Byla 2-3-200/2011

1Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Angelė Ikasalienė, sekretoriaujant Šarūnui Golambiauskui, dalyvaujant pareiškėjui R. Č., jo atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei, suinteresuotam asmeniui R. S.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pagal R. Č. pareiškimą, suinteresuotais asmenimis kviečiant R. S., Varėnos r. 2-ąjį notarų biurą, Alytaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją ir

Nustatė

3Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą priimti palikimą po senelės I. Č., a.k. ( - ) mirusios 2009-09-17, mirties.

4Nurodo, kad 2009 m. rugsėjo 17 d. mirė jo senelė I. Č., a.k. ( - ) Jo tėvas S. Č., I. Č. sūnus, 2009-10-29 Varėnos r. 2 notarų biurui parašė pareiškimą, kuriuo atsisakė palikimo po savo motinos mirties. Senelės sutuoktinis R. S. 2009-10-29 kreipėsi į Varėnos r. 2 notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo byla dar nebaigta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Šiuo metu jam tapo žinoma, kad po jo senelės mirties liko jai priklausęs turtas: piniginės lėšos, esančios AB „Swedbank“ banke, traktorius T-16M ir kitas palikėjos turtas. Taip pat liko mirusios I. Č. motinos J. V., a.k. ( - ), turtas: dalis žemės sklypų, esančių ( - ) Varėnos r. sav. ir gyvenamas namas bei ūkio pastatai, esantys ( - ), Varėnos r. Daiktinės teisės į nurodytą nekilnojamąjį turtą neįregistruotos. Mirus J. V., I. Č. priėmė jos palikimą, pateikdama prašymą Varėnos r. 2-ajam notarų biurui dėl palikimo priėmimo, tačiau mirė nespėjusi įforminti paveldėjimo teisių į palikimą. Kadangi nurodytą turtą įgijo teisę paveldėti I. Č., ji priėmė palikimą po J. V. mirties, mirus I. Č., gali paveldėti palikėjai priklausiusio turto dalį, yra įstatyminis jos įpėdinis. Į Varėnos rajono 2-ąjį notaro biurą dėl turto paveldėjimo su pareiškimu palikimui priimti 2009-10-29 kreipėsi mirusiosios sutuoktinis R. S., gim. ( - ). R. S. savo pareiškime nenurodė, kad R. Č. yra įstatyminis įpėdinis, kaip įpėdinius jis nurodė palikėjos vaikus – S. Č. ir V. V.. Jis (pareiškėjas), kaip įstatyminis įpėdinis, negali įstatymo nustatyta tvarka gauti paveldėjimo teisės liudijimo paveldėti senelės I. Č. turtą, nes yra suėję terminai palikimui priimti. Po I. Č. mirties per 3 mėnesių laikotarpį nesikreipė į notaro biurą su prašymu dėl palikimo priėmimo, nors jam, palikėjos vaikaičiui, įstatymas numato galimybę paveldėti kaip antros eilės įpėdiniui ( LR CK 5.11 str. 2 d.), kadangi palikėjos sūnus, o jo tėvas S. Č. nuo palikimo atsisakė, kitas palikėjos sūnus gyvena Moldovoje, jo gyvenamoji vieta nei jam, nei kitiems artimiesiems nežinoma, paveldėti pagal įstatymą gali jis ir senelės sutuoktinis R. S.. LR CK 5.13 str. numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Kadangi siekia paveldėti po I. Č. mirties likusį turtą, prašo atnaujinti terminą, per kurį įstatymas numato teisę kreiptis dėl palikimo priėmimo. LR CK 5.57 str. numato, kad įstatymo praleistą terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jei pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Jo tėvas S. Č. veda ne visai pavyzdingą gyvenimo būdą ir dėl nesuprantamų ir nežinomų, tačiau numanomų priežasčių, atsisakė nuo palikimo tą pačią dieną, kai pareiškimą palikimui priimti notarų biure parašė I. Č. sutuoktinis R. S.. Apie tai, kad tėvas atsisakė nuo palikimo, jam tapo žinoma tik 2010-04-04 per Velykas, kai jis atvyko į Musteikos kaimą aplankyti savo tėvo, susitikti su vaikystės draugais. Kaimo žmonės pasakė, kad jo tėvas S. Č. yra atsisakęs nuo palikimo. Sužinojęs šį faktą, 2010-04-07 kreipėsi į Varėnos r. 2 notarų biurą, kur jam buvo paaiškinta, kad S. Č. yra atsisakęs nuo palikimo, o jis dėl palikimo priėmimo kreipiantis tiesiogiai į notarą yra praleidęs terminą. Jis gyvena Vilniuje kartu su savo motina, mokosi M. Romerio universitete. Vadovaudamasis sveika logika, protingumo ir sąžiningumo kriterijais pagrįstai tikėjosi, kad palikimą po senelės mirties priėmė jos sūnus, o jo tėvas S. Č.. Su tėvu susitinka ir matosi retokai, apie palikimo priėmimą ar atsisakymą nuo jo po I. Č. mirties kalbėtis neteko. Tačiau nesitikėjo, kad jis nepriims palikimo po savo motinos mirties ir tuo pačiu atims iš jo galimybę lankytis vietoje, kur prabėgo vaikystės vasaros. Esant gyvai senelei, laisvalaikiu ir atostogų metu lankydavosi pas ją, atvykdavo į ( - ) kaimą, santykiai tarp jų buvo geri. Mirus senelei, dalyvavo jos laidotuvėse, aplanko kapą. Apie senelės turimą turtą konkrečių aplinkybių jis nežinojo, dėl jauno amžiaus jam nebuvo žinoma turto priklausomybė bei turto paveldėjimo reikalai. Per įstatymo numatytą terminą palikimo nepriėmė, nes nežinojo apie palikimą, pagrįstai tikėjosi, kad palikimą priėmė tėvas S. Č., kuris yra pirmosios eilės įpėdinis pagal įstatymą. Faktas, kad S. Č. atsisakė nuo palikimo po savo motinos, jam tapo žinomas tik 2010-04-07, kai kreipėsi į Varėnos r. 2 notarų biurą, t.y. pasibaigus įstatymo numatytam terminui. Dėl nurodytų aplinkybių prašo pripažinti, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.

5Suinteresuotas asmuo – Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, su pareiškėjo prašymu sutinka.

6Suinteresuotas asmuo – R. S. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, su pareiškėjo prašymu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, kad 1990 metais pradėjo bendrą gyvenimą su I. Č., 1998 metais susituokė. Bendrai išgyveno beveik 20 metų. 2009-09-17 sutuoktinė mirė. Testamento nepaliko. Pareiškėjas teisingai nurodo, kad palikėjos, jo sutuoktinės pirmos eilės įpėdinis - S. Č. nuo palikimo atsisakė, o kito sūnaus V. V. gyvenamoji vieta yra galimai Moldovos Respublikoje, konkretus adresas nežinomas, jis dėl palikimo priėmimo nesikreipė. 2009-10-29, būdamas palikėjos įpėdiniu pagal įstatymą, kreipėsi į Varėnos rajono 2 - ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Šiuo pareiškimu pareiškė, jog priima savo sutuoktinės I. Č. palikimą. 2009-10-29 jam buvo išduotas palikimo priėmimo liudijimas, todėl jis per įstatymo nustatytą terminą priėmė savo mirusios sutuoktinės palikimą. Kiti įpėdiniai, tame tarpe ir pareiškėjas, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjo teiginiai apie tai, kad jis tik 2010 m. balandžio mėn. sužinojo, kad jo tėvas S. Č. atsisakė I. Č. palikimo, yra neteisingi. Pareiškėjas nuolatos bendravo su savo tėvu S. Č. ir daug anksčiau žinojo jo poziciją dėl I. Č. palikimo ir tai jam pasakė ne kaimo žmonės, kaip jis teigia savo pareiškime, o pats tėvas dar iki ir jau po palikėjos mirties. Be to, jei pareiškėjas nurodo, jog jis pateikė pareiškimą notarei dėl palikimo priėmimo 2009 m. spalio mėn. ir tuo pačiu metu S. Č. nuo palikimo atsisakė, vadinasi pareiškėjui tai buvo žinoma anksčiau, o ne 2010-04-04. Pareiškėjo motina L. V. Č., S. Č. buvusi sutuoktinė, nuo pat skyrybų momento buvo suinteresuota S. Č. finansine padėtimi, kadangi siekė prisiteisti išlaikymą jų vaikui - R. Č.. Po skyrybų prieš 16 metų S. Č. paliko R. Č. motinai dalį jam priklausančio buto pareiškėjo naudai, susitardamas, jog L. V. Č. nereikalaus materialaus išlaikymo iš S. Č. savo sūnui. Tačiau po kurio laiko L. V. Č. kreipėsi į teismą ir iš S. Č. prisiteisė nemažą pinigų sumą R. Č. išlaikymui. Kadangi pats S. Č. jokio turto neturi, tai jo motinos palikimas naudingas ne tiek pačiam pareiškėjui, kiek jo motinai L. V. Č.. Vertinant pareiškimo pagrįstumą, pareiškėjo nurodyti liudytojai D. Ž., J. K. ir pareiškėjo motina L. V. Č. negali papasakoti ir patvirtinti visų pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei faktų objektyviai, kadangi, L. V. Č. pati yra labiausiai suinteresuota jo mirusios sutuoktinės palikimu, o J. K. yra jos sugyventinis, todėl galimai patvirtins tik jai ir jos sūnui palankias aplinkybes. D. Ž. yra V. Č. sesuo ir ( - ) kaime lankėsi tik porą kartų, todėl objektyviai negali patvirtinti ir nupasakoti pareiškėjo nurodytų bendravimo su senele ir tėvu faktų. Pareiškėjo teiginiai, kaip jis visas savo vaikystės ir paauglystės vasaras leisdavo pas senelę yra melagingi, kadangi jis retokai aplankydavo senelę. Be to, jei jau pareiškėjo santykiai su mirusia senele būtų buvę labai geri ir paremti nuoširdžiais jausmais, jis pats ir jo motina būtų prisidėję prie laidotuvių išlaidų, tačiau į laidotuves R. Č. atvyko kaip svečias, o jo mama L. V. Č. išvis nedalyvavo. Po jų pareiškėjas tik kartą per metus aplankė močiutės kapą. Visas laidotuvių išlaidas padengė jis, R. S.. Pareiškėjas nė karto po I. Č. mirties nesikreipė į jį, siūlydamas pagalbą. Taip pat paminėtina ir tai, kad dar per palikėjos laidotuves pareiškėjas yra nurodęs, jog į palikimą nepretenduos, tačiau dabar, įkalbėtas motinos, kuri yra suinteresuota palikimu, kreipėsi į teismą. LR CK 5.57 str. įtvirtinta, kad terminą, nustatytą palikimui priimti, teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi teismas savo nuožiūra vertina priežasčių svarbumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais. Pareiškėjas turi įrodyti, jog apie savo tėvo S. Č. atsisakymą nuo palikimo sužinojo tik 2010-04-04, tačiau jis nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, o jo teiginiai neatitinka tikrovės. LR CPK 178 str. įtvirtinta: ,,Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (...)". Kaip jau minėta, pareiškėjo nurodyti liudytojai negali objektyviai patvirtinti pareiškime nurodytų aplinkybių, kadangi patys yra suinteresuoti. Visas jo, R. S. nurodytas aplinkybes bei faktus gali patvirtinti ( - ) kaimo gyventojos: D. G. ir B. A. gyv. ( - ), Varenos r., taip pat jo mirusios sutuoktinės sesers sūnus A. M. bei jo žmona J. M., gyv. ( - ), Vilniuje. Šie žmonės gerai pažįsta tiek patį pareiškėją ir jo motiną, tiek pažinojo mirusią jo sutuoktinę I. Č.. Taip pat visas aplinkybes gali patvirtinti ir kiti kaimo gyventojai, kurie vienas apie kitą viską žino. Taip pat ir palikėjos seserys. Lietuvos Aukščiausias teismas yra pažymėjęs, kad teismo sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, todėl teismai turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias pareiškėjams laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Būtina atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečios bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat taikyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (2009 m. gruodžio mėn. 2 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2009). LAT konstatavo, kad sprendžiant termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, būtina atsižvelgti į tai, ar pareiškėjas buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (2007-03-30 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-126/2007).

7Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo R. S. papildė savo poziciją tuo, kad S. Č. atsisakius paveldėti motinos turtą, pareiškėjas, kaip antros eilės įpėdinis pagal įstatymą neįgijo teisės paveldėti senelės turtą, sprendimas šioje byloje negali pareiškėjui sukelti teisinių pasekmių.

8Varėnos r. 2 notarų biuro notarė L.Muzikevičiūtė nurodė, kad 2010-06-01 buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį santuokoje įgyto piniginio indėlio notarinio registro Nr. ( - ) ir paveldėjimo teisės liudijimas į piniginį indėlį notarinio registro Nr. ( - ) palikėjos I. Č., gim. ( - ) sutuoktiniui R. S.. Į kitą turtą paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. I. Č. mirė priėmusi palikimą po savo mamos J. V. mirties (palikimas priimtas 2001-04-03 Varėnos r. 2notarų biure, J. V. mirė 2000-10-05, bet paveldėjimo teisės liudijimo gauti nespėjo).

9Pareiškimas netenkintinas.

10Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Šios teisės paskirtis – užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimą, paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų interesus, kurie atsiranda kaip konkretaus asmens mirties pasekmės. Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t.y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais ipso iure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 straipsnis). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti ar pareiškia apie palikimo priėmimą CK 5.50straipsnio 2dalyje nustatyta tvarka. Kol įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina jo teisė priimti palikimą. Įstatyme nustatytais atvejais teisė priimti palikimą gali atsirasti ne palikėjo mirties dieną, o vėliau. Kai įpėdinis atsisako priimti palikimą, nesant kitų tos pačios eilės paveldėtojų, teisė priimti palikimą pereina kitiems asmenims, iki tol neturėjusiems šios teisės (CK 5.50straipsnio 4dalis). Tokie asmenys teisę priimti palikimą įgyja nuo atsisakymo dienos. Įpėdinis, atsisakydamas palikimo, pasitraukia iš paveldėjimo santykių. Palikimo atsisakymas, kaip ir jo priėmimas, yra besąlyginio, neatšaukiamo pobūdžio. Palikimo atsisakymas reiškia šios teisės pasibaigimą tam įpėdiniui be šios teisės transformacijos į kitą teisę. Atsisakydamas priimti palikimą įpėdinis išreiškia savo valią ir taip įgyvendina atsiradusią teisę paveldėti. Tokiu atveju šio asmens teisės priimti palikimą neperima jo įpėdiniai, kaip, pavyzdžiui, paveldėjimo transmisijos atveju, kai įpėdinis miršta, nespėjęs išreikšti valios dėl palikimo priėmimo (CK 5.58straipsnis), arba paveldėjimo atstovavimo atveju, kai įpėdinis miršta iki palikimo atsiradimo, t.y. miršta pirmiau už palikėją (CK 5.12straipsnis). CK 5.50straipsnio 4dalies taikymo sąlyga – po įpėdinio atsisakymo priimti palikimą palikimo priėmimo teisė turi atsirasti kitiems asmenims, iki tol jos neturėjusiems, t.y. paskesnės eilės įpėdiniams. Tokia teisė atsiranda tik tada, kai be atsisakiusiojo priimti palikimą nėra tos pačios eilės įpėdinių arba kai jie taip pat atsisakė teisės priimti palikimą, arba kai iš jų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11straipsnio 2dalis). Jeigu yra tos pačios eilės įpėdinių, įgyvendinančių savo teisę priimti palikimą, paskesnės eilės įpėdiniams tokia teisė neatsiranda. Vienam iš kelių tos pačios eilės įpėdinių atsisakius priimti palikimą, tik pakinta šių įpėdinių palikimo dalis (CK 5.61 straipsnio 1dalis). Palikimo atsisakymas sudaro teisinį pagrindą paveldėti kitos eilės įpėdiniams tik tada, kai nėra kitų tos pačios eilės, kuriai priklauso atsisakiusysis, įpėdinių, nes kai yra tokių įpėdinių, atsisakymas sudaro pagrindą jiems paveldėti didesnę palikimo dalį. Atsisakiusiojo paveldėjimo teisė pasibaigia, todėl negalimas nei paveldėjimo atstovavimas, nei paveldėjimo transmisija.

11Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teisę paveldėti 2009-09-17 mirusios I. Č. palikimą pagal įstatymą įgijo vienas pirmos eilės įpėdinis – jos sūnus S. Č. ir palikėjos sutuoktinis – R. S.. Pastarasis 2009-10-29 palikimo atsisakė (b.l.14). Nuo šio momento, kaip numato CK 5.50str. 4d., paveldėjimo teisė atsirado kitam asmeniui, iki tol jos neturėjusiam, t.y. paskesnės (antros) eilės įpėdiniui vaikaičiui – pareiškėjui R. Č. kartu su palikėjos sutuoktiniu. Sutuoktinių paveldėjimo teisę reglamentuojančio CK 5.13 straipsnio normos numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. CK 5.11 str. 2d. numato, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. CK 5.50str. 4d. pasakyta, kad asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Tokio sutikimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo 2009-10-29, t.y. nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos, pareiškėjas R. Č. nepareiškė. 2010-05-24 kreipėsi į teismą atnaujinti (pratęsti) įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, nurodydamas, kad šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Toks reikalavimas pagal įstatymą galimas. CK 5.57 str. numato, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

12CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo; 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 str. 3 d. nustatytas terminas nėra naikinamasis, todėl remiantis CK 5.57 str. 1 d., teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Be to, praleistas terminas priimti palikimui gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą ir apsisprendimą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių, kurios teismo pripažįstamos svarbiomis priežastimis, negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2008; 2007 m. lapkričio. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis pareiškėjas nurodęs šias : nežinojo apie tai, kad palikėja turėjo turto, nežinojo, kad jo tėvas atsisakė palikimo, pagrįstai tikėjosi, kad palikimą priėmė jo tėvas – palikėjos sūnus S. Č.. Teigia apie tėvo atsisakymą nuo palikimo sužinojęs 2010m. balandžio mėnesį per Velykas apsilankęs ( - ) kaime ir po to 2010-04-07 kreipęsis į Varėnos r. 2-ąjį notarų biurą. Pareiškėjo nurodytų priežasčių, dėl kurių jis nurodo praleidęs terminą palikimui priimti, teismas nepripažįsta svarbiomis. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad pareiškėjas-palikėjos vaikaitis žinojo, kad jo močiutė I. Č. paliko turto. Jam buvo žinoma, kad močiutė turi ( - ) kaime gyvenamąjį namą, ūkio pastatus, namų valdos žemės sklypą, nes buvo pažįstamas su močiute, žinojo, kur ji gyvena, vaikystėje, kaip pats nurodo, ten dažnai lankėsi. Savo pareiškime ir pasisakymuose teisme tvirtina, kad tikėjosi, jog tėvas S. Č. priims palikimą. Iš šio teiginio aišku, kad pareiškėjui buvo žinoma, jog yra palikimas. Teismo posėdyje pareiškėjas aiškino, kad tėvas jam sakydavęs, kad po I. Č. mirties jis taps paveldėtoju, po to viskas atiteks jam – pareiškėjui, todėl jis tikėjosi paveldėti močiutės turtą po tėvo mirties. Pareiškėjas patvirtino, kad per močiutės laidotuves kalbėjo su giminaičių ( - ) dukra M. M., kaip bus pasielgta su močiutės turtu. Liudytoja L. V. Č. pareiškėjo motina patvirtino, kad ji ir jos sūnus R. Č. 2010m. balandžio mėnesį per Velykas iš ( - ) kaimo žmonių, konkrečiai jos sugyventinio J. K. motinos sužinojo, kad S. Č. atsisakė motinos palikimo, kad likusia sodyba domisi A. M.. Tuomet jos prašymu sesuo D. Ž., vėliau ir ji su sūnum kreipėsi į Varėnos r. 2-ąjį notarų biurą ir įsitikino, kad S. Č. atsisakė palikimo. Pareiškėjas įsitikinęs, kad įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti jam turėtų būti skaičiuojamas nuo to momento, kai jis sužinojo, kad tėvas atsisakė palikimo, t.y. nuo 2010-04-04. Su šia pareiškėjo pozicija teismas nesutinka. Visų pirma, pareiškėjas nepateikė objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad apie S. Č. atsisakymą nuo palikimo sužinojo tik 2010-04-04. Apie šį faktą liudijo tik jo motina ir teta, kurios tiesiogiai suinteresuotos bylos baigtimi pareiškėjo naudai, todėl teismas negali vadovautis šiais parodymais. Pareiškėjas turėjo objektyvias ir subjektyvias sąlygas įgyvendinti savo teisę į paveldėjimą įstatymo nustatytu terminu, jokių kliūčių įgyvendinti paveldėjimo teisę jam nebuvo. Apie palikėjos mirtį jis žinojo, dalyvavo laidotuvėse, apie palikimą žinojo ( motyvus dėl šios išvados teismas jau nurodė), teisės į palikimą atsiradimo metu buvo pilnametis, sveikas, raštingas, gyveno Lietuvoje Vilniuje. Studijos universitete neakivaizdiniu būdu negalėjo būti kliūtimi įgyvendinti paveldėjimo teisę. Pareiškėjas, siekdamas paveldėti močiutės turtą, turėjo būti aktyvus, domėtis po jos mirties paveldėjimo eiga, tačiau to nedarė. Savo tėvą apibūdino kaip piktnaudžiaujantį alkoholiu, todėl, žinodamas tėvo savybes, neturėjo pagrindo juo pasitikėti, priešingai, turėjo pagrindą domėtis, ar tėvas priėmė palikimą, tačiau to nedarė. Per tris mėnesius nuo S. Č. atsisakymo nuo palikimo pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, bylojančių jo ketinimą paveldėti I. Č. turtą, buvo pasyvus. Tokiam asmeniui pagal nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nėra pagrindo pratęsti terminą priimti palikimą. Skaičiuoti pareiškėjui terminą palikimui priimti nuo jo nurodomo termino – sužinojimo apie S. Č. atsisakymą nuo palikimo, laikyti nežinojimą apie atsisakymą nuo palikimo svarbia priežastimi, leidžiančia pratęsti terminą palikimui priimti būtų ydinga, nes tokiu atveju termino pratęsimas būtų begalinis laike (pvz. nurodžius, kad apie atsisakymą nuo palikimo sužinojo po 20 ar 50metų ir pan.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui terminas priimti palikimą baigėsi 2010-01-29 (skaičiuojant tris mėnesius nuo 2009-10-29), į teismą pareiškėjas kreipėsi 2010-05-24, terminą praleidus beveik 4 mėnesius. Pareiga įrodyti, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, tenka pareiškėjui, kuris prašo teismo šį terminą pratęsti (CPK 178 str., CK 5.57 str. 1 d.), tačiau pareiškėjas šios aplinkybės neįrodė.

13S. Č. atsisakius motinos palikimo, visas turtas, nepratęsus pareiškėjui termino palikimui priimti, atitektų jos sutuoktiniui R. S.. Tai atitiktų byloje nustatytą palikėjos valią,o tuo pačiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apklaustas liudytoju S. Č. nurodė, kad palikimo atsisakė motinos sutuoktinio naudai, kadangi tokia buvo motinos valia. Kad palikėja ketino visą savo turtą palikti savo artimiausiam asmeniui sutuoktiniui patvirtino liudytojai D. G., B. A., J. M., J. K., nurodę, kad R. S. gražiai gyveno su I. Č. apie 20 metų (paskutinius 11 metų registruotoje santuokoje), rūpinosi turtu, tik jo dėka išliko menkas gyvenamas namas, kurį R. S. prižiūrėjo, remontavo. Sūnum S. Č. jo motina nepasitikėjusi, ruošėsi visą turtą palikti sutuoktiniui, bet nespėjo, mirė nespėjusi susitvarkyti paveldėjimo dokumentų. Pastaroji aplinkybė patvirtinta notarės į bylą pateikta pažyma. Priėmęs palikimą R. S. rūpinasi mirusios sutuoktinės sūnumi S. Č., kuris gyvena po motinos mirties likusioje sodyboje, kito gyvenamojo būsto jis neturi. S. Č. įsitikinęs, kad turtą paveldėjus R. S. jam bus užtikrinta galimybė gyventi motinos namuose. Pareiškėjo nei su tėvu, nei su palikėja nesiejo artimas bendravimas.

14Teismas nenustatinėjo aplinkybių, ar S. Č. atsisakė palikimo todėl, kad turi skolų, nes šios aplinkybės, nepareiškus ieškinio dėl atsisakymo pripažinimo negaliojančiu, neturi teisinės reikšmės sprendžiant šios bylos dalyką.

15Šioje ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje, kilus ginčui dėl teisės, teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas teismo sprendimą (CPK 259str.1d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010m. kovo 15d. nutartyje (c.b. Nr. 3k-3-115/2010) išaiškino, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo, kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas teismo sprendimą. Tokį procesinį sprendimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti apeliaciniu skundu per CPK 307 straipsnyje nustatytą terminą.

16Pareiškėjas privalo atlyginti valstybei 99,21 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 93, 96 str.).

17Vadovaujantis LR CPK 259,263,265,268,269,443,576-578 str.

Nutarė

18Netenkinti pareiškimo.

19Priteisti iš R. Č. valstybei devyniasdešimt devynis litus 21 centą (99,21 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

20Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą. Nuorašas tikras:

Proceso dalyviai
Ryšiai