Byla 2A-548-544/2014
Dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės ir Birutės Valiulienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-28-335/2014 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui V. B., trečiajam asmeniui AB DNB bankui dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovė prašė nutraukti santuoką su V. B., sudarytą 1990-11-10 Molėtų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir padalinti santuokoje įgytą turtą laikantis CK 3.117 str. įtvirtinto sutuoktinių turto lygių dalių principo: atsakovui nuosavybėn priteisti butą ( - ) 58 500 Lt vertės, lengvąjį automobilį HONDA CIVIC 1000 Lt vertės, viso – 59 500 Lt vertės turtą, o jai nuosavybėn priteisti 0,1889 ha žemės sklypą ( - ) 4370 Lt vertės ir 27 565 Lt piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį bei pripažinti, kad prievolė AB DNB lieka galioti solidari (1 t., b. l. 2-4).

5Molėtų rajono apylinkės teismas 2014-04-22 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes; padalijo santuokos metu įgytą turtą natūra: ieškovei priteisė 0,1889 ha žemės sklypą ( - ); atsakovui - butą ( - ) bei lengvąjį automobilį HONDA CIVIC; pripažino, kad šalių atsakomybė AB DNB bankui pagal 2002-12-17 Kreditavimo sutartį Nr. 120 yra solidari; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog šalys neginčijo ir byloje nustatyta, kad jų santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl santuoką nutraukė CK 3.61 str. 2 d. pagrindu. Nurodė, jog tarp šalių nekilo ginčas dėl santuokoje įgyto turto sudėties ir jo vertės, išskyrus automobilio vertę. Teismas pažymėjo, jog minėtas automobilis pagamintas 1989 m., neeksploatuojamas, yra mažos (lygios metalo laužui) 200 Lt vertės. Todėl teismas padarė išvadą, jog santuokoje įgyto turto vertė yra 63 070 Lt. Spręsdamas ieškovės prašymą priteisti jai 27 565 Lt dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, teismas nustatė, jog šalys yra solidarūs skolininkai pagal 2002-12-17 Kreditavimo sutartį, pagal kurią atsakovui V. B. suteiktas 20 300 Lt kreditas 2 kambarių buto ( - ) pirkimui, kurio negrąžinta dalis 2014-01-08 sudarė 11 690 Lt, 2014-04-07 – 11 480 Lt, palūkanų suma - 4393,81 Lt, privalomas turto draudimas – 832 Lt. Nors šalys ir solidarūs skolininkai, bet pagal bylos duomenis teismas sprendė, jog prievolę realiai vykdė ir toliau pasižadėjo vykdyti atsakovas. Pagal 2002-12-17 ir 2002-12-18 dovanojimo sutartis atsakovui tėvai yra padovanoję 15 700 Lt minėto buto pirkimui bei jo pagerinimui, todėl teismas atmetė ieškovės atstovo argumentus apie sutarties fiktyvumą kaip nepagrįstus ir sprendė, jog šios dovanotos lėšos pagal LR CK 3.97 str. laikytinos asmeninėmis atsakovo lėšomis, kurios, kaip patvirtina trišalis susitarimas, buvo panaudotos buto pirkimui ir kredito įforminimui (1013,88 Lt). Butas pirktas už 29 000 Lt, todėl kredito sumos neužteko užmokėti už butą, dovanoti pinigai panaudoti buto remontui, kas patvirtina, kad jis pagerintas ne iš bendrų sutuoktinių lėšų. Nors ieškovė tvirtina mokėjusi už keičiamus plastikinius buto langus, bet pateikta sutartis teįrodo, kad ieškovė 2007 m. savo vardu sudarė išperkamosios nuomos sutartį ir už langus sumokėjo 220 Lt, bet ne sutarties sumą 2200 Lt. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas ir jo motina J. B. nuo 2009-06 mėn., kai ieškovė išvyko į užsienį, apmokėjo 11 600 Lt viso buto išlaikymui ir mokesčiams sumokėti, ko neneigė ieškovės atstovas. Nuo išvykimo į užsienį 2009 metais ieškovė neprisidėjo nei prie bendro turto išlaikymo, nei prie bendrų įsipareigojimų bankui vykdymo ir nekompensavo sutuoktiniui išlaidų dalies. Todėl teismas pripažino pagrįstu atsakovo argumentą, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant sutuoktinių turtą ir nepriteisė ieškovei piniginės kompensacijos, nes nustatė, kad atsakovo įnašas į bendrąją jungtinę nuosavybę (butą) yra ženkliai didesnis (atsakovui tėvų dovanotos lėšos 15 700 Lt, buto išlaikymo sąnaudos 11600 Lt), įsipareigojimus bankui vykdo tik atsakovas. Teismas taip pat nustatė, kad pagal 2002-12-17 Kreditavimo sutartį šalių atsakomybė AB DNB bankui išlieka solidari (CK 6.6 str. 4 d.).

6Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-04-22 sprendimą pakeisti – priteisti 22 815 Lt dydžio kompensaciją ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas priimtas pažeidus CPK 185 str., CK 3.118 str., 3.123 str. nuostatas, todėl iš dalies yra neteisėtas ir nepagrįstas.

7Teismas nepagrįstai dalintino turto balansą sumažino tėvų dovanotų lėšų (15 700 Lt) ir buto išlaikymo sąnaudų (11 600 Lt) sumomis, nes vertindamas įrodymus pažeidė CPK 184, 185 str. reikalavimus. Nors byloje pateiktos dovanojimo sutartys bendrai 15 700 Lt sumai, tačiau atsakovas neįrodė šių pinigų panaudojimo butui įsigyti fakto. Ginčo butas buvo įsigytas 2002-12-17 už 29 000 Lt sumą, kurią pirkėjai sumokėjo: 20 300 Lt iš banko skolintomis lėšomis pagal minėtą kredito sutartį, tačiau iš santuokinių lėšų sumokėjo 3000 Lt prieš pasirašant sutartį ir 5700 Lt pervedė į sutartyje nurodytą pardavėjos sąskaitą banke. Teismas nurodo, kad iš šių dovanotų pinigų ginčo butas buvo remontuotas, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. Teismas apie šias aplinkybes nepagrįstai atsisakė apklausti ieškovės iškviestus liudytojus, todėl teismo išvados pagrįstos prielaidomis, prieštarauja 2007-10-24 išperkamosios nuomos sutarties duomenims apie langų keitimą 2007 metais, o ne 2003 metais. Teismas byloje netyrė ieškovės nurodytos aplinkybės, kad buvo sudaryta tik viena 2002-12-17 dovanojimo sutartis, o 2002-12-18 sutartį atsakovas su savo tėvais pagal pinigų nuėmimo kvito duomenis vykdant pirmąją sutartį sudarė fiktyviai siekdami padidinti atsakovui tenkančio turto dalį. 2002-12-18 dovanojimo sutartį teismas laikė tinkamu įrodymu, nors buvo įrodyti teiginiai apie jos suklastojimą. Jei būtų dovanota 15 700 Lt suma, tai nebebūtų buvę poreikio iš banko skolintis 20 300 Lt. Būtinybės antrai dovanojimo sutarčiai nebuvo, nes buto įsigijimui buvo reikalinga 8700 Lt suma ir po to neatsirado nenumatytų išlaidų. 2002-12-18 dovanojimo sutartis, priešingai nei 2002-12-17 sutartis, sudaryta ne notarine forma ir nesilaikant nusistovėjusios notarinių sandorių sudarymo praktikos. Duomenų, kad atsakovo tėvai 2002-12-18 turėjo 15 700 Lt ir tokią sumą pervedė atsakovui, nepateikta.

8Teismas, dalintino turto balansą sumažindamas 11 600 Lt suma, net nenurodė tokio sprendimo teisinio pagrindo ir nedetalizavo, kokios tai išlaidos, už kurį laiką priskaitytos. Buto komunalinių mokesčių išlaidos nėra buto sukūrimo (įgijimo) (CK 3.98 str. 2 d.), o tokio turto išlaikymo išlaidos. Įstatymas nenumato, kad sutuoktiniui turi būti kompensuotos turto išlaikymo išlaidos (CK 3.115 str.). Pagal atsakovo 2014-04-07 paaiškinimą, 11 599,42 Lt sumą sudaro atsakovo visos patirto buto išlaikymo išlaidos už laikotarpį nuo 2009-06 mėn. Net ir pripažinus, kad atsakovui tokios išlaidos turėtų būti kompensuotos, neaišku, kodėl turėtų būti kompensuotos visos išlaidos, kai net ir pats atsakovas prašė kompensuoti tik pusę sumos. Nors teismas padarė išvadą, jog atsakovas asmeninėmis lėšomis padengė minėtas išlaidas, bet nebuvo nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2009 metų. Nuo 2009 metų atsakovas vienas naudojosi butu ir komunalinėmis paslaugomis, o ieškovė dėl atsakovo kaltės buvo priversta išsikraustyti iš bendrosios nuosavybės teise valdomo buto ir negalėjo juo naudotis. Todėl ir pripažinus, kad atsakovas patyrė nuostolius dėl buto išlaikymo, atsakovas tuo pačiu gavo ir naudą, todėl jų santykis yra įskaitytinis (CK 6.249 str. 6 d.). Teismas netinkamai taikė CK 3.117 str., 3.123 str. nuostatas, nenurodė, kokia dalimi nukrypsta nuo lygių dalių principo, nemotyvavo, kodėl yra būtinybė nuo jo nukrypti būtent tokia dalimi. Nukrypus nuo lygių dalių principo, ieškovei buvo pripažintas solidarus įsiskolinimas bankui pagal kredito sutartį, o atsakovui palikta galimybė jai, kaip bendraskolei, reikšti atgręžtinius reikalavimus, tačiau turto (ar kompensacijos už turtą), įgyto už tą kredito sutartį, nepriteista visiškai, nes tokios kompensacijos sąskaita nemotyvuotai nukrypstama nuo lygių dalių principo. Teismo nustatyta dalintino turto balanso suma sudaro 63 070 Lt. Jei šią sumą mažinti tėvų atsakovui dovanota 8700 Lt suma, dalintino turto vertė būtų 54 370 Lt, kurios ½ dalis sudaro 27 185 Lt. Iš šios sumos atėmus 4370 Lt vertės žemės sklypo vertę, jai turi būti priteista 22 815 Lt piniginė kompensacija (2 t., b. l. 15-20).

9Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas sprendimą prašo palikti nepakeistą Nurodo, kad įstatymo leidėjo nuostata dėl galimo nukrypimo nuo lygių dalių principo dalinant santuokoje įgytą turtą nereikalauja konkretaus perskaičiavimo pinigine išraiška motyvuojant teismo sprendimą. Byloje pakanka nustatyti pagrindus, kurie leistų teismui nukrypti nuo lygių dalių principo. Šioje byloje teismas teisingai taikė formuojamą teismų praktiką. Kadangi teismas padalino turtą natūra atsakovui priteisdamas didesnės vertės butą, tokiu būdu išspręsdamas ginčą dėl jo asmeninių lėšų įdėjimo į bendrą turtą jį perkant, mokant paskolą ir butą išlaikant, tai sprendime pakako nurodyti, kad kompensacija ieškovei nepriteistina. Ieškovės tikslas buvo prisiteisti kompensaciją, nors įstatymas prioritetą skiria turto padalijimui natūra. Todėl nepakanka ieškovės pageidavimo už savo turto dalį gauti pinigus. Atsakovas taip pat nekėlė reikalavimo kompensuoti jam pinigų įdėjimą į bendrą turtą. Todėl teismas turėjo įvertinti situaciją ir tinkamai pritaikyti įstatymus. Ieškovės argumentai, kad dovanojimo sutartys fiktyvios, neturi teisinio pagrindo, nes jos nenuginčytos teisme, todėl teismas negalėjo nesiremti rašytiniais įrodymais. Kad pinigai buvo panaudoti buto pirkimui ir remontui yra logiška, nes paskolos suma yra mažesnė, nei buto pirkimo-pardavimo kaina ir nėra kito ženklaus pirkinio, kuris būtų įgytas tuo metu. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad teismas, priteisdamas visą butą atsakovui ir jai nepriteisdamas kompensacijos, pažeidė jos interesus yra nepagrįsti, nes ji yra laiduotoja ir bus atsakinga prieš kreditorių tik tuo atveju, jei atsakovas prievolės nevykdys. Jei atsakovas prievolę įvykdys, jis neturės teisės nukreipti atgręžtinio reikalavimo į laiduotoją. Ieškovės argumentas, kad teismas sprendime nenurodė, jog taiko santuokos nutraukimo pasekmes nuo 2009 metų, yra formalus, nes iš sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad buvo įvertinta, jog atsakovas keturis metus išlaikė turtą vienas. Mano, jog apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (2 t., b. l. 33-36).

10Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB DNB bankas apeliacinį skundą teismo prašo nagrinėti savo nuožiūra (2 t., b. l. 24-25).

11Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-04-22 sprendimas keistinas dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, dėl ko priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kuris keistinas (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

12Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad teismas, padalindamas santuokoje įgytą turtą, nenustatė sutuoktiniams tenkančio turto idealios dalies ir nepasisakė, kokia dalimi nukrypsta nuo lygių dalių principo, ko pasekoje neteisingai nustatė turto balansą ir be pagrindo ieškovei nepriteisė piniginės kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, vertinami pagrįstais ir teisėtais, sudarančiais pagrindą pakeisti skundžiamą sprendimą.

13Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 str. 1 d.), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis po ½ dalį turto (CK 3.118 str. 4 d.). Tik tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais galima nukrypti nuo šio lygių dalių principo (CK 3.117 str. 2 d., 3.118 str. 4 d.). CK 3.123 straipsnyje pateikti kriterijai, kuriais remdamasis teismas bendrą turtą sutuoktiniams gali padalyti nelygiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009; kt.). Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2011 -12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; kt.). Taigi, pagal įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatomi svarbūs kriterijai, sudarantys teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo.

14CK 3.123 str. 1 d. nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 str. 1 d. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-03 nutartis civilėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 str. 4 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).

15Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė dalintino santuokinio turto masę ir vertę, ko apeliaciniame skunde iš esmės neginčija ir apeliantė. Pagal byloje surinktus įrodymus, šalių santuokoje įgytą dalintiną 63 070 Lt vertės turtą sudaro: butas, esantis ( - ), kurio vidutinė rinkos vertė 58 500 Lt (1 t., b. l. 10-11, 13), 0,1889 ha žemės sklypas, esantis ( - )– 4370 Lt vertės (1 t., b. l. 8-9, 12), automobilis HONDA CIVIC, valst. Nr. ( - ) – 200 Lt vertės (1 t., b. l. 12, 14-15, 33-34). Santuokos metu 2002-12-17 kreditavimo sutartimi Nr. 120 AB DNB bankas suteikė V. B. 20 300 Lt kreditą 2 kambarių buto ( - ) įsigijimui, kurio grąžinimo terminas – 2027-12-17 ir kurio įvykdymas užtikrintas A. B. laidavimu (1 t., b. l. 16, 74-84). Apeliaciniu skundu neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kurios atitinka šalių paaiškinimų ir kitų byloje surinktų įrodymų turinį, kad negrąžinto kredito ir palūkanų pagal minėtą kredito sutartį likutis bankui yra 15 873,81 Lt ir kad nuo 2009 m. 06 mėn., kada ieškovė išvyko gyventi ir dirbti į užsienį, iki sprendimo priėmimo šioje byloje šalių santuokoje įgyto buto išlaikymui ir už tiekiamas komunalines paslaugas butui atsakovas sumokėjo 11 600 Lt (1 t., b. l. 2-4, 16, 53-71, 83-84, 159-160, 162-163, 182, 192, 203-206).

16Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo dėl atsakovo jam tėvų padovanotų 15 700 Lt piniginių lėšų panaudojimo kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę bei dėl to, kad, nesant padalintam sutuoktinių turtui, atsakovas turėjo 11 600 Lt išlaidų iš asmeninių lėšų už buto išlaikymą ir komunalines paslaugas, kada ieškovė maždaug nuo 2009-06 mėn. neprisidėjo prie namų ūkio (buto) išlaikymo, nors neginčija fakto, kad yra minėto buto bendraturtė ir reikalauja iš atsakovo piniginės kompensacijos už šio buto dalį (CK 3.117 str. 1 d., 3.123 str. 1 d.). Tačiau, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokia konkrečiai dalimi nukrypsta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir kokią konkrečią idealią turto dalį nustato kiekvienam iš sutuoktinių. Atsižvelgiant į šioje byloje surinktų virš minėtų įrodymų visumą ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvada, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir nustatyti, kad ieškovei priteistina 1/3 santuokoje įgyto turto dalis, o atsakovui - 2/3 santuokoje įgyto turto dalys. Santuokoje įgyto turto vertė yra 47 196 Lt (atskaičius 15 874 Lt negrąžintą kredito dalį), todėl ieškovei tenka 15 732 Lt vertės turto, atsakovui – 31 464 Lt vertės turto. Atsižvelgiant į šalių prašymus ir byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės nuosavybėn natūra priteisiamas 0,1889 ha žemės sklypas 4370 Lt vertės, o atsakovo nuosavybėn - butas 42 626 Lt išmokėtos vertės ir automobilis HONDA ( - ) Lt vertės, viso – 42826 Lt vertės turtas. Taigi, ieškovei už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį piniginė kompensacija sudarytų 11 362 Lt. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šią kompensaciją yra pagrindas sumažinti 3866 Lt, t. y. 1/3 dalimi nuo 11 600 Lt sumos, kurią atsakovas apmokėjo asmeninėmis lėšomis už minėto buto išlaikymą ir už į jį tiekiamas komunalines paslaugas. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad minėta 11 600 Lt suma buvo apmokėta nuo 2009 metų vidurio, kada ieškovė išvyko gyventi į užsienį, iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo ir kad ją sudaro buto savininkams, o ne faktiniams tam tikrų komunalinių paslaugų bute naudotojams (vartotojams), priklausančios mokėti išlaidos: abonentinis mokestis už vandenį 341 Lt, šilumos tinklų priežiūros, eksploatacinės, administravimo išlaidos 1567 Lt, išlaidos už šilumos energiją – 9690 Lt (1 t., b. l. 85-92, 152-156, 192-193, 196-202, 207-210). Apeliantė nepagrįstai teigia, kad šių išlaidų dalies atsakovas iš jos reikalauti neturi teisinio pagrindo arba, jei ir turi, tai turi reikšti savarankišką ieškinį kitoje byloje. CK 4.82 str. 3 d. numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. CK 4.84 str. 4 d. numatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Pasirinkti savo teisės ir teisėto intereso gynybos būdą yra asmens teisė. Įstatymai nedraudė atsakovui, kaip buto bendraturčiui, įvykdžiusiam pareigą už kitą bendraturtį sumokėti minėtus mokesčius bendrajai nuosavybei išlaikyti ir eksploatuoti, reikalauti įskaityti bendraturčiui tenkančių išlaidų dalį į iš atsakovo kitu pagrindu bendraturčiui priteisiamą kompensaciją, taip greičiau ir operatyviau galutinai išsprendžiant ginčą. Apeliantės teiginiai dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, nes ji minėtu butu negalėjo naudotis prieš savo valią dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, yra prielaidos, nepagrįstos jokiais patikimais ir objektyviais įrodymais. Tačiau apeliantė skunde teisingai nurodo, kad jos dalis santuokiniame turte negali sumažėti dėl visos 11 600 Lt sumos sumokėjimo bei dėl buto draudimo, įvertinimo ir kitų mokesčių, patirtų sudarant kredito ir turto įkeitimo sandorius, nes ieškovei pripažįstama nuosavybės teisė į 1/3 minėto buto, kreditavimo sutarties šalimi, kurios įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas turtas, buvo atsakovas V. B. (1 t., b. l. 74-81), šalių sutuoktiniai ryšiai pagal bylos duomenis tuomet nebuvo nutrūkę ir jie tebevedė bendrą ūkį.

17Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti atskirojo skundo argumentai dėl įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008-09-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Taigi, civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys duomenys leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

182002-02-17 pinigų dovanojimo sutartis dėl 10 000 Lt paskolinimo sudaryta notarine forma (1 t., b . l. 29). 2012-12-18 sutartis dėl 5700 Lt dovanojimo atsakovui sudaryta paprasta rašytine forma, bet tai visiškai atitiko tokio sandorio formai keliamus reikalavimus (CK 1.73 str. 3 d.). Nei viena iš šių sutarčių nebuvo ir nėra ginčijamos teismine tvarka sandorių negaliojimo pagrindais, todėl yra galiojančios. Kitų įrodymų: šalių paaiškinimai apie buto remontavimą po jo įsigijimo, faktas, kad joks kitas vertingas turtas tuo metu ir per protingą laiką po to nebuvo įsigytas, 2002-12-18 pinigų išdavimo kvitas 5700 Lt sumai (1 t., b. l. 32), 2002-12-17 sutartis dėl buto pirkimo, kurioje nurodyta didesnė už suteiktą kreditą buto pirkimo kaina (1 t., b. l. 35-37), 2002-02-17 trišalio susitarimo apie 5700 Lt pervedimą į pardavėjos sąskaitą (1 t., b. l. 38) - duomenys duoda pagrindą labiau tikėti, kad minėtos dvi dovanojimo sutartys nebuvo fiktyvūs ar suklastoti sandoriai, kad pinigai buvo panaudoti būtent butui įsigyti, remontuoti ir sandoriams, susijusiems su buto įgijimu, kredito suteikimu apmokėti (1 t., b. l. 39-52, 145-151).

19Dalyvaujantys byloje asmenys procesiniuose dokumentuose gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pagal CPK 322 str., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teismas nagrinėjamoje byloje pareikšto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, šalių pozicijos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šalys turėjo galimybę duoti paaiškinimus žodžiu ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nesugebėtų atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingo sprendimo.

20Nors pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, tačiau ieškovės patenkintų savarankiškų materialinių dalis yra 15 732 Lt (ieškinio suma nurodyta 31935 Lt), tai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalys (50% kaip kad nustatė pirmosios instancijos teismas) iš esmės nesikeičia, todėl neperskirstomos pirmosios instancijos teismo teisingai nustatytos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d., 98 str., 1 t., b. l. 1, 5, 219-224). Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 684 Lt žyminio mokesčio (2 t., b. l. 21). Apeliacinis skundas tenkinamas apie 50 %, tai ieškovei iš atsakovo priteisiama 342 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 3 d., 5 d.).

21Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.

Nutarė

22Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo pakeisti ir išdėstyti taip:

23Pripažinti, kad ieškovei A. B. (a. k. ( - ) nuosavybės teise priklauso 1/3 (viena trečioji), atsakovui – V. B. (a. k. ( - ) – 2/3 (dvi trečiosios) jų santuokoje įgyto turto dalys.

24Priteisti ieškovės A. B. (a. k. ( - ) asmeninėn nuosavybėn natūra 0,1889 ha žemės sklypą, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ).

25Priteisti ieškovei A. B. (a. k. ( - ) iš atsakovo V. B. (a. k. ( - ) 7496 Lt (septynių tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt šešių litų) (2171 euro) piniginę kompensaciją už tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.

26Priteisti atsakovo V. B. (a. k. ( - ) asmeninėn nuosavybėn natūra butą, esantį( - ), unikalus Nr. ( - ), lengvąjį automobilį HONDA CIVIC, valst. Nr. ( - ), VIN kodas: ( - ), 1989 m.

27Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28Priteisti iš V. B. (a. k. ( - ) 342 Lt (tris šimtus keturiasdešimt du litus) (99 eurus) bylinėjimosi išlaidų A. B. (a. k. ( - ) apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovė prašė nutraukti santuoką su V. B., sudarytą 1990-11-10 Molėtų... 5. Molėtų rajono apylinkės teismas 2014-04-22 sprendimu ieškinį tenkino iš... 6. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Molėtų rajono apylinkės teismo... 7. Teismas nepagrįstai dalintino turto balansą sumažino tėvų dovanotų... 8. Teismas, dalintino turto balansą sumažindamas 11 600 Lt suma, net nenurodė... 9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas sprendimą prašo palikti... 10. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB DNB bankas apeliacinį... 11. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Molėtų rajono apylinkės teismo... 12. Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad teismas, padalindamas santuokoje... 13. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto... 14. CK 3.123 str. 1 d. nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių... 15. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė... 16. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 17. Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti atskirojo skundo argumentai dėl... 18. 2002-02-17 pinigų dovanojimo sutartis dėl 10 000 Lt paskolinimo sudaryta... 19. Dalyvaujantys byloje asmenys procesiniuose dokumentuose gali pateikti... 20. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, tačiau ieškovės... 21. Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.... 22. Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį dėl... 23. Pripažinti, kad ieškovei A. B. (a. k. ( - ) nuosavybės teise priklauso 1/3... 24. Priteisti ieškovės A. B. (a. k. ( - ) asmeninėn nuosavybėn natūra 0,1889... 25. Priteisti ieškovei A. B. (a. k. ( - ) iš atsakovo V. B. (a. k. ( - ) 7496 Lt... 26. Priteisti atsakovo V. B. (a. k. ( - ) asmeninėn nuosavybėn natūra butą,... 27. Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.... 28. Priteisti iš V. B. (a. k. ( - ) 342 Lt (tris šimtus keturiasdešimt du litus)...