Byla 2A-239/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Danutės Gasiūnienės (pranešėja) ir Danutės Milašienės, sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Kristinai Alešiūnaitei, atsakovo atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui, trečiojo asmens atstovei M. Č., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Medga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, priešieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1563-798/08 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ranga IV investicijos“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Medga“, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ ir uždarajai akcinei bendrovei „GK projektai“, dėl nepanaudoto avanso grąžinimo ir pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Medga“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Ranga IV investicijos“ dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas UAB „Ranga IV investicijos“ 2008 m. vasario 25 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Medga“ 352 523,15 Lt nepanaudoto avanso, 6 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 1-12).

4Nurodė, kad jis su UAB ,,GK projektai“ 2006 m. lapkričio 28 d. pasirašė Projekto valdymo sutartį Nr. R4-06/02221-S-001 (26) dėl Panemunės rezidencijos (daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis, požemine ir antžemine parkavimo aikštelėmis, būsiančiomis Vaidoto g. 34 A ir 34 B, Kaune, statybos) projekto valdymo. Projekto valdymo sutartimi UAB ,,GK projektai“ pavedė projekto vykdytojui (ieškovui) atlikti statytojo (užsakovo) funkcijas, kaip jos apibrėžtos LR statybos įstatyme. 2007 m. liepos 17 d. bylos šalys pasirašė statybos rangos sutartį Nr. R4-07/0729-S-006 (19) (toliau – rangos sutartį), kuria atsakovas savo rizika įsipareigojo atlikti generalinės rangos darbus, numatytus sutartyje ir projekte, o ieškovas (užsakovas) – priimti darbus bei sumokėti už tai 48 749125,11 Lt su PVM. Ieškovas iki darbų pradžios sumokėjo rangovui 400 000 Lt avansą (rangos sutarties 8.6 p.), taip pat atsakovo prašymu pervedė jam 91 292 Lt draudimo įmoką, tikėdamasis draudimo sumą atimti iš artimiausių mokėjimų rangovui, kaip tokią teisę suteikia rangos sutarties 12.6 punktas. Atsakovas per ketvirtį atliko darbų už 539 840 Lt su PVM (149 806,18 Lt + 333 610,15 Lt + 56 423,93 Lt), už kuriuos ieškovas sumokėjo 401 071,41 Lt (87 183,70 Lt + 313 887,71 Lt). UAB ,,GK projektai“ 2007 m. spalio 14 d. raštu pranešė ieškovui apie projekto valdymo sutarties nutraukimą, nes nekilnojamojo turto rinkoje susiklostė tokia padėtis, jog bankai atsisako finansuoti projektą priimtinomis sąlygomis, o kitų finansavimo šaltinių UAB ,,GK projektai“ neturi. Atitinkamai ieškovas 2007 m. spalio 15 d. raštu informavo atsakovą, kad nuo 2007 m. spalio 31 d. nutraukiama rangos sutartis (CK 6.658 str. 4 d.), ir paprašė grąžinti nepanaudoto avanso dalį. Bet atsakovas nepanaudotos avanso dalies negrąžino ir 2008 m. sausio 29 d. raštu pranešė ieškovui apie vienašališką tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą už 370 957,33 Lt: 6 652,25 Lt iš dalies neapmokėti darbai pagal 2007 m. liepos 23 d. aktą Nr. 1 ir 2007 m. rugpjūčio 23 d. aktą Nr. 2; 56 423, 93 Lt neapmokėti atlikti darbai pagal 2007 m. spalio 23 d. aktą Nr. 3; 21 164,72 Lt skola už leidimą kirsti statybvietėje esantį medį ir apsaugos paslaugas ieškovo nurodymu laikotarpiu, kai atsakovas negalėjo vykdyti statybos darbų; 286 716,43 Lt negauto pelno dalis.

5Ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo 352 523,15 Lt (400 000Lt + 91 292 Lt + 539 840,26 Lt – 401 07141 Lt) nepanaudoto avanso dalį, laikydamas atsakovo atliktą įskaitymą neteisėtu, nes bylos šalių reikalavimai nėra priešpriešiniai, vienarūšiai, įskaitymas be ieškovo valios negalimas. Be to, ieškovas neigia, kad atsakovas atliko darbų už 21 164,72 Lt sumą, kad atsakovas apskritai turi teisę į negautą pelną ir kad suėjęs atsakovo reikalavimo terminas. Rangos sutarties 11.8 punkte numatyta rangovo teisė sutarties nutraukimo atveju gauti atlyginimą už tinkamai atliktus ir priimtus darbus, pateiktas medžiagas bei įrengimus. Analogiškos nuostatos įtrauktos CK 6.222 straipsnio 1 dalyje ir 6.670 straipsnyje. Atsakovas neįrodė visų ieškovo civilinės atsakomybės sąlygų, o būtent: neteisėtų veiksmų, kaltės, netiesioginių nuostolių dydžio ir jų realumo.

6Atsakovas UAB „Medga“ atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 80-84) ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti. Pasak atsakovo, vienašališkai ieškovo atliktas rangos sutarties nutraukimas neteisėtas, nes tokios galimybės nenumato rangos sutartis ir susidariusi faktinė situacija nepatenka į CK 6.217 ar 6.222 straipsnių reguliavimo sritį.

7Tretysis asmuo UAB ,,GK projektai“ atsiliepimu į ieškinį (t. 2, b. l. 16-19) sutiko su ieškiniu ir prašė jį tenkinti visa apimtimi. Teigė, jog 2006 m. pabaigoje situacija Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje buvo stabili ir ypač palanki įgyvendinti gyvenamųjų būstų statybos projektus. Naujos statybos būstų paklausa ženkliai viršijo pasiūlą, buvo pastebimas spartus nekilnojamojo turto rinkos augimas šalyje ir komercinių bankų nusiteikimas noriai skolinti pinigines lėšas. 2007 m. pasirodžius pirmiesiems sunkmečio požymiams, komerciniai bankai pakeitė finansavimo politiką ir sugriežtino paskolų suteikimo sąlygas, dėl ko nekilnojamojo turto pardavimai smuko iki kritinės ribos.

8Atsakovas UAB „Medga“ 2008 m. balandžio 15 d. paduotu priešieškiniu prašė priteisti jo naudai iš ieškovo 1 574 535,13 Lt dėl rangos sutarties nutraukimo negautą pelną (CK 6.658 str. 4 d.) (t. 2, b. l. 64-68). Nurodė, jog ieškovas 2007 m. spalio 15 d. vienašališkai nutraukė rangos sutartį nesant atsakovo kaltės. Vienašališkas sutarties nutraukimas nepanaikina atsakovo teisės reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.221 str. 2 d.). Jei sutartis nebūtų buvusi nutraukta, atsakovas būtų gavęs 1 967 277,04 Lt pelną (5 % nuo tiesioginių ir pridėtinių išlaidų vertės). Įvertinus tai, kad atsakovas pritaikė 370 957,33 Lt įskaitymą ir už atliktus darbus jau gavo iš ieškovo 21 784,58 Lt pelno, ieškovas liko skolingas atsakovui sumokėti 1 574 535,13 Lt (1 967 277,04 Lt – 370 957,33 Lt – 21 784,58 Lt) netiesioginių nuostolių. Įrodinėja ieškovo civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtumas pasireiškia sutarties nutraukimu, dėl to atsakovas patyrė 1,5 mln. Lt žalą negautų pajamų forma.

9Ieškovas UAB „Ranga IV investicijos“ atsiliepimu į priešieškinį (t. 2, b. l. 125-133) laikė priešieškinį nepagrįstu ir prašė jį atmesti. Akcentavo, kad atsakovas neįrodė 21 164,72 Lt, 6 652,25 Lt pagal 2007 m. liepos 23 d. aktą Nr. 1, 2007 m. rugpjūčio 23 d. aktą Nr. 2; 56 423, 93 Lt pagal 2007 m. spalio 23 d. aktą Nr. 3 skolų susidarymo mechanizmo. Ieškovas kvestionuoja atsakovo vienašališkai atliktą dalinį įskaitymą ir dalyje dėl 286 716,43 Lt negauto pelno, nes darbai nebuvo atlikti ir spėjamas gauti pelnas nėra realus. Pelnas, kurį atsakovas traktuoja kaip negautas pajamas, gali paaiškėti tik užbaigus statyti ginčo objektą, nepriklausomai nuo to, kokia marža buvo numatyta lokalinėje sąmatoje. Atsakovui tenkantis pelnas negali būti sutapatinamas su bendra sutarties kaina (48 mln. Lt), į kurią įskaičiuotos išlaidos (rangos sutarties 4.2 p., 4.4.-4.5 p.). Lokalinėje sąmatoje numatytas pelnas tėra tik tikėtinas: nėra aišku, ar rangos darbai būtų buvę atlikti laiku, kokybiškai ir visa apimtimi; ar atsakovas, turėdamas didelių finansinių problemų, būtų pajėgus juos atlikti.

10Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į priešieškinį (t. 2, b. l. 120-122) su priešieškiniu sutiko ir prašė jį patenkinti, atsižvelgdamas į neteisėtą rangos sutarties nutraukimą iš ieškovo pusės ir atsakovo patirtus netiesioginis nuostolius (CK 6.221 str. 2 d., 6.658 str. 4 d.).

11Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimu (t. 2, b. l. 196-204) ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė, be to, priteisė iš atsakovo ieškovui 6 000 Lt atstovavimo išlaidų, 8 799,23 Lt žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrosios nuostatos, reguliuojančios sutarties nutraukimą (CK 6.217 – 6.219 str.), gali būti taikomos tik tada, jei kitaip nenumato šalių susitarimas ir nėra specialiųjų, t. y. bendrųjų normų išimtis numatančių normų. Rangos sutarties 11.4. punktas numatė, jog šalis, negalinti vykdyti sutarties, turi raštu nedelsiant pranešti apie tai kitai šaliai, o prireikus – ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Nors rangos sutarties 11.5. punktas, detalizuojantis užsakovo iniciatyva galimus sutarties nutraukimo atvejus, nenumatė užsakovo teisės nutraukti sutartį dėl kitų svarbių priežasčių, ieškovo teisė remtis CK 6.658 straipsnio 4 dalimi negali būti paneigta. Teismas, vadovaudamasis LR statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 2 punktu bei byloje pateiktu Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento išduotu 2007 m. kovo 7 d. statybos leidimu Nr. 38-3-GN918-99 (t. 2, b. l. 134), atmetė atsakovo argumentus, jog jis nežinojo apie ieškovo prisiimtų įsipareigojimų egzistavimą trečiųjų asmenų atžvilgiu, kad atsakovas yra projekto valdytojas, o ne tikrasis užsakovas.

12Ieškovas po projekto valdymo sutarties su UAB „GK projektai“ nutraukimo neteko su atsakovu sudarytos rangos sutarties finansavimo šaltinio, ką teismas pripažino esant svarbia priežastimi nutraukti projekto valdymo sutarties pagrindu sudarytą rangos sutartį. Kadangi ieškovo neapmokėta atsakovui atliktų darbų suma siekia 138 768,85 Lt, ieškovas prašo priteisti 352 523,15 Lt (400 000 Lt + 91.292 Lt – 138 768,85 Lt) nepanaudoto avanso dalį.

13Atsakovo teisė į nuostolių atlyginimą pagal CK 6.658 straipsnio 4 dalį nekvestionuojama, tačiau atsakovas neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų, netiesioginių nuostolių realumo ir jų dydžio. Negautos pajamos suprantamos kaip grynasis pelnas, gaunamas atmetus išlaidas: darbuotojų darbo užmokestį, mokesčius ir kt. sumas, ko atsakovas nepadarė. Atsakovo atliktą 370 957,33 Lt dydžio įskaitymą teismas pripažino neteisėtu.

14Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 20 d. nutartimi (t. 3, b. l. 20-21) iškėlė atsakovui UAB „Medga“ bankroto bylą.

15Atsakovas BUAB ,,Medga” apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 4-13) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir vietoj jo priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad:

161. pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl rangos sutarties nutraukimo priežasčių svarbumo. Ieškovo nurodytos priežasties (finansavimo negavimo) svarbumas nėra preziumuojamas, todėl ieškovas turi įrodyti ne tik tai, kad tokios priežastys objektyviai egzistuoja, bet ir tai, kad tokios priežastys gali būti vertinamos kaip svarbios, t. y. suteikiančios teisę nutraukti sutartį. Sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamojo pobūdžio. UAB „GK projektai“ teigė, jog nė vienas LR registruotas bankas nesutiko finansuoti projekto, tačiau pateikė vos dviejų bankų pažymas apie atsisakymą finansuoti projektą. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, kokiomis sąlygomis UAB „GK projektai“ prašė finansavimo, nes gali paaiškėti, kad tretysis asmuo pageidavo gauti kreditą nerealiomis sąlygomis, kuriomis nė vienas bankas, siekdamas gauti pelno, nesutiktų suteikti paskolos įgyvendinti projektą. Antra vertus, vien ta aplinkybė, kad buvo nutraukta projekto valdymo sutartis, nesudaro pagrindo nutraukti savarankišką rangos sutartį. Teismas nustatydamas, kad tarp bylos šalių sudarytos sutarties vienašališkas nutraukimas CK 6.658 straipsnio 4 dalies pagrindu, nesikreipiant į teismą, yra teisėtas, pažeidė CK 6.217 straipsnio 4 dalies reikalavimus;

172. ieškovas ir tretysis asmuo UAB „GK projektai“ yra susijusios bendrovės: UAB „Ranga IV investicijos“ direktorius L. P. yra UAB „GK projektai“ valdybos narys. Todėl galimybės gauti projekto finansavimą ieškovui turėjo būti žinomos iki rangos sutarties sudarymo. Rangos sutarties 5.1.1 punktu ieškovas įsipareigojo užtikrinti darbų finansavimą, vadinasi, būtent jam tenka projekto finansavimo rizika. Ieškovas, turėdamas informaciją apie tai, kad kreditas įgyvendinti projektą negautas, turėjo nesudaryti sutarties su atsakovu arba, prieš sudarydamas sutartį, privalėjo priešingai šaliai atskleisti informaciją apie kredito neturėjimą (CK 1.137 str. 2 d.);

183. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas žinojo, jog projektą turėjo finansuoti UAB „GK projektai“. Ta aplinkybė, kad statybos leidime nurodytas statytojas UAB „GK projektai“, nereiškia, jog UAB „GK projektai“ turėjo atlikti projekto ir darbų pagal rangos sutartį finansavimą;

194. ieškovas sutartį nutraukė neteisėtai, todėl jis privalo atlyginti atsakovui padarytą žalą (CK 6.256 str. 4 d.). Atlyginti nuostolius ieškovas privalo net ir pripažinus, jog sutartis vienašališkai nutraukta teisėtai pagal CK 6.658 straipsnio 4 dalį - tokiu atveju civilinės sutartinės atsakomybės taikymo sąlygos nėra būtinos;

205. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovo prašoma priteisti nuostolių suma nepagrįsta ir neįrodyta. Atsakovas, sudaręs rangos sutartį, turėjo teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, kad sutartiniai įsipareigojimai bus įvykdyti ir abi šalys gaus sutartyje apibrėžtą naudą. Bet ieškovui nutraukus sutartį, atsakovas prarado galimybę gauti sutartyje numatytą 1 967 277,04 Lt pelną, kurį vadina grynuoju, nes išlaidos (darbo užmokestis, medžiagos, mechanizmai, pridėtinės išlaidos) numatytos atskirai. Jei teismas mano, kad atsakovo nurodytų nuostolių suma per didelė, jis privalėjo įvertinti padarytų nuostolių dydį ir priteisti mažesnę sumą;

216. atsakovo atliktas tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymas atitinka CK 6.130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šio instituto taikymo sąlygas.

22Ieškovas UAB „Ranga IV investicijos“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 28-38) skundo nepripažįsta ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pabrėžia, jog:

231. pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino rangos sutarties nutraukimo priežastis ir jų įtaką nutraukiant sutartį. Šių priežasčių ieškovas negalėjo numatyti, pakeisti. Sužinojęs apie negautą finansavimą, ieškovas atsakovo atžvilgiu elgėsi sąžiningai, pranešė apie sutarties nutraukimą, sutiko kompensuoti atsakovo realiai patirtus nuostolius: apmokėti atsakovo faktiškai atliktus ir ieškovo priimtus darbus ir medžiagas, kurios priskirtinos prie unikalių ir nepanaudojamų kituose objektuose (CK 6.658 str. 4 d.);

242. atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ta aplinkybė, jog su ieškovu buvo nutraukta projekto valdymo sutartis, nesudaro pagrindo nutraukti rangos sutartį pagal CK 6.658 straipsnio 4 dalį. Statybos leidimas išduotas UAB „GK projektai“ vardu ir yra neatsiejama rangos sutarties dalis (Priedas Nr. 10.) Atsakovas žinojo, jog projekto įgyvendinimas buvo pradėtas, iki UAB „GK projektai“ pasirašant kreditavimo sutartį. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog nesant finansavimo nėra galimybės nutraukti rangos sutartį pagal CK 6.658 straipsnio 4 dalį;

253. nors ieškovas susijęs su trečiuoju asmeniu, bet jie nėra susiję tokiu būdu, kad vienas juridinis asmuo galėtų daryti poveikį kito juridinio asmens priimamiems sprendimams ar veiklai;

264. atsakovas nepagrįstai teigia, jog CK nenumato atsakovo teisės vienašališkai nutraukti sutartį. Tokia teisė numatyta CK 6.653 str. 4 d. bei 6.659 str. 3 d., todėl šiuo atveju šalys turi lygias teises;

275. CK 6.217 straipsnis yra bendra norma, kuri taikoma, kai atitinkamų teisinių santykių nereguliuoja CK ar kituose įstatymuose įtvirtintos specialiosios normos (lot. lex speciali derogat generali). Nagrinėjamos bylos šalių santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos XXXIII skyrius, kuriame įtvirtinta CK 6.658 straipsnio 4 dalies specialioji norma, kurios pagrindu ieškovas su atsakovu ir nutraukė rangos sutartį;

286. pirmosios instancijos teismas, aiškindamas CK 6.658 straipsnio 4 dalį, pagrįstai nustatė, kad atsakovas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo. Nei sutartyje, nei lokalinėje sąmatoje, nei lokalinės sąmatos santraukoje nėra nurodyta konkreti, atsakovui už sutarties vykdymą tenkančio pelno suma. Atsakovo nurodomas tikėtinas 5 % pelnas yra išvestinė suma, kurios apskaičiavimas priklauso ne tik nuo konkrečių ir lokalinėje sąmatoje detalizuotų bei atskirų pagal darbų kodus ir apimtis darbų atlikimo, bet ir nuo tiesioginių išlaidų sumų: darbo užmokesčio, papildomo darbo užmokesčio, socialinio draudimo išlaidų, statinio statybos išlaidų, statybvietės išlaidų bei pridėtinių išlaidų (40 % nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio ir socialinio draudimo išlaidų sumos). Lokalinėje sąmatoje nurodytas pelnas, atsižvelgiant į statybos rangos darbų atlikimo specifiką ir sudėtingumą, nėra garantuotas, kadangi po darbų atlikimo gali paaiškėti, jog gautas pelnas daug mažesnis arba apskritai patirti nuostoliai. Pirmosios instancijos teisme atsakovas realių nuostolių neįrodė (CPK 178 str.);

297. atsakovas neturėjo pagrindo taikyti įskaitymo institutą, nes bylos šalių reikalavimai nėra vienarūšiai, priešpriešiniai; šalys nebuvo susitarusios, jog ieškovas apmokės atsakovui už leidimą kirsti statybvietėje esantį medį bei apmokės apsaugos paslaugas; atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie turėtas išlaidas (pvz., PVM sąskaitų-faktūrų); nėra suėjęs atsakovo reikalavimų terminas.

30Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 40-45) su skundu sutinka ir prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas rangos sutartį nutraukė nesant svarbių priežasčių (CK 6.658 str. 4 d.), be kreipimosi į teismą, todėl neteisėtai. UAB „GK projektai“, sudarydamas projekto valdymo sutartį, įsipareigojo kontrahentui finansuoti projektą, bet nutraukė sutartį teigdamas, kad nė vienas Lietuvoje veikiantis bankas nesutiko finansuoti projekto, ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę. Nepriklausomai nuo sutarties nutraukimo aplinkybių, ieškovas turi pareigą sumokėti atsakovui už atliktą darbą bei patirtus nuostolius.

312007 m. lapkričio 21 d. UAB DK „PZU Lietuva“ gavo ieškovo prašymą dėl draudimo išmokos išmokėjimo pagal išankstinio apmokėjimo laidavimo raštą Nr. 1040381, kuris buvo išduotas remiantis UAB „Medga“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ sudaryta sutartinių prievolių laidavimo draudimo sutartimi. Rašte sakoma, kad UAB „Ranga IV investicijos“ pagal su UAB „Medga“ sudarytą statybos rangos sutartį perdavė 400 000 Lt avansą, tačiau pagal pareikalavimą raštu šios sumos iš UAB „Medga“ neatgavo. Esant sutartinei civilinei atsakomybei dėl UAB „Ranga IV investicijos“ negrąžinto avansinio mokėjimo, 400 000 Lt draudimo išmoka turėtų būti pervesta UAB „Ranga IV investicijos“. Pagal šį raštą (pretenziją) draudikas pradėjo minėto įvykio žalos bylos administravimą ir padarė išvadą, jog įvykis nėra draudiminis, t. y. ieškovas neįrodė, jog draudėjas (UAB „Medga“) panaudojo pagal statybos rangos sutartį gautą avanso sumą ne pagal paskirtį ir dėl to jam kyla civilinė atsakomybė; taip pat neįrodė, kad UAB „Medga“ turi grąžinti nepanaudoto avanso sumą ir ieškovas dėl to patyrė nuostolių.

32Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

33Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija civilinėje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas remiantis byloje surinktais įrodymais, tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir privalo atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

34Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir UAB ,,GK projektai“ 2006 m. lapkričio 28 d. sudarė projekto valdymo sutartį (t. 2, b. l. 20-58), kuria ieškovas įsipareigojo UAB ,,GK projektai“ interesais atlikti objekto - Panemunės rezidencijos (daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis, požemine ir antžemine parkavimo aikštelėmis statybos adresu Vaidoto g. 34 A ir 34 B, Kaunas) statytojo (užsakovo) funkcijas. Vykdydamas objekto statytojo (užsakovo) funkcijas, ieškovas 2007 m. liepos 17 d. pasirašė statybos rangos sutartį su atsakovu, kuria atsakovas savo rizika įsipareigojo atlikti sutartyje ir projekte numatytus generalinės rangos sutarties darbus, o ieškovas įsipareigojo – priimti darbus bei sumokėti už juos 48 749 125,11 Lt (t. 1, b. l. 13-32). Ieškovas iki darbų pradžios sumokėjo rangovui 400 000 Lt avansą (rangos sutarties 8.6 p.) (t. 1, b. l. 35); taip pat atsakovo prašymu pervedė jam 91 292 Lt draudimo įmoką (t. 1, b. l. 36-37). Tuo metu UAB ,,GK projektai“ dar tik vedė derybas su kredito įstaigomis dėl projekto statyti objektą finansavimo (t. 2, b. l. 59-60). Negavęs projekto finansavimo iš bankų ir neturėdamas kitų finansavimo šaltinių, UAB ,,GK projektai“ 2007 m. spalio 14 d. nutraukė su ieškovu sudarytą projekto valdymo sutartį, ieškovas nuo 2007 m. spalio 31 d. – su atsakovu sudarytą rangos sutartį (t. 1, b. l. 38, 39). Atsakovas per ketvirtį atliko darbų už 539 840 Lt su PVM (149 806,18 Lt + 333 610,15 Lt + 56 423,93 Lt) (t. 1, b. l. 51-59). Už atliktus darbus ieškovas sumokėjo 401 071,41 Lt (87 183,70 Lt + 313 887,71 Lt) (t. 1, b. l. 60-61). Kadangi ieškovas buvo sumokėjęs atsakovui daugiau, nei šis realiai atliko statybos darbų (grunto kasimas, transportavimas), tai pareikalavo iš atsakovo grąžinti nepanaudoto avanso dalį. Atsakovas savo ruožtu nepanaudoto avanso dalį įskaitė kaip skolą už atliktus darbus, kurių ieškovas neapmokėjo, kitą dalį – kaip negautų dėl rangos sutarties nutraukimo pajamų dalį (t. 1, b. l. 48) ir 1 574 535,13 Lt negautų pajamų likutį prašo priteisti iš ieškovo.

35Atsakovas apeliaciniame skunde teigia du priešingus dalykus (lot. allegans contraria non est audiendus – liet. negalima to paties fakto ir teigti, ir neigti): pirma, kad ieškovo atsakomybė kyla pagal 6.258 straipsnio 4 dalį ir įrodinėja, jog ieškovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė vienašališku rangos sutarties nutraukimu, nes tokios ieškovo teisės nenumato CK 6.217 straipsnio 1-2, 4 dalys ar rangos sutartis; antra, kad ieškovo atsakomybė kyla pagal CK 6.658 straipsnio 4 dalį ir įrodinėti tokių atsakomybės sąlygų kaip užsakovo veiksmų neteisėtumas ar kaltė nereikia.

36Akcentuotina, kad vienašališkas iš ieškovo pusės rangos sutarties nutraukimas įvyko 2007 m. spalio 31 d. ir atsakovas šio fakto nekvestionuoja, t. y. nelaiko, jog sutarties nutraukimas pažeidė jo teises ir jų negina, nes, pvz., neprašo vienašališką rangos sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, įpareigoti ieškovą vykdyti rangos sutartį natūra (CK 1.138 str. 2, 4 p., 6.213 str. 1 d.), kt. Kadangi priešieškinio dalykas susijęs su netiesioginių nuostolių, atsiradusių kaip rangos sutarties nutraukimo pasekmė, priteisimu (CK 1.138 str. 6 p.), šiuo atveju aktualus ne rangos sutarties nutraukimo būdas (vienašališkai ar per teismą), o sutarties nutraukimo faktas, priežastis bei iniciatorius, nuo ko priklauso sutarties nutraukimo teisiniai padariniai.

37Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl rangos sutarties nutraukimo, ieškovo civilinės atsakomybės buvimo, rūšies, sąlygų, apimties; negautų pajamų realumo ir dydžio; dėl to, ar atsakovas teisėtai padarė vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.

38Dėl rangos sutarties nutraukimo, ieškovo civilinės atsakomybės buvimo, rūšies, sąlygų, apimties

39CK 6.256 ir 6.258 straipsnių 4 dalys numato specialaus subjekto – įmonės (verslininko) – civilinę atsakomybę be kaltės, bet esant sutarties pažeidimo faktui; rangos sutarties 11.5 punktas - užsakovo teisę nutraukti sutartį dėl rangovo kaltės; rangos sutarties 11.7 punktas – vice versa, rangovo teisę nutraukti sutartį dėl užsakovo kaltės; CK 6.217 straipsnio 1-2, 4 dalys – vienos šalies teisę nutraukti sutartį dėl priešingos šalies kaltės. Pagal CK 6.221 straipsnio 2 dalį skolininko civilinė atsakomybė kyla už žalą dėl sutarties pažeidimo, atsiradusią iki sutarties nutraukimo. Taigi nė viena iš išvardintų normų nereglamentuoja susiklosčiusios ginčo situacijos, kai rangos sutarties nutraukimą inicijuoja užsakovas nesant sutarties pažeidimo iš rangovo pusės ir rangovo kaltės. Tokią situaciją reglamentuoja kita teisės norma - CK 6.658 straipsnio 4 dalis.

40CK 6.658 straipsnio 4 dalis sako, kad esant svarbioms priežastims užsakovas gali atsisakyti sutarties, sumokėdamas rangovui atlygį už atliktą darbo dalį bei atlygindamas nuostolius, padarytus dėl sutarties nutraukimo, įskaitant į nuostolius ir tai, ką rangovas sutaupo dėl sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pasikeitusi ekonominė situacija rinkoje, dėl ko bankai verslo projektą, susijusį su ginčo objekto statybomis, pripažino nepelningu ir atsisakė jį finansuoti, laikytina svarbia priežastimi, leidžiančia užsakovui atsisakyti rangos sutarties. Fundamentalus sutarčių teisės principas pacta sunt servanda primygtinai reikalauja iš šalių laikytis sudarytų sutarčių, bet klauzulė rebus sic stantibus (liet. esminis aplinkybių pasikeitimas) atskirais atvejais, kaip kad yra įtvirtinta CK 6.658 straipsnio 4 dalyje, numato išimtį iš bendro sutarčių teisės principo. Esminio aplinkybių pasikeitimo principo taikymas pateisinamas tuo, kad jo dėka siekiama sumažinti potencialius užsakovo nuostolius (turėti pastatytą nerentabilų objektą), kai dėl objektyvių priežasčių (smukusios perkamosios galios, finansavimo nebuvimo) būtų nelogiška reikalauti iš užsakovo toliau vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Tokiu atveju pripažintina, kad yra nustatytos aplinkybės, numatytos CK 6.658 straipsnio 4 dalyje, suteikiančios užsakovui teisę nutraukti statybos rangos sutartį.

41Antra vertus, būtent todėl, jog esminių aplinkybių pasikeitimo principas suteikia užsakovui teisę atsisakyti privalomos vykdyti rangos sutarties, kuri jam atneštų daugiau žalos negu naudos, pastarajam kartu tenka pareiga atlyginti priešingos šalies nuostolius, atsiradusius kaip sutarties nutraukimo pasekmė. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto pozicija, kad reikalaujant nuostolių atlyginimo pagal CK 6.658 straipsnio 4 dalį rangovui nereikia įrodinėti nei užsakovo veiksmų neteisėtumo, nei kaltės, nes jų paprasčiausiai nėra ir dėl minėtos išimties taikymo iš privalomo sutarčių laikymosi principo paprasčiausiai nėra ir negali būti.

42Rangovo subjektinė teisė reikalauti dėl sutarties nutraukimo atsiradusių nuostolių atlyginimo (CK 6.658 str. 4 d.) traktuojama kaip sutartinė užsakovo civilinė atsakomybė (CK 6.245 str. 1 d.) už teisėtais veiksmais padarytą turtinę žalą rangovui, kurią šis patiria dėl užsakovo naudai įtvirtintos rebus sic stantibus klauzulės. CK 6.658 straipsnio 4 dalis nenumato jokių užsakovo atsakomybės ribojimų, tad jis turi atlyginti rangovui tiesioginius ir netiesioginius nuostolius (CK 6.249 str. 1 d.).

43Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą ydingai interpretuoja teismo sprendimo motyvus, susijusius su priešieškinio atmetimu. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad CK 6.658 straipsnio 4 dalis numato tiek užsakovo teisę nutraukti sutartį, tiek ir jo pareigą atlyginti rangovo nuostolius. Žemesnės instancijos teismas atmetė priešieškinį ne tuo pagrindu, jog gali būti atlyginami nebent tiesioginiai rangovo nuostoliai, tačiau todėl, kad atsakovas inter alia neįrodė netiesioginių nuostolių realumo ir jų dydžio (1 574 535,13 Lt).

44Dėl rangovo negautų pajamų realumo ir dydžio

45Tiesioginiai nuostoliai – turto, kurį rangovas turėjo, sumažėjimas; netiesioginiai nuostoliai – turto, kurį rangovas būtų turėjęs, jeigu nebūtų buvę atitinkamų kontrahento veiksmų, sumažėjimas (netekimas, praradimas). Netiesioginiai nuostoliai, kurių atlyginimo rangovas prašo, yra suprantami kaip negautos pajamos, kurias jis pagrįstai pagal rangos sutartį tikėjosi gauti, jeigu rangos sutartis nebūtų buvusi užsakovo iniciatyva nutraukta.

46Bendras ir vienas iš svarbiausių reikalavimų, keliamas norint atlyginti bet kokius nuostolius, yra jų realumas. Kadangi netiesioginiai nuostoliai nėra akivaizdūs lyginant su tiesioginiais, skiriasi tiesioginių ir netiesioginių nuostolių realumo, kurį reikia įrodinėti (CPK 178 str.), laipsnis.

47Nuostoliai negautų pajamų forma visada yra tik tikėtini ta prasme, kad pajamos de facto nebuvo gautos ir a priori nėra žinoma, ar nebūtų atsiradę nenumatytų aplinkybių, dėl kurių rangovas negalėtų gauti visų planuojamų pajamų. Bet teisiškai negautų pajamų realumas apibrėžiamas per preziumuojamą kitų aplinkybių, galinčių turėti įtakos gaunamų pajamų dydžiui, nekintamumą (lot. ceteris paribus). Taigi šiuo konkrečiu atveju nekintamos aplinkybės yra siejamos su rangos sutarties atlikimu tinkamai ir laiku, įstatyminės mokesčių bazės (Pelno mokesčio įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. redakcija, galiojusia iki 2009 m. pradžios, iki kurios buvo numatyta baigti vykdyti rangos sutartį) stabilumu. Todėl realiomis laikomos ir turi būti atlyginamos tos rangovo pajamos, kurias jis būtų gavęs kokybiškai ir nustatytu laiku įvykdęs rangos sutartį, neneigiant paties prievolių įvykdymo tinkamai ir laiku realumo (pvz., rangovo bankroto) bei esant tuometinei mokesčių bazei.

48Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo poziciją, kad atlygintinus netiesioginius nuostolius sudaro ne bendrasis, o grynasis pelnas, kuris yra apskaičiuojamas atėmus pelno mokestį, todėl negautos pajamos neprilygsta lokalinėje sąmatoje nurodytai 5 % nuo tiesioginių ir pridėtinių išlaidų sumos pelno normai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad negautos pajamos neturi būti suprantamos kaip sąmatoje nurodoma pelno norma ar pelnas. Negautos pajamos yra pagrįstai iš statybos rangos sutarties tikėtinos gauti lėšos, kurios šaliai liktų įvertinus visas sąnaudas ir įplaukas. Taip gaunamas ikimokestinis pelnas. Jis nesudaro negautų pajamų kaip netiesioginių nuostolių, nes nuo šios sumos turi būti mokamas pelno mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-62/2008 R.J. firma v. Kauno miesto savivaldybės administracija, kat. 36.1., 52.5).

49Nagrinėjamoje byloje negauto pelno dydžiui pagrįsti rangovas remiasi lokalinėje sąmatoje nustatyta pelno marža, kuri negali būti pripažinta tinkama negautų pajamų dydžiui nustatyti. Tuomet, kai atsakovas negali tiksliai įrodyti netiesioginių nuostolių dydžio, jų dydį turi teisę nustatyti teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Nors ir preziumuojama, kad yra aplinkybių nekintamumas ir rangovas būtų įvykdęs sutartį tinkamai, tačiau nėra pagrindo tvirtinti, kad rangovo gautos pajamos būtų buvę lygios visai rangos sutartyje (lokalinėje sąmatoje) numatytai pelno, išskaičius pelno mokestį, sumai. Reikia įvertinti tai, kad ekonominės naudos rezultatas ir pridėtinė vertė sukuriami investavus ekonominį (finansinį, darbinį, intelektualinį, administracinį, organizacinį ir kt.) potencialą, kurį rangovas sutaupė, nes rangos sutartis buvo nutraukta praėjus vos keliems mėnesiams nuo jos vykdymo pradžios, buvo atlikti tik paruošiamieji rangos darbai (iškastas ir išvežtas gruntas), po rangos sutarties nutraukimo atsakovas turėjo galimybes darbinį ir finansinį potencialą perorientuoti vykdyti kitus užsakymus ir gauti pajamų. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog dėl ginčo rangos sutarties nutraukimo atsakovo patirtų netiesioginių nuostolių dydis lygus jo žinioje esančiai ieškovo sumokėto avanso nepanaudotai sumai - 352 523,15 Lt. Šiuo atveju teismas neatsižvelgia į atsakovo darbus, susijusius su leidimo kirsti statybų aikštelėje esantį medį gavimu ir apsaugos paslaugomis laikotarpiu, per kurį rangovas negalėjo vykdyti darbų. Rangos darbų atlikimą gali įrodyti arba darbų atlikimo aktai (CK 6.662 str. 1 d.), arba atsakovo nurodytų faktų ieškovo pripažinimas (CPK 182 str. 5 p.; 187 str.). Minėtus darbus ieškovas ginčija (t. 2, b. l. 127; t. 3, b. l. 37-38). Aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 4 d). Daugiau įrodymų apie darbų už 21 164,72 Lt atlikimą, išskyrus rangovo 2008 m. sausio 29 d. informacinį pranešimą Nr. 103 ieškovui (t. 1, b. l. 48), t. y. papildomą įrodymą, byloje nėra.

50Dėl bylos šalių tarpusavio priešpriešinių, vienarūšių reikalavimų įskaitymo

51Teisėjų kolegija kaip de jure nepagrįstus atmeta ieškovo motyvus, kad šalių prievolės negali pasibaigti taikant tarpusavio reikalavimų įskaitymą, nes jie nėra vienarūšiai, priešpriešiniai, nėra suėjęs atsakovo reikalavimo terminas, galiausiai įskaitymas negali būti daromas vienašališkai. Pirmosios instancijos teismas iš esmės šių aplinkybių nevertino, o atsakovo priešieškinį atmetė kaip neįrodytą nuostolių dydį.

52Pažymėtina, jog sąvoka „vienarūšiai reikalavimai“ taikytina ne prievolės rūšiai, o prievolės objektui. Todėl nėra kliūčių įskaityti piniginių reikalavimų, kurie atsirado iš skirtingų sutarčių, arba iš sutarties iš vienos pusės ir nesutartinės prievolės iš kitos pusės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-699/2002 SP AB „Šiaulių energija“ v. LR finansų ministerija, kat. 31.4.; 31.5.; 32.1.; 36.2.). Atsakovas įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo pagal CK 6.658 straipsnio 4 dalį po to, kada sutartis ieškovo iniciatyva buvo nutraukta. Vadinasi, ieškovo prievolė kompensuoti atsakovui nuostolius yra galiojanti ir vykdytina. Bylos šalių reikalavimai yra priešpriešiniai, kai kiekviena iš šalių viena kitos atžvilgiu turi vienarūšę reikalavimo teisę: ieškovas į atsakovą ir, atvirkščiai, atsakovas – į ieškovą. Be to, ieškovas klaidingai nurodo, jog prievolės negalėjo pasibaigti įskaitymu nesant abiejų šalių susitarimo. CK 6.131 straipsnio 1 dalis sako, kad įskaitymui pakanka vienos šalies pareiškimo. Kaip minėta, teisėjų kolegija nevertina rangovo teisės į 21 164,72 Lt sumą, gaunant leidimą kirsti statybų aikštelėje esantį medį bei apsaugos paslaugas laikotarpiu, per kurį rangovas negalėjo vykdyti darbų.

53Susiklosčius tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui priklauso teisė reikalauti iš atsakovo grąžinti 352 523,15 Lt nepanaudoto avanso, ir pripažįsta atsakovo teisę reikalauti iš ieškovo dėl rangos sutarties nutraukimo negautų pajamų atlyginimo. Nesant priežasčių, kurios trukdytų taikyti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, teismas atsakovo atliktą įskaitymą laiko teisėtu ir pripažįsta, kad atsakovo žinioje esanti nepanaudota avanso dalis yra sąžininga, protinga ir teisinga atsakovo patirtų nuostolių, negautų pajamų forma, kompensacija. Tokiu atveju ieškinys bei priešieškinys atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).

54Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

55Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

56Bendra ginčo suma sudaro 1 927 057.28 Lt (ieškovo reikalavimo suma 352 523,15 Lt + atsakovo reikalavimo suma 1 574 534,13 Lt). Pagal byloje apeliacinės instancijos teismo priimtą rezultatą – ieškinį ir priešieškinį atmesti – ieškovas laimi 82 % (1 574 534,13 Lt ÷ 1 927 057.28 Lt) nuo bendros ginčo sumos, atsakovas – 18 % (352 523,15 Lt ÷ 1 927 057.28 Lt). Pagal tokį santykį paskirstomos šalių sumokėtas (mokėtinas) žyminis mokestis ir atstovavimo išlaidos (CPK 93 str. 2 d.).

57Už 352 523,15 Lt dydžio ieškinį ieškovas sumokėjo 8 799,23 Lt (t. 1, b. l. 1), nors turėjo sumokėti 7 525,23 Lt {[(352 523,15 Lt – 300 000 Lt) x 0,01] + 7 000 Lt} žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Ieškovas be pagrindo taikė dėl infliacijos išaugusį vartotojų kainų indeksą ir indeksavo 7 000 Lt žyminio mokesčio sumą, nes 7 000 Lt žyminis mokestis - aritmetiškai pagrįsta suma, mokama už 300 000 Lt reikalavimą [(100 000 x 0,03) + (200 000 x 0,02)]. Indeksuoti reikia tas sumas, kurios aritmetiškai nepagrįstos, pvz., 100 Lt už proceso atnaujinimą, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose (CPK 82 str. 1 d.). Taigi už ieškinį ieškovas turėjo sumokėti 7 525,23 Lt žyminį mokestį, todėl jam iš atsakovo priteisiami 6 171 Lt (7 525,23 Lt x 0,82) šio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.), o 1 274 Lt (8 799,23 Lt – 7525,23 Lt) žyminio mokesčio permoka ieškovui grąžinama (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

58Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstomis 6 000 Lt ieškovo atstovavimo išlaidų. Perpaskirstydamas išlaidas apeliacinės instancijos teismas priteisia ieškovui iš atsakovo 4 920 Lt (6 000 Lt x 0,82) išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 4 d., 98 str.).

59Už priešieškinį atsakovas sumokėjo 19 745 Lt žyminio mokesčio (t. 2, b. l. 101), tad jam iš ieškovo priteisiami 3 554 Lt (19 745 Lt x 0,18) žyminio mokesčio (CPK 93 str.).

60Atsakovas skundė visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl mokėtinas žyminis mokestis siekia 23 271 Lt {[(352 523,15 Lt + 1 574 534,13 Lt – 300 000 Lt) x 0,01] + 7 000 Lt}. Pirmosios instancijos teismas žyminio mokesčio mokėjimą už apeliacinį skundą atsakovui buvo atidėjęs iki sprendimo (nutarties) priėmimo (t. 3, b. l. 22-23). Atsakovas, kaip bankrutuojanti įmonė, pagal įstatymą yra atleista nuo pareigos mokėti žyminį mokestį (CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Kadangi apeliacinis skundas patenkintas iš dalies (18 %), valstybei iš ieškovo priteistini 4 189 Lt (23 271 Lt x 0,18) žyminio mokesčio (CPK 96 str. 3 d.).

61Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme buvo 21,90 Lt, apeliacinės instancijos teisme - 20,10 Lt (13,40 Lt + 6,70 Lt) (t. 3, b. l. 55). Taigi, byloje iš viso buvo patirtos 42 Lt CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos išlaidos, kurios paskirstytinos ir priteistinos valstybei iš ieškovo 7,56 Lt (42 Lt x 0,18) ir iš atsakovo 34,44 Lt (42 Lt x 0,82) (CPK 96 str.).

62Byloje dalyvaujantys asmenys iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų apie jų išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos nepriteisiamos (CPK 98 str. 1 d.).

63Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių

64Ieškinį atmetus ir apeliacinės instancijos teismo nutarčiai įsiteisėjant iš karto nuo priėmimo, kartu panaikinamos Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartimi atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės (t. 1, b. l. 63-64) (CPK 150 str. 4 d., 339 str.).

65Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

66Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimą pakeisti.

67Sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ranga IV investicijos“ ieškinys ir iš atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Medga“ ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ranga IV investicijos“ naudai priteisti 352 523,15 Lt avanso, 6 procentų palūkanos, 6 000 Lt atstovavimo išlaidų, 8 799,32 Lt žyminio mokesčio, panaikinti ir ieškinį atmesti.

68Sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Medga“ priešieškinis ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Ranga IV investicijos“ dėl 1 574 534,13 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo, palikti nepakeistą.

69Priteisti iš atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Medga“ ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ranga IV investicijos“ naudai 6 171 Lt (šešis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio už ieškinį ir 4 920 Lt (keturis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt litų) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

70Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Ranga IV investicijos“ 1 274 Lt (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio už ieškinį permoką.

71Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ranga IV investicijos“ atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Medga“ naudai 3 554 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt keturis litus) už priešieškinį sumokėto žyminio mokesčio.

72Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ranga IV investicijos“ 7,56 Lt (septynis litus 56 ct.), iš atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Medga“ 34,44 (trisdešimt keturis litus 44 ct.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, valstybei.

73Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ranga IV investicijos“ 4 189 Lt (keturis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis litus) žyminio mokesčio valstybei.

74Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartimi atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Medga“ taikytas laikinąsias apsaugos priemones – kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių, esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, areštą.

75Nutarties nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui - Centrinei hipotekos įstaigai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas UAB „Ranga IV investicijos“ 2008 m. vasario 25 d. kreipėsi į... 4. Nurodė, kad jis su UAB ,,GK projektai“ 2006 m. lapkričio 28 d. pasirašė... 5. Ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo 352 523,15 Lt (400 000Lt + 91 292... 6. Atsakovas UAB „Medga“ atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 80-84)... 7. Tretysis asmuo UAB ,,GK projektai“ atsiliepimu į ieškinį (t. 2, b. l.... 8. Atsakovas UAB „Medga“ 2008 m. balandžio 15 d. paduotu priešieškiniu... 9. Ieškovas UAB „Ranga IV investicijos“ atsiliepimu į priešieškinį (t. 2,... 10. Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į priešieškinį (t. 2,... 11. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimu (t. 2, b. l.... 12. Ieškovas po projekto valdymo sutarties su UAB „GK projektai“ nutraukimo... 13. Atsakovo teisė į nuostolių atlyginimą pagal CK 6.658 straipsnio 4 dalį... 14. Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 20 d. nutartimi (t. 3, b. l. 20-21)... 15. Atsakovas BUAB ,,Medga” apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 4-13) prašo... 16. 1. pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl... 17. 2. ieškovas ir tretysis asmuo UAB „GK projektai“ yra susijusios... 18. 3. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas žinojo,... 19. 4. ieškovas sutartį nutraukė neteisėtai, todėl jis privalo atlyginti... 20. 5. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovo prašoma... 21. 6. atsakovo atliktas tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymas... 22. Ieškovas UAB „Ranga IV investicijos“ atsiliepimu į apeliacinį skundą... 23. 1. pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino rangos sutarties nutraukimo... 24. 2. atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ta aplinkybė, jog su ieškovu buvo... 25. 3. nors ieškovas susijęs su trečiuoju asmeniu, bet jie nėra susiję tokiu... 26. 4. atsakovas nepagrįstai teigia, jog CK nenumato atsakovo teisės... 27. 5. CK 6.217 straipsnis yra bendra norma, kuri taikoma, kai atitinkamų... 28. 6. pirmosios instancijos teismas, aiškindamas CK 6.658 straipsnio 4 dalį,... 29. 7. atsakovas neturėjo pagrindo taikyti įskaitymo institutą, nes bylos... 30. Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.... 31. 2007 m. lapkričio 21 d. UAB DK „PZU Lietuva“ gavo ieškovo prašymą dėl... 32. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 33. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 34. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir UAB ,,GK projektai“ 2006 m.... 35. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia du priešingus dalykus (lot. allegans... 36. Akcentuotina, kad vienašališkas iš ieškovo pusės rangos sutarties... 37. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl rangos sutarties... 38. Dėl rangos sutarties nutraukimo, ieškovo civilinės atsakomybės buvimo,... 39. CK 6.256 ir 6.258 straipsnių 4 dalys numato specialaus subjekto – įmonės... 40. CK 6.658 straipsnio 4 dalis sako, kad esant svarbioms priežastims užsakovas... 41. Antra vertus, būtent todėl, jog esminių aplinkybių pasikeitimo principas... 42. Rangovo subjektinė teisė reikalauti dėl sutarties nutraukimo atsiradusių... 43. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą ydingai interpretuoja teismo... 44. Dėl rangovo negautų pajamų realumo ir dydžio... 45. Tiesioginiai nuostoliai – turto, kurį rangovas turėjo, sumažėjimas;... 46. Bendras ir vienas iš svarbiausių reikalavimų, keliamas norint atlyginti bet... 47. Nuostoliai negautų pajamų forma visada yra tik tikėtini ta prasme, kad... 48. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo... 49. Nagrinėjamoje byloje negauto pelno dydžiui pagrįsti rangovas remiasi... 50. Dėl bylos šalių tarpusavio priešpriešinių, vienarūšių reikalavimų... 51. Teisėjų kolegija kaip de jure nepagrįstus atmeta ieškovo motyvus, kad... 52. Pažymėtina, jog sąvoka „vienarūšiai reikalavimai“ taikytina ne... 53. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 54. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai teisiškai nėra reikšmingi,... 55. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 56. Bendra ginčo suma sudaro 1 927 057.28 Lt (ieškovo reikalavimo suma 352 523,15... 57. Už 352 523,15 Lt dydžio ieškinį ieškovas sumokėjo 8 799,23 Lt (t. 1, b.... 58. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstomis 6 000 Lt ieškovo... 59. Už priešieškinį atsakovas sumokėjo 19 745 Lt žyminio mokesčio (t. 2, b.... 60. Atsakovas skundė visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl... 61. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios... 62. Byloje dalyvaujantys asmenys iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos... 63. Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių... 64. Ieškinį atmetus ir apeliacinės instancijos teismo nutarčiai įsiteisėjant... 65. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 66. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimą pakeisti.... 67. Sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės... 68. Sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės... 69. Priteisti iš atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės... 70. Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Ranga IV investicijos“ 1... 71. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ranga IV... 72. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ranga IV... 73. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ranga IV... 74. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartimi atsakovui... 75. Nutarties nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui -...