Byla 3K-3-401/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Okadeta“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kaduva“ ieškinį atsakovui UAB „Okadeta“ dėl skolos ir netesybų už darbus, atliktus pagal rangos sutartį, priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl netesybų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4UAB „Kaduva“ prašė priteisti iš UAB „Okadeta“ 136 097 Lt skolos už darbus, atliktus pagal statybos rangos sutartį, 180 739,81 Lt netesybų ir šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad pagal 2005 m. rugsėjo 26 d. jo ir atsakovo sudarytą statybos rangos sutartį (toliau – Sutartis) atliko atsakovui statybos rangos darbų, tačiau atsakovas už juos nesumokėjo ir liko skolingas ieškovui pagal 2006 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą–faktūrą KAD Nr. 000427 bei pažymą Nr. 3 „Apie atliktų darbų ir išlaidų vertę per 2006 m. gegužės mėn.“ 124 136 Lt. Be to, ieškovo teigimu, jis atsakovo nurodymu atliko papildomų statybos rangos darbų, už kuriuos atsakovas taip pat nesumokėjo ir yra skolingas 11 961 Lt. Papildomų statybos darbų atlikimą ir jų vertę patvirtina lokalinės sąmatos, atliktų darbų aktai, pažyma Nr. 4 „Apie atliktų darbų ir išlaidų vertę per 2006 m. liepos mėn.“, 2006 m. liepos 31 d. PVM sąskaita–faktūra KAD Nr. 000456, techninė dokumentacija. Iš viso už atliktus darbus atsakovas skolingas ieškovui 136 097 Lt. Kadangi atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškovu, tai privalo sumokėti Sutartyje nustatytas netesybas – 180 739,81 Lt.

5UAB „Okadeta“ priešieškiniu prašė priteisti jam iš UAB „Kaduva“ 283 404,86 Lt netesybų. Atsakovas nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 26 d. jis ir ieškovas sudarė statybos rangos sutartį dėl vandentiekio linijos įvedimo, fekalinės ir lietaus kanalizacijos su valymo įrengimais sumontavimo, gatvės įrengimo ir apšvietimo darbų, taip pat kitų darbų pagal statinio projektą atlikimo. Statybos darbų kaina nustatyta 539 075 Lt. Už dalį atliktų darbų atsakovas nesumokėjo, nes ieškovas, nustatydamas mokėtiną sumą, nesilaikė Sutarties ir pateiktoje PVM sąskaitoje–faktūroje iš mokėtinos sumos neatskaičiavo netesybų, kurias privalėjo mokėti atsakovui už pavėlavimą atlikti darbus. Atsakovas nurodė, kad darbai pagal Sutartį turėjo būti atlikti iki 2005 m. gruodžio 20 d., bet ieškovas sutartu laiku Sutartyje nustatytų darbų neatliko. 2005 m. gruodžio 19 d. aktu statybos darbai sustabdyti ir susitarta, kad, pasibaigus minusinės lauko temperatūros laikotarpiui, darbai bus nedelsiant tęsiami. 2006 m. balandžio 21 d. akte šalys susitarė pratęsti darbus nuo 2006 m. balandžio 24 d. Kadangi kalendoriniame grafike nenustatytas papildomas terminas sulygtiems darbams atlikti, tai, atsakovo manymu, laikytina, kad ieškovas likusiems darbams atlikti turėjo tokį terminą, kiek buvo likę iki darbų užbaigimo 2005 m. gruodžio 19 d. darbų sustabdymo akto pasirašymo dieną, t. y. darbus ieškovas turėjo pabaigti per vieną dieną nuo darbų atnaujinimo termino pradžios. Dėl to nuo 2006 m. balandžio 28 d. atsakovas pradėjo skaičiuoti netesybas. Atsakovo nuomone, galutiniu darbų atlikimo terminu laikytina 2006 m. liepos 14 d. Atsakovas nurodė, kad jis neprašė, jog ieškovas atliktų ieškinyje nurodytus papildomus darbus, nėra jokių rašytinių susitarimų, patvirtinančių papildomų darbų suderinimą, todėl ieškovas nepagrįstai reiškia reikalavimą dėl 11 961 Lt priteisimo.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Kauno apygardos teismas 2007 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo 124 135 Lt skolos už darbus atliktus pagal rangos sutartį, 1078,15 Lt delspinigių ir šešių proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 124 135 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2006 m. rugsėjo 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; teismas taip pat iš dalies tenkino priešieškinį ir priteisė atsakovui UAB „Okadeta“ iš ieškovo UAB „Kaduva“ 107 815 Lt netesybų bei 53 907,50 Lt delspinigių; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovas pažeidė Sutartyje prisiimtą prievolę laiku atlikti visus darbus pagal Sutarties sąlygas, o atsakovas pažeidė prievolę atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus pagal Sutarties nuostatas. Teismas nusprendė, jog po 2006 m. balandžio 25 d. ieškovas laikomas pažeidęs prievolę laiku užbaigti darbus ir jam taikytinos Sutartyje nustatytos sankcijos. Remdamasis 2006 m. birželio 16 d. darbų perdavimo–priėmimo aktu, teismas nustatė, kad darbai pagal Sutartį užbaigti šio akto surašymo dieną. Pažymėjęs, kad, priėmus darbus, atsakovui atsirado prievolė per dešimt dienų atsiskaityti su ieškovu, t. y. sumokėti 124 135 Lt už atliktus darbus, teismas, nustatęs, kad atsakovas už atliktus darbus su ieškovu neatsiskaitė, ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovo 124 135 Lt už atliktus darbus pripažino pagrįstu ir tenkino. Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti jam iš atsakovo 11 961 Lt už papildomai atliktus statybos rangos darbus, teismas nustatė, kad papildomus darbus pagal atskirą ieškovo ir R. M. įmonės rangos sutartį atliko R. M. įmonė. Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė įrodymų, kad šie darbai atlikti pagal atsakovo užsakymą ar su juo suderinus. Atsakovo 2006 m. gegužės 25 d. raštas patvirtina, kad gatvės apšvietimo darbai atlikti iki 2006 gegužės 25 d. Šio rašto kampe esančio įrašo, nurodančio apie kabelių išvedimą į Medinėlės gatvę bei apskaitos ir valdymo spintos įrengimą, teismas nelaikė atsakovo užsakymu papildomiems darbams atlikti. Pažymėdamas, kad vienašališkai didinti statybos darbų kainą draudžiama pagal Sutarties 12.2 punktą, ir įvertindamas tai, kad papildomais įvardyti darbai atlikti 2006 m. liepos mėn., t. y. po galutinio darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo, teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovo 11 961 Lt už papildomus statybos rangos darbus. Laikydamas, kad Sutarties 17.4 punkte šalys susitarė skaičiuoti 0,2 proc. delspinigius nuo visos Sutarties sumos, o ne už kiekvieną uždelstą dieną, teismas tenkino dalį ieškovo reikalavimo ir priteisė jam iš atsakovo 1078,15 Lt delspinigių. Teismas taip pat patenkino ieškovo reikalavimą priteisti jam šešių procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Spręsdamas dėl atsakovo priešieškinio teismas konstatavo, jog atsakovas pagrįstai reikalauja priteisti jam iš ieškovo netesybas pagal Sutarties 18.1.1, 18.1.2 punktus. Teismas visiškai tenkino atsakovo reikalavimą priteisti jam 53 907,50 Lt netesybų pagal Sutarties 18.1.1 punktą, nes laikė, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog ieškovas pažeidė minėtą Sutarties nuostatą. Atsakovo reikalavimą priteisti likusią netesybų sumą pagal Sutarties 18.1.2 punktą teismas tenkino iš dalies. Teismo nuomone, pripažinus, kad 2006 m. birželio 16 d. ieškovas buvo visiškai įvykdęs prievolę atlikti darbus, atsakovo reikalavimas priteisti jam iš ieškovo netesybas (iš viso – 107 815 Lt) už du pradelstus laikotarpius po 2006 m. birželio 12 d. yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Likusį atsakovo reikalavimą priteisti delspinigius už tris pradelstus laikotarpius nuo 2006 m. gegužės 13 d. iki 2006 m. birželio 12 d. (už kiekvieną laikotarpį – po 53 907,50 Lt, iš viso – 161 721 Lt) teismas laikė mažintinu, pripažindamas, kad atsakovo reikalaujamos netesybos yra akivaizdžiai per didelės (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), ir dėl to priteisė jam iš ieškovo 53 907,50 Lt (Sutarties 18.1.2 punktas, CK 1.5, 6.71 straipsniai). Atsakovo reikalavimą priteisti jam iš ieškovo 84 095,70 Lt delspinigių teismas taip pat tenkino iš dalies, nurodydamas, kad Sutarties 17.5 punkte šalys susitarė, jog rangovas (ieškovas), laiku neatlikęs Sutartyje nustatytų darbų, mokės užsakovui (atsakovui) po 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo visos Sutarties sumos. Nustatęs, kad darbai užbaigti 2006 m. birželio 16 d., teismas nusprendė, jog atsakovas nepagrįstai skaičiuoja delspinigius už septyniasdešimt aštuonias dienas. Laikydamas, kad terminas praleistas penkiasdešimčia dienų (nuo 2006 m. balandžio 27 d. iki 2006 m. birželio 16 d.), 0,2 proc. delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną yra 1078,15 Lt, teismas priteisė atsakovui iš ieškovo 53 907,50 Lt delspinigių (Sutarties 17.5 punktas, CK 6.71 straipsnis). Teismas atmetė ieškovo prašymą taikyti priešieškinio reikalavimui dėl netesybų priteisimo CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, motyvuodamas tuo, kad, ieškovui darbus pagal sutartį galutinai atlikus 2006 m. birželio 16 d., atsakovas, priešieškinį pareikšdamas 2006 m. lapkričio 10 d., nepraleido nurodyto ieškinio senaties termino.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 19 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė, ieškovo apeliacinį skundą iš dalies patenkino ir Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 17 d. sprendimą pakeitė: sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo UAB „Kaduva“ reikalavimas priteisti jam iš atsakovo UAB „Okadeta“ 11 961 Lt už papildomai atliktus darbus, panaikino ir dėl šios dalies priimtu nauju sprendimu nurodytą ieškovo reikalavimą patenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo 11 961 Lt už papildomai atliktus darbus; sprendimo dalį, kuria priteista atsakovui iš ieškovo 107 815 Lt netesybų ir 53 907,50 Lt delspinigių, panaikino ir dėl šios dalies priimtu nauju sprendimu priešieškinį iš dalies patenkino, priteisdama atsakovui iš ieškovo 9379,91 Lt netesybų; kitą teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui priteista iš atsakovo 124 135 Lt skolos už atliktus darbus, 1078,15 Lt delspinigių ir šešių proc. dydžio procesinės palūkanos, paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad 2005 m. gruodžio 19 d. aktu statybos darbai sustabdyti iki 2006 m. balandžio 24 d. dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, todėl sustabdymo laikotarpiu ieškovo kaltės dėl darbų nevykdymo nėra, ir kad nuo 2006 m. balandžio 25 d. ieškovas pažeidė sutarties įvykdymo terminą ir jam turi būti taikomos Sutartyje nustatytos baudos ir netesybos. Nustačiusi, kad atsakovas apskaičiavo 84 095,70 Lt delspinigių Sutarties 17.5 punkto pagrindu, taip pat – 323 445 Lt netesybų Sutarties 18 punkto pagrindu, iš viso – 407 540,70 Lt netesybų, teisėjų kolegija pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad vienas netesybas atsakovas įvardijo delspinigiais, o kitas – netesybomis, nesudarė pagrindo manyti, jog delspinigiai nėra netesybos (CK 6.71 straipsnio 1 dalis) ir neatleido pirmosios instancijos teismo nuo pareigos vertinti jų dydį, kai ieškovas to reikalavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas nepagrįstai teigia, kad įstatyme draudžiamos dvigubos netesybos, nes šalys turėjo teisę ir Sutartyje susitarė taikyti dvejopą netesybų skaičiavimo tvarką – pagal Sutarties 17.5 punktą ir 18 punktą. Teisėjų kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai skaičiavo ieškinio senaties terminą, ir atsakovui nenurodžius aplinkybių, dėl kurių nėra pagrindo taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalyje ieškiniams dėl netesybų priteisimo nustatyto šešių mėnesių ieškinio senaties termino, nusprendė, kad šis terminas taikytinas ir netesybos atsakovo priešieškinio reikalavimui, pareikštam 2006 m. lapkričio 11 d., turi būti skaičiuojamos nuo 2006 m. gegužės 10 d. Įvertinusi senaties terminą, teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas turi teisę reikalauti netesybų už 37 dienas (už 2006 m. gegužės 10 d. – 2006 m. birželio 16 d laikotarpį), todėl pirmosios instancijos teismo Sutarties 17.5 pagrindu priteista delspinigių suma negalėjo būti didesnė negu 39 891,55 Lt (37 x (539 075 x 0,2%) = 39 891,55), o Sutarties 18 punkto pagrindu paskaičiuota delspinigių suma negalėjo būti didesnė negu 161 722,50 Lt (539 075 x 10% x 3 = 161 722,50). Teisėjų kolegija nusprendė, kad bendra netesybų suma, reikalaujama nepažeidžiant senaties termino, galėjo būti 201 614,05 Lt. Teisėjų kolegija pripažino, kad atsakovas neįrodė dėl Sutarties pažeidimo realiai turėtų nuostolių dydžio (CPK 178 straipsnis), ir pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas nepardavė žemės sklypų pagal preliminariąsias sutartis, neįrodo nuostolių atsiradimo fakto. Neparduota žemė liko atsakovo nuosavybė, ir nėra duomenų, kad jos vertė dėl ieškovo kaltės sumažėjo. Atsakovas taip pat neįrodinėjo nuostolių, susijusių su lėšų, gautų pardavus sklypus pagal preliminariąsias sutartis, investavimu. Spręsdama dėl ieškovo prašymo sumažinti netesybas kaip akivaizdžiai per dideles, teisėjų kolegija nurodė, kad pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007) netesybos gali būti mažinamos tiek, kad netaptų mažesnės už kreditoriaus patirtus nuostolius, ir netesybų suma gali būti artima 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu. Teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotina, kad ginčo atveju Sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuotos ir atsakovo reikalaujamos priteisti netesybos, kai jos artimos visai Sutarties sumai (539 075 Lt), o per metus priskaičiuotų netesybų suma daugiau nei tris kartus viršija Sutarties kainą, yra aiškiai per didelės. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas nuostolių dydžio dėl Sutarties pažeidimo neįrodė, šalys nebuvo susitarusios dėl išimtinių ar alternatyvių netesybų, Sutartyje nustatytas netesybų dydis aiškiai per didelis, prievolė įvykdyta, teisėjų kolegija nusprendė, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, Sutarties sąlygas bei Sutarties sumą, ir, sumažindamas netesybas, įstatymo reikalavimų nepažeidė (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), tačiau priėjo išvadą, kad mažindamas netesybų dydį teismas neatsižvelgė į teismų praktiką ir priteisė nepagrįstai didelę netesybų sumą. Dėl to atsakovo prašomas priteisti netesybų sumas teisėjų kolegija laikė mažintinomis, priteisiant atsakovui iš ieškovo 3989,16 Lt netesybų Sutarties 17.5 punkto pagrindu (37 x (539 075 x 0,02%) = 3 989,16) bei 5390,75 Lt netesybų Sutarties 18 punkto pagrindu, iš viso – 9379,91 Lt. Spręsdama dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos klausimais, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus (ieškovo pateiktą techninę specifikaciją, patvirtintą šalių antspaudais, iš kurios matyti, kad gatvių apšvietimo ir valymo įrengimų pajungimo elektrinių sujungimų schemoje elektros sujungimas su Medinėlės gatve nenurodytas, kai tuo tarpu atsakovo pateiktoje analogiškoje schemoje toks sujungimas parodytas; ieškovo pateiktą atsakovo raštą, adresuotą Kauno miesto Energetikos skyriaus vedėjui, iš kurio matyti, kad visi darbai, atsakovo teigimu, pagal apšvietimo tinklų išduotas sąlygas atlikti, ir prašoma leisti juos prijungti prie gatvių apšvietimo tinklų; projektą, iš kurio matyti, kad ieškovo užsakymu 2006 m. birželio mėn. suprojektuota elektros jungtis su Medinėlės gatve, statybos darbų perdavimo–priėmimo aktą, iš kurio matyti, kad 2006 m. birželio 16 d. šalys konstatavo, jog darbai pagal 2005 m. rugsėjo 26 d. sutartį yra baigti), teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad, sudarydamos 2005 m. rugsėjo 26 d. statybos rangos sutartį, šalys nebuvo ir negalėjo būti susitarusios dėl elektros tinklų sujungimo su Medinėlės gatve. Dėl to šie sujungimo darbai neįtraukti į pradinę Sutarties sąmatą iš už juos atsakovas nesumokėjo. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendė, kad ieškovas atsakovo prašymu atliko papildomų darbų už 11 961 Lt, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl šios dalies naikintinas ir ieškinys tenkintinas, priteisiant ieškovui iš atsakovo 11 961 Lt už papildomai atliktus darbus.

9III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

10Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 17 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas Sutarties 17.5 punkte nustatytas netesybas (0,2 proc. nuo Sutarties sumos už kiekvieną uždelstą dieną) dešimt kartų (nuo 53 907,50 Lt iki 3989,16 Lt), t. y. faktiškai taikydamas 0,02 proc. tarifą, o Sutarties 18 punkte nustatytas netesybas (vienkartinę 161 722,50 Lt netesybų sumą (baudą) sumažindamas trisdešimčia kartų ir priteisdamas tik 5390,75 Lt, netinkamai taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo netesybų mažinimo ir protingų netesybų dydžio nustatymo klausimais suformuotos teismų praktikos, kuri, kasatoriaus teigimu, yra nevienoda, nes kai kuriose kasacinio teismo nutartyse 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną pripažįstami neprotingai didelėmis netesybomis (pvz., 2006 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2006; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007), o kitose sutartiniai 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nelaikytini neprotingais (pvz., 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 757/2002; 2003 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2003; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2003). Be to, apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas du argumentus – kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007, kurioje pasisakoma dėl protingo netesybų dydžio, ir tą faktą, kad prievolė pagal Sutartį yra įvykdyta – Sutartyje nustatytų netesybų dydžiui sumažinti, tinkamai nemotyvavo priimto procesinio sprendimo ir taip pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes iš apeliacinės instancijos teismo nutarties visiškai neaišku, kokiais kriterijais vadovaudamasis teismas maksimaliai sumažino atsakovo prašomas priteisti netesybas.

122. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino šalių sudarytos Sutarties sąlygas dėl papildomų darbų atlikimo (Sutarties 12.2 punktą) ir netinkamai, pažeisdamas CPK 185 straipsnio 2 dalį, įvertino byloje esančius įrodymus, be pagrindo netaikė CK 6.653 straipsnio 4, 5 dalių nuostatų, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad šalys susitarė dėl papildomų darbų užsakymo ir atlikimo bei nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo 11 961 Lt už statybos darbus, dėl kurių šalys nesusitarė. Kasatoriaus (atsakovo) teigimu, ieškovui užbaigus darbus, jokių užsakymų atlikti kokius nors papildomus darbus jam nepateikta, nes jis netinkamai vykdė Sutarties sąlygas ir praleido darbų atlikimo terminą. Pripažinus, kad šalys susitarė dėl papildomų darbų, turėjo būti nustatytas ir šalių susitarimas dėl papildomų darbų kainos. Atsakovas neigė buvus susitarimą dėl papildomų darbų, todėl ieškovui teko pareiga įrodyti tokio susitarimo buvimą bei jo sąlygas (apmokėjimo už darbus dydį ir pan.), tačiau ieškovas šių aplinkybių neįrodinėjo, o tik pateikė teismui PVM sąskaitą–faktūrą už atliktus darbus 11 961 Lt sumai. Apeliacinės instancijos teismas, papildomų darbų kainą nustatydamas vien tik šios sąskaitos pagrindu, pažeidė CPK 185 straipsnio 2 dalies nuostatas. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas (kasatorius) pateikė ieškovui užsakymą atlikti kokius nors papildomus darbus, joks papildomų darbų perdavimas ar priėmimas raštu neįformintas, atsakovas (kasatorius) atsisakė pasirašyti ieškovo išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą dėl papildomų darbų atlikimo, todėl neaišku, kokiais įrodymais apeliacinės instancijos teismas grindė išvadą, kad papildomi darbai perduoti atsakovui.

13Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

141. Įstatyme nepateikta sąvokų „aiškiai per didelės netesybos“ ar „neprotingai didelės netesybos“ išaiškinimų. Dėl to, sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas sumažinti sutartyje nustatytas netesybas, vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės (šalių sutartinių santykių pobūdis, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines ar alternatyvias netesybas, susitarimo vertė, susitarimo pažeidimo aplinkybės, kitos šalies patirtų nuostolių dydis ir pan.) bei atsižvelgiama į sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Ieškovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino nurodytas aplinkybes ir išsamiai argumentavo, kodėl atsakovo prašomos priteisti netesybos turi būti sumažintos. Šiuo metu gera praktika laikoma sutartyse nustatyti 0,02 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną dydžio delspinigius, nes pripažįstama, kad būtent tokio dydžio delspinigių pakanka minimaliems nuostoliams atlyginti. Jeigu šalies nuostoliai, kuriuos jis patyrė ir gali įrodyti, buvo didesni negu sutartinės netesybos, šalis gali siekti juos prisiteisti. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo suformuotoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-394/2005, Nr. 3K-3-173/2006). Kasatorius nepateikė jokių įrodymų, kad turėjo nuostolių arba kad jie buvo didesni.

152. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad 2006 m. birželio 16 d. akte ginčo šalys konstatavo, jog pagal Sutartį darbai baigti. Į Sutartį neįtraukti darbai, susiję su elektros tinklų sujungimu su Medinėlės gatve, tai nenustatyta ir darbų sąmatoje. Ieškovas kasatoriaus (atsakovo) rašytiniu prašymu atliko minėtus darbus, ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai: schema, darbų priėmimo–perdavimo aktas, 2006 m. liepos 14 d. aktas. Kadangi papildomai darbai buvo atlikti ir priimti, tai atsakovas privalo už juos sumokėti (CK 6.653 straipsnio 4 dalis).

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Dėl netesybų dydžio

19

20Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis byloje AB „Kauno energija“ v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-400/2005, 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis byloje UAB „Glass Market“ v. UAB „Lygiakraštis“, bylos Nr. 3K-3-1070/2003, ir kt.). Tačiau netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

21Kadangi sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra ir civilinės atsakomybės forma. Teismų praktikoje pasisakyta, kad sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Teismui keičiant (mažinant) sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę turi būti atsižvelgiama į CK 6.223 straipsnio nuostatas dėl sutarties keitimo. Pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista įstatymų nustatytais atvejais. Vienas iš tokių sutarties keitimo atvejų įtvirtintas CK 6.228 straipsnyje. Jame nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Šis straipsnis kartu su CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi taikytinas mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir nustatant protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Pakeista sutartis ar jos sąlyga turi atitikti sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007).

22Minėta, kad dėl atliekamos kompensuojamosios funkcijos netesybos negali būti sumažintos tiek, jog taptų mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar nuostoliais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367), 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007, 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. T. M.ir V. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007). Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis).

23Teismas nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos.

24Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nuspręsdamas, kad netesybos, sutartyje nustatytos užsakovo naudai už rangovo prievolių nevykdymą, yra neprotingai didelės, šiais kriterijais vadovavosi, įvertino visus reikšmingus faktorius ir priėjo pagrįstą išvadą, kad netesybos turi būti mažinamos ir kad pirmosios instancijos teismas jas mažino nepakankamai. Tačiau parinkdamas konkretų mokėtiną netesybų dydį – 0,02 proc., t. y. nustatydamas netesybas, atitinkančias minimalius įstatyminius nuostolius (CK 6.210 straipsnis), teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. T. M. ir V. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007). Todėl mažinant netesybų dydį būtina atsižvelgti ir į tai, kokio dydžio netesybos pasirinktos šalių valia ir sulygtos sutartimi. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino to, kad netesybos atsirado iš sutartinių santykių, ir šių santykių pobūdžio (abi sutarties šalys privatūs verslo subjektai, turintys patirtį verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Nagrinėjamu atveju teismas, bendrą ieškovo mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 201614,05 Lt iki 9379,91 Lt, tai yra sutartines netesybas sumažindamas daugiau negu dvidešimt kartų ir nustatydamas jas minimalaus dydžio, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, sutarties nuostatas koregavo labiau, nei to reikėtų pagal protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 2 dalis).

25Kolegijos nuomone, prieš tai aptartus kriterijus, šalių interesų pusiausvyrą ir principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis) atitiktų netesybų, numatytų Sutarties 17.5 punkte sumažinimas iki 0,1 procento, 18 punkte numatytų netesybų dydį paliekant apeliacinės instancijos teismo parinkto dydžio. Tai sudaro 25 336,52 Lt (37 x (539 075 x 0,1)+5390,75). Pakeitus priteistinų netesybų dydį, iš naujo turi būti nustatomas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

26Dėl apmokėjimo už papildomai atliktus darbus

27

28Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino, pažeisdamas CPK 185 straipsnio 2 dalį, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad šalys susitarė dėl papildomų darbų atlikimo.

29Pagal CPK 185 straipsnį dėl to, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nepateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstomos nustatytos faktinės bylos aplinkybės, argumentai, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas ir teisinis sprendimo pagrindimas (CPK 270 straipsnio 4 dalis).

30Kasacinis teismas neanalizuoja faktų, teisėjų kolegija tik vertina ir pasisako, ar procese nebuvo pažeistos įrodinėjimą reglamentuojančios procesinės teisės normos. Nagrinėjamoje byloje negalima sutikti su kasatoriaus pozicija, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas pripažindamas, jog papildomi darbai buvo suderinti su atsakovu, rėmėsi tik PVM sąskaita–faktūra ir taip pažeidė CPK 185 straipsnio 2 dalį, atmestinas. Kasatoriaus nurodoma CPK 185 straipsnio 2 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis. Teismo nutartyje įvertintas ne tik minėtas, bet ir kiti įrodymai, patvirtinantys papildomų darbų atlikimą su atsakovo žinia, nė vienam jų nesuteikiant išskirtinės galios. Kasatoriaus minimos CK 6.653 straipsnio 4 ir 5 dalys įrodinėjimo taisyklių nereglamentuoja, jose esančios normos galėtų būti taikomos, konstatavus joms taikyti teisiškai reikšmingus faktus, t. y., pripažinus, kad papildomi darbai atlikti be suderinimo su atsakovu (teismas priėjo prie priešingos išvados).

31Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias CPK normas ir nustatytų aplinkybių pagrindu padarė argumentuotas išvadas.

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

33Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 17 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 19 d. nutarties dalis, kuriomis atsakovui UAB „Okadeta“ iš ieškovo UAB „Kaduva“ priteistos netesybos, pakeisti ir priteisti iš ieškovo UAB „Kaduva“ atsakovui UAB „Okadeta“ 25 336,52 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius tris šimtus trisdešimt šešis litus 52 ct) netesybų.

34Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 17 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 19 d. nutarties dalis, kuriomis atsakovui UAB „Okadeta“ iš ieškovo UAB „Kaduva“ priteistos bylinėjimosi išlaidos panaikinti.

35Kitas Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 19 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

36Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.