Byla 2A-901/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant ieškovo atstovui Rimantui Kazlauskui, atsakovo atstovei Agnei Šataitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lema“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2214-560/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lema“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Vilniaus m. savivaldybės administracijai kreipėsi ieškovas UAB „Lema“ ir prašė panaikinti atsakovo 2010 m. spalio 4 d. Viešųjų pirkimų komisijos posėdyje (protokolo Nr. 117 p.-3) priimtą sprendimą nenagrinėti UAB „Lema“ pateiktos pretenzijos.

5Ieškinyje nurodė, jog atsakovo Informacinių technologijų skyrius 2010 m. rugsėjo 15 d. informavo ieškovą apie Viešųjų pirkimų komisijos sprendimą dėl interneto ryšio Vilniaus miesto mokykloms paslaugos teikimo pirkimo, kuriuo pripažino, jog konkurso dalyvių UAB „Baltnetos komunikacijos“, UAB „Lema“ ir AB TEO LT kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, ir priėmė sprendimą pripažinti pirkimo laimėtoju AB „TEO LT“ pasiūlymą. Ieškovas, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 941 straipsniu, 2010 m. rugsėjo 24 d. pateikė pretenziją atsakovui, prašydamas peržiūrėti pateiktus pasiūlymus jų atitikimo konkurso sąlygoms aspektu ir priimti motyvuotą sprendimą. Atsakovas 2010 m. spalio 4 d. raštu informavo ieškovą apie Komisijos posėdyje (protokolo Nr. 117 p.-3) priimtą sprendimą nenagrinėti UAB „Lema“ pateiktos pretenzijos dėl interneto ryšio Vilniaus miesto mokykloms paslaugos teikimo pirkimo. Komisija savo sprendime nurodė, kad ieškovas esą netinkamai įgaliojo advokato padėjėją Kornelijų Pivoriūną pateikti tokią pretenziją, t.y. nesuteikė teisės savo atstovui inicijuoti ginčo tarp šalių. Ieškovas, nesutikdamas su tokiu Komisijos sprendimu nenagrinėti ieškovo pretenzijos, teigė, kad VPĮ 93 straipsnio 2 dalis nustato privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo procedūrą, t.y. tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Atsižvelgiant į tai, ginčas dėl Komisijos sprendimo negali būti nagrinėjamas teisme, nes atsakovas nenagrinėjo ieškovo pateiktos pretenzijos ir be pagrindo atsisakė ją nagrinėti. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, po sprendimo dėl laimėjusio pasiūlymo priėmimo teisiniai santykiai perauga administracinių teisinių santykių ribas ir transformuojasi į civilinius teisinius santykius, todėl administracinis teisinis ginčas tampa sudėtine ginčo dėl teisės privatinės teisės reguliavimo srityje dalimi ir spręstinas bendrosios kompetencijos teisme. Ieškovo teigimu, kadangi atsakovas jau buvo priėmęs sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo priėmimo, teisinis ginčas tapo sudėtine ginčo dėl teisės privatinės teisės reguliavimo srityje dalimi, ieškovas įgaliojo advokato padėjėją Kornelijų Pivoriūną inicijuoti civilinį – teisinį ginčą, t.y. atlikti jo vardu visus procesinius veiksmus byloje dėl interneto ryšio Vilniaus miesto mokykloms paslaugos teikimo pirkimo, o taip pat ir teisę pareikšti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme. Teisė pareikšti ieškinį yra teisė inicijuoti civilinį - teisinį ginčą. Pagal VPĮ 94 straipsnio 1 dalį, tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia). Ieškovas įgaliojo advokato padėjėją Kornelijų Pivoriūną atstovauti byloje dėl interneto ryšio Vilniaus miesto mokykloms paslaugos teikimo pirkimo suteikiant šias teises: rengti, pasirašyti, pateikti ir gauti teismo procesinius dokumentus, atlikti kliento vardu visus procesinius veiksmus, tarp jų pareikšti ieškinį ir priešieškinį, atsisakyti pareikšto ieškinio ir jį pripažinti, sudaryti taikos sutartį, perįgalioti, gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdymui, gauti turtą, paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo bei kitus veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įstatymuose. Teigė, jog iš pavedimo turinio matyti, jog ieškovas įgaliojo advokato padėjėją inicijuoti teisminį ginčą. VPĮ 94 straipsnio 2 dalis nustato teisminio ginčo inicijavimo procedūrą, kurios sudedamoji dalis yra ikiteisminis ginčo nagrinėjimas perkančioje organizacijoje. Pasak ieškovo, pretenzijos pateikimas perkančiajai organizacijai pagal VPĮ 94 straipsnį yra ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija. Įstatymas nenumato, jog teisė pareikšti pretenziją turi būti atskirai aptarta pavedime. CPK 59 straipsnio 2 dalis numato, jog tik teisė pareikšti ieškinį turi būti atskirai aptarta įgaliojime. Atsakovas nepagrįstai atsisakė nagrinėti pateiktą pretenziją, teigdamas, jog atstovas nebuvo įgaliotas inicijuoti civilinį – teisinį ginčą. Priešingai, ieškovas įgaliojo savo atstovą atlikti visus veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įstatymuose.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė ir nusprendė išieškoti iš ieškovo UAB „Lema“ į valstybės biudžetą 16,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje padarė išvadą, kad perkančioji organizacija pagrįstai atsisakė nagrinėti pretenziją. Teismas nustatė, kad atsakovui pateiktą pretenziją ieškovo UAB „Lema“ vardu pasirašė advokato padėjėjas K. Pivoriūnas, o kartu su pretenzija pateikė išrašą iš 2010 m. rugsėjo 10 d. teisinės pagalbos sutarties Nr. 419. Pasak teismo, įgaliojime atstovui nebuvo nurodytas UAB „Lema“ interesų atstovavimas valstybės ar savivaldybės institucijose, ją pasirašęs asmuo pagal prie pretenzijos pridėto įgaliojimo išrašo turinį nebuvo įgaliotas atlikti šio veiksmo, t.y. nebuvo įgaliotas pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai ieškovo vardu. Teismas nurodė, kad perkančiajai organizacijai šiuo pagrindu atsisakius nagrinėti ieškovo tinkamai neįgalioto atstovo pateiktą pretenziją, tai neužkirto kelio ieškovui, ištaisius esminį trūkumą ir pasirašius įgaliotam atstovui, pretenziją pateikti iš naujo. Teismas pažymėjo, kad VPĮ nėra nustatytas reikalavimas, perkančiajai organizacijai nustačius, jog pateikta pretenzija yra su trūkumais, nustatyti tiekėjui atitinkamą terminą šiems trūkumams pašalinti. Atsakovui atsisakius nagrinėti ieškovo pateiktą pretenziją tuo pagrindu, jog pretenziją pateikė neįgaliotas asmuo, teismas pripažino, jog atsakovas, kaip perkančioji organizacija, formaliai pretenziją atmetė, todėl, teismo teigimu, ieškovas įgijo teisę kreiptis į teismą ir ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar priimtus sprendimus VPĮ 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pasak teismo, ieškovas, vadovaudamasis VPĮ 93 straipsnio 2 dalimi, galėjo skųsti teismui būtent perkančiosios organizacijos sprendimą dėl AB „TEO LT“ pasiūlymo pripažinimo laimėtoju panaikinimo. Tačiau tokio reikalavimo ieškovas nepareiškė. Teismas taip pat pažymėjo, kad peržengti byloje pareikštų reikalavimų teismui neleidžiama.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Lema“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą ir atsakovo Viešųjų pirkimų komisijos 2010 m. spalio 4 d. posėdyje priimtą sprendimą panaikinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

111. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl į bylą pateikto įrodymo - 2010 m. rugsėjo 24 d. pretenzijos Nr. S-88/10, pateiktos elektroninėmis priemonėmis, kuriuo apeliantas pareiškė pretenziją atsakovui dėl interneto ryšio Vilniaus miesto mokykloms paslaugos teikimo pirkimo.

122. Apeliantas savo įgaliojime atstovui nurodė konkretų ginčą bei įgaliojo savo atstovą atlikti kliento vardu visus procesinius veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarp jų ir pareikšti ieškinį. Teigia, kad įstatymas nenumato, jog teisė pareikšti pretenziją turi būti atskirai aptarta įgaliojime. CPK 59 straipsnio 2 dalis numato, jog tik teisė pareikšti ieškinį turi būti atskirai aptarta įgaliojime.

133. Apeliantas įgaliojo savo atstovą pareikšti ieškinį - atlikti civilinio proceso kodekse numatytus veiksmus. Kadangi išankstinę ginčų sprendimo ne teisme tvarką nustato VPĮ, apelianto atstovas, vadovaudamasis CPK 22 straipsniu ir VPĮ 941 straipsniu, su pretenzija kreipėsi į atsakovą. Apeliantas savo įgaliojime nurodė konkretų ginčą - bylą dėl interneto ryšio Vilniaus miesto mokykloms paslaugos teikimo pirkimo - bei atskirai ginčo šalių nenurodė, nes pats ginčo dalykas apibrėžė ginčo šalis: apeliantas dalyvavo viešųjų pirkimų konkurse dėl interneto ryšio Vilniaus miesto mokykloms paslaugos teikimo pirkimo, kurį organizavo apeliantas. Apeliantas, apibrėžęs ginčo dalyką, suteikė teisę atstovui pareikšti ieškinį teisme, kas apima ir teisę pareikšti pretenziją savivaldybės institucijoje, nes tai yra CPK numatyta privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo procedūra, reglamentuojama VPĮ.

14Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus m. savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigia, kad teismas pagrįstai nevertino ieškovo 2010 m. rugsėjo 24 d. rašto Nr. S-88/10, kadangi jis savo turinio prasme negali būti laikomas pretenzija, neįrodo jokių bylai reikšmingų aplinkybių ir nėra pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, todėl negali būti vertinamas kaip įrodymas šioje byloje. Ikiteisminis ginčų nagrinėjimas negali būti laikomas sudėtine teisminio nagrinėjimo dalimi. CPK 59 str. įtvirtintos atstovo veikimo atstovaujamojo vardu ribos tam, kad atstovai veiktų griežtai pagal atstovaujamojo interesus, todėl įgaliojime nenurodžius UAB „Lema“ interesų atstovavimo valstybės ar savivaldybės institucijose komisija pagrįstai atsisakė nagrinėti pretenziją, kadangi ją pasirašęs asmuo pagal prie pretenzijos pridėto įgaliojimo išrašo turinį nebuvo įgaliotas atlikti šį veiksmą. Komisija negali priimti atstovaujamojo atžvilgiu jokių sprendimų, neįsitikinusi, jog atstovo veiksmai yra suderinti su atstovaujamojo valia. Teigia, kad apeliaciniame skunde nurodyto reikalavimo patenkinimas nesukels teisinių pasekmių, kadangi viešojo pirkimo procedūra yra pasibaigusi (VPĮ 7 str. 3 d. 1 p.). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2010 m. spalio 14 d. pasirašė interneto ryšio Vilniaus miesto mokykloms paslaugų teikimo pirkimo sutartį su viešojo pirkimo laimėtoju TEO LT, AB.

15Teisėjų kolegija konstatuoja:

16Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

18Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas.

19Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lema“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

20Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 2 dalies nuostatą, tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta tvarka. Pretenzija turi būti pateikta raštu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytomis priemonėmis. Perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus tiekėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui šiame skyriuje nustatyta tvarka.

21Taigi, kategorijai bylų, kilusių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, Viešųjų pirkimų įstatymas nustato išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarką, kuri yra sąlyga, suteikianti teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, skundžiant perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, ir kuria nepasinaudoję, suinteresuoti asmenys neturi teisę kreiptis į teismą su tokiu ieškiniu (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

22Siekdamas pasinaudoti tokia tvarka, ieškovas 2010 m. rugsėjo 24 d. atsakovui pateikė pretenziją dėl atsakovo viešųjų pirkimų komisijos sprendimo, kurią ieškovo vardu pasirašė advokato padėjėjas, o kartu su šia pretenzija, kaip jos priedą, pateikė išrašą iš 2010 m. rugsėjo 10 d. teisinės pagalbos sutarties (b.l. 11-12, 14, 39). Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, minėta teisinės pagalbos sutartimi, sudaryta tarp ieškovo ir advokato padėjėjo, ieškovas, pavesdamas advokato padėjėjui atstovauti jam byloje dėl interneto ryšio Vilniaus miesto mokykloms paslaugos teikimo pirkimo, advokato padėjėjui suteikė teisę rengti, pasirašyti, pateikti ir gauti teismo procesinius dokumentus, atlikti jo vardu visus procesinius veiksmus, tarp jų pareikšti ieškinį ir priešieškinį, atsisakyti pareikšto ieškinio ir jį pripažinti, sudaryti taikos sutartį, perįgalioti, gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdymui, gauti turtą, paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo bei kitus veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įstatymuose. Taigi, atstovavimo sutartimi advokato padėjėjui buvo suteiktos teisės atstovauti ieškovui teisme nuo ieškinio padavimo stadijos iki vykdymo proceso imtinai, o kartu su ieškovo pretenzija perkančiajai organizacijai (šios bylos atsakovui) pateiktas išrašas iš šios atstovavimo sutarties savo turiniu atitinka CPK 59 straipsnyje apibūdintą atstovo pagal pavedimą įgaliojimą atstovauti ieškovui teisme.

23Pažymėtina, kad civilinio proceso kodekso normos nustato civilinių bylų nagrinėjimo teismuose tvarką, bet nereglamentuoja neteisminių ginčų sprendimo procedūrų (CPK 1 str. 1 d., 6 str.). Taigi, ir atstovo pagal pavedimą įgaliojimas atstovauti šaliai byloje nuo ieškinio teisme pareiškimo stadijos, suteikiantis teisę rengti, pasirašyti, pateikti ir gauti teismo procesinius dokumentus, atlikti atstovaujamojo vardu procesinius veiksmus, įskaitant teisę pareikšti ieškinį, įgalina atstovą atlikti procesinius veiksmus būtent teisminėje ginčo sprendimo stadijoje, bet ne ikiteisminėje stadijoje, kurią numato kiti įstatymai, o šiuo nagrinėjamu atveju - Viešųjų pirkimų įstatymas. Tuo tarpu aplinkybė, kad civilinio proceso kodeksas nenumato, jog teisė pareikšti pretenziją turi būti atskirai aptarta įgaliojime, neleidžia daryti išvados, kad su pretenzija pateiktas dokumentas - išrašas iš atstovavimo sutarties - suteikia teisę pareikšti ir pretenziją išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, nes, kaip jau minėta, civilinio proceso kodekso normos neteisminių ginčų sprendimo procedūrų nereglamentuoja, todėl įgaliojimas atstovauti, atliekant procesinius veiksmus teisme, negali suteikti teisę veikti atstovaujamojo vardu santykiuose su kitais asmenimis.

24Negalima sutikti ir su apelianto teiginiu, kad teisė pareikšti ieškinį teisme apima ir teisę pareikšti pretenziją savivaldybės institucijoje. Kaip pagrįstai teigia savo atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas, ikiteisminis ginčų nagrinėjimas negali būti laikomas sudėtine teisminio nagrinėjimo dalimi. Kaip jau minėta šioje nutartyje, neteisminių ginčų sprendimo procedūrų civilinio proceso kodekso normos nereglamentuoja, o CPK 22 straipsnio 1 dalis tik numato tokios ginčų sprendimo tvarkos, kurią nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, galimybę. Todėl teisė pareikšti ieškinį teisme negali apimti teisės pareikšti pretenziją išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

25Pažymėtina, kad atstovavimo teisinius santykius reglamentuoja civilinio kodekso normos, kurios ir nustato reikalavimus asmenų, tarp jų ir juridinių asmenų, duodamiems įgaliojimams (CK 2.137-2.144 str.). Pagal šių normų nuostatas, įgaliotinis atstovaujamojo vardu gali atlikti tik tuos veiksmus, kurie yra aptarti įgaliojime (CK 2.137 str. 2 d., 2.145 str. 1 d.). Taigi, bet kokiu atveju, teisė atstovaujamojo vardu atlikti konkrečius veiksmus, tarp jų ir reikšti pretenzijas išankstinio neteisminio bylos sprendimo tvarka, turi būti aptarta atstovaujamojo (įgaliotojo) duodamame įgaliojime. Kadangi tokia teisė išraše iš uždarosios akcinės bendrovės „Lema“ ir advokato padėjėjo 2010 m. rugsėjo 10 d. teisinės pagalbos sutarties nebuvo aptarta, tiek atsakovas, kaip perkančioji organizacija, tiek pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pretenziją perkančiajai organizacijai dėl jos sprendimų, priimtų vykdant viešojo pirkimo procedūras, pateikė asmuo, neturintis teisės tokio veiksmo atlikti ieškovo vardu.

26Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl į bylą pateikto įrodymo - 2010 m. rugsėjo 24 d. pretenzijos Nr. S-88/10, pateiktos elektroninėmis priemonėmis, kuriuo jis pareiškęs pretenziją atsakovui dėl interneto ryšio Vilniaus miesto mokykloms paslaugos teikimo pirkimo.

27Tačiau ieškovo 2010 m. kovo 24 d. raštas Nr. S-88/10 (b.l. 13, 37), kurį apeliantas vadina pretenzija, savo turiniu negali būti laikomas pretenzija dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, nes jame nėra suformuluotas joks reikalavimas perkančiajai organizacijai dėl viešojo pirkimo procedūrų metu jos atliktų veiksmų ar priimtų sprendimų, nėra išdėstyti jokie argumentai, dėl kurių ieškovas nesutinka su perkančiosios organizacijos veiksmais ar sprendimais, o tik prašoma sustabdyti pirkimo procedūras ir išnagrinėti paštu išsiųstą pretenziją. Šis raštas galėtų būti vertinamas kaip ieškovo pritarimas prieš tai pateiktai advokato padėjėjo pasirašytai pretenzijai tuo atveju, jeigu jis būtų pateiktas įstatymo nustatyta tvarka bei būdu. Tačiau bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad šis ieškovo, kaip viešajame pirkime dalyvaujančio tiekėjo, raštas nebuvo pateiktas įstatymo nustatytu būdu ir priemonėmis, todėl perkančioji organizacija negalėjo jo vertinti.

28Pagal VPĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatą, perkančioji organizacija ir tiekėjai gali bendrauti tarpusavyje bei keistis informacija paštu arba per kurjerį, faksu, elektroninėmis priemonėmis pagal šio straipsnio 4–6 dalių nuostatas, telefonu – esant 8 dalyje nurodytoms aplinkybėms, arba nurodytų būdų deriniu – taip, kaip pasirenka perkančioji organizacija. Pagal to paties straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatą, elektroninis pasiūlymas turi būti pateiktas su saugiu elektroniniu parašu, atitinkančiu teisės aktų reikalavimus. Sistemiškai aiškinant šių VPĮ normų nuostatas, darytina išvada, kad elektroniniu būdu perkančiajai organizacijai tiekėjų teikiami dokumentai, tarp jų ir pretenzijos dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar sprendimų, turi būti patvirtinti saugiu elektroniniu parašu. Tokį įstatymo reikalavimą ir jo prasmę iš esmės patvirtina ir Elektroninio parašo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią saugus elektroninis parašas, sukurtas saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintas galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, elektroniniams duomenims turi tokią pat teisinę galią, kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose, ir yra leistinas kaip įrodinėjimo priemonė teisme.

29Apelianto minimas jo rašytas 2010 m. kovo 24 d. raštas Nr. S-88/10 negali būti laikomas dokumentu, pateiktu perkančiajai organizacijai įstatyme nustatyta tvarka.

30Apeliacinės instancijos teisme ieškovo atstovas pripažino, kad minėtą raštą jis atsakovui, kaip perkančiajai organizacijai, išsiuntė be parašo ir be elektroninio parašo. Taigi, šio dokumento, kaip neatitinkančio įstatymo reikalavimų, atsakovas negalėjo vertinti ir negalėjo jo pripažinti kaip pretenzijos ar pritarimo pretenzijai, o pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šio dokumento vertinti kaip leistinos įrodinėjimo priemonės teisme, galinčios patvirtinti ieškovo nurodytas aplinkybes dėl pretenzijos pateikimo ar pritarimo pateiktai pretenzijai.

31Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo viešųjų pirkimų komisija pagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovo pretenziją, t.y. pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės išnagrinėjo teisingai.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Vilniaus m. savivaldybės... 5. Ieškinyje nurodė, jog atsakovo Informacinių technologijų skyrius 2010 m.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė ir... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Lema“ prašo Vilniaus apygardos teismo... 11. 1. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl į bylą pateikto įrodymo - 2010 m.... 12. 2. Apeliantas savo įgaliojime atstovui nurodė konkretų ginčą bei įgaliojo... 13. 3. Apeliantas įgaliojo savo atstovą pareikšti ieškinį - atlikti civilinio... 14. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus m. savivaldybės... 15. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 16. Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d.... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 18. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos... 19. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal... 20. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 2 dalies... 21. Taigi, kategorijai bylų, kilusių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių,... 22. Siekdamas pasinaudoti tokia tvarka, ieškovas 2010 m. rugsėjo 24 d. atsakovui... 23. Pažymėtina, kad civilinio proceso kodekso normos nustato civilinių bylų... 24. Negalima sutikti ir su apelianto teiginiu, kad teisė pareikšti ieškinį... 25. Pažymėtina, kad atstovavimo teisinius santykius reglamentuoja civilinio... 26. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl... 27. Tačiau ieškovo 2010 m. kovo 24 d. raštas Nr. S-88/10 (b.l. 13, 37), kurį... 28. Pagal VPĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatą, perkančioji organizacija ir... 29. Apelianto minimas jo rašytas 2010 m. kovo 24 d. raštas Nr. S-88/10 negali... 30. Apeliacinės instancijos teisme ieškovo atstovas pripažino, kad minėtą... 31. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 33. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą....