Byla 2A-370-232/2016
Dėl išmokėtų socialinių išmokų (našlaičių pensijos) priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Jadvygos Mardosevič, Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) Ergo Insurance SE Lietuvos filialo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vokietijos pensijų draudimo institucijos D. R. ieškinį atsakovui UADB „ERGO Lietuva“ dėl išmokėtų socialinių išmokų (našlaičių pensijos) priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I.GINČO ESMĖ.

4Ieškovas Vokietijos pensijų draudimo institucija D. R. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ 12 940,37 EUR išmokėtą našlaičių pensiją, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-12-23 kelio Vilnius – Lyda 13 km įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė trečiojo asmens M. C. vairuojamas automobilis „Volswagen Golf“, valstybinis Nr. ( - ) su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Chrysler Voyager“, valstybinis Nr. ( - ) Šiame eismo įvykyje buvo sunkiai sužalota nepilnametė Vokietijos pilietė S. E., o jos motina I. L. žuvo. Pasak ieškovo, minėto eismo įvykio kaltininku Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-08-16 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-123-626/2011 pripažintas trečiasis asmuo M. C., kurio, kaip automobilio „Volswagen Golf“, valstybinis Nr. ( - ) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo. Taip pat nurodė, kad 2013-02-28 nutartimi Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-876-590/2013 patvirtino tarp S. E., kurios vardu ieškinį pareiškė Vokietijos Hildesheim miesto vaikų ir jaunimo socialinės paramos tarnyba, ir atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ sudarytą taikos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo nepilnametei S. E. atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovo teigimu šią taikos sutartį atsakovas yra visiškai įvykdęs. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad S. E. mokama našlaičių pensijos suma, skirtina nepilnametės pragyvenimo išlaidoms atlyginti, nebuvo įskaičiuota į turtinės žalos atlyginimo sumą, kurią minėta taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo nepilnametei padengti. Pažymėjo, jog ieškovas našlaičio pensiją S. E. pradėjo mokėti nuo jos motinos I. L. mirties (2008-12-23) ir mokės iki 2015-12-31, kadangi S. E. pilnamete taps 2015-12-06. Nurodė, kad ieškiniu reikalaujamą priteisti 12 940,37 EUR našlaičių pensiją išmokėjo nepilnametei už laikotarpį nuo 2008-12-23 iki 2014-10-31, kurią, ieškovo teigimu, jam privalo atlyginti atsakingo už eismo įvykio metu padarytą žalą asmens (M. C.) draudikas – atsakovas UADB „ERGO Lietuva“.

5Atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas kreipėsi į teismą praleidęs Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytą naikinamąjį ketverių metų terminą pretenzijoms dėl padarytos žalos pareikšti, todėl atsakovo pareiga mokėti ieškovui draudimo išmoką yra pasibaigusi. Atsakovo teigimu, ieškovas tik 2013-03-04 kreipėsi į jį su pretenzija dėl socialinių išmokų, kurios nebuvo įtrauktos į ieškinį, pareikštą Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-876-590/2013, pasibaigusia taikos sutartimi. Nurodė, kad gavęs ieškovo pretenziją, 2013-05-20 atsakovas išsiuntė paštu ieškovo atstovei pranešimą, kuriuo informavo, jog yra praleistas naikinamasis ketverių metų terminas pretenzijai pareikšti, todėl draudimo išmoka nebus mokama. Be to, ieškovas praleido ir vienerių metų ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovui vėliausiai 2013-05-23 tapo žinoma, kad atsakovas atsisako mokėti jo reikalaujamą draudimo išmoką, todėl dėl žalos atlyginimo ieškovas privalėjo kreiptis į teismą iki 2014-05-23.

6II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ ieškovo Vokietijos pensijų draudimo institucijos D. R. naudai 12 940,37 EUR išmokėtą našlaičio pensiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (12 940,37 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-01-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 598,21 EUR bylinėjimosi išlaidų.

8Teismas nurodė, kad eismo įvykis įvyko 2008-12-23, todėl terminas pretenzijai dėl padarytos žalos pareikšti pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį suėjo 2012-12-23. Remiantis šalių susirašinėjimo medžiaga ir ieškovo atstovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, teismas sprendė, kad jau nuo 2012-07-03 atsakovui buvo žinoma apie galimą ieškovo reikalavimą kompensuoti nukentėjusiajai nuo motinos mirties reguliariai mokamą našlaičio pensiją. Tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovui pretenzija dėl padarytos žalos buvo pareikšta nepraleidus įstatyme nustatyto keturių metų naikinamojo termino. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas apie atsakovo atsisakymą tenkinti jo reikalavimą dėl socialinių išmokų (našlaičio pensijos) atlyginimo sužinojo gavęs pastarojo 2013-05-20 atsakymą, todėl į teismą turėjo kreiptis ne vėliau kaip iki 2014-05-23, tačiau kreipėsi tik 2015-01-20. Teismas, atsižvelgęs į tarp šalių kilusių teisinių santykių pobūdį, atsakovo nepakankamą bendradarbiavimą su ieškovu bei į transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties tikslus, atnaujino ieškovo praleistą ieškinio senaties terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, o ieškovo reikalavimą dėl 12 940,37 EUR išmokėtos našlaičių pensijos priteisimo tenkino visiškai, kadangi dėl šio reikalavimo pagrįstumo ginčo byloje nėra.

9III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

10Apeliantas (atsakovas) UADB „ERGO Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą ir ieškovo ieškinį dėl 12 940,37 Eur priteisimo iš atsakovo atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsižvelgiant tiek į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, tiek į TPVCAPDĮ 15 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 4 dalies, 17 straipsnį, 19 straipsnio 1, 3, 5 dalių nuostatas akivaizdu, kad draudiminio įvykio faktas pats savaime nesukelia draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką - pareiga mokėti draudimo išmoką siejama ne su draudiko žinojimu apie galimą nukentėjusio asmens reikalavimą, o su nukentėjusio asmens pretenzijos draudikui pateikimu laikantis TPVCAPDĮ nuostatų. Tik 2013 m. kovo 4 d. ieškovo D. R. atstovė pateikė atsakovui prašymą išmokėti D. R. socialines išmokas, kurias D. R. moka autoįvykio pasėkoje nukentėjusiai S. E. laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 23 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. (suma - 19 346,99 EUR). Todėl nepagrįstas teismo teiginys, kad atsakovui pretenzija dėl padarytos žalos buvo pareikšta nepraleidus įstatyme nustatyto keturių metų naikinamojo termino. Autoįvykis įvyko 2008 12 23, atitinkamai ieškovas turėjo pateikti pretenziją atsakovui iki 2009 12 23, o naikinamasis ketverių metų terminas pretenzijai pareikšti suėjo 2012 12 23. Pirmoji ir vienintelė ieškovo vardu surašyta pretenzija atsakovui pateikta 2013 03 04, taigi, praleidus tiek vienerių, tiek naikinamąjį ketverių metų terminą. Pažymėjo, kad D. R., kaip socialinio draudimo išmokas mokančiai institucijai, yra ir turi būti žinoma reikalavimo teisės įgyvendinimo tvarka bei jos nesilaikymo pasekmės, ypač atsižvelgiant į tai, kad, remiantis šios bylos duomenimis, ji jau nuo 2012 04 18 buvo atstovaujama Lietuvos advokatų. Kadangi ieškovas pretenziją atsakovui pateikė praleidęs naikinamąjį ketverių metų terminą, atsakovo pareiga mokėti draudimo išmoką yra pasibaigusi. Atsakymas į ieškovo pretenziją išsiųstas 2013-05-20. Taigi, ne vėliau kaip 2013 05 23 ieškovui tapo žinoma, kad atsakovas atsisako mokėti ieškovo reikalaujamą draudimo išmoką. Ieškovas, manydamas, kad atsakovo atsisakymas mokėti draudimo išmoką pažeidžia jo teises, per vienerius metus turėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu. Ieškovas į teismą kreipėsi tik 2015 m. sausio mėnesį, t y. praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą, kas, vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi yra pagrindas ieškinį atmesti. Praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas, jei teismas pripažįstas, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties. Nei teisinių santykių pobūdis, nei sutarties tikslai, nei tariamas atsakovo nepakankamas bendradarbiavimas nelaikytini priežastimis, sutrukdžiusiomis ieškovui laiku pateikti ieškinį teismui, todėl ieškovo praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintas nepagristai. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai, nesant svarbių priežasčių atnaujino ieškovo praleistą ieškinio senaties terminą, kuo pažeidė CK 1.131 straipsnio reikalavimus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos (toliau tekste LAT arba kasacinis teismas) praktikos. Net jeigu ieškovas nebūtų praleidęs naikinamojo ketverių metų termino pretenzijai pareikšti ir vienerių metų ieškinio senaties termino, ieškovo reikalavimai, grindžiami tuo, kad ieškovas moka periodines išmokas autoįvykio metu nukentėjusiai S. E., galėtų būti tenkinami tik nuo ieškovo kreipimosi į atsakovą dienos.

11Ieškovas Vokietijos pensijų draudimo institucija D. R. atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad nei tie prašymai, kurie buvo persiųsti atsakovo atstovui J. S. ir atsakovo interesus atstovaujančiai advokatei E. M. 2012 metais, nei 2013-03-04 d. prašymas nėra kokie nors pavėluoti prašymai, nes atsakovui buvo žinoma ne tik, kad ieškovė moka socialinio draudimo išmokas dėl nelaimingame atsitikime žuvusios L. dukrai S. E., bet ir žinojo, jog tos išmokos bus mokamos iki S. E. pilnametystės, tai yra iki 2015 m. gruodžio mėnesio įskaitytinai, ir kad ieškovas turi regreso reikalavimą į atsakovą, ir kad jį tikrai reikš. Pirmosios instancijos teismas tinkama apimtimi išanalizavo ieškovo atstovės ir atsakovo atstovų elektroninį susirašinėjimą. Patys draudikai tarpusavio santykiuose nėra nustatę kokios nors specialios pretenzijos formos, tad remtis tokiais paaiškinimais, kaip elektroninių laiškų formos ir turinio netinkamumas pretenzijai ar pan., yra tiesiog nesąžininga, juolab, kad į 2013-03-04 ieškovo raštą atsakydamas atsakovas patvirtina ankstesnių raštų iš ieškovo gavimą. Apeliacinio skundo argumentai dėl naikinamojo termino praleidimo nėra tenkintini. Pagrindo skaičiuoti senaties termino eigą, ieškovės įsitikinimu, nėra, nes ieškovo reikalavimas yra grindžiamas regreso teise, kai ieškinys gali būti reiškiamas ir po to, kai yra išmokama visa suma. Šiuo atveju mokėjimai tebevyksta (iki 2015 m. gruodžio mėnesio). Nei įstatymų leidėjas, nei kasacinio teismo praktika regresiniam ieškiniui pareikšti nenustato 3 metų senaties termino nuo autoįvykio dienos. Senaties terminas regresiniam ieškiniui yra skaičiuojamas nuo tada, kai trečiasis asmuo (draudikas) sumoka draudimo išmoką. Apeliacinio skundo argumentas dėl CK 6.288 straipsnio 2 dalies numatytų teisinių pasekmių nėra aktualus, nes apeliantas netinkamai skaičiuoja senaties termino eigos pradžią ieškovo reikalavimui.

12IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

14Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

15Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad atsakovas yra dėl avarijos, kurios metu Lietuvos teritorijoje buvo sužalota nepilnametė Vokietijos pilietė, kaltu pripažinto trečiojo asmens nagrinėjamoje byloje M. C. draudikas, apdraudęs pastarojo civilinę atsakomybę privalomuoju transporto priemonių valdytojų atsakomybės draudimu, o ieškovas yra Vokietijos pensijų draudimo įstaiga mokėjusi avarijoje nukentėjusiajai nepilnametei Vokietijos pilietei, avarijoje žuvus jos motinai, našlaičio pensiją, nuo įvykio dienos 2008 12 23 iki 2015 m. gruodžio mėn. t.y. iki pilnametystės.

16Ginčas vyksta dėl senaties termino ir termino pretenzijai pareikšti taikymo. TPVPCADĮ 16 straipsnio 1 dalis numato jog atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Išmoka mokama atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Kaip jau minėta avarija įvyko Lietuvos teritorijoje, todėl be TPVPCADĮ, ginčui spręsti taikytinos CK 6.290 straipsnio 3 nuostatos, numatančios, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Byloje nustatyta jog ieškinio pateikimo teismui ir ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu našlaičio pensija tebebuvo mokama ir turėjo buvo baigta mokėti po 2015 m. gruodžio mėn. Taigi, ieškinio pareiškimo metu šios įmokos dar nebuvo išmokėtos, kas reiškia jog ir realiai visos patirtos žalos (nuostolių) ieškovas negalėjo žinoti, nes nebuvo patyręs visų numatytų skiriant pensiją išlaidų, nebuvo išmokėjęs visos pensijos net ir kreipimosi į teismą metu, taigi realiai patirtos žalos negalėjo žinoti. CK 6. 290 straipsnio 3 dalis šiuo atveju taikytina kartu su TPVPCADĮ nuostatomis bei CK nuostatomis nustatančiomis ieškinio senaties terminus trečiojo asmens pretenzijoms ir ieškiniui pareikšti. CK1.125 straipsnio 7 dalyje iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams pareikšti numatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Byloje šalys skirtingai interpretuoja įstatymo nuostatas numatančias senaties termino skaičiavimo pradžią, todėl ginčui spręsti taikytinos CK 1.127 straipsnio nuostatos dėl senaties termino pradžios . CK127 straipsnio 1 dalis numato jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą ir kad šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai pagal CK 127 straipsnio 2 dalį iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 127 straipsnio 4 dalis).

17Apeliantas be pagrindo remiasi TPVPCADĮ 15 straipsnio 1 dalimi minėta įstatymo nuostata numato jog nukentėjęs trečiasis asmuo, norėdamas gauti išmoką iš draudiko ar Biuro, pats ar per savo atstovą per 3 darbo, dienas po įvykio dienos privalo pranešti apie eismo įvykį atsakingam draudikui, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių. Nukentėjęs trečiasis asmuo pats ar per savo atstovą privalo pateikti pretenziją dėl padarytos žalos, eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes, jei į eismo įvykio vietą nebuvo kviesta policija, taip pat pateikti informaciją ir turimus dokumentus apie kaltininką, eismo įvykio aplinkybes ir dokumentus, įrodančius per eismo įvykį padarytos žalos faktą, taip pat leisti susipažinti su dokumentais, galinčiais patvirtinti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Iš šios įstatymo normos turinio matyti, kad ji taikytina asmeniui betarpiškai dalyvavusiam įvykyje ir todėl žinančiam apie jį. Nagrinėjamoje byloje ieškovas yra socialinio draudimo įstaiga esanti Vokietijoje, kuri apie įvykį negalėjo sužinoti per tris dienas. Ieškovas taip pat remiasi TPVPCADĮ 16 straipsnio 4 dalies nuostata numatančia, kad TPVPCADĮ nustatyta tvarka atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienus metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienus metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos ir teigia jog numatytas 4 metų terminas yra naikinamasis. Apeliantas taip pat remiasi TPVPCADĮ 19 straipsniu numatančiu išmokos mokėjimo terminą per kurį draudikas privalo išmokėti išmoką, arba pateikti motyvuotą atsisakymą mokėti išmoką (1,2,3 dalys). Tačiau šios įstatymo nuostatos reguliuoja pretenzinę draudimo išmokos tvarką. Minėto straipsnio 10 dalis numato jog asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui.

18Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal specialųjį teisinį reglamentavimą socialinio draudimo išmoką išmokėjęs subjektas, teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę, kurią visų pirma turi įgyvendinti pateikdamas reikalavimą atsakingam draudikui, ir tik jeigu jo nėra – žalą padariusiam asmeniui. Kasacinis teismas taip pat pabrėžė, kad kai socialinio draudimo įstaiga žalą patyrusiam asmeniui išmoka socialinio draudimo išmokas, draudimo sutarties pagrindu atsiradusi žalą padariusio asmens draudiko prievolė išmokėti draudimo išmokas atlyginant žalą nukentėjusiam asmeniui nepasibaigia, tik pasikeičia prievolės šalis: socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas toje pačioje draudimo sutarties pagrindu kilusioje prievolėje. Tai reiškia, kad socialinio draudimo įstaiga, perėmusi nukentėjusiojo teises ir pareigas (išmokėjusi socialinio draudimo išmokas) ir pareikšdama žalą padariusio asmens draudikui reikalavimą šias išmokas grąžinti, tampa draudimo teisinio santykio dalyviu ir jai turi būti taikomas draudimo teisinių santykių reguliavimas (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).

19Šios bylos ypatybė yra ta, kad ieškovas į atsakovą dėl draudimo išmokų gražinimo kreipėsi dar nebaigęs mokėti visų išmokų, tebemokėdamas šias išmokas, todėl kolegijos nuomone ieškinio senaties terminų nėra praleidęs, nes jo prievolės mokėti našlaičio pensiją terminas nebuvo pasibaigęs. Be to net jeigu laikyti, kad ieškovui vienerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas dėl atskirų išmokėtų pensijos dalių, atkreiptinas dėmesys jog kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs jog TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas vienerių metų terminas pretenzijai pareikšti negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad dėl to būtų iš esmės paneigiama draudiko draudimo sutarties pagrindu atsiradusi pareiga atlyginti žalą, o, nukentėjusiam asmeniui per nurodytą terminą nepareiškus reikalavimo žalą padariusio asmens draudikui, žalą padaręs asmuo (draudėjas) prarastų draudimo sutarties teikiamą apsaugą. Priešingas aiškinimas prieštarautų TPVCAPD įstatyme įtvirtinto privalomojo civilinės atsakomybės draudimo esmei ir tikslams. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija išaiškin, kad TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų termino pretenzijai pareikšti pasibaigimas nepanaikina nukentėjusio asmens materialiosios subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalą iš ją padariusio asmens draudiko, kai draudėjas dar yra atsakingas prieš nukentėjusįjį pagal deliktinės atsakomybės taisykles (2012 10 23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).

20Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atmetus ieškinį našlaičio pensijos mokėjimo našta būtų perkelta eismo įvykį padariusiam transporto priemonės valdytojui (draudėjui), dėl ko jam kiltų neigiamų turtinių padarinių, kas prieštarautų kasacinio teismo formuojamai praktikai, teisinga.

21Kasacinis teismas nekartą yra aiškinęs (pvz. 2012 10 24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2012; 2009 09 30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009) jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kaip ir kitos draudimo sutartys, yra skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo turtinį interesą, šiuo atveju – civilinę atsakomybę, visiškai ar iš dalies išvengs neigiamų turtinių padarinių, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties ypatumas yra tas, kad draudėjai negali pasirinkti, sudaryti šią sutartį ar ne, t. y. visos Lietuvos Respublikoje naudojamos transporto priemonės turi būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis).

22Draudžiamojo įvykio atsitikimo faktas per se nesuponuoja draudiko pareigos atlyginti padarytą žalą. Teisė į draudimo išmokos sumokėjimą įgyvendinama, per TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytus terminus pateikiant pretenziją draudikui. Šių terminų reikšmė draudiko prievolei išmokėti draudimo išmoką aiškintina, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių reguliavimo esmę ir tikslus. perkelti transporto priemonės valdytojui galinčių kilti neigiamų turtinių padarinių riziką draudikui. Įgyvendindamas jam įstatymo nustatytą pareigą – sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį – transporto priemonės valdytojas atlieka tam tikrus įstatyme nustatytus veiksmus (suteikia draudikui visą reikalingą informaciją sutarčiai sudaryti, sumoka draudimo įmoką ir kt.), kuriuos atlikęs įgyja teisę į draudimo apsaugą draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Taigi, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymas reiškia, kad, įvykus draudžiamajam (šiuo atveju – eismo) įvykiui, žalą nukentėjusiam asmeniui atlygins draudikas, ir tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais draudikas gali išsireikalauti sumokėtų sumų iš draudėjo (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis, 22 straipsnis), o kiti subjektai (ne transporto priemonės valdytojo atsakomybę apdraudęs draudikas) turi teisę pareikšti regresinius ar subrogacinius reikalavimus tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui tik tada, kai nebėra galimybės įgyvendinti turimos reikalavimo teisės draudikui (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalis).

23Kolegija įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus tiek kiekvieną jų atskirai, tiek jų visumą ir padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas, o byloje esančių įrodymų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumą.

24Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

25Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija vadovaudamasi CPK 325 str., 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I.GINČO ESMĖ.... 4. Ieškovas Vokietijos pensijų draudimo institucija D. R. kreipėsi į teismą... 5. Atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė... 6. II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nurodė, kad eismo įvykis įvyko 2008-12-23, todėl terminas... 9. III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.... 10. Apeliantas (atsakovas) UADB „ERGO Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo... 11. Ieškovas Vokietijos pensijų draudimo institucija D. R. atsiliepimu prašė... 12. IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir... 15. Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių... 16. Ginčas vyksta dėl senaties termino ir termino pretenzijai pareikšti taikymo.... 17. Apeliantas be pagrindo remiasi TPVPCADĮ 15 straipsnio 1 dalimi minėta... 18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal specialųjį teisinį... 19. Šios bylos ypatybė yra ta, kad ieškovas į atsakovą dėl draudimo išmokų... 20. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atmetus ieškinį našlaičio... 21. Kasacinis teismas nekartą yra aiškinęs (pvz. 2012 10 24 nutartis civilinėje... 22. Draudžiamojo įvykio atsitikimo faktas per se nesuponuoja draudiko pareigos... 23. Kolegija įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos... 24. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir... 25. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija vadovaudamasi CPK... 26. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti...