Byla 2-127-786/2010

1Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Ragauskienė, sekretoriaujant Nijolei Kriauzienei, dalyvaujant ieškovui Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui Ričardui Juozainiui, bendraieškio Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui Justinui Kupriui, bendraieškio VĮ Anykščių miškų urėdijos atstovui Kęstučiui Bilbokui, atsakovui S. A., atsakovų S. A. ir I. A. atstovei advokatei Vidai Leonovienei, nedalyvaujant atsakovei I. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir bendraieškių Utenos Regiono aplinkos apsaugos departamentui, VĮ „Anykščių miškų urėdija“ ieškinį atsakovams S. A., I. A. dėl padarytos žalos gamtai atlyginimo, ir

Nustatė

3ieškovas Anykščių rajono apylinkės prokuratūros Vyriausiasis prokuroras, gindamas bendraieškių Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ir VĮ „Anykščių miškų urėdija“ viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams S. A. ir I. A. dėl padarytos žalos gamtai atlyginimo. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog atsakovai 2006 m. pavasarį, tiksli data nenustatyta, turėdami leidimą kirtimui, jiems priklausančiame sklype, Pavarių girininkijoje, Anykščių r., 351 kvartale, 43,45 ir 45a sklype nukirto ir pagrobė įvairios medienos daugiau nei nurodyta leidime. Mano, jog buvo iškirstas žalias miškas ir padaryta žala gamtai. Žala paskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimą Nr.521 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžio patvirtinimo“. Gamtai padaryta 4111,51 Lt žalos. Kadangi gera valia padarytos žalos atsakovė neatlygino todėl kreipėsi į teismą ir prašo priteisti Utenos regiono apsaugos departamentui solidariai iš atsakovų 4111,51 Lt padarytos žalos gamtai atlyginimo.

4Bendraieškio Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas Justinas Kuprys ieškinį palaikė. Paaiškino, kad gavo iš Anykščių rajono policijos komisariatą pavedimą patikrinti iškirstą miško plotą 351 kvartale Pavarių girininkijoje, priklausantį S. A.. Atsakovas S. A. kirsti mišką leidimą turėjo. Be leidimo galėjo kirsti vėjavartas ir sausuolius. Nustatė, jog iškirstas plotas buvo didesnis, nei numatyta leidime. Nurodė, jog iškirstas plotas galėjo padidėti dėl kirtimo sausuolių ir vėjovartų. Patikrinimo metu negalėjo nustatyti kokie medžiai – sausi ar žali buvo nukirsti. Žinodami, jog atliekamas ikiteisminis tyrimas atliko paskaičiavimus, vadovaudamasi patvirtinta vyriausybės metodika, padarytos žalos gamtai, jeigu būtų nustatyta, jog medžiai buvo nukirsti žali. Jeigu buvo nukirsti sausi medžiai, tai žalos gamtai nėra padaryta. Nustačius , jog iškirstas didesnis plotas nei galima kirsti sausus medžius be leidimo, būtų administracinės teisės pažeidimas.

5Bendraieškio VĮ Anykščių miškų urėdijos atstovas Kęstutis Bilbokas ieškinį palaikė, nes iškirstas didesnis plotas nei nurodyta leidime. Posėdžio metu nurodė, jog žala miškų urėdijai nepadaryta. Jeigu buvo nustatyta jog nukirsta daugiau žalių medžių nei nurodyta leidime, žala yra padaryta gamtai. Jeigu buvo nukirsti sausi medžiai, žala gamtai nepadaryta. Tačiau, jei iškirstas sausų medžių didesnis plotas nei galima kirsti sausus medžius be leidimo, bus administracinės teisės pažeidimas.

6Atsakovai S. A., I. A. ir jų atstovė ieškinio nepripažino. Posėdžio metu paaiškino, jog atsakovams buvo išduotas leidimas kirsti mišką, esantį 351 kvartale Pavarių girininkijoje Anykščių r. Biržės buvo taksuotos.Kirtimas buvo vykdomas pagal miškotvarkos projektą. Be leidimo žalių medžių nekirto. Be leidimo nuosavame miške galėjo kirsti sausus medžius. Atsakovas pavasarį ir rudenį tvarkė mišką, kerto sausus medžius ir vėjavartas. Miškas yra šlapias. Sausuolių ir vėjavartų būna kiekvieną kartą. Todėl kada Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojai tikrino iškirstą plotą, iškirstas bendras plotas galėjo būti didesnis, nes pastoviai kerta sausus medžius ir vėjavartas. Mano, jog jokios žalos gamtai nepadarė. Anykščių rajono agentūra rašte, kuris yra baudžiamojoje byloje, o jie pateikė su atsiliepimu, taip pat nurodė, jog be leidimo galėjo kirsti sausuolius ir vėjavartas ir dėl to iškirstas plotas galėjo padidėti Baudžiamoji byla yra iškelta dėl miško kirtimo Užušilių km. Anykščių r., o ne dėl iškirsto plotą Pavarių girininkijoje Anykščių r. Apie tai, kad yra padaryta žala gamtai, sužinojo tik gavę ieškinio nuorašą. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįsta.

7Ieškinys atmestinas.

8Bylos medžiaga, ieškovo, bendraieškių atstovų, atsakovų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso miško valda, esanti 351 kvartale Pavarių girininkijoje Anykščių r. 2004 m. birželio 22 d. išduotas leidimas kirsti mišką (b.l.7). Policijos komisariato pareigūnų 2006 12 11 nurodymu Nr.53-31-12681 (b.byla Nr.53-1-00231-06, lapai nenumeruoti) Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas atliko iškirstų plotų patikrinimą. Atlikę patikrinimą nurodė (2007-01-09 pažyma Nr.08-s-5) (b.l.60, b.byla Nr. 53-1-00231-06, lapai nenumeruoti), kad iškirstas plotas galėjo padidėti dėl iškirstų sausuolių ir vėjovartų. Kokie buvo medžiai iškirsti patikrinimo metu nenustatė. Iš prijungtos baudžiamosios bylos Nr.53-1-00231-06 medžiagos matyti, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl miško kirtimo ir vagystės Užušilių km Kurklių sen, Anykščių ir 2009 04 01 S. A. įteiktas pranešimas pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį (b.byla Nr. 53-1-00231-06, lapai nenumeruoti)

9Pagal Miškų įstatymo (1994 m. lapkričio 22 d. Nr. I-671 ir vėlesni pakeitimai) 17 straipsnio ir 23 straipsnio nuostatas miško apsaugos uždaviniai yra saugoti mišką ir jo išteklius nuo neteisėtų veiksmų: savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų, miško išteklių grobstymo bei fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

10Iš delikto civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu yra šios sąlygos, tai padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), žala padaryta neteisėtais veiksmais (CK 6.246 straipsnis), tarp atsiradusios žalos neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir yra asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškovas, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad atsakovas padarė gamtai žalą – neteisėtai nukirto įvairių medžių daugiau nei nurodyta leidime kirsti mišką. Posėdžio metu bendraieškio Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas nurodė, jog negali nustatyti kokie medžiai –sausi ar žali buvo nukirsti, nes kelmai pažeisti puvinio. Žala gamtai padaroma tik nukirtus augančius medžius ir žalos dydis Anykščių rajono agentūros paskaičiuotas jeigu būtų nustatyta, jog buvo nukirsti žali medžiai. Pagal „Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus (LR Vyriausybės 2004 05 26 d. nutarimo Nr. 632) be leidimo atsakovai galėjo vykdyti sausuolių ir vėjavartų kirtimus. Tą patvirtino posėdžio metu ir bendraieškių atstovai. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, tai atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl žalos atsiradimo. Tokią išvadą suponuoja tai, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų (dokumentų, aktų), kurie patvirtintų, kad atsakovas būtų iškirtęs žalius augančius medžius. Taip pat byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog atsakovas būtų pažeidęs ir ATPK 64 straipsnio nuostatas. Taigi byloje nėra pateikta įrodymų jog atsakovai savo veiksmais būtų sukėlę kokį nors neigiamą poveikį miškui, kaip aplinkos objektui. Teismas konstatuoja, kad vien tik iškirsto didesnio ploto nustatymas nuosavybės teise priklausančiame miško sklype, savaime nereiškia žalos miškui padarymo, nes pagal „Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus“ savininkas be leidimo gali kirsti vėjavartas ir sausuolius, todėl ir plotas galėjo padidėti. Ta patvirtino ir bendraieškio atstovas bei Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Anykščių rajono agentūros pažyma. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybė Nutarimo „ Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų , savininkų ir naudotojų miškui turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo “ (2002 m. balandžio 12 d. Nr. 521 ir vėlesni pakeitimai) nuostatus miškui žala padaroma nukertant, pažeidžiant miško naudojimą reglamentuojančius teisės aktus, ar kitaip sunaikinant augančius medžius ir krūmus, nebeleidžiant jiems augti. Ieškovas reikšdamas tokio pobūdžio ieškinį, turi pateikti teismui įrodymus, kurie patvirtintų žalos padarymo gamtai (šiuo atveju – miškui) faktą ir priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos buvimą

11Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 270 str.,

Nutarė

13ieškinį atmesti.

14Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.