Byla 3K-3-35/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Aloyzo Marčiulionio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Linai Uniokaitei, A. Z. ir J. Z. dėl antstolio veiksmų.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėja UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ 2005 m. kovo 8 d. kreipėsi su skundu į teismą ir jame nurodė, kad ji yra išieškotoja vykdomojoje byloje dėl 154 000 Lt skolos, 4000 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. Z. 2005 m. vasario 4 d. antstolė L. Uniokaitė pasiūlė pareiškėjai kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko A. Z. dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. 2005 m. kovo 2 d. išieškotoja kreipėsi į antstolę ir prašė išieškojimą nukreipti į bendrą skolininko ir jo sutuoktinės turtą, nenustatinėjant skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nes skolininko skola kilo iš bendros sutuoktinių prievolės. 2005 m. kovo 3 d. antstolė atsisakė nukreipti išieškojimą į bendrą skolininko ir jo sutuoktinės J. Z. turtą. Pareiškėja, remdamasi CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1, 2, ir 5 punktais, prašė teismo panaikinti antstolės 2005 m. kovo 3 d. patvarkymą atsisakyti nukreipti išieškojimą iš į skolininko ir jo sutuoktinės bendrą turtą; panaikinti antstolės 2005 m. vasario 4 d. pasiūlymą kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo; įpareigoti antstolę nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

6Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. gegužės 10 d. nutartimi patenkino pareiškėjos skundą, panaikino antstolės 2005 m. vasario 4 d. pasiūlymą kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo ir 2005 m. kovo 3 d. patvarkymą „Dėl atsisakymo nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą“ vykdomojoje byloje Nr. 0109/04/01127. Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėja 2004 m. gruodžio 1 d. pateikė vykdomąjį raštą dėl 150 000 Lt nepagrįsto praturtėjimo, 4000 Lt bylinėjimosi išlaidų ir penkių procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko. Skolininkas yra UAB „Senega“ vadovas, sanuotojas ir vienintelis akcininkas, turintis 778 855 paprastąsias vardines akcijas. Skolininkas įgijo šias akcijas santuokos metu. Skolininkui buvo pasiūlyta įvykdyti teismo sprendimą geruoju, tačiau šis to nepadarė. 2004 m. gruodžio 20 d. turto arešto aktu areštuotos 53 198 akcijos. 2004 m. gruodžio 27 d. antstolė paskelbė būsimą areštuotų akcijų varžytynių datą (2005 m. sausio 31 d.). 2005 m. sausio 12 d. skolininko sutuoktinė paprašė antstolės nustatyti išieškotojai terminą kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo. Skolininko sutuoktinė savo prašymą motyvavo tuo, kad jai, kaip sutuoktinei, priklauso pusė UAB „Senega“ akcijų. Prašant skolininkui, antstolė 2005 m. sausio 18 d. patvarkymu paskyrė ekspertizę akcijų vertei nustatyti. 2005 m. vasario 8 d. antstolė areštavo visas skolininkui priklausančias akcijas. 2005 m. balandžio 4 d. nustatyta, kad UAB „Senega“ akcijų vertė yra 996 000 Lt.

7Teismas taip pat nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu įrodyta, jog skolininkas pirko pastatą, planavo jį nugriauti, išsinuomoti žemės sklypą komercinio objekto statybai, taip investuoti į UAB „Vakarų prekyba“, kurios pagrindinė akcininkė yra išieškotoja. Dėl skolininko neįvykdyto susitarimo su išieškotoja be pagrindo pagerėjo jo turtinė padėtis: išieškotojos sąskaita skolininkas pagerino savo turtą ir sutaupė savo lėšas, kurias būtų privalėjęs sumokėti už pastato nugriovimą. Teismo sprendimo pagrindu atsiradusi skolininko prievolė turi būti patenkinta iš bendro sutuoktinių turto, nes ji atsirado pagal sandorius įgijus turto, be pagrindo sutaupius piniginių lėšų ir yra susijusi su bendro turto tvarkymo išlaidomis ir šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai).

8Nurodytus sandorius skolininkas sudarė galiojant jo ir sutuoktinės santuokai. Skolininkas ketino investuoti, statyti prekybos ir pramogų centrą. Jis veikė savo šeimos interesais ir pagerino savo šeimos turtinę padėtį – be pagrindo sutaupė 150 000 Lt ieškovės sąskaita. Vadovaujantis CK 3.92 straipsnio 3 dalimi, galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui reikia kito sutuoktinio rašytinio sutikimo. Kito sutuoktinio rašytinio sutikimo ar dalyvavimo sudarant minėtus sandorius nereikėjo, todėl išieškotoja, tardamasi su skolininku dėl sandorių, neprivalėjo patikrinti, yra toks sutuoktinio sutikimas ar ne (CK 3.92 straipsnio 1, 3 dalys). Teismas pabrėžė, kad bendros sutuoktinių prievolės gali atsirasti vieno sutuoktinio iniciatyva, t. y. dėl jo veiksmų. Nagrinėjamoje byloje kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nepaneigta, byloje nepateikta įrodymų dėl išieškotojos nesąžiningumo. Dėl to išieškotoja pagrįstai reikalauja jai priteistą pinigų sumą išieškoti iš bendro sutuoktinių turto – UAB „Senega“ akcijų. Teismas pripažino, kad išieškotojos veiksmai buvo sąžiningi, skolininko – ne. Skolininko nesąžiningumas reiškėsi tuo, kad, kreditorei (išieškotojai šioje byloje) pateikus ieškinį teismui dėl nepagrįsto praturtėjimo, sutuoktiniai sudarė turto padalijimo sutartį. Šia sutartimi 188,95 kv. m butas (duomenys neskelbtini), perleistas skolininko sutuoktinei, o skolininkui nesumokėta jokios kompensacijos. Be to, skolininkas neįvykdė skolininkės reikalavimo įvykdyti teismo sprendimą geruoju ir nepranešė, kad jis turi UAB „Senega“ akcijų. Šiuos sutuoktinių veiksmus ir skolininko sutuoktinės prašymą, kad antstolė išieškotojai nustatytų terminą pareiškimui dėl skolininko dalies atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės pateikti, teismas vertino kaip CPK 644 straipsnio1 punkto, 645 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir vykdomosios bylos vilkinimą.

9Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. liepos 20 d. nutartimi patenkino suinteresuotų asmenų A. Z. ir J. Z. atskirąjį skundą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 10 d. nutartį panaikino, atmetė pareiškėjos UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ skundą dėl antstolio veiksmų. Kolegija nutartyje nurodė, kad, vadovaudamasis CPK 586 straipsniu, antstolis turi tiksliai įvykdyti tik tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente, ir tik to asmens atžvilgiu, kuris šiame dokumente nurodytas kaip skolininkas. Jeigu nėra vykdomojo dokumento tam tikro asmens atžvilgiu, vykdyti išieškojimą iš tokio asmens negalima, nes būtų pažeistas CPK 586 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas. Taigi antstolis negali įtraukti į bylą naujų išieškotojų ar skolininkų, jeigu dėl jų nepateiktas vykdomasis dokumentas. Tik kreditorius turi teisę pasirinkti, kuriam iš skolininkų pareikšti reikalavimą dėl skolos. Esant ginčui, kuris skolininkas turi atsakyti pagal kreditoriaus reikalavimą, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą, pateikdamas atitinkamą procesinį dokumentą (CPK 5 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje tik teismui išsprendus ginčą ir išdavus vykdomąjį dokumentą, būtų galima išieškoti iš skolininko sutuoktinės. Antstolis neturi teisė spręsti tokių ginčų. Jeigu antstolis nustato, kad skolininkui priklauso bendras su kitais asmenimis turtas, tai pagal CPK 667 straipsnį jis negali išieškoti iš kito bendraturčio dalies. Kolegija taip pat nurodė, kad ji nesprendė ginčo, o vertino tik antstolio veiksmų teisėtumą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvai dėl skolininkui priklausančio turto ir galiojant santuokai atsiradusių prievolių yra teisiškai nereikšmingi ypatingosios teisenos byloje. Taigi antstolė L. Uniokaitė savo veiksmais nepažeidė CPK normų, reglamentuojančių vykdymo procesą.

10III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 20 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 10 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Klaipėdos apygardos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė CPK 667 straipsnį. Teisėjų kolegija savo nutartyje pateikė priešingą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktai šio straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. sausio 28 d. konsultacijoje Nr. A3-113 nurodyta, kad prieš „pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendrojo sutuoktinių turto, ar iš asmeninio skolininko turto. Kai išieškojimas vykdomas iš bendrojo sutuoktinių turto (pvz., CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-6 punktai, 2 dalis, 3.112 straipsnio 1 dalis), tai skolininkui priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo procedūros (CPK 667 straipsnis) atlikti nereikia“. Klaipėdos apygardos teismas neteisingai nurodė, kad prievolės teisinės prigimties išaiškinimas nagrinėjamoje byloje yra nereikšmingas ir kad, nesant vykdomajame dokumente nurodytos skolininko sutuoktinės, išieškojimas iš bendro sutuoktinių turto negalimas.
  2. Klaipėdos apygardos teismas netaikė, nors turėjo taikyti, CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktus, 3.92 straipsnio 3 dalį, nesprendė ginčo, nevertino skolininkui priklausančio turto (akcijų) nuosavybės teisės rūšies ir skolininko prisiimtos prievolės pobūdžio. Pastatą skolininkas įsigijo pagal 2001 m. vasario 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Įsigydamas turtą, skolininkas buvo sudaręs santuoką su J. Z. Dėl to, vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, įsigytas turtas tapo bendrąja jungtine skolininko ir jo sutuoktinės nuosavybe. Pagal nurodytą sutartį skolininkas įsipareigojo nugriauti įsigytą pastatą. Pastatui nugriauti turėjo būti skirta 190 000 Lt, bet skolininkas sumokėjo tik 40 000 Lt. Likusią pinigų sumą (150 000 Lt) už skolininką sumokėjo pareiškėja. Be to, civilinėje byloje Nr. 3-246/2004 nustatyta, kad skolininkas šioje byloje nagrinėtas sutartis (viena iš jų yra pirmiau minėta sutartis) sudarė šeimos interesais, buvo sukurta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, prievolės dalis įvykdyta iš sutuoktinių bendrų lėšų. Dėl šių priežasčių skolininko prievolė turi būti vertinama kaip susijusi su bendro turto tvarkymo išlaidomis, taip pat kilusi iš sandorių, sudarytų šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai). Dėl to nurodyta prievolė, kilusi nepagrįstai praturtėjus, turi būti tvarkoma iš bendro sutuoktinių turto.
  3. Klaipėdos apygardos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

12Suinteresuoti asmenys A. Z. ir J. Z. pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2005 m. spalio 26 d. nutartimi atsisakė priimti minėtą atsiliepimą į kasacinį skundą kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimų.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

15Vykdomojoje byloje dėl 154 000 Lt skolos, 4000 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. Z. 2005 m. kovo 3 d. antstolė N. Uniokaitė patvarkymu atsisakė nukreipti išieškojimą į bendrą skolininko ir jo sutuoktinės J. Z. turtą ir 2005 m. vasario 4 d. pasiūlė pareiškėjai kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko A. Z. dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Tada pareiškėja UAB „Vakarų Baltijos korporacija“, remdamasi CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 5 punktais, prašė teismo panaikinti antstolės 2005 m. kovo 3 d. patvarkymą atsisakyti nukreipti išieškojimą į skolininko ir jo sutuoktinės bendrą turtą; panaikinti antstolės 2005 m. vasario 4 d. pasiūlymą kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo; įpareigoti antstolę nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą.

16V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Dėl nurodytų aplinkybių teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą.

18Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-3-383/2005, kat. 75.7; 128.11; nutartis Nr. 3K-3-484/2005, kat. 129.19.2). Dėl to, esant suformuluotai teismų praktikai, negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, vadovaudamasis CPK 586 straipsniu, antstolis turi tiksliai įvykdyti tik tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente, ir tik to asmens atžvilgiu, kuris šiame dokumente nurodytas kaip skolininkas, o jeigu nėra vykdomojo dokumento tam tikro asmens atžvilgiu, negalima vykdyti išieškojimo iš tokio asmens, nes būtų pažeistas CPK 586 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas, ir, tik teismui išsprendus ginčą ir išdavus vykdomąjį dokumentą, būtų galima išieškoti iš skolininko sutuoktinės. Tokiu atveju, kai išieškojimas vykdomas iš sutuoktinių bendro turto (pvz., CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–6 punktai, 2 dalis), nereikia išduoti naujo vykdomojo dokumento, kuriame skolininku būtų nurodytas skolininko sutuoktinis, ir skolininkui priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo procedūros (nustatytos CPK 667 straipsnyje) nereikia atlikti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK normas reglamentuojančias išieškojimo nukreipimą į turtą, jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

19Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja tik CK trečiosios knygos normos. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuoti asmenys A. Z. ir J. Z. būtų sudarę vedybų sutartį, todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutuoktinių turtui taikė CK normas, reglamentuojančias įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Pagal CK trečiosios knygos septintojo skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinių turto, kada abu sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai, o bendro sutuoktinių turto nepakanka visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimus (CK 3.113 straipsnis). Taigi kreditorinės prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis, nustatant prievolės subjektus, jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai, tai atitinkamai nulemtų išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į asmeninį vieno iš sutuoktinių turtą, o esant poreikiui ir į jo dalį bendrame sutuoktinių turte, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda tik vienam iš sutuoktinių, ar į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams. Remiantis CK 3.92 straipsnio 3 dalimi galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui reikia rašytinio kito sutuoktinio sutikimo. Kol ši prezumpcija nebus paneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievole. Taigi asmuo, sudarantis sandorius su vienu iš sutuoktinių, gali netikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu, o tiesiog pripažinti, kad yra toks susitarimas. Ši įstatyme įtvirtinta prezumpcija nebuvo paneigta nei įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje pagal UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ ieškinį atsakovui A. Z. (civilinė byla Nr. 3-246/2004), nei šioje byloje dėl antstolio veiksmų neteisėtumo. Byloje nustatyta, kad pastatą – gamybinį korpusą – A. Z. įsigijo santuokos su J. Z. metu, todėl šis pastatas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), suinteresuoti asmenys šios prezumpcijos neginčija. Išnagrinėtoje civilinėje byloje taip pat nustatyta, kad dėl A. Z. neįvykdyto susitarimo buvo pažeistos UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ teisės, dėl ko A. Z. turtinė padėtis be pagrindo pagerėjo, nes šioje byloje pareiškėjos atliktu mokėjimu suinteresuotas asmuo A. Z. pagerino savo turtą ir sutaupė lėšų, kurias būtų privalėjęs padengti už pastato nugriovimą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad sandoriai buvo sudaryti šeimos interesais, buvo sukurta bendroji jungtinė suinteresuotų asmenų nuosavybė, turtas turėjo būti tvarkomas iš šeimos lėšų, o dalis prievolės būtent ir buvo įvykdyta iš bendrų sutuoktinių lėšų, todėl ir su tuo susijusi prievolė, kilusi dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti vykdoma iš bendro suinteresuotų asmenų A. Z. ir J. Z. turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai), išieškojimas gali būti nukreipiamas į bendrą sutuoktinių turtą – UAB „Senega“ paprastas vardines akcijas. Šiuo atveju CPK 667 straipsnyje įtvirtintos turto dalies nustatymo procedūros nagrinėjamoje vykdomoje byloje nereikia atlikti, todėl antstolio patvarkymas dėl atsisakymo nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą turi būti panaikintas kaip neteisėtas.

20Iš nurodytų motyvų matyti, kad buvo pažeistas CPK 667 straipsnis. Dėl šio pažeidimo turi būti panaikinta apeliacinės instancijos teismo nutartis ir palikta galioti pirmosios instancijos teismo nutartis.

21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

22Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 10 d. nutartį.

23Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėja UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ 2005 m. kovo 8 d. kreipėsi... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 6. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. gegužės 10 d. nutartimi... 7. Teismas taip pat nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu įrodyta, jog... 8. Nurodytus sandorius skolininkas sudarė galiojant jo ir sutuoktinės santuokai.... 9. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005... 10. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį,... 12. Suinteresuoti asmenys A. Z. ir J. Z. pateikė atsiliepimą į kasacinį... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 15. Vykdomojoje byloje dėl 154 000 Lt skolos, 4000 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5... 16. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios... 18. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų... 19. Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto... 20. Iš nurodytų motyvų matyti, kad buvo pažeistas CPK 667 straipsnis. Dėl šio... 21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 22. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005... 23. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...