Byla A-525-25-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

2sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

3dalyvaujant pareiškėjams J. M., V. D., T. B.,

4pareiškėjo G. U. atstovei advokatei Egidijai Stauskienei,

5atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Kristinai Bernadišiūtei,

6trečiojo suinteresuoto asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rojaus apartamentai“ atstovams advokatui Deiviui Valiuliui, bankroto administratoriui R. D.,

7viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų T. B., V. D., G. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. B., V. D., J. M., G. U. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos), tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Rojaus apartamentai“, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Š. B., D. S., T. Ž. dėl sprendimų panaikinimo.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9I.

10Pareiškėjai T. B., V. D., J. M., G. U. skundu (t. I, b.l. 4–7), kurį patikslino (t. III, b.l. 25–39), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami:

111) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Vilniaus AVA) 2007 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. (100)-11.55-26 „Dėl žemės sklypo, esančio ( - ), Vilniuje, detaliojo plano“;

122) panaikinti Vilniaus AVA 2006 m. gruodžio 28 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (100)-11.81-467 (toliau – ir Aktas) su patikrinimo išvada.

13Nurodė, kad Vilniaus AVA 2007 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. (100)-11.55-26 priėmė iš esmės neišnagrinėjęs jų skundų, pateiktų dėl detaliojo planavimo organizatoriaus UAB „Rojaus apartamentai“ atsisakymo atsižvelgti į jų pateiktus pasiūlymus, pažeidė skundų nagrinėjimo terminus ir tvarką. Pareiškėjai, 2006 m. rugpjūčio 18 d. dalyvaudami žemės sklypo ( - ), Vilniuje, detaliojo plano projekto svarstyme su visuomene, pastebėjo, jog siūlomi sprendiniai ir planavimo procedūros pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Jie pateikė detaliojo planavimo organizatoriui savo pasiūlymus, tačiau UAB „Rojaus apartamentai“ į jų pasiūlymus neatsižvelgė, pateikė formalius, nemotyvuotus atsakymus. Pareiškėjai teigė, jog buvo pažeistas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (toliau – ir TPĮ) ir su juo susijusiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, nes nesilaikyta TPĮ 32 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 31 straipsnyje nustatytų administracinės procedūros atlikimo ir sprendimo priėmimo terminų, kadangi į jų skundus turėjo būti atsakyta iki 2006 m. lapkričio 1 d., tačiau 2006 m. gruodžio 6 d. pranešta apie skundų nagrinėjimo pratęsimą, o atsakymas pateiktas 2007 m. sausio 8 d. Atsakovo vilkinimas priimti sprendimus per įstatymu nustatytą terminą jiems užkirto kelią apskųsti teismui šiuos sprendimus iki teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto patvirtinimo. Pažymėjo, kad atsakovas dėl penkių skundų, kuriuose buvo pateikti skirtingi pasiūlymai, priėmė vieną sprendimą (2007 m. sausio 8 d. Nr. (100)-11.55-26), kuriuo skundų iš esmės neišsprendė: nepasisakė dėl skundų atskirų teiginių ir konkrečių pasiūlymų; neįvertino, ar skundai pagrįsti; nepakankamai patikrino, ar detaliojo planavimo dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus. Tokiame sprendime Vilniaus AVA nepagrįstai nurodė, kad apskųsdami detaliojo planavimo organizatoriaus atsakymus, pareiškėjai papildė savo reikalavimus, nes jų reikalavimai dėl detaliojo plano nekito, buvo papildyti tik argumentai. Vilniaus AVA persiuntė jų skundus Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas) Vilniaus teritoriniam padaliniui, nors ši institucija išdavė sąlygas detaliajam planui rengti, todėl yra susijusi su detaliojo plano rengimu šalis ir negali pateikti objektyvaus vertinimo. Teigė, jog atsakovas, persiųsdamas jų skundus minėtai institucijai, pažeidė VAĮ 3 straipsnio 1-2 dalių bei 23 straipsnio 5 dalies nuostatas, draudžiančias persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, kurio veiksmai skundžiami, taip pat teisinius objektyvumo ir lygiateisiškumo principus. Atsakovas turėjo teisinę prievolę objektyviai įvertinti argumentus, pateiktus tiek jų skunduose, tiek Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio išvadoje. Neišnagrinėjęs detaliojo plano projekto sprendinių atitikimo teisės aktams, atsakovas minėtą Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio išvadą pateikė jiems kaip savo atsakymą į jų skundus (VAĮ 23 str. 5 d. pažeidimas). Teigė, jog Vilniaus AVA nepagrįstai ir neteisėtai priėmė 2006 m. gruodžio 28 d. Aktą, kuriame dėl detaliojo plano projekto pateikta teigiama patikrinimo išvada. Vilniaus AVA netinkamai ir nepakankamai patikrino, ar detaliojo planavimo sprendiniai ir visi kiti susiję detaliojo planavimo dokumentai (planavimo sąlygos, sprendinių pasekmių ir poveikio aplinkai vertinimai, specialiosios ekspertizės ir kt.) atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjų nuomone, atsakovas nepagrįstai nurodė, kad jam nesuteikta teisė tikrinti planavimo sąlygų turinio. Pažymėjo, jog atsakovas yra valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucija (TPĮ 34 str. 2 d. 2 p.), kuri pagal kompetenciją tikrina, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar atliktos visos teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir derinimo procedūros, ar sprendiniai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus (TPĮ 35 str. 1 d.). Todėl Vilniaus AVA turėjo teisinę prievolę patikrinti, ar detaliojo plano projektas ir visi kiti su teritorijų planavimo procesu susiję dokumentai atitinka įstatymus (TPĮ 24 str. 4 d.), nes detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymams ir kitiems teisės aktams (TPĮ 26 str. 3 d.). Vilniaus AVA nagrinėjamu atveju turėjo tikrinti itin kruopščiai, kadangi statyba planuojama Pasaulio paveldo objekte, kurį Lietuvos valstybė saugo pagal tarptautinius įsipareigojimus, ir kuriame Lietuvos Respublikos įstatymai naujas statybas draudžia. Pareiškėjai savo pasiūlymuose detaliojo planavimo organizatoriui ir skunduose Vilniaus AVA akcentavo, kad detaliojo plano projekto sprendiniai pažeidžia tarptautines konvencijas ir Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau į jų pasiūlymus ir skundus neatsižvelgta. Teigė, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai išdavė Aktą remdamasis savo išvada, kad „teisės aktų reikalavimų esminių pažeidimų nenustatyta“, nes tokio pažeidimų skirstymo nenumato jokie teisės aktai. Nustačius pažeidimus, juos reikėjo įvardinti, tačiau Vilniaus AVA to nepadarė. Nurodė, jog detaliojo planavimo sąlygos buvo išduotos neteisėtai, nes neapibrėžti paveldosaugos reikalavimai, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (toliau – ir NKPAĮ). Be to, žemės sklypams formuoti, istorinėms posesijoms įteisinti, pertvarkyti, paimti, konsoliduoti, taip pat naudojimo sąlygoms (tikslinei paskirčiai, apribojimams, servitutams ir pan.) nustatyti turi būti rengiami specialieji saugomų objektų ir vietovių žemėvaldų planai, o toks planas parengtas nebuvo. Taip pat nebuvo parengtas ir laikinasis apsaugos reglamentas, turintis nustatyti privalomas teritorijų planavimo sąlygas (NKPAĮ 2 str. 19 d.). Pažymėjo, jog Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2006 m. kovo 20 d. išduotose planavimo sąlygose jokių konkrečių paveldosauginių reikalavimų nenustatyta, net nepaminėta, kad Vilniaus senamiestis yra Pasaulio paveldo objektas, o jo archeologinis sluoksnis – Lietuvos kultūros paminklas. Vilniaus AVA privalėjo pastebėti šiuos neatitikimus įstatymams ir pareikalauti juos pašalinti. Pabrėžė, jog Vilniaus AVA privalėjo patikrinti, kodėl nebuvo atsižvelgta į visuomenės interesus, tačiau tokio tikrinimo neatliko. Nurodė, jog kultūros paveldas saugomas dėl visuomeninės reikšmės, o visuomenei yra svarbu viešosios erdvės bei nekomercinio kino teatro išsaugojimas. Nagrinėjamu atveju įvyko du (2006-07-04 ir 2006-08-18) detaliojo plano projekto svarstymai su visuomene, tačiau detaliojo planavimo organizatorius atmetė visus (buvo pateikta daugiau nei 50) pateiktus siūlymus. Pažymėjo, kad detaliojo planavimo sąlygose nėra reikalavimų, o detaliojo plano projekte – sprendinių nei dėl viešosios erdvės (aikštės) servituto, nei dėl visuomenės galimybės tęsti viešosios kultūrinės erdvės tradicijas ir toliau organizuoti kultūrinius renginius atviroje erdvėje, kaip vykdavo prie kino teatro „Lietuva“. Nenustatyti reikalavimai dėl atitinkamos naujojo pastato gyventojų apsaugos nuo nepatogumų, kuriuos keltų visuomenės susibūrimas ir kultūriniai renginiai viešoje erdvėje, kurią vietoje dabartinės aikštės prie ( - ) gatvėje faktiškai siūloma įrengti privataus namo kieme. Nurodė, jog naujos statybos neužtikrins Pasaulio paveldo saugomų vertybių ir jų autentiškumo, pažeis pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją, Europos archeologijos konvenciją ir atitinkamus Lietuvos Respublikos įstatymus. Naujos statybos neigiamai veiks saugomą istorinį kraštovaizdį, nors Vilnius nuo 1994 metų yra Pasaulio paveldo objektas, jo teritorijoje privalu išsaugoti Pasaulio paveldo konvencijos pagrindu nustatytas Vilniaus senamiesčio vertes ir autentiškumą. Saugotinos vertybės surašytos Vilniaus senamiesčio įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą nominacinėje byloje, iš kurios akivaizdu, kad visuotinė išskirtinė Senamiesčio, kaip Pasaulio paveldo, vertė yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės epochą atspindintis miestas, kur saugotinos gamtinės, urbanistinės ir architektūrinės savybės, susiformavusios iki XVIII amžiaus pabaigos – XIX amžiaus pradžios. Tuo tarpu XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje susiformavusios savybės priskirtos saugotinoms Pasaulio paveldo savybėms ir vertintinos priešingai – kaip visuotinę išskirtinę Senamiesčio vertę menkinantys elementai. Teigė, jog formuojama nauja urbanistinė ir architektūrinė aplinka neatitinka saugomų Vilniaus urbanistinių ir architektūrinių savybių, į senamiestį siūloma įterpti jam nebūdingą urbanistinę ir architektūrinę struktūrą. Be to, Vilniaus senamiesčio reglamente yra neatitikimų Pasaulio paveldo konvencijai ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui, o reglamento atitinkamų dalių sprendiniai vienas kitą paneigia. Pažymėjo, kad jie savo pasiūlymuose ir skunduose atkreipė detaliojo planavimo organizatoriaus dėmesį į šiuos prieštaravimus. Nurodė, jog pagal detaliojo plano projektą numatyta požeminio garažo statyba, o detaliojo planavimo sąlygose nenustatytas reikalavimas atlikti išsamius archeologinius tyrimus, išsaugoti archeologijos paveldą, kuris turi būti prieinamas visuomenei. Pabrėžė, kad Vilniaus AVA, kaip valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucija, privalėjo pareikalauti, kad detaliojo planavimo organizatorius vykdytų Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos, prie kurios prisijungė Lietuvos valstybė, nuostatas, tačiau to nepadarė. Plėtros ir kaitos planai iš anksto nesuderinti su UNESCO Pasaulio paveldo komitetu. Teigė, kad planuojamos statybos iš esmės pakeis saugomą pasaulio paveldo vietovės kraštovaizdį. Nurodė, kad per viešą svarstymą visuomenei buvo pateikta būsimosios statybos klaidinanti vizualizacija. Be to, vertinant detaliojo plano projektą, turėjo būti atsižvelgta į tai, kaip projekto įgyvendinimas paveiktų Pasaulio paveldo – Vilniaus senamiesčio – aplinką saugomo kraštovaizdžio, architektūrinio ir archoeloginio paveldo aspektais. Detaliojo planavimo organizatoriaus užsakymu parengtame „Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinime“ nėra atsakymo į eilę aktualių klausimų, kurie yra aktualūs poveikio aplinkai vertinimo aspektais. Tuo tarpu V. S. ir E. Ž. atlikta detaliojo plano projekto paminklosauginė ekspertizė negali būti vertinama kaip nešališkai atlikta ekspertizė, nes minėti asmenys yra vieni iš Vilniaus senamiesčio reglamento projekto (2003) rengėjų. Pabrėžė, jog valstybinė žemė, skirta viešajam interesui, buvo perduota privačiam verslui, todėl atsakovas, turintis pareigą ginti viešąjį interesą, privalėjo itin nuodugniai ištirti visas aplinkybes ir dėl jų pasisakyti, tačiau to nepadarė. Nurodė, jog saugomų senamiesčio savybių apsaugos reikalavimų neatitinka: 1) naujų statybų vykdymas Pasaulio paveldo objekte; 2) statinio apimtys; 3) perimetrinis ( - ) gatvės užstatymas; 4) naikinama viešoji erdvė; 5) siūlymas formuoti viešąją erdvę privataus gyvenamojo namo kieme; 6) naujo statinio urbanistinė ir architektūrinė stilistika, nebūdinga Vilniaus senamiesčiui. Įgyvendinus projektą pagal detaliojo plano sprendinius, saugomoms Vilniaus senamiesčio kraštovaizdžio savybėms ir autentiškumui būtų padaryta esminė žala.

14Atsakovas Vilniaus AVA (teisių perėmėjas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 129–131) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15Nurodė, kad detaliojo teritorijų planavimo procesas susideda iš parengiamojo etapo, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapo, sprendimų pasekmių vertinimo etapo ir baigiamojo etapo, kurį sudaro dvi stadijos – teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo bei teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo (šioje stadijoje teritorijų planavimo dokumentas tikrinamas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje). Valstybinės teritorijų planavimo priežiūros turinį ir šią priežiūrą atliekančios institucijos funkcijas nustato TPĮ 34 ir 35 straipsniai, taip pat Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 12 d. nutarimu Nr.867 (toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatų 20.1 punktą valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija tikrina, ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, ar atliktos teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo bei derinimo procedūros atitinka Teritorijų planavimo įstatymo, Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Akcentavo, kad pareiškėjai nenurodė, kokias konkrečias teisės normas pažeidžia detaliojo plano sprendiniai, dėl kurių naikintina išvada. Tuo tarpu pareiškėjų motyvas, kad jų skundai dėl žemės sklypo ( - ), Vilniuje, detaliojo plano išnagrinėti, pažeidžiant įstatymo nustatytus terminus, nėra esminis, sprendžiant klausimą dėl detaliojo plano tikrinimo išvados teisėtumo. Nesutiko su pareiškėjų argumentu, kad jų skundai buvo išnagrinėti atmestinai, nes 2006 m. lapkričio 2 d. buvo organizuotas pasitarimas dėl skundų svarstymo, kreiptasi į Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinį padalinį, kad būtų pakartotinai patikrintos išduotos planavimo sąlygos minėto žemės sklypo detaliajam planui rengti. Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys 2006 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. (1.41V)-2V-540 Vilniaus AVA pranešė, kad susipažinęs su piliečių skundais, papildomai patikrino išduotas planavimo sąlygas ir nustatė, kad nustatytos sąlygos ir pritarimas detaliojo plano sprendiniams nepažeidžia galiojančių teisės aktų. Teigė, jog Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys negali būti laikomas suinteresuota šalimi, nes pagal savo kompetenciją nėra detaliojo plano organizatorius, o nustato paveldosaugos sąlygas ir reikalavimus, išduoda planavimo sąlygas. Tuo tarpu apskrities viršininko administracijai nenustatyta teisė tikrinti minėtų sąlygų turinį.

16Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Rojaus apartamentai“ atsiliepimais į skundą (t. II, b.l. 131–142, t. III, b.l. 105–113) prašė skundą atmesti.

17Nurodė, kad pareiškėjai, ginčydami Vilniaus AVA 2007 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. (100)-11.55-26, nepagrįstai nurodė, kad atsakovas pažeidė VAĮ 23 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai teikė skundus dėl UAB „Rojaus apartamentai“, o ne Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio veiksmus, todėl atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjų skundus, galėjo kreiptis dėl medžiagos pateikimo į įvairias institucijas, tarp jų ir į Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinį padalinį. Vilniaus AVA, tikrindama detaliojo plano dokumentus, TPĮ 34 straipsnyje numatytas funkcijas atliko tinkamai, Akte teigiamą išvadą dėl detaliojo plano projekto pateikė pagrįstai, kadangi detaliojo plano projektas parengtas, laikantis teisės aktų reikalavimų ir nustatytų planavimo sąlygų. Remdamasis TPĮ 21 ir 32 straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsniu, teigė, kad fiziniai asmenys gali ginti viešąjį interesą teisme tik tuo atveju, jei jie ginčija patvirtintą teritorijos planavimo dokumentą, dėl kurio panaikinimo yra gautas neigiamas atsakymas iš priežiūrą vykdančios institucijos. Pareiškėjai nagrinėjamu atveju skundžia detaliojo plano patikrinimo išvadą, kuria pasiūlyta pritarti detaliojo plano projektui, pareiškėjai neturi teisės ginčyti šią išvadą.

18Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimais į skundą (t. II, b.l. 162– 63, t. III, b.l. 158–160) prašė skundą atmesti.

19Nurodė, jog pareiškėjai neturi teisės ginčyti skundžiamų Vilniaus AVA aktų (ABTĮ 5 str. 1 ir 3 d., TPĮ 2 str. 31 d., 32 str.). Pareiškėjai nenurodė aplinkybių, remiantis kuriomis juos būtų galima priskirti suinteresuotai visuomenei, iš pateiktų argumentų negalima spręsti apie faktinį jų teisių pažeidimą, todėl byla turi būti nutraukta. Pažymėjo, jog pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad atsakovas, išduodamas ginčijamą Aktą, nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Nurodė, kad prieš išduodant Aktą, buvo nustatyta tvarka patikrinti visi esminiai ginčo detaliojo plano dokumentai, išvada parengta pagal jos turiniui nustatytus reikalavimus. Tuo tarpu pareiškėjų paaiškinimai, argumentai ir samprotavimai dėl planuojamos naujos statybos Pasaulio paveldo objekte, kurį Lietuvos valstybė saugo pagal tarptautinius įsipareigojimus (Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija, Europos archeologijos konvencija, kt.) yra abstraktūs, deklaratyvūs, labiau panašūs į istorinį ar archeologinį straipsnį, todėl neatitinka ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų. Pažymėjo, kad pagal nurodytas konvencijas Lietuvos valstybė yra įsipareigojusi saugoti senamiestį, o ne „Lietuvos“ kino teatrą, tuo tarpu pareiškėjai akcentuoja žemės sklypo, kuriame stovi šis statinys reikšmę. Atkreipė dėmesį į tai, kad kino teatras „Lietuva“ statytas XX amžiuje ir negali būti prilygintas autentiškam Vilniaus senamiesčiui, kurio ištakos siekia viduramžius. Pažymėjo, kad UAB „Senojo miesto architektai“ atlikta paminklosauginė ekspertizė nenuginčyta teismine tvarka, ja konstatuota, kad jokios žalos senamiesčiui nebus padaryta, o pareiškėjų argumentai prieštaringi ir negali būti laikomi pagrįstais. Pabrėžė, kad teisės aktai nedraudžia naujos statybos ( - ), Vilniuje, ribojamas tik aukštingumas (maksimalus aukštis – 4 aukštai), o detaliojo plano projektas visus reikalavimus atitiko.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (toliau – ir Kultūros ministerija) atsiliepimais į skundą (t. III, b.l. 1–2, 88) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21Pažymėjo, kad pareiškėjai nenurodė, kokios teisės aktų normos buvo pažeistos, priimant skundžiamą atsakovo sprendimą. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-490 patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros paminklo U1P - Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas (toliau – ir Reglamentas) sklypui, esančiam adresu ( - ), Vilniuje, nustatė tokį tvarkymo režimą ir galimus tvarkymo darbus: „Galimi remonto, rekonstravimo, griovimo darbai, reglamentuota naujų statinių statyba. Maksimalus aukštingumas - keturi aukštai“. Nurodytas naudojimo režimas ir galimos paskirtys: „Ribotas naudojimas - galimos paskirtys: gyvenamoji, visuomeninė, komercinė ir smulkaus verslo“. Tuo tarpu pagal NKPAĮ 5 straipsnio 9 dalį, konkrečias nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atlieka Kultūros paveldo departamentas, kuris teikia įstatymu pagrįstus apsaugos reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims. Reikalavimai teikiami tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygų forma pagal Paveldo tvarkybos reglamentą PTR 3.02.01:2005. Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys dėl sklypo ( - ), Vilniuje, išdavė 2005 m. liepos 28 d. laikinąjį apsaugos reglamentą Nr. 12 ir 2006 m. kovo 20 d. planavimo sąlygas Nr. 20 detaliojo planavimo dokumentui rengti. Abiem atvejais pareiškėju sąlygoms gauti buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas. Pabrėžė, jog Kultūros ministerijai teisės aktais nėra pavesta vykdyti teritorijų planavimo funkcijų. Remiantis NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 17 punktu, tokias funkcijas vykdo Kultūros paveldo departamentas. Pažymėjo, kad skunduose Kultūros ministerijai pareiškėjai klaidingai teigė, jog detaliojo plano sprendiniai pažeidžia Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos direktoriaus 2005 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. Į-167 patvirtintą kultūros paminklo U1P – Vilniaus istorinio centro apsaugos zonų laikinąjį apsaugos reglamentą, nes sklypas ( - ) yra Vilniaus senamiesčio teritorijoje, o ne jo apsaugos zonoje. Valstybės kultūros paveldo apsaugos institucijos poziciją dėl sklypo paskirties išreiškė Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys 2005 m. liepos 28 d. išduodamas sklypo ( - ) tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas (laikinąjį apsaugos reglamentą) Nr. 12 su nustatyta sąlyga: „Išlaikant teritorijos reprezentacinį – visuomeninį pobūdį, būtina dalį ploto palikti neužstatytą“. Remdamasi tokiu reglamentu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, prieš paskelbdama kino teatro „Lietuva“ privatizavimą, nustatė sąlygą, kad planuojamo pastato pirmame aukšte privalo būti suprojektuotos ir pastatytos dvi salės kino filmų demonstravimui. UAB „Rojaus apartamentai“, rengdamas pastato projektinius pasiūlymus, šią sąlygą įvykdė. Paaiškino, kad sklype ( - ) esantis kino teatro „Lietuva“ pastatas nėra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, Lietuvos Respublikos kultūros ministro sprendimu nėra pripažintas saugomu kultūros paveldo objektu, todėl paveldosaugos reikalavimai, rengiant detaliojo plano sprendinius sklypui ( - ), pažeisti nebuvo.

22Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas atsiliepimu į skundą (t. III, b.l. 90–92) prašė skundą atmesti.

23Nurodė, kad Vilniaus senamiestis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ 1.4 punktu pripažintas valstybės saugoma nekilnojama kultūros vertybe, kurios kodas U1P, o tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Pažymėjo, kad NKPAĮ nenustato absoliutaus draudimo statyti naujus statinius kultūros paveldo objekto, Vilniaus istorinio centro dalies, teritorijoje. Tokio draudimo nenustato ir Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas. Tuo tarpu paminklosaugos reikalavimai apibrėžti Reglamente. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2003 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 764 patvirtino Vilniaus Senamiesčio – Kultūros paminklo U1p – specialųjį planą. Nurodė, jog Kultūros paveldo pozicija dėl sklypo ( - ), Vilniuje, išreikšta 2005 m. liepos 28 d. išduodant projektavimo sąlygas tvarkomiesiems paveldosaugos darbams atlikti (laikinasis apsaugos reglamentas) Nr. 12 ir 2006 m. kovo 20 d. išduodant planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 20 bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisijos 2006 m. spalio 11 d. posėdžio Nr. 41 metu pritariant sklypo ( - ), Vilniuje, detaliajam planui. Paaiškino, jog Kultūros ministerija patikrino išduotas sąlygas ir patvirtino, kad jos išduotos nepažeidžiant galiojančių teisės aktų.

24Tretieji suinteresuotieji asmenys Š. B., T. Ž., D. S. palaikė pareiškėjų skunde išdėstytą poziciją (t. III, b.l. 14–15, 140–141, 149–150).

25II.

26Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 14 d. sprendimu (t. III, b.l. 180–189) pareiškėjų skundą atmetė.

27Nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą dėl Akto panaikinimo, teismas vadovavosi TPĮ, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 867 patvirtintais Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatais (toliau – ir Priežiūros nuostatai), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200 patvirtintu Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas). Konstatavo, kad valstybinės teritorijų planavimo priežiūros sąvoka aptarta TPĮ 34 straipsnio 1 dalyje, o 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad savivaldybės lygmens bendrojo, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, detaliųjų planų valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atlieka apskrities viršininko administracija, o paties įstatymo 35 straipsnyje apibrėžtos valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančių institucijų funkcijos. Tokios pat nuostatos įtvirtintos Nuostatuose (23.1.1 p.). Nurodė, kad pagal Aprašo 1 punktą dokumentų tikrinimas yra teritorijų planavimo valstybinės priežiūros sudėtinė dalis, o 5 – 7 punktuose reglamentuojamas dokumentų pateikimas tikrinti. Nustatė, kad priežiūros institucijai tikrinti nustatytais terminais ir tvarka (Priežiūros nuostatų 19 p.) buvo pateikta Aprašo 5 – 7 punktuose nurodyta medžiaga. 2006 m. spalio 31 d. detaliojo planavimo organizatorius pateikė priežiūros institucijai prašymą patikrinti planavimo dokumentus, taip pat pateikė dokumentus, susijusius su visuomenės dalyvavimu teritorijos planavimo procese. Teismas nenustatė TPĮ procedūrinių pažeidimų, teikiant tikrinimui planavimo dokumentus bei juos tikrinant valstybinėje teritorijų planavimo priežiūros institucijoje. Pažymėjo, kad Aprašo 13, 18 punktai nustato, jog dokumento patikrinimo aktas surašomas trimis egzemplioriais, du egzemplioriai ir pateikto tikrinti dokumento originalas perduodamas raštu planavimo organizatoriui ar jo įgaliotam asmeniui pasirašytinai. Aprašas teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto apskundimo nenumato. Papildomai atsižvelgdamas į Aprašo 20 punktą, padarė išvadą, kad teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas yra adresuotas ne suinteresuotą visuomenę atstovaujantiems asmenims, o planavimo organizatoriui ir yra neskundžiamas. Spręsdamas, ar pareiškėjai turi subjektinę teisę skųsti teismui Aktą, teismas nurodė, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo turi tik suinteresuotas subjektas. Pagal TPĮ 2 straipsnio 31 punktą, suinteresuota visuomene laikoma visuomenė, kuriai daro įtaką arba gali daryti įtaką rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai. To paties įstatymo 32 straipsnyje numatyta, kad tik asmenys, priskirti suinteresuotai visuomenei, turi teisę kreiptis į teismą. Pažymėjo, kad pareiškėjai nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima juos priskirti suinteresuotai visuomenei, turinčiai teisę ginčyti teritorijų planavimo proceso dokumentus teismine tvarka. Konstitucinė teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo turi būti užtikrinta kiekvienam subjektui, tačiau asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę ir šią teisę atsakovas pažeidžia, kėsinasi pažeisti, ar ginčija. Pabrėžė, kad siekiant apginti viešąjį interesą į teismą gali kreiptis ribotas asmenų ratas, prie kurių pareiškėjai nepriskirtini (ABTĮ 5 str. 3 d. 3 p.). Nurodė, kad pareiškėjai nepateikė argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas ginčijamais administraciniais aktais yra pažeidęs ar kėsinasi pažeisti jų subjektines teises. Padarė išvadą, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. (100)-11.81-467, nepadarė pareiškėjų teisių ar įstatymo saugomo intereso pažeidimo, ginti pareiškėjų subjektines teises nėra pagrindo. Konstatavo, kad teisinio pagrindo, kuriuo vadovaudamiesi pareiškėjai galėtų ginti viešąjį interesą teisme, nenustatyta. Pabrėžė, kad visuomenės dalyvavimą teritorijų planavimo procese reglamentuoja TPĮ 2 straipsnio 31, 48, 49 punktai, 30 – 33 straipsniai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 247 patvirtinti Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai (toliau – ir Visuomenės dalyvavimo nuostatai). Visuomenės dalyvavimo nuostatai numato, kad pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento projekto visuomenė gali teikti planavimo organizatoriui raštu per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Planavimo organizatorius privalo registruoti teikiamus pasiūlymus (7 p.). Gautus pasiūlymus planavimo organizatorius kartu su plano rengėju išnagrinėja, apsvarsto, įvertina ir priima arba atmeta (8 p.). Planavimo organizatorius pasiūlymus dėl vietovės lygmens detaliųjų ir specialiųjų planų pateikusiems asmenims atsako raštu ne vėliau kaip per 20 darbo dienų po pasiūlymų gavimo dienos. Atmesdamas pasiūlymą, planavimo organizatorius nurodo atmetimo motyvus. Nustatė, kad detaliojo planavimo organizatorius į pareiškėjų pasiūlymus atsakė Visuomenės dalyvavimo nuostatų nustatyta tvarka ir terminais. Taip pat nustatė, kad pareiškėjai pateikė skundus Vilniaus AVA: T. B. – 2006 m. spalio 2 d., V. D. – 2006 m. rugsėjo 8 d., J. M. – 2006 m. rugsėjo 29 d., G. U. – 2006 m. rugpjūčio 17 d. Atsižvelgė į TPĮ 32 straipsnio 2 dalį, į tai, kad atsakovas 2006 m. gruodžio 6 d. pareiškėjus informavo, jog tikrindamas jų pateiktus skundus ir siekdamas įvertinti jų pagrįstumą, 2006 m. lapkričio 2 d. organizavo pasitarimą, o pareiškėjai atsakovo 2006 m. gruodžio 6 d. rašto neskundė ir konstatavo, kad atsakovas galutinį atsakymą pareiškėjams pateikė 2007 m. sausio 8 d., t. y. praleido TPĮ 32 straipsnio 2 dalyje nustatytą 20 darbo dienų terminą, tačiau jis atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir jį panaikinti teisinio pagrindo nenustatyta. Pažymėjo, kad skundžiamas Vilniaus AVA 2007 m. sausio 8 d. raštas Nr. (100)-11.55-26 nėra individualus teisės aktas, nesukėlė pareiškėjams jokių teisinių padarinių.

28III.

29Pareiškėjai T. B., V. D. ir G. U. pateikė apeliacinį skundą (t. IV, b.l. 1–7), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 14 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

301. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjų negalima priskirti suinteresuotai visuomenei, turinčiai teisę ginčyti teritorijų planavimo proceso dokumentus teismine tvarka, nepagrįstai nenustatė juridinio pagrindo, kuriuo remdamiesi pareiškėjai galėtų ginti viešąjį interesą teisme. Pažymėjo, kad viešojo intereso sampratą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (bylos Nr. A3-11/2004, A3-64/2007). Nagrinėjamu atveju skundas teismui buvo grindžiamas ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi. Tuo tarpu teisė suinteresuotai visuomenei, kurios sąvoka pateikta TPĮ 2 straipsnio 31 dalyje, kreiptis į teismą numatyta TPĮ 32 straipsnio 4 ir 6 dalyse. Teigė, jog jie priskirtini suinteresuotai visuomenei TPĮ 2 straipsnio 31 dalies prasme. Pažymėjo, kad apie 7 000 piliečių pateikė peticiją valdžios institucijoms, reikalaudami sustabdyti UAB „Rojaus apartamentai“ rengiamo detaliojo plano procedūrą, kad būtų išsaugotas kino teatras „Lietuva“, kaip objektas ir viešoji kultūros erdvė. Tuo tarpu pareiškėjai yra tarp peticiją pasirašiusių asmenų, o pareiškėjas G. U. yra peticiją pasirašiusių asmenų atstovas. Visi pareiškėjai yra Vilniaus miesto gyventojai, dalyvavę žemės sklypo ( - ), Vilniuje, detaliojo plano viešuose svarstymuose, teikę planavimo organizatoriui pasiūlymus, skundę planavimo organizatoriaus atsakymus Vilniaus AVA. Atkreipė dėmesį į tai, kad į bylą įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis Š. B., D. S. ir T. Ž. yra kaimyninių su detaliai planuojama teritorija namų gyventojai. Nurodė, kad detaliai planuojama teritorija yra susijusi su galimomis statybomis tokioje vietoje, kuri turi didelę visuomeninę reikšmę (kino teatras pagal jo paskirtį yra viešas objektas). Peticijų komisija 2007 m. sausio 26 d. sprendimu iš dalies pripažino pagrįstu reikalavimą dėl nacionalinės svarbos statuso suteikimo buvusiam kino teatrui „Lietuva“, pasiūlė parengti teisės akto, nustatančio projektų ir objektų valstybinės ar nacionalinės svarbos pripažinimo kriterijus, projektą, o 2007 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pavedė šį klausimą toliau nagrinėti Kultūros ministerijai. Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2007 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-264 sudarė darbo grupę, kuriai pavedė išnagrinėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės Peticijų komisijos nutarimo „Dėl G. U. ir kt. peticijoje išdėstytų reikalavimų ir siūlymo tenkinimo“ 2 ir 5 punktus bei pateikti pasiūlymus. Komisijos sudarymo, remiantis peticija, faktas, apeliantų manymu, rodo objekto didžiulę visuomeninę svarbą ir viešo intereso buvimą, todėl visuomenės atstovams, inicijavusiems peticijos pateikimą, turi būti sudaryta galimybė ginti viešąjį interesą teisme, realizuojant įstatymuose įtvirtintą fizinių asmenų ar jų grupių teisę ginti visuomenei reikšmingą viešąjį interesą. Be to, pagal Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos (priimta 1972-11-16 UNESCO generalinėje konferencijoje), kiekvienas pilietis turi teisę ginti ir skųsti valstybę, naikinančią tokį paveldą. Lietuvos Respublikos Konstitucija įpareigoja Lietuvą vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, nustato teisę ir pareigą užtikrinti Lietuvos kultūros išlikimą. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, kultūros paveldas yra vienas iš Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindų. Įstatymas suteikia kiekvienam piliečiui teisę ir pareigą ginti Lietuvos nacionalinį saugumą. Teigė, jog tokiais pagrindais jie turėjo teisę reikalauti neleisti statybų, kurios žalotų pasaulio paveldą ir Vilniaus senamiestį.

312. Remdamiesi TPĮ 34 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punkto, 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teigė, kad atsakovas reikiamo patikrinimo neatliko. Nesutiko su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas teismui neskundžiamas, kadangi tokia teismo išvada prieštarauja įstatymams. Skundžiamas Aktas atitinka VAĮ 2 straipsnio 9 dalyje numatytus individualaus administracinio akto požymius ir gali būti skundžiamas teismui. Pažymėjo, kad teismas privalėjo įsitikinti, ar Aprašas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir minėtiems įstatymams, o ne kvestionuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (33 str.) įtvirtintas piliečių teises.

323. Nagrinėdamas reikalavimą dėl atsakovo 2007 m. sausio 8 d. rašto Nr. (100)-11.55-26 panaikinimo, teismas vadovavosi Visuomenės dalyvavimo nuostatų redakcija (2007-03-14 nutarimas Nr.247, įsigaliojo tik 2007-03-21), kuri tuo metu, kai vyko byloje nagrinėjamas planavimo procesas (2006 m.), dar negaliojo. Toks pažeidimas galėjo turėti įtakos teismo neteisėto sprendimo priėmimui. Remdamiesi iki 2007 m. kovo 21 d. galiojusios Visuomenės dalyvavimo nuostatų redakcijos 48 punktu bei TPĮ 32 straipsnio 2 dalimi, teigė, kad skundžiamas raštas yra šiuose teisės aktuose numatytas priežiūros institucijos atsakymas, todėl jo apskundimas buvo numatytas ne tik minėtuose nuostatuose, bet ir įstatyme. Pažymėjo, jog nurodyti aktai nustatė, kad priežiūros institucijos atsakymas į skundus turi būti motyvuotas, tačiau Vilniaus AVA 2007 m. sausio 8 d. rašte Nr. (100)-11.55-26 nėra nei vieno argumento, kuriuo būtų atsakyta į pareiškėjų skunduose keltus klausimus, o tai suteikė pagrindą abejoti, ar atsakovas apskritai iš esmės išnagrinėjo jų pateiktus skundus. Atsakovas, papildomai persiųsdamas jų skundus Kultūros paveldo departamentui, pažeidė TPĮ 32 straipsnio ir Visuomenės dalyvavimo nuostatų reikalavimus, kurie įpareigoja valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančią instituciją pačią išnagrinėti skundus ir pateikti motyvuotus atsakymus. Pažymėjo, kad pareiškėjai pateikė pirmosios instancijos teismui specialistų (architektų R. N. ir T. B.) išvadas, kuriose buvo įvertintos visuomenei ir Vilniaus AVA pateiktos projekto vizualizacijos, kurios neatitinka reikalavimų, o tai yra esminis pažeidimas, nes dėl jo buvo suklaidinta visuomenė. Atsakovas tai turėjo įvertinti, tikrindamas detaliojo plano projektą ir kitus dokumentus. Apeliantų nuomone, tokios aplinkybės patvirtina, kad jie turėjo ne tik teisinį, bet ir faktinį pagrindą skųsti atsakovo priimtus administracinius aktus.

334. Teismas padarė procesinių pažeidimų. Teismas sprendime nepasisakė dėl prie bylos pateiktų svarbių rašytinių įrodymų, jų neįvertino (pažeistos ABTĮ 81 str., 87 str. 4 d. 2, 3 p. nuostatos); nepagrįstai dalį su patikslintu skundu pateiktų rašytinių įrodymų atmetė ir gražino pareiškėjams kaip neatitinkančius ABTĮ reikalavimų, padarydamas techninę klaidą – grąžindamas tuos rašytinius įrodymus, kurie atitiko ABTĮ reikalavimus (klaida pripažinta 2007-06-04 teismo posėdžio metu, tai užfiksuojant posėdžio protokole, tačiau neištaisyta, konstatavus, kad šių dokumentų teismui nebereikia); ištyrė ne visus prie bylos prijungtus įrodymus; technine klaida suklaidino pareiškėjus, sutrukdė jiems pasinaudoti procesine teise apskųsti nutartį atskiruoju skundu. 2007 m. birželio 4 d. teismo posėdžio metu teismas paskyrė tik 7 minutes susipažinti su pateiktais trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimais į patikslintą skundą, kurių iki teismo posėdžio nebuvo gavę, nors toks laikas akivaizdžiai per trumpas susipažinti su 3 didelės apimties dokumentais ir atitinkamai pasiruošti. Apeliantų teigimu, teismas pažeidė bendruosius protingumo ir lygiateisiškumo principus, nemotyvuotai ir nepagrįstai apribojo jų procesines teises. Sprendime (sprendimo antrame ir ketvirtame lapuose) yra klaidų, dėl kurių negalima suprasti sprendimo dalies turinio, todėl reikalingas sprendimo išaiškinimas ir klaidų ištaisymas. Atmetus pareiškėjų reikalavimus formaliais pagrindais, neišnagrinėjus jų reikalavimų iš esmės, neištyrus visų įrodymų, teismo sprendimas turi būti panaikintas.

34Atsakovas Vilniaus AVA (teisių perėmėjas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. IV, b.l. 13–18) prašė pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pateikė tokius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

351. Pareiškėjai neturėjo teisės kreiptis į teismą, gindami viešąjį interesą, nes tokia teisė galiojančiais teisės aktais jiems nėra suteikta (ABTĮ 5 str. 3 d. 3 p., 56 str. 1 d., TPĮ 32 str.). Teigė, kad fiziniai asmenys ginti viešąjį interesą teisme gali tik tuo atveju, jeigu jie ginčija patvirtintą teritorijos planavimo dokumentą, dėl kurio panaikinimo yra gautas neigiamas atsakymas iš priežiūrą vykdančios institucijos, o šiuo atveju pareiškėjai ginčija patikrinimo išvadą, kuria pasiūlyta tvirtinti žemės sklypo detalųjį planą. Be to, nagrinėjamu atveju turi būti remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-792/2006 suformuota praktika dėl galimybės ginti viešąjį interesą.

362. Pareiškėjai atsakovui skundė ne Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio veiksmus, o UAB „Rojaus apartamentai“ veiksmus, todėl Vilniaus AVA, siekdama išsamiai išnagrinėti pareiškėjų skundus ir rinkdama medžiagą, kreipdamasi dėl skundo tyrimo į kompetentingą instituciją – Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinį padalinį, TPĮ 32 straipsnio nuostatų nepažeidė. Pareiškėjų teiginiai, kad atsakovas surašė patikrinimo išvadą iš esmės neatlikęs tikrinimo, nepagrįsti.

373. Ginčo teritorijai žemėvaldos planas pagal NKPAĮ 22 straipsnio nuostatas neturėjo būti parengtas, nes pagal šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 4 punktą šiuo atveju turėjo būti parengtas specialusis planas (pagal to paties straipsnio 4 dalį gali būti organizuotas kelių skirtingų kultūros paveldo apsaugos specialiųjų planų tipų rengimas viename specialiojo planavimo dokumente, taip pat kitų reikalingų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimas). Toks specialusis planas buvo parengtas ir patvirtintas Vilniaus miesto tarybos 2003 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 764. Pažymėjo, jog pagal specialųjį planą sklype, esančiame ( - ), Vilniuje, leidžiama daugiaaukštė gyvenamoji statyba. Ginčo sklypo naudojimo ir paveldosaugos sąlygos apibrėžtos ir Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamente (Reglamento IV dalies 401 psl. „Detalizuoti kvartalų tvarkymo ir naudojimo režimai“). Dokumentai, kuriais nustatytos pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą saugomų kultūros paveldo statinių privalomos projektavimo sąlygos, taip pat dokumentai, kuriais nustatytos pagal TPĮ privalomos teritorijų planavimo sąlygos (NKPAĮ 2 str. 19 p.) į bylą buvo pateikti. Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyrius 2005 m. liepos 28 d. išdavė projektavimo sąlygas (dokumento Nr. 12), o 2006 m. kovo 20 d. – teritorijos planavimo sąlygas (dokumento Nr. 20). Abu dokumentai atitinka laikinojo apsaugos reikalavimo sąvoką, pateiktą NKPAĮ 2 straipsnio 19 punkte. Todėl pareiškėjų motyvai, kad 2006 m. kovo 20 d. dokumento Nr. 20 teritorijos planavimo sąlygos nenustato jokių konkrečių paveldosaugos reikalavimų, net neįvardijama, kad žemės sklypas yra Pasaulio paveldo objekte – Vilniaus senamiestyje – prieštarauja faktinei situacijai (dokumento 5 punktas). Tuo tarpu nurodyti teisės aktai nustato paminklosaugos, paveldosaugos ir kitus būtinus reikalavimus, kurie negali būti pažeisti, rengiant žemės sklypo detalųjį planą.

38Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą (t. IV, b.l. 19–20) prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

39Pažymėjo, kad sutinka su teismo sprendimo argumentais, jog pareiškėjai negali būti priskirti ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte aptartam asmenų, turinčių teisę kreiptis į teismą, siekiant apginti viešąjį interesą, ratui, taip pat su argumentais, kad teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas yra adresuotas ne suinteresuotą visuomenę atstovaujantiems asmenims, o planavimo organizatoriams ir yra neskundžiamas. Teigė, kad Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2006 m. gruodžio 13 d. raštas Nr. (1.41)-2V-540 Vilniaus AVA negali būti laikomas pareiškėjų skundų, pateiktų Vilniaus AVA, išnagrinėjimu. Teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, priėmė pagristą sprendimą, o apeliantų nurodyti galimi procesiniai pažeidimai neturėjo įtakos galutiniam teismo sprendimui, net jei jie ir buvo padaryti.

40Pareiškėja J. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. IV, b.l. 22–23) prašė apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepime išreikštas pritarimas apeliaciniame skunde pateiktiems argumentams.

41Taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai paneigė piliečių teisę skųsti valdžios institucijų sprendimus, taip iš esmės pažeisdamas piliečių konstitucines teises, nustatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3, 5 ir 33 straipsniuose, teisę ir pilietinę pareigą ginti viešąjį interesą tokiose Lietuvos identitetui ir nacionaliniam saugumui reikšmingose srityse kaip kultūrinio tapatumo palaikymas ir kultūros paveldo apsauga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulė, 42 str.). Pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 metais yra nurodęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija yra tiesiogiai taikomas teisės aktas, o tai reiškia, kad kiekvienas asmuo gali ginti savo teises, remdamasis Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 str.).

42Pareiškėja J. M. 2008 m. balandžio 9 d. teismui pateikė prašymą (t. IV, b.l. 143), kuriuo prašė ją laikyti prisidėjusia prie apeliacinio skundo.

43Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Rojaus apartamentai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. IV, b.l. 25–31) prašė pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

44Nurodė, kad sutinka su teismo išvada, jog pareiškėjai šiuo atveju neturėjo teisės kreiptis dėl viešojo intereso gynimo. Pažymėjo, jog pareiškėjai klaidingai aiškina ir taiko TPĮ 32 straipsnio nuostatas. Patikrinimo aktas nėra teritorijos planavimo dokumentas ir pareiškėjai neturi teisės jo ginčyti, o įstatymai kitų atvejų (be TPĮ 32 str. numatyto atvejo), kuriais fiziniai asmenys turėtų teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, nenumato. Pabrėžė, jog skundžiamas Aktas skirtas detaliojo planavimo organizatoriui, o pareiškėjai patys pripažino, kad jis jokių jų subjektinių teisių nepažeidė, todėl, remiantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, jie neturėjo teisės kreiptis į teismą. Teigė, jog pareiškėjų nurodyti procesiniai pažeidimai nėra esminiai, negalėjo turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėjo, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimai buvo gauti iki 2007 m. birželio 4 d. teismo posėdžio, pareiškėjai turėjo realią galimybę su jais susipažinti, kaip tai padarė kiti bylos proceso dalyviai, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Tuo tarpu teismas, neišsiųsdamas pareiškėjams atsiliepimų nuorašų bei neleisdamas jiems piktnaudžiauti teise, vilkinti bylos nagrinėjimą, skirdamas pakankamai trumpą laiką susipažinti su atsiliepimais, elgėsi teisėtai ir pagrįstai. Be to, nei vienas iš pareiškėjų nesikreipė į teismą su prašymu ištaisyti arba išaiškinti 2007 m. birželio 14 d. sprendimą. Pabrėžė, kad Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įpareigojimas motyvuoti teismo sprendimą suprantamas ne kaip įpareigojimas atsakyti į kiekvieną proceso dalyvių argumentą, įrodymą, bet kaip įpareigojimas motyvuoti, kuo remdamasis teismas priėjo išvados, suformuluotos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, o nagrinėjamu atveju motyvai aiškūs. Teismas pripažino, jog atsakovas praleido TPĮ 32 straipsnyje nustatytą atsakymo pateikimo terminą, tačiau padarė išvadą, kad šis pažeidimas negali būti pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą atsakovo atsakymą. Pažymėjo, kad terminas buvo praleistas todėl, jog atsakovas siekė kaip galima išsamiau išnagrinėti pareiškėjų skundus, apie termino praleidimo priežastis pareiškėjai buvo informuoti. Pareiškėjai net nebandė įrodinėti, kad įstatymo numatyto termino praleidimas jiems sukėlė neigiamų padarinių, kad teismo išvados nepagrįstos, tik siekė vilkinti teismo procesą. Tuo tarpu pareiškėjų argumentus, kad atsakovas jų skundų iš esmės neišnagrinėjo, paneigia 2006 m. gruodžio 6 d. atsakovo raštas pareiškėjams, rodantis, kad buvo organizuotas pasitarimas, taip pat kreiptasi į Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinį padalinį.

45Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. IV, b.l. 35–37) prašė apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

46Teigė, jog apeliantai nepagrįstai išplečia sąvoką „suinteresuota visuomenė“, nepagrįstai remiasi peticija bei aplinkybe, kad jų gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste. Suinteresuota visuomene laikoma visuomenė, kuriai daro arba gali daryti įtaką rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai, o apeliantų noras išsaugoti kino teatrą „Lietuva“ negali būti suvokiamas kaip jų teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimas. Nepagrįstas ir teiginys, kad pareiškėjas G. U. atstovauja prie bylos pridėtą peticiją pasirašiusių asmenų interesus, nes teismo posėdžio metu visi pareiškėjai patvirtino į teismą kreipęsi kaip privatūs asmenys, o G. U. nepateikė jokio dokumento, liudijančio, kad jis buvo įgaliotas atstovauti 7 000 prie peticijos prisidėjusių gyventojų. Apeliantai nenurodė aplinkybių bei nepateikė įrodymų, kad pažeidžiamos konkrečios jų teisės ar saugomi interesai. Tuo tarpu susirūpinimas dėl buvusio kino teatro „Lietuva“ likimo, nesudaro pagrindo kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių teisminės gynybos. Be to, apeliantai nepagrįstai patikrinimo išvadą dėl detaliojo plano patvirtinimo prilygino individualiam administraciniam aktui (VAĮ 2 str. 9 d., 8 str.). Nurodė, jog Akte nėra formuluojamos teisės ar pareigos, išdėstytas tik siūlymas detalųjį planą tvirtinančiai institucijai bei pateikiama patikrinimo išvada, todėl toks dokumentas nėra administracinis aktas, be to, jo apskundimo galimybė nei TPĮ, nei Apraše nėra numatyta. Apeliantai nepateikė argumentų, kad Aktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar įstatymams, o teismui tokių abejonių taip pat nekilo. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 87 straipsnio nepažeidė, nurodė konkrečius įrodymus, kuriais vadovavosi ir kuriuos atmetė, darydamas atitinkamas išvadas.

47IV.

48Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 21 d. nutartimi (t. IV, b.l. 154–173) (administracinėje byloje Nr. A146-677/2008) pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.

49Nurodė, kad pareiškėjai apskundė teismui 2006 m. gruodžio 28 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (100)-11.81-467, kuriuo atsakovas dėl UAB „Rojaus apartamentai“ pateikto tikrinti žemės sklypo ( - ), Vilniuje, detaliojo plano projekto pateikė teigiamą patikrinimo išvadą (su sąlygomis, į kurias pasiūlyta atsižvelgti detalųjį planą tvirtinančiai institucijai). Pareiškėjai taip pat apskundė teismui atsakovo 2007 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. (100)-11.55-26 „Dėl žemės sklypo, esančio ( - ), Vilniuje, detaliojo plano“, priimtą atsakovui išnagrinėjus pareiškėjų skundus dėl detaliojo planavimo organizatoriaus UAB „Rojaus apartamentai“ atsakymų į pareiškėjų pateiktus pasiūlymus dėl detaliojo plano. Konstatavo, kad pareiškėjai turėjo teisę paduoti skundą teismui dėl atsakovo 2007 m. sausio 8 d. atsakymo Nr. (100)-11.55-26, pateikto išnagrinėjus pareiškėjų skundus dėl detaliojo planavimo organizatoriaus UAB „Rojaus apartamentai“ atmestų pasiūlymų dėl detaliojo plano. Pareiškėjų teisė apskųsti teismui šį atsakymą kilo iš TPĮ 32 straipsnio 2 dalies ir Visuomenės dalyvavimo nuostatų 48 punkto. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas pareiškėjų skundus išnagrinėjo, pažeisdamas TPĮ 32 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Pažymėjo, jog tai, ar įstatymu nustatyto termino pažeidimas gali būti pripažintas pagrindu panaikinti priimtą sprendimą, vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į faktines aplinkybes. Pripažino, kad nenustatyta aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą naikinti atsakovo 2007 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. (100)-11.55-26, priimtą išnagrinėjus pareiškėjų skundus, vien dėl tos priežasties, kad sprendimas priimtas, pažeidžiant įstatymu nustatytą terminą. Tokia aplinkybė pareiškėjams neužkirto kelio paduoti skundą teismui dėl minėto sprendimo. Nurodė, kad tuo atveju, jeigu viešojo administravimo subjektas vilkina atitinkamo klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas teismui ABTĮ nustatyta tvarka, tačiau pareiškėjai tokio skundo nepateikė. Remdamasi bylos medžiaga, teisėjų kolegija padarė išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti pagrįstais apeliantų argumentus, kad atsakovas jų skundų iš esmės nenagrinėjo. Nurodė, jog iš 2006 m. lapkričio 2 d. pasitarimo dėl pateiktų siūlymų nagrinėjimo protokolo ir susirašinėjimo su Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritoriniu padaliniu medžiagos matyti, kad dėl pareiškėjų skundų buvo kreiptasi papildomos medžiagos į kompetentingą paveldosaugos klausimasis instituciją – Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinį padalinį. Nepagrįstu pripažino apeliantų argumentą, kad atsakovas skundų tyrimo metu pažeidė VAĮ 23 straipsnio 5 dalies nuostatą, draudžiančią persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, kurio veiksmai skundžiami, nepagrįstas. Pabrėžė, jog pareiškėjai skundus atsakovui pateikė dėl detaliojo planavimo organizatoriaus UAB „Rojaus apartamentai“ atsakymų, kuriais buvo atmesti jų pasiūlymai dėl detaliojo plano, todėl šiuo atveju Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys negali būti laikomas institucija, kurios veiksmai skundžiami. Be to, atsakovas pareiškėjų skundų minėtam viešojo administravimo subjektui nagrinėti nepersiuntė, o tik prašė pateikti skundų nagrinėjimui reikalingą informaciją, o tai pagal VAĮ yra leidžiama. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad atsakovas prie 2007 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. (100)-11.55-26 pridėjo Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritoriniu padalinio 2006 m. gruodžio 13 d. raštą, negali būti vertinama kaip įrodymas, kad atsakovas pareiškėjų skundų nenagrinėjo.

50Pažymėjo, kad visuomenės pasiūlymai detaliojo plano organizatoriui dėl detaliojo plano sprendinių turi būti konkretūs, aiškūs, pagrįsti detalųjį teritorijų planavimą reglamentuojančiais įstatymais ir su jų įgyvendinimu susijusiais poįstatyminiais teisės aktais, taip pat planuojamai teritorijai aktualiais bendraisiais, specialiaisiais ir detaliaisiais planais.

51Nustatė, kad žemės sklypas ( - ), Vilniuje, yra Pasaulio paveldo objekto – Vilniaus senamiesčio – kultūros paminklo U1P teritorijoje, tačiau ginčo sklype esantis pastatas nėra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir nėra paskelbtas saugomu kultūros paveldo objektu. Pagal Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentą (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003-12-23 įsakymas Nr. ĮV-490) žemės sklypas ( - ), Vilniuje, patenka į teritorijos Nr. IIIB (Senamiesčio zona, Vingrių priemiestis) 92a kvartalą, kuriame dėl tvarkymo režimo ir galimų tvarkymo darbų nurodyta, kad „galimi remonto, rekonstravimo, griovimo darbai, reglamentuota naujų statinių statyba. Maksimalus aukštingumas - keturi aukštai“, dėl naudojimo režimo ir galimų paskirčių nustatytas „Ribotas naudojimas - galimos paskirtys: gyvenamoji, visuomeninė, komercinė ir smulkaus verslo“. Taip pat nustatyta, kad turi būti laikomasi bendrųjų visam kvartalui reikalavimų (prieš pradedant žemės kasimo darbus būtina atlikti archeologinius tyrimus, tyrimų metu aptiktos vertingų istorinių statinių dalys ir elementai tvarkomi pagal restauravimo technologijas ir kt.). Nagrinėjamu atveju Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys dėl detaliai planuojamos teritorijos išdavė dokumentus, kurie yra būtini detaliajam teritorijų planavimui Vilniaus senamiesčio teritorijoje – laikinuosius apsaugos reglamentus – dokumentus, kuriais nustatė pagal Statybos įstatymą saugomų kultūros paveldo statinių privalomas projektavimo sąlygas ir pagal TPĮ privalomos teritorijų planavimo sąlygas (NKPAĮ 2 str. 19 d.), t. y. 2005 m. liepos 28 d. tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas Nr. 12 (laikinąjį apsaugos reglamentą); sąlygas statybos darbams nekilnojamojoje kultūros vertybėje, šios vertybės teritorijoje ar apsaugos zonoje (laikinąjį reglamentą); 2006 m. kovo 20 d. planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentams rengti. Laikinieji reglamentas parengti, remiantis Vilniaus senamiesčio tvarkymo režimą reglamentuojančiais specialiaisiais aktais. Juose nustatytos tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygos, taip pat sąlygos statybos darbams. Nustatyta eilė papildomų sąlygų, kurios galioja ne tik rengiant detalųjį planą, bet ir rengiant techninį projektą bei vykdant atitinkamus statybos darbus. Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinio išduotose Planavimo sąlygose nurodyta, kad planuojamam žemės sklypui taikomi galiojantys teritorijų planavimo dokumentų (Vilniaus Senamiesčio - Kultūros paminklo U1p – apsaugos specialiojo plano, patvirtinto 2003 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 764;Vilniaus miesto bendrojo plano) sprendiniai. 2006 m. balandžio 14 d. planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentui rengti (sąvade), kurį patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas, nurodyta, kad rengiant žemės sklypo ( - ), Vilniuje, turi būti laikomasi Vilniaus miesto bendrojo plano, penkių specialiųjų planų (tarp jų – Vilniaus Senamiesčio – Kultūros paminklo U1P – apsaugos specialiojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003-01-22 sprendimu Nr. 764; Vilniaus Senamiesčio – Kultūros paminklo U1P detaliojo plano žemės naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio plano (raidos programos), patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-02-25 sprendimu Nr.I-288; Vilniaus senamiesčio detaliojo plano raidos programos papildymo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-11-23 sprendimu Nr. I-953). Kitų institucijų, tarp jų – Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinio išduotos planavimo sąlygos, yra šio sąvado sudedamoji dalis. Pažymėjo, jog pareiškėjų 2006 m. rugpjūčio 18 d. pateiktuose pasiūlymuose detaliojo planavimo organizatoriui nėra konkrečių pasiūlymų keisti detaliojo plano sprendinius dėl to, kad jie dėl kokių nors konkrečių priežasčių neatitinka paminėtų specialiųjų planų, kuriuose nustatyti Vilniaus senamiesčio paveldosaugos reikalavimai ir teritorijos, kurioje yra žemės sklypas ( - ), tvarkymo bei naudojimo režimas. Pasiūlymuose išreikštas bendro pobūdžio susirūpinimas, kad UNESCO saugomoje teritorijoje planuojamas esminis erdvės keitimas planuojant pastatyti daugiabutį gyvenamąjį namą; siūloma nekeisti esamo statinio tūrio (ypač neplėsti link Basanavičiaus gatvės ir Purvinojo skersgatvio) bei žemės sklypo naudojimo paskirties; gauti išankstinį UNESCO pasaulio paveldo komiteto sutikimą dėl plėtros Pasaulio paveldo objektuose; laikytis Pasaulio paveldo konvencijos reikalavimų atkuriant LDK laikų (XVIII pabaigos) buvusį kraštovaizdį.

52Pažymėjo, kad Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijos 4 straipsnyje yra nustatytas bendrasis reikalavimas, kad kiekviena valstybė – šios Konvencijos šalis pripažįsta, kad 1 ir 2 straipsniuose nurodyto ir jos teritorijoje esančio kultūros ir gamtos paveldo identifikavimas, globa, išsaugojimas (konservavimas), prezentavimas ir perdavimas ateinančioms kartoms yra visų pirma tos valstybės pareiga. Tokios pareigos vykdymas realizuojamas per nacionalinę teisę, t. y. nacionalinės teisės aktais nustatant kultūros ir gamtos paveldo globos ir išsaugojimo priemones ir per įgaliotas institucijas užtikrinant jų vykdymą. Nacionalinėje teisėje Vilniaus senamiesčio apsaugą nustato NKPAĮ, Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas, taip pat pirmiau minėti specialieji planai. Nurodė, kad UAB „Rojaus apartamentai“, motyvuotai paaiškino pareiškėjams, kodėl jų pasiūlymai yra nepagrįsti ir juos neatsižvelgiama. Paaiškino, kad detalusis planas rengiamas, remiantis visomis išduotomis planavimo sąlygomis, Senamiesčio apsaugos reglamentu, Vilniaus miesto bendruoju planu, kitais teisės aktais, kurie žemės sklype ( - ), Vilniuje, statybų (nepažeidžiant nustatyto leistino užstatymo tankio, aukštingumo ir kitų parametrų) nedraudžia. Teisės aktai nenustato planavimo organizatoriaus pareigos informuoti apie detaliojo planavimo procedūras UNESCO, tačiau tokia informacija UNESCO atstovams yra pateikta. Teismas dėl siūlymo nekeisti esamo statinio bei žemės sklypo naudojimo paskirties pobūdžio paaiškino, kad pagal siūlomus detaliojo plano sprendinius esamas erdvės užstatymas, kuris savo tūriu deformavo supančią aplinką, yra keičiamas į kitos kokybės ir formos, kuri yra artimesnė Vilniaus senamiesčio aplinkai. Atkreipė dėmesį į tai, kad projekte numatyta, jog užstatymo ribos ties Basanavičiaus gatve ir Purvinuoju skersgatviu lieka nepakitusios, vizualiniai ryšiai ir vaizdo daugiaplaniškumas su viršutine Naujamiesčio terasa ir jos užstatymu lieka nepakitęs, yra numatytas servitutinis praėjimas. Pažymėjo, kad siekiant išsaugoti viešąją kultūrinę erdvę, detaliojo plano sprendiniuose numatomas kino teatras, kuris užtikrins funkcinio paveldo tęstinumą.

53Nurodė, kad detaliojo planavimo organizatorius visuomenės pateiktų pasiūlymų patenkinti neprivalo. Jis privalo per nustatytą terminą pasiūlymus išnagrinėti, įvertinti ir priimti arba motyvuotai atmesti ir apie tai pranešti pasiūlymus pateikusiam asmeniui (TPĮ 32 str. 2 d., Visuomenės dalyvavimo nuostatų 10, 11 p.). Teismas, įvertinęs pareiškėjų skunde atsakovui pateiktus prašymus, remdamasis TPĮ 32 straipsnio 2 dalimi, Aprašo 10 punktu, pažymėjo, kad visuomenė, kurios pasiūlymus detaliojo planavimo organizatorius atmetė, skunde priežiūros institucijai negali kelti prašymų ir pasiūlymų, kurie nebuvo pateikti detaliojo planavimo organizatoriui. Vilniaus AVA 2007 m. sausio 8 d. atsakyme į pareiškėjų skundus pagrįstai nurodė, kad pareiškėjai savo skunduose dėl detaliojo planavimo organizatoriaus atsakymų, papildė savo reikalavimus naujais. Tuo tarpu pasiūlymai, kurie nebuvo pateikti detaliojo planavimo organizatoriui, priežiūros institucijoje neturi būti nagrinėjami. Teisėjų kolegija iš dalies sutiko su apeliantų argumentais, kad atsakovo atsakymas nėra išsamiai motyvuotas, tačiau iš 2007 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. (100)-11.55-26, priimto išnagrinėjus pareiškėjų skundus, turinio bei sprendimo priedo aišku, kad atsakovas visiškai sutiko su detaliojo planavimo organizatoriaus UAB „Rojaus apartamentai“ motyvuotuose atsakymuose išreikšta pozicija dėl pareiškėjų pateiktų pasiūlymų netenkinimo ir papildomų motyvų nepateikė, o pareiškėjų pateiktų naujų pasiūlymų nenagrinėjo. Tokie veiksmai iš esmės atitinka TPĮ 32 straipsnio 2 dalyje ir Aprašo 10 punkto reikalavimus.

54Pažymėjo, kad pareiškėjų argumentas, kad jie kartu su kitais asmenimis 2006 metais pateikė peticiją Lietuvos Respublikos Vyriausybės Peticijų komisijai dėl buvusio kino teatro „Lietuva“ išsaugojimo nagrinėjamoje byloje nėra reikšmingas, kadangi teritorijų planavimas vyksta pagal teritorijų planavimą reglamentuojančiais teisės aktais nustatytą procedūrą.

55Konstatavo, kad pareiškėjų skundus ta apimtimi, kuria jie galėjo būti nagrinėjami priežiūros institucijoje detaliojo planavimo dokumento tikrinimo stadijoje, atsakovas išnagrinėjo ir įformino 2008 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. (100)-11.55-26, o kolegija nenustatė pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo.

56Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Aprašo 13, 18, 20 punktų nuostatomis ir motyvais, kad šis teisės aktas patikrinimo akto apskundimo tvarkos nenumato, priėjo išvadą, kad teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas yra skirtas planavimo organizatoriui ir pareiškėjai pagal bylos faktines aplinkybes neturėjo teisės apskųsti teismui atsakovo 2006 m. gruodžio 28 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (100)-11.81-467 vadovaudamiesi Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi ar to paties straipsnio 3 dalies 3 punktu bei Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsniu. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas yra skirtas tik planavimo organizatoriui ir negali būti skundžiamas. Aiškinant, ar teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas su atitinkama išvada gali būti apskųstas teismui ir kokie subjektai turi teisę paduoti skundą teismui dėl šio teritorijų detaliojo planavimo procedūros dokumento, turi būti remiamasi ne tik Aprašu, bet atitinkamų teisės normų sisteminiu aiškinimu. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad detaliojo planavimo procedūros dokumentą - teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą gali apskųsti teismui asmuo, gindamas savo pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymų saugomą interesą.

57Nurodė, jog pareiškėjų skundo ir patikslinto skundo matyti, jog pareiškėjai, pateikdami skundą teismui dėl Akto panaikinimo, rėmėsi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, kuri numato asmens teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo (skundą pateikusio asmens) subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tuo tarpu skundas dėl viešojo intereso gynimo gali būti paduotas, remiantis ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalimi, o pareiškėjai skunde ir patikslintame skunde (nei tekste, nei išvardydami skundo pateikimo teisinius pagrindus) nenurodė, kad jie kreipėsi į teismą, gindami viešąjį interesą. Pareiškėjai patikslintame skunde akcentavo, kad atsakovas, atlikdamas teritorijos planavimo dokumento tikrinimą, privalėjo pagal įstatymus ginti viešąjį interesą, o vykdydamas šią pareigą turėjo išsamiai patikrinti, kodėl detaliojo planavimo organizatorius neatsižvelgė į detaliojo plano viešojo svarstymo procese visuomenės pateiktus pasiūlymus, detaliai išnagrinėti jų (pareiškėjų) skundus ir pareikalauti suderinti detaliojo plano projektą su galiojančiais įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais. Pabrėžė, jog pareiškėjai buvo pateikę argumentus, kad, jų nuomone, viešąjį interesą detaliojo planavimo dokumento tikrinimo stadijoje turėjo ginti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija. tuo tarpu pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjai teigė, kad jie kreipėsi į teismą gindami viešąjį interesą, o teismas sprendime tokius pareiškėjų argumentus įvertino. Tuo tarpu apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėjai akcentavo, kad jie TPĮ 2 straipsnio 31 dalies prasme priskirtini suinteresuotai visuomenei ir turi teisę ginti viešąjį interesą, apskųsdami teismui Aktą. Pabrėžė, jog kadangi suinteresuota visuomenė gali kreiptis į teismą dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių (TPĮ 32 str. 4, 5, 6 d.), o ne dėl detaliojo planavimo procedūros dokumentų, prie kurių priskirtinas ir teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas, pareiškėjų argumentai, kodėl jie save priskiria suinteresuotai visuomenei, nagrinėjamoje byloje nėra reikšmingi. Nustatė, jog nei vienas iš pareiškėjų nėra gretimo su planuojama teritorija sklypų naudotojai, savininkai, o byloje nėra jokių kitų aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad Aktas pažeidė pareiškėjų subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus. Padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teisingai įvertino, kad atsakovo priimtas Aktas pareiškėjų subjektinių teisių nepažeidė ir ginti jų subjektines teises šiuo klausimu nėra pagrindo.

58Nurodė, kad administracinio ginčo ribas apsprendžia pareiškėjų skunde (prašyme) pateikti reikalavimai. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė Orhuso konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – ir Orhuso konvencija) yra nepagrįstas, nes pagal pareiškėjų skunde pareikštais reikalavimais apibrėžtas administracinio ginčo ribas šia konvencija remtis nebuvo pagrindo.

59V.

60Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi (t. V, b.l. 83–84) patenkino pareiškėjų T. B., V. D., J. M. ir G. U. prašymą ir atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. A146-677/2008, o bylą perdavė iš naujo nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

61Nurodė, jog pareiškėjai prašė atnaujinti procesą dėl to, kad nagrinėjant bylą bei priimant sprendimą buvo remiamasi netinkamu Orhuso konvencijos vertimu. Toks neteisingas vertimas buvo ištaisytas ir jo tekstas 2009 m. sausio 22 d. paskelbtas leidinyje „Valstybės žinios“ Nr. 8. Remdamasis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog 2009 metais publikuotas Orhuso konvencijos lietuviškas tekstas iš esmės skyrėsi nuo to, kuriuo rėmėsi teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą, galima daryti išvadą, kad galimai buvo padaryta materialinės teisės normų pažeidimų jas taikant, todėl procesas byloje atnaujintinas, bylą perduodant Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

62Teisėjų kolegija

konstatuoja:

63VI.

64Pareiškėjų prašymas atmestinas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutartis paliktina nepakeista.

65Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

66Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi atnaujino procesą šioje administracinėje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, t. y. nustatęs, jog pateikti akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Atnaujinus procesą, administracinė byla iš naujo perduota nagrinėti apeliacine tvarka.

67Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs (pavyzdžiui, bylos Nr. A1-495/2005, A6?1144/2006, A556-393/2010), jog bylos, kurioje atnaujintas procesas, ypatybė yra ta, kad nagrinėjant tokią bylą būtina atsižvelgti į nutartyje atnaujinti procesą apibrėžtas proceso atnaujinimo ribas. Kitaip tariant, bylos, kuriose procesas atnaujintas, apeliacine tvarka nagrinėjamos laikantis nutartyje atnaujinti procesą apibrėžtų ribų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs (bylos Nr. A1-362/2004, A5-1198/2006), jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu atnaujintos administracinės bylos analizuojamos tiek, kiek tai būtina nustatyti, ar teisingai pritaikytos materialinės teisės normos.

68Procesas šioje administracinėje byloje buvo atnaujintas, atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. sausio 22 d. leidinyje „Valstybės žinios“ Nr. 8 buvo paskelbtas ištaisytas Orhuso konvencijos vertimas, o tokia aplinkybė sudarė pagrindą teisėjų kolegija, nagrinėjusiai proceso atnaujinimo klausimą, spręsti, jog nagrinėjant bylą bei priimant sprendimą galimai buvo remiamasi netinkamu Orhuso konvencijos vertimu, dėl ko galimai buvo padaryta materialinės teisės normų pažeidimų jas taikant.

69Todėl, atsižvelgiant į aktualią administracinių teismų praktiką, darytina išvada, jog pakartotinai nagrinėjant šią administracinę bylą apeliacine tvarka, toks nagrinėjamas turi būti atliekamas, remiantis teismo nutartyje, kuria atnaujintas procesas, apibrėžtomis bylos nagrinėjimo ribomis, t. y. vertinant būtent apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą Orhuso konvencijos taikymo šioje byloje aspektu.

70Dėl Orhuso konvencijos taikymo

71Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, nurodydami kaip pagrindą – ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, t. y. jų subjektinės teisės pažeidimą, o vėliau, apeliacinės instancijos teisme grįsdami savo teisę ginčyti teritorijų planavimo procese priimtus aktus, ginant viešąjį interesą.

72Orhuso konvencijos 6 straipsnis įtvirtino nuostatas, susijusias su visuomenės dalyvavimu priimant sprendimus dėl konkrečios veiklos, o 9 straipsnis reglamentavo klausimus, susijusius su teise kreiptis į teismą.

73Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas tokias Orhuso konvencijos nuostatas, yra aiškiai nurodęs (pavyzdžiui, byla Nr. A556-393/2010), kad Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalis, nustatydama šalims pareigą užtikrinti, kad suinteresuotos visuomenės nariai turėtų teisę kreiptis dėl priimtų sprendimo pakartotinio nagrinėjimo teisme ir (arba) kitoje nepriklausomoje ir nešališkoje įstatymų nustatyta tvarka įsteigtoje institucijoje siekiant teisiniu ir procesiniu požiūriu užginčyti bet kokio sprendimo, veiksmo ar neveikimo teisėtumą, gali būti tiesiogiai taikoma tik sprendimams, veiksmams ar neveikimui, patenkančiam į Konvencijos 6 straipsnio taikymo sritį. Atitinkamai Konvencijos 6 straipsnis, reglamentuojantis klausimus, susijusius su visuomenės dalyvavimu priimant sprendimus dėl konkrečios veiklos, taikytinas priimant sprendimus, ar leisti Konvencijos I priede išvardytas planuojamos veiklos rūšis (Konvencijos 6 str. 1 d. a p.); taip pat, vadovaujantis nacionaline teise, sprendimams dėl I priede neišvardytų planuojamų veiklos rūšių, galinčių turėti didelį poveikį aplinkai. Šiuo tikslu Šalys nustato, ar tokiai planuojamai veiklos rūšiai šios nuostatos taikytinos (Konvencijos 6 str. 1 d. b p.). Pabrėžtina, jog byloje nagrinėjamo pobūdžio veiksmai į Konvencijos I priede konkrečiai išvardytas veiklos rūšis nepatenka.

74Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Konvencijos I priedo 20 dalyje nurodyta „bet kokia veiklos rūšis, nenurodyta 1-19 dalyse, tais atvejais, kai, vadovaujantis nacionalinės teisės aktais, visuomenės dalyvavimas įgyvendinamas taikant poveikio aplinkai vertinimo procedūrą“, pabrėžė, jog į Konvencijos I priedo ir, atitinkamai, į Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies a punkto bei Konvencijos 9 straipsnio 2 dalies veikimo sritį gali patekti ir tokia veikla, kuriai pagal nacionalinę teisę numatyta poveikio aplinkai vertinimo procedūra, teisė dalyvauti kurioje suteikiama ir visuomenei, todėl šiuo požiūriu gali būti aktualus ir nacionalinis teisinis reguliavimas dėl poveikio aplinkai vertinimo (byla Nr. A556-393/2010).

75Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusio ginčo faktines aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, jog šiuo atveju nėra duomenų ar pakankamų įrodymų, kad ginčo teritorijoje numatomai veiklai turėjo būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą ar kad nagrinėjama veikla pateko į 1-ąjį ar 2-ąjį tokio įstatymo priedus ar dėl kitų priežasčių turėjo būti vertinama. Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamas atvejis nepatenka į Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies a punkto veikimo sritį.

76Konvencijos 6 straipsnis, vadovaujantis nacionaline teise, taip pat taikytinas sprendimams dėl Konvencijos I priede neišvardytų planuojamų veiklos rūšių, galinčių turėti didelį poveikį aplinkai. Šiuo tikslu Šalys nustato, ar tokiai planuojamai veiklos rūšiai šios nuostatos taikytinos (Konvencijos 6 str. 1 d. b p.). Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo išvadai, kad pagal nacionalinę teisę ginčo veikla turėtų būti laikoma turinčia didelį poveikį aplinkai, todėl nagrinėjamas atvejis nepatenka ir į Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies b punkto veikimo sritį. Atitinkamai konstatuotina, jog pareiškėjai savo teisės ginčyti teritorijų planavimo procese priimtus aktus negalėjo grįsti Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalimi, nes ginčijamas atvejis dėl veiklos pobūdžio ir masto nepatenka į Konvencijos 6 straipsnio veikimo sritį.

77Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalis nustato, kad nepažeidžiant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse minimų peržiūros procedūrų, kiekviena Šalis užtikrina, kad visuomenės nariai, atitinkantys nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus, jeigu tokie yra, galėtų pasinaudoti administracinėmis arba teisminėmis procedūromis privačių asmenų ir valstybės institucijų, pažeidžiančių su aplinka susijusias nacionalinės teisės nuostatas, veiksmams arba neveikimui užginčyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas tokią nuostatą, pabrėžė, jog ji pati savaime tiesiogiai nesuteikia asmenims, taip pat ir pareiškėjui, teisės kreiptis į teismą, o toks klausimas ir toliau turi būti sprendžiamas pagal nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus.

78Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjų teisė ginčyti teritorijų planavimo metu priimtus aktus šiuo atveju negalėjo būti kildinama iš Orhuso konvencijos nuostatų, todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 21 d. nutartyje visiškai pagrįstai konstatavo, kad pagal pareiškėjų skunde pareikštais reikalavimais apibrėžtas administracinio ginčo ribas Orhuso konvencija remtis nebuvo pagrindo.

79Kartu pabrėžtina, jog, kaip jau minėta, procesas šioje byloje buvo atnaujintas ne dėl nacionalinių teisės aktų galbūt netinkamo taikymo ar netinkamo faktinių aplinkybių nustatymo ir teisinio įvertinimo, todėl teismas, nagrinėdamas administracinę bylą po proceso atnaujinimo, vertina tik klausimus, susijusius su Orhuso konvencijos taikymu.

80Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėjai, remdamiesi TPĮ ir kitais teisės aktais, naudojosi numatyta teise kreiptis į teismą, ginčijant teritorijos planavimo proceso metu priimtą administracinį sprendimą. Pareiškėjų skundas buvo priimtas teisminiam nagrinėjimui ir išnagrinėtas pilna apimtimi.

81Be to, pažymėtina, jog Vilniaus AVA 2006 m. gruodžio 28 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. (100)-11.81-467 aiškiai nurodyta, kad toks aktas galioja vienerius metus nuo jo tvirtinimo datos, o nepatvirtinus teritorijų planavimo dokumento per vienerius metus, dokumentas tikrinamas pakartotinai, išduodant naują patikrinimo aktą (t. I, b.l. 9). Kitaip tariant, net ir siejant pareiškėjų teisę kreiptis į teismą, ginčijant Aktą, su teisių pažeidimų, tokios jų teisės negalėtų būti tinkamai apgintos, nes minėtas Aktas nebegalioja. Tuo tarpu reikalavimas dėl Vilniaus AVA 2007 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. (100)-11.55-26 „Dėl žemės sklypo, esančio ( - ), Vilniuje, detaliojo plano“ panaikinimo, buvo teismo išnagrinėtas.

82Dėl kitų bylos šalių prašymų

832011 m. birželio 6 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjų prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo dėl Orhuso konvencijos taikymo.

84Pabrėžtina, jog Teisingumo Teismas 1982 m. spalio 6 d. sprendime (byla Srl Cilfit ir kt. prieš Sveikatos ministeriją), aiškindamas nacionalinių teismų, kurių sprendimai pagal nacionalinę teisę negali būti skundžiami, pareigą jų nagrinėjamoje byloje kreiptis į Teisingumo Teismą, nurodė, kad tokia pareiga minėtiems teismams nekyla tuo atveju, jeigu jie nustatytų, kad iškeltas klausimas nėra svarbus bylai.

85Kaip jau minėta, Aktas nebegalioja, todėl Orhuso konvencijos taikymo vertinimas pareiškėjų teisės kreiptis į teismą dėl tokio Akto panaikinimo pagal minėtą konvenciją aspektu šioje byloje nėra tikslingas, t. y. iškeltas klausimas nėra svarbus bylai. Todėl toks prašymas netenkintinas.

86Pareiškėjai taip pat pateikė prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinei sesijai. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje susiklosčiusią situaciją, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, atnaujinus procesą šioje administracinėje byloje, aplinkybę, jog Aktas nebėra galiojantis, atsižvelgdama į kitus šios nutarties motyvuojamojoje dalyje pateiktus argumentus, sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti tokio pareiškėjų prašymo.

87Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog byloje nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutartis paliktina nepakeista.

88Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

89pareiškėjų T. B., V. D., G. U. prašymą atmesti.

90Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

91Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjams J. M., V.... 4. pareiškėjo G. U. atstovei advokatei Egidijai... 5. atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie... 6. trečiojo suinteresuoto asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės... 7. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 8. Teisėjų kolegija... 9. I.... 10. Pareiškėjai T. B., V. D., 11. 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir... 12. 2) panaikinti Vilniaus AVA 2006 m. gruodžio 28 d. teritorijų planavimo... 13. Nurodė, kad Vilniaus AVA 2007 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. (100)-11.55-26... 14. Atsakovas Vilniaus AVA (teisių perėmėjas – Valstybinė teritorijų... 15. Nurodė, kad detaliojo teritorijų planavimo procesas susideda iš parengiamojo... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Rojaus apartamentai“ atsiliepimais į... 17. Nurodė, kad pareiškėjai, ginčydami Vilniaus AVA 2007 m. sausio 8 d.... 18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija... 19. Nurodė, jog pareiškėjai neturi teisės ginčyti skundžiamų Vilniaus AVA... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija... 21. Pažymėjo, kad pareiškėjai nenurodė, kokios teisės aktų normos buvo... 22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas atsiliepimu į... 23. Nurodė, kad Vilniaus senamiestis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005... 24. Tretieji suinteresuotieji asmenys Š. B., 25. II.... 26. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 14 d. sprendimu... 27. Nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą dėl Akto panaikinimo, teismas... 28. III.... 29. Pareiškėjai T. B., V. D. ir 30. 1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjų negalima priskirti... 31. 2. Remdamiesi TPĮ 34 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punkto, 35 straipsnio 1... 32. 3. Nagrinėdamas reikalavimą dėl atsakovo 2007 m. sausio 8 d. rašto Nr.... 33. 4. Teismas padarė procesinių pažeidimų. Teismas sprendime nepasisakė dėl... 34. Atsakovas Vilniaus AVA (teisių perėmėjas – Valstybinė teritorijų... 35. 1. Pareiškėjai neturėjo teisės kreiptis į teismą, gindami viešąjį... 36. 2. Pareiškėjai atsakovui skundė ne Kultūros paveldo departamento Vilniaus... 37. 3. Ginčo teritorijai žemėvaldos planas pagal NKPAĮ 22 straipsnio nuostatas... 38. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas atsiliepimu į... 39. Pažymėjo, kad sutinka su teismo sprendimo argumentais, jog pareiškėjai... 40. Pareiškėja J. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.... 41. Taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai paneigė piliečių teisę skųsti... 42. Pareiškėja J. M. 2008 m. balandžio 9 d. teismui... 43. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Rojaus apartamentai“ atsiliepimu į... 44. Nurodė, kad sutinka su teismo išvada, jog pareiškėjai šiuo atveju... 45. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija... 46. Teigė, jog apeliantai nepagrįstai išplečia sąvoką „suinteresuota... 47. IV.... 48. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 21 d.... 49. Nurodė, kad pareiškėjai apskundė teismui 2006 m. gruodžio 28 d.... 50. Pažymėjo, kad visuomenės pasiūlymai detaliojo plano organizatoriui dėl... 51. Nustatė, kad žemės sklypas ( - ), Vilniuje, yra Pasaulio paveldo objekto –... 52. Pažymėjo, kad Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijos 4... 53. Nurodė, kad detaliojo planavimo organizatorius visuomenės pateiktų... 54. Pažymėjo, kad pareiškėjų argumentas, kad jie kartu su kitais asmenimis... 55. Konstatavo, kad pareiškėjų skundus ta apimtimi, kuria jie galėjo būti... 56. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Aprašo 13, 18, 20... 57. Nurodė, jog pareiškėjų skundo ir patikslinto skundo matyti, jog... 58. Nurodė, kad administracinio ginčo ribas apsprendžia pareiškėjų skunde... 59. V.... 60. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m.... 61. Nurodė, jog pareiškėjai prašė atnaujinti procesą dėl to, kad... 62. Teisėjų kolegija... 63. VI.... 64. Pareiškėjų prašymas atmestinas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 65. Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų... 66. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 10 d.... 67. Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra... 68. Procesas šioje administracinėje byloje buvo atnaujintas, atsižvelgiant į... 69. Todėl, atsižvelgiant į aktualią administracinių teismų praktiką,... 70. Dėl Orhuso konvencijos taikymo... 71. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, nurodydami kaip pagrindą –... 72. Orhuso konvencijos 6 straipsnis įtvirtino nuostatas, susijusias su visuomenės... 73. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas... 74. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai,... 75. Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusio ginčo faktines aplinkybes ir byloje... 76. Konvencijos 6 straipsnis, vadovaujantis nacionaline teise, taip pat taikytinas... 77. Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalis nustato, kad nepažeidžiant šio... 78. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjų teisė... 79. Kartu pabrėžtina, jog, kaip jau minėta, procesas šioje byloje buvo... 80. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėjai, remdamiesi TPĮ ir... 81. Be to, pažymėtina, jog Vilniaus AVA 2006 m. gruodžio 28 d. teritorijų... 82. Dėl kitų bylos šalių prašymų ... 83. 2011 m. birželio 6 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo... 84. Pabrėžtina, jog Teisingumo Teismas 1982 m. spalio 6 d. sprendime (byla Srl... 85. Kaip jau minėta, Aktas nebegalioja, todėl Orhuso konvencijos taikymo... 86. Pareiškėjai taip pat pateikė prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti... 87. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog byloje nėra pagrindo... 88. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 89. pareiškėjų T. B., V. D., 90. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutartį... 91. Nutartis neskundžiama....