Byla A2-1464-324/2012
Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto patvirtinimo

1Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-6035-151/2012 pagal antstolio R. S. prašymą suinteresuotiems asmenims Nordea Bank Finland Plc, G. A., I. A., R. A., uždarajai akcinei bendrovei „Menesa“ dėl turto pardavimo iš varžytynių akto patvirtinimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Antstolis R. S. prašė patvirtinti 2010 m. lapkričio 4 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo pirkėjui UAB „Menesa“ už 183 000 Lt iš varžytynių parduotas 0,1204 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. ( - ) Garliavos m. k. v., unikalus Nr. ( - )), vieno aukšto 169,38 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), vieno aukšto 22,00 kv. m užstatyto ploto ūkinis pastatas (unikalus Nr. ( - )), vieno aukšto 22,00 kv. m užstatyto ploto garažas (unikalus Nr. ( - )), kiemo statiniai (unikalus Nr. ( - )), esantys ( - ).

4Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti 2010 m. lapkričio 4 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą vykdomojoje byloje Nr. 0070/10/01262, varžytynes pripažino neįvykusiomis. Nustatė, kad antstolis turto arešto aktu areštavo vieno aukšto gyvenamąjį namą, vieno aukšto ūkinį pastatą ir vieno aukšto garažą bei kiemo statinius, esančius ( - ). Tokius nekilnojamojo turto duomenis antstolis nurodė ir skelbimuose apie būsimas varžytynes, prašomame patvirtinti 2010 m. lapkričio 4 d. turto pardavimo iš varžytynių akte. Vadovaudamasis suinteresuotų asmenų G. ir I. A., UAB „Menesa“ atstovo paaiškinimais, UAB „Robinta“ turto vertės nustatymo ataskaitoje esančiomis nuotraukomis, 2011 m. gegužės 30 d. sudaryta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, sprendė, jog ūkinis pastatas ir garažas yra dviejų aukštų, antras aukštas pastatytas galimai 1998 m. Padarė išvadą, kad antstolio surašyti dokumentai (turto arešto aktas, turto pardavimo iš varžytynių aktas), kuriuose nurodyti duomenys apie realizuojamą turtą – ūkinį pastatą ir garažą, neatitinka tikrovės, nes dviaukščiai statiniai buvo areštuoti ir parduodami kaip vienaukščiai. Konstatavo, kad 2010 m. lapkričio 4 d. turto pardavimo iš varžytynių akte nurodyta informacija apie parduodamą turtą yra neteisinga, faktiškai realizuotas antstolio neareštuotas turtas – ūkinio pastato ir garažo antrieji aukštai. Šiuos turto realizavimo procedūros pažeidimus pripažino esminiais. Pažymėjo, kad antstolio patvarkymu paskirto ir UAB „Ober-haus“ nekilnojamas turtas atlikto turto vertinimo ataskaitoje nėra duomenų apie vertinamo turto – ūkinio pastato ir garažo – aukštų skaičiaus neatitikimus, todėl nėra aišku, ar neįteisinti, bet natūroje esantys pastatų antrieji aukštai buvo vertinami, kaip jie buvo įvertinti. Nurodė, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti UAB „Ober-haus“ nekilnojamas turtas atlikto vertinimo tinkamumu, pagrįstumu, objektyvumu, nustatytos turto rinkos vertės teisingumu. Atkreipė dėmesį, kad turto vertinimo ataskaitoje nurodyti duomenys apie vertinamą turtą – pastatų indeksai, plotai, pastatų statybos (rekonstrukcijos) metai – nesutampa su duomenimis, esančiais ataskaitos lape su išvada dėl rinkos vertės.

5Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nutarties dalį dėl atsisakymo patvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą vykdomojoje byloje Nr. 0070/10/01262 ir varžytynių pripažinimo neįvykusiomis. Sprendė, kad ekspertizės akto sudedamosios dalys yra prieštaringos ir nepakankamai išsamios –ekspertizės akto II dalyje (duomenys apie vertinamą turtą) be žemės sklypo buvo vertinami tik du pastatai 1A1p ir 3I1g, trečiasis pastatas (ūkinis pastatas, plane pažymėtas 2I1p) liko neįvertintas, pastatas 3I1g neatitinka žymėjimo, nurodyto Nekilnojamojo turto registro išraše (registro išraše 3G1p), ekspertizės akte pastatų 1A1p ir 3I1g plotai neatitinka viešame registre įregistruotų plotų, todėl pirmosios instancijos teismas dėl ekspertizės akto trūkumų turėjo pagrindo nesivadovauti UAB „Ober-haus“ nekilnojamas turtas atliktu turto vertinimu. Konstatavo, kad nepriklausomai nuo viešo registro duomenų turtas turėtų būti vertinamas pagal faktinę jo būklę. Padarė išvadą, kad turtas buvo parduotas už kainą, aiškiai mažesnę negu tikroji jo rinkos vertė. Sprendė, kad atsisakius tvirtinti antstolio turto pardavimo iš varžytynių aktą, dėl UAB „Ober-haus“ nekilnojamas turtas teisių ir pareigų nebuvo nuspręsta ir turto vertintojui skundžiamas teismo sprendimas jokių pasekmių nesukėlė.

6Pareiškėja UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas 2012 m. kovo 6 d. padavė prašymą atnaujinti procesą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-11304-528/2011 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Prašymą grindė tuo, kad UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas civilinėje byloje Nr. 2-11304-528/2011 nebuvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, todėl negalėjo apginti savo atlikto vertinimo teisingumo. Turto vertinimo procedūroje klaidų nebuvo, įvertinimas atliktas teisingai. Turto vertinimo ataskaitoje pastebėti rašymo apsirikimai ištaisyti. Turto vidutinės rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte per klaidą nepilnai nurodyti pastatų indeksai plane, nurodyti neteisingi plotai, statybos metai. Šie rašymo apsirikimai neturėjo ir negalėjo turėti įtakos turto vertei, kadangi vertė buvo nustatyta anksčiau, naudojant palyginamąjį metodą, išanalizavus duomenis, o ekspertizės akte tik galutinai įforminta ataskaitoje pateikta ir įvertinta informacija. Ataskaitos turinys patvirtina, kad vertintojas įvertino visus pastatus, nes jie yra atskirai nurodyti, aprašyti, individualizuoti ir charakterizuoti. Ataskaitos kokybės įvertinimas, konstatuojant jos netinkamumą, tiesiogiai liečia UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas teises ir pareigas. Teisės aktai numato galimybę antstoliui regreso tvarka kreiptis nuostolių atlyginimo iš turto vertintojo tuo atveju, jeigu turto vertė nustatyta neteisingai. Teismas negalėjo konstatuoti vertės neteisingumo, kuris gali lemti nuostolių atlyginimą, nesuteikus galimybės pagrįsti skaičiavimus, jų teisėtumą, pagrįstumą ir teisingumą.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-11304-528/2011. Konstatavo, kad UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas jokie reikalavimai nėra pareikšti. Pažymėjo, kad reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo yra pareikšti antstoliui, Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 17 d. nutartyje nurodė, jog ekspertizės akto pagrįstumą visais atvejais vertina antstolis. Sprendė, kad antstoliui pareiškus reikalavimą UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, pastaroji turės galimybę pateikti įrodymus, patvirtinančius tinkamą turto vertinimo ekspertizės atlikimą.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

10Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

11Nevertina, kad civilinėje byloje Nr. 2-11304-528/2011 buvo nuspręsta dėl apeliantės teisių ir pareigų. Turto pardavimo iš varžytynių aktas nebuvo patvirtintas, teismui nusprendus, jog turto vertė nustatyta netinkamai, o turtas parduotas už kainą, aiškiai mažesnę negu tikroji jo vertė. Teismas atnaujintinoje byloje įvertino apeliantės darbą ir dėl jo pasisakė. Dėl teismo sprendimo, kuriuo konstatuotas apeliantės suteiktų paslaugų brokas, turto vertintojui gali kilti atsakomybė už atliktą darbą. Nepaisant to, kad šiuo metu vertintojui nėra pareikšti reikalavimai, tačiau kai jie bus pareikšti, klausimas dėl tinkamumo nebus keliamas, bus sprendžiama tik dėl nuostolių dydžio. Civilinėje byloje buvo išimtinai nagrinėjama turto vertinimo procedūra, ataskaitos teisėtumas, vertės teisingumas, todėl turto vertintojui nepagrįstai ir neteisėtai nebuvo suteikta galimybė apginti savo parengtą ataskaitą. Nors už ekspertizės atlikimą pagal teisės aktus yra atsakingas antstolis, tačiau, sprendžiant dėl nustatytos turto vertės, būtini vertinimą atlikusių profesionalių turto vertintojų paaiškinimai. Turto vertinimas atliktas ir ataskaita parengta profesionaliai, vadovaujantis padorumo, orumo, garbingumo, moralės, sąžinės ir nešališkumo principais, įvertinus rinkos ekonomikos logiką ir kriterijus, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų bei stebėjimų rezultatus, vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Turto vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244, Turto vertintojo profesinės etikos kodeksu, Tarptautiniais turto vertinimo standartais, Europos turto vertinimo standartais, universaliais teisės principais ir kitais turto vertinimo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, todėl apeliantė būtų galėjusi apginti atlikto darbo teisingumą.

12Nepasisakyta dėl apeliantės prašymo bylos procesą atnaujinti ir CPK 366 straipsnio 1 dalis 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Laikytina, jog paaiškėjo esminės aplinkybės, kurios apeliantei nedalyvaujant byloje, negalėjo būti žinomos: rašymo apsirikimo ataskaitoje padarymas ir dabartinis jo ištaisymas. Ištaisius rašymo apsirikimą, esminiai teismo argumentai, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-11304-528/2011, tapo klaidingais. Teismas atnaujintinoje byloje konstatavo, jog turto vertinimo ataskaitoje nurodyti duomenys nesutampa su duomenimis, esančiais ataskaitos lape su išvada dėl turto vertės. Dėl to buvo priimtas sprendimas dėl vertinimo neteisingumo ir turto iš varžytynių pardavimo akto netvirtinimo. Turto vidutinės rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte per klaidą nepilnai nurodyti pastatų indeksai plane, nurodyti neteisingi plotai, statybos metai. Šie rašymo apsirikimai neturėjo ir negalėjo turėti įtakos turto vertei, kadangi vertė buvo nustatyta anksčiau, naudojant palyginamąjį metodą, išanalizavus duomenis, o ekspertizės akte tik galutinai įforminta ataskaitoje pateikta ir įvertinta informacija. Ataskaitos turinys patvirtina, jog turto vertintojas įvertino visus pastatus.

13Prašo panaikinti nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir atnaujinti procesą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-11304-528/2011.

14Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Menesa“ prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad teismo sprendimas buvo priimtas dėl antstolio pateikto prašymo patvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą, o ne dėl UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas pateikto turto vertinimo akto. Antstoliui regreso tvarka pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo, jis turėtų įrodyti visas privalomas civilinės atsakomybės sąlygas. Apeliantė neįrodo ir nepagrindžia, kodėl, jos nuomone, UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas neįtraukimas į bylą daro priimtą teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, kokią įtaką turi teismo taikytų materialinių ar procesinių teisės normų aiškinimui ir taikymui. Jeigu apeliantė ir būtų įtraukta į bylą, priimtas galutinis teismo sprendimas nepasikeistų. Apeliantė neįrodo, kad apsirikimo klaidų ištaisymas būtų turėjęs esminės reikšmės bylai, žinant šią aplinkybę, byloje būtų priimtas kitoks sprendimas. Be to, šios aplinkybės apeliantei buvo žinomos ar galėjo būti žinomos jau bylos nagrinėjimo metu.

15Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland Plc prašo patenkinti apeliantės atskirąjį skundą. Nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, konstatavę formalius neatitikimus turto vertinimo ataskaitoje, pasisakė dėl apeliantės teisių ir pareigų. Apeliantė apie galimą grėsmę jos interesams sužinojo tik UAB „Menesa“ pateikus ieškinį antstoliui R. S. dėl nuostolių, atsiradusių dėl turto pardavimo iš varžytynių akto nepatvirtinimo, priteisimo. Jeigu būtų patenkintas UAB „Menesa“ ieškinys, šių nuostolių atlyginimo antstolis galėtų reikalauti iš apeliantės, kadangi buvo neteisingai nustatyta parduodamo turto vertė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011 esančiais išaiškinimais, akivaizdu, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliantės veiksmų teisėtumo vertinant turtą, neįtraukęs jos į bylą, neatliko visų reikiamų veiksmų. Apeliantės dalyvavimas civilinėje byloje pagal UAB „Menesa“ ieškinį antstoliui dėl nuostolių atlyginimo, įrodo, kad buvo vertinamas apeliantės veiksmų teisėtumas atliekant turto vertinimą. Dėl to nagrinėtoje byloje jai turėjo būti sudaryta galimybė išsakyti savo nuomonę apie atliktą turto vertinimą ir turto vertinimo ataskaitoje nurodytus duomenis, jų tikslumą ir teisingumą. Neatnaujinus proceso nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis turės prejudicinę galią apeliantės atžvilgiu ir jos galimybės ginti savo interesus bus apribotos.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Atskirasis skundas atmestinas.

18Dėl CPK 366 str. 1 d. 7 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo

19Inicijuoti proceso atnaujinimą gali CPK 365 straipsnyje nurodyti subjektai: šalys ir tretieji asmenys, neįtraukti į bylos nagrinėjimą, dėl kurių teisių ir pareigų pasisakė teismas sprendime. Teisė į teisminę gynybą užtikrinama ir įgyvendinama materialinių ir procesinių normų pagrindu. Kadangi ši teisė yra subjektyvi, asmuo, kreipdamasis į teismą dėl užbaigtos bylos proceso atnaujinimo, turi nurodyti, kad jis turi tokią teisę ar įstatymo saugomą interesą ( CPK 5 straipsnis), kad tą teisę pažeidė, ir nurodyti materialinį reikalavimą – kaip prašo apginti pažeistą teisę. Šios taisyklės taikomos ne tik kreipiantis į teismą, bet ir prašant atnaujinti procesą.

20Nesutiktina su apeliante, jog civilinėje byloje Nr. 2-11304-528/2011 yra pasisakyta ir nuspręsta dėl jos teisių ir pareigų.

21Šios bylos nagrinėjimo dalykas buvo antstolio R. S. prašymas patvirtinti 2010-11-04 turto pardavimo iš varžytynių aktą. Turto pardavimo iš varžytynių aktas nebuvo patvirtintas, teismui nusprendus, jog turto vertė nustatyta netinkamai, o turtas parduotas už kainą, aiškiai mažesnę negu tikroji jo vertė. Pareiškėjos atliktas šio turto įvertinimas buvo vienas iš įrodymų, dėl kurių pasisakė teismas, atsisakydamas tvirtinti antstolio prašyme nurodytą aktą. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Tai, kad rašytinį įrodymą - pareiškėjos atliktą parduodamo turto vertės nustatymą – teismas įvertino kaip keliantį abejonių dėl tinkamumo, pagrįstumo, objektyvumo ir nustatytos turto rinkos vertės teisingumo, nereiškia nusprendimo dėl vertintojos atsakomybės už atliktą darbą neteisėtų jos veiksmų konstatavimo aspektu. Įrodymų įvertinimo pareiga teismui yra pavesta CPK 185 straipsniu. Nutarti, ar byloje buvo būtini vertinimą atlikusių profesionalių turto vertintojų paaiškinimai, yra bylą nagrinėjusio teismo prerogatyva. Tai kad byla buvo išspręsta, pastarojo įrodymo nesant, nereiškia sprendimo dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens priėmimo.

22Aplinkybė, jog civilinėje byloje Nr. 2-11304-528/2011 teismas pareiškėjos nurodomu aktu nesivadovavo, savaime šio akto nedaro niekiniu. Tuo atveju, jei pareiškėjai būtų pareikštas sutartimi ar deliktu grindžiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo netinkamo turto įvertinimo pagrindu, ieškovas privalėtų įrodyti visas jos civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.245 – 6.250 straipsniai). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl teismo sprendimo prejudicijos tokia teismo sprendimo galia reiškia, „kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Taigi, teismo sprendimo prejudicinė galia yra vienas iš res judicata principo padarinių, kurio egzistavimo būtina sąlyga – asmens buvimas dalyvaujančiu asmeniu byloje, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (pvz., teismo sprendimai dėl asmens pripažinimo mirusiu ar neveiksniu sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims). Tačiau pagal bendrąją taisyklę asmenys, kurie nebuvo įtraukti į konkrečios bylos nagrinėjimą, gali kitose bylose ginčyti teismo nustatytus faktus.“ (2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-7-173/2010 pagal ieškovo „Swedbank“, AB (buvęs pavadinimas – AB bankas „Hansabankas“) ieškinį atsakovei R. N. dėl skolos ir palūkanų priteisimo).

23Nesutiktina su suinteresuoto asmuo Nordea Bank Finland Plc atsiliepimo į skundą argumentu, jog CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindas byloje yra akivaizdus, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 31 d. nutartimi Nr. 3K-3-17/2011, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB ,,Beltateksas“ ieškinį atsakovams UAB ,,Sarteksas“, UAB ,,Autooazė“, A. S. firmai dėl juridinio asmens valdymo organo sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir draudimo atlikti veiksmus.

24Pasisakydamas šioje byloje dėl CPK 47 straipsnio 1 dalies ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto santykio, kasacinis teismas nurodė, kad „...Pirma, materialusis trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), dalyvavimo byloje pagrindas - jų teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi; nors šie asmenys nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, jog išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva. Antra, CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą; aptartos įstatyminės nuostatos reiškia ir tai, kad, kvalifikuodamas ginčo materialius teisinius santykius, teismas turi įvertinti ir tuos teisinius ryšius, kurie ginčo šalis sieja su kitais asmenimis bei materialiosios teisės normas, kuriose nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Trečia, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas ,,nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų“; nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai; taigi absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų.“

25Byla, kurios procesą pareiškėja prašo atnaujinti, nėra susijusi su pareiškėjos teisine padėtimi jokiu aspektu. Nėra teisinių ryšių tarp pareiškėjos ir šioje byloje dalyvaujančių asmenų – antstolio, vykdymo proceso šalių ir parduoto turto įgijėjo. Joje priimta nutartimi pareiškėjai nebuvo nustatytos, pripažintos, panaikintos ar pakeistos jokios teisės ir pareigos, nėra ir kitokio nusprendimo, kuris turi įtakos jos teisinei padėčiai. Tokiu būdu, nėra ir pagrindo spręsti apie aptariamo proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą.

26Pasisakydamas dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo kasacinis teismas formuoja praktiką, jog pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis byloje V. I. v. A. R., bylos Nr. 3K-3-108/2009). Pirmosios instancijos teismas 2011 m. liepos 14 d. nutartyje konstatavo, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas yra antstolio pareiga, kurią jis įvykdyti privalo, nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis.

27Išdėstyti argumentai įrodo, jog byloje priimtu procesiniu sprendimu teismas nusprendė ne dėl UAB „Ober-haus“ nekilnojamas turtas, o dėl antstolio teisių ir pareigų.

28Dėl CPK 366 str. 1 d. 2 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo

29Teismų praktikoje naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė – tai tam tikra faktinė bylos aplinkybė, kuri egzistavo nagrinėjant bylą teisme ir teismui priimant sprendimą, tačiau pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma ir tapo žinoma tik įsiteisėjus teismo sprendimui, bei kuri būtų turėjusi esminę reikšmę bylai, jei būtų buvusi žinoma jos nagrinėjimo metu. Esminė šių aplinkybių reikšmė reiškia pareiškėjo nurodomų faktų ar įrodymų neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, sprendime padarytoms išvadoms dėl ginčo šalių pareikštų materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo. Naujai paaiškėję faktai ar įrodymai turi atskleisti priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo ydingumą – jo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

30Apygardos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo nurodoma faktinė aplinkybė - rašymo apsirikimai turto įvertinimo ataskaitoje - šių reikalavimų neatitinka. Turto įvertinimo ataskaita yra rašytinis įrodymas, kuriame yra duomenys apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnio 1dalis). Šį įrodymą pateikę asmenys nenurodė, kad akte ar ataskaitoje yra netikslumų, rašymo apsirikimų ar kitokių klaidų, todėl teismui nekilo abejonių dėl jo trūkumų. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme negali būti laikomas pateiktas įrodymas dėl aplinkybių, kurios ginčo nagrinėjimo metu nebuvo ir neturėjo būti nustatinėjamos. Aplinkybė, pareiškėjos nurodoma kaip nauja, atskleidžia ne priimtos ir įsiteisėjusios teismo nutarties ydingumą, o priešingai - papildomai patvirtina, kad teismas pagrįstai suabejojo šio rašytinio įrodymo patikimumu. Antra vertus, dėl pareiškėjos teisių ir pareigų civilinėje byloje Nr. 2-11304-528/2011 nėra nuspręsta, todėl ji neturi pagrindo prašyti atnaujinti bylos procesą dėl aplinkybės, pareiškėjos traktuojamų proceso atnaujinimo pagrindu pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

31Proceso atnaujinimo pagrindu nurodomos aplinkybės, išanalizavus jas visų bylos duomenų kontekste, įsiteisėjusios teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu abejoti neleidžia, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis nekeistina.

32Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

33Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio... 2. I. Ginčo esmė... 3. Antstolis R. S. prašė patvirtinti 2010 m. lapkričio 4 d. turto pardavimo iš... 4. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 14 d. nutartimi atsisakė... 5. Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno... 6. Pareiškėja UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas 2012 m. kovo 6 d. padavė... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi atmetė... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 10. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Ober-Haus“ nekilnojamas turtas nurodo,... 11. Nevertina, kad civilinėje byloje Nr. 2-11304-528/2011 buvo nuspręsta dėl... 12. Nepasisakyta dėl apeliantės prašymo bylos procesą atnaujinti ir CPK 366... 13. Prašo panaikinti nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir atnaujinti... 14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Menesa“ prašo... 15. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland Plc... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Atskirasis skundas atmestinas.... 18. Dėl CPK 366 str. 1 d. 7 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo... 19. Inicijuoti proceso atnaujinimą gali CPK 365 straipsnyje nurodyti subjektai:... 20. Nesutiktina su apeliante, jog civilinėje byloje Nr. 2-11304-528/2011 yra... 21. Šios bylos nagrinėjimo dalykas buvo antstolio R. S. prašymas patvirtinti... 22. Aplinkybė, jog civilinėje byloje Nr. 2-11304-528/2011 teismas pareiškėjos... 23. Nesutiktina su suinteresuoto asmuo Nordea Bank Finland Plc atsiliepimo į... 24. Pasisakydamas šioje byloje dėl CPK 47 straipsnio 1 dalies ir 329 straipsnio 2... 25. Byla, kurios procesą pareiškėja prašo atnaujinti, nėra susijusi su... 26. Pasisakydamas dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso... 27. Išdėstyti argumentai įrodo, jog byloje priimtu procesiniu sprendimu teismas... 28. Dėl CPK 366 str. 1 d. 2 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo... 29. Teismų praktikoje naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė – tai tam... 30. Apygardos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo nurodoma faktinė aplinkybė -... 31. Proceso atnaujinimo pagrindu nurodomos aplinkybės, išanalizavus jas visų... 32. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 33. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartį palikti...