Byla 3K-3-108/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražinos Davidonienės ir Sigito Gurevičiaus,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. I. kasacinį skundą civilinėje byloje, kurioje atnaujintas procesas pagal trečiojo asmens A. K. prašymą.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

1. Ginčo esmė

52005 m. kovo 7 d. ieškovas su atsakovu A. R. pasirašė susitarimą dėl trijų 12,25 ha, 8,2 ha bei ½ dalies 14,27 ha ploto žemės sklypų, esančių Šiaulių r., Lieporių kadastrinėje vietovėje, Šlepkų k., kuriuos ieškovas nuomojosi iš atsakovo nuo 2001 m., pirkimo-pardavimo už 85 000 Lt kainą; ginčo žemės sklypų nuomos sutartys viešajame registre buvo įregistruotos 2005 m. kovo 18-21 d. Pagal sutarties nuostatas ieškovas privalėjo per 10 dienų sumokėti atsakovui 1/10 dalį kainos, o likusią dalį – iki 2005 m. gruodžio 31 d., sutartis turėjo būti patvirtinta notariškai iki 2005 m. spalio 1 d. Ieškovas 2005 m. kovo 7 d. į atsakovo banko sąskaitą sumokėjo 8500 Lt, 2005 m. balandžio 29 d. grynais sumokėjo 5000 Lt, 2005 m. rugsėjo 19 d. pavedimu sumokėjo – 42 000 Lt, 2005 m. rugsėjo 23 d. – 29 500 Lt, t. y. visą sutartą kainą. Kai 2005 m. balandžio 22 d. ieškovas su AB banku „NORD/LB Lietuva“ pasirašė kredito sutartį, pagal kurią ieškovui buvo suteiktas kreditas ginčo sklypams įsigyti, ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių notarinio įforminimo. 2005 m. rugsėjo 9 d. ieškovas gavo atsakovo pranešimą, kuriuo ieškovui buvo pasiūlyta ginčo žemės sklypus pirkti už 208 320 Lt. Tokį atsakovo elgesį ieškovas vertina kaip vengimą notariškai įforminti žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį.

6Ieškovas prašė teismo pripažinti galiojančia 2005 m. kovo 7 d. sudarytą žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį ir patvirtinti šios sutarties sudarymą CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 10 d. sprendimu ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartimi ieškinys buvo patenkintas, o ginčo sandoris kvalifikuotas kaip pirkimo–pardavimo sutartis, atitinkanti būtinąsias sąlygas, nustatytas CK 6.305, 6.396 ir 6.397 straipsniuose.

72007 m. rugsėjo 7 d. buvo gautas trečiojo asmens A. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo. Trečiasis asmuo nurodė, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 10 d. sprendimas pažeidė jo daiktines teises, nes atsakovas A. R. su juo buvo sudaręs tų pačių žemės sklypų pardavimo susitarimus 2005 m. vasario 1 d. ir 2005 m. vasario 2 d., t. y. anksčiau nei su ieškovu. Be to, trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovo ir atsakovo 2005 m. kovo 9 d. buvo sudarytas dar vienas susitarimas dėl tų pačių žemės sklypų pardavimo, apie kurį teismui nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu.

8Šiaulių rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 21 d. nutartimi atnaujino procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių ir neįtraukto į bylos nagrinėjimą trečiojo asmens teisių pažeidimo. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis teismas laikė faktą, kad buvo du ieškovo ir atsakovo susitarimai dėl tų pačių žemės sklypų pardavimo. Pats atsakovas nurodytu pagrindu proceso atnaujinti prašymo CPK 367 straipsnio nustatyta tvarka nepateikė. Trečiasis asmuo prašė teismo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 10 d. sprendimą ir ieškinį atmesti.

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Šiaulių rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu panaikino Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 10 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: ieškovo ieškinį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas nustatė, kad dėl ginčo žemės sklypų, jų pirkimo-pardavimo sąlygų šalys susitarė pasirašydamos 2005 m. kovo 9 d. susitarimą. Teismas pripažino, kad atsakovas neįrodė, jog šį susitarimą jis sudarė, siekdamas susigrąžinti ieškovo nesumokėtą nuomos mokestį; 2005 m. kovo 7 d. susitarimas buvo inicijuotas ieškovo ir sudarytas tam, kad ieškovas galėtų gauti banko paskolą bei savo kaip ūkininko buhalterinei apskaitai sutvarkyti. Dėl to teismas konstatavo, kad, nustačius šalių valios trūkumus, 2005 m. kovo 7 d. susitarimas negali būti pripažintas galiojančiu. Teismas pažymėjo, kad šalių susitarimų turinio sąlygos leidžia juos kvalifikuoti preliminariaisiais, nes nustatyti visi preliminariosios sutarties bruožai: šalių valia ateityje sudaryti ginčijamų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį; būsimos pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų aptarimas; terminas, iki kurio turi būti sudaryta pagrindinė sutartis. Teismas nurodė, kad, konstatavus, jog šalių sudaryta sutartis yra preliminarioji, ji negali būti patvirtinta CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu, jos negalima reikalauti įvykdyti natūra (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Teismas nustatė, kad iki teismo sprendimu patvirtintos 2005 m. kovo 7 d. sutarties sudarymo 2005 m. vasario 1 d. ir 2005 m. vasario 2 d. trečiasis asmuo A. K. su atsakovu jau buvo sudaręs ginčo žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, kuriose nustatyta, jog sutartys notariškai bus įformintos iki 2006 m. rugsėjo 1 d. Dėl to teismas padarė išvadą, kad, atsakovui nepranešus teismui apie su A. K. sudarytas sutartis, neįtraukus A. K. į bylos nagrinėjimą, 2006 m. kovo 10 d. teismo sprendimu buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai įsigyti ginčo žemės sklypus. Teismas pažymėjo, kad iki 2006 m. kovo 10 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo nei A. K., nei ieškovas nebuvo įregistravę nuosavybės teisių į ginčo sklypus. Pagal CK 1.75 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu nė vienas asmuo sandorio neįregistravo, laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį sudaręs asmuo. Teismas pripažino, kad nagrinėjamoje byloje teises įgijo pirmasis sandorį sudaręs A. K., tačiau, neįtraukus jo į bylą, šių teisių jis negalėjo įgyvendinti. Teismas pažymėjo, kad, priešingai nei ieškovo ir atsakovo susitarimuose, A. K. ir atsakovo sudarytose pirkimo-pardavimo sutartyse nustatyta, jog šios sutartys yra ir nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo aktai, kuriais atsakovas suteikia teisę A. K. savo nuožiūra iki notarinio pavirtinimo dienos valdyti, naudotis, disponuoti parduotais žemės sklypais. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį laikoma, jog įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas-pardavimas. Dėl to teismas atmetė trečiojo asmens AB DnB NORD banko argumentus, kad, atsakovui išnuomojus ieškovui ginčo sklypus, nuomos sutartis įregistravus viešame registre, atsakovas negalėjo perduoti A. K. šių žemės sklypų, o parduoti galėjo tik ieškovui atsisakius pirkti. Teismas konstatavo, kad ginčo sklypų žemės nuomos sutartys viešame registre įregistruotos po to, kai atsakovas ir A. K. sudarė žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, t. y. 2005 m. kovo 18 d. ir 2005 m. kovo 21 d. Teismas nurodė, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog 8,20 ha ir 12,25 ha žemės sklypai yra įkeisti trečiajam asmeniui AB DnB NORD bankui, užtikrinant ieškovo prievolių pagal kreditavimo sutartį, kurios pagrindu suteiktas kreditas ginčo žemės sklypams pirkti, įvykdymą. Teismas pažymėjo, kad daikto įkeitimas netrukdo perleisti jo kito asmens nuosavybėn, nes, perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktą. Dėl to teismas pripažino, kad, 2006 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinus ir priėmus naują sprendimą ieškinį atmesti, AB DnB NORD banko interesai nebus pažeisti.

10Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartimi iš Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimo aprašomosios dalies pašalino motyvus dėl atsakovo ir trečiojo asmens A. K. 2005 m. vasario 1 d. ir 2005 m. vasario 2 d. sudarytų sandorių kvalifikavimo pirkimo-pardavimo sutartimis, o likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą, bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad ginčo šalis iki ginčo sutarties sudarymo siejo nuomos santykiai, ieškovas apeliacinėje instancijoje paaiškino, jog su atsakovu jau ir anksčiau keletą kartų vedė derybas dėl žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tačiau atsakovas, pažadėjęs parduoti žemę, vėliau atsisakydavo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį sutartomis sąlygomis, nes vis didindavo kainą; todėl 2005 m. kovo 9 d. susitarimą dėl sklypų pardavimo šalys patvirtino rašytine sutartimi, kurią ieškovas suvokė kaip pirkimo–pardavimo sutartį, o atsakovas – tik kaip raštu įformintą šalių ketinimą ateityje sudaryti žemės sklypų pardavimo sutartį, kurio galima nevykdyti; iki ginčo sutartyje nurodyto termino pagrindinė žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes atsakovas neparengė vieno iš parduodamų sklypų plano ir pakeitė savo valią dėl žemės sklypų pardavimo; atsakovas 2005 m. rugsėjo 7 d. pareiškimu, persiųstu notaro, informavo ieškovą, kad didina parduodamų sklypų kainą iki 208 320 Lt ir 14,27 ha sklypą parduoda visą, o ne ½ dalį, kaip buvo numatyta šalių pasirašytame ikisutartiniame susitarime. Ieškovas nepaaiškino teismui, kodėl ginčo sandoryje buvo numatyta galimybė atsisakyti sudaryti žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas konstatavo, kad ieškovo ir atsakovo 2005 m. kovo 7 d. ir 2005 m. kovo 9 d. susitarimų tekstas atitiko šalių valią, susitarimų tekstai iš esmės yra tapatūs, nė vienas iš jų nebuvo ginčijamas įstatymo nustatyta tvarka; teisminio nagrinėjimo metu šalys pripažino, kad tikrasis susitarimas buvo įformintas 2005 m. kovo 9 d. sutartimi, todėl reikia vadovautis vėlesniu ginčo šalių pasirašytu dokumentu. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, ieškovo ir atsakovo 2005 m. kovo 7 d. ir 2005 m. kovo 9 d. susitarimus kvalifikavo kaip preliminariuosius susitarimus. Teismas nurodė, kad ginčo šalys tarėsi dėl dviejų žemės sklypų, kurie buvo suformuoti kaip atskiri kadastriniai vienetai, ir vieno žemės sklypo ½ dalies pardavimo, todėl ginčo susitarimo sudarymo metu dar nebuvo vieno iš pagrindinės sutarties objekto –14,27 ha sklypo ½ dalies dydžio žemės sklypo, atidalyto teisės aktų nustatyta tvarka iš atsakovo žemės sklypo ir suformuoto kaip atskiro objekto. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ši aplinkybė patvirtino, jog ginčo šalys sudarė preliminariąją, o ne pagrindinę žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį, nes ginčo susitarimas negalėjo ir negali būti notariškai patvirtintas, kadangi sutarties objektas (žemės sklypo dalis) sutarties sudarymo metu nebuvo suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo Z. I. 2005 m. kovo 7 d. vakare internetu avansu pervedė atsakovui 8500 Lt, bankas nematė ginčo susitarimo, bet mėnesio pabaigoje buvo reikalingas susitarimas be klaidų, t. y. 2005 metų kovo 7 dienos, kad galėtų buhalterinėje apskaitoje pagrįsti avansinį mokėjimą už perkamą žemę, todėl vėliau ieškovas perrašė šį susitarimą atgaline data. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog, nustačius valios trūkumus, 2005 m. kovo 7 d. susitarimas negali būti pripažintas galiojančiu, yra pagrįsta. Ginčo sutartyje sutartą 8500 Lt perdavimą atsakovui apeliacinės instancijos teismas vertino kaip šalių sutartą prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą. Teismas sprendė, kad ieškovo veiksmai pervedant pinigus atsakovui (2005 m. rugsėjo 19 d. 42 000 Lt ir 2005 m. rugsėjo 23 d. 29 500 Lt po bylos iškėlimo teisme), po to, kai atsakovas atsisakė parduoti žemę už ginčo susitarime nurodytą kainą du kartus raštu apie sutarties nutraukimą informuodamas ieškovą, neturi įrodomosios galios nagrinėjamoje byloje, nes ieškovas be pagrindo pervedė į atsakovo sąskaitą minėtas pinigų sumas ir šis faktas nesuteikia ieškovui teisės reikalauti patvirtinti žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl A. K. ir atsakovo 2005 m. vasario 1 d. ir 2005 m. vasario 2 d. pasirašytų sutarčių teisinio vertinimo pagrįstumo, nes konstatavo, jog ginčas dėl šių sutarčių teisinio kvalifikavimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o šis ginčas nagrinėjamas Šiaulių apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-154-267/2008. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nusprendė pašalinti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo aprašomosios dalies motyvus, kuriuose šie sandoriai vertinami kaip pirkimo–pardavimo sutartys.

3. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai.

11Ieškovas kasaciniu skundu prašo Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

121. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimo. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai šalių sudarytą sutartį kvalifikavo kaip preliminariąją žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, taip pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje. Teismai, kvalifikuodami ginčo sutartį preliminariąja, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“; bylos Nr. 3K-3-285/2006), nes ginčo sutarties sąlygos teismų išaiškintos nesąžiningai kasatoriaus atžvilgiu. Šalys aiškiai išreiškė valią sudaryti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, todėl 2005 m. kovo 7 d. susitarime aptarė visas esmines nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Šalių atlikti veiksmai (ieškovas sumokėjo visą kainą, o atsakovas priėmė pinigus) patvirtina pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo faktą, šios sutarties vykdymą, o ne preliminariosios sutarties sudarymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad suderintas pirkimo-pardavimo objektas ir kainos už jį sumokėjimas reiškia, kad šalys susitarė dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S., L. N. S. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija; bylos Nr. 3K-3-285/2006; 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. G. v. E. G.; bylos Nr. 3K-3-605/2006). Pripažindami 2005 m. kovo 7 d. susitarimą preliminariąja pirkimo-pardavimo sutartimi, teismai pažeidė CK 6.305 straipsnio nuostatas dėl pirkimo-pardavimo sampratos ir reikšmės.

132. Dėl CK 6.165 straipsnio nuostatų netinkamo taikymo. Teismai, nepagrįstai kvalifikavę šalių santykius kaip ikisutartinius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos dėl teisės normų, reglamentuojančių ikisutartinius santykius, aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N.; bylos Nr. 3K-P-382/2006). Šalių 2005 m. kovo 7 d. sudarytos sutarties objektas nebuvo kitos sutarties sudarymas ateityje, o konkretūs nekilnojamieji daiktai, todėl ginčo sutartis turėjo būti kvalifikuota kaip pagrindinė žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis.

143. Dėl CK 1.93 straipsnio 4 dalies pažeidimo. Teismai, pripažindami šalių 2005 m. kovo 7d. sudarytą susitarimą preliminariąja sutartimi, pažeidė CK 1.93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu. CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti sandorį galiojančiu, jei sandoris yra dvišalis; viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Vienos iš sutarties šalių nepagrįstas atsisakymas pripažinti sutarties faktą negali būti pagrindas sutarties sudarymui nepripažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. Pagėgių savivaldybė ir kt.; bylos Nr. 3K-3-581/2007; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S., L. N. S. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija; bylos Nr. 3K-3-285/2006). Teismai nepagrįstai netaikė CK 1.93 straipsnio 4 dalies nuostatų, nors konstatavo šiai normai taikyti būtinas sąlygas.

154. Dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo. Kasatorius su atsakovu nuo 2001 m. buvo sudaręs ginčo žemės sklypų nuomos sutartis, pagal kurias šiais sklypais naudojosi žemės ūkio veiklai vykdyti; kasatorius visada pageidavo įsigyti ginčo sklypus iš atsakovo, todėl, suderinus sklypų pardavimo kainą ir ją užfiksavus 2005 m. kovo 7 d. susitarime, pagrįstai tikėjosi, jog atsakovas įvykdys savo įsipareigojimus. Teismams kvalifikavus ginčo sutartį preliminariąja, buvo pažeisti ne tik kasatoriaus teisėti lūkesčiai, bet ir paneigtas CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, jog teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Nagrinėjamoje byloje teismų padarytos išvados prieštarauja teisėtų lūkesčių, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams bei teismų praktikoje įtvirtintai taisyklei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Modesta“ v. AB „Spauda“; bylos Nr. 3K-3-501/2006), kad sutarties laisvė gali būti apribota šalių tarpusavio susitarimais, t. y. 2005 m. kovo 7 d. sutartimi.

165. Dėl pirmumo teisės įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę. Kasatorius atitinka Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo pirmumo teise, tačiau bylą nagrinėję teismai į tai neatsižvelgė.

176. Dėl įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus, nevertino įrodymų, leidžiančių pripažinti ginčo sutartį pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai keldamas ginčo sklypų pardavimo kainą, kad tinkamam ginčo žemės sklypų pardavimo įforminimui reikalingi dokumentai nebuvo parengti dėl atsakovo kaltės ir neveikimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 177, 183, 185 straipsniuose įtvirtintas taisykles, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. K., H. V. v. ŽŪB „Panerys“; bylos Nr. 3K-3-220/2006).

18Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2008 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. Teismai tinkamai aiškino šalių sudarytas sutartis ir pagrįstai pripažino 2005 m. kovo 7d. sudarytą susitarimą negaliojančiu, nes šis neatitinka sandorių formos reikalavimų ir yra fiktyvus, nes joje nurodyta ginčo sklypų kaina yra nereali.
2. Kasatoriaus sumokėti pinigai už ginčo sklypus buvo jam grąžinti iš karto po to, kai buvo sužinoti kasatoriaus banko sąskaitos rekvizitai, kurių jis atsakovui gera valia nepateikė.

19Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo A. K. prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2008 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

201. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šalių 2005 m. kovo 7 d. sudarytas susitarimas yra apsimestinis, nes pardavėjas neketino parduoti ginčo žemės sklypų, o šį susitarimą suprato kaip ketinimą atgauti skolą iš kasatoriaus už nesumokėtą nuomos mokestį, t. y. ginčo sandoriu pridengė skolos grąžinimo sandorį. Ginčo sandorio apsimestinumą patvirtina ginčo žemės sklypų sulygta kaina (85 000 Lt), kuri prieštarauja sąžiningumo ir teisingumo principams bei neatitinka realios tokių žemės sklypų kainos. Be to, paaiškėjus, kad šalys pasirašė ne tik 2005 m. kovo 7 d., bet ir 2005 m. kovo 9 d. susitarimą, kasatoriaus reikalavimui pripažinti 2005 m. kovo 7 d. sutartį galiojančia nebuvo teisinio pagrindo.

212. Teismai tinkamai kvalifikavo šalių 2005 m. kovo 7 d. susitarimą kaip preliminarųjį, kurį priversti įvykdyti natūra negalima. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kasatorius, 2005 m. rugsėjo 19 d. ir 23 d. pervesdamas atsakovui 42 000 Lt ir 29 500 Lt, kai atsakovas jau buvo atsisakęs parduoti kasatoriui ginčo žemės sklypus už sulygtą kainą, šias sumas pervedė be pagrindo. Toks nepagrįstas pinigų pervedimo faktas nesuteikia kasatoriui teisės reikalauti patvirtinti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą.

223. Šalys 2005 m. kovo 9 d. susitarimo neįregistravo viešame registre, kasatorius savo nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypus įregistravo tik įsiteisėjus teismo sprendimui. Pagal CK 1.75 straipsnio 3 dalį, jeigu nė vienas asmuo sandorio neįregistravo, laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį sudaręs asmuo. Trečiasis asmuo A. K. su atsakovu sutartis sudarė 2005 m. vasario mėn., todėl jis pirmas įgijo teises į ginčo žemės sklypus. Kasatorius didžiąją ginčo žemės sklypų kainą sumokėjo po to, kai jam buvo žinoma apie atsakovo atsisakymą parduoti ginčo žemės sklypus už sulygtą kainą, t. y. kasatorius nesąžiningai pasinaudojo ginčo susitarimu. Dėl to šalių 2005 m. kovo 7 d. sudarytas ginčo susitarimas negali būti patvirtintas CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu.

234. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė kasatoriaus argumentą dėl jo teisėtų lūkesčių pažeidimo, nes nurodė, kad žemės sklypų įkeitimas trečiajam asmeniui AB DnB NORD bankui netrukdo šių sklypų perleisti kito asmens nuosavybėn, nes hipoteka seka paskui daiktą. Dėl to teismai pagrįstai nesprendė dėl kasatoriaus patirtų nuostolių, patirtų dėl palūkanų bankui mokėjimo, nes tai nebuvo ieškinio dalykas.

245. Bylą nagrinėję teismai nepažeidė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo pirmumo teise. Atsakovas, išsiuntęs kasatoriui pasiūlymą pirkti nuomojamus žemės sklypus už 280 000 Lt, įvykdė savo pareigą pasiūlyti kasatoriui pirmumo teise įsigyti ginčo žemės sklypus, todėl laikytina, kad kasatorius prarado teisę reikalauti patvirtinti 2005 m. kovo 7d. susitarimą.

256. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nes išvadas byloje padarė įvertinęs remdamasis ištirtų įrodymų visumos analize. Civiliniame procese nereikalaujama, kad teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, nes faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. T. E.; bylos Nr. 3K-3-516/2004).

26Trečiųjų asmenų Z. I. ir AB DnB NORD banko atsiliepimų į ieškovo kasacinį skundą negauta.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

4. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

28Dėl pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas

29CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu, kartu kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Tačiau kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Ar yra pagrindas peržengti kasacinio skundo ribas, kiekvieną kartą sprendžia kasacinis teismas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad kasacinis teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, bylą nagrinėjusių teismų teisėtumą gali analizuoti ir kasaciniame skunde nenurodytais motyvais, tačiau turinčiais tiesioginę reikšmę teisėtų sprendimų priėmimui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką viešojo intereso, kaip sąlygos kasaciniam teismui peržengti kasacinio skundo ribas, sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, kurios turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas, bet ne a priori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. S. ir L. Ž. leidinio „Baltos lankos” redakcija, bylos Nr. 3K-3-695/2003; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. V. M., bylos Nr. 3K-3-291/2006; ir kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas peržengti kasacinio skundo ribas, nes byloje kilę klausimai, susiję su tinkamu teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą, taikymu ir aiškinimu.

30Dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Antrinis perdirbimas“ v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.). Šio civilinio proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo, – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; ir kt.).

32Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (bylos Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (bylos Nr. 8564/02); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007).

33CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M.; bylos Nr. 3K-3-303/2007).

34Teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, patikrina, ar prašymas paduotas įstatyme nustatytu terminu, ar jame nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, tačiau neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-127/2006; 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. K., J. N. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2007). CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, bet nenumatyta galimybės apskųsti nutartį, kuria procesas atnaujintas. Teismų praktikoje pažymima, kad nutartis dėl proceso atnaujinimo neskundžiama apeliacine tvarka todėl, kad ji neužkerta kelio tolesnei bylos eigai ir neturi įtakos teismo sprendimo (nutarties), priimamo pakartotinai CPK 370 straipsnio 4 dalies tvarka išnagrinėjus bylą, priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž., A. Ž. v. A. R. P., bylos Nr. 3K-3-333/2007).

35Nagrinėjamoje byloje neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo A. K. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų pagrindu. Pareiškėjui ištaisius teismo nurodytus trūkumus, A. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo priimtas. Nagrinėjamoje byloje atsakovas A. R. taip pat buvo pateikęs prašymą atnaujinti procesą šioje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (t. 2 b. l. 43), tačiau Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartimi (bylos Nr. 2-259-291/2007) nuspręsta atsakovo prašymą laikyti nepaduotu ir jį grąžinti atsakovui. Dėl to nagrinėjamoje byloje pareiškėju dėl proceso atnaujinimo laikytinas tik neįtrauktas į bylą asmuo A. K..

36Dėl bylos, kurioje atnaujintas procesas, nagrinėjimo ribų

37Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis), t. y. teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą. Atnaujinus procesą, teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo (pareiškėjų) nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Serfas“ v. BAB „Dara“; bylos Nr. 3K-3-451/2007). Byloje dalyvaujančių asmenų galimybė naudotis procesinėmis teisėmis reikšti naujus reikalavimus, tikslinti ieškinio, priešieškinio dalyką ar pagrindą vertinama, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindą ir CPK 141, 143 straipsnių nuostatas.

38Proceso atnaujinimo pagrindų pagrįstumas, t. y. pareiškėjo nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo reikšmė visos bylos kontekste, yra patikrinamas bylą nagrinėjant iš naujo, kai procesas byloje buvo atnaujintas vienu (keletu) iš įstatymo nustatytų pagrindų, nes teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aukštesnės instancijos teismai, tikrindami teismo priimtų CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, nors ir nebegali svarstyti, buvo ar ne pagrindas procesui atnaujinti, nes šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Girtučio kultūros ir sporto rūmai“ v. R. I. U. IĮ, bylos Nr. 3K-3-187/2006), tačiau turi patikrinti, ar atnaujinus procesą bylą nagrinėję teismai pagrįstai ir teisėtai priėmė vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių sprendimų.

39Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktuose įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų

40Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte, t. y. dėl to, kad buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ v. R. I. U. IĮ, bylos Nr. 3K-3-187/2006). Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, turi būti nustatyta, kad toks asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus.

41Prašyme dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos.

42Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. K. prašė panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, tačiau nedetalizavo, kokios jo subjektinės teisės (valdymas, nuosavybės teisė, nuomos teisė ar kt.) ir kaip yra pažeidžiamos prašomu panaikinti teismo sprendimu. Bylą nagrinėję teismai konstatavo faktinę aplinkybę, kad ginčo žemės sklypai buvo perduoti kasatoriui V. I. valdyti nuomos pagrindais nuo 2001 m. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kvalifikavo pareiškėjo pateiktus 2005 m. vasario mėn. susitarimus su atsakovu kaip pirkimo-pardavimo sutartis (CK 6.309 straipsnis). Vien tuo pagrindu, kad 2005 m. vasario mėn. sutartyse yra nuostata, jog sutartys yra ir nekilnojamojo daikto priėmimo-perdavimo aktai, negalima teigti, kad A. K. įgijo nuosavybės teises, nes bylos duomenys nepatvirtina, kad jis ginčo žemės sklypus būtų pradėjęs valdyti ar būtų reikalavęs perduoti juos valdyti, ar būtų mokėjęs pagal sutartį. Minėta, iš bylos duomenų matyti, kad ginčo žemės sklypus nuo 2001 metų valdė kasatorius.

43Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų dalį dėl atsakovo ir A. K. 2005 m. vasario mėn. susitarimų kvalifikavimo pirkimo-pardavimo sutartimis pašalino jų neanalizavęs ir neįvertinęs, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šiuos susitarimus. Apeliacinės instancijos teismas teisiškai nekvalifikavo 2005 m. vasario mėn. susitarimų ir todėl nepatvirtino fakto, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 10 d. sprendimu buvo pažeistos A. K. daiktinės teisės.

44Kolegija konstatuoja, kad teismai netinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas ir įsiteisėjusį teismo sprendimą panaikino bei bylą išnagrinėjo nepaisydami šio instituto tikslų.

45Pareiškėjas A. K. prašė atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje ne tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, bet ir dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu inicijuoti bylos proceso atnaujinimą gali dalyvavęs bylos nagrinėjime asmuo, t. y. proceso dalyvis, kuris dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių neturėjo esminės informacijos apie atitinkamas bylos aplinkybes ir todėl negalėjo jomis remtis, tai nulėmė galbūt neteisingo sprendimo priėmimą. Šiuo pagrindu taip pat gali remtis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys negali paduoti prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. M. v. E. V., bylos Nr. 3K-3-699/2003; 2003 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-731/2003).

46Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje proceso atnaujinimo pagrindu laikytinos tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytos aplinkybės. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą po proceso atnaujinimo nagrinėję teismai nepagrįstai analizavo ir tyrė kasatoriaus ir atsakovo 2005 m. kovo 9 d. sudarytą susitarimą, kuris savo turiniu identiškas byloje jau ištirtam 2005 m. kovo 7 d. susitarimui.

47Viena iš sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba. Pareiškėjas A. K. prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad apie Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 10 d. sprendimą, kuris pažeidžia jo teises ir interesus, sužinojo 2006 m. spalio 2 d., o prašymą teismui pateikė 2007 m. rugsėjo 7 d. (T. 2, b. l. 1). 2007 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjas tikslino prašymą ir prašė terminą atnaujinti tuo pagrindu, kad apie ieškovo ir atsakovo susitarimą sužinojo iš atsakovo 2007 m. rugpjūčio 30 d. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 21 d. nutartimi konstatavo, kad terminas pareiškėjo prašymui paduoti skaičiuotinas nuo 2007 m. rugpjūčio 30 d., nes tik tada pareiškėjui tapo žinoma apie esmines naujai paaiškėjusias aplinkybes (atsakovo ir kasatoriaus 2005 m. kovo 9 d. sudarytą susitarimą), todėl laikytinas nepraleistu.

48Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje procesas atnaujintas tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kad pareiškėjo A. K. teisės ir interesai galėjo būti pažeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 10 d. sprendimu, apie kurį pareiškėjas sužinojo 2006 m. spalio 2 d., konstatuoja, jog bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių terminių eigos pradžios nustatymo momentą, bei teismų praktikoje suformuotus šių terminų eigos pradžios nustatymo kriterijus (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1-2 punktai).

49Dėl šalių sudarytos sutarties teisinio kvalifikavimo

50Kasatorius kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai šalių 2005 m. kovo 7 d. sudarytą sutartį kvalifikavo kaip preliminariąją ginčo žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį; šalys aiškiai išreiškė valią sudaryti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, todėl aptarė visas esmines nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas; šalių atlikti veiksmai (kasatorius sumokėjo visą kainą, o atsakovas priėmė pinigus) patvirtina pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo faktą, šios sutarties vykdymą, o ne preliminariosios sutarties sudarymą.

51Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, atnaujinus procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, neturėjo teisinio pagrindo perkvalifikuoti ginčo šalių 2005 m. kovo 7 d. sudarytos sutarties. Ši sutartis galėjo būti perkvalifikuojama tuo atveju, jei procesas būtų atnaujintas dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai, nagrinėję šią bylą po proceso atnaujinimo, peržengė ribas, kurios apibrėžiamos proceso atnaujinimo pagrindais, t. y. šiuo atveju CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu.

52Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, kvalifikuodami šalių sudarytą susitarimą kaip preliminariąją, žemesnės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant, ar šalių sudarytas susitarimas gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis, esminę reikšmę turi šalių atlikti veiksmai, jų tikslai. Kai viena šalis perduoda pagrindinės sutarties objektą valdyti kitai šaliai, o ši sumoka daikto kainą ar jos dalį, galima teigti, kad sudaryta pagrindinė sutartis. CK 6.309 straipsnyje nurodyta, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant jį būsimajam pirkėjui valdyti yra laikomas to daikto pirkimu-pardavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006). Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatorius ne tik visą laiką valdė ginčo žemės sklypus, bet ir sumokėjo visą sutartą kainą. Tai patvirtina, kad šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo, o ne preliminarioji sutartis.

53Dėl kasacinio teismo teisės priimti naują sprendimą

54Teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas ir taip padarė esminių proceso teisės normų pažeidimų, turėjusių įtakos neteisėtų sprendimų priėmimui. Dėl šios priežasties Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimas ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartis naikintini. Kadangi padarytą proceso teisės normų pažeidimą šiuo atveju gali pašalinti pats kasacinis teismas (CPK 359 straipsnio 4 dalis), taip pat atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą per kiek įmanoma trumpiausią laiką ir proceso koncentracijos principą (CPK 7 straipsnio 1 dalis), kasacinis teismas priima naują sprendimą - palikti galioti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 10 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartį.

55Kadangi Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimas bei Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartis naikintini, tai dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako.

56Dėl bylinėjimosi išlaidų

57Pagal CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatas šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš antrosios šalies, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, jeigu kasacinis teismas priima naują teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu už bylinėjimosi išlaidas atsakingas ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tai bylinėjimosi išlaidos priteistinos ir iš trečiojo asmens.

58Kasatoriaus pateikti dokumentai patvirtina, kad po proceso atnaujinimo šioje byloje jis patyrė tokių bylinėjimosi išlaidų: 3304 Lt – išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti; 2568,60 Lt – žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pareiškimą ir 2550 Lt – žyminio mokesčio už kasacinį skundą. Be to, kasatorius sumokėjo 154,42 Lt priteistų pašto išlaidų valstybei.

59Kadangi kasatoriaus kasacinis skundas patenkintas, tai jam iš atsakovo ir trečiojo asmens A. K. lygiomis dalimis priteisiamas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis – 2550 Lt (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad, patenkinus kasatoriaus kasacinį skundą, apeliacinės ir pirmosios instancijos teismo sprendimas ir nutartis, priimti po proceso atnaujinimo šioje byloje, naikinami, bylinėjimosi išlaidos perskirstomos taip: kasatoriui iš atsakovo ir trečiojo asmens lygiomis dalimis priteistina 2568,60 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pareiškimą, 3304 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti ir 154,42 Lt pašto išlaidų (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Iš viso kasatoriui iš atsakovo ir trečiojo asmens A. K. priteistina po 4288,51 Lt bylinėjimosi išlaidų.

60Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

61Panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. sprendimą bei Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 10 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartį.

62Priteisti V. I., asmens kodas ( - ) iš atsakovo A. R., asmens kodas ( - ) 4288,51 Lt (keturi tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt aštuoni litai ir 51 ct.) bylinėjimosi išlaidų (advokato pagalbai, pašto išlaidoms ir žyminiam mokesčiui apmokėti).

63Priteisti V. I., asmens kodas ( - ) iš trečiojo asmens A. K., asmens kodas ( - ) 4288,51 Lt (keturi tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt aštuoni litai ir 51 ct.) bylinėjimosi išlaidų (advokato pagalbai, pašto išlaidoms ir žyminiam mokesčiui apmokėti).

64Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.