Viešųjų pirkimų Baltijos šalyse apžvalga - privalomi ir neprivalomi pasiūlymo atmetimo pagrindai
Nors vadovaujantis Europos Sąjungos viešųjų pirkimų direktyvomis pasiūlymo atmetimo pagrindai yra išimtiniai ir valstybės narės negali nustatyti naujų pasiūlymo atmetimo pagrindų nacionalinėje teisėje, atsižvelgiant į tai, kad direktyvos yra privalomos dėl savo tikslų, valstybės narės turi tam tikrą diskrecijos teisę pasirenkant tinkamas priemones siekiant direktyvoje nustatytų pasiūlymo atmetimo pagrindų tikslų.
Privalomi dalyvių pasiūlymo atmetimo pagrindai yra labai panašūs Estijoje ir Latvijoje, įskaitant tiekėjo pasiūlymo atmetimą tuo atveju, jei tiekėjas yra pripažintas kaltu įvykdžius tam tikrus nusikaltimus, esant tiekėjo mokestiniam įsiskolinimui, tiekėjo bankrotui ar pateikus klaidingą informaciją apie tiekėją. Kita vertus, teisinis reguliavimas Lietuvoje skiriasi ir vienintelis privalomas dalyvio pasiūlymo atmetimo pagrindas yra konkurso dalyvio pripažinimas kaltu įvykdžius tam tikrus nusikaltimus.
Mokesčių skolos, kaip pasiūlymo atmetimo pagrindas, yra bene plačiausiai taikomas pasiūlymo atmetimo pagrindas ir jo reglamentavimas visose trijose Baltijos šalyse skiriasi. Estijoje valstybės ir vietos mokesčių skolos riba yra 100 eurų, Latvijoje ši riba yra 150 eurų, o Lietuvoje tokios ribos iš viso nėra. Teisinis reglamentavimas taip pat skiriasi nustatant laiko momentą, kuomet fiksuojama mokesčių skola – štai Estijoje konkurso dalyvis turi įrodyti mokesčių skolos nebuvimą tam momentui, kai buvo paskelbtas skelbimas apie pirkimą, o antrą kartą mokesčių skola tikrinama prieš sudarant pirkimo sutartį; tuo tarpu Latvijoje ir Lietuvoje mokestinė skola tikrinama pasiūlymo pateikimo metu.
Kalbant apie perkančiosios organizacijos veiksmų apskundimą, visose trijose šalyse yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo procedūra - Estijoje ir Latvijoje tokią skundų nagrinėjimo procedūra vykdo specialūs skundų nagrinėjimo komitetai, tuo tarpu Lietuvoje skundas pirmiausia turi būti pateiktas atitinkamai perkančiajai organizacijai. Skundų nagrinėjimo procedūrų išlaidos skiriasi – ikiteisminėms skundų procedūroms Latvijoje ir Lietuvoje nėra nustatyta žyminio mokesčio ar kitokių valstybės rinkliavų, tuo tarpu Estijoje nustatyta 639 eurų arba 1278 eurų valstybės rinkliava, priklausomai nuo to, ar pirkimas peržengia tarptautinio pirkimo vertės ribą ir taikoma tiek ikiteisminėms skundų nagrinėjimo procedūroms, tiek ir teisminėms procedūroms.
Lietuva
I. Pasiūlymo atmetimo pagrindai
Europos Sąjungos direktyvos, reglamentuojančios viešuosius pirkimus, nustato pasiūlymų atmetimo pagrindus, kurie yra išimtiniai – valstybės narės negali nustatyti jokių kitų pasiūlymų atmetimo pagrindų nacionalinėje teisėje. Nepaisant to, valstybės narės turi tam tikrą diskrecijos teisę pasirinkti tinkamas priemones tam, kad būtų pasiekti direktyvose įtvirtintų pasiūlymų atmetimo pagrindų tikslai.
Viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – „VPĮ“) įpareigoja perkančiąją organizaciją užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie principai, kaip ir kitos imperatyviosios VPĮ nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga. Tokią praktiką, aiškinant VPĮ nuostatas, formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Visą apžvalgą galite atsisiųti čia
Straipsnio bendraautoriai
Advokatas, asocijuotas partneris Liutauras Baikštys,
Advokatas, partneris Tomas Venckus
Advokatų kontora VARUL ir partneriai