Byla Ik-757-422/2012
Dėl sprendimo dalies panaikinimo

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Kukalienės, Jolantos Medvedevienės, sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei, dalyvaujant pareiškėjos asociacijos „Rudaminos bendruomenė“ atstovams – pirmininkei R. C., R. V. ir advokatei Ramunei Dulevičienei, atsakovo Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Dalei Amšiejienei, trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB SWECO Lietuva ir UAB SWECO International atstovui A. V., trečiojo suinteresuoto asmens Litgrid AB atstovams R. Č., advokatei Nijolei Vaičiūnaitei ir advokatui Vitoldui Kumpai, trečiojo suinteresuoto asmens LitPol Link Sp. Z. o. o. atstovams advokatei Nijolei Vaičiūnaitei ir J. N., trečiojo suinteresuoto asmens Lazdijų rajono savivaldybės administracijos atstovui Kęstučiui Jasiulevičiui, trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinio padalinio atstovams Aliui Baranauskui ir Daliai Lungevičienei, nedalyvaujant trečiųjų suinteresuotų asmenų Marijampolės savivaldybės administracijos, Kalvarijos savivaldybės administracijos, Alytaus rajono savivaldybės administracijos, Alytaus visuomenės sveikatos centro, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Aplinkos apsaugos agentūros atstovams, viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjos asociacijos „Rudaminos bendruomenė“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Litgrid AB, UAB „Sweco Lietuva“, AB Sweco International, LitPol Link Sp. z.o.o., Alytaus rajono savivaldybės administracijai, Lazdijų rajono savivaldybės administracijai, Marijampolės savivaldybės administracijai, Kalvarijos savivaldybės administracijai, Alytaus visuomenės sveikatos centrui, Valstybės saugomų teritorijų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Alytaus teritoriniam padaliniui, Alytaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, Aplinkos apsaugos agentūrai, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl sprendimo dalies panaikinimo,

Nustatė

2Pareiškėja asociacija „Rudaminos bendruomenė“ kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. ARV2-5-1810 dalį dėl 400 kV elektros energijos perdavimo oro linijos juostos nuo Žuvinto biosferos rezervato iki Lietuvos – Lenkijos Respublikų valstybinės sienos ties Galadusio ežeru (subalternatyvos B1 dalies) statybos ir eksploatavimo (toliau – ir Ginčijamas sprendimas).

3Pareiškėja prašyme (b. l. 5-6) nurodė, jog ji nesutinka su Sprendimo dalimi, kuria yra leista projektuoti 400 kV elektros energijos perdavimo oro linijos (toliau – ir EEPOL, Linija) statybą ir eksploataciją Sprendime bei bendrovės LitPol Link internetiniame puslapyje (www.litpol.lt) įvardintoje juostos subalternatyvos B1 toje dalyje, kur EEPOL numatyta statyti ir eksploatuoti nuo Žuvinto biosferos rezervato iki Lietuvos-Lenkijos valstybės sienos ties Galadusio ežeru. Pareiškėja nurodė, kad ji yra suinteresuota visuomenė, PAV proceso dalyvė, kurios dalyvavimą PAV procese garantuoja tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai. Planuojamai EEPOL projektuoti reikalinga juosta, parinkta pagal subalternatyvą B1 kerta Rudaminos, Karužų kaimo, Skaistučių, Neravų kaimų teritoriją, kurioje Asociacijos Rudaminos bendruomenės nariai gyvena ir/ar turi nuosavybės teise turtą. Pareiškėjos teigimu, atsakovas nepagrįstai neatsižvelgė į jos siūlomą Linijos alternatyvą. Konkrečiu atveju tinkamiausias elektros perdavimo linijos nutiesimo būdas yra nuolatinės srovės požeminis kabelis, jį sugretinant su jau esamomis infrastruktūromis, nedarkant kraštovaizdžio ir kitų aplinkos elementų. Požeminės linijos klojimo technologijos tiesimas ne tik technologiniu, bet visų pirma ekologiniu, rekreaciniu, socialiniu, kultūros paveldo ir visais kitais požiūriais yra tinkamesnis, ypač kraštovaizdžio apsaugos aspektu. Neatsižvelgiant į visuomenės pasiūlymą, Sprendimu leidžiant Liniją tiesti vaizdingoje Lazdijų rajono teritorijoje, buvo visiškai ignoruotas racionalaus infrastruktūrų išdėstymo principas. Pareiškėjos nuomone, pagal jos siūlomą alternatyvą atkarpoje Alytus-Šeštokai trasa galėtų būti visiškai sugretinta su esama 110 kV EEPOL, o dalyje nuo Šeštokų seniūnijos Oleandrų kaime esančios elektros pastotės toliau eitų išilgai geležinkelio, per Lazdijų r. sav. bendrajame plane jau numatytą pramoninės paskirties Šeštokų-Mockavos teritoriją bei Kalvarijos savivaldybės bendrojo plano (toliau – ir BP) plano (2007 m.) sprendiniais numatytą Lenkijos Respubliką vedantį infrastruktūros koridorių. Siūloma trasa eitų per teritorijas, skirtas inžineriniams tinklams ir objektams įrengti, inžinerinėms komunikacijoms plėtoti ir nedarkytų Lazdijų rajono savivaldybės teritorijos dar vienu gremėzdiško aukščio bei pločio statiniu, skleidžiančiu į aplinką taršą. Be to, ši alternatyva Lietuvos-Lenkijos elektros energijos jungtį Alytus-Elkas leistų sutrumpinti maždaug 8 km, vadinasi, pagal prognozuojamas 1 km kainas sutaupytų Lietuvai mažiausiai 3,2 mln. eurų.

4Nurodė, jog buvo pažeista Orhuso konvencija, nes ji kaip suinteresuota visuomenė nebuvo tinkamai informuota apie šį projektą ankstyviausiame jo rengimo etape. Per visą PAV procesą visuomenė nebuvo tinkamai informuojama apie Strateginio poveikio aplinkai vertinimą, apie PAV programos patvirtinimą, apie PAV ataskaitą ir apie priimtą PAV Sprendimą. Pareiškėja nurodė, jog 2012 m. balandžio 16 d. „Lazdijų žvaigždė“ 16 numeryje skelbime buvo nurodyta ne 400 kV, o 400 kW oro linija, todėl suinteresuota visuomenė buvo suklaidinta, dėl suklaidinimo buvo pažeistos jos teisės kaip galima anksčiau sužinoti apie PAV procesą.

5Tinkamai neinformavus pareiškėjos apie projekto rengimą, sprendimo priėmimo procedūra buvo iš esmės pažeista, todėl atsakovo Alytaus RAAD 2010-12-30 priimto sprendimas turi būti panaikintas. Pareiškėjos teigimu, atsakovas nedėjo pastangų koordinuoti visuomenės informavimo veiksmų taip, kad visuomenei būtų skirta pakankamai laiko susipažinti su parengta PAV medžiaga ir pasiruošti pasiūlymams, prieštaravimams ir išvadoms. Visi dokumentų paskelbimai buvo talpinami tai PAV dokumentų rengėjo Sweco Lietuva, tai LitPol Link Sp. z.o.o. tinklapiuose. Informacija ir dokumentai, su kuriais buvo būtina susipažinti dėl projekto sudėtingumo yra itin didelės apimties (daugiau kaip 100 lapų), o juose esančiai informacijai išanalizuoti buvo reikalingos specialios techninės ir inžinerinės žinios, todėl 10 dienų susipažinimo su dokumentais terminas buvo nepakankamas.

6Nurodė, jog buvo pažeista ir PAV procedūra, t. y. PAV ataskaitą privalėjo derinti Alytaus ir Lazdijų rajonų savivaldybių žemėtvarkos skyriai, kadangi planuojama linija eis per valstybės ir privačių asmenų žemės sklypus, sklypai bus paimami visuomenės reikmėms arba bus nustatomi administraciniai servitutai. Pareiškėja mano, kad tokiame projekte, kur valstybės reikmėms bus paimama visuomenės reikmėms privačių asmenų žemė, bus keičiama žemės sklypų paskirtis, kertami valstybės miškai, nustatinėjamos apsaugos zonos, administraciniai servitutai ir kiti žemės klausimai, neišvengiamai buvo reikalinga Nacionalinės žemės tarnybos, kaip apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjos, išvada. Be to, PAV ataskaita nebuvo suderinta su Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba. Byloje pateiktos Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos išvados, nors PAV programoje buvo numatyta Alytaus priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Nors Linija bus tiesiama per Lazdijų rajoną, tačiau PAV Ataskaita patvirtinta nesant Lazdijų visuomenės sveikatos centro išvados ir nesant Lazdijų rajono savivaldybės pritarimo EEPOL trasos tiesimui per Lazdijų rajono teritoriją. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie aplinkos ministerijos pritarė subalternatyvai B1 ir nurodė laikytis jos rašte nurodytų sąlygų, tačiau Sprendime tos sąlygos neįvardintos. Sprendime yra pateikiama informacija apie Kultūros paveldo prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinio padalinio teigiamą sprendimą, tačiau pareiškėjai iš Kultūros paveldo departamento yra gavę raštą, jog šis poveikio aplinkai subjektas motyvuotai atsisakė derinti PAV ataskaitą. Pareiškėja nurodė, jog, vadovaujantis PŪVPAV įstatymo nuostatomis, jeigu PAV vertinimo procedūroje nėra gauta numatytų PAV ataskaitos vertinimo subjektų išvadų, atsakinga institucija t.y., atsakovas ARAAD neturėjo teisės priimti sprendimą.

7Pareiškėjos teigimu, konkrečiu atveju, atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, buvo pažeistos ES Direktyvos: 85/337/EEB, 2001/42/EB, 2003/35/EB, Orhuso konvencijos nuostatos. 400 kV EEPOL PAV turėjo prasidėti nuo strateginio poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir SPAV) procedūros. Neatlikus aukštos įtampos perdavimo plano ir projekto strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, Litpolink projekto poveikio aplinkai vertinimas apskritai negalėjo būti pradėtas, todėl ginčijamas Sprendimas yra niekinis. Be PAV ir SPAV procedūrų turėjo būti atliktas ir Teritorijų poveikio aplinkai vertinimas. Pareiškėjos teigimu, Linija kirs Žuvinto biosferos rezervato, kuris yra „Natūra 2000“ objektas, teritoriją, tačiau nebuvo atliktas šios teritorijos vertinimas.

8Nurodė, jog 2012-01-30 Europos Komisijos reglamentu Nr. 75/2012 Lazdijų krašto medus įtrauktas į saugomų kilmės vietos nuorodų registrą, todėl Linijos tiesimas pažeis šio reglamento nuostatas ir padarys didelę žalą Rudaminos žmonėms.

9Pareiškėjos teigimu, atsakovas Sprendimo nepaskelbė įstatymų nustatyta tvarka, nes skundžiamas sprendimas yra norminis aktas, todėl jis turėjo būti paskelbtas „Valstybės žiniose“, pareiškėja jį gavo pavėluotai.

10Atsakovas atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo nuomone, pareiškėjai įstatymu nesuteikti įgaliojimai ginti viešąjį interesą, skundžiant PAV procedūras ir Sprendimą, Pareiškėjos įstatai jai neleidžia veikti aplinkosaugos srityje, be to, Skundas iš esmės yra Pareiškėjos pasirinkta priemonė jos narių asmeniniams privatiems interesams ginti ir Skunde nėra įvardintas joks viešojo intereso pažeidimas, todėl Pareiškėja akivaizdžiai nėra tinkamas subjektas nei pagal ABTĮ 5 str. 1 d., nei pagal ABTĮ 5 str. 3 d. 3 p. ir jos skundas vien tuo pagrindu turi būti atmetamas.

11Žemės sklypuose, virš kurių eis elektros oro linijos, tiek ir pačioje EEPOL apsaugos zonoje nedraudžiama nei užsiimti žemės ūkiu, nei sėti pasėlius, todėl asociacijos nariai, kurių nuosavybės teise valdomo žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis yra žemės ūkio ir toliau galės naudoti žemės sklypus pagal jų tikslinę paskirtį, o už tas sklypo dalis, kuriose nustatyti servitutai, asmenims bus išmokėtos kompensacijos teisės aktų nustatyta tvarka. PAV ataskaitoje ir Sprendime nėra sprendžiami žemės naudojimo apribojimų klausimai, nes tai yra kito proceso – teritorijų planavimo klausimai. Sprendimu yra sprendžiamas vienintelis klausimas – ar Linijos tiesimas yra galimas PAV ataskaitoje nurodytose vietose dėl savo poveikio aplinkai ir atsižvelgiant į numatytas to poveikio mažinimo priemones. Atsakovo teigimu, Sprendimas negali būti naikinamas iš dalies, kadangi Sprendimas, tvirtinantis PAV ataskaitą, yra vientisas, nedalomas. Atskirti Sprendimo dalį, kurios buvimas neva sąlygoja Pareiškėjos nurodytus pažeidimus, nėra galimybės, todėl iš tiesų Pareiškėja prašo naikinti Sprendimą pilna apimtimi. Viso Sprendimo panaikinimas niekaip nepadėtų apsaugoti Pareiškėjos tariamai pažeistų teisių ir teisėtų interesų, o visai Lietuvai turėtų milžiniškas neigiamas pasekmes, pažeistų nacionalinius interesus, padidintų perdavimo sistemos operatoriaus veiklos sąnaudas ir tuo pačiu – galutinę elektros energijos kainą visiems Lietuvos vartotojams bei sukeltų Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų energetikos srityje pažeidimus. Atsakovo nuomone, pareiškėjos teiginiai dėl PAV ataskaitoje netinkamai parinktos Linijos statybos vietos/teritorijos ir pasirinktos technologijos (kintamos srovės aukštos įtampos oro linija, o ne nuolatinės srovės aukštos įtampos požeminis kabelis), yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi PAV metu buvo nustatytos visos aplinkybės ir visokeriopai įvertintas planuojamos Linijos poveikis visiems aplinkos elementams. Pareiškėja Skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių ar poveikio, kuris nebūtų buvęs įvertintas. Pareiškėjos siūloma Linijos vietos alternatyva patenka į Marijampolės rajono ir Kalvarijos savivaldybių teritorijas, kuriose tiek pagal Lietuvos Respublikos, tiek pagal minėtų savivaldybių teritorijų bendrųjų planų sprendinius nėra numatyta aukštos įtampos 400 kV elektros energijos perdavimo oro linijos statyba. Tuo tarpu PAV ataskaitoje kaip priimtiniausia išrinkta juostos subalternatyva B1, kaip ir visos kitos svarstytos alternatyvos, visiškai atitinka Lietuvos Respublikos, Alytaus rajono savivaldybės, Lazdijų rajono savivaldybės teritorijos bendruosius planus. Linijos statybos vieta taip pat numatyta Nacionalinėje energetikos strategijoje. Be to, vertinant pareiškėjos siūlomą teritorinę alternatyvą, kuri poveikio aplinkai požiūriu buvo įvertinta PAV ataskaitoje, nustatyta, kad siūlomos juostos poveikis gamtinei aplinkai bus toks pats kaip juostos subalternatyvos B1. Pažymėjo tai, kad pagal pareiškėjos siūlomą teritorinę alternatyvą Linija Lietuvos-Lenkijos valstybių sieną kirstų ne Lazdijų rajono, bet Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, o tai iš esmės prieštarautų tarp Lietuvos ir Lenkijos valstybių pasiektam susitarimui. Keisti Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos kirtimo vietą, ją parenkant Kalvarijų savivaldybėje, buvo nepriimtina ir saugomų teritorijų atžvilgiu, nes Kalvarijos teritorijoje pasienyje yra saugoma „Natura-200“ teritorija – 2000 ha Kalvarijos biosferos poligonas. Atliekant PAV, galimas Linijos poveikis aplinkai buvo išsamiai įvertintas įvairiais aspektais, t. y. aplinkos orui, vandenims, kitiems aplinkos komponentams: dirvožemiui, žemės gelmėms, kraštovaizdžiui, saugomoms gamtinėms teritorijoms, augmenijai, gyvūnijai, kultūros paveldo vertybėms, visuomenės sveikatai, turizmui ir kitai planuojamai ūkinei veiklai. Išsamiai išanalizavus planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai PAV ataskaitoje taip pat buvo numatytos atitinkamos šį poveikį mažinančios priemonės. Atlikus elektros energijos perdavimo oro linijos ir požeminio kabelio statybos alternatyvų palyginimą įvairiais aspektais nustatytas reikšmingas oro linijos pranašumas, kadangi mažesnis poveikis aplinkai, nes gruntas galimai gali būti nukasamas tik atskiruose nedideliuose plotuose, o ne ištisai visoje statybos juostoje, nereikalaujama trasos ruože visiškai iškirsti medžius, mažesni apribojimai ūkinei veiklai, kai tuo tarpu virš požeminių kabelių trasos jokie žemės kasimai yra neleidžiami, žymiai lengviau ir pigiau aptikti bei pašalinti gedimus, lengvesnis statybos/montavimo darbų atlikimas, nuo 5 iki 10 kartų mažesnė statybos kaina. Suinteresuota visuomenė per visą PAV procesą buvo tinkamai informuojama apie PAV procedūras. Informacija apie parengtą PAV programą, ataskaitą ir viešą supažindinimą su ja buvo skelbta vietiniuose laikraščiuose, savivaldybių ir seniūnijų skelbimų lentose, internete, susipažinti su dokumentais buvo galima PAV dokumentų rengėjo Sweco būstinėje, savivaldybėse, seniūnijose, internete, taip pat vyko informacinės konferencijos, buvo platinami specialūs informaciniai bukletai ir pan. Be to, apie vykdytas PAV procedūras Rudaminos bendruomenės pirmininkė R. C. bei kiti bendruomenės atstovai buvo ne kartą informuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštais. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjos argumentai dėl PAV procedūrų pažeidimo yra nepagrįsti, atsakovas, atlikdamas PAV procedūras preciziškai laikėsi teisės aktų reikalavimų. Atsakovo nuomone, pareiškėja, pateikdama teismui skundą, kuriame kelia tuos pačius klausimus, kurie buvo išsamiai išanalizuoti ir atsakyti tiek Sweco, tiek Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, tiek Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos, tiek Alytaus RAAD raštuose, be to, papildomai įvertinti ir aprašyti tiek PAV ataskaitoje, tiek Sprendime, t. y. keldama tuos pačius klausimus, į kuriuos Pareiškėjams bei jos atstovams jau anksčiau atsakymus buvo pateikusios tiek valstybės institucijos tiek ir PAV ataskaitos rengėjai, nenurodydama jokių naujų teisėtų ir pagrįstų argumentų ir nepateikdama jokių įrodymų apie pažeidžiamas jos teises ir tokiu būdu, inicijuodama nepagrįstą ginčą, nesąžiningai siekia stabdyti ypatingos svarbos strateginio Lietuvos Respublikos Projekto įgyvendinimą, akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teise ir dėl to Pareiškėjos, kaip asmens, piktnaudžiaujančio teise, interesai neturi būti ginami.

12Tretieji suinteresuoti asmenys Litgrid AB, UAB „Sweco Lietuva“, AB Sweco International, LitPolLink Sp. z.o.o., Lietuvos Respublikos energetikos ministerija teismo prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir iš esmės pritarė atsakovo išdėstytiems argumentams dėl skundo nepagrįstumo.

13Litgrid AB atstovai parėžė, jog nebuvo jokio teisinio pagrindo nagrinėti Marijampolės ir Kalvarijos rajonų teritorijas ir jose galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, kadangi aukštesnės galios bendruosiuose planuose elektros linija numatyta tiesti Alytaus ir Lazdijų rajonuose. Bendrieji planai yra privalomi visiems. Atitinkamai, Energetikos ministro 2009-10-12 įsakyme Nr. 1-190 nurodyta planuoti elektros liniją Alytaus apskrityje, kadangi taip suplanuota bendruosiuose planuose. Pareiškėja net neginčijo specialiojo plano, kuris yra patvirtintas, ir kuriame pagal atsakovo sprendimą buvo nustatyta konkreti elektros linijos vieta ir trajektorija. Reiškia, pareiškėja sutinka su elektros linijos konkrečia vieta, nes administracinis aktas yra seniai įsigaliojęs ir viešai paskelbtas.

14Sweco Lietuva atstovas akcentavo, jog PAV ataskaitą parengė licenzijuota įmonė, turinti valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos licenziją atlikti poveikio visuomenės sveikatai veiksnių vertinimą.

15LitPolLink Sp. Z. o. o. pabrėžė oro linijos patikimumą, t. y. nurodė, jog kabelinė linija nėra patikima taip, kaip yra patikima oro linija. Jei įvyktų gedimas kabelyje, jis nustatomas per keletą mėnesių, kai tuo tarpu oro linija suteikia tokią galimybę per vieną dieną, valandomis skaičiuojama galimybė atstatyti elektros tiekimą oro linijomis.

16Tretieji suinteresuoti asmenys Alytaus rajono savivaldybės administracija, Lazdijų rajono savivaldybės administracija, Marijampolės savivaldybės administracija ir Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Alytaus teritorinis padalinys dėl pareiškėjos skundo pagrįstumo palieka spręsti teismui savo nuožiūra.

17Alytaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepime į skundą (T. 3, b. l. 153-155) išdėstė tik savo argumentus dėl pareiškėjos teiginio, kad buvo pažeista PAV procedūra, t. y. trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, atsakovas neprivalėjo gauti Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos išvados, kadangi nuo 2008 m. balandžio 1 d. Alytaus priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba buvo reorganizuota į Alytaus apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą ir tais pačiais metais Lazdijų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba tapo Alytaus APGV struktūriniu padaliniu. Be to, Alytaus APGV gavusi PAV ataskaitą, vertino ne tik poveikį aplinkai Alytaus rajone, bet ir Lazdijų rajone, todėl Lazdijų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, kaip Alytaus APVG struktūrinis padalinys, atskiros išvados ir nepateikė.

18Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į skundą (T. 5, b. l. 32) nurodė, jog ji pagal kompetenciją neatliko jokių veiksmų, susijusių su 400 kV elektros energijos perdavimo oro linijos nuo Alytaus transformatorių pastotės iki Lietuvos-Lenkijos Respublikų valstybinės sienos statybos ir eksploatacijos galimybių PAV procedūromis. Kadangi priimtas procesinis sprendimas šioje byloje neturės įtakos jos teisėms ir pareigoms, teismo prašė nelaikyti šios institucijos trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

19Tretieji suinteresuoti asmenys Kalvarijos savivaldybės administracija, Alytaus visuomenės sveikatos centras ir Valstybės saugomų teritorijų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimų į skundą nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, todėl teismui jų nuomonė dėl skundo pagrįstumo nežinoma.

20Skundas netenkinamas.

21Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. ARV2-5-1810, kuriuo pritarta 400 kV elektros energijos perdavimo oro linijos juostos nuo Žuvinto biosferos rezervato iki Lietuvos – Lenkijos Respublikų valstybinės sienos ties Galadusio ežeru (subalternatyvos B1 dalies) statybai pagal pateiktą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, teisėtumo.

22Ginčijamu sprendimu nuspręsta, kad 400 kV elektros energijos perdavimo oro linijos nuo Alytaus transformatorinių pastotės iki Lietuvos-Lenkijos Respublikų valstybinės sienos statyba ir eksploatacija leistina pagal optimaliausią juostos subalternatyvą B1, pateiktą PAV ataskaitoje.

23Planuojamos ūkinės veiklos veikos poveikio aplinkai vertinimo procesą, šio proceso dalyvių tarpusavio santykius reglamentuoja Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-06-23 įsakymu Nr. D1-311 patvirtintas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), 2005-12-23 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-636 patvirtinti Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos nuostatai (toliau – ir Nuostatai).

24Poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai (PŪVPAVĮ 3 str. 1 d.). Kai planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą, turi būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas (PŪVPAVĮ 3 str. 1 d. 1 p., 7 str. 1 d. 1 p.). Planuojama ūkinė veikla, nurodyta ginčijamu sprendimu, patenka į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedu numatytos Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis privalo būti vertinamas, rūšių sąrašo 8.8 p.nurodytą veiklą (antžeminių elektros linijų tiesimas, kai įtampa – 110 kV ar aukštesnė, o linijos ilgis – 15 ir daugiau kilometrų), todėl buvo privalu atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Jį atlikus, ginčijamu sprendimu buvo leista vykdyti 400 kV elektros energijos perdavimo oro linijos nuo Alytaus transformatorių pastotės iki Lietuvos-Lenkijos Respublikų valstybinės sienos statybą ir eksploataciją pagal optimaliausią juostos subalternatyvą B1, pateiktą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje.

25Pareiškėja asociacija „Rudaminos bendruomenė“ įsteigta 2005-04-27, jos buveinė –Rudaminos miest. Lazdijų r. sav. (I t., b. l. 18). Remiantis asociacijos įstatais, jos tikslas –koordinuoti viešuosius interesus, suburti Rudaminos miestelyje gyvenančius ar kitaip su Rudamina susijusius asmenis bendruomenės problemoms spręsti, valdžios institucijose ginti Rudaminos bendruomenės interesus (I t., b. l. 19).

26Suinteresuotos visuomenės teisė dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese įtvirtinta teisės aktais. PŪVPAVĮ 2 str. 10 p. apibrėžta suinteresuotos visuomenės sąvoka, jame nurodyta, jog suinteresuota visuomenė – tai visuomenė, kuriai planuojama ūkinė veikla darys ar gali daryti poveikį arba kuri yra suinteresuota planuojama ūkine veikla. Pagal šį apibrėžimą ir nevyriausybinės organizacijos, dalyvaujančios sprendžiant aplinkos apsaugos problemas ir veikiančios pagal Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus, laikomos suinteresuota visuomene.

27Teisę ginti viešąjį interesą pareiškėja, be kita ko, kildina iš Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (toliau – ir Orhuso konvencija). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalis atitinkamais atvejais gali suteikti teisę visuomeninei organizacijai kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-1775/2006, 2010 m. gruodžio 9 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556-393/2010 ir kt.). Tačiau pabrėžtina, kad Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalis gali būti tiesiogiai taikoma tik sprendimams, veiksmams ar neveikimui, patenkančiam į Konvencijos 6 straipsnio taikymo sritį. Konvencijos 6 straipsnis taikytinas priimant sprendimus, ar leisti Konvencijos I priede išvardytas planuojamos veiklos rūšis (Konvencijos 6 str. 1 d. a p.); taip pat, vadovaujantis nacionaline teise, sprendimams dėl I priede neišvardytų planuojamų veiklos rūšių, galinčių turėti didelį poveikį aplinkai. Šiuo tikslu Šalys nustato, ar tokiai planuojamai veiklos rūšiai šios nuostatos taikytinos (Konvencijos 6 str. 1 d. b p.). Konvencijos I priedo 20 dalyje nurodyta „bet kokia veiklos rūšis, nenurodyta 1-19 dalyse, tais atvejais, kai, vadovaujantis nacionalinės teisės aktais, visuomenės dalyvavimas įgyvendinamas taikant poveikio aplinkai vertinimo procedūrą“. Taigi į Konvencijos I priedo ir, atitinkamai, į Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies a punkto bei Konvencijos 9 straipsnio 2 dalies veikimo sritį gali patekti ir tokia veikla, kuriai pagal nacionalinę teisę numatyta poveikio aplinkai vertinimo procedūra, teisė dalyvauti kurioje suteikiama ir visuomenei.

28Planuojamą elektros liniją numatoma tiesti šalia Rudaminos miestelio, tai patvirtina planuojamos tiesti linijos žemėlapis (I t. b. l. 38), Specialusis planas (l. 231), Poveikio aplinkai vertinio Ataskaitos grafiniai duomenys (PAV Ataskaita, Knyga L-2, l. 285). Yra duomenų, jog kai kurių bendruomenės narių žemės sklypai patenka į planuojamos ūkinės veiklos teritoriją, tai patvirtina administracinės bylos, kuriose ginčijami administraciniai aktai dėl servitutų nustatymo (pvz., administracinės bylos Nr. Ik-778-422/2012, Ik-777-414/2012, Ik-773-505/2012 ir t. t.).

29Įvertinus šiuos duomenis ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog pareiškėja yra suinteresuota ginčo objekto planuojama ūkine veikla, todėl turi teisę kreiptis į teismą, gindama bendruomenės interesus.

30Pareiškėjos skundas grindžiamas visuomenės informavimo ir dalyvavimo PAV procedūroje pažeidimais, nesutikimu su elektros jungties technologiniu sprendimu dėl perdavimo linijos statybos būdo (antžeminės oro linijos statybos) ir linijos tiesimui parinktos vietos (teritorijos), taip pat sprendimo neteisėtumas siejamas su pažeistomis poveikio aplinkai procedūromis bei sprendimo paskelbimo reikalavimų pažeidimais.

312009 m. spalio 12 d. energetikos ministras įsakymu Nr. 1-190 „Dėl 400 kV elektros energijos perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė – Lenkijos Respublikos siena“ statybos specialiojo plano rengimo“ priėmė sprendimą pradėti rengti Lietuvos-Lenkijos elektros perdavimo jungties statybos specialųjį planą, o AB „Lietuvos energija“ (jos teisių perėmėja – AB „Litgrid) leisti atlikti planavimo organizatoriaus funkcijas. Ši institucija yra ir planuojamos ūkinės veiklos užsakovas.

32Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėju 2009 m. spalio 22 d. pasirašytos sutarties su AB „Lietuvos energija“ pagrindu tapo UAB „Sweco Lietuva“. Minėta įmonė 2009m. gruodžio mėn. parengė „400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus transformatorių pastotės iki Lietuvos- Lenkijos Respublikų valstybinės sienos statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo programą (toliau – ir PAV Programa), kurią atsakinga už poveikio aplinkai vertinimą institucija – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2010-03-17 raštu Nr. ARV2-5-439 (PAV Programa, l. 171) patvirtino.

332010 m. birželio mėn. UAB „Sweco Lietuva“ parengė ginčo objekto poveikio aplinkai vertinimo Ataskaitą ( Knyga L-1, Ataskaitos tekstas, Knyga L-2, Ataskaitos priedai).

34Dėl Sprendimo paskelbimo reikalavimų pažeidimo

35Pareiškėja skunde nurodė, jog atsakovas Sprendimo nepaskelbė įstatymų nustatyta tvarka, nes skundžiamas sprendimas yra norminis aktas, todėl jis turėjo būti paskelbtas „Valstybės žiniose“. Šie argumentai yra paneigti 2011-09-14 Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi šioje byloje (IV t., b.l. 13-19). 2012-03-02 nutartimi Lietuvos vyriausiasis teismas pripažino, jog Sprendimas buvo paskelbtas įstatymo nustatyta tvarka 2011-01-03 atsakovo interneto tinklalapyje bei vietinėje ir respublikinėje spaudoje, iš esmės laikantis viešo paskelbimo procedūrų, tik atkreipė dėmesį į tai, kad 2011-01-12 atsakovo tinklalapyje Sprendimas buvo koreguotas ( IV t., b.l. 79-83).

36Remiantis šia ir kitomis nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjai Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo atnaujintas terminas ginčyti minėtą sprendimą, todėl konstatuotina, jog neesminiai procedūriniai pažeidimai neužkirto kelio kreiptis į teismą ir pareiškėjos argumentai, siejami su netinkamu Sprendimo paskelbimu, nesudaro pagrindo jo neteisėtumui konstatuoti.

37Dėl visuomenės ir suinteresuotos visuomenės teisių pažeidimo

38Pareiškėjos manymu, suinteresuota visuomenė per visą PAV procesą nebuvo tinkamai informuojama apie SPAV, PAV programos patvirtinimą, PAV ataskaitą ir priimtą sprendimą. Teismas, atmesdamas šiuos pareiškėjos argumentus pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog PAV rengėjas nuo pat PAV proceso pradžios ėmėsi įvairių priemonių, kad visuomenė ankstyviausioje PAV proceso stadijoje sužinotų apie planuojamą statyti EEPOL ir galėtų susipažinti su visais rengiamais dokumentais, aktyviai dalyvauti PAV procese, teikti motyvuotus pasiūlymus.

39Orhuso konvencija ir PŪVPAV įstatymas numato visuomenės teisę ir pareigą dalyvauti PAV procese ir gauti informaciją apie galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai tuo tikslu, kad aplinkos klausimais būtų priimami kokybiški sprendimai ir būtų gerinamas jų įgyvendinimas (Orhuso konvencijos preambulė, PŪVPAV įstatymo 2 str. 10 d., 5 str. 1 d. 5 p., 6 str. 5 d., 7 str. 9 d., 8 str. 12 d., 9 str. 3 d., 10 str. 1 d. ir 4 d., 13 str.). Visuomenės informavimo apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą ir jos dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarką ir procedūras nustato Aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-370 patvirtinto Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos Aprašo nuostatos.

40Visuomenės informavimo procedūrų tikslas yra sudaryti tinkamas sąlygas visuomenei susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą ir dalyvauti nustatant tokios veiklos galimą poveikį aplinkai bei jį kuo labiau sumažinant.

41Aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-370 patvirtinto Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo 8 punkte numatyta, jog užsakovas ar PAV dokumentų rengėjas ir atsakinga institucija turi pranešti visuomenei apie atrankos išvadą, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai tos planuojamos ūkinės veiklos, kuri įrašyta į PAV, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą, arba jeigu planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai pareikalauja, o atsakinga institucija nusprendžia, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir tos planuojamos ūkinės veiklos, kuri neįrašyta į PAV, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą ir šiame punkte nurodytą sąrašą, apie parengtą planuojamos ūkinės veiklos PAV programą bei kitais šiame Tvarkos apraše numatytais atvejais. Tvarkos 18 punkte numatyta, jog užsakovas ar PAV dokumentų rengėjas 9, 12 ir 14 punktuose nurodytą informaciją turi paskelbti miesto (-ų) ar rajono (-ų), kuriame planuojama vykdyti ūkinę veiklą, spaudoje ir respublikinėje spaudoje, esant galimybei, – per radiją ir televiziją, užsakovo tinklalapyje, taip pat savivaldybės (seniūnijos), kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, skelbimų lentoje, su savivaldybės (seniūnijos) informacine žyma apie gavimo faktą ir datą, pasiūlymus pateikusiems suinteresuotos visuomenės atstovams pranešti raštu (registruotu laišku).

42Informacija apie parengtą PAV programą skelbta laikraščiuose 2010-01-23 ,,Respublika“, 2010-01-22 „Lazdijų žvaigždė“, 2010-01-22 ,,Miesto laikraštis“, 2010-01-22 Alytaus ir Lazdijų r. savivaldybių ir Alytaus, Miroslavo, Kriokialaukio, Simno, Lazdijų miesto, Lazdijų, Krosnos, Šeštokų, Teizų ir Būdviečio seniūnijų skelbimų lentose, projekto koordinatoriaus LitPol Link Sp. z o.o. interneto svetainėje: http://www.litpol-link.com/lt/aplinkosauga/pav-dokumentai/lietuva/, atsakingos institucijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento interneto svetainėje. Su parengta PAV programa buvo galima susipažinti PAV dokumentų rengėjo UAB „Sweco Lietuva“ būstinėje, Alytaus rajono savivaldybėje, Alytaus, Simno, Miroslavo, Kriokialaukio seniūnijose; Lazdijų rajono savivaldybėje, Lazdijų miesto, Lazdijų, Krosnos, Šeštokų, Teizų Būdviečio seniūnijose; projekto koordinatoriaus LitPol Link Sp. z o.o. interneto svetainėje http://www.litpol-link.com/lt/aplinkosauga/pav-dokumentai/lietuva/ (PAV programa, IV dalis – PAV programos derinimo dokumentai).

43Apie atliktą 400 kV elektros energijos perdavimo oro linijos nuo Alytaus transformatorių pastotės iki Lietuvos-Lenkijos Respublikų valstybinės sienos statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimą, parengtą ataskaitą bei planuojamą viešą svarstymą buvo skelbta 2010-06-25 Lazdijų r. laikraštyje „Lazdijų žvaigždė“ Nr. 26 (704) (440 kV elektros energijos perdavimo oro linijos nuo Alytaus transformatorių pastotės iki Lietuvos-Lenkijos Respublikų valstybinės sienos statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita (toliau – ir Ataskaitos knyga L1 ir/arba L2) l. 354), 2010-06-26 laikraštyje „Lietuvos žinios“ Nr. 143 (12672) (Ataskaitos knyga L1, l. 355), 2010-06-26 Alytaus r. laikraštyje „Alytaus naujienos“ Nr. 117 (11709) (Ataskaitos knyga L1, l. 356), 2010 m. birželio mėn. Krosnos miestelio laikraštyje „Saugok šeimą“ Nr. 1 (Ataskaitos knyga L1, l. 357), Alytaus, Lazdijų rajono savivaldybių skelbimų lentose, taip pat Alytaus rajono savivaldybės Alytaus, Miroslavo, Kriokialaukio ir Simno seniūnijų skelbimų lentose, Lazdijų rajono savivaldybės Lazdijų miesto, Lazdijų, Krosnos, Šeštokų, Teizų ir Būdviečio seniūnijų skelbimų lentose (Ataskaitos knyga L1, l. 350-353). Susipažinti su parengta PAV ataskaita buvo galima PAV dokumentų rengėjo UAB „Sweco Lietuva“ būstinėje, taip pat Alytaus r. savivaldybėje (Alytaus r, savivaldybėje, Alytaus, Simno, Miroslavo, Kriokialaukio seniūnijose) ir Lazdijų r. savivaldybėje (Lazdijų r. savivaldybėje, Lazdijų miesto, Lazdijų, Krosnos, Šeštokų, Teizų, Būdviečio seniūnijose) bei projekto koordinatoriaus LitPol Link Sp. Z.o.o. interneto svetainėje http://www.litpol-link.com/lt/aplinkosauga/pav-dokumentai/lietuva/. Iki viešo PAV ataskaitos svarstymo su visuomene motyvuotų pasiūlymų dėl parengtos PAV ataskaitos PAV dokumentų rengėjas negavo. Nuo 2010-06-29 iki 2010-07-14 PAV rengėjas teikė atsakymus į iki viešo svarstymo gautus visuomenės atstovų pasiūlymus (Ataskaitos knyga L1, l. 345-348).

44PAV ataskaitos viešas pristatymas vyko: 2010-07-13 Alytaus r. sav. Miroslavo sen., Kriokialaukio sen. (Ataskaitos knyga L1, l. 389-399), 2010-07-14 Simno sen. (Ataskaitos knyga L1, l. 406-416); 2010-07-16 Alytaus rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje ir Alytaus seniūnijoje (Ataskaitos knyga L1, l. 428-438); 2010-07-14 Lazdijų r. sav. Krosnos sen. (Ataskaitos knyga L1, l. 400-405), 2010-07-15 Šeštokų sen. (Ataskaitos knyga L1, l. 422-427), 2010-07-15 Būdviečio sen. (Ataskaitos knyga L1, l. 417-421), 2010-07-19 Teizų sen. (Ataskaitos knyga L1, l. 439-449), 2010-07-19 Lazdijų rajono savivaldybėje, Lazdijų miesto seniūnijoje, Lazdijų seniūnijoje. PAV rengėjas parengė specialų informacinį bukletą (1000 egzempliorių), kuriame informuojama apie planuojamą ūkinę veiklą, jos galimus poveikius, projekto eigą, galimybes visuomenei susipažinti su PAV dokumentacija ir dalyvauti PAV procese, išplatintas visuomenei seniūnijose ir savivaldybėse. Planuojamos elektros linijos PAV rezultatai 2010-07-27 pristatyti Lazdijų r. sav. administracijai dalyvaujant planuojamos veiklos organizatoriui, projekto koordinatoriui, PAV dokumentų rengėjui ir žiniasklaidos atstovams.

45Projekto organizatoriai surengė dvi informacines konferencijas apie projektą: 2009-05-15 Jaczne, Lenkijoje ir 2009-10-23 Alytuje, kad sudarytų sąlygas ankstyvame planavimo etape vietos valdžios, visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovams susipažinti su projektu, pateikti pastabas ir dalyvauti diskusijose. Konferencijoje Lietuvoje dalyvavo Alytaus RAAD, Alytaus ir Lazdijų rajonų savivaldybių ir seniūnijų, Alytaus apskrities viršininko administracijos, Metelių regioninio parko, Lietuvos ornitologų draugijos, žiniasklaidos ir kitų organizacijų atstovai.

46Apie planuojamą veiklą 2010-06-29 viešinta dienraščio ,,Lietuvos rytas“ tinklalapyje (www.lrytas.lt), Delfi tinklalapyje (www.delfi.lt), 2007-07-23 Cika tinklalapyje (www.cika.lt), 2010-07-07 Lazdijų rajono laikraščio „Dzūkų žinios“ tinklalapyje (www.dzukuzinios.lt), 2010-09-07 Lietuvos naujienų agentūros „Elta“ tinklalapyje (www.elta.lt).

47Alytaus RAAD 2010-10-25 apie gautą PAV ataskaitą paskelbė savo interneto tinklalapyje http://ard.am.lt/VI/index.php#a/515.

48Alytaus RAAD PAV proceso metu gavo suinteresuotos visuomenės pasiūlymus. Alytaus RAAD, vadovaudamasis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 10 str. 4 dalimi, 2010-12-10 raštu Nr. ARV2-51732 pakvietė pasiūlymus teikusius visuomenės atstovus, poveikio aplinkai vertinimo subjektus, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją ir planuojamos ūkinės veiklos užsakovą 2010-12-17 atvykti į Alytaus RAAD aptarti suinteresuotos visuomenės pasiūlymus (pasitarimo protokolas 2010-12-17, Nr. ARV4-18).

49Teisėjų kolegija, neturi pagrindo sutikti su tuo, kad visuomenė buvo informuojama apie PAV pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

50Teismas pažymi, jog Orhuso konvencija suteikia teisę nustatyta tvarka suinteresuotai visuomenei gauti informaciją aplinkos klausimais, konkrečiu atveju, dėl planuojamos ūkinės veiklos ir jos leistinumo vertinimo procedūrų. Visuomenė turi teisę dalyvauti sprendimų priėmime, teikdama pasiūlymus, reikšdama nuomonę, išsakydama pretenzijas, tačiau kompetentingai institucijai, kuriai teisės aktų nustatyta tvarka pavesta spręsti dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje (ar neleistinumo) visuomenės nuomonė nėra privaloma.

51Pareiškėjos argumentai dėl 2012 m. balandžio 16 d. „Lazdijų žvaigždės“ Nr. 16 skelbime pateiktos klaidinančios informacijos atmestini. Minėtame skelbime, kuriame buvo nurodoma ne 400 kV, o 400 kW oro linijos tiesimas buvo skelbiama apie Specialiojo plano Strateginio poveikio aplinkai vertinimo ( toliau- ir SPAV) Ataskaitą ( IV t., b.l. 182). Teismas pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas – sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pagal pateiktą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, todėl šioje byloje nėra nagrinėjamas Specialiojo plano, SPAV procedūrų teisėtumo klausimas.

52Teisės aktai, reglamentuojantys visuomenės dalyvavimą PAV procese nenumato, jog spaudoje būtų paskelbti ir grafiniai PŪV duomenys, todėl pareiškėjos argumentai dėl to, kad spaudoje nebuvo spausdinami Linijos alternatyvų žemėlapiai ( jų ištraukos) nepagrįsti. Teismo vertinimu, poveikio aplinkai vertinimo faktinių duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad apie PAV dokumentus buvo paskelbta tinkamai, skelbtoje informacijoje buvo aiškiai išdėstyta visuomenės teisė su parengta PAV programa, PAV ataskaita susipažinti tiek minėtų dokumentų rengėjo būstinėje, tiek projekto koordinatoriaus interneto svetainėje, tiek konkrečiose savivaldybėse ir seniūnijose. Buvo laikomasi šio pobūdžio projektų supažindinimui Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-370 patvirtintame Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos apraše nustatytų terminų, todėl pareiškėjos argumentai dėl šių aplinkybių atmestini. Byloje visuomenės informavimo ir dalyvavimo PAV procedūrose pažeidimai nenustatyti.

53Dėl elektros jungties statybai netinkamai parinktos vietos/ teritorijos

54Pareiškėjos teigimu, priimant ginčijamą sprendimą, turėjo būti atsižvelgta į jų siūlomą, atitinkančią šiuolaikines technologijas ir Vakarų Europos praktiką, alternatyvą, pagal kurią 400 kV elektros energija būtų tiekiama nuolatinės srovės aukštos įtampos požeminio kabelio būdu ir ją tiesiant būtų maksimaliai panaudotos jau esamos infrastruktūros (elektros linijos, keliai, geležinkeliai). Pagal visuomenės siūlymą atkarpoje Alytus-Šeštokai Linija turėtų būti sugretinta su jau esama 110 kV EEPOL, o nuo Šeštokų seniūnijos Oleandrų kaime esančios elektros pastotės Linija toliau eitų išilgai geležinkelio per Lazdijų rajono savivaldybės bendrajame plane jau numatytą pramoninės paskirties Šeštokų-Mockavos teritoriją bei Kalvarijos savivaldybės bendrajame plane numatytus į Lenkijos Respubliką vedančius infrastruktūros koridorius. Pareiškėjos teigimu, jos siūloma alternatyva elektros energijos jungtį leistų sutrumpinti maždaug 8 km ir Lietuvai sutaupytų 3,2 mln. eurų ir būtų išsaugota gamtine įvairovė, išskirtiniu kraštovaizdžiu ir kultūros paveldu turtinga Lazdijų rajono dalis.

55Pareiškėjos siūlomos alternatyvos esmė – rekonstruoti jau esamą Alytus-Šeštokai 110 kV elektros liniją ir sujungti ją su Kalvarijos bendrajame plane numatytais infrastruktūros plėtros koridoriais (I t., b. l. 151-152).

56Kaip matyti iš PŪV juostų alternatyvų žemėlapio, subalternatyva B1 teritorijos Alytus-Šeštokai dalyje yra sugretinama su esama 110 kV elektros perdavimo linijos trasa Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje (PAV Ataskaita, Knyga L-2, l. 285). Pareiškėjai iš esmės siekia, kad Linija būtų tiesiama Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijoje, aplenkiant Lazdijų rajono savivaldybės teritoriją.

57Nustatyta, jog 400 kV elektros perdavimo linija numatyta Lietuvos Respublikos bendrajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2002-10-29 nutarimu Nr. IX-1154. Bendruoju planu privalo remtis ūkio šakų (sektorių) plėtros strategijos, kiti valstybės institucijų rengiami strateginiai planai ir programos. Nacionalinėje energetikos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046, numatyta, kad energetinis saugumas, konkurencingumas, darni energetikos sektoriaus plėtra ir efektyvus energijos naudojimas yra Lietuvos energetikos strateginiai tikslai, todėl siekiama ne vėliau kaip iki 2012 m. Lietuvos aukštos įtampos elektros tinklus sujungti su Skandinavijos šalių ir Lenkijos tinklais. Nurodoma, kad iki naujos atominės elektrinės eksploatavimo pradžios Baltijos šalių elektros energetikos sistemas sujungus su Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių energetikos sistemomis, bus galima naudotis Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių rezervinėmis galiomis. Nespėjus pastatyti reikalingų jungčių, didelės galios blokų rezervavimo klausimus tektų derinti su Rusijos jungtine elektros energetikos sistema. Nacionalinės energetikos strategijos 30 punkto 3pp. nurodyta, jog siekiant efektyvios elektros rinkos, visomis galimomis ekonominėmis ir politinėmis priemonėmis būtina skatinti ir kuo skubiau pastatyti galingas jungtis su Lenkijos ir Švedijos elektros energetikos sistemomis (investicijos atitinkamai apie 1,5 ir 1,4 mlrd. litų). Šios jungtys ateityje sudarytų galimybę Baltijos šalims integruotis į Vakarų Europos elektros energijos rinką. Nacionalinės energetikos strategijos 31 punkte nurodyta, jog Elektros energetikos sektoriaus plėtros tikslams – užtikrinti elektros energijos tiekimo strateginį patikimumą ir integraciją į ES rinką – įgyvendinti būtina: iki 2012 m. pastatyti strategines jungtis su Lenkija ir Švedija (3 p.), iki 2015 m. įgyvendinti technines priemones, reikalingas Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizuotam darbui su UCTE sistema (4 p.). 2002 m. spalio 10 d. priimtu Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymu elektros perdavimo jungčių į Lenkiją ir Švediją pastatymas yra priskirtas prie ypatingą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių projektų, kuris siejamas su pagrindiniu Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos uždavinio įgyvendinimu, o būtent, neribotą laiką, nepriklausomai, saugiai ir patikimai aprūpinti Lietuvos vartotojus elektros energija, kurio įgyvendinimui taikomos nacionalinio saugumo interesus užtikrinančios specialiosios saugumo priemonės (Įstatymo 6 str. 1 d., 2 d. 2 p., 3 p., 3 d.). Vertinant teisinį šio projekto reglamentavimą ir svarbą visuomenės interesams, darytina išvada, jog šis projektas skirtas tenkinti visos Lietuvos viešąjį interesą.

58Nors pareiškėja teigia, jog minėtos Linijos statyba pirmąkart teisiškai reglamentuota buvo tik priėmus Vyriausybės 2011-02-23 nutarimą Nr. 1442, o elektros energijos perdavimo būdas (oru) buvo numatytas dar vėliau, tačiau šiuos teiginius paneigia faktiniai duomenys. 400 kV elektros energijos jungties statybos būtinumas, linijos trasos pastatymo būdas ir preliminari jos vieta įtvirtinta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2002-10-29 nutarimu Nr. IX-1154, sprendiniais. Bendrojo plano „Energetikos infrastruktūra“ skyriuje nurodyta, jog integravimuisi į tarptautines energetikos rinkas numatoma pastatyti galingą jungtį su Lenkija integracijai į Vakarų Europos valstybių elektros energijos sistemą ir tuo užtikrinti Lietuvos elektros energijos sistemos darbo patikimumą nuosekliai mažinant priklausomybę nuo Rusijos elektros energijos sistemos (EES) (18 d. 2 p.), energetikos srityje išskiriamas kaip esminis integravimosi į bendrą Vakarų Europos energetikos sistemą būdų ir veiksmų įgyvendinimo prioritetas (37 d.) (V t., b. l. 61, 62). 400 kV galios aukštos įtampos elektros tinklų oro linija numatyta Bendrojo plano grafinėje dalyje – Techninės infrastruktūros plane, kuri pažymėta geltona spalva, einanti per Alytaus ir Lazdijų savivaldybės teritorijas, ties jos sutartiniu ženklu padarytas įrašas „400 kV aukštos įtampos elektros tinklų oro linija“ (V t., b. l. 47, 50-67, 68).

59400 kV aukštos įtampos elektros tinklų oro linija numatyta ir Alytaus rajono savivaldybės bei Lazdijų rajono savivaldybės teritorijų patvirtintuose bendruosiuose planuose (Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2009-03-24 sprendimas Nr. K-79, Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2008-12-05 sprendimas Nr. 5TS-648 ) (IV t., b. l. 196-197) (PAV ataskaita. Knyga L-l, 40 psl. Knyga L-2. 2 grafinis priedas).

60Taigi administracinėje byloje esami duomenys patvirtina, jog Planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) (400 kV aukštos įtampos elektros tinklų linijos) statybos būdas (oru ) buvo įtvirtintas 2002 m. priimtu norminiu teisės aktu – bendruoju planu, 2009-10-12 Lietuvos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-190 nuspręsta pradėti rengti 400 kV elektros energijos perdavimo oro linijos nuo Alytaus transformatorių pastotės iki Lietuvos-Lenkijos Respublikų valstybinės sienos statybos Alytaus apskrityje specialųjį planą. 2011-08-30 Lietuvos energetikos ministro įsakymu Nr.1-211 patvirtintas minėto objekto statybos specialus planas, todėl pareiškėjos argumentai, jog PŪV būdą ir vietą konkrečiu atveju nustatė privačių interesų turintys juridiniai asmenys (PŪV organizatorius, PŪV rengėjas), o ne teisės aktai, yra nepagrįsti.

61Bendrasis planas yra norminis teisės aktas. Bendruoju planu privalo remtis ūkio šakų (sektorių) plėtros strategijos, valstybės institucijų rengiami strateginiai planai ir programos. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad bendrasis planas – teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai, kurie konkretizuojami žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais. Teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnis, numatantis bendrojo teritorijų planavimo objektus ir uždavinius išskiria šiuos planavimo objektus: valstybės teritoriją, apskrities teritoriją, savivaldybės teritorijas. Tuo pačiu straipsniu kaip vienas iš esminių bendrojo teritorijų planavimo uždavinių yra nurodomas – teritorijų, kuriose būtų plėtojami komunikaciniams koridoriams, inžinerinei bei susisiekimo infrastruktūrai ir kitiems visuomenės poreikiams tenkinti reikalingi objektai, rezervavimas (7 str. 7 p.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (11 str. 7 p., 18 str. 2 d.) žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi neprieštarauti aukštesnio lygmens dokumentams, konkrečiu atveju – Lietuvos Respublikos, apskrities ir rajono lygmens bendriesiems planams. Visuomenės alternatyvos pateikimo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcijoje buvo nurodyta, kad specialieji planai rengiami, kai būtina detalizuoti bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog Respublikos bendrojo plano sprendiniais buvo rezervuota teritorija visuomenės poreikiams tenkinti reikalingo objekto 400 kv elektros linijos nutiesimui ir bendrajame plane nustatytų sprendinių detalizavimas galimas bendrajame plane pažymėtų administracinių teritorinių vienetų, apibrėžiančių dokumentų lygmenį, ribose. Taigi ginčo objekto tiesimas konkrečiu atveju pagal teritorijų planavimo dokumentus yra galimas Alytaus ir Lazdijų rajono savivaldybių teritorijų ribose, o pareiškėjos pasiūlymai elektros liniją tiesti kitų savivaldybių teritorijose prieštarauja imperatyvioms Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms (2 str. 1 d., 11 str. 7 p., 18 str. 2 d.).

62Pagal administracinėje byloje esamus duomenis (bendrųjų planų ištraukas, žemėlapių ištraukas, PAV dokumentus) (I t., b. l. 38, IV t., b. l. 102, V t., b. l. 68) matyti, jog pareiškėjų siūloma trasa patenka į Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybių teritorijų ribas. Tiek Marijampolės savivaldybės tarybos 2008-10-27 sprendimu patvirtintame Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrajame plane, tiek 2009-06-18 Kalvarijos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-46-39 patvirtintame bendrajame plane 400 kV galios aukštos įtampos elektros tinklų oro linijos statyba nenumatyta (IV t., b. l. 100-102, 103-119, V t. b. l. 6). Marijampolės savivaldybės bendrajame plane (Gudelių ir Igliaukos seniūnijų teritorijose) numatyta 330 kV elektros linija. Minėtų savivaldybių teritorijose pagal patvirtintus bendruosius planus pareiškėjos siūlomos trasos vietoje yra numatytas infrastruktūros koridorius, kuriuo planuojamas transeuropinis Rail Baltica geležinkelis (IV t., b. l. 101-102). Nepakeitus bendrųjų planų sprendinių, šios infrastruktūros negali būti panaudotos projekto įgyvendinimui, nes nėra pritaikytos energijos tiekimui. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo siūlomos elektros linijos alternatyvos įgyvendinimas prieštarautų imperatyvioms jau minėtoms Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms, nes Elektros linijos vieta ir būdas numatyti Respublikos bendrajame plane bei Alytaus ir Lazdijų savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose turėtų būti projektuojami Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybių teritorijose, kuriose nei pagal minėtų savivaldybių bendruosius planus nei pagal Respublikos bendrąjį planą toks projektas nenumatytas, todėl nepakeitus Bendrųjų planų sprendinių, pareiškėjos siūlomos elektros linijos alternatyvos įgyvendinimas iš esmės būtų negalimas. Bendrojo plano sprendinių pakeitimas pagal Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtintas procedūras (10-12 str.) užtruktų ilgą laiką, todėl teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovo argumentais, jog tai prieštarautų nacionalinės energetikos tikslams ir uždaviniams, viešajam interesui bei tarptautiniams įsipareigojimams. Pažymėtina, jog pagal byloje esamus duomenis matyti, jog už elektros jungties statybos darbus atsakinga bendrovė LitPol Link Sp. z.o.o. kreipėsi į Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybių administracijas dėl EEPOL tiesimo galimybių jų teritorijose, iš jų buvo gautas atsakymas, jog numatant EEPOL planuoti Marijampolės rajono ir Kalvarijos savivaldybių teritorijose, reikia atlikti visas su tuo susijusias teritorijų planavimo procedūras pagal galiojančius teisės aktus (PAV ataskaitos knygos L-1 II dalis).

63Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog PAV ataskaitoje parenkant Linijos juostų alternatyvas buvo atsižvelgta į tarpvalstybinių konsultacijų metu tarp Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos priimtą susitarimą, įformintą 2010-04-30 protokolu Nr. D4-50, kuriuo buvo susitarta, jog Linijos kirtimo vieta ties Lietuvos-Lenkijos valstybių siena bus Lazdijų rajone, į šiaurės vakarus nuo Galadusio ežero, numatant vietą buvo atsižvelgta į LR Bendrąjį planą, Lazdijų raj. Savivaldybės bendrąjį planą ir Seinų valsčiaus vietos bendrąjį planą (PAV ataskaita. Knyga L-2. 3 grafinis priedas, 8 tekstinis priedas). Pagal Pareiškėjos siūlomą alternatyvą Linija Lietuvos-Lenkijos valstybių sieną kirstų Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, o tai iš esmės prieštarautų tarpvalstybiniam pasiektam susitarimui.

64Be to, toje vietoje, kurioje pareiškėja siūlo numatyti Liniją, Kalvarijos savivaldybės pasienyje su Lenkija Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2009-07-14 įsakymu Nr. D1-407 buvo įsteigtas Kalvarijos biosferos poligonas (apie 2000 ha), kuris yra priskirtas Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ saugomoms teritorijoms ( Įsakymo 1.3p.). Remiantis PAV Ataskaitos duomenimis Linija pagal subalternatyvą B1 nekerta Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ teritorijų (Ataskaita, Knyga L-2, l. 285). Pagal šią veiklą (400 kV oro linijos tiesimą) ribojančių kriterijų vertinimo schemą, kurioje minėtos teritorijos pažymėtos raudona spalva, akivaizdu, jog parinkti optimaliausią variantą labai sudėtinga, nes į ginčo teritoriją patenka pakankamai daug teritorijos, kurioje planuoti Elektros oro liniją draudžiama) (V t., b. l. 72).

65PAV rengėjo UAB SWECO International atstovas A. V. teismo posėdžio metu argumentuotai paaiškino, jog pareiškėjos siūloma elektros energijos perdavimo alternatyva – pastovios srovės aukštos įtampos požeminis kabelis – yra negalimas tiek dėl techninių, tiek dėl strateginių priežasčių, nes neužtikrins Lietuvos energetikos strateginio tikslo, keliamo jungties su Lenkijos elektros energetikos sistema projektui LitPol Link – susijungimo su kontinentinės Europos energetine sistema sinchroniniam darbui. Pagal bylos duomenis matyti, jog Lietuvos Respublikos energetikos ministerija poveikio vertinimo proceso metu gavusi visuomenės atstovų R. V. ir P. K. siūlymus dėl požeminio kabelio ir juos išnagrinėjusi, 2010-11-23 raštu Nr. (11.2-13)-3-3275 pateikė motyvuotus atsakymus dėl jo negalimumo technologiniu bei strateginiu požiūriu (I t., b. l. 132). Pareiškėja jokių objektyvių duomenų šioms aplinkybėms paneigti teismui nepateikė. Pareiškėjo nurodomi Vakarų Europos pavyzdžiai dėl energetikos projektų įgyvendinimo negali būti laikomi pakankamais argumentais, sudarančiais pagrindą panaikinti ginčijamą sprendimą, nes nėra jokių duomenų, kad nurodomi projektai yra analogiški pagal savo apimtį, strateginę reikšmę, įgyvendinimo sąlygas. Iš PAV ataskaitos matyti, jog visuomenės siūlymai dėl EEPOL alternatyvų buvo tinkamai išanalizuoti ir pagrįstai atmesti (Ataskaitos knyga L1, l. 368-375).

66Teismas pažymi, jog pareiškėja nepaneigė atsakovo, planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo nurodytų argumentų dėl planuojamos ūkinės veiklos vietos ir būdo tinkamumo, nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog pasirenkant jos siūlomą alternatyvą (požeminio kabelio nuolatinės srovės elektros liniją jos nurodytoje vietoje) būtų optimaliausia, užtikrinant aplinkos, visuomenės sveikatos, kultūros vertybių apsaugos, reikalavimus, kad ją pasirinkus būtų padarytas mažiausias poveikis aplinkai, visuomenės sveikatai. PAV Ataskaitoje (Ataskaitos knyga L-2, l. 228-229) yra pateiktas oro linijos ir požeminio kabelio statybos alternatyvus palyginimas, iš kurio matyti, jog dėl trasai reikalingo mažesnio ploto, žemės naudojimo galimų mažesnių apribojimų, gedimų priežasčių pašalinimo operatyvumo, veikimo patikimumo, statybos darbų atlikimo ir kt. nurodytų faktorių, tinkamesnis konkrečiu atveju yra oro linijos statybos būdas, tačiau įstatymas imperatyviai nustato, jog teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu (ABTĮ 3 str. 2 d.), todėl dėl skundo argumentų, susijusių su minėtom aplinkybėm bei dėl ginčo objekto būsimų kaštų ir kitų nurodytų ekonominio ir politinio pobūdžio argumentų nepasisakytina.

67Pagal administracinės bylos duomenis matyti, jog konkrečiu atveju planuojamos ūkinės veiklos procese pasirenkant Linijos vietą pagal subalternatyvą B1 buvo nukrypta nuo Bendrajame plane nurodytos Linijos trajektorijos, tačiau subalternatyvos B1 kryptis atitinka numatytą Bendrajame plane, neišeina iš Lazdijų ir Alytaus savivaldybių bendruosiuose planuose numatytų sprendinių ribų, atsižvelgiant į Teritorijų planavimo įstatyme numatytus bendrojo bei specializuoto planavimo tikslus ir pobūdį, laikytina, jog teisės aktų reikalavimai, parenkant 400 kV elektros energijos perdavimo oro linijos vietą teritorijų planavimo teisės aktų požiūriu nebuvo pažeisti. Vykdant nacionalinės strategijos kryptis reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus, LR bendrojo plano sprendinius, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009-10-12 įsakymą Nr. 1-190, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011-08-30 įsakymu Nr. 1-211 buvo patvirtintas minėto objekto statybos specialusis planas, kuriuo galutinai įtvirtinta 400 kV galios aukštos įtampos elektros linijos statybos vieta ir būdas. Minėtas sprendimas nenuginčytas, galiojantis, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjai neginčijant administracinio akto dėl specialiojo plano patvirtinimo ir specialiojo planavimo procedūrų, pareiškėjos skundo argumentai dėl jos siūlomos Linijos alternatyvos nebeturi teisinės reikšmės ginčijamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose, yra pažymėjęs, jog teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo patenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys: 2011-09-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-465/2011, 2011-10-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2232/2011). Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija nevertina skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su specialiojo planavimo metu atliktomis procedūromis, nes šie klausimai išnagrinėti specialiojo plano sprendiniais, kurie nėra ginčijami. Tuo pačiu pagrindu atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai dėl nacionalinės Energetikos strategijos programos patvirtinimo neteisėtumo ir Energetikos ministro teisės priimti 2009-10-12 įsakymą Nr. 1-190, kuriuo buvo nuspręsta pradėti rengti 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė-Lenkijos Respublikos siena“ statybos Alytaus apskrityje specialųjį planą, leisti akcinei bendrovei „Lietuvos energija“ (past. jos teises šiuo metu perėmusi „Litgrid“ AB) atlikti planavimo organizatoriaus funkcijas rengiant 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė – Lenkijos Respublikos siena“ statybos specialųjį planą.

68Be to, teismo vertinimu, skundo argumentai dėl elektros jungties netinkamai parinktos vietos dėl to, kad nebuvo pasirinkta pareiškėjos siūloma alternatyva, išeina iš ginčijamo sprendimo ribų, nes sprendimu pasisakoma dėl ūkinės veiklos leistinumo ne pareiškėjos siūlomoje, o kitoje vietoje, o tai atitinka atsakingos institucijos, konkrečiu atveju, Aplinkos apsaugos departamento kompetenciją ir įstatymo (PŪVPAVĮ) keliamus tikslus – nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje (PŪVPAVĮ 4 str.), todėl Alytaus regiono aplinkos departamento Sprendime Nr. ARV2-5-1810 pagrįstai nurodoma, jog suinteresuotos visuomenės ir Lazdijų rajono savivaldybės siūlytas EEPOL juostos planavimas Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybių teritorijose išeina už Alytaus RAAD aplinkos apsaugos departamento kontroliuojamos teritorijos ribų ir ji negali būti atsakinga už poveikio vertinimą Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybių teritorijose. Poveikio aplinkai vertinimo procese, remdamasis PAV Ataskaitos duomenimis, Alytaus aplinkos apsaugos departamentas pagal savo kompetenciją nustatė ir įvertino galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai, augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, materialinėms vertybėms ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai, padarydamas išvadą, jog 400 kV elektros linijos statyba ir eksploatacija yra leistina pagal optimaliausią juostos subalternatyvą B1, pateiktą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstu pareiškėjos nurodytą argumentą, jog konkrečiu atveju Sprendimą privalėjo priimti Aplinkos apsaugos agentūra, taigi ABTĮ 89 str. 1 d. 2 p. ginčijamo akto panaikinimo pagrindų nenustatyta.

69Dėl pažeistų poveikio aplinkai vertinimo procedūrų

70Kai kurie poveikio aplinkai pažeidimai siejami su PAV subjektų dalyvavimu PAV procese.

71Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektai yra išvardinti įstatyme. PŪVPAVĮ 5 str. 1 d. 2 p. prie minėtų subjektų priskiria valstybės institucijas, atsakingas už sveikatos apsaugą, priešgaisrinę apsaugą, kultūros vertybių apsaugą, ir savivaldybių institucijas.

72To paties straipsnio 2 dalis numato, jog poveikio aplinkai vertinimo subjektai gali būti ir kitos šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nenurodytos valstybės institucijos, jei jas pakviečia dalyvauti atsakinga institucija ar jos pačios suinteresuotos dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo procese ir atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos pobūdį, mastą ar vietos ypatumus, tam pritaria. Tokiais atvejais atsakinga institucija raštu praneša visiems poveikio aplinkai vertinimo subjektams bei planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui, kokios kitos valstybės institucijos dalyvauja poveikio aplinkai vertinimo procese. Taigi vertinant šią normą, akivaizdu, jog privalomai PAV procese turi dalyvauti ir teikti išvadas dėl planuojamos ūkinės veiklos PŪVPAVĮ 5 str. 1 d. 2 p. išvardinti subjektai, kitų šiame punkte nenurodytų subjektų dalyvavimą lemia atsakingos institucijos pasirinkimas ar jų pačių suinteresuotumas procesu.

73Kaip matyti iš administracinės bylos duomenų, vadovaujantis PŪVPAVĮ 5 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, į PAV procedūrą pagrįstai buvo įtraukti PAV subjektais: Lazdijų rajono savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas, Saugomų teritorijų tarnyba, Alytaus rajono savivaldybės administracija, Alytaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Alytaus visuomenės sveikatos centras, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir pagal kompetenciją teikė išvadas dėl programos, ataskaitos bei planuojamos ūkinės veiklos galimybių PŪVPAVĮ 6 str. 4 d. nustatytos veiklos ribose. PAV programai pritarė visi nurodyti subjektai (Ataskaita, Knyga L-2, l.83-91). PAV Ataskaita buvo suderinta su visais subjektais, kurie iš esmės planuojamai ūkinei veiklai pagal subalternatyvą B1 pritarė (Ataskaita, Knyga L-1, l. 454-466), išskyrus Lazdijų rajono savivaldybės administraciją, kuri pritarė Ataskaitai iš dalies (Ataskaita, Knyga L-1, l. 453). Kaip matyti iš 2010-12-03 Lazdijų rajono savivaldybės administracijos rašto Nr. 1-3573, Lazdijų rajono savivaldybės administracija pritarė tai ataskaitos daliai, kuri vertina 400 kV elektros oro perdavimo liniją, sutapatintą su einančia 110 kV elektros perdavimo linijos trasa, einančia link Alytaus nuo Oleandrų pastotės, dėl likusios 400 kv elektros linijos dalies nuo Alytaus transformatorių pastotės iki Lietuvos-Lenkijos sienos, nurodė, jog laikosi nuomonės, išdėstytos Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2010-09-02 rašte Nr. 1-2578, rašytos PAV rengėjui UAB „Sweco Lietuva“ (IV t., b. l. 95). Iš 2010-09-02 rašto Nr. 1-2581 turinio spręstina, jog Lazdijų rajono savivaldybė nepritarė Linijos tiesimui subalternatyva B1 dalyje nuo Alytaus transformatorių pastotės iki Lietuvos-Lenkijos sienos, jų dėstoma pozicija iš esmės sutampa su pareiškėjos pozicija (IV t., b. l. 170).

74Kaip matyti iš administracinės bylos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, išnagrinėjęs ataskaitą, suinteresuotos visuomenės pateiktas pastabas, pasiūlymus, kreipėsi į PAV rengėją dėl Ataskaitos papildymo ir pataisymo (I t., b. l. 165). Reaguojant į atsakingos institucijos reikalavimą, PAV Ataskaita buvo papildyta tekstine ir grafine medžiaga, „Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studija“, PŪV teritorijos geomorfologinių sąlygų žemėlapiu, PŪV Lazdijų r.sav. teritorijoje fiziniu morfografiniu žemėlapiu, psichosomatinio poveikio vertinimu, motyvuotais paaiškinimais dėl kitų visuomenės keliamų klausimų (I t., b. l. 167-171).

75Poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių funkcijos yra aiškiai reglamentuotos įstatymo. PŪVPAVĮ 6 str. numato, jog atsakinga institucija: koordinuoja poveikio aplinkai vertinimo procesą (1 p.), atlieka atranką, nagrinėja ir tvirtina programas, nagrinėja suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, motyvuotus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, ataskaitas, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl programų, ataskaitų bei planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir priima sprendimą (2 p.), prireikus pasitelkia konsultantus (3 p.). PŪVPAVĮ 10 str. 1 d. numato, kad atsakinga institucija, išnagrinėjusi parengtą PAV ataskaitą, PAV subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, taip pat raštu gautus suinteresuotos visuomenės motyvuotus pasiūlymus, per 25 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos: (a) teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti arba (b) priima sprendimą. Kai PAV subjektų išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių prieštarauja viena kitai ir (ar) atsakinga institucija yra gavusi suinteresuotos visuomenės motyvuotus pasiūlymus. Atsakinga institucija, prieš priimdama sprendimą, kviečia atvykti planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą), PAV dokumentų rengėją, PAV subjektus svarstyti jų išvadas ir (ar) motyvuotus pasiūlymus. Taip pat kviečiami ir motyvuotus pasiūlymus pateikę suinteresuotos visuomenės atstovai (PŪVPAVĮ 10 str. 4 d.).

76Taigi teisinis reglamentavimas įtvirtina atsakingos institucijos pareigą išnagrinėjus poveikio aplinkai dokumentus, įvertinus planuojamos ūkinės veiklos pobūdį aplinkai, priimti sprendimą leisti ar neleisti planuojamą ūkinę veiklą pasirinktoje vietoje, t. y. sprendimo priėmimas yra jos prerogatyva. Poveikio aplinkai vertinimo procesą reglamentuojantys aktai nenumato, jog PAV subjektui nepritariant Ataskaitai, sprendimo priėmimas negalimas. Teismas pažymi, jog Lazdijų rajono savivaldybės siūlymai dėl elektros trasos parinkimo kitoje vietoje (Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybių teritorijose) PAV rengėjo ir atsakingos institucijos buvo motyvuotai atmesti, minėta institucija teisme ginčo dėl to nekelia. PAVĮ 8 str. 9 d. numato, jog jeigu iki programos patvirtinimo savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose. Konkrečiu atveju, planuojama ūkinė veikla yra valstybinio pobūdžio, jos įgyvendinimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose. PAV duomenys patvirtina, jog Lazdijų rajono savivaldybė pritarė PAV programai ( Ataskaita, Knyga L-2, l. 83), Linijos buvimas Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje buvo įtvirtintas savivaldybės tarybos patvirtinto bendrojo plano sprendiniais, taigi minėtos savivaldybės dalinis prieštaravimas atsakingai institucijai nesudarė pagrindo priimti neigiamo sprendimo dėl PŪV pagal subalternatyvą B1. Teismas pažymi, jog į Lazdijų rajono savivaldybės administracijos siūlymus ir pastabas iš dalies buvo atsižvelgta, ginčo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas atsakingai institucijai neleisti planuojamos ūkinės veiklos tuo atveju, kai tam nepritaria (iš dalies pritaria) bent vienas PAV subjektas. Bylos duomenys, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, patvirtina, jog Lazdijų rajono savivaldybės administracijos siūlymai dėl Linijos statybos Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose konkrečiu atveju prieštarautų Bendrųjų planų sprendiniams, minėtos savivaldybės tam prieštaravo (Ataskaitos knyga L1, l. 488, 489), todėl minėti siūlymai, juos apsvarsčius, pagrįstai buvo atmesti.

77Teismas, nagrinėdamas bylą nenustatė, kad būtų pažeistos PŪVPAVĮ reglamentuotos procedūros dėl PAV subjektų, kitų poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių (tame tarpe suinteresuotos visuomenės) dalyvavimo PAV procese. Prieš priimdamas Sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos Alytaus RAAD išnagrinėjo visus gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl planuojamos Linijos statybos ir kiekvienam visuomenės atstovui pateikė motyvuotą atsakymą (1 t., b. l. 155-157). Vykdydamas PŪVPAVĮ 10 str. 4 d. nuostatas atsakovas pakvietė visus PAV dalyvius, įskaitant Lazdijų rajono savivaldybės administraciją ir visuomenės atstovus, svarstyti PAV subjektų išvadas ir pateiktus pasiūlymus (1 t., b. l. 158-164) Atsižvelgdamas į PAV dalyvių pastabas, Alytaus RAAD ne vieną kartą reikalavo pataisyti ir papildyti PAV ataskaitą (1 t., b. l. 165-166), o Sprendimą priėmė tik po to, kai nurodyti reikalavimai buvo įvykdyti (1 t., b. l. 167-171). Taigi Sprendimas buvo priimtas išsamiai ir visapusiškai apsvarsčius ir įvertinus visų PAV subjektų išvadas bei pasiūlymus, laikantis visų PŪVPAVĮ nustatytų procedūrų.

78Pareiškėjos nurodomi subjektai – Lazdijų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ir Alytaus visuomenės sveikatos centro Lazdijų skyrius (pareiškėjos įvardijamas Lazdijų visuomenės sveikatos centru) nėra atskiros savarankiškos institucijos, bet yra institucijų – Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ir Alytaus visuomenės sveikatos centro struktūriniai teritoriniai padaliniai (žr. Alytaus visuomenės sveikatos centro nuostatų, patvirtintų Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. V-64, 1 p, valdymo schemą, pateiktą internet. adresu http://alytausvsc.sam.lt/struktura-ir-kontaktai/), todėl teismas sutinka su atsakovo nurodyta pozicija, jog jų neįtraukimas į PAV procesą nebuvo būtinas.

79Pagal PAV Programos rengimo ir pateikimo PAV subjektams metu galiojusią PŪVPAVĮ įstatymo redakciją (priimta 2008 06 30 įstatymu Nr. X-1654, įsigaliojusi nuo 2008-07-17) PAV subjektams buvo priskiriamos valstybės institucijos, atsakingos už sveikatos apsaugą, priešgaisrinę apsaugą, kultūros vertybių apsaugą, ir apskričių bei savivaldybių institucijos ( 5 str. 1d. 2p.).

80Vadovaujantis šia įstatymo nuostata, Alytaus apskrities viršininko administracija buvo įtraukta į PAV procesą, ji pritarė PAV programai (Ataskaitos knyga L-2, l.82). Pagal ginčo PAV Ataskaitos derinimo metu galiojusią (įsigaliojo nuo 2010-07-01) PŪVPAVĮ 5 str. 1d. 2p. apskričių institucijų prie minėtų subjektų jau nebenumatė, todėl atsakingai institucijai nepateikus derinti PAV Ataskaitos Apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.

81Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra pritarusi minėto objekto specialiajam planui ir jį suderinusi be pastabų (III t., b. l. 174-175). Minėtos institucijos administraciniais aktais ginčo teritorijoje esamiems žemės sklypams dėl Elektros linijos statybos yra nustatyti servitutai, kuriuos Asociacijos „Rudaminos bendruomenė“ nariai turi teisę ginčyti teisme, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, jog kai kurie bendruomenės nariai šia teise naudojasi (pvz., administracinės bylos Nr. Ik-778-422/2012, Ik-777-414/2012, Ik-773-505/2012 ir t. t.), darytina išvada, jog pareiškėjos ir jos narių teisių pažeidimai, susiję su minėtos institucijos funkcijomis, bus išnagrinėti kitose bylose, todėl net ir nustačius, jog Nacionalinės žemės tarnybos dalyvavimas PAV procese buvo reikalingas, PAV Ataskaitos nesuderinimas su ja pareiškėjos teisių tiesiogiai nepalietė.

82Pareiškėjos argumentai dėl Miškų departamento prie Aplinkos ministerijos bei Lietuvos valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos nepagrįsti, nes prie privalomai dalyvauti PAV procese Įstatymas (PAVĮ 5 str. 1d. 2p.) minėtų subjektų nepriskiria, todėl jų neįtraukimas negali būti laikomas pagrindu ginčijamam sprendimui panaikinti.

83Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2010-08-20 raštu visuomenės atstovus (I t., b. l. 64-65) informavo, jog departamento Alytaus teritorinis padalinys motyvuotai atsisakė derinti pateiktą poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą, tačiau PAV Ataskaitos duomenys patvirtina, jog Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinis padalinys 2010-10-21 raštu Nr. 2A-278, adresuotu atsakingai už poveikio aplinkai vertinimą institucijai (Ataskaitos knyga L-1, l.454) pritarė Ataskaitoje nurodytai planuojamai ūkinei veiklai, todėl pareiškėjos argumentai dėl minėtos institucijos nepritarimo yra nepagrįsti.

84Pareiškėja nurodė, jog nebuvo tinkamai atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas.

85Pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą atsakingos už sveikatos apsaugą institucijos yra nurodytos PŪVPAV subjektais (Įstatymo 5 str. 1 d. 2 p.), tačiau minėtu įstatymu planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo tvarka ir sąlygos nenustatytos. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – ir VSPĮ) 38 str., reglamentuojantis ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, nustato, jog atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, nustatomas visuomenės sveikatai darančių įtaką veiksnių galimas poveikis visuomenės sveikatai (1 d.). Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka (2 d.), planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinius nurodymus tvirtina sveikatos apsaugos ministras (3 d.). Sistemiškai vertinant PŪVPAVĮ 5 str. 1 d. 2 p., VSPĮ 38 str., 2 str. 9 p. nuostatas, spręstina, jog planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas vykdomas atliekant visuomenės sveikatos saugos ekspertizę. VSPĮ 2 str. 9 p. visuomenės sveikatos saugos ekspertizę apibrėžia kaip visuomenės sveikatai darančių įtaką veiksnių galimo ir (ar) esamo poveikio visuomenės sveikatai nustatymą, apibūdinimą ir vertinimą bei išvadų ir pasiūlymų, kaip užkirsti kelią neigiamam poveikiui ar jį riboti, rengimą, remiantis Visuomenės sveikatos saugos reglamentu įtvirtintomis higienos normomis (VSPĮ 16 str.).

86Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog Alytaus visuomenės centras pritarė 400 kV elektros energijos perdavimo oro linijos nuo Alytaus transformatorių pastotės iki Lietuvos-Lenkijos Respublikų valstybinės sienos statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo programai 2010-02-11 raštu Nr. Rl-205 (II t., b. l. 57). Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai buvo pritarta 2010-08-27 higieninės ekspertizės protokolo Nr. Rl-973 pagrindu (II t., b. l. 52-56).

87Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2001-01-04 įsakymu Nr. 4 patvirtintos higienos normos HN 104:2000 „Gyventojų sauga nuo elektros oro linijų sukuriamų elektrinių laukų“ 5.1 p., projektuojant 330 kV ir didesnės įtampos elektros oro linijas turi būti parinktos teritorijos galimai toliau nuo urbanizuotos teritorijos ar gyvenamųjų namų. Projektuojant 400 kV įtampos elektros oro linijas turi būti numatytas ne mažesnis kaip 250 m atstumas nuo jų iki gyvenamųjų namų. Išimtiniais atvejais, kai vietinės sąlygos neleidžia įvykdyti šio reikalavimo, 330 ir 400 kV įtampos elektros oro linijas galima priartinti prie urbanizuotų (užstatytų) teritorijų, bet ne arčiau kaip 20, 30 m atitinkamai, užtikrinant, kad oro linijų elektrinio lauko stipriai po laidais neviršys 5 kV/m. Galimybė priartinti oro linijas prie urbanizuotų (užstatytų) teritorijų turi būti suderinta su visuomeninės sveikatos priežiūros institucijomis. Pagal 5.2 p., siekiant apsaugoti gyventojus nuo žalingo oro linijų elektrinio lauko poveikio, turi būti nustatyta sanitarinė apsaugos zona (SAZ).

88Kaip matyti iš administracinės bylos duomenų, PAV ataskaitos įvertinimui Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus visuomenės sveikatos centre 2010-08-27 buvo atlikta Normatyvinių dokumentų bei gaminių higieninės ekspertizė. Ekspertizės protokole Nr. R1-973 (II t., b. l. 52-56) konstatuota, jog Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje įvertintas galimas elektros linijos ir pastotės sukeliamų fizinių veiksnių neigiamas poveikis gyventojams. Nustatyta, kad poveikis visuomenės sveikatai, tinkamai išsprendus objektų lokalizaciją ir išlaikant saugius atstumus, būtų mažai reikšmingas. Nagrinėjant poveikį aplinkos orui, teritorijų, kuriomis numatytas EEPOL pagal pasirinktą subalternatyvą B1 tiesimas, foninis užterštumas buvo prilygintas aplinkos apsaugos agentūros pateiktų santykinai švarių Lietuvos kaimiškų vietovių aplinkos oro vidutinei metinei taršai. Numatyta, kad linijos eksploatavimo metu,vykstant elektros išlydžiams, į aplinkos orą pateks nedideli ozono ir azoto oksido kiekiai, tačiau šių medžiagų padidėjimas stebimas tik keliasdešimties centimetrų atstumu nuo elektros laidų, todėl poveikio visuomenės sveikatai neturės.Orinių linijų triukšmo poveikis vertintas remiantis Lenkijoje atliktais triukšmo tyrimais. Nuo Alytaus transformatorių pastotės skleidžiamam triukšmui prognozuoti naudota programa CadnaA. Tokiu būdu apskaičiuotas esantis ir numatomas triukšmo lygis nuo esamos transformatorių pastotės, planuojamos 400kV pastotės bei nuo planuojamo nuolatinės srovės keitiklio zonos. Pagal skaičiavimus nustatyta, jog numatomi triukšmo lygiai nepažeidžia numatytų HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje" ribinių dydžių. Atliktais elektromagnetinio lauko lygių skaičiavimais nustatyta, jog magnetinio lauko srautas esant 1000MW apkrovai 10 m atstumu nuo atramos centro pasiekia maksimalų 25 mikroT lygį, o esant 1200MW galiai tuo pačiu atstumu fiksuojamas 30 mikroT lygis (Europos Tarybos rekomenduojamas ribinis dydis 100 mikroT (1999/519/EC). Pagal elektrinio lauko stiprumo skaičiavimus matyti, kad maksimalų, didesnį nei 8kV/m lygį elektrinis laukas pasiekia 10m atstumu nuo atramos centro, tačiau jau 30m atstumu nuo atramos centro elektrinis laukas siekia mažiau nei 1kV/m. Toks elektrinio lauko stiprumo lygis pagal HN 104:2000 „Gyventojų sauga nuo elektros oro linijų sukuriamų elektrinių laukų“ (Žin., 2001, Nr.4-109) neriboja žmonių buvimo laiko. Transformatorinės skleidžiamo triukšmo neigiamo poveikio gyventojams nenumatoma, nes artimiausia gyvenamoji sodyba yra už 250 m, o artimiausia gyvenvietė už 750 m nuo Alytaus TP. Minėta institucija, įvertinusi PAV Ataskaitą, pateikė išvadą, jog kad 400KV elektros energijos perdavimo oro linijos nuo Alytaus transformatorių pastotės iki Lietuvos-Lenkijos Respublikų valstybinės sienos statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita yra derinama, neprieštaraujama planuojamos ūkinės veiklos vykdymui, nurodė, jog privaloma įteisinti nustatytas SAZ pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, 2.3 p. (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr.2-43; 1999, Nr. 104-2995) reikalavimus. Administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, kad planuojant ūkinę veiklą būtų pažeistas HN 104:2000 5.1 p. reikalavimas dėl 250 m atstumo nuo elektros linijos iki gyvenamųjų namų (apsaugos zonos sumažinimo), todėl atskiras derinimas su visuomenės sveikatos centru nebuvo reikalingas.

89Pareiškėjos atstovė nurodė, jog atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą buvo pažeista Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 1610 „Dėl Lietuvos Respublikos Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo įgyvendinimo“ 1.3 p. Šiuo teisės aktu Vyriausybė, įgyvendindama Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nuostatas, nutarė įgalioti Sveikatos apsaugos ministeriją parengti ir suderinus su suinteresuotomis institucijomis iki 2002 m. gruodžio 31 d. patvirtinti: visuomenės sveikatos priežiūros programų rengimo, finansavimo, įgyvendinimo ir kontrolės tvarką (1.1 p.), visuomenės sveikatos priežiūros priemonių ir paslaugų kainas) (1.2 p.), tame tarpe ir ūkinės komercinės veiklos rūšių, kurioms įrengiamos sanitarinės apsaugos zonos, sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo tvarką, režimo reikalavimus (1.3 p.). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės numato, jog sanitarinių apsaugos zonų (toliau – SAZ) ribų nustatymo ir režimo taisyklės reglamentuoja saugių gyvenamajai aplinkai ir žmonių sveikatai sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką bei šių zonų režimo reikalavimus. Šios taisyklės privalomos teritorijų planavimo organizatoriams ir planavimo dokumentų rengėjams, specialiąsias sąlygas rengiančioms bei valstybinės priežiūros institucijoms, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, vykdantiems ūkinę komercinę veiklą pagal rūšis, kurioms Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti įrengtos sanitarinės apsaugos zonos (1 p., 2 p.). Pažymėtina, jog šios bylos ginčo dalykas yra poveikio aplinkai vertinimo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Atsakinga už sveikatos apsaugą institucija Alytaus visuomenės sveikatos centras PAV Ataskaitai pritarė, išvadoje įtvirtindama reikalavimus ir dėl sanitarinių apsaugos zonos ribų nustatymo.

90Ginčijamu sprendimu, remiantis kompetentingos institucijos išvada, atsižvelgiant į visuomenės pasiūlymus, buvo numatytos poveikio visuomenės sveikatai mažinimo priemonės techninio projektavimo metu: 1) įrengti planuojamos EEPOL integruotą 30 m pločio nuo kraštinio laido apsaugos ir sanitarinės apsaugos zoną; 2) rekonstruotos ir išplėstos Alytaus TP bei naujiems nuolatinės srovės keitikliui ir 400 kV pastotei nustatyti sanitarinę apsaugos zoną 16-160 m atstumu nuo transformatorių ir filtrų pagal akustinio triukšmo sklaidos schemą tik tuo atveju jei nebūtų taikomos techninės priemonės viršnorminio triukšmo lygio sumažinimui (pvz. triukšmo šaltiniai uždarose patalpose, įrengiamos triukšmo slopinimo sienutės) arba kitokią – numačius triukšmo slopinimo sistemas, kurios užtikrintų ne didesnio kaip 55 dBA triukšmo lygį nakties metu ties planuojamo sklypo ribomis; 3) užtikrinti gyventojams adekvatų kompensavimą už dėl PŪV patirtus nuostolius bei nustatomus žemės sklypų naudojimo apribojimus (I t., b. l. 124, II pusė).

91Taigi įvertinus byloje esamus duomenis ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų ir procedūros.

92Pažymėtina, jog sanitarinių apsaugos zonų nustatymas yra teritorijų planavimo procedūros sudedamoji dalis, įgyvendinama techninio projektavimo metu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 2.2 p., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ir ribų nustatymo režimo taisyklių 1 p., 2 p.). Konkrečiu atveju jau yra patvirtintas 400 kV elektros perdavimo linijos statybos specialusis planas, kuris nėra pareiškėjos ginčijamas, todėl pareiškėjos argumentai dėl sanitarinių zonų nustatymo esamų nustatytų faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo kontekste vertinami kaip išeinantys už ginčo ribų.

93Pareiškėjos teigimu, prieš atliekant ginčo objekto poveikio aplinkai vertinimą, privalėjo būti atliktas strateginio pasekmių aplinkai vertinimas, kuris susideda iš strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumento ir jo pagrindu parengtos strateginio poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos aptarimo bei tvirtinimo ir tik po turėjo būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir atskiras poveikio teritorijai vertinimas.

94Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūrų nacionalinis teisinis reglamentavimas įtvirtintas Teritorijų planavimo įstatyme, Vyriausybės 2004-08-18 nutarimu Nr. 967 patvirtintame Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apraše (toliau – ir Vyriausybės patvirtintas SPAV Aprašas), Aplinkos ministro 2004-08-27 įsakymu Nr. D1-456 Planų ir programų atrankos dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aplinkos ministro patvirtintas SPAV Aprašas).

95Poveikio aplinkai vertinimo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 33 p. apibrėžta strateginio planavimo sąvoka, jame nurodoma, jog strateginis planavimas – tai procesas, kurio metu parengiama veiklos valdymo strategija, numatanti veiklos prognozę, tikslus, prioritetines kryptis, veiksmus ir būdus, kaip efektyviausiai panaudoti turimus ir planuojamus gauti finansinius, materialinius ir darbo išteklius numatytiems tikslams pasiekti, strategijos nuostatų įgyvendinimas, veiklos stebėsena (monitoringas) ir atsiskaitymas už rezultatus. Įstatymo 17 straipsnis, reglamentuojantis specialiojo teritorijų planavimo proceso etapus, numato, jog specialiojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. To paties įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje, kuris nustato Teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapo metu atliekamas procedūras, numato, jog Teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio vertinimas atliekamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka atliekamas teritorijų planavimo dokumento sprendinių strateginis pasekmių aplinkai vertinimas. Tais atvejais, kai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ir toks vertinimas nėra atliktas, šis vertinimas atliekamas specialiojo plano rengimo metu.

96Aplinkos apsaugos įstatymo 27 str. numatyta, jog planai ir programos, kurių įgyvendinimo pasekmės gali būti reikšmingos aplinkai, rengiami ir įgyvendinami remiantis šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais, reglamentuojančiais strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, teritorijų planavimą bei aplinkos stebėseną, nurodyta, jog planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vyriausybės patvirtintu SPAV Aprašu, kuris priimtas siekiant įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos 2001 m. birželio 27 d. direktyvą 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo, nustatyta, jog minėtas Aprašas turi būti taikomas, rengiant ir tvirtinant: planus ir programas, kurie pradedami rengti nuo šio nutarimo įsigaliojimo (2.1 p.), teritorijų planavimo dokumentus, kurie pradėti rengti iki šio nutarimo įsigaliojimo, bet kurių vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) teritorijų planavimo dokumentų sprendinių konkretizavimo stadija dar nepradėta, kitus planus ir programas, kurie pradėti rengti iki šio nutarimo įsigaliojimo, bet kuriuos numatoma priimti ir (arba) patvirtinti po 2006 m. liepos 21 d. ( 2.3 p.). Aplinkos ministro patvirtintame SPAV Apraše nurodoma, jog Aprašas skirtas planų ir programų rengimo organizatoriams ar jų konsultantams, atliekant atranką dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, taip pat strateginio pasekmių aplinkai vertinimo subjektams bei visuomenei (1 p.). Pagal šį Aprašą į Atrankos objektus turi būti įtraukti planai ir programos, kurios yra skirtos pramonės, energetikos, transporto, telekomunikacijų, turizmo, žemės ūkio, miškų ūkio, žuvininkystės, vandens ūkio vystymui (plėtrai), atliekų tvarkymui, žemės naudojimui (paskirčiai) nustatyti ar teritorijoms planuoti, ir sąlygoja ūkinės veiklos projektų, įrašytų į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ar 2 priedėlius vystymo pagrindus (2.1 p.).

97Konkrečiu atveju kadangi ginčo objektas (projektuojama 400 kV elektros linijos) patenka į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedu numatytos Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis privalo būti vertinamas, rūšių sąrašo 8.8 p.nurodytą veiklą, turėjo būti atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas laikantis aukščiau nurodytuose teisės aktuos reglamentuotos tvarkos.

98Teismui pateikti dokumentai (400 kV elektros perdavimo oro linijos statybos specialusis planas. Strateginis pasekmių vertinimas. Ataskaita) patvirtina, jog minėta procedūra buvo atlikta. Ginčo objekto strateginio pasekmių vertinimo bei Specialiojo planavimo procedūrų pareiškėja neginčija, tik, jos nuomone, strateginis pasekmių vertinimas turėjo būti atliktas prieš PAV procedūras. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. PAV ir SPAV yra du atskiri procesai, kurių atlikimą ir procedūras reglamentuoja skirtingi aukščiau nurodyti teisės aktai, tačiau juose nėra įtvirtinta, kad SPAV procedūra privalo būti vykdoma prieš PAV procedūrą. Pareiškėja remiasi Europos Parlamento ir Tarybos 2001 m. birželio 27 d. direktyva 2001/42/EEB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo, direktyvomis 85/337/EEB, 92/43/EEB, tačiau jose taip pat nėra tiesiogiai įtvirtintos nuostatos dėl SPAV procedūrų pirmumo prieš PAV procedūras.

99Europos Tarybos direktyva 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo, vadinama PAV (poveikio aplinkai vertinimo) direktyva, reikalauja, kad prieš duodamos sutikimą, kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos atliktų tam tikrų projektų, galinčių daryti reikšmingą poveikį aplinkai, inter alia, dėl savo pobūdžio, masto ar vietos, poveikio aplinkai vertinimą. Projektus gali siūlyti kiekvienas viešas ar privatus asmuo.

100Teisingumo teismas savo sprendimuose yra konstatavęs, jog perkeliant direktyvą į vidaus teisę, jos nuostatų nebūtina formaliai ir pažodžiui perkelti į aiškias ir specialias teisės normas – gali pakakti bendro teisinio konteksto, jeigu jis iš tikrųjų pakankamai aiškiai ir tiksliai užtikrina visišką direktyvos taikymą. Direktyvos nuostatos turi būti įgyvendintos neginčytinos teisinės galios aktais ir laikantis tokio konkretumo, tikslumo ir aiškumo, kurio reikia stengiantis nepažeisti teisinio saugumo principo, pagal kurį, jeigu direktyva siekta suteikti teises privatiems asmenims, tie asmenys privalo turėti galimybę sužinoti visas savo teises (žr. Sprendimas Komisija prieš Ispaniją, C-332/04, 38 punktas; Sprendimas Komisija prieš Airiją, C-427/07, 54–55 punktai). Teisingumo teismas yra konstatavęs, jog nacionaliniai teismai gali atsižvelgti į PAV direktyvos nuostatas, tikrindami, ar nacionalinis įstatymų leidėjas neperžengė direktyvoje nustatytų diskrecijos ribų (Sprendimas Linster, C-287/98, 38 punktas). Taigi, remiantis Europos Teisingumo Teismo praktika, valstybės narės pačios pasirenka direktyvų įgyvendinimo formą ir būdus, direktyvos netaikomos tiesiogiai. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos nuomone, jog SPAV procedūras reglamentuoja ES Direktyva 2001/42/EEB, o PAV procedūras reglamentuoja jau minėta direktyva 85/337/EEB. Abi procedūros valstybėse narėse atliekamos skirtingai. Direktyva 85/337/EEB yra privaloma visoms valstybėms narėms, tačiau jos įgyvendinimo būdai yra valstybių narių prerogatyva. Iki 2009 m. visos valstybės narės direktyvą 2001/42/EEB (dėl SPAV procedūrų) yra perkėlusios į nacionalinę teisę. Lietuvoje ES Direktyva 2001/42/EB įgyvendinta priimant Vyriausybės 2004-08-18 nutarimu Nr. 967 patvirtintą Aprašą. Be to, įgyvendinant minėtą direktyvą buvo pakeistas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas.

101ES Direktyvos 2001/42/EEB 11 straipsnyje nurodoma, jog valstybės narės, nusistatydamos tokias ribas ar kriterijus arba nagrinėdamos projektus, kad nustatytų, kuriuos iš jų reikia vertinti pagal daromą reikšmingą poveikį aplinkai, turėtų atsižvelgti į šios direktyvos nustatytus atitinkamus atrankos kriterijus. Pagal subsidiarumo principą valstybės narės geriausiai žino, kokiais atvejais taikyti tuos kriterijus. Taigi iš pačios direktyvos 11 str. išdėstytos nuostatos akivaizdu, jog valstybei narei privalu atsižvelgti į direktyvos nustatytus esminius kriterijus, tačiau dėl jų taikymo konkrečiais atvejais palieka apsispręsti pačioms valstybėms.

102Oficialiame dokumente – Komisijos ataskaitoje Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui apie Strateginio poveikio aplinkai vertinimo direktyvos (Direktyvos 2001/42/EB) taikymą ir veiksmingumą originaliame tekste[1] ir jos vertime į lietuvių kalbą yra konstatuotas minėtos direktyvos ryšys su kitais ES aktais, tame tarpe su PAV direktyva (4 p., 4.1 p.), nurodyta, jog abi direktyvos viena kitą labai papildo: SPAV direktyva skirta ankstyvajam etapui ir joje nurodomos geriausios ankstyvojo planavimo etapo pasirinktys, o PAV direktyva skirta vėlesniam projektų vykdymo etapui. Teoriškai šie du procesai neturėtų dubliuotis, tačiau nustatyta, kad tam tikrose srityse taikant šias dvi direktyvas galimas dubliavimas.

103Remiantis minėtų direktyvų nuostatomis, jų oficialiu aiškinimu, Europos teisingumo teismo praktika, darytina išvada, jog minėtų direktyvų perkėlimo ir įgyvendinimo būdas yra paliktas valstybėms narėms, pagal direktyvas rekomenduojama pirmiau atlikti SPAV, po to PAV, tačiau tai nėra privalomas imperatyvus reikalavimas, abi procedūros gali būti atliekamos ir kartu vienu dokumentu, šiuo metu pagal galiojančias nacionaliniuose įstatymuose įtvirtintas minėtų direktyvų įgyvendinimo nuostatas praktika įvairi, taip pat nėra nustatyta konkreti direktyvų įgyvendinimo tvarka, todėl pareiškėjos argumentai dėl SPAV procedūrų pirmumo prieš PAV procedūras, dėl SPAV direktyvos įgyvendinimo konkrečiu atveju neteisėtumo ir atitinkamai dėl Ginčijamo sprendimo neteisėtumo yra atmestini kaip nepagrįsti.

104Direktyva 92/43/EB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos yra įgyvendinta Lietuvos teisėje priimant Planuojamos ūkinės veiklos aplinkai vertinimo įstatymą ( Įstatymo 3 priedas). Pagal bylos duomenis nustatyta, jog atsakovas laikėsi PAVĮ reglamentuotos procedūros dėl poveikio aplinkai vertinimo, todėl pareiškėjos argumentai dėl atskiro Teritorijų poveikio vertinimo atlikimo, susijusio su Žuvinto rezervato teritorijos vertinimu nepagrįsti. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentais, ginčo objekto specialiuoju planu nustatyta, jog Linija nekerta Žuvinto rezervato teritorijos, kuri priskiriama saugomoms „Natura 2000“ teritorijoms. Numatoma elektros linija praeina apie 200 m. nuo Žuvinto rezervato. Ataskaitoje pripažįstama, jog planuojama EEPOL juostos subalternatyva B1 nedidelėje dalyje tiesiogiai ribojasi su Žuvinto biosferos rezervatu, tačiau lyginant ją su kitomis svarstytomis alternatyvomis, neigiamas poveikis gamtai būtų mažiausias. PAV dokumentų rengėjo atstovas nurodė, jog PAV procedūros metu buvo konsultuotasi su rezervato darbuotojais, gantininkais, siekiant sumažinti neigiamą poveikį gamtai. Ataskaitoje yra numatytos poveikio kraštovaizdžiui sumažinimo priemonės, būtent, projektinės techninės objekto projektavimo metu leidžiančios maksimaliai sumažinti galimą poveikį kraštovaizdžiui, atkuriamosios-rekultivacinės bei kompensacinės (maksimaliai pašalinančios objekto statybos metu padarytą poveikį, jį kompensuojančios (PAV Ataskaita, Knyga L-1, l. 203-210). Minėtas gamtos objektas nėra Rudaminos bendruomenės gyvenamosios teritorijos dalyje, pareiškėja nenurodė konkrečių jos teisių pažeidimų, susijusių su šiuo gamtiniu objektu, todėl spręstina, jog jos nurodyti argumentai taip pat negali būti Sprendimo panaikinimo pagrindu.

105Teismas sutinka, jog yra svarbu išsaugoti kultūros, kraštovaizdžio vertybes, gamtinę įvairovę, tačiau vertinant ginčo projekto strateginę svarbą nacionaliniams interesams minėti argumentai vertinami viešojo intereso ir pareiškėjos kaip suinteresuotos visuomenės interesų pusiausvyros aspektu ir darytina išvada, jog jais remiantis nėra pagrindo panaikinti skundžiamo sprendimo.

106Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog poveikio aplinkai vertinimas buvo atliktas teisėtai, esminių visuomenės informavimo ir dalyvavimo PAV procedūrų, poveikio aplinkai vertinimo procedūrų pažeidimų nenustatyta, pareiškėjos argumentai dėl jos siūlomos alternatyvos atmestini. Nenustačius skundžiamo akto panaikinimo pagrindų (ABTĮ 89 str.), skundas kaip nepagrįstas atmestinas.

107Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. 88 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

108Pareiškėjos asociacijos „Rudaminos bendruomenė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

109Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėja asociacija „Rudaminos bendruomenė“ kreipėsi į Kauno... 3. Pareiškėja prašyme (b. l. 5-6) nurodė, jog ji nesutinka su Sprendimo... 4. Nurodė, jog buvo pažeista Orhuso konvencija, nes ji kaip suinteresuota... 5. Tinkamai neinformavus pareiškėjos apie projekto rengimą, sprendimo priėmimo... 6. Nurodė, jog buvo pažeista ir PAV procedūra, t. y. PAV ataskaitą privalėjo... 7. Pareiškėjos teigimu, konkrečiu atveju, atliekant planuojamos ūkinės... 8. Nurodė, jog 2012-01-30 Europos Komisijos reglamentu Nr. 75/2012 Lazdijų... 9. Pareiškėjos teigimu, atsakovas Sprendimo nepaskelbė įstatymų nustatyta... 10. Atsakovas atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu nurodė, jog... 11. Žemės sklypuose, virš kurių eis elektros oro linijos, tiek ir pačioje... 12. Tretieji suinteresuoti asmenys Litgrid AB, UAB „Sweco Lietuva“, AB Sweco... 13. Litgrid AB atstovai parėžė, jog nebuvo jokio teisinio pagrindo nagrinėti... 14. Sweco Lietuva atstovas akcentavo, jog PAV ataskaitą parengė licenzijuota... 15. LitPolLink Sp. Z. o. o. pabrėžė oro linijos patikimumą, t. y. nurodė, jog... 16. Tretieji suinteresuoti asmenys Alytaus rajono savivaldybės administracija,... 17. Alytaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepime į skundą... 18. Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į skundą (T. 5, b. l. 32) nurodė,... 19. Tretieji suinteresuoti asmenys Kalvarijos savivaldybės administracija, Alytaus... 20. Skundas netenkinamas.... 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Alytaus regiono aplinkos apsaugos... 22. Ginčijamu sprendimu nuspręsta, kad 400 kV elektros energijos perdavimo oro... 23. Planuojamos ūkinės veiklos veikos poveikio aplinkai vertinimo procesą, šio... 24. Poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl... 25. Pareiškėja asociacija „Rudaminos bendruomenė“ įsteigta 2005-04-27, jos... 26. Suinteresuotos visuomenės teisė dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos... 27. Teisę ginti viešąjį interesą pareiškėja, be kita ko, kildina iš... 28. Planuojamą elektros liniją numatoma tiesti šalia Rudaminos miestelio, tai... 29. Įvertinus šiuos duomenis ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog... 30. Pareiškėjos skundas grindžiamas visuomenės informavimo ir dalyvavimo PAV... 31. 2009 m. spalio 12 d. energetikos ministras įsakymu Nr. 1-190 „Dėl 400 kV... 32. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėju... 33. 2010 m. birželio mėn. UAB „Sweco Lietuva“ parengė ginčo objekto... 34. Dėl Sprendimo paskelbimo reikalavimų pažeidimo... 35. Pareiškėja skunde nurodė, jog atsakovas Sprendimo nepaskelbė įstatymų... 36. Remiantis šia ir kitomis nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjai... 37. Dėl visuomenės ir suinteresuotos visuomenės teisių pažeidimo... 38. Pareiškėjos manymu, suinteresuota visuomenė per visą PAV procesą nebuvo... 39. Orhuso konvencija ir PŪVPAV įstatymas numato visuomenės teisę ir pareigą... 40. Visuomenės informavimo procedūrų tikslas yra sudaryti tinkamas sąlygas... 41. Aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-370 patvirtinto... 42. Informacija apie parengtą PAV programą skelbta laikraščiuose 2010-01-23... 43. Apie atliktą 400 kV elektros energijos perdavimo oro linijos nuo Alytaus... 44. PAV ataskaitos viešas pristatymas vyko: 2010-07-13 Alytaus r. sav. Miroslavo... 45. Projekto organizatoriai surengė dvi informacines konferencijas apie projektą:... 46. Apie planuojamą veiklą 2010-06-29 viešinta dienraščio ,,Lietuvos rytas“... 47. Alytaus RAAD 2010-10-25 apie gautą PAV ataskaitą paskelbė savo interneto... 48. Alytaus RAAD PAV proceso metu gavo suinteresuotos visuomenės pasiūlymus.... 49. Teisėjų kolegija, neturi pagrindo sutikti su tuo, kad visuomenė buvo... 50. Teismas pažymi, jog Orhuso konvencija suteikia teisę nustatyta tvarka... 51. Pareiškėjos argumentai dėl 2012 m. balandžio 16 d. „Lazdijų... 52. Teisės aktai, reglamentuojantys visuomenės dalyvavimą PAV procese nenumato,... 53. Dėl elektros jungties statybai netinkamai parinktos vietos/ teritorijos... 54. Pareiškėjos teigimu, priimant ginčijamą sprendimą, turėjo būti... 55. Pareiškėjos siūlomos alternatyvos esmė – rekonstruoti jau esamą... 56. Kaip matyti iš PŪV juostų alternatyvų žemėlapio, subalternatyva B1... 57. Nustatyta, jog 400 kV elektros perdavimo linija numatyta Lietuvos Respublikos... 58. Nors pareiškėja teigia, jog minėtos Linijos statyba pirmąkart teisiškai... 59. 400 kV aukštos įtampos elektros tinklų oro linija numatyta ir Alytaus rajono... 60. Taigi administracinėje byloje esami duomenys patvirtina, jog Planuojamos... 61. Bendrasis planas yra norminis teisės aktas. Bendruoju planu privalo remtis... 62. Pagal administracinėje byloje esamus duomenis (bendrųjų planų ištraukas,... 63. Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog PAV ataskaitoje parenkant... 64. Be to, toje vietoje, kurioje pareiškėja siūlo numatyti Liniją, Kalvarijos... 65. PAV rengėjo UAB SWECO International atstovas A. V. teismo posėdžio metu... 66. Teismas pažymi, jog pareiškėja nepaneigė atsakovo, planuojamos ūkinės... 67. Pagal administracinės bylos duomenis matyti, jog konkrečiu atveju planuojamos... 68. Be to, teismo vertinimu, skundo argumentai dėl elektros jungties netinkamai... 69. Dėl pažeistų poveikio aplinkai vertinimo procedūrų... 70. Kai kurie poveikio aplinkai pažeidimai siejami su PAV subjektų dalyvavimu PAV... 71. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektai yra... 72. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog poveikio aplinkai vertinimo subjektai... 73. Kaip matyti iš administracinės bylos duomenų, vadovaujantis PŪVPAVĮ 5 str.... 74. Kaip matyti iš administracinės bylos, Lietuvos Respublikos aplinkos... 75. Poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių funkcijos yra aiškiai... 76. Taigi teisinis reglamentavimas įtvirtina atsakingos institucijos pareigą... 77. Teismas, nagrinėdamas bylą nenustatė, kad būtų pažeistos PŪVPAVĮ... 78. Pareiškėjos nurodomi subjektai – Lazdijų priešgaisrinė gelbėjimo... 79. Pagal PAV Programos rengimo ir pateikimo PAV subjektams metu galiojusią... 80. Vadovaujantis šia įstatymo nuostata, Alytaus apskrities viršininko... 81. Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog Nacionalinė žemės tarnyba... 82. Pareiškėjos argumentai dėl Miškų departamento prie Aplinkos ministerijos... 83. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2010-08-20 raštu... 84. Pareiškėja nurodė, jog nebuvo tinkamai atliktas planuojamos ūkinės veiklos... 85. Pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą... 86. Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog Alytaus visuomenės centras... 87. Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2001-01-04 įsakymu Nr. 4... 88. Kaip matyti iš administracinės bylos duomenų, PAV ataskaitos įvertinimui... 89. Pareiškėjos atstovė nurodė, jog atliekant poveikio visuomenės sveikatai... 90. Ginčijamu sprendimu, remiantis kompetentingos institucijos išvada,... 91. Taigi įvertinus byloje esamus duomenis ir teisinį reglamentavimą, darytina... 92. Pažymėtina, jog sanitarinių apsaugos zonų nustatymas yra teritorijų... 93. Pareiškėjos teigimu, prieš atliekant ginčo objekto poveikio aplinkai... 94. Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūrų nacionalinis teisinis... 95. Poveikio aplinkai vertinimo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo 2... 96. Aplinkos apsaugos įstatymo 27 str. numatyta, jog planai ir programos, kurių... 97. Konkrečiu atveju kadangi ginčo objektas (projektuojama 400 kV elektros... 98. Teismui pateikti dokumentai (400 kV elektros perdavimo oro linijos statybos... 99. Europos Tarybos direktyva 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių... 100. Teisingumo teismas savo sprendimuose yra konstatavęs, jog perkeliant... 101. ES Direktyvos 2001/42/EEB 11 straipsnyje nurodoma, jog valstybės narės,... 102. Oficialiame dokumente – Komisijos ataskaitoje Tarybai, Europos Parlamentui,... 103. Remiantis minėtų direktyvų nuostatomis, jų oficialiu aiškinimu, Europos... 104. Direktyva 92/43/EB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros... 105. Teismas sutinka, jog yra svarbu išsaugoti kultūros, kraštovaizdžio... 106. Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog poveikio aplinkai... 107. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. 88 str. 1 d.... 108. Pareiškėjos asociacijos „Rudaminos bendruomenė“ skundą atmesti kaip... 109. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti...