Byla II-357-1033/2016
Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. birželio 16 d. nutarimo panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/67-67

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, sekretoriaujant Ainai Pacevičienei, dalyvaujant Viešųjų pirkimų tarnybos atstovei vyr. specialistei Alvydai Jatulienei, pareiškėjos M. S. įgaliotai atstovei advokatei Daivai Lileikienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjos M. S., a. k. ( - ), gyvenančios ( - ), Vilniuje, skundą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. birželio 16 d. nutarimo panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/67-67,

Nustatė

2M. S. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės D. V. 2016 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 2P/67-67 pripažinta kalta, padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1713 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 144 eurų bauda dėl to, kad Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau –VPĮ) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atlikusi VĮ ( - ) (toliau – Perkančioji organizacija) apklausos būdu vykdyto pirkimo „Priešprojektinių pasiūlymų dėl ( - )“ (kvietimai tiekėjams išsiųsti 2015-11-12, pirkimo Nr. 169638) (toliau – Pirkimas) vertinimą dėl atitikties VPĮ nuostatoms, kai vertinimo rezultatai užfiksuoti tarnybos 2016 m. sausio 15 d. Viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S-147 (toliau – Vertinimo išvada), nustatė, kad Pirkimą atliko Viešojo pirkimo komisija, sudaryta Perkančiosios organizacijos generalinio direktoriaus 2015-09-30 įsakymu Nr. P1-219 (toliau – Komisija), kurios narė M. S. 2015 m. lapkričio 11 d. posėdyje (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 1) priėmė sprendimą Pirkimą vykdyti apklausos būdu skubos tvarka, neskelbiant apie Pirkimą, vadovaujantis Perkančiosios organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų Perkančiosios organizacijos generalinio direktoriaus 2014-12-16 įsakymu Nr. P1-150 (toliau – Taisyklės) 107.1.3 punktu (..<...> dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos“) (atitiktis VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatoms) ir 108 punktu („Vykdant supaprastintą pirkimą apklausos būdu, kreipiamasi į vieną ar kelis tiekėjus, prašant pateikti pasiūlymus pagal perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus“). Sprendimą Pirkimą vykdyti apklausos būdu neskelbiant apie pirkimą Komisija motyvavo ( - ) projekto įgyvendinimo terminu – 2018 m., taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-06-09 nutarimo Nr. 597 „Dėl ( - ) projekto pripažinimo valstybei svarbiu ekonominių projektu“ (toliau – Nutarimas Nr. 597) 2.3 punkte nurodytu pavedimu: „Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavaldžioms įstaigoms – prioritetine tvarka nagrinėti dokumentus, susijusius su ( - ) projekto įgyvendinimu, ir užtikrinti su šiuo projektu susijusių sprendimų priėmimą per įmanomai trumpiausią terminą“. Komisijos Protokole nurodoma, jog „Komisija <...> atsižvelgė Į Nutarimo Nr. 597 2.3 punktą, kuris numato, kad pirkimus reikia atlikti per įmanomai trumpiausią laiką <...>“, todėl, argumentuodama, kad „<...> atvirų procedūrų (konkurso) paskelbimas priešprojektinių siūlymų parengimo paslaugoms įsigyti būtų neefektyvus pirkimo būdas, užtruktų ilgą laiko tarpą (ne mažiau kaip du mėnesius), dėl ko Komisija negalėtų įgyvendinti Perkančiosios organizacijos vadovo pavestos užduoties - įsigyti priešprojektinių siūlymų parengimo paslaugos, bei nevykdytų Nutarimo Nr. 597 2.3 punkte įtvirtintos nuostatos - imperatyvaus reikalavimo sprendimus priimti per įmanomai trumpiausią laiką“, nutarė Pirkimą vykdyti apklausos būdu skubos tvarka, neskelbiant apie Pirkimą, vadovaujantis Taisyklių 107.1.3 punktu.

3Pažymėtina, kad viešasis pirkimas, vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis (Taisyklių 107.1.3 punktas) gali būti vykdomas, jei atitinka VPĮ nurodytas sąlygas, kurioms esant apie pirkimą neskelbiama, tuo tarpu Perkančiosios organizacijos nurodytos aplinkybės - nėra aplinkybės, kurios pagrįstų, kad Pirkimą atlikti reikėjo skubiai. Minėtu Nutarimu Nr. 597, kuriuo remdamasi Komisija argumentuoja savo sprendimą Pirkimą vykdyti apklausos būdu, ( - ) buvo pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu ir pavesta institucijoms sprendimus, susijusius su šiuo projektu, priimti per kuo trumpesnį laikotarpį. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015-11-06 įsakymu Nr. l K-337 „Dėl valstybės investicijų 2016-2018 metų programoje finansų ministro valdymo sritims numatytų kapitalo investicijų paskirstymo“ buvo patvirtintas finansavimas 2016-2018 m. ( - ) komplekso Vilniuje rekonstravimui. Iš minėtų dokumentų matyti, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė sprendimą ir kad yra vykdomi sprendimo įgyvendinimo procesai po šio sprendimo priėmimo, tačiau iš minėtų dokumentų nematyti, jog su aukščiau minėto projekto įgyvendinimu susiję viešieji pirkimai, taip pat ir šis Pirkimas, turėtų būti vykdomi skubiai, siekiant išvengti įprastų viešųjų pirkimų procedūrų. Atsižvelgus į specifinį Pirkimo objektą - priešprojektinius pasiūlymus - projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėjos išreiškimą, susijusį su valstybei svarbiu ekonominiu projektu, pažymėtina, kad Komisija pasirinktu pirkimo būdu nesudarė galimybių kuo daugiau tiekėjų sudalyvauti Pirkime, kad tiekėjai pateiktų priešprojektinius pasiūlymus, iš kurių būtų galima išsirinkti tinkamiausią, Perkančiosios organizacijos ir visuomenės poreikius atitinkantį pasiūlymą. Atkreiptinas dėmesys, kad Perkančioji organizacija pakvietė 5 tiekėjus dalyvauti Pirkime, tačiau pasiūlymą pateikė tik 1 tiekėjas, kas tik patvirtina, kad tokiu savo sprendimu Perkančioji organizacija nesiekė iš tikro įsigyti tinkamiausias, geriausias paslaugas, ypač įvertinus ir tą aplinkybę, kad šių projektinių sprendinių pagrindu (gavus pritarimą) bus vykdomi projektavimo ir darbų viešieji pirkimai. Komisija savo veikloje privalo vadovautis komisijos darbo reglamentu. Viešojo pirkimo komisijos darbo reglamento, patvirtinto Perkančiosios organizacijos generalinio direktoriaus 2012-07-16 įsakymu Nr. Pl-54 (toliau - Reglamentas), 6.1 punkte nustatyta, kad Komisija, gavusi ją sudariusios organizacijos įgaliojimus, parenka pirkimo būdą. Apibendrinant tai, kas išdėstyta ir atsižvelgiant į Reglamento 6.1 ir 6.2 punktus, nustatančius Komisijos funkcijas parinkti pirkimo būdą bei parengti pirkimo dokumentus ir juos tvirtinti, konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn traukiama Komisijos narė M. S., savo kaltais veiksmais parinkdama neteisėtą Pirkimo būdą, pažeidė VPĮ 85 straipsnio 2 dalies, 92 straipsnio 2 dalies nuostatas. VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, bei 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pirkimų tikslą, o patvirtindama neteisėtas Pirkimo sąlygas, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs, 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus.

4Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktu skundu pareiškėja M. S. prašo panaikinti 2016 m. birželio 16 d. Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimą (toliau – Tarnybos Nutarimas) ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo byloją 2P/67-67. Pareiškėja skunde nurodo, jog 2015 m. lapkričio 11 d. posėdyje, kaip Komisijos narė, priėmė sprendimą vykdyti viešąjį Pirkimą apklausos būdu skubos tvarka, neskelbiant apie pirkimą. Šis sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Perkančiosios organizacijos Taisyklių 107.1.3. ir 108 punktais bei Nutarimo Nr. 597 2.3 punkte nurodytu pavedimu: „Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavaldžioms įstaigoms – prioritetine tvarka nagrinėti dokumentus, susijusius su ( - ) projekto įgyvendinimu, ir užtikrinti su šiuo projektu susijusių sprendimų priėmimą per įmanomai trumpiausią terminą“. Tarnyba Nutarime nurodo, kad pirkimas vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis (Taisyklių 107.1.3. p.), gali būti vykdomas apie pirkimą neskelbiant, tačiau Perkančiosios organizacijos nurodytos aplinkybės – nėra tos aplinkybės, kurios pagrįstų skubų Pirkimą. Komisija pasirinko tokį pirkimo būdą siekdama tiekėjų konkurencijos, kadangi Komisija turėjo teisę vykdyti Pirkimą pagal VPĮ 92 straipsnio 6 dalies 3 punktą, t. y. vykdyti apklausą, kreipiantis į vienintelį tiekėją. Perkančioji organizacija, vykdydama projekto vykdytojo funkcijas įsigijo ( - ) kompleksą (toliau – Kompleksas), pagal jau egzistuojančią Komplekso panaudojimo idėją, kuri jau buvo pradėta realizuoti pagal S. K. ir jo projektavimo firmos parengtus techninius dokumentus (Komplekso idėja bei techniniai dokumentai priklausė S. K. projektavimo firmai), t. y. susidarė situacija, kai projektas, pagal kurį Perkančioji organizacija turėtų organizuoti Komplekso pertvarkymą, autorinės teisės priklauso S. K. firmai. Todėl Pirkimas faktiškai galėjo būti atliekamas tik iš vienintelio tiekėjo, neskelbiant apie pirkimą pagal VPĮ 92 straipsnio 6 dalies 3 punktą. Tačiau šiuo atveju buvo pasirinkta prekes pirkti ne iš vienintelio tiekėjo, o užtikrinti didesnę konkurenciją, atsižvelgiant į egzistuojančią skubos aplinkybę. Dėl šių aplinkybių atviro konkurso būdas buvo atmestas, kaip netinkantis Pirkimui keliamų reikalavimų, neleisiančių pasiekti rezultatų Nutarime Nr. 597 nurodytais terminais. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju Pirkimas galėjo būti vykdomas iš vienintelio tiekėjo, o Perkančioji organizacija užtikrino konkurenciją ir vykdė Pirkimą apklausos būdu ir apklausė net 5 tiekėjus, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, t. y. nėra sąžiningos tiekėjų konkurencijos pažeidimo. VPĮ nenumato, kad pasirinktas pirkimo būdas, kuriuo yra praplečiamas galinčių dalyvauti viešajame pirkime ratas, būtų VPĮ nuostatų ar principų pažeidimas. Komisija siekė ne formaliai įgyvendinti pirkimo procedūras, o siekė įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslus – sudaryti sąlygas įmanomais terminais sudalyvauti Pirkime kuo daugiau tiekėjų ir tokiu būdu įsigyti paslaugas racionaliai panaudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tarnybos Nutarime taip pat nurodyta, kad Komisija, patvirtindama Pirkimo sąlygas, pažeidė VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl minimalių kvalifikacijos reikalavimų bei 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Pareiškėja su tuo nesutinka, nurodo, kad visi reikalavimai buvo pagrįsti: tarptautinės patirties koncertinių salių projektavimo reikalavimas buvo nustatytas dėl to, kad Lietuvoje nėra ir nebuvo įrengta nė viena kongresų renginiams skirta salė, pritaikyta 2500 dalyvių auditorijai ar aukštos raiškos koncertams rengti; projekto architektūrinės dalies vadovui būti atestuotam (turėti kvalifikacijos atestatą) visoms statinių grupėms reikalavimą lėmė tai, kad įgyvendinant projektą buvo numatyta ir galėjo būti numatyta statyti ( - ) teritorijoje bet kokios paskirties statinius, todėl šioje projekto vykdymo stadijoje reikėjo užsitikrinti maksimalią kvalifikaciją; pasiūlyti sutarčiai vykdyti projekto priežiūros vadovą reikalavimą lėmė būtinumas užsitikrinti ir įsitikinti pasiūlymą pateikusio asmens atsakomybe ir tinkamu jo realizavimu ne tik rengiant priešprojektinius pasiūlymus, bet ir prižiūrint jų įgyvendinimą, kad būtų užtikrinamas statybos darbų vykdymo vientisumas, efektyvumas ir įgyvendinimas tiksliai pagal pasiūlymo sąlygas. Papildomai pažymi, kad Tarnyba konstatavo, kad nepateikus tarptautinės patirties apibrėžties buvo diskriminuojami vietiniai tiekėjai, kurie neva neturėjo tarptautinės patirties, tačiau turėjo reikiamos patirties sutarčiai įvykdyti. Šiuo atveju turi būti įvertinta, ar tuo metu Lietuvoje buvo bent vienas tiekėjas, turintis tokio pobūdžio patirties, kokios reikėjo sutarčiai įvykdyti. Komisijos žiniomis, Lietuvoje iki tol nebuvo projektuojamas 2500 vietų kongreso centras, todėl negalėjo būti diskriminuojami vietiniai tiekėjai, jei visiems buvo žinoma, kad tokių tiekėjų (turinčių tokią patirtį) Lietuvoje nebuvo. Nepaisant to, kad nė vienas asmuo, kuriam buvo išsiųstas kvietimas dėl dalyvavimo Pirkime, tokio kvalifikacinio reikalavimo neatitinka, Pirkimo sąlygų 3.2. punkte buvo numatyta, kad „tiekėjai gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgiant į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jų ryšiai“, t. y. šis kvalifikacinis reikalavimas galėjo būti išpildomas pateikiant sutartį su atitinkamus reikalavimus atitinkančiu subjektu, ką ir padarė vienintelį pasiūlymą pateikusi S. K. firma. Aplinkybė, kad nei vienas iš Lietuvoje veikiančių tiekėjų savo pajėgumais neatitiko nustatyto reikalavimo, patvirtina, kad šiuo atveju nebuvo pažeistas tiekėjų lygiateisiškumo principas ar proteguojamas kuris nors vienas iš tiekėjų. Pirkime buvo užtikrinta tiekėjų sąžininga konkurencija. Akcentuoja, kad vertinant minimalių kvalifikacijos reikalavimų pagrįstumą, reikia atsižvelgti į pasirinktą pirkimo būdą, kurio metu buvo vykdoma apklausa ir kreiptasi į 5 tiekėjus, ir sprendžiant dėl konkurencijos ribojimo, būtina įvertinti, ar konkretūs kvalifikacijos reikalavimai ribojo konkrečiai pasikviestų tiekėjų galimybę dalyvauti pirkime ir pateikti jam konkurencingą pasiūlymą, t. y. kvalifikacijos reikalavimai ir jų vertinimas privalo būti siejamas su konkrečių tiekėjų kvalifikacija ir konkrečių tiekėjų teisių suvaržymu, nes tai nebuvo atvira konkurso procedūra. Kadangi visi kviečiami tiekėjai atitiko kvalifikacijos reikalavimus (dėl tarptautinės patirties visiems buvo suteikta teisė pasitelkti kitus rinkos dalyvius), todėl Perkančioji organizacija nepažeidė nei vieno iš tiekėjų teisių ar teisėtų interesų. Šiuo atveju Perkančioji organizacija įvertino Pirkimo objekto technines ir funkcines savybes, svarbą visuomenei, su Pirkimo sutarties vykdymu susijusiais aplinkybes ir nustatė atitinkamus tiekėjams keliamus kvalifikacijos reikalavimus, kurie buvo pagrįsti, proporcingi Pirkimo objektui, kuriuos atitiko visi tiekėjai, kurie buvo kviečiami dalyvauti apklausoje, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Komisija pažeidė VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatas ar viešųjų pirkimų principus (VPĮ 32 str. 1 d.). ATPK 284 straipsnio nuostatos reikalauja, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti visas pažeidimui nustatyti ir įvertinti svarbias aplinkybes. ATPK 257 straipsnio nuostatos numato, kad organas (pareigūnas) įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Todėl konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Šiuo atveju Tarnybos atliktas tyrimas yra laikomas itin formaliu, kuris yra atliktas nesigilinant į reikšmingas bylos nagrinėjimo aplinkybes. Tarnyba visiškai nevertino realaus konkurencijos užtikrinimo, nustatytų kvalifikacijos reikalavimų tiekėjams tikslingumo ir jų tinkamumo konkrečių tiekėjų atžvilgiu. Nors pareiškėja akcentavo, kad objektyviam bylos nagrinėjimui būtina surinkti visus dokumentus patvirtinančius ar paneigiančius pareiškėjos veiksmų neteisėtumą, tačiau Tarnyba atmetė pareiškėjos prašymą formaliai nurodydama, kad prašoma medžiaga nėra susijusi su nagrinėjama byla. Atsisakydama išreikalauti ir vertinti tokio svarbumo dokumentus, Tarnyba tik patvirtino, kad tyrimas buvo atliekamas formaliai, šališkai, visiškai nesigilinant į tariamo pažeidimo padarymo aplinkybes bei bylos esmę. Tarnyba nenustatė nė vienos kaltės formos pareiškėjos veiksmuose, o nurodytos aplinkybės rodo, kad tie sprendimai, kurie buvo įvardijami kaip pažeidimai, jei ir pažeidė kokį įstatymą, tai ne dėl to, kad pareiškėja sąmoningai ketino tai daryti, o dėl to, kad tos taikytinos teisės normos yra vertinamojo pobūdžio, priklausomai nuo to kaip interpretuoti įstatymą ir bet kuriuo atveju nesukėlė ir negalėjo sukelti realių neigiamų pasekmių, ką patvirtina įvykęs Pirkimas, kurio Tarnyba netyrė. Neaiškių teisinių sąvokų interpretacijos skirtumai negali užtraukti administracinės atsakomybės, o nesant aiškaus teisinio reguliavimo, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Apibendrinant visas anksčiau išvardintas aplinkybes, darytina išvada, kad Tarnyba pažeidė pareiškėjos teises bei teisėtus interesus, nes neteisėtai ir nepagrįstai priėmė Tarnybos Nutarimą, kuriuo pareiškėją patraukė administracinėn atsakomybėn nesant pažeidimo sudėties. ATPK 7 straipsnis įtvirtina teisėtumo užtikrinimą taikant poveikio priemones už administracinius teisės pažeidimus. ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Šiuo atveju laikytina, kad Komisijos nariai padarė pažeidimą (su kuo pareiškėja griežtai nesutinka) priėmę Pirkimo sąlygas ir pateikę jas tiekėjams, t. y. 2015 m. lapkričio 11 d. tai reiškia, kad 6 mėnesių terminas suėjo 2016 m. gegužės 11 d. tuo tarpu Tarnybos Nutarimas priimtas tik 2016 m. birželio 16 d., t. y. praleidus nustatytą 6 mėnesių terminą. Dar daugiau, Vertinimo išvada yra parengta 2016 m. sausio 15 d., o Protokolas surašytas tik 2016 m. gegužės 9 d. vadinasi net 4 mėnesius Tarnyba neatliko jokių tyrimo veiksmų pareiškėjos atžvilgiu. Pažymi, kad pareiškėjos teisės į tinkamą ir teisingą procesą bei jos teisių įgyvendinimas neturi būti suvaržomas vien dėl to, kad Tarnyba tinkamai neatlieka savo pareigų ir savu laiku neatlieka tyrimo, tačiau laukia ATPK nustatytų terminų pabaigos/juos praleidžia.

5Viešųjų pirkimų tarnybos įgaliotas asmuo atsakovė Alvyda Jatulienė pateikė atsiliepimą į pareiškėjos M. S. skundą, nesutikdama su pareiškėjos skundu, mano, jog skundas yra nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas. Atsiliepime nurodo, kad Tarnyba, vadovaudamasi VPĮ 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu atliko Perkančiosios organizacijos apklausos būdu vykdyto Pirkimo vertinimą dėl atitikties VPĮ nuostatoms. Vertinimo rezultatai įforminti 2016 m. sausio 15 d. Vertinimo išvadoje, kurioje nustatyti pažeidimai, susiję su Pirkimo būdo parinkimu ir su Pirkimo sąlygomis, todėl Perkančiajai organizacijai buvo rekomenduota nutraukti 2015 m. gruodžio 14 d. sudarytą Pirkimo sutartį Nr. (10.9-52-15)-18-800 ir, esant poreikiui, organizuoti naują viešąjį prekių ir paslaugų pirkimą. Vadovaudamasi VPĮ 82 straipsnio 2 dalies 8 punktu, Tarnyba nusprendė už pažeidimą, numatytą ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje, patraukti administracinėn atsakomybėn pareiškėją, kuri buvo Perkančiosios organizacijos sudarytos Komisijos nare, ir kuri balsavo už neteisėtą sprendimų priėmimą (Pirkimo būdo parinkimą ir neteisėtų Pirkimo sąlygų patvirtinimą) 2015 m. lapkričio 11 d. Komisijos posėdyje. Atsižvelgiant į ATPK 259, 2591, 260 straipsnius ir Vertinimo išvadoje nurodytus VPĮ pažeidimus, 2016 m. gegužės 9 d. buvo surašytas Protokolas kartu su administraciniu nurodymu iki 2016 m. gegužės 23 d. susimokėti pusę minimalios (144 eurų) baudos. Pareiškėja taip pat buvo informuota, jog jai nesumokėjus paskirtos baudos iki nurodytos datos, 2016 m. birželio 16 d. bus nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla. Tarnybos direktorė 2016 m. birželio 16 d. nutarimu išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 2P/67-67, ir pareiškėją pripažino kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė pareiškėjai administracinę nuobaudą – 144 eurų baudą. Atsakovė nesutinka, kad Tarnybos Nutarimas buvo priimtas praleidus terminą. ATPK 35 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus (ATPK 1713 straipsnis patenka į dvyliktą skirsnį), <...> gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jei nuo pažeidimo padarymo iki jo nustatymo nėra suėję daugiau kaip vieneri metai. Pareiškėjos administracinio teisės pažeidimo nustatymo data laikytina Vertinimo išvados surašymo diena, t. y. 2016 m. sausio 15 d., o administracinės nuobaudos skyrimo data 2016 m. birželio 16 d. Pareiškėja Tarnybą kaltina neveiklumu, nes nuo Vertinimo išvados iki Protokolo surašymo praėjo 4 mėnesiai, taip pat, kad Tarnyba atmetė pareiškėjos prašymą dėl papildomos informacijos, tačiau ATPK nereglamentuoja per kiek laiko institucija privalo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau reglamentuoja administracinės nuobaudos skyrimo terminus, o pareiškėjos prašymas dėl informacijos buvo atmestas, nes buvo nuspręsta, jog tai nesusiję su nagrinėjama byla. Atsakovė pažymi, kad pareiškėja patraukta administracinėn atsakomybėn ne už tai, kad į Pirkimą apklausos būdu pakvietė 5 tiekėjus, o už tai, kad Komisijos sprendimas Pirkimą vykdyti apklausos būdu skubos tvarka apie jį neskelbiant neatitinka nei Taisyklių 107.1.3. punkto nei VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 3 punkto sąlygų ir nei Komisija, nei pareiškėja neįrodė, kad Pirkimą reikėjo atlikti skubiai. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė sprendimą ir, kad yra vykdomi sprendimo įgyvendinimo procesai, po šio sprendimo priėmimo, tačiau iš pateiktų dokumentų nematyti, jog su nurodyto projekto įgyvendinimu susiję viešieji pirkimai, taip pat ir šis Pirkimas, kurie turės būti atlikti, turi būti vykdomi skubiai, siekiant išvengti įprastų viešųjų pirkimų procedūrų. Taip pat pažymi, kad Perkančiosios organizacijos Taisyklėse numatyti atvejai, kada vykdant mažos vertės pirkimus (šiuo atveju vykdytas Pirkimas yra mažos vertės), apie pirkimus neprivaloma skelbti, šio Pirkimo atveju taip pat nebūtų galėję būti taikomi, nes šis Pirkimas neatitinka nei vieno iš Taisyklių 107.1.4.-107.4.4. punktuose nustatytų atvejų. Teismai laikosi nuomonės, jog nenumatytais įvykiais reikėtų laikyti tokius įvykius, kurie neapsakomai viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas, pavyzdžiui, žemės drebėjimai ar potvyniai (žr. mutatis mutandis Teisingumo Teismo 2013 m. birželio 20 d. Nutartį Consiglio Nazionale degli Ingegneri, C-352/12, nepaskelbtas Rinkinyje). Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo spręsta, kad pasirenkant neskelbiamą pirkimo būdą, grindžiant jį ypatinga skuba dėl nenumatytų įvykių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (kuriame įtvirtinta darbų pabaigos terminas ir paskirtas finansavimas) nelaikytinas privaloma (nenumatytas įvykis) VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto (neskelbiamų darybų pirkimo būdo pasirinkimo) taikymo sąlyga. Vyriausybės veikla negali būti prilyginta nenuspėjamiems įvykiams, kurie ypač keistų įprastines viešųjų pirkimų procedūrų taikymo sąlygas. Jei būtų priešingai, įprastinė Vyriausybės atliekama teisės aktų vykdomoji veikla viešųjų pirkimų teisės prasme taptų ekstraordinarinė (Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009). Tokia pozicija atitinka ir Teisingumo Teismo praktiką. Teisingumo Teismas ne kartą pripažino, kad valstybės institucijų veikla ir jos rezultatai nelaikytini nenumatomais įvykiais, nepaisant aplinkybės, jog konkrečiu atveju perkančioji organizacija nesitikėjo šios veiklos padarinių. Aplinkybė, kad valstybės narės institucija, kuri pagal nacionalinę teisę viešųjų darbų projektų aprobacijos procedūros metu privalo pateikti savo sutikimą konkrečiam projektui, prieš tam nustatytą terminą išreiškia savo nepritarimą dėl priežasčių, dėl kurių ji tam turi teisę, nelaikoma nenumatomu įvykiu (Teisingumo Teismo 1996 m. kovo 28 d. Sprendimas Komisija prieš Vokietiją, C-318/94, Rink. 1996, p. 1-1949; 2005 m. birželio 2 d. Sprendimas Komisija prieš Graikiją, C-394/02, Rink. 2005, p. 1-4713). Taigi tam tikrų konkrečių terminų, skirtų apibrėžti perkančiosios organizacijos pareigą pradėti pirkimo procedūras ar jau turėti materializuotą pirkimo objektą, nustatymas nepateisina aptariamo pirkimo būdo naudojimo. Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad nediskriminavimo principo, išplaukiančio iš Europos Sąjungos steigimo sutarties nuostatų dėl įsisteigimo laisvės ir laisvo paslaugų judėjimo, pažeidimo rizika yra ypač aukšta, kai perkančioji organizacija nusprendžia pirkimo sutartį sudaryti ne varžymosi sąlygomis (Teisingumo Teismo 2003 m. balandžio 10 d. Sprendimas sujungtose bylose Komisija prieš Vokietiją, C-20/01 ir C-28/01, Rink. 2003, p. 1-3609). Perkančiosios organizacijos Taisyklių 42 punkte nustatyta, kad tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal VPĮ 32-38 straipsnių nuostatas, o VPĮ 32 straipsnio 2 dalis numato, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai negali riboti konkurencijos turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Viešojo pirkimo komisijos reglamento, patvirtinto Perkančiosios organizacijos Reglamento 6.2. punkte nustatyta, kad Komisija pagal pirkimo iniciatoriaus pateiktą paraišką bei pirkimo sąlygų projektą parengia pirkimo dokumentus ir juos tvirtina. Pareiškėja 2015 m. lapkričio 11 d. posėdžio metu patvirtino Komisijai pateiktas Pirkimo sąlygas, tuo pažeisdama VPĮ 32 straipsnio 2 dalį bei 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus principus. Atsakovė pažymi, kad Pirkimo dokumentuose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai neatitinka Pirkimo objekto ir kvalifikaciniai reikalavimai laikytini pertekliniais ir ribojančiais konkurenciją: 1) nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, jog tiekėjas sutarčiai vykdyti turi pasiūlyti bent 1 kvalifikuotą ypatingo statinio projekto ir projekto vykdymo priežiūros vadovą, atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo objektas yra priešprojektiniai pasiūlymai ir Perkančioji organizacija neperka projekto vykdymo priežiūros paslaugų, todėl reikalavimai yra nesusijęs su Pirkimo objektu; 2) nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, jog ypatingo statinio projekto ir projekto vykdymo priežiūros vadovas ir projekto architektūrinės dalies vadovas turi būti atestuoti (turėti kvalifikacijos atestatus) visoms statinių grupėms, atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo objektas neapima gyvenamųjų pastatų, taip pat visų inžinerinių statinių grupių, todėl atestavimas visoms statinių grupėms yra nesusijęs su Pirkimo objektu; 3) nustatytas kvalifikacinis reikalavimas, jog bent 1 konferencijų technologinės dalies specialistas (ekspertas), turi turėti tarptautinę patirtį įrengiant konferencinius centrus ir bent 1 koncertinių erdvių specialistas (ekspertas), turi turėti tarptautinę patirtį koncertinių salių projektavime, Pirkimo dokumentuose neapibrėžus tarptautinės patirties sampratos, nustatytas kaip nepagrįstas kvalifikacijos reikalavimas, nes tokiu reikalavimu diskriminuojami tiekėjai, neturintys tarptautinės patirties, tačiau turintys reikiamą patirtį tinkamai įvykdyti Pirkimo sutartį, ir tokiu reikalavimu negalima įsitikinti tiekėjo kvalifikacija šio Pirkimo sutarties vykdymo kontekste, t. y. reikalavimas dėl tarptautinės patirties neįrodo gebėjimo tinkamai įvykdyti Pirkimo sutartį. Pareiškėja, kaip Komisijos narė, pasirinkdama Pirkimo būdą ir patvirtindama neteisėtas Pirkimo sąlygas balsavo už šiuos sprendimus, todėl yra tinkamas administracinės atsakomybės pagal ATPK 1713 straipsnio 1 dalį subjektas. Protokole ir Tarnybos Nutarime aiškiai nustatytas objektas ir objektyvioji pusė. Komisija, kurios nare buvo pareiškėja, pasirinko Pirkimo būdą ir patvirtino Pirkimo sąlygas. Tiek VPĮ 16 straipsnio 1, 3, 6 dalyse ir 211 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos, tiek Reglamento 6 punkte įtvirtintos Komisijos funkcijos, tiek Perkančiosios organizacijos generalinio direktoriaus 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakyme Nr. P1-219 įtvirtintas pavedimas įrodo, jog galutinį sprendimą dėl Pirkimo sąlygų priima Komisija ir jos narė – pareiškėja. Dėl subjektyviosios pusės atsakovė pažymi, kad ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek neatsargiai (tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2012-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-1432-648/2012), todėl už Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimą traukiant administracinėn atsakomybėn subjektą, nurodytą ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje, kai sprendžiamas administracinės atsakomybės taikymo klausimas, kaltės forma reikšmės neturi. Atsakovė pabrėžia, kad pareiškėja administracinėn atsakomybėn traukiama už tai, kad būdama Komisijos nare ir balsavusi už neteisėto Pirkimo būdo parinkimą, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą pirkimų tikslą ir 85 straipsnio 2 dalies bei 92 straipsnio 2 dalies nuostatas, o patvirtindama neteisėtas Pirkimo sąlygas pažeidė VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatas bei 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl viešųjų pirkimų principų aiškinimo ir taikymo nuosekliai pažymima, kad VPĮ įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ERP“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-583/2008; 2009-02-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009 ir kt.). Viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas VPĮ 3 straipsnio nuostatų taikymas nėra vien tik besąlyginė perkančiųjų organizacijų pareiga, bet ir viešųjų pirkimų tikslo pasiekimo garantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-323/2009). Kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, kaip ne kartą savo sprendimuose yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ir toks pažeidimo nustatymas lemia teismo pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo sudėtis yra formalioji, kuriai konstatuoti padariniai reikšmės neturi.

6Teismo posėdyje pareiškėjos įgaliota atstovė advokatė Daiva Lileikienė skundą palaikė ir paaiškino, kad Perkančiajai organizacijai Nutarimu Nr. 597 buvo pavesta įgyvendinti ( - ) rekonstrukcijos ir pritaikymo kongresams, konferencijoms ir kultūriniams renginiams projektą. Tuo pačiu Nutarimu Nr. 597 šis projektas pripažintas svarbiu valstybei ekonominiu projektu. Šio projekto įgyvendinimą kuravo Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Dalis projekto įgyvendinimo funkcijų buvo pavesta atlikti Perkančiajai organizacijai. Buvo sudaryta Komisija. M. S. paskirta šios komisijos nare. Ji dalyvavo visame procese, susijusiame su projekto įgyvendinimu. Pirmasis šio projekto etapas - priešprojektinių pasiūlymų įsigijimas. Šiam įsigijimui buvo vykdytas viešasis pirkimas. Tarnyba atlikusi įvertinimą būtent dėl šio Pirkimo teisėtumo, nustatė VPĮ pažeidimus. Jos atstovaujama klientė su tuo nesutinka. Vertinant Tarnybos Nutarimą, prieš tai surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą bei Vertinimo išvadą, matyti, kad pažeidimai yra du. Pirmas pažeidimas - Komisija, neva, netinkamai pasirinko pirkimo būdą (pagrindinis pažeidimas). Kiti pažeidimai susiję su tuo, kad buvo nustatyti pernelyg aukšti kvalifikacijos reikalavimai dalyviams, kurie ketino dalyvauti šiame konkurse. Pirmiausia norėtų pasisakyti dėl pirmojo pažeidimo. Pasak Tarnybos, M. S. pažeidė VPĮ nuostatas, nes priėmė neteisėtą sprendimą vykdyti Pirkimą apklausos būdu. Lietuvoje viešieji pirkimai gali būti vykdomi skelbiamais būdais arba neskelbiamu būdu. Šiuo atveju Komisija priėmė sprendimą, kad yra pagrindas atlikti neskelbiamą pirkimą - apklausos būdu, kviečiant iš anksto pasirinktus rinkos dalyvius. Pasak Tarnybos, pažeidimas yra tame, kad Komisija neteisėtai pasirinko apklausos atlikimo pagrindą - Pirkimą atlikti dėl skubos. Net, jeigu būtų laikoma, kad dėl skubos Pirkimo nebuvo galimybės atlikti, Taisyklių 107.4.3 punktas numato, galimybę pirkimą atlikti kreipiantis į vienintelį rinkos dalyvį. Yra visos sąlygos laikyti, kad prieš tai ( - ) komplekso rekonstrukciją yra atlikęs S. K. ir jo projektavimo firma. Buvo parengti priešprojektiniai pasiūlymai, kurių pagrindu buvo formuojama projekto vizija. VPĮ 92 straipsnio 6 dalies 3 punktas leido teisėtai atlikti Pirkimą iš autorines teises turinčio tiekėjo - S. K. projektavimo firmos. Tačiau Komisija, nenorėdama diskriminuoti kitų potencialių rinkos dalyvių, nusprendė Pirkimą atlikti kitu būdu. Buvo pasirinkti 5 tiekėjai. Projekto skuba buvo pasirinktas kaip pagrindas neskelbti apie projektą. Tarnyba patvirtino, kad nepaisant to, kad Komisija turėjo teisę atlikti Pirkimą iš vienintelio tiekėjo, to konkretaus punkto pagrindu, Komisija nusprendė atlikti Pirkimą apklausos būdų, kito punkto pagrindu, ir tik to kito punkto kontekste Pirkimo būdo teisėtumas gali būti vertinamas. Atstovė ir jos atstovaujamoji su tuo kategoriškai nesutinka. Jeigu pažeidimas pasireiškia tuo, kad nepagrįstai vietoj vieno pirkimo būdo pasirinktas kitas, nors paaiškėja teigia, kad apklausa gali būti vykdoma ne to, o kito punkto pagrindu, tai faktiškai pažeidimo nebuvo atliktas. Pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011: „Viešojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Tiekėjo veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus. Svarbu įvertinti, ar buvo atliktas kažkoks realus pažeidimas. Komisija vietoj to, kad pasirinktų vieną tiekėją, pasirinko būdą atlikti Pirkimą, pasikviečiant net 5 tiekėjus. Tik vienintelis tiekėjas - S. K. įmonė parodė suinteresuotumą dalyvauti šiame konkurse. Vienas iš Komisijos narių atliko neformalų patikrinimą ir kreipėsi į kelis tiekėjus, klausdamas, kodėl jie nepateikė pasiūlymų. Jie atsakė, kad galioja toks neformalus susitarimas, kad jeigu vienas architektas pradeda ruošti kokį nors projektą, tai kiti ten nekiša savo nosies. Komisija pasirinkdama kitą pirkimo būdą, norėjo užtikrinti konkurenciją, tačiau tai buvo įvertinta, kaip pažeidimas. Priimti sprendimai buvo vertinami tik protokolo apimtyje. Mano, kad Tarnyba neįsigilino į visą poziciją ir formaliai žiūrėjo į visą procedūrą. M. S. ir jos atstovės manymu, ypatingos skubos aplinkybės egzistavo. Nutarimu Nr. 597 buvo nutarta objektą ir jo įsigijimą pripažinti valstybei svarbiu ekonominiu projektu - 2018 m. vasario 16 d. valstybė minės šventąsias valstybės atkūrimo metines, todėl buvo priimtas sprendimas 2018 m. įgyvendinti valstybei svarbų kultūrinį ir ekonominį projektą - ( - ) rekonstrukciją ir pritaikymą kongresams, konferencijoms ir kultūriniams renginiams. Finansavimas šiam projektui buvo skirtas būtent 2016-2018 m. laikotarpiui. Dar daugiau - šį projektą įgyvendina Vyriausybės sudaryta darbo grupė. Buvo sudarytas darbų atlikimo grafikas. Pagal jį visas projekto įgyvendinimas turėjo būti atliktas iki 2017 m. rugsėjo mėn. Priešprojektinių pasiūlymų pirkimui buvo skirta tik 30 kalendorinių dienų. Komisija negalėjo visiškai neatsižvelgti į šiuos terminus. Vien viešojo pirkimo paskelbimas užtrunka porą savaičių. Skelbiamo pirkimo vykdymas užtrunka faktiškai 2-3 mėn. Matydama šiuos terminus, Komisija ir jos narė M. S. suvokė, kad priešproketinių siūlymų pirkimas turi būti atliktas skubos tvarka. M. S. ir jos atstovės įsitikinimu protingas ir rūpestingas žmogus gavęs Vyriausybės nutarimą bei patvirtintą darbo grafiką, pagrįstai ir objektyviai galėjo laikyti, kad egzistuoja aplinkybės, leidžiančios pirkimą atlikti skubos tvarka. M. S. kaltės šioje situacijoje nebuvo. Tam, kad asmuo galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, jis turi turėti siekį pažeisti teisės aktų reikalavimus. Tai yra vertinamojo pobūdžio pažeidimas. Kada yra laikoma, kad yra ypatingos skubos aplinkybės, yra vertinamojo pobūdžio dalykas. Dėl kitų pažeidimų - tai nėra įprastas viešasis pirkimas, kuriame gali dalyvauti visos rinkoje veikiančios projektavimo įmonės. Į Pirkimą buvo pakviesti konkretūs asmenys – tiekėjai, kurių kvalifikacija buvo išanalizuota iš anksto. Buvo nuspręsta pasikviesti pačius stipriausius Lietuvos architektus. Nė vienas iš jų neišreikė pozicijos, kad keliami kvalifikaciniai reikalavimai jiems yra per aukšti arba netinkami. Nesutinka, kad reikalavimas turėti tarptautinės patirties yra per aukštas kvalifikacinis reikalavimas. Lietuvoje nebuvo nė vieno tokio objekto, kad būtų įrengtas kongresų centras, ar renginiams skirta salė, kuri būtų pritaikyta 2500 dalyvių auditorijai ir aukštos raiškos koncertams rengti. Atsižvelgiant į tai, kad projektas yra valstybinės reikšmės, toks reikalavimas yra visiškai suprantamas. Administracinės atsakomybės taikymas M. S. neapsiriboja tik baudos skyrimu, tai ir draudimas vienus metus būti viešojo pirkimo komisijos nare. Tai, jų nuomone, yra neproporcinga. Yra visos sąlygos tam, kad būtų nustatyta, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Todėl prašo Tarnybos Nutarimą panaikinti ir M. S. skundą tenkinti visa apimtimi. Papildomai paaiškino, kad Komisija galutiniu tiekėju pasirinko S. K. įmonę, nes ji vienintelė pateikė pasiūlymą. Šios Komisijos nariai yra pakitę, tačiau pati komisija tęsia veiklą. Šiuo metu yra vykdomas rangos darbų pirkimas. Yra daug suinteresuotų tiekėjų. Visas procesas ilgai užtrunka. M. S. yra pasikeitusios komisijos sudėties narė. Komisijos sprendimas Pirkimą atlikti apklausos būdu nėra sustabdytas. M. S. yra teisininkė. Pagrindas taikyti administracinę atsakomybę buvo netinkamo pirkimo būdo pasirinkimas. Su atsiliepimu į skundą yra susipažinę. Šiandien negali pateikti įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų ir šių išlaidų priteisti neprašo.

7Teismo posėdyje Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė vyr. specialistė Alvyda Jatulienė paaiškino, kad M. S. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn dėl to, kad būdama Komisijos nare priėmė sprendimą Pirkimą vykdyti apklausos būdų, apie jį neskelbiant. Netinkamo pirkimo būdo parinkimas yra vienas pagrindinių pažeidimų. Tarnybai įvertinus patį Pirkimą buvo priimtas sprendimas Komisijos narius traukti administracinėn atsakomybėn. Komisija pasirinko vykdyti pirkimą apklausos būdu remiantis Perkančiosios organizacijos Taisyklių 107.1.3 punktu ir 108 punktu. Šį sprendimą motyvavo ( - ) projekto įgyvendinimo terminu - iki 2018 m. Taip pat buvo remiamasi Nutarimu Nr. 597. Nori atkreipti dėmesį, kad remiantis Taisyklių 107.1.3 punktu, viešasis pirkimas gali būti vykdomas, jeigu atitinka VPĮ nurodytas sąlygas, kurioms esant apie pirkimą neskelbiama. Tuo tarpu Perkančiosios organizacijos Komisijos nurodytos aplinkybės nėra aplinkybės, kurios pagrįstų, kad Pirkimą reikėjo atlikti skubiai. Nutarime Nr. 597, kuriuo projektas buvo pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu, nurodoma, kad sprendimus reikia priimti per kuo trumpesnį laikotarpį. Tiek iš šito Nutarimo Nr. 597, tiek iš Finansų ministerijos priimto įsakymo dėl finansavimo, matyti, kad sprendimai dėl projekto neturi būti atlikti skubiai. Pažymėtina, kad Taisyklėse yra nustatyti atvejai, kai vykdant mažos vertės pirkimus, apie pirkimus neprivaloma skelbti. Šio Pirkimo atveju šios sąlygos negali būti taikomos, nes neatitinka nė vieno iš Taisyklėse nustatytų atvejų. Teismai laikosi nuomonės, kad nenumatytais įvykiais reikėtų laikyti tokius įvykius, kurie neapsakomai viršija ekonominio socialinio gyvenimo ribas, pvz.: žemės drebėjimai, ar potvyniai (Teisingumo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis Nr. C-352/12). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pasirenkant neskelbiamą pirkimo būdą, grindžiant ypatinga skuba dėl nenumatytų įvykių, Vyriausybės nutarimas nelaikytinas privaloma sąlyga dėl neskelbimo pirkimo būdo pasirinkimo. Vyriausybės veikla negali būti prilyginta nenuspėjamiems įvykiams. Jei būtų priešingai, įprastinė Vyriausybės teisės aktų vykdomoji veikla viešųjų pirkimų prasme, taptų ekstraordinarine (LAT nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K3-505/2009). Taigi tiek Teisingumo teismas, tiek kasacinis teismas ne kartą pripažino, kad valstybės institucijų veikla nelaikytina nenumatytais įvykiais. Taigi, Tarnyba laiko, jog pirkimo būdas pasirinktas neteisėtai. Tarnyba taip pat pažymi, kad Komisija, tvirtindama pirkimo sąlygas, nustatė kvalifikacinius reikalavimus, kurie laikytini pertekliniais ir mažinančiais konkurenciją. Taisyklių 42 punkte nustatyta, kad tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal VPĮ 32-38 straipsnių nuostatas. Šiuose straipsniuose nustatyta, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti pagrįsti, proporcingi pirkimo objektui ir aiškūs. Pirkimų sąlygų 3.1 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, kad tiekėjas sutarčiai vykdyti turi pasiūlyti bent vieną kvalifikuotą ypatingo statinio projekto ir projekto vykdymo priežiūros vadovą. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo objektas yra priešprojektiniai pasiūlymai ir Perkančioji organizacija neperka projekto vykdymo priežiūros paslaugų, šis kvalifikacijos reikalavimas yra perteklinis, nes nesusijęs su pirkimo objektu. Taip pat nustatytas toks kvalifikacijos reikalavimas: „Ypatingo statinio projekto ir projekto vykdymo priežiūros vadovas bei projekto architektūrinės dalies vadovas turi būti atestuoti visoms statinių grupėms“. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo objektas - priešprojektiniai pasiūlymai ir neapima gyvenamųjų pastatų, taip pat visų inžinerinių statinių grupių, šis kvalifikacijos reikalavimas yra nesusijęs su pirkimo objektu ir laikytinas pertekliniu. Tokiu pertekliniu kvalifikacijos reikalavimu laikytinas ir reikalavimas, jog bent vienas konferencijų technologinės dalies specialistas turi turėti tarptautinės patirties įrengiant konferencinius centrus. Taip pat numatyta, jog koncertinių erdvių specialistas turi turėti tarptautinės patirties koncertinių salių projektavime. Šitame reikalavime neapibrėžta tarptautinės patirties samprata. Tokiu reikalavimu yra diskriminuojami tiekėjai, neturintys tarptautinės patirties, tačiau turintys reikiamą patirtį, įvykdyti Pirkimo sutartį. Reikalavimas turėti tarptautinę patirtį niekaip neįrodo gebėjimo tinkami įvykdyti Pirkimo sutartį. Taigi šie kvalifikacijos reikalavimai neatitinka pirkimo objekto, laikytini pertekliniais ir ribojančiais konkurenciją. Tokių kvalifikacijos reikalavimų nustatymas laikytinas VPĮ pažeidimu ir pagal ATPK 1713 straipsnio 1 dalį užtraukia administracinę atsakomybę. M. S., būdama Komisijos nare, priėmė neteisėtą sprendimą dėl pirkimo būdo parinkimo, taip pat ir balsavo už šį sprendimą. Komisija yra atsakinga už priimtus sprendimus. Padariniai neturi reikšmės, nes kaltė yra nurodoma, kaip VPĮ nuostatų pažeidimas. ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali. Teisės aktai jau savaime draudžia tokį elgesį, o toks elgesys jau savaime sukelia neigiamus padarinius. Papildomai paaiškino, kad M. S. dalyvavo, kai jai buvo surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir Tarybos Nutarimas. Komisija buvo sudaryta Perkančios organizacijos direktoriaus įsakymu. Keturiems Komisijos nariams buvo surašyti nutarimai. E. G. nutarimas nebuvo surašytas, nes ji šiuo metu nedirba. Bauda buvo skirta dėl paties pažeidimo. Pirkimas jau buvo įvykdytas. Jo nebuvo galima grąžinti persvarstyti, ar patikslinti Pirkimo sąlygas. Pirkimo būdo parinkimas yra vienas iš pagrindinių pažeidimų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas negalėjo įtakoti tokio pažeidimo padarymo, skubėjimo.

8Skundas netenkintinas.

9Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

10Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino.

11ATPK 250 straipsnio 7 punktas numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.

12ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktame skirsnyje nurodytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje, numatytas pažeidimas, už kurio padarymą Viešųjų pirkimų tarnyba patraukė administracinėn atsakomybėn M. S., yra įtvirtintas būtent ATPK dvyliktame skirsnyje, todėl administracinės nuobaudos skyrimo termino skaičiavimui aktuali pažeidimo nustatymo, o ne jo paaiškėjimo diena.

13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog teisės pažeidimo nustatymo diena laikytina tokia diena, kai nustatomi visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, ir ką galima padaryti tik atlikus tyrimą – surinkus įrodymus, juos įvertinus ir padarius išvadą, kad yra padarytas pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N15-983/2005, P143-30/2008, N575-1427/2009 ir kt.). Tokią poziciją pagrindžia ir ne kartą akcentuota administracinio teisės pažeidimo protokolo svarba, kuriam surašyti būtinas pažeidimo įvykio ir sudėties kompetentingas konstatavimas bei pačios Tarnybos funkcijos nustatant, ar laikomasi atitinkamo įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-1253/2010, N575-607/2012).

14Viešųjų pirkimų direktoriaus 2014 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1S-90 patvirtintų „Viešųjų pirkimų procedūrų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklių“ (toliau – Rezultatų įforminimo taisyklės) 15 punktas numato, jeigu po vertinimo išvados ar specialisto pateikimo gaunama nauja (papildoma) informacija ar dokumentai, vertinimo ar specialisto išvada gali būti tikslinama. Tikslinimą paprastai rengia pirminę išvadą parengęs darbuotojas, tačiau Skyriaus vadovas gali paskirti kitą rengėją. Išvados tikslinimas turi būti parengtas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo naujos (papildomos) informacijos Tarnyboje gavimo dienos. Šių taisyklių 16 punkte numatytais atvejais išvados tikslinimo terminas gali būti pratęstas ar sustabdytas (pratęsimo atveju ne daugiau kaip 10 darbo dienų). Rezultatų įforminimo taisyklių 19 punktas numato, kad vertinimo išvadoje nurodoma: vertinimo apimtis, jeigu atliekamas dalinis vertinimas, nustatyti pirkiniams keliamų reikalavimų pažeidimai ir Tarnybos įpareigojimai, jeigu tokie priimti, arba Tarnybos rekomendacija nutraukti pirkimo sutartį ir, esant poreikiui, organizuoti naują pirkimą, jei pirkimo sutartis sudaryta pažeidžiant VPĮ ir (ar) su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimus ir šie pažeidimai turėjo įtakos pirkimo rezultatams (pvz., pirkimo sutartis sudaryta neatliekant procedūrų, netinkamai pasirinktas pirkimo būdas, pirkimo paskelbimo tvarkos nesilaikymas, neteisėtų pasiūlymų vertinimo kriterijų taikymas, diskriminacinių sąlygų nustatymas, pirkimo laimėtoju nustatytas ne geriausias pasiūlymas, pasiūlymai vertintini ne pagal pirkimo dokumentuose nustatytą tvarką, pirkimo principų pažeidimas). Vertinimo išvadoje taip pat gali būti pateiktos rekomendacijos dėl pirkimų praktikos tobulinimo organizacijoje.

15Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2016 m. sausio 15 d. Viešųjų pirkimų tarnybos kontrolės skyrius surašė Viešųjų pirkimų vertinimo išvadą Nr. 4S-147, dėl Perkančiosios organizacijos apklausos būdu vykdyto Pirkimo (kvietimai tiekėjams išsiųsti 2015-11-12, pirkimo Nr. 169638), kurio pirkimo būdas ir sąlygos buvo patvirtintos Komisijos 2015 m. lapkričio 11 d. posėdyje (b. l. 89-91), ir kurioje konstatuota, kad VPĮ pažeidimai turėjo įtakos Pirkimo rezultatams, o 2015-12-04 sudaryta pirkimo sutartis Nr. (10.9-52-15)-18-800 sudaryta pažeidžiant VPĮ reikalavimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatomis, imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, todėl Perkančioji organizacija turėtų nutraukti sudarytą Pirkimo sutartį ir organizuoti viešąjį prekių ir paslaugų pirkimą, nustatant nedelsiant, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio rašto gavimo, Tarnybą raštu informuoti apie Perkančiosios organizacijos priimtu sprendimus dėl Pirkimo sutarties nutraukimo (b. l. 23-26). 2016 m. sausio 29 d. Perkančioji organizacija pateikė atsakymą dėl Viešojo pirkimo Nr. 169638 vertinimo, kuriuo paprašė peržiūrėti Tarnybos atliktą priešprojektinių pasiūlymų pirkimo vertinimą, pateikdama naują/papildomą informaciją ir dokumentus (b. l. 27-34). Viešųjų pirkimų tarnyba 2016 m. kovo 3 d. raštu dėl viešojo pirkimo Nr. 169638 vertinimo, konstatavo, kad Perkančioji organizacija jokių naujų duomenų ir juos pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl Tarnyba neturi teisinio pagrindo keisti Pirkimo Nr. 169638 vertinimo išvados (b. l. 35-37). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas šioje byloje turėtų būti skaičiuojamas nuo Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. sausio 15 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvados. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas padarytas 2015 m. lapkričio 11 d., nustatytas 2016 m. sausio 15 d., o administracinė nuobauda paskirta 2016 m. birželio 16 d., teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminai nebuvo praleisti.

16Dėl Pirkimo būdo pasirinkimo.

17VPĮ 92 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta, kad perkančioji organizacija šio įstatymo 86 straipsnyje nustatyta tvarka privalo paskelbti apie kiekvieną supaprastintą pirkimą išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. 92 straipsnio 2 dalis numato galimybę perkančiajai organizacijai neskelbti apie supaprastintą pirkimą, jei yra bent viena šio straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 dalyse nurodytų sąlygų.

18Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. lapkričio 10 d. Perkančioji organizacija, pavesdama Pirkimą atlikti Komisijai, paraiškoje nurodė, kad esant skubioms aplinkybėms, vadovaujantis Taisyklių 107.1.3. (atitiktis VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 3 punktą, kuris numato, kad dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos) ir 108 punktais (b. l. 83-85), o Komisija įvertinusi visas aplinkybes, vadovaudamasi Taisyklių 107.1.3. ir 108 punktais, vienbalsiai patvirtino Pirkimą organizuoti apklausos būdu kviečiant 5 tiekėjus (b. l. 89-90).

19Iš 2015 m. lapkričio 11 d. įgyvendinimo posėdžio protokolo Nr. 1 matyti, kad Komisija be pasirinkto neskelbiamo pirkimo apklausos būdu, svarstė dar ir atvirų procedūrų (konkurso) paskelbimą, tačiau Komisijos nuomone tai būtų neefektyvu ir užtruktų ilgą laiko tarpą (ne mažiau kaip du mėnesius), dėl ko Komisija negalėtų įgyvendinti Perkančios organizacijos vadovo pavestos užduoties bei neįvykdytų Nutarimo Nr. 597 2.3 punkte įtvirtintos nuostatos imperatyvaus reikalavimo sprendimus priimti per įmanomai trumpiausią laiką (89-91).

20Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus nustatė, kad Nutarimo Nr. 597 2.3. punktas, kuriuo remiantis tiek Perkančioji organizacija, tiek administracinėn atsakomybėn patraukta M. S., tiek ir jos atsakovė, taip pat ir visa Komisija, bando pateisinti netinkamai pasirinktą Pirkimo būdą dėl ypatingos skubos. Tačiau šis punktas ir jame nurodyta prioritetinė tvarka nagrinėti dokumentus, susijusius su ( - ) projekto įgyvendinimu, ir užtikrinti su šiuo projektų susijusių sprendimų priėmimą per įmanomai trumpiausią terminą, yra teisės norma, kuri įpareigoja su šio projekto vykdymu susijusius asmenis veikti laikantis įstatymų, nevilkinant projektų bereikalingomis procedūromis, parenkant tinkamus ir efektyvius, mažiausiai laiko sąnaudų reikalaujančius sprendimus, o ne imperatyvi teisės norma, leidžianti pažeisti VPĮ nustatytą viešųjų pirkimų tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad Nutarimo Nr. 597 2.3. punktas jau 2015 m. birželio 9 d. įpareigojo Perkančiąją organizaciją imtis veiksmų dėl ( - ) įgyvendinimo projekto, tačiau pasyvūs Perkančiosios organizacijos ir jos sudarytos Komisijos veiksmai vykdant Pirkimą, kaip ir paaiškinimai, kad Pirkimo negalėjo vykdyti, kol Finansų ministerija dar neskyrė finansavimo 2016-2018 m., nėra pagrįsti, kaip nėra pagrįsta ir 2015 m. lapkričio 11 d. atsiradusi ypatinga skuba, vykdant Pirkimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-505/2009, kurioje pažymima, jog „Vyriausybės skiriamas finansavimas per se nelaikytinas nenumatomu įvykiu, juolab sukeliančiu ypatingą skubą. Vyriausybės veikla negali būti prilyginama nenuspėjamiems įvykiams, kurie ypatingai keistų įprastines viešųjų pirkimų procedūrų taikymo sąlygas. Jei būtų priešingai, įprastinė Vyriausybės atliekama teisės aktų vykdomoji veikla viešųjų pirkimų teisės prasme taptų ekstraordinarinė. Tokia pozicija atitinka ir Teisingumo teismo praktiką. Teisingumo teismas ne kartą pripažino, kad valstybės institucijų veikla ir jos rezultatai nelaikytini nenumatomais įvykiais, nepaisant aplinkybės, jog konkrečiu atveju perkančioji organizacija nesitikėjo šios veiklos padarinių“.

21Perkančioji organizacija ir M. S. bei jos atstovė nurodo, kad Pirkimą galima buvo vykdyti pagal VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 6 punktą, kuris numato, kad neskelbiant apie pirkimą taip pat gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, kai dėl techninių priežasčių, meno kūrinio sukūrimo arba įsigijimo ar dėl objektyvių aplinkybių, patentų, kitų intelektinės nuosavybės teisių ar kitų išimtinių teisių apsaugos tik konkretus tiekėjas gali pateikti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus kai nėra jokios kitos alternatyvos. Ši Pirkimo versija atsirado tik pateikus Pirkimo vertinimo išvadą bei patraukus administracinėn atsakomybėn M. S., tačiau toks pirkimo būdas nėra pagrįstas jokiais byloje esančiais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad Pirkimo būdas, kai yra nors viena VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatyta sąlyga tiek Perkančiąją organizaciją, tiek Komisiją įpareigoja kreiptis į vienintelį tiekėją, nes kito tiekėjo, kuris galėtų įvykdyti pirkimą, nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiekėjų, atitinkančių keliamus Pirkimo reikalavimus buvo, todėl nei Komisija, nei Perkančioji organizacija, vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 6 punktu šio Pirkimo atlikti negalėjo.

22Teismas daro išvadą, kad Komisijos narė M. S. patvirtindama neteisėtą Pirkimo būdą, pažeidžiantį skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, neįvykdė tinkamai su Pirkimu susijusių pirkimo tikslų, ir šiais savo veiksmais pažeidė VPĮ 85 straipsnio 2 dalį, 92 straipsnio 2 dalį bei 3 straipsnio 1 ir 2 dalis.

23Dėl tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų.

24VPĮ 32 straipsnio 2 dalis numato, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Keliami reikalavimai negali pažeisti tiekėjo teisės saugoti intelektinę nuosavybę, gamybos ir komercijos paslaptį. Kvalifikacijos ir informacijos bei dokumentų, kuriuos turi pateikti kandidatai ar dalyviai, reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 33, 34, 35, 36, 37 ir 38 straipsnių nuostatomis. Kompetentingų valstybės ir savivaldybių institucijų reikalavimu perkančioji organizacija privalo pateikti kvalifikacijos reikalavimų pagrindimą.

25Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Perkančioji organizacija pateikė kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams, kuriuos (su keliais pakeitimais) vienbalsiai patvirtino Komisija. Tarnyba Vertinimo išvadoje nurodė, kad šie Pirkimo dokumentuose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai neatitinka Pirkimo objekto ir todėl laikytini pertekliniais ir ribojančiais konkurenciją: 1) nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, jog tiekėjas sutarčiai vykdyti turi pasiūlyti bent 1 kvalifikuotą ypatingo statinio projekto ir projekto vykdymo priežiūros vadovą, atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo objektas yra priešprojektiniai pasiūlymai ir Perkančioji organizacija neperka projekto vykdymo priežiūros paslaugų, todėl reikalavimas yra nesusijęs su Pirkimo objektu; 2) nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, jog ypatingo statinio projekto ir projekto vykdymo priežiūros vadovas ir projekto architektūrinės dalies vadovas turi būti atestuoti (turėti kvalifikacijos atestatus) visoms statinių grupėms, atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo objektas neapima gyvenamųjų pastatų, taip pat visų inžinerinių statinių grupių, todėl atestavimas visoms statinių grupėms yra nesusijęs su Pirkimo objektu; 3) nustatytas kvalifikacinis reikalavimas, jog bent 1 konferencijų technologinės dalies specialistas (ekspertas), turi turėti tarptautinę patirtį įrengiant konferencinius centrus ir bent 1 koncertinių erdvių specialistas (ekspertas), turi turėti tarptautinę patirtį koncertinių salių projektavime, Pirkimo dokumentuose neapibrėžus tarptautinės patirties sampratos, nustatytas kaip nepagrįstas kvalifikacijos reikalavimas, nes tokiu reikalavimu diskriminuojami tiekėjai, neturintys tarptautinės patirties, tačiau turintys reikiamą patirtį tinkamai įvykdyti Pirkimo sutartį, ir tokiu reikalavimu negalima įsitikinti tiekėjo kvalifikacija šio Pirkimo sutarties vykdymo kontekste, t. y. reikalavimas dėl tarptautinės patirties neįrodo gebėjimo tinkamai įvykdyti Pirkimo sutartį. Perkančioji organizacija šiuos reikalavimus grindžia tuo, kad atsižvelgiant į visą įgyvendinamo projekto sudėtingumą, paskirtį ir tikslus, taip pat į pirkimo objekto specifiką, tinkamam sutarties įvykdymui esminę reikšmę turi žmogiškieji ištekliai. Šie nustatyti reikalavimai buvo tinkami, nediskriminaciniai ar pažeidžiantys lygiateisiškumo principą, kadangi visi pakviesti dalyvauti Pirkime tiekėjai, tokius reikalavimus atitiko. Kvalifikacinis reikalavimas dėl tarptautinės patirties, grindžiamas tuo, kad Lietuvoje iki tol nebuvo projektuojamas 2500 vietų kongreso centras, todėl komisijos žiniomis tokio tiekėjo Lietuvoje nebuvo ir tik, dėl to Pirkimų sąlygų 3.2. punkte buvo numatyta, kad tiekėjai gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgiant į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jų ryšiai.

26Teismas atkreipia dėmesį, kad Komisija pasirinkdama ir patvirtindama netinkamą Pirkimo būdą, netinkamai suformavo ir kvalifikacinius reikalavimus Pirkimui, kurie kaip matyti iš bylos medžiagos buvo parengti tik didiesiems šių paslaugų tiekėjams, kurie galėjo dalyvauti Pirkime, ir tokie reikalavimai atsižvelgiant į Pirkimo apimtį, negalėjo būti traktuojami kaip minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai. Pažymėtina, kad akcentuojamas žinojimas, kad šiai dienai nebuvo Lietuvoje projektuojamas 2500 vietų kongreso centras, nepateisina tarptautinio kvalifikacinio reikalavimo būtinybės, nes pats reikalavimas nėra aiškus ir suprantamas, reikalavime nėra nurodyta ir paaiškinta tarptautinės patirties sąvoka, kaip pavyzdžiui, tarptautinė patirtis įrengiant ne mažiau kaip 2500 vietų konferencinius centrus.

27Teismas daro išvadą, kad Komisijos narė M. S. patvirtindama Pirkimo dokumentuose nepagrįstus ir neproporcingus kvalifikacinius reikalavimus, kurie neatitinka Pirkimo objekto ir, kurie laikytini pertekliniais bei ribojančiais konkurenciją, pažeidė VPĮ 32 straipsnio 2 dalį ir 3 straipsnio 1 dalį.

28Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus konstatuoja, kad Komisijos narė M. S. patvirtindama neteisėtą Pirkimo būdą, pažeidžiantį skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, tinkamai neįvykdė su Pirkimu susijusių pirkimo tikslų, o patvirtindama Pirkimo dokumentuose nepagrįstus ir neproporcingus kvalifikacinius reikalavimus, kurie neatitinka Pirkimo objekto ir, kurie laikytini pertekliniais bei ribojančiais konkurenciją, pažeidė VPĮ 85 straipsnio 2 dalį, 92 straipsnio 2 dalį, 32 straipsnio 2 dalį bei 3 straipsnio 1 ir 2 dalis ir pagrįstai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1713 straipsnio 1 dalį. Skundžiamu nutarimu nuobauda pažeidėjai paskirta sankcijos ribose, jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. birželio 16 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/67-67 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, todėl naikinti jo nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių M. S. skundas atmestinas, o nutarimas paliktinas nepakeistas.

29Remdamasi tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 3022 straipsniu, teismas

Nutarė

30Pareiškėjos M. S. skundą atmesti.

31Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės D. V. 2016 m. birželio 16 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/67-67 palikti nepakeistą.

32Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas... 2. M. S. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės D. V. 2016 m. birželio 16 d.... 3. Pažymėtina, kad viešasis pirkimas, vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 3 dalies... 4. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktu skundu pareiškėja M. S. prašo... 5. Viešųjų pirkimų tarnybos įgaliotas asmuo atsakovė Alvyda Jatulienė... 6. Teismo posėdyje pareiškėjos įgaliota atstovė advokatė Daiva Lileikienė... 7. Teismo posėdyje Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė vyr. specialistė Alvyda... 8. Skundas netenkintinas.... 9. Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas... 10. Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino.... 11. ATPK 250 straipsnio 7 punktas numato, kad administracinio teisės pažeidimo... 12. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda už šio... 13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog... 14. Viešųjų pirkimų direktoriaus 2014 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1S-90... 15. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2016 m. sausio 15 d. Viešųjų... 16. Dėl Pirkimo būdo pasirinkimo.... 17. VPĮ 92 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta, kad perkančioji... 18. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. lapkričio 10 d. Perkančioji... 19. Iš 2015 m. lapkričio 11 d. įgyvendinimo posėdžio protokolo Nr. 1 matyti,... 20. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismo posėdžio metu duotus... 21. Perkančioji organizacija ir M. S. bei jos atstovė nurodo, kad Pirkimą galima... 22. Teismas daro išvadą, kad Komisijos narė M. S. patvirtindama neteisėtą... 23. Dėl tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų.... 24. VPĮ 32 straipsnio 2 dalis numato, kad perkančiosios organizacijos nustatyti... 25. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Perkančioji organizacija pateikė... 26. Teismas atkreipia dėmesį, kad Komisija pasirinkdama ir patvirtindama... 27. Teismas daro išvadą, kad Komisijos narė M. S. patvirtindama Pirkimo... 28. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismo posėdžio metu duotus... 29. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302... 30. Pareiškėjos M. S. skundą atmesti.... 31. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės D. V. 2016 m. birželio 16 d.... 32. Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus...