada“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovo UAB „Litrada“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia pagal ieškovo UAB „Litrada“ ieškinį atsakovams UAB „Inkaso“, UAB „Edvantus“,

Nustatė

2Ieškovas UAB „Litrada“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti negaliojančia 2009-12-14 reikalavimo perleidimo sutartį Nr.INK/EDV/09/12/14-5. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdomąsias bylas, pradėtas pagal 2009-08-24 vykdomąjį raštą Nr. 2-4567-772. Nurodė, kad šioje byloje yra ginčijamas sandoris, kurio pagrindu atsakovas UAB „Inkaso“ galbūt įgijo reikalavimo teisę į jį (ieškovą), t. y. teisę reikalauti iš jo Šiaulių miesto apylinkės teismo preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4567-772/2009 priteistą sumą, pagal išduotą vykdomąjį raštą, kuris iš dalies jau yra įvykdytas. Jis nėra įsitikinęs ne tik atsakovo UAB „Inkaso“ reikalavimo teisėtumu, bet ir atsakovo UAB „Edvantus“, kaip buvusio reikalavimo teisės savininko, statuso teisėtumu. Dėl to tikėtina, kad nesustabdžius vykdomosios bylos, atsakovas UAB „Inkaso“ gaus visus pinigus ir būsimas teismo sprendimas nebeteks prasmės, nes ginčijama reikalavimo perleidimo sutartis bus faktiškai įvykdyta. Neužkirtus kelio atsakovo UAB „Inkaso“ neteisėtiems veiksmams, ateityje bus būtina kelti kitas civilines bylas dėl jau kilusių pasekmių šalinimo. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovams, kadangi sužinoję apie prašymą atsakovai gali turėti įtakos greitesniam vykdymo procesui.

3Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. kovo 3 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, t. y. ieškovo reikalavimams užtikrinti sustabdė išieškomų iš ieškovo UAB „Litrada“ pagal 2009-08-24 vykdomąjį raštą Nr. 2-4567-772 piniginių lėšų išmokėjimą 2009-12-14 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. INK/EDV/09/12/14-5 pagrindu atsakovui UAB „Inkaso“. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovams. Teismas nustatė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo preliminaraus sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-4567-772, pradėtos vykdomosios bylos. Ieškovas prašo pripažinti negaliojančia 2009-12-14 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. INK/EDV/09/12/14-5, kuria reikalavimo teisė į ieškovą buvo perleista kitam kreditoriui, neįvykdytos prievolės dalis pagal 2009-05-29 preliminarų teismo sprendimą sudaro perleisto pagal ginčijamą perleidimo sutartį reikalavimo sumą. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ieškinio dalyku, todėl patenkinus ieškovo reikalavimus sunku būtų grąžinti šalis į pradinę padėtį, nes atsakovas jau būtų pradėjęs vykdymo veiksmus pagal ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį. Pažymėjo, kad atsakovui pradėjus vykdymo veiksmus ieškovui kiltų pareiga ginčyti nurodytus teisinius santykius, todėl kiltų nauji teisminiai ginčai. Teismas sprendė, jog kreditoriaus pasikeitimas ieškovui asmeninės reikšmės neturi, kadangi ieškovo reikalavimas yra susijęs su kreditoriaus reikalavimo teise, o ne kreditoriaus pareiga, dalį teismo sprendimo ieškovas jau yra įvykdęs, ieškovas neginčija reikalavimo perleidimo sutarties, kuria reikalavimas į ieškovą buvo perleistas atsakovui UAB „Edvantus“. Dėl to, vadovaudamasis CPK 145 str. 1 d. 10 p., ekonomiškumo principu, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas tenkino iš dalies – sustabdė išieškomų iš ieškovo pinigų išmokėjimą atsakovui UAB „Inkaso“.

4Ieškovas UAB „Litrada“ atskiruoju skundu prašo panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sustabdyti vykdomąsias bylas, pradėtas pagal 2009-08-24 vykdomąjį raštą Nr. 2-4567-772. Nurodo, kad nutartimi sukuriama situacija neatitinka CPK 144 str. 1 d. įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių tikslų, t. y. nutartimi nepakankamai apribojamos atsakovo UAB „Inkaso“ teisės įgytos ginčijamos reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Teismas sutiko, kad yra reikalinga stabdyti reikalavimo teisės perleidimo sutarties vykdymą, tačiau uždrausdamas antstoliui tik išmokėti išieškotas lėšas atsakovui, teismas neapribojo atsakovo teisių dalyvauti išieškojimo procese, todėl atsakovas gali reikalauti, kad antstolis vykdytų išieškojimą, areštuotų turtą, nurašytų lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, o tai atitinka reikalavimo teisės realizavimą. Dėl to teismas nevisapusiškai apribojo atsakovo galimybes padaryti žalą ir užtikrino jo teisėtų interesų apsaugą.

5Atsakovas UAB „Inkaso“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis iš esmės užtikrina tinkamą ieškovo teisių gynybą bei neprieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto esmei, yra proporcingos, atitinka tiek ieškovo, tiek jo interesus. Ieškovas ginčija tik perleidimo sutartį, o ne pačią skolą, ieškovas neginčija reikalavimo perleidimo sutarties, kurios pagrindu atsakovas UAB „Edvantus“ įgijo reikalavimo teisę į ieškovą, todėl iš dalies tenkinus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rizikos dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo nėra. Kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Net ir tuo atveju, jei teismas ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį pripažintų negaliojančia, tai nepanaikins ieškovo pareigos sumokėti skolą pagal 2009-05-29 preliminarų sprendimą bei jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, todėl ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės suteiktų perdėtą pranašumą ieškovui, nepagrįstai suvaržytų atsakovo teises daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Jo teisė dalyvauti išieškojimo procese neužkerta kelio ir nesudaro kliūčių galimam teismo sprendimui įvykdyti.

6Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

7Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, iškėlęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Litrada“ ieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pagrįstai vadovaudamasis CPK 144-145 str., sustabdė išieškomų iš ieškovo UAB „Litrada“ pagal 2009-08-24 vykdomąjį raštą Nr. 2-4567-772 piniginių lėšų išmokėjimą 2009-12-14 reikalavimo perleidimo sutarties Nr.INK/EDV/09/12/14-5 pagrindu atsakovui UAB „Inkaso“ ir netenkino ieškovo reikalavimo sustabdyti vykdomąsias bylas, pradėtas pagal 2009-08-24 vykdomąjį raštą Nr. 2-4567-772.

8Iš bylos dokumentų matyti, kad buvo iškelta civilinė byla dėl 2009-12-14 reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia pagal ieškovo UAB „Litrada“ ieškinį atsakovams UAB „Inkaso“, UAB „Edvantus“. Minėta 2009-12-14 reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovas UAB „Edvantus“ perleido reikalavimo teisę atsakovui UAB „Inkaso“ į ieškovą UAB „Litrada“ pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-05-29 preliminarų sprendimą. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimams užtikrinti sustabdė išieškomų iš ieškovo UAB „Litrada“ pagal 2009-08-24 vykdomąjį raštą Nr. 2-4567-772 piniginių lėšų išmokėjimą 2009-12-14 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. INK/EDV/09/12/14-5 pagrindu atsakovui UAB „Inkaso“, netenkino ieškovo prašymo sustabdyti vykdomąsias bylas, pradėtas pagal 2009-08-24 vykdomąjį raštą Nr. 2-4567-772. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu iš dalies buvo tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

9Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat teisę spręsti dėl būtinų konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių masto. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Teismas, parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones turi vadovautis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo arba pasidarymo nebeįmanomu. Taigi laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovui ar jo turtui teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp šalių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, šalių ginčą išsprendus, būtų neapsunkintas ir apskritai būtų įmanomas priimto sprendimo įgyvendinimas, t. y. įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010).

10Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo apriboti atsakovo UAB „Inkaso“ teises dalyvauti išieškojimo procese, t. y. visapusiškai apriboti atsakovo UAB „Inkaso“ galimybes padaryti žalą ir tokiu būdu visapusiškai užtikrinti ieškovo teisėtų interesų apsaugą, kadangi konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą, mastą, būdą lemia aplinkybės, susijusios su byloje pareikšto materialinio teisinio reikalavimo dalyku, jo pobūdžiu. Kaip nurodyta aukščiau, išieškojimas iš ieškovo UAB „Litrada“ vykdomas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-05-29 preliminaraus sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta priteisti iš UAB „Litrada“ UAB „Stiklo briauna“ 74040,82 Lt skolą, 2665,46 Lt delspinigių, 8717,42 Lt palūkanas, pagrindu. UAB „Stiklo briauna“ perleido reikalavimo teisę į UAB „Litrada“ UAB „Statybų palydovas“, UAB „Statybų palydovas“ perleido reikalavimo teisę UAB „Edvantus“, o UAB „Edvantus“ reikalavimo teisę į ieškovą pagal minėtą preliminarų teismo sprendimą dėl 53760,72 Lt skolos ir netesybų perleido atsakovui UAB „Inkaso“. Ieškovas šioje byloje pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančia 2009-12-14 reikalavimo perleidimo sutartį Nr.INK/EDV/09/12/14-5, kuria atsakovas UAB „Edvantus“ perleido reikalavimo teisę į ieškovą atsakovui UAB „Inkaso“, ieškovas neginčija reikalavimo perleidimo sutarties, kuria reikalavimas į ieškovą buvo perleistas atsakovui UAB „Edvantus“, neginčija preliminariu teismo sprendimu priteistos skolos, dalį skolos ieškovas jau yra sumokėjęs. Tai reiškia, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-05-29 preliminaraus sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas yra vykdomas, vykdomojo rašto teisėtumo ieškovas neginčija. Pažymėtina, kad CPK 18 str. įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog atsakovas gali reikalauti antstolio vykdyti išieškojimą, nurašyti lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, o tai atitiktų reikalavimo teisės realizavimą, būtų padaryta žala ieškovui, kadangi antstolis vykdymo veiksmus atlieka įstatymų nustatyta tvarka, išieškotos iš ieškovo lėšos nebus išmokėtos atsakovui UAB „Inkaso“. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškinio dalyką ir sustabdė išieškomų iš ieškovo pagal 2009-08-24 vykdomąjį raštą Nr. 2-4567-772 piniginių lėšų išmokėjimą atsakovui UAB „Inkaso“, o ne pagal minėtą vykdomąjį raštą pradėtas vykdomąsias bylas. Pirmosios instancijos taikytos laikinosios priemonės užtikrina būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo realų įvykdymą, t. y. pripažinus ginčijamą reikalavimo sutartį negaliojančia pinigai nebus išmokėti atsakovui UAB „Inkaso“, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo taikytos laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirties ir tikslų neatitinkančios laikinosios apsaugos priemonės, kad buvo ar bus pažeisti ieškovo teisėti interesai. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, parinko šioje byloje taikytinas laikinąsias apsaugos priemones, atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.

11Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 12,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškovo atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovo UAB „Litrada“ į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

12Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,

Nutarė

15Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

16Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo UAB „Litrada“ 12,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai