Byla 2S-664-601/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albino Čeplinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. V. atskiruosius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutarties kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikinąją bendravimo su V. V. tvarką bei dėl 2010 m. gruodžio 21 d. nutarties kuria sustabdyta byla iki bus atlikta procedūra Airijoje dėl V. V. grobimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinių vaikų grobimo civilinių aspektų civilinėje byloje pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovei J. V. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės J. V. priešieškinį ieškovui G. V. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo,

Nustatė

2Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikinąją bendravimo su V. V. tvarką. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškinio ir priešieškinio dalykas yra reikalavimas nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir jo auklėjimo tvarką. Teismas laikė, jog atsakovės motyvas, kad nenustačius laikinųjų apsaugos priemonių - laikinos bendravimo su vaiku tvarkos, bus pakeista vaiko gyvenamoji vieta iki įsiteisės sprendimas visiškai nepagrįstas, nes nėra priežastinio ryšio, kodėl nenustačius laikinosios bendravimo tvarkos, gali atsirasti teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįvykdymo rizika. Teismas pažymėjo, jog atsakovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pati skiria sau įsipareigojimus, todėl pagal įpareigojimų esmę, atsakovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra nukreiptos ir į ją pačią. Atsakovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė atitinka šalių materialinį teisinį reikalavimą (nustatyti su vaiku bendravimo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką), t. y. atsakovė iš esmės prašo teismo išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, o ne taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Teismas pripažino, jog prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė, nekelia grėsmės, jog galimas palankus ieškovui ar atsakovei pagal jos priešieškinį teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas apsunkintas, nes prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra proporcinga siekiamam tikslui. Teismas pažymėjo, jog tėvams nesilaikant įstatymuose nurodytų pareigų bendrauti su vaikais ar dalyvauti jų auklėjime, CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, pvz. tėvų valdžios apribojimą.

3Alytaus rajono apylinkės teismas kita 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi sustabdė bylą iki bus atlikta procedūra Airijoje dėl V. V. grobimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinių vaikų grobimo civilinių aspektų. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju svarstytinas prejudicinės ar įrodomosios galios klausimas, t. y. kas turi būti pirmiau išnagrinėta - ginčas tarp tėvų dėl vaiko, nesant tėvo sutikimo jį išvežti, ar ginčas tarp tėvų dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kai vienas iš tėvų (šiuo atveju mergaitės motina) trukdo ieškovui realizuoti savo teisę matytis su vaiku, išvežusi jį iš nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės - Lietuvos. Teismas pažymėjo, jog 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinių vaikų grobimo civilinių aspektų pripažįstama kaip procedūra, būtina pasiekti Briuselio II reglamento dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinusį reglamentą (EB Nr. 1347/2000), tikslui. Todėl 1980 m. Hagos konvencija dėl vaiko grobimo yra reglamento sudėtinė dalis ir taikoma be išlygų. Todėl procedūros dėl vaiko grobimo atlikimas, nustatant V. V. gyvenamąją vietą, turės prejudicinę reikšmę nustatant šios bylos dėl bendravimu su vaiku tvarkos nustatymo jurisdikciją, t. y. konkrečios teisės normų sistemos - Airijos ar Lietuvos, taikymą, priklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje bus nustatyta mergaitės gyvenamoji vieta (Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-09-10 sprendimu dėl santuokos nutraukimo tarp šalių, nustatyta tik su kuriuo iš tėvų turi gyventi Vakarė).

4Todėl teismas pripažino, kad Airijoje atliekama procedūra dėl vaiko grobimo turės įrodomąją reikšmę šiai bylai, nes nuo to, koks bus galutinis procesinis sprendimas byloje dėl vaiko grobimo, priklausys ir sprendimas šioje byloje dėl jos jurisdikcijos.

5Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-12-21 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo ir atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Motyvuose nurodo: 1) tarp šalių vyksta ginčas dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, ginčas turi viešą interesą, nes byloje yra sprendžiama dėl mažamečio vaiko teisių ir pareigų, dėl ko teismas ex officio turi ginti vaiko interesus; 2) byloje yra duomenų, jog ieškovas su vaiku ilgą laiką nebendrauja, nevykdo savo pareigų auklėti vaiką; 3) bylos nagrinėjimas užsitęsė, byla sustabdyta, tai reiškia, kad šalių dukra pakankamai ilgą laiką, iki nebus išnagrinėta byla, negalės bendrauti su tėvu ir būti jo auklėjama; 4) teismas pažeidė CK 3.161 str. - vaiko teisę būti auklėjama abiejų tėvų, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė vaiko interesams, kadangi ieškovas nebus įpareigotas vykdyti tėvo pareigų, dėl ko bus pažeisti vaiko interesai; 5) priėmus teismo sprendimą jo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu, kadangi praėjus ilgam laiko tarpui, ieškovui su dukra nebendraujant, neliks vaiko ir tėvo tarpusavio santykių; 6) laikinosios apsaugos priemonės taikytinos tikslu, įpareigoti ieškovą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, taigi ši priemonė yra proporcinga siekiamam tikslui ir nėra tapati priešieškinio reikalavimams.

6Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-12-21 nutartį kuria byla sustabdyta ir įpareigoti teismą išspręsti bylą iš esmės. Motyvuose nurodo: 1) nepagrįstas teismo argumentas, kad neatlikus procedūros - negrąžinus vaiko į Lietuvą - nebus galima išspręsti ginčo dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, kadangi vaiko gyvenamoji vieta kaip ir jurisdikcija yra fakto klausimas, todėl teismas, nagrinėjantis ginčą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, privalo pats nustatyti tiek vaiko gyvenamosios vietos, tiek jurisdikcijos klausimus. Tuo labiau, jog šalys nevengia dalyvauti teismo posėdžiuose, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių tėvų ir vaiko gyvenamosios vietos, darbo, buities sąlygas; 2) Airijos teismas, grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, minėtų klausimų, kuriuos spręsti pareigą turi Alytaus rajono apylinkės teismas – nespręs, dėl ko teismo delsimas išnagrinėti byla pažeidžia viešą interesą ir daro neigiamą įtaką mažametei 3 m. šalių dukrai; 3) byloje nėra kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo, kadangi jo gyvenamoji vieta 2008-09-10 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu c. b. Nr. 2-538-652/2008 buvo nustatyta su atsakove; 4) ieškovas nuo dukters gimimo ne tik neigė tėvystę, kurią pripažino tik atlikus genominę ekspertizę, bet pakankamai ilgą laiką (apie 3 m.) buvo visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, iš teismui pateiktų telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad ieškovas nė karto nėra paskambinęs vaikui, dėl ko ieškovo veiksmai - siekti ekstradicijos - noras kenkti atsakovei ir vaikui, o ne siekis dalyvauti vaiko auklėjime; 5) atsakovė nedraudžia ieškovui bendrauti su vaiku, pati siekia, kad tėvas bendrautų su dukra, ką patvirtina ir byloje esantis taikos sutarties projektas, iš kurio taip pat matyti, kad atsakovė siekia tėvo dalyvavimo vaiko auklėjime, tačiau ieškovas minėtų pareigų atsisako, reikalaudamas vieno: sudaryti atsakovei ir vaikui kuo daugiau nepatogumų, grąžinant juos į Lietuvą; 6) teismui, nagrinėjančiam bylą su užsienio (tarptautiniu) elementu, visų pirma reikia išspręsti teismingumo klausimą. Pažymėtina, jog ieškovas ir atsakovė yra Lietuvos Respublikos piliečiai, jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, dėl ko bylą privalo išnagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismas (CPK 785 str.); 7) 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr.2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo ir vykdymo, panaikinančiame reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (Reglamentas Briuselis II a) įtvirtintas tiesioginis tarptautinio teismingumo klausimų sprendimas esant byloms, kylančioms iš tėvų pareigų teisinių santykių. Reglamento 8 str. 1 d. įtvirtintas bendrojo teismingumo principas, pagal kurį valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tiek vaiko, tiek tėvų gyvenamoji vieta yra Lietuvos valstybė antraip Airija nespręstų vaiko grąžinimo pagal Hagos konvenciją klausimo. Dukters nuolatine gyvenamąja vieta laikytina Lietuvos Respublika, su kuria mergaitė turi esminius ryšius, kuriuos pagrindžia jos pilietybė, jos tėvų (atsakovės ir ieškovo) nuolatinė gyvenamoji vieta. 8) atsižvelgiant į Reglamento 10 str. a ir b p. nurodytas sąlygas, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad dukra įgijo naują nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje narėje (šiuo atveju Airijoje) ir kad byla tampa teisminga šios valstybės narės teismams. Dukrą atsakovė drauge gyventi į Airija, išsivežė 2010 m. balandžio mėn. ir neplanavo apsigyventi kitoje valstybėje visam laikui. Dukters išvykimas į Airiją atitinka Reglamento 2 str. 10 p., kuriame pateikiama legali „bendravimo teisių“ sąvoka, pagal kurią šios teisės apima visų pirma teisę ribotam laikui nuvežti vaiką kitur, negu yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta; 9) procesas Alytaus rajono apylinkės teisme buvo pradėtas anksčiau nei teisminis procesas Airijoje, dėl ko, remiantis Reglamento 19 str. 2 d., bylos nagrinėjimo procesą sustabdyti, kol bus nustatoma Alytaus rajono apylinkės teismo jurisdikcija, pareigą turi Airijos teismas, dėl ko Lietuvoje teismui sustabdžius bylą buvo pažeisti Reglamento reikalavimai, kad bylai prasidėjus vienoje valstybėje, kitų valstybių narių teismai neturi kompetencijos ją nagrinėti (Lis pendens principas); 10) Reglamente nustatyti jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigomis, suformuluoti labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač artumo kriterijų. Tai reiškia, kad jurisdikciją pirmiausia turi vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė narė; 11) iš ieškovo prie 2010-12-20 prašymo dėl bylos sustabdymo pateikto Airijoje atstovaujančio advokato laiško matyti, jog Airijos teismas bylą atidėjo iki 2011 m. sausio 12 d., siekdamas sulaukti Lietuvos teismo proceso rezultatų; 12) teismas, sustabdydamas bylą, vadovavosi nepagrįstais ieškovo atstovo Airijos advokato teiginiais išdėstytais elektroniniam laiške, adresuotame ieškovui (prašymo sustabdyti bylą priedas), kurie yra subjektyvūs, siekiant naudos ieškovui, dėl ko laiškas negali būti vertinamas kaip įrodymas, be to, laiške autorius akcentavo, kad Airijos teismas nenustatinėja tėvo dalyvavimo vaiko auklėjime tvarkos ir kad Airijoje vykstantis procesas nekliudo išnagrinėti bylą Lietuvoje, taigi Airijos teismas tik gali nurodyti atsakovei ir dukrai grįžti į Lietuvą ir užbaigti globos bylos nagrinėjimą.

7Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovės atskirojo skundo dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-12-21 d. nutarties panaikinimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo civilinėje byloje Nr. 2-3278-292/10 netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą. Motyvuose nurodo: 1) atsakovė turėjo pagrįsti ir įrodyti jos prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumą teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo kontekste, ko nebuvo ir negalėjo būti, nes nuo atsakovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nei faktiškai, nei teisiškai teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įvykdymas nepriklauso ir nepriklausys ir neturės jokios įtakos; 2) ieškovo matymasis su dukra bei matymosi ir bendravimo tvarka yra jo teisė ir jos atsakovė negali nustatyti taip, kaip paranku jai, juo labiau, kad tokios teisės jai nesuteikia joks galiojantis norminis teisės aktas; 3) iš esmės atsakovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra byloje esančio ginčo dalyko pobūdžio ir jas taikant būtų neatsiejamai pasisakoma ir dalinai sprendžiamas ieškovo ieškinio dalykas, kas negalima, ir kas savaime patvirtina atsakovės atskirojo skundo nepagrįstumą.

8Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovės atskirojo skundo dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-12-21 d. nutarties, kuria sustabdyta byla iki bus atlikta procedūra Airijoje dėl V. V. grobimo pagal 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinių vaikų grobimo civilinių aspektų panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-3278-292/10 netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą. Motyvuose nurodo: 1) priešingai negu nurodo atsakovė, į Airijos teismą buvo kreiptasi anksčiau, nei į Lietuvos, ką patvirtina ir prie ieškinio pridėtas dokumentas - 2010-04-29 prašymas dėl neteisėtai išvežto vaiko grąžinimo, todėl jau vien dėl to, akivaizdu, kad Alytaus rajono apylinkės teismas privalėjo sustabdyti civilinę bylą; 2) Airijos teisme vyksta teisminis procesas tik dėl dukters ekstradicijos pagal 1980 m. tarptautinę Hagos konvenciją bei jos nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, ką patvirtina vyresniojo advokato Anke Harto raštas, priešingų įrodymų atsakovė teismui nepateikė; 3) atsakovė gyvena ir dirba Airijoje, turi nuolatinį darbą ir gauna pastovias pajamas, nekalba apie grįžimą į Lietuvą, todėl labai tikėtina, kad Airijos teismas gali nustatyti dukros nuolatinę gyvenamąją vietą Airijoje, nes šiuo metu ten yra atsakovės, o tuo pačiu ir šalių dukros ekonominių ir socialinių interesų centras; 4) jeigu Airijos teismas nuspręs, kad dukters nuolatinė gyvenamoji vieta yra Airija, tuomet bendravimo su vaiku tvarką turės nustatyti Airijos teismas, kas iš esmės keis situaciją, nes ieškinys dėl bendravimo tvarkos su vaiku tvarkos nustatymo bus teismingas ne Lietuvos, o Airijos atitinkamam teismui.

9Atskirasis skundas dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-12-21 nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinimo netenkintinas.

10Atskirasis skundas dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-12-21 nutarties kuria byla sustabdyta panaikinimo tenkintinas.

11Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirųjų skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirųjų skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12Bylos duomenimis nustatyta, jog Alytaus rajono apylinkės teismas 2008-09-10 sprendimu nutraukė tarp šalių sudarytą santuoką bei patvirtino šalių pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, jog po santuokos nutraukimo, jų nepilnametė dukra gyvens su motina J. V. (atsakove). 2010-10-06 ieškovas G. V. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Atsakovė teismui pateikė priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Ieškovas pateikė teismui prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas sprendimas Airijos teisme dėl V. V.. Atsakovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikinąją ieškovo bendravimo su dukra V. V. tvarką, dukrai su motina gyvenant Airijoje. Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamomis 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimis atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikinąją bendravimo su V. V. tvarką bei sustabdė bylą iki bus atlikta procedūra Airijoje dėl V. V. grobimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinių vaikų grobimo civilinių aspektų. Atsakovė (apeliantė) skundžia šias pirmosios instancijos teismo nutartis, prašydama jas panaikinti.

13Dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-12-21 nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

14Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 str. 1 d. 13 p. sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra CK 3.65 str., kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Tokiu būdu CK 3.65 str. 2 d. numatytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CK 3.170 str., 3.174 str.). Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 1, 2, 3 d. nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

15Byloje kilo ginčas dėl atsakovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – nustatyti laikinąją ieškovo bendravimo su dukra V. V. tvarką, dukrai su motina gyvenant Airijoje, būtinumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir tinkamai aiškino ir taikė teisės normas – CK 3.170 str. 2, 3 d., konstatuodamas, jog atsakovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pati sau nori skirti įsipareigojimus, t. y. pagal įpareigojimų esmę, atsakovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra nukreiptos į jos teisių apribojimą. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju ieškovas nesikreipė į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vykstant ginčui tarp šalių dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, t. y. ieškovas nenurodo, jog šiuo metu yra pažeidžiamos, jo kaip tėvo teisės bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime. Priešingai, iš bylos medžiagos, šalių procesinių dokumentų nustatyta, jog iš esmės tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovo bendravimo su dukra, priešingai, pati atsakovė nurodo, jog ji neprieštarauja ir netrukdo ieškovo ir dukters bendravimui, nori, kad tėvas bendrautų su dukra, netrukdomai dalyvautų jos auklėjime, todėl nėra pagrindo taikyti atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Be to, pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju ieškinio ir priešieškinio dalykas yra reikalavimas nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir jo auklėjimo tvarką, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nėra grėsmės, jog nenustačius laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos, gali atsirasti teismo sprendimo (dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo) neįvykdymo rizika. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybės, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.

16Dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-12-21 nutarties, kuria byla sustabdyta.

17Bylos esmė – ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas sustabdė bylos nagrinėjamą CPK 163 str. 3 p. pagrindu, t. y. iki bus atlikta procedūra Airijoje dėl V. V. grobimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinių vaikų grobimo civilinių aspektų.

18Lietuvos Respublikos CPK 163 str. 3 p. įtvirtinta, jog teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Iš teismo nutarties matyti, jog teismas, bylą sustabdė, remiantis tuo, jog Airijoje atliekama procedūra dėl vaiko grobimo turės įrodomąją reikšmę šiai bylai, nes nuo to, koks bus galutinis procesinis sprendimas byloje dėl vaiko grobimo, priklausys ir sprendimas šioje byloje dėl jos jurisdikcijos. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, jog teismas, sustabdydamas bylą, vadovavosi tik ieškovo atstovo Airijos advokato teiginiais išdėstytais elektroniniame laiške, adresuotame ieškovui (prašymo sustabdyti bylą priedas, (b. l. 144-145)), kuris negali būti vertinamas kaip įrodymas. Iš minėto laiško turinio negalima spręsti ir nustatyti, kokį reikalavimą (-us) Airijos teisme yra pareiškęs ieškovas. Kitų duomenų, patvirtinančių ginčo esmę Airijos teisme, ieškovas nepateikęs. Tokiu būdu, byloje nesant kitų rašytinių įrodymų apie Airijoje vykstantį teisminį procesą ir ginčo esmę, nėra pagrindo spręsti, jog abu ieškiniai (bylos) yra taip susiję, jog Airijos teismo sprendimas turės įrodomąją ar prejudicinę reikšmę nagrinėjamojoje byloje (dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo).

19Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, jog procedūros dėl vaiko grobimo atlikimas Airijoje, nustatant V. V. gyvenamąją vietą, turės prejudicinę reikšmę nustatant šios bylos dėl bendravimu su vaiku tvarkos nustatymo jurisdikciją, t. y. konkrečios teisės normų sistemos - Airijos ar Lietuvos, taikymą, priklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje bus nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Pirma, kaip jau aukščiau nustatyta, atsakovas nepateikė duomenų apie tokio klausimo nagrinėjimą Airijos teisme. Antra, šalių dukters gyvenamoji vieta jau yra nustatyta su motina (atsakove) Alytaus rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2008 m, rugsėjo 10 d. sprendimu c. b. Nr. 2-538-652/2008 (b. l. 7-9), o Lietuvos Respublikos CK 2.14 str. 1 d. numatyta, kad nepilnamečių fizinių asmenų nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jų tėvų ar globėjų nuolatinė gyvenamoji vieta. Taigi šalių dukters Vakarės nuolatinė gyvenamoji vieta yra atsakovės J. V. nuolatinė gyvenamoji vieta, kuri savo nuolatine gyvenamąja vieta laiko Lietuvos Respubliką (CK 2.12 str.), ko neginčija ir ieškovas, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, jog nėra aiški atsakovės su vaiku nuolatinė gyvenamoji vieta. Trečia, pagal Lietuvos Respublikos CPK 785 str. 1 d. ( CPK 784 str. 1 d.) nuostatas Lietuvos Respublikos teismai išimtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių bylas, <...> jeigu nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis <...> ir tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Ieškovas yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, todėl vien pagal šį kriterijų byla išimtinai nagrinėtina Lietuvoje. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abi šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų abiejų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, kas tik dar labiau pagrindžia būtinumą nagrinėti bylą Lietuvos teisme (CPK 784 str. 2 d., 785 str. 2 d.). Ketvirta, jurisdikcijos (teismingumo) klausimo nustatymas negali būti pagrindu stabdyti bylos nagrinėjimą. Teismingumo klausimas turi būti išsprendžiamas priimant ieškinį, t. y. bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams, o jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtu (CPK 782 str.). Taigi, teismas negali stabdyti nagrinėjamos bylos, tam, kad nustatyti bylos teismingumą. Pažymėtina, kad prejudicinę ar įrodomąją galią sustabdytai bylai gali turėti tik tokia byla, kurios išsprendimas gali įtakoti sustabdytos bylos išsprendimą iš esmės, bet ne jos teismingumo klausimo išsprendimą.

20Remiantis aukščiau nurodytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą (CPK 163 str. 3 p. pagrindu), neatsižvelgė į aukščiau aptartas bylos aplinkybes, todėl atskirasis skundas tenkintinas, panaikintina Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis, kuria byla sustabdyta ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

21Kiti atskirųjų skundų argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarčių teisėtumui ir pagrįstumui.

22Įvertinus bylos medžiagą, bylos eigą (atsakovė nevengia dalyvauti teisminiame procese Lietuvoje, teikia teismui procesinius dokumentus, įrodymus, domisi bylos eiga, siekia, jog byla būtų išnagrinėta, nustatyta ieškovo ir šalių dukters bendravimo tvarka, neprieštarauja, jog tėvas dalyvautų dukters auklėjime, jog dukra turėtų galimybę bendrauti su abiem tėvais), remiantis proceso koncentracijos, ekonomiškumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovas galimai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nepagrįstai vilkindamas bylos nagrinėjimą, nerodydamas pastangų greičiau užbaigti kilusi ginčą.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 2 p.,

Nutarė

24Palikti nepakeistą Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

25Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį, kuria byla sustabdyta iki bus atlikta procedūra Airijoje dėl V. V. grobimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinių vaikų grobimo civilinių aspektų ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš esmės.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakė... 3. Alytaus rajono apylinkės teismas kita 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi... 4. Todėl teismas pripažino, kad Airijoje atliekama procedūra dėl vaiko grobimo... 5. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo... 6. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo... 7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovės atskirojo skundo... 8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovės atskirojo skundo... 9. Atskirasis skundas dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-12-21 nutarties,... 10. Atskirasis skundas dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-12-21 nutarties... 11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirųjų skundų ribų,... 12. Bylos duomenimis nustatyta, jog Alytaus rajono apylinkės teismas 2008-09-10... 13. Dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-12-21 nutarties, kuria atsisakyta... 14. Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 15. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos... 16. Dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-12-21 nutarties, kuria byla... 17. Bylos esmė – ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Pirmosios... 18. Lietuvos Respublikos CPK 163 str. 3 p. įtvirtinta, jog teismas privalo... 19. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas padarė... 20. Remiantis aukščiau nurodytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios... 21. Kiti atskirųjų skundų argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos... 22. Įvertinus bylos medžiagą, bylos eigą (atsakovė nevengia dalyvauti... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 2... 24. Palikti nepakeistą Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d.... 25. Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį,...