Byla 2A-456/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

3sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei,

4dalyvaujant ieškovui A. S. ,

5ieškovo atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui,

6teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. patikslintą ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, ir L. L. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I. Ginčo esmė

9Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, priteisti 5 442 680,95 Lt turtinės ir 542 268,10 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 2) iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, priteisti 2 448 608 Lt turtinės ir 244 860,80 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 3) iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, priteisti 467 636 Lt turtinės ir 46 736,60 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 4) iš atsakovės L. L. priteisti 434 318,17 Lt turtinės žalos atlyginimą.

10Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų – sužlugdytos UAB „FENIKS“ veiklos, inicijuotos bankroto procedūros, iššvaistyto įmonės turto ir pan. – jam, kaip įmonės akcininkui, padaryta didelė žala, kurią atsakovai privalo atlyginti.

11Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra vilkino ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-5263-98, neleido susipažinti su bylos medžiaga, buvo šališka, ieškovui, kaip įtariamajam, apribojo disponavimo jo nekilnojamuoju turtu teisę. Ne visas UAB „FENIKS“ turtas nebuvo areštuotas, todėl ieškovui padaryta žala dėl buvusio įmonės komercijos direktoriaus A. Š. iššvaistyto UAB „FENIKS“ 1 784 054,85 Lt vertės turto ir bendrovės 1 201 592 Lt vertės poilsio namo pardavimo mažesne kaina. Be to, ieškovas negavo 2 437 034,10 Lt pajamų. Neturtinės žalos dydis yra 10 procentų turtinės žalos dydžio.

12Dėl nepagrįstų Mokesčių policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apskrities skyriaus 1998 m. gruodžio 2 d. dokumentinės revizijos akto Nr. 16 išvadų bei UAB „FENIKS“ veiklos sustabdymo ieškovas patyrė 1 870 544 Lt dydžio žalą, kurią sudaro nuo 1998 m. iki 2006 m. rugpjūčio 1 d. įmonės negautos pajamos. Dėl nepagrįstų Klaipėdos apskrities VMI 2006 m. gruodžio 29 d. patikrinimo akto išvadų jis patyrė 110 428,82 Lt dydžio žalą, kurią sudaro jo negautas atlyginimas nuo 2002 m. iki 2008 m.

13VSDFV Klaipėdos skyrius nepagrįstai pareiškė ieškinį dėl UAB „FENIKS“ bankroto bylos iškėlimo, dėl to buvo negauta 467 636 Lt pajamų.

14L. L. , UAB „FENIKS“ administratoriaus UAB „Simpatija“ įgaliotas asmuo, nepaisydama interesų konflikto, neatlygintinai perleido bendrovės turtą – valdymo teises į žemės sklypą, kurį pardavė UAB „Simpatija“ administruojamai UAB „Alfenika“, dėl to ieškovui buvo padaryta 88 200 Lt dydžio žala. Atsakovė nepareiškė 106 000 Lt dydžio reikalavimo laikino pastato pirkėjui už jam perėjusias UAB „FENIKS“ žemės sklypo nuomos teises. Atsakovė neišsiaiškino, kur yra UAB „FENIKS“ 18 622 Lt vertės krovininis automobilis „Mercedes-Benz 209“ ir negrąžino įmonei šio turto. Ieškovas nuomojo jam priklausančias komercines patalpas UAB „FENIKS“, tačiau nuomos mokesčio negavo ir nebuvo įtrauktas į kreditorių sąrašą, todėl dėl nesumokėto patalpų nuomos mokesčio nuo 1994 m. gruodžio 1 d. iki 2004 m. vasario 14 d. jis patyrė 201 423,93 Lt nuostolių ir sumokėjo 20 083,24 Lt komunalinių mokesčių, kurie jam turi būti atlyginti.

15Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Generalinė prokuratūra prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie prokuratūros ar jos pareigūnų konkrečius neteisėtus veiksmus. Neįrodytos visos valstybės deliktinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos.

16Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Klaipėdos apskrities VMI prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atliko mokesčių administratoriui įstatymo priskirtas pareigas, o ieškovas neįrodė, kad Klaipėdos apskrities VMI ar jos darbuotojai veikė neteisėtai. Nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo atlyginti ieškovo patirtą žalą. Be to, ieškovas nepagrindė jam padarytos žalos dydžio skaičiavimo.

17Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas VSDFV Klaipėdos skyrius prašė ieškinį atmesti Nurodė, kad ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumą įvertino teismai, iškeldami UAB „FENIKS“ bankroto bylą. Ieškovas dalyvavo bankroto bylos nagrinėjime, tačiau skolos dydžio neginčijo.

18Atsakovė L. L. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad neįrodytos jos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Ieškovas neįrodė, kad ji būtų perėmusi UAB „FENIKS“ ar ieškovui priklausantį turtą ar dėl jos veiksmų toks turtas būtų prarastas. Veiksmai su įmonės turtu ir turtinėmis teisėmis atliekami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Perleistas pastatas nuosavybės teise priklauso UAB „Alfenika“. Ieškovas nepateikė įrodymų dėl jo turto nuomos.

19II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

20Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.

21Teismas nustatė, kad 1998 m. vasario 8 d. Mokesčių policijos departamento Klaipėdos apskrities skyriuje buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 30-1-5263-98 pagal BK 323 straipsnio 2 dalį dėl UAB „FENIKS“ apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos; ieškovas 1998 m. gruodžio 10 d. apklaustas kaip įtariamasis ir galimam turto konfiskavimui užtikrinti areštuotas jo ir UAB „FENIKS“ vardu registruotas turtas; ikiteisminis tyrimas dėl suėjusio senaties termino buvo nutrauktas dalimis iki 2006 metų. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2003 m. liepos 21 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl UAB „FENIKS“ turto pasisavinimo ir vagystės. Mokesčių policijos departamento Klaipėdos skyriaus 1998 m. gruodžio 2 d. ir 1998 m. gruodžio 8 d. aktais Nr. 16 konstatuota, kad UAB „FENIKS“ dėl teisės aktų pažeidimų ir bendrovės neteisėtų veiksmų valstybei padarė 389 224 Lt ir 51 200 Lt žalą. Klaipėdos apskrities VMI, atlikusi UAB „FENIKS“ 1995–1997 metų mokestinį patikrinimą, surašė 1999 m. kovo 26 d. patikrinimo aktą, kuriuo įpareigojo bendrovę sumokėti mokestines nepriemokas ir netesybas į valstybės biudžetą. Klaipėdos apskrities VMI 1999 m. birželio 1 d. sprendimu patvirtino 1999 m. kovo 26 d. patikrinimo aktu nustatytus nurodymus. VMI 1999 m. rugsėjo 17 d. sprendimu patvirtino dalį 1999 m. birželio 1 d. sprendimo, o dalį grąžino apskaičiuoti iš naujo. Klaipėdos apskrities VMI 1999 m. lapkričio 30 d. sprendimu sumažino 1999 m. kovo 26 d. akte išdėstytus nurodymus pagal VMI 1999 m. lapkričio 30 d. sprendimą. Mokestinių ginčų komisija 1999 m. gruodžio 23 d. sprendimu patvirtino VMI 1999 m. rugsėjo 17 d. sprendimą. Klaipėdos apskrities VMI surašė 2006 m. gruodžio 29 d. patikrinimo aktą, jį patvirtino 2007 m. kovo 1 d. sprendimu, kuriuo UAB „FENIKS“ direktoriui A. S. už laikotarpį nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2006 m. lapkričio 2 d. sumažintos nepagrįstai apskaičiuotos 85 417,69 Lt draudžiamosios pajamos ir 29 205 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų; ieškovas šio sprendimo neskundė.VSDFV Klaipėdos skyrius 2005 m. gegužės 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu UAB „FENIKS“ dėl bankroto bylos iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 27 d. nutartimi UAB „FENIKS“ buvo iškelta bankroto byla, jos administratoriumi paskirtas UAB „Simpatija“. Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. spalio 19 d. nutartimi 2006 m. liepos 27 d. teismo nutartį paliko nepakeistą. 2007 m. gruodžio 20 d. teismo nutartimi UAB „FENIKS“ administratore paskirta L. L. .

22Teismas nurodė, kad klausimas dėl atsakovų civilinės atsakomybės spręstinas pagal CK 6.246, 6.271 ir 6.272 straipsnių nuostatas. Nagrinėjamoje byloje ieškovui tenka pareiga įrodyti visas tris būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas. Neįrodžius bent vienos iš jų, žalą atlyginti nėra teisinio pagrindo. Tam tikrų nuostolių pripažinimo atlygintina žala būtina sąlyga yra pareigūnų (institucijų) veiksmų neteisėtumo konstatavimas. Taikant atsakomybę už žalą, padarytą neteisėtais valdžios aktais, galioja prezumpcija, kad valdžios aktas laikomas teisėtu. Valstybės valdžios organai ar pareigūnai, vykdydami savo pareigas ir įgyvendindami valstybės kompetenciją, privalo veikti pagal specialius aktus, numatančius jų veikimo turinį (ką jie turi veikti) ir veikimo formą (kokia tvarka jie turi tai atlikti). Valdžios aktai, kuriais yra padaryta žala piliečiui arba kitam asmeniui, laikomi neteisėtais tada, kad pažeisti specialūs teisės aktai, numatantys valdžios institucijų veikimo turinį ir formą. Neteisėti veiksmai yra padaryti, jei valdžios institucijos, jų darbuotojai arba pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymą privalėjo veikti.

23Teismas sprendė, kad ieškovas nenurodė, kokius konkrečiai CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokurorai atliko neteisėtai, o ir byloje tokių duomenų nenustatyta. Klaipėdos apskrities VMI, atlikdamas UAB „FENIKS“ mokestinės veiklos patikrinimą, vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymu ir vykdė jam, kaip mokesčių administratoriui, įstatymo nustatytas pareigas. Priimti sprendimai buvo skundžiami ir nagrinėjami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka: Klaipėdos apskrities VMI 1999 m. kovo 26 d. UAB „FENIKS“ patikrinimo aktas iš esmės buvo teisėtas; išnagrinėjus skundus, dalis nurodymų bendrovei sumokėti mokestines nepriemokas ir netesybas į valstybės biudžetą buvo patvirtinti, o kita dalis sumažinta. Galutinio Klaipėdos apskrities VMI 2007 m. kovo 1 d. akto, kuris sumažino dalį 1999 m. kovo 26 d. aktu skirtų nurodymų, pagrįstumo ir teisėtumo ieškovas įstatymo nustatyta tvarka neskundė. Klaipėdos apskrities VMI nustatė mažesnes UAB „FENIKS“ mokestines nepriemokas ir baudas biudžetui – byloje nėra duomenų, kad dėl tokių sprendimų ieškovas būtų patyręs žalą (CK 6.271 straipsnio 3 dalis). VSDFV Klaipėdos skyrius kreipėsi dėl UAB „FENIKS“ bankroto bylos iškėlimo Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, teismas šį ieškinį pripažino pagrįstu ir tenkino. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 27 d. nutartį, pripažino ją pagrįsta, teisėta ir paliko nepakeistą. Byloje nėra duomenų, kad VSDFV Klaipėdos skyrius būtų atlikęs neteisėtus veiksmus (CK 6.271 straipsnio 3 dalis). Ieškovo nurodyti L. L. veiksmai atlikti jai vykdant įstatymo priskirtas bankroto administratoriaus funkcijas – ji valdo bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoja Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad L. L. atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis).

24Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir byloje esančią medžiagą, konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog šioje byloje valstybei atstovaujančios institucijos ar L. L. atliko neteisėtus veiksmus. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad UAB „FENIKS“, kurios direktoriumi ir akcininku buvo ieškovas, neteikė finansinės atskaitomybės, netinkamai vykdė įmonės apskaitą, pasisavino lėšas ir nemokėjo valstybei mokesčių – būtent šie veiksniai ir buvo UAB „FENIKS“ veiklos nutrūkimo, bankroto ir kitų ieškovo nurodytų padarinių priežastys. Ieškovo apskaičiuota prašoma atlyginti turtinė žala nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, o neturtinės žalos dydžio kriterijų, nustatytų CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, ieškovas neįrodinėjo.

25Teismas sprendė, kad, ieškovui neįrodžius civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos, ieškinys atsakovams dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai).

26III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

29Apeliaciniu skundu ieškovas A. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir tenkinti jo ieškinį. Apeliantas pateikia šiuos argumentus:

301. Teismas atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-5263-98 bei Nr. 30-1-2274-03 prijungimo prie nagrinėjamos bylos. Toks atsisakymas nebuvo motyvuotas, ieškovui nebuvo įteiktas atsisakymo nuorašas bei nebuvo nustatyta jo apskundimo tvarka. Taip pat buvo nepagrįstai atsisakyta priimti baudžiamosios bylos Nr. 30-1-5263-98 dokumentų nuorašus.

312. Teismas atsisakė nagrinėti neginčijamą faktą, kad visas UAB „FENIKS“ turtas buvo iššvaistytas būtent baudžiamosios bylos Nr. 30-1-5263-98 tyrimo metu dėl atsakovų kaltės. Dėl to atsakovai, kaip suinteresuoti asmenys UAB „FENIKS“ bankroto byloje, perkelia visą atsakomybę dėl turto iššvaistymo ieškovui, kaip vieninteliam akcininkui ir vadovui.

323. Atsakovams buvo suteiktos privilegijuotos sąlygos dėl ieškovui padarytos žalos faktų nuslėpimo. Taip pat nebuvo įvertinti pateikti rašytiniai įrodymai, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros atstovai „blokavo“ ieškovo bandymus susipažinti su minėtų baudžiamųjų bylų medžiaga bei pasidaryti jos nuorašus.

334. Visiškai nebuvo įvertinta atsakovų veikla prieš ieškovą laikotarpyje nuo 1998 m. gruodžio mėn., kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-5263-98. Visiškai nėra įvertinti byloje esantys faktai, kad pažeidžiant teisės aktų nuostatas buvo inicijuota UAB „FENIKS“ bankroto byla, taip pat neigiami faktai, kad būtent dėl atsakovų kaltės buvo dirbtinai sustabdyta ieškovo ūkinė-finansinė veikla.

345. Visiškai nebuvo įvertinta atsakovų veikla areštuojant ieškovo asmeninį turtą ir priverstinai sustabdant jo ūkinę-finansinę veiklą, tačiau neapribojant disponavimo teisės UAB „FENIKS“ turtu, kuris buvo nepagrįstai iššvaistytas. Prieš asmenis, kurie tai padarė, atsakovai nevykdė savo tiesioginių pareigų, todėl įtariami turto iššvaistymu asmenys pasislėpė.

356. Visiškai nebuvo įvertintas faktas, kad dėl atsakovų veiklos be jokio tinkamo tam pagrindo laikotarpyje nuo 1998 m. gruodžio mėn. yra nuolat pateikiami kaltinimai dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, akivaizdžiai piktnaudžiaujant teise vien tik dėl to, kad ieškovas neatsisako savo pilietinių teisių gynimo.

36Apeliantas, grįsdamas nurodytus argumentus, remiasi Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 7-10 straipsnių nuostatomis.

37Atsiliepimu į apeliacinį skundą Generalinė prokuratūra prašo skundą atmesti. Nurodo, kad apelianto teiginiai dėl Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostatų pažeidimo yra deklaratyvūs, šias nuostatas apeliantas interpretuoja netinkamai, jas subjektyviai adaptuodamas civilinės bylos nagrinėjimo bei skundžiamo teismo sprendimo vertinimui.

38Klaipėdos apskrities VMI ir VSDFV Klaipėdos skyrius savo atsiliepimuose taip pat prašo netenkinti apeliacinio skundo, nes pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

39Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovė L. L. nepateikė.

40IV. Apeliacinio teismo argumentai

41Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

42Dėl bylos esmės neatskleidimo

43Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnis). Sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu nagrinėjant bylą buvo išsiaiškintos ir nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės, kuriomis rėmėsi šalys. Sprendimas pripažįstamas teisėtu, kai jis priimtas nepažeidžiant galiojančių materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimų. Savo ruožtu teisėtumas yra neatskiriamas nuo konstitucinio teisingumo reikalavimo, nes teismo sprendimas yra galutinis teisingumo vykdymo rezultatas, ir jeigu sprendimas nebus teisėtas, nebus galima teigti, kad konkrečioje byloje teismas įvykdė teisingumą, nes iš neteisėtumo negali atsirasti teisė.

44Šioje byloje ginčas kilo dėl valstybės institucijų ir bankroto administratoriaus veiksmais (neveikimu) ieškovui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas sprendimą atmesti ieškinį iš esmės grindė tuo, kad byloje nebuvo nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai. Teisėjų kolegijos nuomone, dalis skundžiamo teismo sprendimo priimta neatskleidus bylos esmės.

45Pirmosios instancijos teismas, vertindamas valstybės institucijų veiksmus ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės apsiribojo teiginiu, kad ieškovas nenurodė konkrečių CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų, kuriuos ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokurorai atliko neteisėtai, o ir byloje tokių duomenų nenustatyta. Tačiau iš ieškovo procesinių dokumentų matyti, kad, pastarojo nuomone, neteisėtumas ikiteisminiame tyrime Nr. 30-1-5263-98 pasireiškė tyrimo šališkumu, neišsamumu, vilkinimu, neleidimu ieškovui susipažinti su tyrimo medžiaga, turto arešto netaikymu visam UAB „FENIKS“ turtui, ko pasėkoje neareštuotas turtas buvo iššvaistytas kitų asmenų, taip pat nepagrįstu ikiteisminio tyrimo nutraukimu ir pareigos atskleisti nusikalstamas veikas nevykdymu. Savo ruožtu neteisėtumas ikiteisminiame tyrime Nr. 30-1-2274-03, ieškovo nuomone, pasireiškė tyrimo šališkumu ir vilkinimu, o taip pat procesinių prievartos priemonių netaikymu A. Š. atžvilgiu, ko pasėkoje pastarasis pardavė savo turtą ir išvyko iš šalies. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių ir jų ryšio su prašoma priteisti žala visiškai netyrė. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai asmuo nurodo galimus neteisėtus pareigūnų veiksmus, kurie nenustatyti specialiose pareigūnų atsakomybę reglamentuojančiose teisės normose, teismai vertina pateiktus faktus apie galimus pažeidimus bendrųjų teisės principų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių susitarimų kontekste. Teisinis reglamentavimas, kai tam tikrų institucijų ar pareigūnų veiksmai neįvardijami kaip galimas pagrindas atsakomybei atsirasti, negali paneigti asmens teisės reikalauti žalos atlyginimo, jeigu tokia žala atitinkamais veiksmais buvo padaryta. Asmeniui nurodžius faktinį reikalavimo pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teismas, nagrinėdamas bylą, teisinį santykį kvalifikuoja ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-7/2007).

46Nagrinėjamame ginče ieškovas valstybės institucijų neteisėtus veiksmus visų pirma siejo su ikiteisminiu tyrimu Nr. 30-1-5263-98 ir jo pagrindu – Mokesčių departamento Klaipėdos apskrities skyriaus revizijos aktais, kurie, ieškovo teigimu, buvo nepagrįsti, šališki bei rėmėsi suklastotais duomenimis. Visi kiti po tyrimo pradžios sekę veiksmai: mokestiniai patikrinimai, kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo ir bankroto administratoriaus veiksmai, ieškovo nuomone, iš dalies yra sąlygoti netinkamo ikiteisminio tyrimo ar kitu būdu su juo susiję. Dėl šios priežasties byloje buvo labai svarbu įvertinti nurodyto ikiteisminio tyrimo medžiagą, tačiau, nepaisant ieškovo prašymų ją išreikalauti ar bent prijungti jos dalį (T. 1, b. l. 7; T. 3, b. l. 50, 96), visiškai be jokių motyvų tai buvo atsisakyta padaryti (T. 3, b. l. 50, 97). Nesant šių duomenų, pirmosios instancijos teismo motyvai dėl Klaipėdos skyriaus VMI veiksmų teisėtumo yra neišsamūs – 1999 m. kovo 26 d. mokestinio patikrinimo aktas rėmėsi minėtų revizijų duomenimis, tačiau ieškovo nurodomos su jais susijusios aplinkybės nebuvo tirtos. Aptariamame kontekste taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neįvertino, jog ieškovas neteisėtais įvardino du skirtingus mokestinio patikrinimo aktus – 1999 m. kovo 26 d. ir 2006 m. gruodžio 29 d., todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad 1999 m. kovo 26 d. aktas buvo galutinai patvirtintas Klaipėdos apskrities VMI 2007 m. kovo 1 d. sprendimu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į ieškovo teiginius, kad 1999 m. kovo 26 d. mokestinio patikrinimo aktas ir vėlesni kompetentingų institucijų sprendimai dėl jo buvo apskųsti Aukštesniajam administraciniam teismui, tačiau byloje ši aplinkybė taip pat nebuvo tirta. Nurodyto ikiteisminio tyrimo medžiaga neabejotinai turi įtakos vertinant ir kitų valstybės institucijų, visų pirmą pradėjusių, vykdžiusių ir kontroliavusių ikiteisminius tyrimus, veiksmų (neveikimo) teisėtumą.

47Pirmosios instancijos teismas taip pat iš esmės netyrė ieškovo nurodytų aplinkybių dėl bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų, apsiribodamas vieninteliu teiginiu, kad ieškovo minimi veiksmai buvo atlikti vykdant įstatymo nustatytas bankroto administratoriaus funkcijas.

48Teisėjų kolegijos nuomone, teismo sprendime liko neatskleistos ir kitos teisingam šios bylos išnagrinėjimui reikšmę turinčios aplinkybės. Byloje nebuvo tiriama, kam priklausė ieškovo kaip išvaistytas nurodytas turtas, kokia šio turto sudėtis ir vertė, taip pat galimos žalos dydis dėl jo praradimo. Taip pat neišsiaiškinta, kas buvo UAB „FENIKS“ savininku (savininkais) nurodomų neteisėtų veiksmų (neveikimo) metu. Byloje iš esmės nėra šias aplinkybes galinčių patvirtintų įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas prašomą priteisti turtinę žalą sieja ne tik su savo, bet ir su bendrovės negautomis pajamomis, taip pat bendrovei padaryta žala, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti ieškovui patikslinti šiuos reikalavimus juos aiškiai atribojant (CPK 159 straipsnis). Teismas taip pat turėjo pasiūlyti ieškovui pateikti prašomą priteisti neturtinę žalą patvirtinančius įrodymus.

49Ieškovas reikalavimą atlyginti žalą sieja ir su bankroto administratoriaus neteisėtais veiksmais vykdant jam įstatymo priskirtas administravimo funkcijas, todėl pakartotinai nagrinėjant bylą turėtų būti aiškiai nustatyta, kokiu laikotarpiu buvo atlikti ieškovo neteisėtais įvardijami administratoriaus veiksmai, ir atitinkamai sprendžiamas klausimas dėl bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės draudiko įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 12-19 dalys). Taip pat turėtų būti įvertinama ta aplinkybė, kad nurodytus revizijos aktus sudarė ir ikiteisminį tyrimą Nr. 30-1-5263-98 pradėjo ir vykdė Mokesčių departamento, vėliau pertvarkyto į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 22 straipsnio 1 punktas), Klaipėdos apskrities skyrius.

50Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme iš esmės turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tai leidžia konstatuoti, kad bylos esmės neatskleidimas pirmosios instancijos teisme yra pagrindas ją perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

51

52Dėl reikalavimo VSDFV Klaipėdos skyriui

53Šioje byloje reikalavimas valstybei atlyginti žalą siejamas ir su VSDFV Klaipėdos skyriaus veiksmais inicijuojant bankroto bylos iškėlimą UAB „FENIKS“. Tačiau kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai – teismų procesiniai sprendimai dėl bankroto bylos iškėlimo (T. 2, b. l. 159-161) – patvirtina, kad aptariami šio atsakovo atstovo veiksmai buvo teisėti. Pats ieškovas pripažino, kad kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo metu UAB „FENIKS“ buvo skolingas valstybei (T. 2, b. l. 161). Nenustačius neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė negali atsirasti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), todėl teismo sprendimas šioje dalyje pripažintinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimas, kaip, beje, iš dalies nurodo ir ieškovas (T. 1, b. l. 5), gali būti vertinamas kaip valstybės institucijų veiksmų pradedant, vykdant ir kontroliuojant ikiteisminius tyrimus pasekmė.

54Teisėjų kolegija, apibendrindama aukščiau išdėstytą, konstatuoja, kad pirmosios instancijas teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ieškovo reikalavimų atlyginti žalą, atsiradusią dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus veiksmų inicijuojant bankroto bylą UAB „FENIKS“, atmetimo, tačiau kitoje bylos dalyje neatskleidė jos esmės, kas šiuo atveju sudaro pagrindą perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

55Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

56Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo dalį dėl ieškinio atmetimo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, atžvilgiu palikti nepakeistą.

57Kitoje dalyje Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.