Byla 2A-1033/2013
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Z. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1745-567/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Kauzida“ ir Z. B. dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai 210 920,04 Lt nuostolių iš turto padavimo, 7 896,50 Lt papildomų išlaidų, 45 228,05 Lt palūkanų įmokų po sutarčių nutraukimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, kad su atsakovu UAB „Kauzida“ sudarė šias lizingo sutartis: Nr. LT047144 (2007-02-23), LT050247 (2007-04-13), LT051732 (2007-05-05), LT052337 (2007-05-15), LT065131 (2007-12-03), LT065132 (2007-12-03), LT074398 (2008-05-21), kurių objektai yra vilkikai ir puspriekabės. Atsakovas UAB „Kauzida“ įsipareigojo mokėti ieškovui sutartines įmokas pagal lizingo sutarčių įmokų grafikus, tačiau nuolat vėluodavo, todėl susidarė įsiskolinimas. Ieškovas taip pat nurodė, kad su atsakovu Z. B. sudarė šias laidavimo sutartis: Nr. LT047144/L (2009-03-13), LT050247/L (2009-03-13), LT051732/L (2009-03-13), LT052337/L (2009-03-13), LT065131/L (2009-03-13), LT065132/L (2009-03-13), LT074398/L (2009-03-13), pagal kurias Z. B. įsipareigojo vykdyti atsakovo UAB „Kauzida“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal minėtas lizingo sutartis. Atsakovui UAB „Kauzida“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant įmokų pagal sutartis, ieškovas 2009 m. rugsėjo 2 d. pranešimu vienašališkai nutraukė sutartis ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei grąžinti lizingo sutarčių pagrindu valdytą ir naudotą turtą. Ieškovas 2011 m. kovo 7 d. pranešimu pareikalavo atsakovo Z. B. iki 2011 m. kovo 21 d. įvykdyti atsakovo UAB „Kauzida“ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles pagal lizingo sutartis, tačiau Z. B. šių savo įsipareigojimų pagal laidavimo sutartis neįvykdė. Atsakovas UAB „Kauzida“ įvykdė ieškovo reikalavimus padengti susidariusį įsiskolinimą ir grąžinti turtą, tačiau, ieškovo teigimu, jis turi teisę reikalauti palūkanų įmokų už visą pagal įmokų grafikus likusį laikotarpį nuo lizingo sutarčių nutraukimo iki turto išpirkimo laikotarpio pabaigos – 45 228,05 Lt. Kadangi ieškovui grąžintas turtas (lizingo sutarčių dalykas) buvo parduotas tretiesiems asmenims, patiriant nuostolių iš turto pardavimo, ieškovo teigimu, jis turi teisę reikalauti padengti turto pardavimo nuostolius (turto likutinės vertės ir turto pardavimo kainos skirtumą) – 210 920,04 Lt ir papildomas išlaidas – 7 896,50 Lt. Bendra ieškovo reikalaujama suma yra 264 044,59 Lt.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai.

8Teismas nurodė, kad atsakovai neįrodė, jog ieškovas neteisingai apskaičiavo nuostolių ir kitų prašomų priteisti sumų dydį. Neturėdamas pagrindo abejoti ieškovo atliktais paskaičiavimais, teismas laikė pagrįstais ieškovo reikalavimus atsakovams. Šią išvadą grindė CK 6.574 straipsniu, lizingo sutarčių 11.2.2, 11.2.3 punktais ir laidavimo sutarčių 11, 13, 20 punktais. Pažymėjo, kad atsakovas Z. B. nepareiškė reikalavimo dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Laidavimo sutarčių sąlygos su atsakovu Z. B. buvo suderintos ir jo priimtos. Atsakovas Z. B. neįrodė, kad neturėjo galimybių laisva valia apsispręsti dėl sudaromų laidavimo sutarčių sąlygų, įvertinti riziką dėl prisiimamų prievolių apimties ir turinio bei pasinaudoti pasirinkimo teise. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Z. B. laidavimo sutarčių sudarymo metu buvo UAB „Kauzida“ vadovas, todėl kaip UAB „Kauzida“ atstovas dalyvavo sudarant ir lizingo sutartis, buvo įgijęs šioje srityje pakankamą patirtį. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas nebendradarbiavo su atsakovais.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniu skundu atsakovas Z. B. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą ir ieškovo reikalavimus Z. B. atmesti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Pagal CK 6.123 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai kreditorius vietoj reikiamo įvykdymo priima kitos rūšies įvykdymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas, nutraukęs lizingo sutartis, susigrąžino lizinguotą turtą ir laisva valia pardavė jį tretiesiems asmenims už savo nustatytą kainą. Šiuo atveju laikytina, kad ieškovas pasirinko kitos rūšies prievolės įvykdymą, todėl UAB „Kauzida“ prievolės pagal lizingo sutartis pasibaigė. Pasibaigus pagrindinei prievolei, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.). Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantas yra solidariai atsakingas ieškovui. Ieškovui laisva valia pasirinkus kitos rūšies prievolės įvykdymą, rizika dėl tokiu prievolės įvykdymu kilusių nuostolių tenka ieškovui (CK 6.123 str. 2 d.). Taigi dėl 210 920,04 Lt nuostolių ir 7 896,50 Lt papildomų išlaidų yra atsakingas pats ieškovas.

122. Teismas klaidingai nurodė, kad laidavimo sutarčių sąlygos su apeliantu buvo suderintos ir jo priimtos. Apeliantas, siekdamas pradėti ir plėtoti UAB „Kauzida“ verslą, buvo privestas asmeniškai laiduoti už UAB „Kauzida“ prievoles. Nepagrįsta yra teismo išvada, kad apeliantas galėjo pasirinkti sudaromų laidavimo sutarčių sąlygas. Apeliantas negalėjo daryti įtakos šių sutarčių sąlygoms, jos yra standartinės ir negalėjo būti keičiamos, be to, yra vienodos visoms septynioms sudarytoms laidavimo sutartims. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas nepagrįstai ieškovo prašomas sumas priteisė solidariai ir iš apelianto.

133. Ieškovas lizingo sutarčių vykdymo metu elgėsi nesąžiningai. Ieškovas reikalavimą dėl nesumokėtų lizingo įmokų padengimo išsiuntė tik UAB „Kauzida“ (2009 m. rugpjūčio 4 d. pretenzija). Analogiškas reikalavimas apeliantui nebuvo pateiktas. Ieškovas nesuteikė galimybės apeliantui (laiduotojui) įvykdyti UAB „Kauzida“ nevykdomų prievolių ir tokiu būdu lėmė nuostolių atsiradimą (CK 6.259 str.). Apeliantas negali būti atsakingas už nuostolius, kuriuos sukėlė pats ieškovas. Pagal CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktą kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku. Nagrinėjamu atveju ieškovas apie netinkamai vykdomas lizingo sutartis privalėjo informuoti apeliantą. Dėl tokio netinkamo ir aplaidaus ieškovo bendradarbiavimo apeliantas šiuo metu neturi galimybės atstatyti buvusios padėties ir įvykdyti UAB „Kauzida“ prievoles pagal lizingo sutartis. Tik paties ieškovo veiksmai lėmė, kad dėl lizingo sutarčių nutraukimo ir priverstinio lizinguoto turto pardavimo jis patyrė nuostolių. Dėl šių priežasčių teismas taip pat nepagrįstai priteisė iš apelianto palūkanas po lizingo sutarčių nutraukimo.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

151. Dėl prievolių pagal lizingo sutartis. Tiek CK 6.574 straipsnis, tiek lizingo sutarčių 11.2.3 punktas numato, kad nutraukus lizingo sutartį ieškovas turi teisę ir atsiimti turtą, ir reikalauti atlyginti visus patirtus nuostolius. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovui atsiėmus turtą ir jį pardavus UAB „Kauzida“ prievolės pagal lizingo sutartis pasibaigė. Ieškovas turi teisę reikalauti, kad lizingo gavėjas ne tik grąžintų turtą, bet ir atlygintų dėl lizingo sutarties nutraukimo ieškovo patirtus nuostolius, t. y. padengtų visas pagal lizino sutartį nepadengtas sumas: patirtus nuostolius iš turto pardavimo, papildomas išlaidas ir negautas pajamas – palūkanų įmokas po sutarčių nutraukimo. Pagal CK 6.123 straipsnio 1 dalį prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. UAB „Kauzida“ prievolės pagal sudarytas lizingo sutarties nėra įvykdytos, todėl nėra pasibaigusios ir laikytos galiojančiomis. Turto grąžinimas ieškovui nepanaikino UAB „Kauzida“ ir apelianto prievolės atlyginti ieškovui patirtus nuostolius. Taigi jokio kitokio prievolės įvykdymo ieškovas šiuo atveju nepriėmė.

162. Dėl laidavimo sutarčių. Norėdamas ginčyti sudarytas laidavimo sutartis, apeliantas šioje byloje turėjo pateikti priešieškinį. Kadangi laidavimo sutartį nėra ginčijamos, t. y. yra galiojančios, teismas pagrįstai šioje byloje taikė jų nuostatas. Apeliantas laidavimo sutartis sudarė laisva valia ir šių sutarčių sudarymas visiškai atitinka įprastinę verslo praktiką. Apeliantas sutarčių sudarymo metu buvo ir šiuo metu yra UAB „Kauzida“ akcininkas ir direktorius, t. y. verslininkas turintis tiek atitinkamus derybų įgūdžius, tiek galimybę pasikonsultuoti su teisininku, prieš pasirašydamas bet kokią sutartį. Šalys yra laisvos derėtis, o jei pasiektas susitarimas (pvz., dėl užtikrinimo priemonių) yra kuriai nors pusei nepriimtinas, šalys laisvos nesudaryti sutarties.

173. Dėl ieškovo nesąžiningumo. Ieškovas 2011 m. kovo 7 d. pranešimu pareikalavo apelianto įvykdyti UAB „Kauzida“ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles pagal lizingo sutartis, tačiau apeliantas šių savo įsipareigojimų pagal laidavimo sutartis neįvykdė. Minėta, kad apeliantas yra UAB „Kauzida“ akcininkas ir direktorius, todėl savaime suprantama, jog jis žinojo apie įmonės neįvykdytas prievoles ieškovui ir turėjo visas galimybes kaip laiduotojas įvykdyti savo prievoles. Nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad laiduotojas negalėjo savo prievolių įvykdyti dėl nepakankamo ieškovo bendradarbiavimo.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Bylos duomenimis, ieškovas (lizingo davėjas) su atsakovu UAB „Kauzida“ (lizingo gavėju) nuo 2007 m. vasario 23 d. iki 2008 m. gegužės 21 d. sudarė septynias lizingo sutartis dėl vilkikų ir puspriekabių finansavimo, o su atsakovu Z. B. 2009 m. kovo 13 d. sudarė septynias laidavimo sutartis, pagal kurias atsakovas Z. B. įsipareigojo įvykdyti atsakovo UAB „Kauzida“ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal lizingo sutartis (t. 1, b. l. 6-77). Lizingo gavėjui netinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimus, ieškovas 2009 m. rugsėjo 2 d. pranešimu vienašališkai nutraukė lizingo sutartis, pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą ir grąžinti lizinguotą turtą (t. 1, b. l. 79). Ieškovas pripažino, kad lizingo gavėjas padengė susidariusį įsiskolinimą ir grąžino lizinguotą turtą, tačiau neatlygino ieškovui nuostolių, kurie ieškovą grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs lizingo sutartis, t. y. turto pardavimo nuostolių (turto likutinės vertės ir turto pardavimo kainos skirtumas), papildomų išlaidų, susijusių su ieškovui grąžinto turto realizavimu, ir palūkanų įmokų už visą pagal įmokų grafikus likusį laikotarpį nuo lizingo sutarčių nutraukimo iki turto išpirkimo termino pabaigos. Ieškovas 2011 m. kovo 7 d. raštu, adresuotu atsakovui Z. B. (laiduotojui), pareikalavo atlyginti ieškovui su lizinguoto turto pardavimu susijusius nuostolius ir papildomas išlaidas (t. 1, b. l. 80). Atsakovas Z. B. taip pat neatlygino ieškovui nurodytų nuostolių, todėl ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu solidariems atsakovams (lizingo gavėjui ir laiduotojui) dėl nuostolių atlyginimo.

20Apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, pateikė atsakovas Z. B. (laiduotojas). Apelianto nuomone, ieškovo reikalavimas apeliantui pirmosios instancijos teismo patenkintas neteisėtai ir nepagrįstai.

21Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškovas, nutraukęs lizingo sutartis ir susigrąžinės lizinguotą turtą bei jį pardavės tretiesiems asmenims, pasirinko prievolės kitos rūšies įvykdymą (CK 6.123 str. 1 d.), todėl lizingo gavėjo prievolės pagal lizingo sutartis pasibaigė, o pasibaigus pagrindinei prievolei, pasibaigė ir laidavimas. Pažymėtina, kad tiek CK 6.574 straipsnis, tiek lizingo sutarčių 11.2.3 punktas numato, kad, nutraukus lizingo sutartį, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad, ieškovui atsiėmus lizinguotą turtą ir jį pardavus, lizingo gavėjo prievolės pagal lizingo sutartis pasibaigė. Turto atsiėmimas iš lizingo gavėjo šiuo atveju nepanaikino nei lizingo gavėjo, nei laiduotojo (apelianto) prievolių atlyginti ieškovui patirtus nuostolius dėl sutarties nutraukimo. Taigi jokio kitokio prievolės įvykdymo ieškovas nepriėmė ir CK 6.123 straipsnio 1 dalies nuostatos nagrinėjamu atveju negali būti taikomos. Ieškovui pardavus iš lizingo gavėjo atsiimtą turtą, ieškovas nebuvo grąžintas į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs lizingo sutartis, todėl jis turi teisę į nuostolių atlyginimą (CK 6.574 str., lizingo sutarčių 11.2.3 p.).

22Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ieškovo ir apelianto sudarytomis laidavimo sutartimis, kadangi jos nėra nuginčytos (ginčijamos), t. y. jos yra galiojančios. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas lizingo sutarčių pasirašymo metu buvo lizingo gavėjo akcininkas ir direktorius, todėl jam neabejotinai turėjo būti žinoma, jog verslo subjekto (lizingo gavėjo) vadovo ir/ar akcininko laidavimas yra įprasta lizingo bendrovių taikoma lizingo sutarčių įvykdymo užtikrinimo priemonė. Tai, kad ieškovas yra parengęs standartines laidavimo sutarčių sąlygas, nereiškia, jog jos prieš pasirašant sutartį negali būti keičiamos, todėl toks apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad apeliantas neįrodė, jog jis neturėjo galimybių laisva valia apsispręsti dėl sudaromų laidavimo sutarčių sąlygų, įvertinti riziką dėl prisiimamų prievolių apimties ir turinio bei pasinaudoti pasirinkimo teise – sudaryti su ieškovu sutartį arba ne. Pažymėtina, kad apeliantas, norėdamas ginčyti su ieškovu sudarytas laidavimo sutartis, turėjo reikšti teisme atitinkamą reikalavimą. Kadangi apeliantas nereiškė reikalavimo dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, teisėjų kolegija plačiau dėl apelianto argumentų, susijusių su apelianto privertimu asmeniškai laiduoti už lizingo gavėjo prievoles, nepasisako.

23Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad ieškovas pažeidė šalių bendradarbiavimo pareigą, nes nesuteikė galimybę apeliantui įvykdyti lizingo gavėjo nevykdomų prievolių. Tai, kad ieškovas pretenziją lizingo gavėjui dėl įsipareigojimų nevykdymo išsiuntė 2009 m. rugpjūčio 4 d., o reikalavimą apeliantui (laiduotojui) dėl lizingo gavėjo neįvykdytų prievolių pateikė tik 2011 m. kovo 7 d., nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog nuostoliai atsirado dėl ieškovo kaltės, kaip teigia apeliantas. Apeliantas nurodo, kad tokiu būdu ieškovas nesuteikė galimybės apeliantui įvykdyti lizingo gavėjo nevykdomas prievoles ieškovui. Minėta, kad apeliantas yra lizingo gavėjo akcininkas ir vadovas, todėl neabejotinai turėjo žinoti apie lizingo gavėjo nevykdomas prievoles pagal lizingo sutartis ir turėjo visas galimybes kaip laiduotojas įvykdyti lizingo gavėjo neįvykdytas prievoles ieškovui. Be to, apeliantas nevykdė savo įsipareigojimų pagal laidavimo sutartis ir ieškovui pareikalavus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantas negalėjo įvykdyti savo prievolių dėl nepakankamo ieškovo bendradarbiavimo.

24Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

25Dėl bylinėjimosi išlaidų

26Pirmosios instancijos teismas 2012 m. liepos 18 d. nutartimi atidėjo apeliantui 6 181 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą iki sprendimo (nutarties) priėmimo Lietuvos apeliaciniame teisme. Atmetus apeliacinį skundą, valstybės naudai iš apelianto priteistinas nurodytas žyminis mokestis.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Priteisti valstybei iš atsakovo Z. B. (a. k. ( - )) 6 181 (šešis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną) Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai 210 920,04 Lt nuostolių... 5. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu UAB „Kauzida“ sudarė šias lizingo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nurodė, kad atsakovai neįrodė, jog ieškovas neteisingai... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniu skundu atsakovas Z. B. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo... 11. 1. Pagal CK 6.123 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai kreditorius vietoj... 12. 2. Teismas klaidingai nurodė, kad laidavimo sutarčių sąlygos su apeliantu... 13. 3. Ieškovas lizingo sutarčių vykdymo metu elgėsi nesąžiningai. Ieškovas... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinio skundo... 15. 1. Dėl prievolių pagal lizingo sutartis. Tiek CK 6.574 straipsnis, tiek... 16. 2. Dėl laidavimo sutarčių. Norėdamas ginčyti sudarytas laidavimo sutartis,... 17. 3. Dėl ieškovo nesąžiningumo. Ieškovas 2011 m. kovo 7 d. pranešimu... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 19. Bylos duomenimis, ieškovas (lizingo davėjas) su atsakovu UAB „Kauzida“... 20. Apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo... 21. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškovas,... 22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ieškovo ir apelianto... 23. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad ieškovas pažeidė... 24. Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 25. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 26. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. liepos 18 d. nutartimi atidėjo... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 28. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti... 29. Priteisti valstybei iš atsakovo Z. B. (a. k. ( - )) 6 181 (šešis...