Byla A-62-3762-11
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Jarukaičio, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant atsakovo atstovui K. J., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą atsakovui Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“, trečiajam suinteresuotam asmeniui T. D. dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Kauno apskrities VPK) skundu (b. l. 30-32) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2011 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. L-019, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos nariui T. D. tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

5Nurodė, jog 2010 m. gruodžio 27 d. Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio postinio T. D. veiksmų, dėl to, kad jis 2010 m. gruodžio 24 d. neatvyko į tarnybą. Atlikus tarnybinį patikrinimą T. D. už nebuvimą tarnybos vietoje vieną darbo dieną be pateisinamos priežasties buvo pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Kauno apskrities VPK 2011 m. sausio 25 d. raštu Nr. 20-S-258 kreipėsi į Lietuvos profesinę sąjungą „Sandrauga“ gauti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui T. D.. Profesinė sąjunga 2011 m. vasario 4 d. raštu Nr. L-019 atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (griežtą papeikimą) pareigūnui T. D. motyvuodama tuo, jog nebuvo pateikta susipažinti Profesinei sąjungai visa surinkta tarnybinio patikrinimo medžiaga, o tik tarnybinio patikrinimo išvados kopija. 2011 m. vasario 8 d. Kauno apskrities VPK raštu Nr. 20-S-436 Profesinei sąjungai papildomai išsiuntė tarnybinio patikrinimo medžiagos kopijas su prašymu pateikti atsakymą iki 2011 m. vasario 14 d. dėl sutikimo skirti pareigūnui T. D. tarnybinę nuobaudą, tačiau atsakymas nebuvo gautas. Pareiškėjo manymu, Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą varžo darbdavio teises. Profesinės sąjungos neturi teisės paveikti vidaus reikalų įstaigos funkcijų įgyvendinimo. Statutinių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę vidaus reikalų įstaigose, o jų specifika kelia vidaus reikalų įstaigų pareigūnams ir didesnius reikalavimus. Tinkamas drausmės užtikrinimas, anot pareiškėjo, – vidaus reikalų įstaigų veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė, todėl dėl šių aplinkybių vidaus reikalų įstaigos vadovybė, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip sukeldamas pavojų viešam interesui, tuo labiau, jog akivaizdžiai matyti, kad T. D. padarytas tarnybinis nusižengimas nėra susijęs su naryste Profesinėje sąjungoje.

6Atsakovas Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ atsiliepime (b. l. 34-36) prašė pareiškėjo Kauno apskrities VPK skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Nurodė, kad ginčijamas atsisakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, kad pareiškėjas, prašydamas sutikimo leisti skirti tarnybinę nuobaudą, konkrečiai nenurodė, kokiai tarnybinės nuobaudos rūšiai jis prašo duoti sutikimą. Be to, atsakovui abejonių tarnybinės nuobaudos procedūrai pradėti kelia tai, kad 20 metų vidaus reikalų sistemoje išdirbęs, 12 kartų skatintas ir nei vieno karto dėl pravaikštos tarnyboje nebaustas, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturintis T. D. sąmoningai tyčia neatvyktų į darbą. Atsakovo manymu, dėl organizacinių nesklandumų ir įvykusio nesusipratimo negalėjo būti pradėta tarnybinio tyrimo procedūra, dėl darbo organizavimo nesklandumų, darbo tvarkos neapibrėžtumo bei darbo grafikų nederinimo tarnybinė (drausminė) atsakomybė T. D. dėl padarytos pravaikštos neturi būti taikoma. Be to akcentavo, kad T. D. nebuvo informuotas apie tarnybinį tyrimą, nebuvo suteikta jam galimybė tyrime dalyvauti jo atstovui, nepateikta susipažinimui visa tarnybinio tyrimo medžiaga, todėl pagrįstai atsisakyta duoti sutikimą. Atsakovo teigimu, ši byla turėtų būti nutraukta, nes T. D. yra atleistas iš tarnybos, todėl minėto sprendimo ginčijimas nebesukelia teisinių pasekmių.

8II.

9Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu (b. l. 115-117) Kauno apskrities VPK skundą patenkino ir panaikino Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ 2011 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. L-019, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos nariui T. D. tarnybinę nuobaudą.

10Pirmosios instancijos teismas įvertino faktines aplinkybes ir aktualias 2003 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) nuostatas ir akcentavo, kad pagal Statuto 43 straipsnio 4 dalį profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 dalyje ir šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose. Pabrėžė, kad profesinės sąjungos renkamas organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tuo pagrindu, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų. Anot teismo, objektyvių įrodymų, jog pareigūnui T. D. tarnybinė nuobauda būtų skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, nėra. Pažymėjo, jog Profesinei sąjungai kartu su prašymu duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą T. D. buvo pateikta tarnybinio patikrinimo išvada, kuri, teismo nuomone, buvo pakankamas pagrindas profesinei sąjungai apsispręsti dėl sutikimo ar nesutikimo, skiriant tarnybinę nuobaudą pareigūnui. Minėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu kaltinamas T. D., išvardinta, kokių teisės aktų reikalavimus pažeidė tretysis suinteresuotas asmuo, taip pat nurodyta konkreti numatoma skirti tarnybinė nuobauda, informatyviai išdėstyta likusi informacija, t. y. tarnybinio patikrinimo išvadoje iš esmės atsispindi visi duomenys, reikalingi profesinei sąjungai priimti sprendimą dėl sutikimo tarnybinei nuobaudai skirti. Dėl šios priežasties teismas atsakovo argumentus dėl įrodymų nepakankamumo, dėl to, kad nebuvo nurodyta konkreti nuobaudos rūšis, pripažino nepagrįstais. Akcentavo, kad atsakovas, manydamas, jog jam trūksta tam tikros informacijos, galėjo kreiptis į pareiškėją su prašymu pateikti tokią informaciją. Pabrėžė, kad Kauno apskrities VPK savo iniciatyva, atsižvelgdamas į ginčijamame sprendime išdėstytus motyvus, 2011 m. vasario 8 d. raštu Nr. 20-S-436 išsiuntė Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkui tarnybinio patikrinimo medžiagą, tačiau joks atsakymas iš atsakovo nebuvo gautas. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, susijusios su konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimu, ar buvo pagrindas pradėti tarnybinį patikrinimą, pažeidimo kvalifikavimas ir panašiai yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nevertintinos. Akcentavo, kad nors Kauno apskrities VPK 2011 m. balandžio 11 d. viršininko įsakymu Nr. 20-TE-241 T. D. yra atleistas iš tarnybos, minėtas atleidimas yra ginčijamas Kauno apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. I-885-554/2011). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjui kreipusis į teismą, teismas turi nustatyti profesinės sąjungos atsisakymo skirti tarnybinę nuobaudą iki pareigūno atleidimo iš tarnybos teisėtumo ir pagrįstumo aplinkybes, todėl atsakovo argumentus dėl to, kad atsisakymo nuginčijimas nesukels teisinių pasekmių, atmetė. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes nagrinėjamo ginčo dalyko apimtimi, teismas konstatavo, jog atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą T. D. pažeidžia vidaus reikalų įstaigos interesus, kliudo jai vykdyti įstatymais priskirtas užduotis bei vidaus administravimo funkcijas, kenkia vidaus tarnybos interesams, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas, o tai sudaro pagrindą jį panaikinti.

11III.

12Atsakovas Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ atsiliepimu (b. l. 120-124) su Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, pareiškėjo Kauno apskrities VPK skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13Anot atsakovo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme netinkamai taikytos ir neišaiškintos materialinės teisės normos, visapusiškai ir objektyviai neištirti atsakovo pateikti įrodymai, todėl sprendimas naikintinas. Mano, kad Profesinė sąjunga, gindama savo nario teises, turėjo teisę analizuoti ir vertinti faktines aplinkybes, kurios padeda nustatyti ar buvo pakankama vada tarnybinės atsakomybės procedūrai pradėti (Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir PSĮ) 17 str., Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 33 str.) ir ar buvo visos tarnybinio nusižengimo sudedamosios dalys. Pabrėžia, kad profesinei sąjungai įstatymai garantuoja darbo (valstybės tarnybos) įstatymų, kitų norminių teisės aktų kontrolės funkciją, todėl bet koks profesinės sąjungos veiklos ribojimas ir trukdymas teisėtai veiklai darbo santykių srityje turėtų būti vertinamos, kaip baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 177 str.). Teigia, kad konkrečiu atveju Profesinė sąjunga nustatė, jog pareiškėjas, inicijuodamas tarnybinį patikrinimą, ne tik vadovavosi negaliojančiu vietiniu teisės aktu (negaliojančiomis darbo tvarkos taisyklėmis), bet ir tyčia trukdė Profesinei sąjungai vykdyti savo funkcijas, savalaikiai gauti informaciją pilna apimtimi, nesudarė sąlygų (neinformuodami) dalyvauti tarnybinio patikrinimo procedūroje, elgėsi nesąžiningai, todėl jo prašymas turėjo būti atmestas. Pažymi, kad teismas netyrė darbdavio pareigos pateikti pilną ir visapusišką informaciją Profesinei sąjungai, prieš prašant išankstinio sutikimo, o apsiribojo PSĮ 16 straipsniui, prieštaraujančia Statuto 44 straipsnio 2 dalies normai. Teismo pozicija akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsniui. Teismas savo sprendime nurodydamas, kad atsakovas, manydamas, jog jam trūksta tam tikros informacijos, galėjo kreiptis į pareiškėją su prašymu pateikti tokią informaciją, painioja darbdavio pareigas ir profesinės sąjungos teises. Pabrėžia, kad PSĮ 17 straipsnio 2 dalies nuostatos turėtų būti suprantamos kaip įtvirtinančios profesinių sąjungų teisę gauti informaciją bendra viešųjų paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais nustatyta tvarka bei būdais, kartu numatant tam tikras papildomas jų veiklos garantijas. Papildoma kontrolės funkcijos įgyvendinimo sąlyga negali būti aiškinama nepagrįstai susiaurinant profesinių sąjungų teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įgyvendinimą. Anot atsakovo, vadovaujantis teismo sprendimu peršama išvada, kad profesinė sąjunga turėtų virsti formalia kontora, kuri yra menama darbuotojų atstovė ir gynėja, ir vienareikšmiai netrukdanti, darbdavių veiksmų neįtakojanti, neturinti teisės paveikti ne tik vidaus reikalų įstaigos funkcijų įgyvendinimo, bet ir nekontroliuojanti darbo (tarnybos) įstatymų pažeidimų, jų prevencijos nevykdanti, darbo sąlygų nevertinanti ir socialinių garantijų darbuotojų atžvilgiu neginanti, o tik besąlygiškai tikinti valstybinių institucijų teiginių teisingumu ir pagrįstumu organizacija, kuri net neturi teisės gauti pilnos ir visapusiškos jos nuožiūra reikalingos informacijos. Mano, kad Profesinė sąjunga neprivalo įrodinėti absurdo ir sekti, kada Kauno apskrities VPK ir prieš kurį darbuotoją pradėta tarnybinio patikrinimo procedūra. Mano, kad pareiškėjo papildomas informacijos pateikimas, po to kai buvo gautas profesinės sąjungos neigiamas atsakymas, negali būti pagrindas kaip faktą įvardinti, kad Profesinė sąjunga, vadovaujantis nuogirdomis turėjo pareigą (bet jos nevykdė), kokiu tai būdu, savo iniciatyva domėtis policijos vidinio tyrimo eiga. Pareiškėjas privalėjo informuoti profesinę sąjungą apie vykdomą tarnybinį tyrimą, kad tretysis asmuo galėtų turėti tinkamą atstovą nuo pat tarnybinio tyrimo pradžios. Teismas neįsigilino į šią aplinkybę, todėl bylą išsprendė neteisingai. Nesutinka su teismo išvada, kad dviejų lapų subjektyvi ir tendencinga, darbdavio tarnybinio patikrinimo išvada su teiginiais, bet be jokių įrodymų, yra pakankama informacija ir duomenys, kad Profesinė sąjunga galėtų priimti sprendimą. Mano, kad teismas, nagrinėdamas ir tirdamas Profesinės sąjungos atsisakymo motyvus duoti išankstinį sutikimą, turėjo remtis PSĮ, o ne Statuto nuostatomis. Pabrėžia, kad teismas netyrė fakto, kodėl Kauno apskrities VPK tyčia ir laiku nepateikė informacijos apie trečiojo asmens tarnybinį pažeidimą pilna apimtimi, o prašė išankstinio sutikimo dėl nesukonkretintos, neįvardintos, bet kažkur pasiūlytos tarnybinės nuobaudos. Pabrėžia, kad informacijos ir konsultacijų prievolę darbdaviui nustato ne tik nacionaliniai įstatymai, bet ir Europos Sąjungos Direktyva 91/533/EEB, kurią teismas turėjo taikyti. Teismas bylai reikšmingų aplinkybių dėl informacijos teikimo ir terminų jai teikti visapusiškai netyrė, profesinės sąjungos teisę gauti visapusišką informaciją apribojo be teisinio pagrindo, todėl bylą išsprendė neteisingai. Akcentuoja, kad teismas, ignoruodamas tarnybinės nuobaudos rūšies konkretinimo klausimą, netinkamai aiškino situaciją, kad siūlymas skirti tarnybinę nuobaudą yra identiškai adekvatus kreipimuisi į profesinę sąjungą išankstinio sutikimo skirti hipotetiškai numanomą, nekonkrečią tarnybinę nuobaudą. Teismas sprendime neteisingai teigia, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta konkreti numatoma skirti tarnybinė nuobauda. Išvadoje yra įtvirtintas tik siūlymas, kurį pareiškėjas bet kuriuo momentu gali pakeisti arba taikyti. Ar Profesinė sąjunga turėtų spręsti klausimą dėl numanomos, siūlomos, bet prašyme konkrečiai nenurodytos tarnybinės nuobaudos, teismas neanalizavo.

14Pareiškėjas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu (b. l. 127-128) su atsakovo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Mano, jog teismas objektyviai ištyrė bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą. Nesutinka su Profesinės sąjungos apeliaciniame skunde išdėstyta nuomone, jog teismas pažeidė materialinės teisės normas. Pažymi, jog pagrindas panaikinti Profesinės sąjungos 2011 m. vasario 4 d. sprendimą buvo tai, kad Profesinė sąjunga teismui nepateikė jokio įrodymo, jog T. D. tarnybinę nuobaudą buvo žadama skirti dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, ir tai, jog atlikus tarnybinį patikrinimą pagal laikinai einančio Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato viršininko pareigas Š. M. 2010 m. gruodžio 27 d. tarnybinį pranešimą Nr. 20-26-IL-472, nebuvo pažeista tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūra. Akcentuoja, kad teismo sprendimas atitinka susiklosčiusią teismų praktiką. Pažymi, jog teisės aktai nenumato, jog apie pradėtą tarnybinį patikrinimą turi būti pranešta profesinėms sąjungoms. Mano, jog pats pareigūnas turi teisę ir galimybę kreiptis į savo profesinę sąjungą dėl pradėto tarnybinio patikrinimo, prašydamas apginti jo galimai pažeistas teises. Anot pareiškėjo, Profesinei sąjungai 2011 m. sausio 25 d. išsiųsdamas pranešimą Nr. 20-S-258 su tarnybinio patikrinimo išvados kopija, suteikė pakankamai informacijos apie pareigūno padarytą tarnybinį pažeidimą, kokią tarnybinę nuobaudą žadama skirti jam. Mano, kad užteko duomenų, jog Profesinė sąjunga galėtų priimti sprendimą duoti ar neduoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pažeidėjui T. D.. Pabrėžia, kad atsakovas pats nepateikė teismui jokių įrodymų dėl to, jog pareiškėjas galimai nori skirti pareigūnui T. D. tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės profesinėje sąjungoje ar dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV.

18Nagrinėjamas ginčas kilo dėl profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą statutiniam pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, pagrįstumo bei teisėtumo.

19Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo, kuris nustato profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus, 21 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad darbuotojams įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo taikymo ypatybės krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatytos šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Taigi bendrasis profesinių sąjungų veiklą reglamentuojantis įstatymas leidžia statutinėje valstybės tarnyboje įstatymu nustatyti profesinių sąjungų veiklos ypatumus.

20Vidaus tarnybos sistemos profesinių sąjungų veiklos ypatumai yra nustatyti Vidaus tarnybos statute, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, kuris, lyginant su Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu, tarnybos santykių srityje numato platesnes vidaus tarnybos sistemos pareigūnų – profesinės sąjungos narių – apsaugos garantijų ribas ir jas konkrečiai apibrėžia. Statuto 43 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 dalyje ir šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Taigi ši Statuto norma apibrėžia profesinės sąjungos renkamojo organo diskrecijos ribas sprendžiant statutinės įstaigos vadovo kreipimąsi dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą vidaus tarnybos pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys.

21Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime, be kita ko, yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2-6 dalių nuostatos reguliuoja tų profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas. Šios garantijos tokiems profesinės sąjungos nariams yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų kaip nors diskriminuojami, tai yra kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleidžiant iš darbo, perkeliant į kitą, prastesnį darbą ir pan.), taip pat kad darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės. Statuto 43 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu siekiama analogiškų tikslų – nustatyti garantijas statutiniams pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, kad jie nebūtų diskriminuojami tarnyboje dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio administracines bylas (tarnybinius ginčus dėl profesinės sąjungos diskrecijos ribų sprendžiant dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui profesinės sąjungos nariui), yra suformavęs praktiką (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.), kad profesinė sąjunga, spręsdama vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, bei aiškiai išreikšti savo poziciją (sutinka ar nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, 2006 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-748/2006, 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-791/2007, 2008 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438- 1751/2008, 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-900/2009, 2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1227/2009, 2010 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1370/2009, 2010 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-165/2010, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-798/2010, 2011 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-954/2011 ir kt.).

23Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, jog yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, kadangi ginčo teisinius santykius reguliuojantys įstatymai nėra pasikeitę.

24Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo Profesinės sąjungos apeliacinio skundo argumentus, atsižvelgdama į aptartą teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką analogiškose bylose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog atsakovo atsisakymas duoti išankstinį sutikimą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą nepagrįstas, todėl skundžiamą Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ 2011 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. L-019 panaikino pagrįstai ir teisėtai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas nustačius bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, išanalizavus bylai aktualias teisės normas, atsižvelgus į šioje srityje suformuotą teismų praktiką.

25Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, suteikiančių pagrindą manyti, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas T. D. yra susijęs su šio pareigūno naryste Profesinėje sąjungoje arba jo atstovavimu kitiems vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams. Pažymėtina, jog Profesinei sąjungai kartu su prašymu duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą T. D. buvo pateikta tarnybinio patikrinimo išvados kopija (b. l. 25), kuri, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, buvo pakankamas pagrindas Profesinei sąjungai apsispręsti dėl sutikimo ar nesutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą pareigūnui. Minėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu kaltinamas T. D., išvardinta, kokių teisės aktų reikalavimus pažeidė trečiasis suinteresuotas asmuo, taip pat nurodyta konkreti numatoma skirti tarnybinė nuobauda, informatyviai išdėstyta likusi informacija, t. y. tarnybinio patikrinimo išvadoje iš esmės atsispindi visi duomenys, reikalingi Profesinei sąjungai priimti sprendimą dėl sutikimo tarnybinei nuobaudai skirti. Todėl atsakovo argumentai dėl įrodymų nepakankamumo, dėl to, kad nebuvo nurodyta konkreti nuobaudos rūšis, yra nepagrįsti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovas, manydamas, jog jam trūksta tam tikros informacijos, galėjo kreiptis į pareiškėją su prašymu pateikti tokią informaciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1442/2010).Tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta duomenų, kad būtų domėtasi tyrimo eiga. Pažymėtina, kad atsakovo 2011 m. vasario 4 d. sprendime Nr. L-019 tik abstrakčiai nurodoma, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstyta informacija savo apimtimi neatspindi visų faktinių aplinkybių, nes yra gauti duomenys, paneigiantys minėtą informaciją. Atsakovas nedetalizavo ir konkrečiai nenurodė, kokia kita tarnybinio patikrinimo išvadą paneigiančia informacija (objektyviais įrodymais) jis disponuoja. Priešingai, akivaizdu, kad atsakovo įtarimai, susiję su tarnybinės atsakomybės procedūros pradėjimu trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu, buvo grindžiami vien tik atsakovo deklaratyviu teiginiu, kad G. V. paaiškinimas yra nepakankamas pagrindas pradėti tarnybinės atsakomybės taikymo procedūrą, bei subjektyvia abejone, kad T. D., įvertinus jo tarnybinę veiklą, negalėjo tyčia neatvykti į darbą. Taigi nebuvo jokių pagrįstų priežasčių atsakovui įtarti, kad trečiasis asmuo, patraukiant jį tarnybinėn atsakomybėn, tokiu būdu yra persekiojamas dėl narystės profesinėje sąjungoje. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas savo iniciatyva, atsižvelgdamas į ginčijamame atsakovo 2011 m. vasario 4 d. sprendime Nr. L-019 išdėstytus motyvus, 2011 m. vasario 8 d. raštu Nr. 20-S-436 (b. l. 26) išsiuntė Profesinės sąjungos pirmininkui tarnybinio patikrinimo medžiagos kopijas su prašymu pateikti atsakymą iki 2011 m. vasario 14 d. dėl sutikimo skirti T. D. tarnybinę nuobaudą, tačiau joks atsakymas iš atsakovo nebuvo gautas. Šis faktas patvirtina, kad atsakovas iš tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros nebuvo eliminuotas. Profesinei sąjungai buvo pateikta visa reikalinga informacija, tačiau ji pati buvo nepakankamai aktyvi, gindama savo nario interesus. Atsakovas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo įtvirtintas tik siūlymas skirti atitinkamą tarnybinę nuobaudą, todėl jis negalėjo iš anksto nuspręsti dėl sutikimo davimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovas 2011 m. vasario 4 d. sprendime Nr. L-019 tarnybinės nuobaudos taikymo klausimo nekėlė, kas patvirtina, jog minėtas motyvas neturėjo reikšmės, apsisprendžiant atsakovui atsisakyti duoti išankstinį sutikimą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą. Be to, aplinkybės dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo, inter alia tarnybinio patikrinimo pradėjimo, pažeidimo kvalifikavimo ir kiti klausimai, nesusiję su pareigūno naryste profesinėje sąjungoje, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra šios administracinės bylos dalykas ir dėl šios priežasties nevertintini.

26Teisėjų kolegija pažymi, kad iš atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų matyti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas nagrinėjamu atveju iš esmės yra grindžiamas ne padarytais konkrečiais procesinės ar materialinės teisės pažeidimais, o atsakovo subjektyviu įsitikinimu dėl netinkamos pirmosios instancijos teismo atliktos bylos aplinkybių ir teisės aktų analizės. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, kaip proceso šalis, turi teisę savaip interpretuoti teisės normas, bet tokia interpretacija teismui nėra privaloma, nes aiškinti įstatymus – tik teismo prerogatyva. Taip pat atsakovas, kaip proceso šalis, turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jo reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios, tačiau ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo Profesinės sąjungos apeliacinio skundo argumentai, kuriais sureikšminamas profesinių sąjungų vaidmuo tarnybinio nusižengimo tyrimo procese, neatsižvelgiant į Statuto 43 straipsnio 4 dalyje eksplicitiškai įtvirtintus profesinės sąjungos renkamojo organo diskrecijos (sprendžiant statutinės įstaigos vadovo kreipimąsi dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą vidaus tarnybos pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys) įgyvendinimo reguliatorius, yra nepagrįsti ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų.

27Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste akcentuoja, kad įstatymų leidėjas profesinėms sąjungoms suteikė ne tik teises, bet nustatė ir pareigas. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad profesinės sąjungos veikia laikydamosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio bei kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų. Statuto 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos neturi teisės paveikti vidaus reikalų įstaigos funkcijų įgyvendinimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio

281 dalyje įtvirtintas visų asmenų lygybės prieš įstatymus, teismą, kitas valstybės institucijas principas. Šio konstitucinio principo taip pat turi būti laikomasi sprendžiant pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus. Visi valstybės tarnybos pareigūnai (nagrinėjamos bylos kontekste tiek vidaus reikalų statutinių įstaigų statutiniai pareigūnai profesinių sąjungų nariai, tiek šių įstaigų statutiniai pareigūnai, nepriklausantys profesinėms sąjungoms) padarę tarnybinius nusižengimus turi būti vertinami laikantis minėto konstitucinio principo. Pareigūno narystė profesinėje sąjungoje, ar dalyvavimas profesinės sąjungos renkamojo organo veikloje nesukuria ir negali sukurti jam jokių privilegijų prieš įstatymus, o įstatymų nuostatos (Statuto 43 str. 4 d.) dėl profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinio sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą, kaip minėta pirmiau, yra tik papildoma garantija siekiant apsaugoti pareigūnus – profesinių sąjungų narius, nuo galimo administracijos diskriminavimo dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Neteisėtas profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą pažeidžia vidaus reikalų įstaigos interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą vidaus tarnybos įstaigos veiklą, o tuo pačiu ir viešąjį interesą – piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1370/2009).

29Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde pateiktais argumentais nėra pagrindo.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31Atsakovo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ apeliacinio skundo netenkinti.

32Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

33Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau –... 5. Nurodė, jog 2010 m. gruodžio 27 d. Kauno apskrities vyriausiajame policijos... 6. Atsakovas Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ atsiliepime (b. l.... 7. Nurodė, kad ginčijamas atsisakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo,... 8. II.... 9. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu (b.... 10. Pirmosios instancijos teismas įvertino faktines aplinkybes ir aktualias 2003... 11. III.... 12. Atsakovas Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ atsiliepimu (b. l.... 13. Anot atsakovo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme netinkamai... 14. Pareiškėjas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu... 15. Mano, jog teismas objektyviai ištyrė bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV.... 18. Nagrinėjamas ginčas kilo dėl profesinės sąjungos renkamojo organo... 19. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo, kuris nustato profesinių... 20. Vidaus tarnybos sistemos profesinių sąjungų veiklos ypatumai yra nustatyti... 21. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime, be... 22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško... 23. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės,... 24. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo Profesinės sąjungos apeliacinio... 25. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje... 26. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytų... 27. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste akcentuoja, kad įstatymų... 28. 1 dalyje įtvirtintas visų asmenų lygybės prieš įstatymus, teismą, kitas... 29. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 31. Atsakovo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ apeliacinio skundo... 32. Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą... 33. Nutartis neskundžiama....