Byla 2S-466-109/2007

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Gražinos Davidonienės ir Eduardo Monkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. Š. ir I. Š. atstovo advokato Rimgaudo Černiaus atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. nutarties dalies panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. Š. ir I. Š. skundą dėl antstolio M. P. veiksmų, išieškotojai uždaroji akcinė bendrovė „Gabuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Giraitės vandenys“ ir Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, suinteresuoti asmenys Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba ir akcinė bendrovė bankas „Hansabankas“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3pareiškėjai V. Š. ir I. Š. skunde ir jo patikslinimuose dėl antstolio M. P. veiksmų prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2006 m. gegužės 30 d. antstolio patvarkymą Nr. 0123/05/02574, 0123/05/02756, 01213/05/00265 dėl išskaitymų iš I. Š. darbo užmokesčio, 2006 m. gegužės 30 d. debeto mokėjimo nurodymą Nr.1116 AB bankui “Hansabankas” dėl lėšų nurašymo antstolio naudai nuo I. Š. sąskaitos ( - ) (2-4, 70-71, 103-104 b.l.).

4Pareiškėjai savo reikalavimus grindė tuo, jog vykdomuosiuose dokumentuose, pagal kuriuos priverstinį išieškojimą vykdo antstolis, skolininku nurodytas tik V. Š. , todėl nukreipti išieškojimą į jo sutuoktinės darbo užmokestį negalima, nes ji nėra skolininkė ir už V. Š. skolas neatsako.

5Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 7 d. nutartimi skundą dėl antstolio veiksmų patenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad antstoliui M. P. vykdymui buvo pateikti vykdomieji dokumentai dėl 4841,86 Lt skolos išieškojimo iš skolininko V. Š. UAB ”Gabuva” naudai, dėl 6000,- Lt baudos išieškojimo iš skolininko V. Š. valstybės naudai bei 4000,84 Lt skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko V. Š. UAB ”Giraitės vandenys” naudai. Teismas sprendė, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą iš V. Š. UAB ”Gabuva” ir UAB ”Giraitės vandenys” naudai, galėjo nukreipti išieškojimą ir į skolininko sutuoktinės darbo užmokestį, nors vykdomojo rašto jos atžvilgiu ir nėra išduota. Tokią išvadą teismas grindė tuo, jog prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinio turto, ar iš skolininko asmeninio turto. Antstolis patvirtino, jog jis pirmiausia ir išsiaiškino, kad iš V. Š. yra priteistos skolos už suteiktas komunalines paslaugas, t.y. skolos atsirado tvarkant bendrą šeimos turtą: vykdomasis raštas Nr. 2-0119/06 išduotas Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo pagrindu, kuriuo iš V. Š. buvo priteista UAB ”Gabuva” naudai skola ir delspinigiai už vandens tiekimą; pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-1234-175/05 iš V. Š. išieškoma skola UAB ”Giraitės vandenys” už šalto vandens tiekimą, nuotekas ir kt. Tai yra prievolės, neabejotinai atsiradusios tvarkant bendrą šeimos turtą, nes komunalinės paslaugos buvo teikiamos pareiškėjų gyvenamajam namui ir šeimos turimam kiaulininkystės ūkiui, todėl šios prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinio turto. Pagal suformuotą teisminę praktiką išieškant iš bendro sutuoktinių turto skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo procedūros antstoliui atlikti nereikėjo (CPK 667 str.).

6Tačiau skundžiamą antstolio patvarkymą dalyje dėl 6000,- Lt baudos išieškojimo valstybės naudai teismas pripažino neteisėtu ir panaikino. Teismas nustatė, kad 6000,- Lt bauda yra administracinė nuobauda paskirta skolininkui V. Š. . Kadangi sumokėti administracinio teisės pažeidimo byloje paskirtą baudą yra tik asmeninė pažeidėjo prievolė ir ji gali būti išieškoma tik iš jam priklausančio asmeninio turto, o ne iš bendro sutuoktinių turto, todėl antstolis neturėjo teisės priimti ginčijamo patvarkymo dėl baudos išieškojimo iš pažeidėjo sutuoktinės darbo užmokesčio, nes privalėjo pirmiausia aprašyti ir areštuoti I. Š. darbo užmokestį ir nustatyti V. Š. dalį bendrojoje nuosavybėje pagal CPK 667 str. nustatyta tvarka – t.y. pasiūlyti išieškotojui Kauno apskrities VMI arba I. Š. kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko darbo užmokesčio dalies, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nustatymo.

7Netenkindamas pareiškėjų skundo reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2006 m. gegužės 30 d. debeto mokėjimo nurodymą Nr. 1116 AB bankui ”Hansabankas” dėl pinigų nurašymo nuo I. Š. sąskaitos, teismas pažymėjo, kad CPK 624 str. 3 d. nuostatos leidžia antstoliui taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones, todėl išsiuntus patvarkymą į I. Š. darbovietę antstolis turėjo teisę areštuoti ir banko sąskaitą, nes tuo metu jis nežinojo, kad į šią sąskaitą pervedamas pareiškėjos darbo užmokestis. Antra vertus, šis areštas nesukėlė pareiškėjai jokių neigiamų pasekmių, nes bylos duomenys rodo, jog I. Š. sąskaita 2006 m. gegužės 19 d. jau buvo areštuota antstolės A. A. , o 2006 m. gruodžio 15 d. antstolis M. P. atšaukė debeto mokėjimo nurodymą.

8Nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų teisėtumo, teismas nevertino pareiškėjų Vedybų sutarties (72-82 b.l.), kadangi ji sudaryta jau po ginčijamų antstolio veiksmų atlikimo.

9Atskiruoju skundo pareiškėjų V. Š. ir I. Š. atstovas advokatas R.Černius prašo pirmosios instancijos nutarties dalį, kuria atmestas skundas, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą patenkinti. Kartu atskirajame skunde nurodoma, kad apeliantas neskundžiama nutarties dalies, kuria atmestas skundas dėl areštų panaikinimo banko sąskaitai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais (133-135 b.l.).

101.

11Teismas netinkamai aiškino CK 3.109 straipsnio, reglamentuojančio prievolių, vykdomų iš bendro sutuoktinių turto, nuostatas. Apelianto teigimu, šio straipsnio nurodymas, kad pagal jame nurodytas prievoles išieškojimas pirmiausiai nukreipiamas į bendrą turtą, reiškia ne tai, kad už tokias sutuoktinių prievoles abu sutuoktiniai atsako bendrai, o tai, kad išieškojimas pirmiausiai turi būti nukreiptas į skolininko dalį bendrame turte.

122.

13Teismas netinkamai aiškino CK 3. 92 straipsnį. Šis straipsnis numato atvejus kada reikia ar nereikia kito sutuoktinio sutikimo sudarant sandorius, tačiau nereglamentuoja pasekmių dėl sutuoktinių bendros atsakomybės už prievoles, kurios atsirado iš sandorių, sudarytų turint ar neturint kito sutuoktinio sutikimą.

143.

15Pagal vykdomuosius raštus, išduotus teismo sprendimų pagrindu, skolininku yra V. Š. , o jo sutuoktinė nei vienoje civilinėje byloje nėra dalyvavusi. Todėl vykdymo veiksmai jos atžvilgiu negali būti atliekami, nes ji nėra skolininkė. O tai, kad materialinės teisės normos leidžia preziumuoti kito asmens atsakomybę už skolininko prievoles, nesuteikia antstoliui teisės spręsti kas papildomai gali būti skolininku vykdomojoje byloje. Savo argumentams pagrįsti pareiškėjai nurodo LAT 2001 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-690/2001.

164.

17Net jeigu pripažinus, kad skolininko V. Š. skolų išieškojimą galima nukreipti į bendrą sutuoktinių turtą, tai antstolio veiksmai pripažintini neteisėtais, nes jis nukreipė išieškojimą ne į bendrą turtą, o įpareigojo atsakyti už skolininko V. Š. skolas kitą asmenį I. Š. . 2006 m. gegužės 30 d. patvarkymu antstolis nepripažino I. Š. gaunamo atlyginimo bendru turtu ir iš viso nenustatė kas yra bendras sutuoktinių turtas.

185.

19Teismas neįvertino, kad skolininkas su UAB „Gabuva“ susitarė dėl skolos dengimo sąlygų ir ši bendrovė jau nereiškia pretenzijų per antstolį, todėl antstolio priverstinio vykdymo veiksmai šio kreditoriaus naudai neteisėti ir dėl to.

206.

21Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į sutuoktinių sudarytą Vedybų sutartį. CK 3.103 straipsnis numato, kad ji sukelia pasekmes prieš trečiuosius asmenis nuo jos įregistravimo momento. Taigi, nuo to momento turtas, kurio teisinis režimas pakeistas vedybų sutartimi, nėra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Kadangi sutuoktiniai pagal vedybų sutartį nustatė, kad I. Š. gaunamos pajamos yra jos asmeninė nuosavybė, tai po minėtos sutarties sudarymo antstolis bet kuriuo atveju prarado teisę nukreipti išieškojimą į jos pajamas, gautas po minėtos sutarties įregistravimo vedybų sutarčių registre dienos.

22Suinteresuotas asmuo Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su juo sutinka (141- 142 b.l.).

23Antstolis M. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais (144-146 b.l.).

241.

25Teismas teisingai nustatė sutuoktinių bendrąją atsakomybę pagal vykdomuosius raštus, nes tai suponuoja prievolės pobūdis ir jos atsiradimo pagrindas. CK 3.109 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius būtinus išlaikyti namų ūkį, užtikrinti vaikų auklėjimą ir švietimą, o tokios prievolės laikomos solidariomis. V. Š. sudaryti sandoriai su UAB „Giraitės vandenys“ ir UAB „Gabuva“ būtent ir yra susiję su namų ūkio išlaikymu. Tai reiškia, kad iš šių sandorių kylančios prievolės sutuoktiniams yra solidarios ir jos gali būti priverstine tvarka išieškomos tiek iš vieno ar kito sutuoktinio turto, o taip pat ir iš bendro sutuoktinių turto. Sutuoktiniai prievolių solidarumo prezumpcijos nepaneigė, todėl priverstinis vykdymas pagal šias prievoles gali būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, t.y. vieno iš sutuoktinių gaunamų pajamų (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).

262.

27Pareiškėjų nurodyta LAT 2001 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-690/2001 faktinėmis aplinkybėmis nėra panaši į nagrinėjamą bylą, nes šioje byloje jokie individualios įmonės bankroto ar po įmonės bankroto kylančių procesinių pasekmių ir išieškojimo iš įmonės bankroto klausimai nėra sprendžiami, todėl minimoje LAT nutartyje suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika nagrinėjamoje byloje netaikytina.

283.

29LAT yra suformavęs nuoseklią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad be atskiro teismo sprendimo galima nukreipti išieškojimą į skolininko sutuoktinio gaunamas pajamas, nors jis nėra įvardintas vykdomajame dokumente (LAT nutartys Nr.3K-3-383/2005, 3K-3-484/2005, 3K-3-35/2006).

304.

31Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nukreipdamas išieškojimą į I. Š. gaunamas pajamas antstolis nenustatė ar tai sutuoktinių bendras turtas ir įpareigojo už skolininko skolas atsakyti kitą asmenį. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte aiškiai įtvirtinta, kad pajamos gautos po santuokos sudarymo iš vieno sutuoktinių darbinės veiklos pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe, todėl jokio papildomo nustatymo, kad tai bendroji jungtinė nuosavybė nereikia.

325.

33Teismas pagrįstai nevertino aplinkybės, kad po skundžiamo antstolio patvarkymo priėmimo skolininkas ir UAB „Gabuva“ susitarė dėl skolos padengimo, nes antstolio veiksmų teisėtumas turi būti vertinamas patvarkymo priėmimo metu buvusių faktinių aplinkybių kontekste, neatsižvelgiant į po jo priėmimo atsiradusias aplinkybes. Dėl tų pačių priežasčių teismas pagrįstai nevertimo po skundžiamo antstolio patvarkymo priėmimo sutuoktinių sudarytos vedybų sutarties.

34Išieškotojas UAB „Giraitės vandenys“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė antstolis savo atsiliepime į atskirąjį skundą (147-148 b.l.).

35Atskirasis skundas atmestinas.

36Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

37Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

38Visi atskirojo skundo argumentai yra susiję su tuo, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad galima nukreipti išieškojimą į I. Š. darbo užmokestį, nors vykdomuosiuose dokumentuose skolininku nurodytas tik jos sutuoktinis V. Š. , netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, skirtas reguliuoti sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, ir procesines teisės normas, skirtas vykdymo procese reguliuoti išieškojimą iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės.

392003 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujajam CPK, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje yra suformavęs teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (LAT civilinės bylos Nr. 3K-3-383/2005; 3K-3-484/2005; 3K-3-35/2006; 3K-3-314/2006; 3K-3-423/2006). Nurodytų bylų faktinės aplinkybės iš esmės analogiškos nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi LAT suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-945/1999). Vadovaujantis LAT suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika negalima sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad antstolis turi tiksliai įvykdyti tik tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente, ir tik to asmens atžvilgiu, kuris šiame dokumente nurodytas kaip skolininkas, o jeigu nėra vykdomojo dokumento tam tikro asmens atžvilgiu, negalima vykdyti išieškojimo iš tokio asmens, nes būtų pažeistos šio asmens (šiuo atveju I. Š. ) teisės, ir, tik teismui išsprendus ginčą ir išdavus vykdomąjį dokumentą, būtų galima išieškoti iš skolininko sutuoktinės. Sprendžiant ar išieškojimas UAB „Giraitės vandenys“ ir UAB „Gabuva“ naudai turi būti nukreiptas į vykdomuosiuose dokumentuose nurodyto skolininko V. Š. asmeninį turtą, ar skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, ar sutuoktinių bendrą turtą, reikia vadovautis CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ normomis, reglamentuojančiomis sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius ir santuokos metu įgyto turto teisinį statusą. Nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškėjai V. Š. ir I. Š. pateikė tarpų jų 2006 m. rugsėjo 11 d. sudarytą Vedybų (povedybinę) sutartį (72-77 b.l.), kuri įregistruota vedybų sutarčių registre 2006 m. rugsėjo 20 d. (78-81 b.l.), tačiau teismas, vertindamas antstolio 2006 m. gegužės 30 d. patvarkymo Nr.0123/05/02574, 0123/05/02756, 0123/06/00265, kuriuo skolininko V. Š. sutuoktinės I. Š. darbdavys įpareigotas daryti išskaitymus iš jos darbo užmokesčio, teisėtumą, pagrįstai į vedybų sutartį neatsižvelgė. 2006 m. rugsėjo 11 d. Vedybų (povedybinė) sutartis sudaryta po ginčijamo antstolio 2006 m. gegužės 30 d. patvarkymo priėmimo, todėl akivaizdu, kad apie ją antstolis, priimdamas patvarkymą, nieko negalėjo ir neturėjo žinoti, nes jos realiai nebuvo. Todėl Vedybų (povedybinė) sutartis gali turėti įtakos tik sprendžiant klausimą ar po šios sutarties įregistravimo vedybų sutarčių registre galima vykdyti 2006 m. gegužės 30 d. patvarkymo nurodymą išieškoti skolą iš I. Š. darbo užmokesčio dalies, bet ne sprendžiant klausimą ar antstolis 2006 m. gegužės 30 d. priėmė teisėtą patvarkymą. Dėl aukščiau paminėtų priežasčių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutuoktinių turtui taikė CK normas, reglamentuojančias įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Pagal CK trečiosios knygos septintojo skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinių turto, kada abu sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai, o bendro sutuoktinių turto nepakanka visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimus (CK 3.113 straipsnis). Taigi kreditorinės prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis, nustatant prievolės subjektus, jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai, tai atitinkamai nulemtų išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į asmeninį vieno iš sutuoktinių turtą, o esant poreikiui ir į jo dalį bendrame sutuoktinių turte, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda tik vienam iš sutuoktinių, ar į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams. Remiantis CK 3.92 straipsnio 3 dalimi galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui reikia rašytinio kito sutuoktinio sutikimo. Kol ši prezumpcija nebus paneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievole. Taigi asmuo, sudarantis sandorius su vienu iš sutuoktinių, gali netikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu, o tiesiog pripažinti, kad yra toks susitarimas. Ši įstatyme įtvirtinta prezumpcija nebuvo paneigta nei civilinėse bylose, kuriose iš skolininko V. Š. priteistos skolos UAB „Giraitės vandenys“ ir UAB „Gabuva“ naudai, nei šioje byloje dėl antstolio veiksmų neteisėtumo. Byloje nustatyta, kad vykdomasis raštas Nr.2-1234-175/2005 išieškoti iš V. Š. skolą išduotas teismo sprendimo, kuriuo iš skolininko priteista skola UAB „Giraitės vandenys“ naudai, pagrindu (37-38 b.l; Vykd. byla Nr.2574-123/2005 1 b.l.), o vykdomasis raštas Nr.2-0119-097/2006 išieškoti iš V. Š. skolą išduotas teismo sprendimo, kuriuo iš skolininko priteista skola UAB „Gabuva“ naudai, pagrindu (Vykd. byla Nr.265-123/2006, 1 b.l.). Abi šios skolos atsirado dėl to, jog skolininkas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų komunalinių paslaugų tiekimo įmonėms. To neneigia ir patys pareiškėjai. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tai yra prievolės, atsiradusios tvarkant bendrą šeimos turtą, nes komunalinės paslaugos buvo tiekiamos pareiškėjų gyvenamajam namui ir kiaulininkystės ūkiui, iš kurio gaunamos pajamos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, todėl šios prievolės turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d. 2 ir 5 p.).

40Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas aiškiai numato, kad pajamos, gaunamos po santuokos sudarymo iš bet kurio sutuoktinio darbinės veiklos pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe. Įvertinusi šią CK normą, kolegija sprendžia, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą pagal bendras sutuoktinių prievoles, turėjo teisę nukreipti išieškojimą į skolininko V. Š. sutuoktinės I. Š. gaunamą darbo užmokesčio dalį, nes tai yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

41Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino pareiškėjų nurodomos aplinkybės, kad skolininkas V. Š. su UAB „Gabuva“ susitarė dėl skolos dengimo sąlygų ir ši bendrovė jau nereiškia pretenzijų per antstolį. Visų pirma, byloje nėra duomenų, kad skolininkas V. Š. ir UAB „Gabuva“ iš tiesų yra sudarę tokį susitarimą. Antra, net jeigu skolininkas V. Š. ir išieškotojas UAB „Gabuva“ yra sudarę susitarimą dėl skolų dengimo, tai civilinėje ar vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad apie tai antstolis galėjo ar turėjo žinoti 2006 m. gegužės 30 d., kai priėmė ginčijamą patvarkymą.

42Dėl aukščiau nurodytų motyvų, kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kurią atskiruoju skundu skundė pareiškėjai, atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

43Teisėjų kolegija, įvertindama virš išdėstytas bylos aplinkybes bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 338 straipsniais bei 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

44pareiškėjų V. Š. ir I. Š. atstovo advokato R.Černiaus atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. pareiškėjai V. Š. ir I. Š. skunde ir jo patikslinimuose dėl antstolio M.... 4. Pareiškėjai savo reikalavimus grindė tuo, jog vykdomuosiuose dokumentuose,... 5. Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 7 d. nutartimi skundą dėl... 6. Tačiau skundžiamą antstolio patvarkymą dalyje dėl 6000,- Lt baudos... 7. Netenkindamas pareiškėjų skundo reikalavimo pripažinti neteisėtu ir... 8. Nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų teisėtumo, teismas nevertino... 9. Atskiruoju skundo pareiškėjų V. Š. ir I. Š. atstovas advokatas R.Černius... 10. 1.... 11. Teismas netinkamai aiškino CK 3.109 straipsnio, reglamentuojančio prievolių,... 12. 2.... 13. Teismas netinkamai aiškino CK 3. 92 straipsnį. Šis straipsnis numato atvejus... 14. 3.... 15. Pagal vykdomuosius raštus, išduotus teismo sprendimų pagrindu, skolininku... 16. 4.... 17. Net jeigu pripažinus, kad skolininko V. Š. skolų išieškojimą galima... 18. 5.... 19. Teismas neįvertino, kad skolininkas su UAB „Gabuva“ susitarė dėl skolos... 20. 6.... 21. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į sutuoktinių sudarytą Vedybų sutartį.... 22. Suinteresuotas asmuo Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba... 23. Antstolis M. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą... 24. 1.... 25. Teismas teisingai nustatė sutuoktinių bendrąją atsakomybę pagal... 26. 2.... 27. Pareiškėjų nurodyta LAT 2001 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje... 28. 3.... 29. LAT yra suformavęs nuoseklią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad be... 30. 4.... 31. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nukreipdamas išieškojimą į I. Š.... 32. 5.... 33. Teismas pagrįstai nevertino aplinkybės, kad po skundžiamo antstolio... 34. Išieškotojas UAB „Giraitės vandenys“ atsiliepimu į atskirąjį skundą... 35. Atskirasis skundas atmestinas.... 36. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų,... 37. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2... 38. Visi atskirojo skundo argumentai yra susiję su tuo, jog pirmosios instancijos... 39. 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujajam CPK, Lietuvos Aukščiausiasis... 40. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas... 41. Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 42. Dėl aukščiau nurodytų motyvų, kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios... 43. Teisėjų kolegija, įvertindama virš išdėstytas bylos aplinkybes bei... 44. pareiškėjų V. Š. ir I. Š. atstovo advokato R.Černiaus atskirąjį skundą...