Byla 2A-1482-265/2015

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės RUAB „Vėtrūna“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės RUAB „Vėtrūna“ ieškinį atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl statybos rangos darbų sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu, skolos už faktiškai atliktus darbus priteisimo, bei atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato priešieškinį ieškovei RUAB „Vėtrūna“ dėl netesybų priteisimo, trečiasis asmuo ERGO Insurance SE, atstovaujamas ERGO Insurance SE Lietuvos filialo,

Nustatė

2ieškovė RUAB „Vėtrūna“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kuriuo prašė pripažinti atsakovo 2012-07-27 rangos (darbų pirkimo) sutarties Nr. 30-4-ST2-101 vienašališką nutraukimą neteisėtu, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 43 307,19 Lt už faktiškai atliktus darbus pagal PVM sąskaitą-faktūrą VET7578 bei 3 410,28 Lt už faktiškai atliktus darbus pagal PVM sąskaitą-faktūrą VET7500, taip pat priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė priešieškinį ieškovei, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 184 051,39 Lt (53 304,96 Eur) netesybų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Palangos miesto policijos komisariato pastato rekonstrukcijos statinio techninę priežiūrą vykdanti UAB „Antikus“ pateikė sąrašą darbų, kuriuos ieškovė privalėjo atlikti iki 2012-12-31, tačiau nustatytu terminu šių darbų neatliko. Kadangi ieškovė tinkamai atliko darbų už 189 400 Lt, t. y. tik apie 4,2 procentų sutarties vertės, todėl ieškovė, remdamasi sutarties 8.4.5 punktu, privalo sumokėti atsakovui delspinigius. Atsakovas 2015-04-14 pateikė teismui patikslintą priešieškinį, kuriuo teismo prašė priteisti iš ieškovės RUAB „Vėtrūna“ 17 363,12 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-02-22 dėl netinkamo įsipareigojimų pagal šalių sudarytą rangos sutartį Nr. 30-4-ST2-12-101 vykdymo.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-24 sprendimu ieškinį patenkino ir pripažino atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vienašališką 2012-07-27 rangos (darbų pirkimo) sutarties Nr. 30-4-ST2-12-101 nutraukimą neteisėtu, priteisė ieškovei iš atsakovo 46 717,47 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o priešieškinį atmetė.

5Klaipėdos apygardos teismas 2014-09-30 nutartimi pirmosios instancijos teismo 2014-03-24 sprendimą iš dalies pakeitė. Teismas panaikino sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovo vienašališką 2012-07-27 rangos (darbų pirkimo) sutarties Nr. 30-4ST2-12-101 nutraukimą neteisėtu ir šioje dalyje ieškinį atmetė, taip pat panaikino sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo priešieškinis ieškovei dėl 184 051,39 Lt netesybų priteisimo ir šioje dalyje grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

6Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-02 sprendimu priešieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš ieškovės RUAB „Vėtrūna“ 17 363,12 Eur delspinigių atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai. Teismas nustatė, kad 2012-07-27 tarp šalių buvo sudaryta rangos (darbų pirkimo) sutartis Nr. 30-4-ST2-12-101. Rangos sutartimi ieškovė įsipareigojo pagal atsakovo parengtą techninio projekto specifikaciją ir brėžinius atlikti Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK, adresu Ganyklų g. 30, Palanga, rekonstrukcijos darbus, o atsakovas įsipareigojo sudaryti sąlygas ieškovei atlikti projektavimo ir rangos darbus bei už juos atsiskaityti. Šalys susitarė, kad darbai pagal sutartį turėjo būti baigti iki 2012-12-31. Byloje taip pat nustatyta, kad pagal rangos sutarties 8.4.5 punktą šalys susitarė, kad rangovas papildomai moka užsakovui 0,02 viso sutarties vertės dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo kalendoriniame darbų vykdymo grafike neįvykdytų ar netinkamai įvykdytų darbų iki bus atlikti darbai ar ištaisyti defektai. Teismas konstatavo, kad netesybas nustatanti rangos sutarties sąlyga neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nustatyta tvarka nėra nuginčyta, todėl yra galiojanti. Teismas nustatė, kad šalių sudaryta rangos sutartis buvo nutraukta 2013 m. rugpjūčio mėnesį, o rangos darbai dėl ieškovės kaltės nebuvo vykdomi jau nuo 2013-01-01. Vertindamas ieškovės nurodytus argumentus apie tai, kad ginčas turi būti nagrinėjamas ieškovės restruktūrizavimo byloje, teismas atsižvelgė į tai, kad įstatymas nenumato, kad restruktūrizuojamai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai turi būti nagrinėjamu restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiame teisme. Dėl to konstatavo, kad šalių ginčas pagal atsakovo patikslintą priešieškinį pagrįstai nagrinėjamas Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Įvertinęs byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės netesybas už rangos sutarties netinkamą vykdymą yra pagrįstas, todėl priešieškinį patenkino visiškai.

7Apeliaciniu skundu ieškovė RUAB „Vėtrūna“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinį palikti nenagrinėtu arba jį atmesti. Nurodė, kad atsakovo reikalavimas yra atsiradęs iki restruktūrizavimo bylos ieškovei iškėlimo, todėl atsakovo reikalavimo pagrįstumo klausimas galėjo būti sprendžiamas tik Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 23 str. nustatyta tvarka restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiame Vilniaus apygardos teisme. Apeliantė nurodė, kad atsakovas įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo RUAB „Vėtrūna“ restruktūrizavimo byloje, todėl jo reikalavimas turėjo būti atmestas. Nurodė, kad teismui patenkinus priešieškinį atsakovui buvo sudarytos sąlygos gauti reikalavimo patenkinimą nesilaikant Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos, tuo pažeidžiant kitų įmonės kreditorių interesus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantė skunde taip pat nurodė, kad šalių sudaryta rangos sutartis buvo nutraukta 2012-12-31, todėl ieškovės prievolė vykdyti rangos sutartyje numatytus darbus po 2013-01-01 buvo pasibaigusi. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė netesybas už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-02-22. Ieškovė nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl ieškinio senaties taikymo. Ieškovė paaiškino, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo 2012-12-31, o priešieškinis teismui pareikštas tik 2013-12-03, todėl atsakovas praleido sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl netesybų priteisimo pareikšti. Apeliantė taip pat nurodė, kad atsakovas netinkamai apskaičiavo netesybų dydį, nes delspinigių skaičiavimo pažymoje už 2012 metus nurodyta neatliktų darbų vertė turėjo būti mažinama 43 307,19 Lt suma, kuri Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-24 sprendimu buvo priteista iš atsakovo už darbo projekto parengimo darbus. Be to, atsakovas nepagrįstai delspinigius skaičiavo iki 2013-02-22, nes netesybos galėjo būti skaičiuojami tik iki 2013-02-15, t. y. Vilniaus apygardos teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos. Dėl to iš ieškovės priteistinų delspinigių dydis turėtų būti mažinamas iki 15 542,45 Eur.

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-02 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

9Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

11Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad atsakovo reikalavimas dėl netesybų priteisimo galėjo būti nagrinėjamas tik laikantis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytos tvarkos pareiškiant kreditorinį reikalavimą Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje RUAB „Vėtrūna“ restruktūrizavimo byloje. Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013-02-15 nutartimi ieškovei iškelta restruktūrizavimo byla. Teismo nutartis įsiteisėjo 2013-02-22. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013-10-03 nutartimi patvirtintas RUAB „Vėtrūna“ restruktūrizavimo planas. Nagrinėjamu atveju atsakovo priešieškinis ieškovei dėl delspinigių priteisimo buvo pareikštas 2013-12-04, t. y. po teismo nutarties iškelti ieškovei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo. Teismų praktikoje pripažįstama, jog įmonių restruktūrizavimo procesas grindžiamas modeliu, kai kitose civilinėse bylose restruktūrizuojamai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai neperduodami restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, ir bylų akumuliavimo principas (lot. vis attractiva concursus) restruktūrizavimo procese netaikomas. Priešingai nei bankroto bylose, atskirose civilinėse bylose pareikšti ieškiniai nagrinėjami bendra tvarka, nepriklausomai nuo to, kad atsakovui, kuriam pareikšti turtiniai reikalavimai, yra iškeliama restruktūrizavimo byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2011; Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo bylų iškėlimo teisines pasekmes reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 41). Teisėjų kolegija pažymi, kad nei CPK, nei Įmonių restruktūrizavimo įstatymas nenumato, kuriam teismui yra teismingi ieškiniai, pareiškiami įmonei po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl, nesant specialiųjų teisės normų, taikomos bendrosios bylų teismingumą reglamentuojančios CPK normos. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog atsakovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo ieškovei pareikštas priešieškinio forma. CPK 33 str. 2 d. nustato, kad priešieškinis, neatsižvelgiant į tai, koks jo teismingumas, pareiškiamas tos vietos teismui, kuriame nagrinėjamas pradinis ieškinys. Įvertinusi aptartas nuostatas teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors ieškovei yra iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau ši aplinkybė neapribojo atsakovo procesinės teisės byloje pareikšti priešieškinį dėl netesybų priteisimo iš restruktūrizuojamos įmonės. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija sprendžia, jog atsakovo priešieškinį išnagrinėjus Klaipėdos miesto apylinkės teisme CPK ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos.

12Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ieškovės skunde nurodytais argumentais, jog teismui patenkinus priešieškinį atskiroje civilinėje byloje atsakovui buvo sudarytos sąlygos gauti reikalavimo patenkinimą nesilaikant Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos, tuo pažeidžiant kitų įmonės kreditorių interesus. Įmonės restruktūrizavimo metu kreditorių reikalavimai yra tenkinami laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 str. 1 d.). Pažymėtina, kad skundžiamas teismo sprendimas nesuteikia atsakovui pirmumo teisės patenkinti savo reikalavimą prieš kitus įmonės kreditorius. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui patenkinus atsakovo priešieškinį dėl netesybų priteisimo, šiuo teismo sprendimu buvo patvirtinta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato reikalavimo teisė restruktūrizuojamai UAB „Vėtrūna“. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai civilinėse bylose, kuriose restruktūrizuojamai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, priimti teismo sprendimai, patvirtinantys kreditoriaus reikalavimo teisę, įsiteisėja po nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos, t. y. pasibaigus įstatyme įtvirtintam terminui, kuris reglamentuoja kreditorių reikalavimų restruktūrizuojamos įmonės administratoriui pateikimą, tokio kreditoriaus reikalavimas turėtų būti įtrauktas į restruktūrizuojamos įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2674/2013). Kolegija pažymi, kad skundžiamu teismo sprendimu patvirtinta atsakovo reikalavimo teisė galės būti realizuojama tik laikantis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos, prieš tai nustatyta tvarka išsprendus RUAB „Vėtrūna“ kreditorių sąrašo ir įmonės restruktūrizavimo plano patikslinimo klausimus.

13Apeliantė skunde taip pat nurodė, kad šalių sudaryta rangos sutartis buvo nutraukta 2012-12-31, todėl ieškovės prievolė vykdyti rangos sutartyje numatytus darbus po 2013-01-01 jau buvo pasibaigusi. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė netesybas už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-02-22. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Byloje nustatyta, kad pagal rangos sutarties 8.4.5 punktą šalys susitarė, kad rangovas papildomai moka užsakovui 0,02 viso sutarties vertės dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo kalendoriniame darbų vykdymo grafike neįvykdytų ar netinkamai įvykdytų darbų iki bus atlikti darbai ar ištaisyti defektai. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad rangos sutartyje numatyti darbai turėjo būti atlikti iki 2012-12-31, tačiau nustatytu terminu darbai nebuvo užbaigti. Nors apeliantė skunde nurodė, kad rangos sutartis buvo nutraukta nuo 2012-12-31 ir dėl to ieškovė nebeturėjo pareigos vykdyti sutartį, tačiau šiuos ieškovės argumentus paneigia byloje esanti medžiaga. Klaipėdos apygardos teismo 2014-09-30 nutartyje konstatuota, kad šalių sudaryta rangos sutartis vienašališkai nutraukta nuo 2013-08-16. Kolegija pažymi, kad šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog rangos sutarties nutraukimo momentu turėtų būti laikomas atsakovo 2012-12-28 raštas Nr. 30-4-S-297. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2014-09-30 nutarties matyti, kad atsakovo 2012-12-28 raštas buvo vertinamas kaip pranešimas apie sutarties nutraukimą, kuris ieškovei pagal CK 6.217 str. turėjo būti įteiktas ne anksčiau kaip prieš 30 dienų iki sutarties nutraukimo dienos, tačiau minėto pranešimo įteikimo data nagrinėjamu atveju nelaikytina rangos sutarties nutraukimo data. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė 2013-01-09 raštu atsakovui pateikė atnaujintą darbų atlikimo grafiką ir prašė išspręsti darbų atlikimo termino pratęsimo klausimą iki 2013-08-31. Bylos duomenys patvirtina, kad pasibaigus sutartyje numatytam darbų atlikimo terminui atsakovas sutarties nenutraukė ir kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydamas leisti pratęsti darbų atlikimo terminą. Viešųjų pirkimų tarnybai atsisakius duoti sutikimą pakeisti sutarties sąlygą ir pratęsti darbų atlikimo terminą, atsakovas 2013-08-08 išsiuntė ieškovei pranešimą, kuriame nurodė, kad sutartis nutraukiama nuo 2013-08-16. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad iki rangos sutarties nutraukimo šalis siejo rangos teisiniai santykiai, todėl atsakovas turėjo teisę iš ieškovės reikalauti netesybų už darbų atlikimo termino pažeidimą.

14Ieškovė skunde taip pat teigė, jog atsakovas praleido sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl netesybų priteisimo pareikšti, todėl tai sudarė savarankišką priešieškinio atmetimo pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo skundo argumentu nesutinka. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numato, jog ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą, ar atsakovas nepraleido senaties termino reikalavimui dėl netesybų priteisimo pareikšti, nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta ieškinio senaties termino pradžia. Ieškovė nurodė, kad senaties terminas atsakovo reikalavimui pareikšti prasidėjo 2012-12-31 ir pasibaigė 2013-06-01, todėl atsakovo priešieškinis teismui pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Įvertinusi byloje esančius duomenis kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia ieškinio senaties termino skaičiavimo tvarka. Pažymėtina, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Rangos sutarties 5.3 p. numatyta, jog darbai pagal sutartį turėjo būti baigti iki 2012-12-31. Byloje nėra ginčo dėl to, kad iki nustatyto termino darbai nebuvo atlikti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad nors darbai nebuvo atlikti laiku, tačiau ieškovė 2013-01-09 raštu atsakovui pateikė atnaujintą darbų atlikimo grafiką ir prašė išspręsti darbų atlikimo termino pratęsimo klausimą. Pasibaigus sutartyje numatytam darbų atlikimo terminui atsakovas sutarties nenutraukė ir kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydamas leisti pakeisti rangos sutarties sąlygą dėl darbų atlikimo termino nustatymo ir pratęsti darbų atlikimo terminą iki 2013-12-31. Viešųjų pirkimų tarnyba 2013-08-05 raštu Nr. 4S-3415 atsisakė atsakovui duoti sutikimą pakeisti rangos sutarties sąlygas ir pratęsti rangos darbų atlikimo terminą iki 2013-12-31. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu rangos sutarties sąlygą būtų pakeista ir darbų atlikimo terminas būtų pratęstas iki 2013-12-31, atsakovas būtų praradęs teisę reikalauti delspinigių už darbų neatlikimą iki 2012-12-31. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad iki 2013-08-05 atsakovas neturėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl netesybų priteisimo, nes bendradarbiaudamas su ieškove siekė pakeisti darbų atlikimo terminą nustatančią rangos sutarties sąlygą. Taigi tik tada, kai šalims nepavyko nustatyta tvarka išspręsti sutarties punkto dėl darbų atlikimo termino pakeitimo klausimo, atsakovui neabejotinai tapo žinoma, kad jis įgijo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl netesybų priteisimo pagal rangos sutarties 8.4.5 punktą. Aptartos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad ieškinio senaties termino eiga nagrinėjamu atveju prasidėjo nuo 2013-08-05. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog atsakovas priešieškinį dėl netesybų priteisimo teismui pareiškė 2013-12-04. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas nepraleido ieškinio senaties termino reikalavimui dėl netesybų priteisimo pareikšti.

15Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės argumentais dėl netinkamo delspinigių skaičiavimo laikotarpio. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 str. 2 p. nustato, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, skaičiavimas. Taigi įstatyme nurodytų pasekmių dėl delspinigių skaičiavimo sustabdymo atsiradimas yra siejamas ne su teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą priėmimu, o su šios nutarties įsiteisėjimu. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013-02-15 nutartis, kuria ieškovei iškelta restruktūrizavimo byla, įsiteisėjo 2015-02-22. Taigi atsakovas pagrįstai delspinigius skaičiavo iki 2015-02-22.

16Kolegija iš dalies sutinka su apeliantės skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė iš ieškovės priteistinų delspinigių dydį. Iš atsakovo pateikto delspinigių skaičiavimo 45 eilutės matyti, kad į bendrą pagal rangos sutartį neatliktų darbų sumą atsakovas įtraukė darbo projekto parengimo darbus už 54 134 Lt (t. 2, b. l. 103). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-24 sprendime konstatavo, kad ieškovė parengė darbo projektą ir jį perdavė atsakovui, todėl už faktiškai atliktus darbo projekto parengimo darbus atsakovas privalo sumokėti ieškovei 43 307,19 Lt. Klaipėdos apygardos teismas 2014-09-30 nutartimi šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Dėl šios priežasties kolegija sutinka su apeliantės argumentais, jog skaičiuojant delspinigius už ieškovės neatliktus darbo projekto parengimo ir suderinimo darbus, neatliktų šios rūšies darbų suma turėjo būti sumažinta ieškovės faktiškai atliktų darbų dalies suma, t. y. nuo 54 134 Lt iki 10 826,81 Lt (54 134 Lt – 43 307,19 Lt). Dėl to delspinigių suma už netinkamai atliktus darbo projekto parengimo darbus sudaro ne 530,67 Lt, o 106,10 Lt (10 826,81 Lt x 0,02/100 x 49), o bendra delspinigių skaičiavimo pažymoje už 2012 metus nurodyta neatliktų darbų suma turi sudaryti ne 18 584,69, o 18 160,12 Lt (t. 2, b. l. 103). Atitinkamai faktiškai ieškovės atliktų projekto parengimo darbų suma turėjo būti mažinama ir delspinigių skaičiavime nurodyta bendra ieškovės neatliktų darbų suma, t. y. nuo 3 902 516,53 Lt iki 3 859 209,34 Lt (3 902 516,53 Lt – 43 307,19 Lt; t. 2, b. l. 102). Dėl to delspinigių suma nuo neatliktų darbų sudaro 40 907,62 Lt (3 859 209,34 x 0,02 /100 x 53). Taigi iš viso atsakovui iš ieškovės turėjo būti priteista 59 067,74 Lt, t. y. 17 107,19 Eur delspinigių (18 160,12 Lt + 40 907,62 Lt). Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija iš ieškovės priteistų delspinigių dydį sumažina nuo 17 363,12 Eur iki 17 107,19 Eur.

17Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė materialinius teisinius santykius reglamentuojančias normas, tačiau iš dalies netinkamai nustatė ir įvertino byloje esančius įrodymus dėl delspinigių dydžio, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

19Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimą pakeisti - atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iš ieškovės RUAB „Vėtrūna“ priteistų 17 363,12 Eur delspinigių dydį sumažinti iki 17 107,19 Eur.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė RUAB „Vėtrūna“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui... 3. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė... 4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-24 sprendimu ieškinį patenkino... 5. Klaipėdos apygardos teismas 2014-09-30 nutartimi pirmosios instancijos teismo... 6. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-02 sprendimu priešieškinį... 7. Apeliaciniu skundu ieškovė RUAB „Vėtrūna“ prašo panaikinti Klaipėdos... 8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis... 9. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 11. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad atsakovo reikalavimas dėl... 12. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ieškovės skunde nurodytais... 13. Apeliantė skunde taip pat nurodė, kad šalių sudaryta rangos sutartis buvo... 14. Ieškovė skunde taip pat teigė, jog atsakovas praleido sutrumpintą šešių... 15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės argumentais... 16. Kolegija iš dalies sutinka su apeliantės skundo argumentais, jog pirmosios... 17. Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas... 18. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 19. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. sprendimą pakeisti...