Byla 3K-3-583/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė), Birutės Janavičiūtės ir Vinco Versecko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,ERP“ ieškinį atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems asmenims UAB ,,Informacinės technologijos“, UAB ,,Etnomedijos Intercentras“ dėl viešo konkurso komisijos sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo įvertinti ieškovo pasiūlymą.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2007 m. liepos 7 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 052 paskelbė atvirą konkursą „Mokesčių apskaitos diegimo paslaugos pirkimas“, pirkimo Nr. 53889. Konkursą vykdė VMI viršininko įsakymu Konkursui organizuoti ir rezultatams įvertinti sudaryta Viešojo pirkimo komisija (toliau – Komisija). Ieškovas UAB „ERP“ 2007 m. rugpjūčio 10 d. pateikė pasiūlymą konkursui, tačiau Komisija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 2007 m. spalio 23 d. atmetė jo pasiūlymą, nes ieškovo pateikti kvalifikaciniai duomenys neatitiko konkurso dokumentuose nustatytų reikalavimų (netinkama sąžiningumo deklaracija ir netinkama jungtinės veiklos sutartis: konkurso dokumentų 3.3.7.3. ir 2.6.28 punktai). Ieškovas 2007 m. spalio 26 d. pateikė Komisijai pretenziją, tačiau ši 2007 m. lapkričio 5 d. raštu informavo ieškovą, kad jo pretenzija nepagrįsta ir sprendimas dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo nekeičiamas. Ieškovas 2007 m. lapkričio 6 d. pateikė pretenziją ir jungtinės veiklos sutarties partnerio pareiškimo dėl jungtinės veiklos sutarties atsakomybės klausimų kopiją. Komisija 2007 m. lapkričio 6 d. atmetė ir šią ieškovo pretenziją.

5Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais: 1) VMI atviro konkurso „Mokesčių apskaitos diegimo paslaugos pirkimas“, pirkimo Nr. 53889, Viešojo pirkimo komisijos sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo pasiūlymas konkursui; 2) VMI atviro konkurso „Mokesčių apskaitos diegimo paslaugos pirkimas“, pirkimo Nr. 53889, Viešojo pirkimo komisijos sprendimus, kuriais atmestos ieškovo pretenzijos dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo; 3) VMI atviro konkurso „Mokesčių apskaitos diegimo paslaugos pirkimas“, pirkimo Nr. 53889, Viešojo pirkimo komisijos sprendimą, kuriuo ji nustatė preliminarią pasiūlymų eilę, kurioje yra vienintelė pozicija – tiekėjo jungtinės veiklos sutartimi susivienijusių UAB „Informacinės technologijos“ – UAB „Etnomedijos Intercentras“ (ieškovas klaidingai nurodė „Informacinės technologijos“) pasiūlymas; taip pat įpareigoti VMI tęsti atvirą konkursą „Mokesčių apskaitos diegimo paslaugos pirkimas“, pirkimo Nr. 53889, įvertinant UAB ,,ERP“ ir SIA ,,Lettelecom Tchnology“ pasiūlymą. Ieškovas nurodė, kad atsakovo sprendimas atmesti jo pasiūlymą konkursui, sprendimai netenkinti pretenzijų ir sprendimas dėl preliminarios pasiūlymų eilės nustatymo yra nepagrįsti ir neteisėti. Ieškovas mano, kad tinkamai įvykdė konkurso dokumentų reikalavimus dėl Tiekėjo sąžiningumo deklaracijos pateikimo, nes deklaraciją pateikė laiku. Ieškovas negalėjo sąžiningumo deklaracijos sudaryti ir pasirašyti 2007 m. rugpjūčio 19 d., nes jau 2007 m. rugpjūčio 10 d. ją kartu su kitais dokumentais pateikė atsakovui. Deklaracijos turinys atitinka teisės aktų reikalavimus – jos tekstas identiškas teisės akte įtvirtintam, įrašai leidžia vienareikšmiškai identifikuoti tiek tiekėją, tiek perkančiąją organizaciją, tiek viešąjį pirkimą; akivaizdi ir aiški rašybos klaida deklaracijos sudarymo datoje nekeičia deklaracijos turinio. Ieškovo manymu, pasiūlymo atmetimo motyvas dėl rašymo klaidos yra formalus, nepagrįstas ir dėl to neteisėtas. Atsakovo sprendimas atmesti ieškovo pasiūlymą tuo pagrindu, kad pateikta jungtinės veiklos sutartis neatitinka konkurso dokumentų reikalavimų, taip pat nepagrįstas ir neteisėtas. Konkurso dokumentų 2.6.28 punktas nurodo, kad, nepaisant jungtinės veiklos sutarties nuostatų, jungtinės veiklos sutarties šalys užsakovui atsako solidariai. Be to, iš šio punkto reikalavimų išplaukia, kad jei pirkimo sutarties nuostatos ir jungtinės veiklos sutarties nuostatos prieštarauja viena kitai, taikomos pirkimo sutarties nuostatos. Konkurso dokumentų 2.6.28 punkte nustatyti įsipareigojimai, kylantys iš pirkimo sutarties, o ne iš jungtinės veiklos sutarties. Atsakovo teiginys, kad ieškovo paaiškinimas, jog jungtinės veiklos sutarties 2.1, 8.1 ir 8.2 punktuose yra aptariami jungtinės veiklos sutarties šalių (partnerių) tarpusavio santykiai, o partnerių santykiai su užsakovu negali būti traktuojami kaip atitinkantys tikrovę, yra nepagrįstas ir prieštarauja CK 6.193 straipsnio 1 ir 2 dalims, šalių paaiškinimams apie tai, kaip jos pačios supranta jungtinės veiklos sutarties nuostatas. Kitos jungtinės veiklos sutarties nuostatos suponuoja, kad jungtinės veiklos sutarties partneriai siekia sudaryti pirkimo sutartį su konkurso organizatoriumi konkurso dokumentų sąlygomis. Pripažinus skundžiamus Komisijos veiksmus neteisėtais ir juos panaikinus, nepagrįstas ir neteisėtas tampa ir Komisijos sprendimas dėl preliminarios pasiūlymų eilės.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovo pateikta sutartis neatitinka atsakovo nustatytų pirkimo sąlygų (konkurso sąlygų 2.6.28 punktas, Konsorciumo sutarties 1 dalis). Teismas pripažino nepagrįstu ieškovo teiginį, kad konkurso dokumentų 2.6.28 punkte nustatyti įsipareigojimai, kylantys iš pirkimo sutarties, o ne iš jungtinės veiklos sutarties, nes šio punkto nuostata nustato reikalavimą Jungtinės veiklos sutartimi susivienijusių ūkio subjektų atsakomybei užsakovo atžvilgiu. Nustatęs, kad ieškovo sutartis neatitinka konkurso sąlygose įtvirtintų reikalavimų, teismas laikė, kad kiti ieškovo argumentai dėl sutarties tinkamumo ir konsorciumo dalyvių atsakomybės pakeitimo ateityje neturi esminės reikšmės, nes tiekėjo pasiūlymas turi atitikti konkurso sąlygų reikalavimus voko atplėšimo dieną. Dėl ieškovo sąžiningumo deklaracijos teismas nurodė, kad vokų atplėšimo momentu ieškovo sąžiningumo deklaracija nesukūrė ieškovui jokių teisinių pasekmių, susijusių su ieškovo sąžiningumo deklaracijoje deklaruojamu statusu. Dėl šios priežasties nėra pagrindo preziumuoti, kad ieškovo sąžiningumo deklaracija atitinka konkurso sąlygų reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų ir atsakovas pagrįstai jo pasiūlymą atmetė. Teismas taip pat nurodė, kad Komisijos sprendimo panaikinimas pateisinamas tik dėl esminių pažeidimų, kuriais pažeidžiamos imperatyviosios Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Sprendimas naikinamas tik tada, jei nustatomi imperatyvaus pobūdžio viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai, t.y. tiek konkrečių Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų taisyklių, tiek pirkimų, kuriais būtina laikytis Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų, esminiai pažeidimai. Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta viena iš imperatyviųjų įstatymo normų – pareiga perkančiajai organizacijai atmesti konkurso dalyvio pasiūlymą, neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Teismas konstatavo, kad atsakovas, atmesdamas ieškovą pasiūlymą, kaip neatitinkantį konkurso sąlygų, Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų nepažeidė.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu tenkino apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 5 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – tenkino dalį ieškinio, pripažinti negaliojančiais VMI atviro konkurso „Mokesčių apskaitos diegimo paslaugos pirkimas“, pirkimo Nr. 53889, Viešojo pirkimo komisijos sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo UAB „ERP“ pasiūlymas konkursui; VMI atviro konkurso „Mokesčių apskaitos diegimo paslaugos pirkimas“, pirkimo Nr. 53889, Viešojo pirkimo komisijos sprendimus, kuriais atmestos ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ pretenzijos dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo; VMI atviro konkurso „Mokesčių apskaitos diegimo paslaugos pirkimas“, pirkimo Nr. 53889, Viešojo pirkimo komisijos sprendimą, kuriuo ji nustatė preliminarią pasiūlymų eilę, kurioje yra vienintelė pozicija – tiekėjo jungtinės veiklos sutartimi susivienijusių UAB „Informacinės technologijos“ – UAB „Etnomedijos Intercentras“; konstatavo, kad VMI ir trečiųjų asmenų UAB „Informacinės technologijos“ ir UAB „Etnomedijos Intercentras“ sudaryta Mokesčių apskaitos diegimo paslaugos pirkimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti; kitą ieškinio dalį atmetė. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino faktinių bylos aplinkybių, padarė nepagrįstas išvadas, taip pažeisdamas proceso teisės normas, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias viešųjų pirkimų procedūras bei teisinių santykių šalių prievoles bei atsakomybę. Konkursui pateikta Tiekėjo sąžiningumo deklaracija savo forma ir turiniu visiškai atitinka Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 4-41 nustatytus reikalavimus. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas deklaraciją pateikė laiku, kartu su savo pasiūlymu Konkursui, todėl akivaizdu, jog ieškovo deklaracija buvo sudaryta anksčiau negu joje nurodyta data (2007 m. rugpjūčio 19 d.), ir ne vėliau negu vokų atplėšimo diena – 2007 m. rugpjūčio 10 d. Kolegija padarė išvadą, kad deklaracijoje nurodyta data, turinti atspindėti deklaracijos sudarymo datą, nurodyta klaidingai, todėl nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien tik dėl netinkamai nurodytos deklaracijos sudarymo datos ieškovo sąžiningumo deklaracija vokų atplėšimo momentu nesukūrė ieškovui jokių teisinių pasekmių, susijusių su joje deklaruojamu statusu. Sąžiningumo deklaracija neteisėtų veiksmų atžvilgiu apima visą laikotarpį – deklaracija patvirtina, kad tokie neteisėti veiksmai nebuvo atlikti iki jos sudarymo ir nebus atliekami ateityje. Joks deklaracijos tikslinimas šiuo atveju nebuvo reikalingas, nes akivaizdžios rašymo klaidos taisymas negalėtų būti tapatinamas su kokių nors duomenų apie pasiūlymą pateikusį tiekėją ar jo kvalifikaciją tikslinimu. Šių argumentų pagrindu kolegija padarė išvadą, kad ieškovas deklaravo savo sąžiningumą, kartu su savo pasiūlymu Konkursui pateikdamas savo forma ir turiniu teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančią Tiekėjo sąžiningumo deklaraciją, taip įvykdydamas Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte bei Konkurso dokumentų 3.3.7.3 papunktyje nustatytus reikalavimus. Dėl to atsakovo komisijos sprendimas atmesti ieškovo pateiktą pasiūlymą konkursui šiuo pagrindu negali būti pripažįstamas teisėtas ir pagrįstas.

9Teisėjų kolegija pažymėjo, kad konkurso dokumentų 2.6.28 papunkčio nuostata, įtvirtinanti jungtinės veiklos sutartimi susivienijusių ūkio subjektų grupės solidariąją prievolę prieš užsakovą (perkančiąją organizaciją), ne tik neuždraudė jungtinės veiklos subjektams tarpusavio santykiuose, įgyvendinant jungtinės veiklos sutartį, numatyti kitokias tarpusavio prievolių ir atsakomybės formas, bet ir numatė galimybę, kad šie ūkio subjektai tarpusavio įsipareigojimus numatytų ir kitaip, tačiau šie įsipareigojimai, pagal minėtą 2.6.28 papunkčio nuostatą, neturėtų įtakos šių ūkio subjektų prievolei prieš užsakovą (perkančiąją organizaciją) pagal sudarytą pirkimo sutartį ir ši prievolė vis tiek būtų solidari. Ieškovo ir SIA ,,Lattelecom Technology“ 2007 m. liepos 30 d. sudarytos bendradarbiavimo sutarties 2.1 papunktyje nustatyta, kad šios sutarties šalys imasi pareigų subsidiariai. Sutarties 2.2 papunkčiu šalys susitarė nesudaryti solidaraus ar subsidiaraus įsipareigojimo sutarčių su bet kokia trečiąja šalimi dėl Konkurso ir neteikti individualių pasiūlymų. Sutarties 8.1 punktu šalys prisiėmė atsakomybę už kokybę ir garantavo už darbų, kurie priskirti kiekvienai pagal bendradarbiavimo sutartį, kokybę, o 8.2 punktu prisiėmė visas rizikas, kurios gali iškilti, įgyvendinant viso darbo dalį, kuri priskirta jai pagal bendradarbiavimo sutartį. Taigi, bendradarbiavimo sutartimi sutarties šalys pasiskirstė savo pareigas, įgyvendindamas pirkimo sutartį, ir sutarė atsakyti kiekviena už jai šia bendradarbiavimo sutartimi priskirtą darbų, įgyvendinant pirkimo sutartį, dalį. Subsidiariąją atsakomybę pagal bendradarbiavimo sutarties nuostatas galima paaiškinti tik taip: užsakovui pareikalavus iš bet kurios bendradarbiavimo sutarties šalies bet kurios prievolės (darbų dalies) pagal pirkimo sutartį, sudarytą su konkursą laimėjusiu vykdytoju, vykdymo ar atsakomybės dėl netinkamo jos vykdymo, bendradarbiavimo (jungtinės veiklos) sutarties šalis, įvykdžiusi šią prievolę, turėtų regreso teisę į kitą bendradarbiavimo sutarties šalį, jeigu pastaroji pagal bendradarbiavimo sutartį turėjo tą prievolę (darbų dalį) vykdyti pati. Bendradarbiavimo sutarties subjektai yra tik ją pasirašiusios sutarties šalys - UAB ,,ERP“ ir SIA ,,Lattelecom Technology“, todėl jos nuostatos reglamentuoja tik šių šalių tarpusavio santykius ir negali turėti įtakos šių šalių įsipareigojimams pagal pirkimo sutartį, kuri būtų sudaryta tuo atveju, jeigu ieškovas būtų pripažintas Konkurso laimėtoju. Tuo tarpu Konkurso dokumentų 2.6.28 papunktyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas vykdytojo įsipareigojimas užsakovui, atsirandantis iš pirkimo sutarties nuostatų, yra solidarioji šių jungtinės veiklos sutartimi susivienijusių ūkio subjektų prievolė užsakovo atžvilgiu, reiškia, kad, sudaręs sutartį su ieškovu, kaip vykdytoju, jeigu pastarasis būtų pripažintas laimėtoju, atsakovas, kuris Konkurso dokumentuose vadinamas užsakovu, turėtų teisę pareikalauti prievolės, kylančios iš sudarytos pirkimo sutarties, vykdymo ar atsakomybės už netinkamą tokios prievolės vykdymą iš bet kurios bendradarbiavimo sutarties šalies (šiuo atveju tiek UAB ,,ERP“, tiek SIA ,,Lattelecom Technology“). Dėl to nepagrįsta išvada, kad ieškovo pasiūlymas neatitinka Konkurso dokumentų 2.6.28 punkto reikalavimų, taip pat nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo pateikta sutartis neatitinka atsakovo nustatytų pirkimo sąlygų. Remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad VMI komisija atmetė ieškovo pateiktą pasiūlymą, padariusi nepagrįstą išvadą, sprendimas atmesti pasiūlymą pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, kad perkančioji organizacija turi įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką (Viešųjų pirkimų įstatymo 31 straipsnio 2 dalis, 39 straipsni 7 dalies 1 punktas), taip pat šiame įstatyme įtvirtintus lygiateisiškumo ir abipusio pripažinimo principus. Pripažinus ginčijamą atsakovo sprendimą prieštaraujančiu imperatyviosioms teisės normoms, neteisėtas ir atsakovo sprendimas, kuriuo buvo nustatyta preliminari pasiūlymų eilė. Dėl šių nutartyje išdėstytų priežasčių pripažino negaliojančiais ir tarpinius atsakovo sprendimus dėl ieškovo pretenzijų nepagrįstumo. Kadangi teisėjų kolegija nustatė, kad pirkimo sutartis sudaryta, konkursas pasibaigęs, tai atmetė ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovą tęsti atvirą konkursą „Mokesčių apskaitos diegimo paslaugos pirkimas“, įvertinant UAB ,,ERP“ ir SIA ,,Lettelecom Technology“ pasiūlymą, nes jis nebegali būti įvykdytas. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pirkimų komisijos sprendimas priimtas, pažeidus Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytas imperatyviąsias teisės normas, savo iniciatyva (ex officio) pripažino, jog Mokesčių apskaitos diegimo paslaugos pirkimo sutartis su UAB „Informacinės technologijos“ ir UAB „Etnomedijos Intercentras“ prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, dėl to yra niekinė ir negalioja nuo sudarymo momento (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Kadangi ieškinio dėl sudarytos pirkimo sutarties negaliojimo šioje byloje nepareikšta ir šioje proceso stadijoje nenustatyta, ar sudaryta pirkimo sutartis yra įvykdyta, teisėjų kolegija tik konstatavo niekinio sandorio faktą, tačiau nesprendė dėl jo negaliojimo pasekmių.

10III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 5 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

121. Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo ir aiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą bei aiškino ieškovo pateiktą sąžiningumo deklaraciją. Minėtoje įstatymo nuostatoje kiekvienas tiekėjas, dalyvavęs pirkime, įpareigojamas pateikti turiniu ir forma atitinkančią tiekėjo sąžiningumo deklaraciją. Ieškovas pateikė netinkamo turinio deklaraciją, t. y . neteisingai nurodė deklaracijos užpildymo datą – nurodė 2007 m. rugpjūčio 19 d., kai tuo tarpu vokų atplėšimo procedūra vyko 2007 m. rugpjūčio 10 d. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad sąžiningumo deklaracijoje galima įrašyti bet kokią datą.

132. Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo ir aiškinimo. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas pasiūlymo tikslinimas galimas tik dviem atvejais: kai tikslinama kvalifikacija ir atplėšimo metu pastebėta informacija. Jokie rašymo apsirikimų taisymai neleistini, todėl pasiūlymai su rašymo apsirikimo klaida pagal minėto įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punktą turi būti atmetami. Palikus tokį variantą, kokį nurodė apeliacinės instancijos teismas, būtų pažeistos kitų konkurso dalyvių teisės, tai neatitiktų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, taip pat Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų.

143. Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių solidariąją ir subsidiariąją atsakomybę, bei Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalies taikymo ir aiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jungtinės veiklos sutarties nuostata dėl subsidiariosios atsakomybės turi būti aiškinama kaip šalių tarpusavio santykiai. Skolininkų daugetas pagal CK 6.245 straipsnio 5 , 6 dalis dvišalėje sutartyje neįmanomas. Kasatoriaus nuomone, toks šalių susitarimas akivaizdžiai neatitinka konkurso dokumentų 2.6.28 punkto reikalavimų. Kasatorius pažymi, kad ieškovo pasiūlymo negalima akceptuoti ne tik todėl, kad pasiūlymas neatitiko konkurso dokumentų nuostatų, bet ir todėl, kad pirkimo sutartį draustų sudaryti šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatos, nes, sudarant pirkimo sutartį, negali būti keičiama laimėjusio pasiūlymo kaina, pirkimo dokumentuose ir pasiūlyme nustatytos sąlygos.

15Tretieji asmenys konsorciumas, susidedantis iš UAB ,,Informacinės technologijos“ ir UAB ,,Etnomedijos intercentras“, pateikė pareiškimą apie prisidėjimą prie kasacinio skundo argumentų.

16Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas UAB ,,ERP“ prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma:

17Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo ir aiškinimo. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pagal ūkio ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 4-41 patvirtintos deklaracijos formos prasmę data, rašoma tiekėjo sąžiningumo deklaracijoje, reiškia tik jos sudarymo datą, pagrįsta. Pagal deklaracijos formą ir turinį darytina išvada, kad tokia deklaracija iš viso negali turėti teisiškai reikšmingos įsigaliojimo datos, nes apima laikotarpį iki ir po jos sudarymo. Analogiška išvada darytina ir pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

18Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo ir aiškinimo. Ieškovas nurodo, kad įstatymo draudžiama keisti pateikto pasiūlymo esmę, pagrindinę kainą tam, kad būtų užtikrinta konkurencija. Šioje byloje nustatyta priešinga situacija, kai neleidus ištaisyti rašymo klaidos iš konkurso buvo pašalintas konkurentas. Ieškovo pateikta sąžiningumo deklaracija atitiko įstatymo reikalavimus, ir vien klaidingos datos nurodymas neleidžia konstatuoti tokios išvados. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punktą pasiūlymo atmetimas siejamas tik su faktu, kad deklaracija yra melaginga.

19Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių solidariąją ir subsidiariąją atsakomybę, bei Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalies taikymo ir aiškinimo. Aiškindamas jungtinės veiklos sutarties nuostatas dėl subsidiariosios atsakomybės, kasatorius neatsižvelgia į sutartį sudariusių šalių valią, tikruosius jų ketinimus, sutarties nuostatas aiškino autonomiškai, taip pažeisdamas CK 6.193 įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad jungtinės veiklos sutarties 2.1 punkto nuostata taikytina UAB ,,ERP“ ir SIA ,,Lettelecom Technology“ tarpusavio pareigų pasiskirstymui, o ne atsakomybei prieš užsakovą pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Kasatorius ignoruoja kitas sutarties nuostatas, kad jungtinės veiklos partneriai siekia sudaryti pirkimo sutartį su konkurso organizatoriumi konkurso dokumentų sąlygomis. Dėl to kasatoriaus argumentas dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalies yra nepagrįstas.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo normų imperatyvumo

24

25Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatytas įpareigojimas perkančiajai organizacijai užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi viešųjų pirkimų principų siekiant užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšas panaudojimą ir sąžiningos konkurencijos laisvę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo jurisprudencijoje aiškindamas Viešųjų pirkimų įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ ir kt. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-416/2005, 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Litekso“ v. VšĮ Biržų ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-623/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilniaus kapitalinė statyba“ v. UAB ,,Vingės statyba“, bylos Nr. 3K-3-458/2007), yra konstatavęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatymas viešiesiems pirkimams nustato specialius reikalavimus, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas, kalbėdamas apie viešojo pirkimo procedūrų koordinavimą Bendrijos lygiu, išskiria ne tik laisvo prekių, paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės apsaugą, bet ir tiekėjų ekonominių interesų apsaugą bei šių tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimą (pvz., 2000 m. spalio 5 d. sprendimas Komisija v. Prancūzija , C-16/98, Rink. 2000, p. I-8315, 108 punktas).

26Kasatorius teigia, kad viešiesiems pirkimams labai svarbus formalumo aspektas. Tokia kasatoriaus pozicija nepagrįsta. Viešųjų pirkimų įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek teikėjams yra nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos imperatyviosios nuostatos, reikalaujančios besąlygiško jų laikymosi, tik patvirtina tokį aiškinimą, nes viešųjų pirkimų procesas yra dinamiškas, preciziškai tiksliai nustatyti kiekvieną viešųjų pirkimų situacija sudėtinga, todėl šių imperatyvų laikymasis yra nukreiptas į tam tikrų tikslų pasiekimą, o pastarieji yra tokių imperatyvų taikymo matas. Viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje.

27Dėl viešojo pirkimo principų taikymo vertinant sąžiningumo deklaraciją

28

29Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą, todėl nepagrįstai panaikino komisijos sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo pasiūlymas konkursui dėl netinkamos sąžiningumo deklaracijos pateikimo.

30Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą viešajame pirkime dalyvaujantis tiekėjas privalo pateikti Tiekėjo sąžiningumo deklaraciją. Tiekėjų sąžiningumo deklaracija siekiama patvirtinti ar išsklaidyti abejones, kad tiekėją ir perkančiąją organizaciją sieja ar siejo bet kokio pobūdžio ryšiai ar santykiai, galintys daryti įtaką nelygiateisiškam visų tiekėjų vertinimui. Ši deklaracija yra sąžiningo konkurso garantija ne tik konkurse dalyvaujantiems tiekėjams, bet ir apsauga pačiai perkančiajai organizacijai nuo galimų pretenzijų šiuo pagrindu. Pažymėtina, kad deklaravimas, kaip toks, nėra absoliuti prielaida išvengti galimų nesąžiningų perkančiosios organizacijos ar tiekėjo veiksmų, tačiau tai yra viena iš viešojo administravimo institucijų veiklos kontrolės bei piktnaudžiavimo prevencijų formų. Tais atvejais, kada tiekėjas pateikia melagingą sąžiningumo deklaraciją, atsisakoma su tokiu tiekėju sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Taigi, vertinant Tiekėjo sąžiningumo deklaraciją pagal lygiateisiškumo, proporcingumo ir skaidrumo principus, darytina išvada, kad šia deklaracija siekiama ne formalaus dokumento užpildymo ir pateikimo perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijai, o patvirtinimo, kad tiekėjo ir perkančiosios organizacijos neteikė ir neketina ateityje teikti jokio atlygio (pinigų, dovanų, paslaugų ir kt.) už sudarytas ar nesudarytas sąlygas, susijusias su palankiais veiksmais laimėti viešąjį pirkimą.

31Kasatorius nurodo, kad ieškovo užpildytoje ir kartu su pasiūlymu pateiktoje tiekėjo sąžiningumo deklaracijoje nurodyta data neatitiko jai keliamų turinio ir formos reikalavimų; apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas viešojo pirkimo komisijos sprendimą dėl netinkamai ieškovo pateikto pasiūlymo neteisėtu, kasatoriaus manymu, nepagrįstai nurodė, kad komisija pernelyg formaliai taikė Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą, ir nepagrįstai pripažino, kad toks komisijos sprendimas neatitinka viešųjų pirkimų (abipusio pripažinimo, proporcingumo) principų. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia kasatoriaus pozicija.

32Ūkio ministro 2006 m. sausio 1 d. įsakymu Nr. 4-41 patvirtintoje sąžiningumo deklaracijoje nėra atskirai keliami reikalavimai datai. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo pateiktoje sąžiningumo deklaracijoje data yra nurodyta, tačiau padaryta akivaizdi rašymo klaida, nedaranti įtakos jos turiniui. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad deklaracijos turinys apima laiką tiek prieš deklaracijos surašymą, tiek po jos, todėl deklaracijoje nurodyta data nelaikytina deklaracijos įsigaliojimo data ir toks ieškovo padarytas sąžiningumo deklaracijoje datos surašymo suklydimas nedaro deklaracijos negaliojančios. Viešojo pirkimo komisijos veiksmai šiuo atveju vertintini kaip pažeidžiantys proporcingumo principą. Neproporcinga laikyti tiekėją nesąžiningu dėl to, kad, neteisingai užrašius deklaracijos datą, laikytina neįsigaliojusi sąžiningumo deklaracija, nes, minėta, deklaracijos galiojimas nepriklauso nuo jos surašymo datos, t. y. tiekėjų sąžiningumo deklaracija nesiejama su konkrečiu terminu ar data, nuo kurios būtų skaičiuojama tam tikrų juridinę reikšmę turinčių faktų pradžia.

33Kasatoriaus argumentas, kad Viešojo pirkimo komisija privalėjo atmesti ieškovo pasiūlymą dėl tiekėjo sąžiningumo deklaracijoje netinkamai nurodytos datos dėl to, jog kitu atveju būtų neišvengimai pažeistas kitų asmenų, dalyvavusių konkurse, lygiateisiškumas, nepagrįstas. Deklaracijos galiojimui neturintis įtakos ir jos esmės nekeičiantis datos pataisymas savaime (per se) nepažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo principo ir nė vienam tiekėjui nesuteikia nepagrįsto pranašumo. Tiekėjų lygiateisiškumas galėtų būti pažeistas tokiu atveju, jei ieškovui būtų leista pataisyti akivaizdžią rašymo klaidą, o kitam konkurso dalyviui – ne, arba atvirkščiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad abu tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių, kad galės ištaisyti tokio pobūdžio neatitiktis, nes Viešųjų pirkimų įstatymo 31 straipsnio 10 dalyje nustatyta perkančiosios organizacijos teisė (2008 m. liepos 3 d. įstatyme Nr. X-1673 įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga) leisti viešai pataisyti tiekėjų pasiūlymo įforminimo trūkumus, kuriuos įmanoma pataisyti posėdžio metu.

34Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog komisijos sprendimas atsisakyti priimti ieškovo pasiūlymą dėl deklaracijoje esančios rašymo klaidos pažeidžia abipusio pripažinimo principą. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo kasacinio skundo argumentu. Abipusio pripažinimo principas viešųjų pirkimų kontekste suponuoja kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse išduotų dokumentų (patvirtinančių tiekėjų kvalifikaciją, liudijančių teikiamų prekių charakteristikų atitiktį konkurso reikalavimams ir kt.) pripažinimą ir tokių dokumentų pripažinimą prilygina nacionalinių institucijų išduotų dokumentų pripažinimui, todėl tiekėjai turi teisę pateikti kitoje valstybėje narėje išduotus dokumentus. Pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad bendrijos teisei prieštarauja perkančiosios organizacijos reikalavimas užsienio tiekėjui pateikti įsisteigimo leidimą tos valstybės narės teritorijoje, kurioje yra skelbiamas pirkimas, nepaisant aplinkybės, kad savo kilmės šalyje jis yra teisėtai įregistruotas (1982 m. vasario 10 d. sprendimas Transporuote / Ministere des travaux publics, 76/86, rink. 1982, p.417). Taigi, šis principas leidžia tiekėjams reikalauti, kad tais atvejais, kai jų kvalifikacija, siūloma prekė, paslauga ar darbas yra pripažįstamas vienoje valstybėje narėje, toks pripažinimas turi būti patvirtintas ir kitoje valstybėje narėje, kurioje siekiama šią prekę, paslaugą ar darbą parduoti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė argumentą, kad komisija, atmesdama ieškovo pateiktą pasiūlymą kaip neatitinkantį konkurso sąlygų, pažeidė abipusio pripažinimo principą, tačiau pažymi, kad tokio argumento nurodymas neturi įtakos priimto procesinio sprendimo teisėtumui.

35Dėl tiekėjo solidariosios atsakomybės

36Kasatoriaus nuomone, ieškovo pateikta jungtinės veiklos sutartis, kurioje nustatyta ieškovo ir jo partnerio subsidiarioji atsakomybė prieš trečiuosius asmenis, akivaizdžiai neatitiko konkurso dokumentų 2.6.28 punkto reikalavimų, nustačiusių jungtinės veiklos sutartimi susivienijusių ūkio subjektų grupės solidariąją prievolę prieš užsakovą, todėl apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą. Sutikti su šiais kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

37Vertinant tokį Viešojo pirkimo komisijos sprendimą, reikia pirmiausia išsiaiškinti konkurso sąlygų reikalavimo – dėl jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančių subjektų pareigų vykdymo atsakyti solidariai – prasmę ir tikslą, t. y. nustatyti, ar ši sąlyga yra viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir vykdymo sąlyga, ar reikalavimas konkurso dalyviams. Dėl to konkurso reikalavimai vertinami ir aiškinami ne tiekėjo sudarytos jungtinės veiklos sutarties, o Viešųjų pirkimų įstatymo prasme.

38Konkurso dokumentų 2.6.28 punkte nustatyta sąlyga, kad jei konkurso pasiūlymą pateikia vykdytojas – jungtinės veiklos sutartimi susivienijusių subjektų grupė, kiekvienas vykdytojo įsipareigojimas užsakovui, atsirandantis iš pirkimo sutarties nuostatų, yra solidarioji šių jungtinės veiklos sutartimi susivienijusių ūkio subjektų prievolė užsakovo atžvilgiu.

39Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos kelios reikalavimų konkurso dalyviams rūšys: reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai (ekonominis, techninis, profesinis pajėgumas, teisė verstis tam tikra veikla, tam tikri kokybės vadybos sistemos standartai ir pan.), negatyvaus pobūdžio reikalavimai, kurie riboja ar draudžia tiekėjų dalyvavimą konkurse (juridinių asmenų bankrotas, fizinių asmenų neišnykęs teistumas ir pan.), bei kiti reikalavimai. Reikalavimai, susiję su jungtinės veiklos sutartimi, priskirtini būtent šiems - kitiems reikalavimams. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 5 straipsnio 2 dalį kai pasiūlymą ar paraišką nori pateikti ūkio subjektų grupė, perkančioji organizacija iš šios grupės neturi teisės reikalauti, kad ji įgytų tam tikrą teisinę formą, tačiau perkančiajai organizacijai priėmus sprendimą su pasirinkta grupe sudaryti pirkimo sutartį, iš jos gali būti reikalaujama įgyti tam tikrą teisinę formą, jei tai yra būtina siekiant tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį.

40Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 21 punkte nustatyta, kad pirkimo dokumentuose turi būti ir kiti viešųjų pirkimų tarnybos pagal šį įstatymą ir kitus teisės aktus nustatyti reikalavimai. Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės direktoriaus 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1S-121 patvirtintų standartinių atviro konkurso sąlygų 4.1 punkte nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartis turi numatyti solidariąją visų šios sutarties šalių atsakomybę už prievolių perkančiajai organizacijai nevykdymą.

41CK 6.975 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu jungtinės veiklos sutartis susijusi su ūkine komercine partnerių veikla, visi partneriai pagal bendras prievoles atsako solidariai, nepaisant šių prievolių atsiradimo pagrindo. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji jungtinės veikos sutarties pagrindu veikiančių asmenų atsakomybė preziumuojama.

42Iš šių teisės aktų sisteminės analizės matyti, kad net ir atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų įstatymo normų specialųjį pobūdį CK normų atžvilgiu, perkančioji organizacija neturėjo kitos teisės ir pasirinkimo kaip pirkimo dokumentuose nustatyti jungtinės veiklos pagrindu veikiančių subjektų solidariąją atsakomybę perkančiosios organizacijos atžvilgiu.

43Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu sudarė jungtinės veiklos sutartį tik prieš viešąjį pirkimą ir tik kasatoriaus siūlomoms paslaugoms atlikti. Sutartiniai santykiai tarp jungtinės veiklos sutarties šalių yra reikšmingi tiek, kiek užtikrina antrąjį sutartinį santykį, kuris gali kilti ieškovui laimėjus konkursą tarp jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančių partnerių ir perkančiosios organizacijos. Kol pagal jungtinės veiklos sutartį nevykdoma jokia ūkinė veikla, nėra pagrindo kilti sutartinei atsakomybei prieš kreditorių. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad sutartinė prievolė prieš perkančiąją organizaciją gali atsirasti tik laimėjus konkursą ir sudarius pirkimo-pardavimo sutartį. Minėta, kad solidarioji partnerių atsakomybė šiuo atveju yra preziumuojama, todėl ieškovas su savo partneriu negalėtų remtis savo jungtinės veiklos sutarties nuostatomis prieš kreditorių. Tai nurodyta ir konkurso dokumentų 2.6.28 punkte. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad konkurso dokumentų 2.6.28 punktas laikytinas viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga. Toks aiškinimas atitinka Viešojo pirkimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą bei 18 straipsnio 6 dalies 1 punktą, reglamentuojančius viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų nustatymą konkurso dokumentuose ir nurodymą sudaromoje viešojo pirkimo sutartyje.

44Pagal konkurso dokumentus vienas iš reikalavimų tiekėjams, veikiantiems pagal jungtinės veiklos sutartį, buvo pateikti galiojančią jungtinės veiklos sutartį. Nesant jungtinės veiklos sutarties, nėra rašytinio visų ūkio subjektų susitarimo, kad jie įsipareigoja veikti bendrai tam tikrai veiklai. Ieškovo ir trečiojo asmens pateiktos jungtinės veiklos sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad šalys, įgyvendindamos šią sutartį, imasi pareigų subsidiariai. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių subsidiarus pareigų pasiskirstymas viena kitai kyla tik įgyvendinant jungtinės veiklos sutartį, todėl sutartinė atsakomybė partneriams gali kilti tik laimėjus konkursą. Šis subsiadiarus sutarties šalių pareigų pasiskirstymas nereiškia, kad sutarties šalys ir prieš trečiuosius asmenis atsako subsidiariai. Be to, ,,pareigos“ yra daug platesnė sąvoka už ,,atsakomybę“, nes šias sudaro ne tik prievoliniai santykiai, kylantys, kai viešojo pirkimo-pardavimo sutartis yra netinkamai arba iš viso nevykdoma, bet ir partnerių tarpusavio įsipareigojimai vykdant šią sutartį be atsakomybės kilimo prieš kreditorių. Tai patvirtina ir kitos jungtinės veiklos sutarties sąlygos, reglamentuojančios darbų atlikimą, kokybės teikimą ir pan. Be to, solidariosios atsakomybės nustatymo prasme svarbu atsižvelgti į visą jungtinės veiklos sutartį, kurioje partneriai sutarė sudaryti viešojo pirkimo sutartį su perkančiąja organizacija pagal konkurso dokumentų sąlygas. Teisėjų kolegija pažymi, kad partnerių valia sudaryti viešojo pirkimo sutartį pagal perkančiosios organizacijos sąlygas yra aiški.

45Apeliacinės instancijos teismas subsidiarų pareigų pasiskirstymą išaiškino kaip nuostatą, reguliuojančią partnerių vidaus santykius, o dėl atsakomybės kreditoriaus atžvilgiu jungtinės veiklos sutarties šalys nesusitarė. Toks aiškinimas neprieštarauja konkurso sąlygų aiškinimui ir CK nuostatoms dėl jungtinės veiklos sutarties, nes solidarioji jungtinės veiklos pagrindu veikiančių subjektų atsakomybė kreditoriaus atžvilgiu yra preziumuojama (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Tai imperatyvi nuostata. Jungtinės veiklos sutartis, kurioje nenustatyta partnerių atsakomybė kreditorių atžvilgiu, vis tiek yra galiojanti bei privaloma šalims.

46Dėl niekinio sandorio pasekmių ir restitucijos taikymo

47

48Sandoris, prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, yra niekinis ir negaliojantis; tai konstatavus, viena jo šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija) (CK 1.80 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi savo iniciatyva (ex officio) konstatuoti niekinio sandorio faktą ir jo teisines pasekmes, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia niekinio sandorio teisines pasekmes, nes tik išsprendus negaliojančio sandorio teisinius padarinius užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika.

49Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, yra pasisakęs, kad teismai, nustatę imperatyvaus pobūdžio viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, gali ir privalo pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalies nuostatą konstatuoti, kad dėl tokio viešojo pirkimo sudarytas sandoris yra niekinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigma Telas” ir kt. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-416/2008). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad kasatorius, vykdydamas viešąjį pirkimą, pažeidė imperatyvaus pobūdžio viešųjų pirkimų tvarkos nuostatas, remdamasis CK 1.78 straipsnio 5 dalies nuostata ir formuojama teisų praktika, konstatavo dėl šio pirkimo sudarytą sutartį niekine, tačiau, argumentuodamas, kad byloje nėra duomenų apie sutarties vykdymo eigą ir laipsnį, nesprendė negaliojančios sutarties teisinių padarinių.

50Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant sutarties negaliojimo teisinių padarinių klausimą, vieno ar kito restitucijos būdo taikymo atveju būtina tikslinti bylos dalyvių (trečiųjų asmenų UAB „Informacinės technologijos“ ir UAB „Etnomedijos Intercentras“) procesinę teisinę padėtį (CPK 42, 45 straipsniai), todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiųjų asmenų procesinė padėtis nagrinėjamoje byloje turi esminę reikšmę tinkamam šio ginčo išsprendimui, o šis procesinis klausimas negali būti išspręstas apeliacinės instancijos teisme (CPK 360 straipsnis).

51Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatyme tiesiogiai nurodoma, kad, konstatavus niekinio sandorio faktą, taikomos restitucijos taisyklės, nustatytos CK šeštosios knygos normose (CK 1.80 straipsnio 3 dalis). Taikant restituciją įprastai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo, tačiau bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę išimtiniais atvejais keisti restitucijos būdą ir netgi iš viso jos netaikyti, jeigu pagal susiklosčiusią teisinę situaciją niekinio sandorio konstatavimo metu šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.145, 6.146 straipsniai). Dėl to pirmosios instancijos teismas, spręsdamas niekinio sandorio padarinius, turi tirti sutarties vykdymo eigą, jos vykdymo specifiką, įvykdymo laipsnį, galimus nuostolius dėl restitucijos taikymo, kitas reikšmingas aplinkybes ir parinkti restitucijos būdą arba, esant išskirtinėms aplinkybėms, jos netaikyti.

52Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

Nutarė

53

54Lietuvos Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 26d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

55Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI)... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais: 1)... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008... 9. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad konkurso dokumentų 2.6.28 papunkčio... 10. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų... 12. 1. Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkto... 13. 2. Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto... 14. 3. Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių solidariąją ir... 15. Tretieji asmenys konsorciumas, susidedantis iš UAB ,,Informacinės... 16. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas UAB ,,ERP“ prašo atsakovo... 17. Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo... 18. Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo... 19. Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių solidariąją ir... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo normų imperatyvumo... 24. ... 25. Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatytas įpareigojimas... 26. Kasatorius teigia, kad viešiesiems pirkimams labai svarbus formalumo aspektas.... 27. Dėl viešojo pirkimo principų taikymo vertinant sąžiningumo deklaraciją... 28. ... 29. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir... 30. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą viešajame... 31. Kasatorius nurodo, kad ieškovo užpildytoje ir kartu su pasiūlymu pateiktoje... 32. Ūkio ministro 2006 m. sausio 1 d. įsakymu Nr. 4-41 patvirtintoje... 33. Kasatoriaus argumentas, kad Viešojo pirkimo komisija privalėjo atmesti... 34. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė,... 35. Dėl tiekėjo solidariosios atsakomybės... 36. Kasatoriaus nuomone, ieškovo pateikta jungtinės veiklos sutartis, kurioje... 37. Vertinant tokį Viešojo pirkimo komisijos sprendimą, reikia pirmiausia... 38. Konkurso dokumentų 2.6.28 punkte nustatyta sąlyga, kad jei konkurso... 39. Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos kelios reikalavimų konkurso dalyviams... 40. Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 21 punkte nustatyta, kad... 41. CK 6.975 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu jungtinės veiklos sutartis... 42. Iš šių teisės aktų sisteminės analizės matyti, kad net ir atsižvelgiant... 43. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu... 44. Pagal konkurso dokumentus vienas iš reikalavimų tiekėjams, veikiantiems... 45. Apeliacinės instancijos teismas subsidiarų pareigų pasiskirstymą... 46. Dėl niekinio sandorio pasekmių ir restitucijos taikymo... 47. ... 48. Sandoris, prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, yra niekinis... 49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Viešųjų pirkimų įstatymo... 50. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant sutarties negaliojimo... 51. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatyme tiesiogiai... 52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 53. ... 54. Lietuvos Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008... 55. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...