Byla 2-574-569/2013
Dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo

1Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Lina Muchtarovienė, sekretoriaujant Ritai Levickytei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai E. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB,,Nekilnojamojo turto valdymas‘‘ ieškinį atsakovei B. E. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Ieškovo atstovė advokato padėjėja E. S. paaiškino, kad 2006 m. spalio 6 d. tarp atsakovės B. E. ir tuometinio turto savininko UAB „Serneta" buvo sudaryta 50,60 m2 negyvenamųjų patalpų, esančių adresu ( - ), Šiauliuose, nuomos sutartis. 2008 sausio 2 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teisės į prekybos pastatą, esantį ( - ), Šiauliuose, įgijo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas". Naujajam patalpų savininkui perėjo ir ankstesnio savininko nuomos sutartimis numatytos teisės ir pareigos. Sutarties 6.1. punkte numatyta, kad nuomininkas moka kasmėnesinį nuomos mokestį, kurio dydis yra 1 265 litų, vėliau nuomos mokestis buvo sumažintas iki 700 litų, papildomai sumokant šiai sumai privalomą mokėtiną į biudžetą nustatyto dydžio pridėtinės vertės mokestį, jeigu jį nuomininkui privalu mokėti. Šios sutarties pagrindu išnuomotas patalpas atsakovė buvo priėmusi bei jomis naudojosi savo veiklai vykdyti. Tačiau atsakovė pilnai nėra sumokėjusi nuomos ir komunalinių mokesčių pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras nuo 2011-12-30 iki 2012-10-02. Jos skola ieškovui kreipimosi į teismą momentu sudarė 8165,71 litų. Nors ne kartą atsakovė buvo raginama susimokėti susidariusį įsiskolinimą, skolos nesumokėjo. Po ieškinio pateikimo atsakovė sumokėjo ieškovui dalį skolos – 3874,16 Lt, liko skolinga 4291,55 Lt. LR CK 6.256 str. 2 d. numatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). 2006m. spalio 6d. sutarties 6.3. punktu nuomotojas turi teisę reikalauti iš nuomininkės sumokėti 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo apskaičiuotos ir nesumokėtos pinigų sumos. Atsižvelgiant į sutrumpintą senaties terminą dėl netesybų (LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p.), delspinigiai yra paskaičiuoti už šešis mėnesius, t.y. 180 dienų, todėl atsakovas dėl vėlavimo laiku apmokėti nuomos ir suteiktų komunalinių paslaugų mokesčius sutartimi nustatytais terminais ieškovui privalo mokėti 2774,07 Lt dydžio delspinigius. LR CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. numato skolininko prievolę mokėti palūkanas netinkamai vykdant sutartines prievoles. Už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, skolininkas privalo mokėti palūkanas nuo to momento, kada praleistas prievolės įvykdymo terminas. Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie sutartyse su skolininkais numatė kitokių tokios prievolės nevykdymo pasekmių kompensavimo. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas numato palūkanų mokėjimą už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normą padidinant 7 procentiniais punktais (2 str. 3 d.). Ieškovo paskaičiavimu, atsakovei kyla pareiga sumokėti ieškovui 691,77 Lt dydžio palūkanas nuo prašomos priteisti sumos, kurias ieškovas ir prašo priteisti iš atsakovės. LR CK 6.37str. 2 d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš atsakovės priteistinos palūkanos - 7,75 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, išieškotinos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios civilinės bylos iškėlimo dieną galiojo paskutinė 2011 metų antrojo pusmečio eigoje, t.y. 2011 m. birželio 29 d., paskelbta vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, kuri sudarė 0,75 procentų, kurią pagal minėtą įstatymą padidinus 7 procentiniais punktais gaunamos 7,75 procentų dydžio metinės palūkanos. Prašo priteisti iš atsakovės 4291,55 litų skolos, 2 774,07 litų delspinigius, 691,77 litų palūkanų, 7,75 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos ieškovo nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 349 litus žyminio mokesčio. Atsakovė B. E. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Ankstesnio teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovė sutiko su ieškovo nurodyta skolos suma ir ją pripažino. Tačiau ji nesutiko su prašomais priteisti delspinigiais. Pagal ieškovo pateiktą delspinigių suskaičiavimo lentelę matyti, kad ieškovas delspinigius skaičiuoja neįvertindamas atsakovės atliktų mokėjimų, kurie yra išvardinti atsakovės atsiliepime į ieškinį, todėl ieškovo pateiktas skaičiavimas yra neteisingas. Ieškovas skaičiuoja 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną atsiskaityti uždelstą dieną, kurios, atsižvelgiant į teismų praktiką, yra aiškiai per didelės. Jei netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti. Netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau ne piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Todėl ieškovo reikalaujamų priteisti delspinigių dydis turėtų būti mažintinas iki 0,02 procentų už kiekvieną atsiskaityti uždelstą dieną. Atsakovė nesutinka dėl 691,77 litų palūkanų priteisimo, nes šalys nuomos sutartyje nėra sulygusios dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo, be to, tokio pobūdžio funkcijas atliekančių palūkanų nenumato ir teisės normos, reglamentuojančios nuomos teisinius santykius. CK 6.210 str. yra numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą (CK 6.37 str.), tai yra palūkanos, kuriomis ir yra kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę laiku neįvykdžius kurios nors piniginės prievolės. Tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, taigi iš anksto numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str.). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė jokių kitokių prievolės neįvykdymo padarinių. Kadangi nuomos sutartyje yra nustatyti delspinigiai kaip sankcija už prievolės pažeidimą, todėl papildomai reikalauti palūkanų nėra teisinio pagrindo. Tik jeigu minėtoje nuomos sutartyje nebūtų sulygta dėl kitokios atsakovės, kaip nuomininkės, atsakomybės formos, tai yra nuomotojo nuostolių kompensavimo delspinigiais, tada ieškovas pagrįstai galėtų reikalauti kompensuoti jam minimalius nuostolius, prašydamas priteisti palūkanas. Kadangi jos finansinė padėtis sunki, prašė išdėstyti skolos sumokėjimą.

4Ieškinys tenkintinas dalinai.

5Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių dokumentų matyti, kad 2006-10-06 tarp UAB,,Serneta‘‘ ir atsakovės buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis (b.l. 8-10), pagal kurią atsakovei buvo išnuomota 50,60 kv.m. patalpa adresu ( - ), Šiauliuose. Ieškovo atstovė nurodė, kad 2008-01-02 nuosavybės teises į šią patalpą įgijo ieškovas, įgydamas taip pat ir teises bei pareigas, susijusias su ankstesnio savininko nuomos sutartimis. Kad šiuo metu patalpos priklauso ieškovui, neginčijo ir atsakovė. Pagal nuomos sutarties sąlygas atsakovė įsipareigojo mokėti už nuomojamas patalpas 25 Lt nuomos mokestį už vieną kv.m., viso per mėnesį 1265 Lt be PVM. Taip pat atsakovė įsipareigojo mokėti mokesčius už vandenį, elektrą, šildymą ir komunalinius mokesčius. Šalys nurodė, kad vėliau nuomos mokestis buvo pakeistas į 700 Lt. Ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovė neapmokėjo eilės PVM sąskaitų-faktūrų, kurios buvo išrašytos už patalpų nuomą, energijos tiekimą bei komunalines paslaugas. Iš byloje pateiktų PVM sąskaitų faktūrų (b.l. 11-40) matyti, kad atsakovės skola ieškovui kreipimosi į teismą dieną sudarė 8165,71 Lt. Atsakovė sutiko su skolos suma, jos neginčijo. Iki ieškinio pateikimo teismui ieškovas siūlė atsakovei sumokėti skolą gera valia, tačiau skola liko nesumokėta (b.l. 41).

6Nuomos sutartis yra dvišalis, atlygintinas, konsensualinis sandoris. Pagrindinė nuomininko pareiga - laiku sumokėti nuompinigius už naudojimąsi turtu (LR CK 6.487 str. 1 d.). Atsakovė nevykdė savo pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų, ieškovui laiku nesumokėjo sutartyje numatytų mokesčių. Sutartinės prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai ir nustatytu laiku (LR CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Atsakovė prievolės sumokėti nuomos mokestį ir mokesčius už komunalinius patarnavimus neįvykdė, tuo pažeisdama nuomos sutarties sąlygas, todėl privalo ieškovui sumokėti šiuos mokesčius. 2013-04-23 teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad atsakovė sumokėjo dalį skolos – 3874,16 Lt, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 4291,55 Lt skola.

7LR CK 6.256 str. 2 d. numato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atsakovė iki nustatyto termino neapmokėjo ieškovo pateiktų sąskaitų, todėl pagal sutarties 6.3 p. privalo mokėti ieškovui 0,2 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovo paskaičiuoti delspinigiai sudaro 2774,07 Lt (b.l. 44-46). Atsakovė savo atsiliepime nurodė, kad ieškovas neteisingai paskaičiavo delspinigius, neįvertinęs jos atliktų mokėjimų. Atsakovė pateikė teismui mokėjimo pavedimus, patvirtinančius atliktus mokėjimus ieškovui pagal nuomos sutartį (b.l. 65-76). Tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovė sutiko su pagrindine skola 8165,71 Lt. Be to, iš ieškovo pateikto priedo Nr. 3 matyti (b.l. 102-105), kad atsakovės atsiliepime nurodyti mokėjimai, atlikti 2012-03-26, 2012-04-09, ir du mokėjimai, atlikti 2012-06-27, buvo įvertinti apskaičiuojant skolą bei delspinigius. Vėlesni atsakovės nurodyti mokėjimai negalėjo būti įskaičiuoti, nes ieškovo ieškinys surašytas 2012-12-03, o teisme gautas 2012m. gruodžio 7d., todėl vėliau sumokėtos atsakovės piniginės sumos už nuomą yra nesusijusios su ieškinio dalyku. Paskutinė delspinigių paskaičiavimo diena yra 2012-11-30. Atsakovė nesutinka su delspinigių dydžiu, kuriuos prašo priteisti ieškovas, nurodydama, jog 0,2 procento delspinigiai yra aiškiai per dideli. Tačiau, teismo nuomone, nėra pakankamo pagrindo neabejotinai teigti, kad šalių sutartyje nustatytas delspinigių dydis yra aiškiai per didelis. Teismas, spręsdamas dėl delspinigių dydžio, atsižvelgia į tai, kad šalys sutartį sudarė laisva valia, duomenų, kad atsakovė po sutarties sudarymo būtų pareiškusi pretenzijas dėl delspinigių dydžio, byloje nėra, nors sutartis sudaryta 2006 metais. Atsakovė yra verslo subjektas, verčiasi prekyba, sudarant sutartį turėjo patirties verslo bei derybų srityje, galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas. Nors atsakovė nurodė, kad būtent 0,02 procento dydžio delspinigiai yra laikomi atitinkančiais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, tačiau netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Dėl to negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008). Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos. Tačiau LR CK 6.258str. 3d. numato, kad teismas gali sumažinti netesybas ir tuo atveju, jei skolininkas įvykdė dalį prievolės. Iš atsakovės pateiktų mokėjimo pavedimų matyti (b.l. 69-76), kad ir po ieškinio padavimo teismui atsakovė atliko mokėjimus, bylos nagrinėjimu metu padengė beveik puse pagrindinės skolos. Todėl, atsižvelgus į skolininko elgesį, į tai, kad atsakovė dalį prievolės įvykdė, ieškovo prašoma priteisti suma mažintina beveik perpus, iš atsakovės ieškovui priteistina 1400 Lt delspinigių (LR CK 6.71- 6.72 str.). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 691,77 Lt kompensuojamų palūkanų, kurios yra paskaičiuotos už prievolės nevykdymo laikotarpį iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos. Savo reikalavimą ieškovas motyvuoja tuo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnis numato skolininko prievolę mokėti palūkanas netinkamai vykdant sutartines prievoles, už naudojimąsi kreditoriaus pinigais skolininkas privalo mokėti palūkanas nuo to momento, kada praleistas prievolės įvykdymo terminas. Ieškovo teigimu, tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie sutartyse su skolininkais nenumatė kitokių tokios prievolės nevykdymo pasekmių kompensavimo. Tačiau ieškovas jau yra pareiškęs reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, kurie taip pat atlieka kompensuojamąją funkciją, šis ieškovo reikalavimas yra patenkintas. Šiuo atveju nuomos sutartyje buvo numatyti delspinigiai tuo atveju, jei atsakovė nevykdys sutarties įsipareigojimų, t.y. sutartyje susitarta dėl prievolės nevykdymo pasekmių kompensavimo. Todėl, teismo nuomone, priteisti iš atsakovės ieškovui 691,77 Lt kompensuojamų palūkanų nėra įstatyminio pagrindo, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės skolininkui taikymą.

8Ieškovas prašo priteisi iš atsakovės 7,75 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju tarp šalių sudarytas komercinis sandoris, neatsižvelgiant į tai, kad viena iš sutarties šalių – atsakovė – yra fizinis asmuo. Nuomos sutartyje nurodyta, kad patalpos nuomojamos prekybai, nuomininkas įsipareigojo patalpas naudoti savo nuostatuose numatytai veiklai vykdyti. CK 6.37 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai; skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio; kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Palūkanų norma už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus nustatoma, vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Šis įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius – vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma padidinta 7 procentiniais punktais (Įstatymo 2 str. 3 d.), taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus. Tai – specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 str. 3 d.). Nurodyta Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo norma yra dispozityvi, ir šalys gali susitarti kitaip apskaičiuoti palūkanų dydį (pavyzdžiui, taikyti CK 6.210 straipsnyje nustatytas įstatymines palūkanas). Nagrinėjamu atveju šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, šalių sudaryta sutartis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 7,75 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-12-11 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9Atsakovė bylos nagrinėjimo metu buvo pareiškusi prašymą dėl skolos išdėstymo, nes jos finansinė padėtis yra sunki. Tačiau atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes, todėl tenkinti tokį prašymą teismas neturi pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė turi galimybę paduoti tokį prašymą teismui ir po bylos išnagrinėjimo, pridėdama įrodymus, kurie patvirtintų, kad jos finansinė padėtis yra sunki.

10Ieškovas sumažino ieškininį reikalavimą dalyje dėl skolos už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas priteisimo, t.y. iš esmės atsisakė nuo dalies ieškinio – 3874,16 Lt skolos priteisimo, nes atsakovė ją sumokėjo gera valia. Ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl atsisakymas priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina (LR CPK 42str.).

11Vadovaujantis LR CPK 93str., patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis. Iš atsakovės ieškovui priteistina žyminio mokesčio suma – 286,97 Lt. Ji apskaičiuojama nuo ieškinio sumos, kurią sudaro 8165,71 Lt skolos suma ir 1400 Lt priteisti delspinigiai.

12Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

Nutarė

13Ieškinį patenkinti dalinai.

14Priteisti ieškovui UAB,,Nekilnojamojo turto valdymas‘‘ iš atsakovės B. E. 4291,55 litų skolos, 1400 litų delspinigių, 7,75 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos ieškovo nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-12-11 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 286,97 litų bylinėjimosi išlaidų.

15Civilinę bylą dalyje dėl 3874,16 Lt skolos priteisimo nutraukti.

16Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

17Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai