Byla P-602-116-14
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Turto vertinimo priežiūros tarnybos prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A556-1419/2014 pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

4Pareiškėjas E. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–7), prašydamas panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. GT-15(12)-S (toliau – ir Sprendimas).

5Paaiškino, kad skundžiamu Sprendimu jam buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas dėl pažeidimų, rengiant uždarosios akcinės bendrovės „Kauno statyba“ (toliau – ir UAB „Kauno statyba“) verslo vertinimo ataskaitą Nr. 37/2048A(Kau):12 (toliau – ir Ataskaita-1) ir uždarosios akcinės bendrovės „Global Petroleum“ (toliau – ir UAB „Global Petroleum“) verslo vertinimo ataskaitą Nr. 37/2111(Kau):12 (toliau – ir Ataskaita-2). Drausminė nuobauda skirta nepagrįstai ir neteisėtai. Nurodė, kad Garbės teismas neturėjo teisės vertinti pareiškėjo veiksmų ir pareiškėjui skirti drausminę nuobaudą už pažeidimus, padarytus rengiant Ataskaitą-1, nes ji buvo parengta iki 2012 m. gegužės 1 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatų, įtvirtinančių galimybę taikyti turto vertintojams teisinę atsakomybę už pažeidimus, padarytus rengiant turto arba verslo vertinimo ataskaitas. Teigė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, pabrėžė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas inter alia reiškia, kad įstatymai neturi atgalinio veikimo galios, t. y. vėliau priimtas teisės aktas negali būti taikomas iki jo atsiradusiems teisiniams santykiams (Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d. nutarimas). Tokios pat pozicijos nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A261-175/2013). Galimybė turto vertintojui skirti drausminę nuobaudą atsirado tik priėmus naują šio Įstatymo redakciją, t. y. 2012 m. gegužės 1 d. Tad buvo akivaizdžiai pažeistas lex retro non agit principas.

6Pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalį verslo vertinimo ataskaita gali būti pripažinta neteisėta dviem būdais: priežiūros įstaigai – Turto vertinimo priežiūros tarnybai (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) – nustačius ataskaitos neatitikimą Įstatymo 22 straipsniui ir užginčijus ją teisme; arba kitam suinteresuotam asmeniui (nesikreipiant į priežiūros įstaigą) užginčijus ataskaitą teisme. Įstatymo 28 straipsnio 5 dalis nenumato Garbės teismo kompetencijos spręsti dėl turto ar verslo vertinimo ataskaitų atitikimų įstatymų reikalavimams, nes Garbės teismas nagrinėja drausmės bylas už jau konstatuotus teisės pažeidimus, kartu ir už vertintojo Įstatymo reikalavimų nesilaikymą rengiant ataskaitas. Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 26 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 30 straipsnio 1 dalies analizė papildomai pagrindė, kad Garbės teismui nėra priskirta nagrinėti ataskaitų teisėtumo tyrimo bylas. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 29 straipsnį rašytinį teikimą iškelti turto arba verslo vertintojui drausmės bylą pagal esamą informaciją apie pažeidimus per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo dienos parengia ir pateikia Tarnyba. Tarnyba informaciją apie tariamus pažeidimus gavo 2012 m. rugsėjo 18 d., o teikimą iškelti drausmės bylą pateikė tik 2012 m. spalio 29 d., taigi Tarnyba praleido Įstatymo numatytą 10 dienų terminą.

7Pareiškėjas nurodė, jog jam drausminė nuobauda buvo paskirta nesuteikus galimybės būti išklausytam ir pateikti išsamius paaiškinimus dėl teikiamų kaltinimų, pateikti papildomų įrodymų, nesuteikus galimybės atsikirsti į pastabas, teisės replikuoti į Garbės teismo nurodytus tariamus Įstatymo pažeidimus, siūlomą skirti drausminę nuobaudą, jos proporcingumą ir kt. Anot pareiškėjo, skundžiamame Sprendime buvo nepagrįstai pripažinta, kad Ataskaita-2 neatitinka Įstatymo 22 straipsnio reikalavimų, nes joje trūksta minėtame straipsnyje išvardintos informacijos. Pabrėžė, kad verslo vertinimo atvejis nurodytas Atlygintinų paslaugų sutarties Nr. 12/06-31 (toliau – ir Sutartis), kurią sudarė A. K. ir užsakovas, 1.1 punkte. Ši Sutartis nebuvo nurodyta kaip Ataskaitos-2 priedas, nes įstatymas nenumato, kokie dokumentai turi būti turto vertinimo ataskaitos priedais, o Tarnyba nėra pateikusi pavyzdinio ataskaitos priedų sąrašo. Būtent Ataskaita-2 yra šalių sudarytos Sutarties išdava ir šios įvykdymo rezultatas. Kaip numato Įstatymo 24 straipsnio 1 dalis, turto vertinimo ataskaita yra užsakovo nuosavybė, todėl užsakovas, būdamas vieninteliu Ataskaitos-2 savininku, pirma, gavo Sutartį, kurioje numatyta įstatymo reikalaujama informacija, o kaip šios sutarties rezultatą – Ataskaitą-2. Pareiškėjas pabrėžė, kad rengdamas Ataskaitą-2 nepažeidė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimų.

8Rėmėsi Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, (toliau – ir Metodika), 29 punktu, kuriame nustatyta, kad vertintojas naudojasi tokia informacija, kuri jam yra pateikta arba viešai prieinama. Nurodė, kad Garbės teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo paaiškinimus, kad tam tikra informacija galėjo būti nenurodyta, nes užsakovas jos nepateikė; o vertinamo verslo valdymo teisė ir savininkas Ataskaitoje-2 nebuvo nurodyti dėl objektyvaus informacijos neturėjimo. Kadangi buvo atliekamas retrospektyvinis verslo vertinimas, todėl tiek esamas savininkas, tiek esamos valdymo teisės būtų buvus perteklinė informacija, neturinti jokios įtakos vertinimo rezultatams. Taigi pareiškėjas nepažeidė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 6 punkto reikalavimų. Anot pareiškėjo, Garbės teismas nepagrįstai teigė, kad Ataskaitoje-2 nenurodytos sąlygos ir aplinkybės, galėjusios padaryti įtaką turto vertinimui, nes tokios sąlygos bei aplinkybės įvardytos prie turto vertinimo prielaidų. Taigi buvo nepagrįstai konstatuota, kad Ataskaita-2 neatitinka Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 10 punkto reikalavimų. Taip pat nepagrįstai buvo nurodyta, kad Ataskaita-2 neatitinka Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 14 punkto, kuris reikalauja ataskaitose nurodyti, ar ataskaita rengiama dėl kilusio ginčo tarp asmenų dėl turto vertės nustatymo, nes Ataskaitoje-2 (vienuolikto puslapio trečioje pastraipoje) nurodyta, kad vertinimas atliekamas dėl mokestinio ginčo su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI). Atkreipė dėmesį, kad tariami Įstatymo 22 straipsnio pažeidimai yra mažareikšmiai ir neturintys jokios įtakos Ataskaitos-2 teisingumui ir atliktų skaičiavimų pagrįstumui. Ataskaita, neatitinkanti visų formalių Įstatymo 22 straipsnio reikalavimų, yra konsultacinio pobūdžio, neturinti jokios juridinės galios, o tai patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) savo 2010 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010. Pareiškėjas teigė, kad jo veiksmuose kaltės nėra, nes jis asistentas ir Ataskaitą-2 rengė vadovaujant vertintojo kvalifikaciją turinčiam asmeniui bei nepriėmė jokių savarankiškų sprendimų.

9Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 32–39).

10Paaiškino, kad buvo pagrįstai taikytas naujos redakcijos Įstatymas, nes ankstesnės redakcijos Įstatymas numatė tik licencijos atėmimą, o naujasis Įstatymas yra švelninantis atsakomybę, todėl turi grįžtamąją galią. Taigi pareiškėjo drausmės byla Garbės teisme buvo išnagrinėta ir Sprendimas priimtas nepažeidžiant procedūrų ir savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, o lex retro non agit principas nebuvo pažeistas.

11Pažymėjo, kad buvo nustatyti ypač grubūs vertinimo procedūros pažeidimai. Pareiškėjas pažeidė Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatas, nes Ataskaitoje-1 nebuvo vertės nustatymo pagrindimo, t. y. nebuvo pateikta atliktų skaičiavimų seka, kuri parodytų, kokie aritmetiniai veiksmai buvo atlikti skaičiuojant vertinto verslo rinkos vertę. Taip pat pateikti balanso duomenys, pagal kuriuos nustatyta verslo rinkos vertė, tačiau nenurodytos jokios taikytų formulių ir atliktų skaičiavimų sekos, nors vertės nustatymo pagrindimas yra viena esminių vertinimo procedūros dalių. Rengiant Ataskaitą-1, nebuvo išpildytas ir Turto vertinimo metodikos 33 punkto reikalavimas. Ataskaitoje-1 nurodyta rinkos vertė yra nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis. Nurodė, kad Garbės teismas nepripažino ataskaitų neteisėtomis, nes nagrinėja vertintojų drausmės bylas ir už Įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Metodikos ir Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus skiria vieną iš Įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų drausminių nuobaudų. Pareiškėjo drausmės byla buvo išnagrinėta ir ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis drausmės bylų nagrinėjimo procedūra, nustatyta Įstatyme ir Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatuose (toliau – ir Nuostatai).

12Pažymėjo, kad atsakovas nepraleido termino kreiptis į Garbės teismą dėl drausmės bylos iškėlimo, nes 2012 m. rugsėjo 18 d. gavo 2012 m. rugsėjo 12 d. kreipimąsi iš VMI dėl skundžiamų Ataskaitų atitikimo Įstatyme nustatytiems reikalavimams ir kreipėsi į Garbės teismą dėl drausmės bylos pareiškėjui iškėlimo iškart, kai pagal kompetenciją ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytus prašymų nagrinėjimo terminus (20 darbo dienų) išnagrinėjo VMI kreipimąsi, įvertino ataskaitų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir pateikė 2012 m. spalio 16 d. išvadą VMI. Nurodė, kad į Garbės teismą su teikimu dėl drausmės bylos pareiškėjui iškėlimo kreipėsi 2012 m. spalio 29 d., t. y. praėjus 9 darbo dienoms nuo informacijos gavimo (įsitikinimo jos pagrįstumu) dienos. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepasinaudojo teise Garbės teismui pateikti paaiškinimus.

13Atsakovas taip pat nurodė, kad Ataskaita-2 buvo parengta nesilaikant imperatyvių Įstatymo normų. Ji buvo parengta po naujos Įstatymo redakcijos įsigaliojimo, todėl turėjo būti rengiama vadovaujantis būtent naujos redakcijos Įstatymo nuostatomis. Ataskaitoje-2 nėra būtinosios informacijos. Atkreipė dėmesį, kad asistento pareigos nešalina pareiškėjo atsakomybės už imperatyvių Įstatymų normų nesilaikymą. Nors pareiškėjas minėtas Ataskaitas rengė vadovaujant vertintojo kvalifikaciją turinčiam asmeniui, vis tiek privalėjo vadovautis turto ir verslo vertinimą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis ir savarankiškai įvertinti, ar atliekamas vertinimas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl asistento pareigos savaime nešalina pareiškėjo atsakomybės.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į skundą su skundo reikalavimais sutiko ir prašė skundžiamą Sprendimą panaikinti (I t., b. l. 29).

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu (II t., b. l. 13-19) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo „Dėl drausminės nuobaudos E. M. skyrimo“ Nr. GT-15(12)-S dalį, kuria E. M. paskirta drausminė nuobauda už UAB „Baltic Petroleum“ turto vertinimo ataskaitos Nr. 37/2111(Kau):12 neatitikimą Turto ir verslo vertinimo įstatymo bei Turto ir verslo vertinimo metodikos reikalavimams.

16Teismas nustatė, kad UAB „Kauno statyba“ verslo vertės nustatymo pažyma Nr. 37/2048A(Kau):12 buvo išduota 2012 m. sausio 19 d., ją pasirašė vadovė ir turto vertintoja A. K. ir įgaliotas asmuo E. M., o UAB „Baltic Petroleum“ turto vertinimo ataskaita Nr. 37/2111(Kau):12 buvo surašyta 2012 m. birželio 5 d., ją sudarė turto ir verslo vertintoja A. K. ir vertintojo asistentas E. M. VMI 2012 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. (24.6-31-5)-R-7723 „Dėl turto ir verslo vertinimo ataskaitų“ kreipėsi į Tarnybą, prašydama įvertinti, ar Ataskaita-1 ir Ataskaita-2 atitinka Įstatymo nustatytus reikalavimus, bei nurodė, kad kreipėsi į turto ir verslo vertintoją A. K. dėl informacijos ir paaiškinimų pateikimo. Tarnyba 2012 m. spalio 16 d. raštu Nr. T(91.13) A2-291(12) VMI pateikė nuomonę dėl ataskaitų atitikties teisės aktų reikalavimams. Nurodė, kad Ataskaita-1 neatitinka Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2, 7, 10 punktų reikalavimų, turto ir verslo vertintoja A. K. galbūt nesilaikė Metodikos 18 punkte nustatyto reikalavimo apžiūrėti vertinamą turtą, vertintojos parengti vertinimo dokumentai neatitinka Turto vertinimo metodikos 82 ir 83 punktų reikalavimų, o Ataskaita-2 neatitinka Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 4, 6, 10, 14 punktų reikalavimų. Nurodė, kad turto ir verslo vertintoja A. K. galbūt nesilaikė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 9 punkte ir Metodikos 31 punkte įtvirtinto reikalavimo apžiūrėti vertinamą turtą. Ataskaitoje-2 yra ir tam tikrų netikslumų, kurie turėtų būti tikslintini Metodikos 51–53 punktuose nustatyta tvarka. Tarnyba parengė 2012 m. spalio 29 išvadą Nr. GT-19(12)-I, kurioje konstatavo, jog E. M., dalyvaudamas Ataskaitos-1 rengime bei atlikdamas turto vertinimo veiksmus, nesilaikė Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2, 7, 10 punktų ir Turto vertinimo metodikos 18, 82, 83 punktų nuostatų reikalavimų, o dalyvaudamas Ataskaitos-2 rengime bei atlikdamas turto vertinimo veiksmus, nesilaikė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 4, 6, 10, 14 punktų ir Metodikos 31.1 punkto nuostatų reikalavimų bei neišsamiai aprašė vertintą verslą, todėl tik iš dalies įvykdė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 12 punkto ir Metodikos 28 punkto reikalavimus. Todėl Tarnyba 2012 m. spalio 29 d. teikimu Nr. GT-19(12)-T kreipėsi į Garbės teismą dėl drausmės bylos iškėlimo pareiškėjui.

17Garbės teismui 2012 m. lapkričio 6 d. nusprendus, kad E. M. pažeidimai yra laikytini pagrindu kelti pareiškėjui drausmės bylą, Tarnyba 2012 m. lapkričio 6 d. pranešimu Nr. T(1.13) A2-367 (12) informavo pareiškėją, kad nusprendė kelti jam drausmės bylą, todėl jis yra kviečiamas į drausmės bylos nagrinėjimą. Pareiškėjas 2012 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 148 Tarnybai pranešė, jog turto ir verslo vertintoja A. K. patyrė traumą ir Garbės teismo posėdyje nedalyvaus, o jis pats atliko tik techninius darbus, kuriuos prižiūrėjo pati turto ir verslo vertintoja, todėl negali prisiimti atsakomybės už Ataskaitos-1 ir Ataskaitos-2 paruošimą. Garbės teismas 2012 m. gruodžio 4 d. nutarė atidėti drausmės bylos nagrinėjimą ir nustatyti kitą posėdžio datą ir laiką, pareiškėjui apie tai buvo pranešta. 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. GT-15(12)-S Garbės teismas E. M. paskyrė drausminę nuobaudą – pastabą.

18Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl pareiškėjui, kaip turto vertintojo asistentui, paskirtos nuobaudos teisėtumo.

19Pasisakydamas dėl Ataskaitos-1, parengtos iki 2012 m. gegužės 1 d., teismas vadovavosi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Pareiškėjo įsitikinimu, jis buvo nubaustas nepagrįstai, nes Įstatymo nuostatos, įtvirtinančios galimybę taikyti turto vertintojams teisinę atsakomybę už pažeidimus, įsigaliojo po 2012 m. gegužės 1 d., o Ataskaitos-1 rengimo metu jis dar nebuvo turto (verslo) vertintojos asistentu. Pareiškėjas 2012 m. kovo 8 d. įgijo verslo vertintojo asistento statusą ir 2012 m. balandžio 26 d. – nekilnojamojo turto vertintojo asistento statusą. Teismas pažymėjo, jog Ataskaita-1 buvo išduota 2012 m. sausio 19 d., o Ataskaita-2 buvo surašyta 2012 m. birželio 5 d. Ataskaitos-2 sudarymo (pasirašymo) metu galiojo Įstatymas (redakcija aktuali nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d.), kurio 3 straipsnio 3 dalis numatė, jog turto vertintojai gali verstis turto vertinimo veikla būdami juridinio asmens teisių neturinčios įmonės savininkais ar tikraisiais nariais arba dirbdami darbo sutarties pagrindais įmonėse, Vyriausybės arba miestų (rajonų) valdybų (merų) įgaliotose institucijose, o pagal 9 straipsnio 1 dalį turto vertintojams gali būti suteikiama vertintojo asistento, vertintojo, vyresniojo vertintojo, vertintojo eksperto kvalifikacija. Pagal kvalifikaciją vertintojas asistentas atlieka vertinimus vadovaujamas vertintojo, vyresniojo vertintojo, vertintojo eksperto. Jo parengti ir pasirašyti vertinimo dokumentai turi būti patvirtinti vieno iš minėtų kvalifikacijos lygių specialisto. Įstatymo redakcija iki 2012 m. gegužės 1 d. nenumatė turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių atsakomybės (Įstatymo 28 str.).

20Įstatymo (redakcija aktuali nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. liepos 12 d.) 1 straipsnis numatė, šis įstatymas nustato inter alia <…> turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių teises, pareigas ir atsakomybę <…>. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą turto arba verslo vertinimo subjektai yra inter alia turto arba verslo vertintojai.

21Teismas, išanalizavęs iki ir po 2012 m. gegužės 1 d. galiojusį vertintojų atsakomybės reglamentavimą, sprendė, kad: 1) Įstatymas iki 2012 m. gegužės 1 d. nenumatė galimybės vertintojams taikyti drausminę atsakomybę; 2) 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Įstatymo pataisoms, už veikas, padarytas iki 2012 m. gegužės 1 d., galima taikyti drausminę atsakomybę, jeigu nėra suėję nuobaudų taikymo senaties terminai, tačiau Įstatymas senaties patraukti atsakomybėn termino nenumato; 3) pagal abi Įstatymo redakcijas drausminės atsakomybės subjektas gali būti tik asmuo, turintis turto ir/arba verslo vertintojo statusą; 4) net jei daryti išvadą, kad šiuo atveju buvo galima taikyti drausminę atsakomybę (dėl senaties terminų nebuvimo), ji pareiškėjui dėl Ataskaitos-1 trūkumų negalėjo būti taikoma, nes pagal išanalizuotas teisės normas drausminėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik kilnojamojo turto arba verslo srities vertintojo asistentas (kaip žemiausia kategorija), o pareiškėjas 2012 m. sausio 19 d. pasirašant Ataskaitą-1 turto ar/ir verslo vertintojo asistento statuso neturėjo. Todėl konstatavo, kad skundžiamo sprendimo dalis, kuria pareiškėjas buvo pripažintas sudaręs reikalavimų neatitinkančią Ataskaitą-1 ir už tai nubaustas, naikinama kaip neteisėta.

22Teismas nurodė, jog Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad inter alia už šio įstatymo, Turto ir verslo vertinimo metodikos pažeidimus Turto arba verslo vertintojų garbės teismas turto arba verslo vertintojui skiria vieną iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų drausminių nuobaudų. Turto arba verslo vertintojų garbės teismui rašytinį teikimą iškelti turto arba verslo vertintojui drausmės bylą pagal esamą (asmenų raštu pateiktą arba Priežiūros įstaigos turimą) informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo (paaiškėjimo) dienos parengia ir pateikia Priežiūros įstaiga. <...> (2 d.). Teismas sprendė, jog teikimas garbės teismui buvo padarytas tą pačią dieną, taigi nebuvo praleistas 10 dienų terminas, skaičiuojamas nuo galimo pažeidimo paaiškėjimo dienos, kadangi Tarnyba VMI paklausimą dėl ataskaitų atitikimo reikalavimams gavo 2012 m. rugsėjo 12 d. raštu, o išvadą, kad pareiškėjas nesilaikė Įstatymo ir Turto vertinimo metodikos reikalavimų, Tarnyba padarė 2012 m. spalio 29 d., t. y. dėl pareiškėjo galimo pažeidimo paaiškėjimo dieną.

23Teismas su argumentu, jog Garbės teismui nepriskirta nagrinėti ataskaitų teisėtumo tyrimo bylas, nesutiko. Pažymėjo, kad Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Šiuo atveju Tarnyba nustatė Ataskaitos-2 neatitiktį Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, tad jos nuginčijamas teisme pagal įstatymą yra alternatyvi, o ne privaloma sąlyga ataskaitą laikyti neteisinga. Pagal Įstatymo 29 straipsnio 1 bei 4 dalis nuobaudos gali būti paskirtos inter alia už šio Įstatymo, Turto ir verslo vertinimo metodikos pažeidimus, taigi, ir už reikalavimų, keliamų ataskaitų parengimui, nesilaikymą.

24Pasisakydamas dėl Ataskaitos-2, teismas nurodė, jog ji buvo pasirašyta 2012 m. birželio 5 d., todėl taikytinas 2012 m. birželio 5 d. galiojęs reglamentavimas, t. y. naujos redakcijos Įstatymas, pagal kurio 22 straipsnio 4 dalį turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi būti inter alia nurodyta: vertinimo atvejis, kurių sąrašas yra pateiktas šio Įstatymo 4 straipsnyje; vertinamo turto arba verslo valdymo teisė ir savininkas, išskyrus atvejus, kai turto vertinimas atliekamas taikant masinį turto vertinimą (6 p.); sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto arba verslo vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta, nurodant motyvus (10 p.); vertinamo turto arba verslo aprašymas (12 p.); išvada dėl turto arba verslo vertės, pasirašyta išvadą surašiusio turto arba verslo vertintojo (vardas, pavardė, parašas), nurodant, ar ji parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo, ir turto arba verslo vertės nustatymo diena (14 p.). Teismas pažymėjo, kad Metodikos, galiojusios nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. birželio 7 d., 28 punkte numatyta, kad vertintojas vertindamas naudojasi informacija, kuri jam yra pateikta ir (arba) viešai prieinama, rodanti padėtį iki turto arba verslo vertinimo dienos ir vertinimo metu. Patikrinęs Ataskaitos-2 atitikimą išvardintiems reikalavimams, teismas nustatė, kad Ataskaitoje-2 nėra nurodytas nei vienas iš galimų vertinimo atvejų; nenurodyti vertinamo turto valdymo teisė ir savininkas, nes turto vertinimas nebuvo atliekamas taikant masinį turto vertinimą; ataskaitoje nėra nurodyta, ar egzistuoja sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto arba verslo vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta, nurodant motyvus; Ataskaitoje-2 nėra informacijos, ar ji parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo; taip pat Ataskaitoje-2 nepakankamai aprašytas vertintas verslas (turtas).

25Teismas sprendė, kad yra nustatyta ir įrodyta pareiškėjo padarytų Įstatymo pažeidimų sutaptis, už kurią buvo galima taikyti atsakomybę. Įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, turto arba verslo vertintojui gali būti skiriama inter alia pastaba, kuri yra pati švelniausia nuobaudos rūšis.

26Pareiškėjas E. M. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (II t., b. l. 22–27) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjui paskirtą drausminę nuobaudą (pastabą) panaikinti.

27Nurodė, jog drausminėn atsakomybėn jis buvo patrauktas nepagrįstai ir neteisėtai, teismas be jokio teisinio pagrindo pripažino, kad jis pažeidė Įstatymo reikalavimus rengdamas Ataskaitą-2, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei turi būti panaikintas.

28Apeliacinį skundą grindė tuo, kad pagal Įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, kuri nustato, jog Įstatymo nuostatos vertintojo asistentui taikomos taip pat kaip ir vertintojui, išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip arba tai prieštarauja jų teisėms, nustatytoms 14 straipsnio 2 daliai (vertintojo asistentas turi teisę atlikti vertinimą, vadovaujamas vertintojo). Apeliantas pažymėjo, kad jis Ataskaitos-2 rengimo metu buvo vertintojos A. K. asistentas, tačiau neatliko vertinimo, o atliko tik atskiru pavedimu pavestą užduotį (įformino verslo apžiūros aktą). Pabrėžė, jog Ataskaita-2 buvo pasirašyta ne jo, bet A. K. Taigi jis negalėjo būti traukiamas drausminėn atsakomybėn dėl Ataskaitos-2, kurios jis nesudarinėjo. Taip pat nurodė, kad pagal Įstatymo 14 straipsnį, vertintojo asistentas apskritai negali būti traukiamas drausminėn atsakomybėn dėl ataskaitų turinio.

29Apeliantas teigė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Įstatymo 29 straipsnio 2 dalį, todėl nepagrįstai konstatavo, kad drausminė byla jam buvo iškelta nepraleidus įstatymų nustatytų terminų. VMI paklausimas buvo pateiktas 2012 m. rugsėjo 12 d., todėl Tarnyba į Garbės teismą turėjo kreiptis per 10 darbo dienų nuo šios datos, tačiau toks kreipimasis Garbės teismui buvo pateiktas tik 2012 m. spalio 29 d. (akivaizdžiai praleidus Įstatyme nustatytą terminą).

30Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai, anot apelianto, nurodė Ataskaitoje-2 nesant nurodyta sąlygų ir aplinkybių, galėjusių turėti įtakos turto vertinimui. Pažymėjo, kad tokios sąlygos bei aplinkybės įvardytos prie turto vertinimo prielaidų. Ataskaitoje inter alia nurodoma, kad nevertinama fizinių, funkcinių defektų galimybė, galėjusi turėti įtakos nustatytai verslo vertei, neatsižvelgiama į nekilnojamojo turto naudojimo ne pagal teisės aktus galimybę ir kitas sąlygas bei aplinkybes. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo Ataskaitos-2 neatitikimą Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 10 punkto reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė ir Ataskaitos-2 neatitikimą Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 14 punktui, kuris reikalauja ataskaitose nurodyti, ar ataskaita rengiama dėl kilusio ginčo tarp asmenų dėl turto vertės nustatymo. Apeliantas teigė, kad Ataskaitoje-2 pažodžiui įtvirtinta, kad vertinimas atliekamas dėl mokestinio ginčo su VMI. Todėl motyvai, kad ši informacija nebuvo pateikta ataskaitos pradžioje, atmestini, kadangi joks teisės aktas nenustato, kur turi būti pateikiama ši informacija.

31Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-2377-142/2013 išnagrinėjo ir turto vertintojos A. K. drausminės nuobaudos pagrįstumo klausimą. Šioje byloje 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu teismas tam tikrus Ataskaitos-2 neatitikimus teisės aktų reikalavimams pripažino konstatuotus nepagrįstai. Minėtame sprendime nurodyta, kad Ataskaita-2 atitinka Įstatymo (galiojančio nuo 2012 m. gegužės 1 d.) 22 straipsnio 4 dalies 12 punkte bei Turto vertinimo metodikos (galiojančios nuo 2012 m. gegužės 1 d.) 28 punkte nustatytus reikalavimus. Apeliantas teigė, kad jo baudimas drausmine nuobauda už visiškai formalaus pobūdžio pažeidimus prieštarautų teisingumo, teisinės valstybės ir teisinio aiškumo principams.

32Atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 37–46) prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

33Atsakovas nurodė, jog Įstatymo 22 straipsnyje išimtys dėl turto arba verslo vertintojo asistento kvalifikaciją turinčio asmens atsakomybės nenumatytos, o apelianto argumentas, kad asistentas negali būti traukiamas drausminėn atsakomybėn dėl ataskaitų turinio, yra nepagrįstas ir atmestinas. Įstatymo 29 straipsnio nuostatos taip pat nenumato išimčių, kad drausminės nuobaudos už teisės aktų pažeidimus gali būti taikomos tik turto arba verslo vertintojo kvalifikaciją turintiems asmenims. Nepagrįstas ir prieštaraujantis esamiems rašytiniams įrodymams yra ir apelianto argumentas, kad jis Ataskaitos-2 rengimo metu neatliko vertinimo vadovaujamas vertintojo, o atliko tik atskiru pavedimu pavestą užduotį. Atsakovas pažymėjo, kad Ataskaitoje-2 nurodoma apelianto funkcija vertinimo atlikimo metu – jis įvardijamas kaip „Turto ir verslo vertintojas asistentas“. Apeliantas Tarnybai 2012 m. spalio 8 d. paaiškinimuose nurodė, kad „<...> patvirtinu, kad dalyvavau rengiant verslo vertinimo ataskaitas Nr. 37/2048A(Kau):12 ir Nr. 37/211 l(Kau):12. Dalyvaudamas šių verslo vertinimo ataskaitų rengime aš atlikau toliau išvardintas technines užduotis prižiūrint vertintojai A. K.: vertinamų įmonių finansinę analizę, rinkos analizę, vertinimo metodų parinkimą ir preliminarų verčių apskaičiavimą bei ataskaitų surašymą“. Taigi šie apelianto nurodyti veiksmai, anot atsakovo, vertintini kaip konkretūs vertinimo procedūros veiksmai, kuriuos privalu atlikti kiekvienam turto arba verslo vertintojui, kaip jis apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje, atliekančiam turto arba verslo vertinimą. Pažymėjo, kad vertinamo turto apžiūros atlikimas ir apžiūros akto parengimas yra vienas iš vertinimo procedūros sudedamųjų dalių (vertinimas neatlikus apžiūros galimas tik esant Turto ir verslo vertinimo metodikos 44 punkte numatytoms išimtims), o tai reiškia, kad minėti veiksmai laikytini vertinimo veiksmais.

34Teigė, kad asmens kreipimasis į Tarnybą su prašymu įvertinti vertintojo parengtą turto arba verslo vertinimo ataskaitą savaime nereiškia, kad vertintojas ataskaitą parengė pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Tokia išvada galima tik Tarnybai atlikus minėtą analizę. Taigi VMI 2012 m. rugsėjo 12 d. raštu pateiktas prašymas įvertinti ataskaitas negalėjo būti vertinamas kaip informacija apie pažeidimus, nes šiame rašte jokie pažeidimai nebuvo konstatuoti, o tik prašoma Tarnybos įvertinti teikiamas ataskaitas. Informacija apie apelianto galbūt padarytus pažeidimus buvo pateikta ne VMI rašte, o Tarnybos 2012 m. spalio 16 d. raštu pateiktame atsakyme VMI ir 2012 m. spalio 29 d. parengtoje išvadoje. Teikimas dėl drausmės bylos apeliantui iškėlimo buvo parengtas tą pačią dieną, kaip ir išvada, todėl Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatytas 10 darbo dienų terminas (skaičiuojamas nuo informacijos apie pažeidimus gavimo (paaiškėjimo) dienos) teikimui dėl drausmės bylos iškėlimo parengti ir Garbės teismui pateikti nebuvo praleistas. Tarnyba VMI prašymą išnagrinėjo vadovaudamasi Įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

35Atsakovas nurodė, jog nepagrįstas ir atmestinas yra apelianto argumentas, kad Ataskaita-2 buvo parengta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Rengdamas Ataskaitą-2 apeliantas pažeidė Įstatymo (redakcija nuo 2012 m. gegužės 1 d.) 22 straipsnio 4 dalies 4, 6, 10 14 punktų reikalavimus ir tik iš dalies įvykdė šio straipsnio 4 dalies 12 punkto bei Turto ir verslo vertinimo metodikos 28 punkto reikalavimus. Atsakovas pažymėjo, kad nepagrįstas apelianto argumentas, jog nustatyti pažeidimai yra formalaus pobūdžio ir neturintys įtakos vertinimo rezultatui. Teigė, kad vertinimo rezultatas yra nustatyta vertinto objekto vertė ir parengta vertinimo ataskaita. Taigi konstatavus, kad Ataskaita-2 buvo parengta nesilaikant Įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ataskaita nelaikytina teisinga. Atsakovo manymu, nepagrįstas ir atmestinas ir apelianto argumentas, kad jo baudimas drausmine nuobauda yra nepagrįstas todėl, kad abejonių dėl turto vertės teisingumo nebuvo keliama. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, todėl Garbės teismas neturi teisės kvestionuoti vertinimo ataskaitose nustatyto turto arba verslo vertės dydžio. Kadangi apelianto drausmės bylos nagrinėjimo metu Ataskaitoje-2 nustatytas vertės dydis nebuvo nagrinėjamas, tai nustatytos vertės dydžio pagrįstumas įtakos jo drausminei atsakomybei neturėjo.

36Lietuvos vyriausiaisiais administracinis teismas konstatavo, kad tik pasisakius dėl galimo turto arba verslo vertintojo asistento patraukimo drausminėn atsakomybėn, būtų galimas vertinimas kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie, pareiškėjo (apelianto) teigimu, taip pat lemia būtinybę naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

37Teismas vadovavosi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, kuris apibrėžia pagrindines Įstatymo sąvokas. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 17 dalį turto arba verslo vertintojas – Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, vertinantis turtą arba verslą.

38Turto arba verslo vertintojo asistento sąvoka 2 straipsnyje bei apskritai visame Įstatyme niekur nepateikiama.

39Įstatymo 14 straipsnis reglamentuoja turto arba verslo vertinimo įmonių ir turto arba verslo vertintojų teises, kur pagal šio straipsnio 2 dalį turto arba verslo vertintojas pagal kvalifikaciją turi teisę:

401) vertintojo asistentas – atlikti vertinimą, vadovaujamas vertintojo arba vertintojo eksperto kvalifikaciją turinčio turto arba verslo vertintojo;

412) vertintojas – savarankiškai vertinti tam tikros turto srities objektus arba verslą;

423) vertintojas ekspertas – savarankiškai vertinti tam tikros turto srities objektus arba verslą tik tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilus ginčui dėl turto arba verslo vertės nustatymo ir šiuo klausimu teikti išvadas arba savarankiškai vertinti tam tikros turto srities objektus arba verslą.

43To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog šio Įstatymo nuostatos turto arba verslo vertintojo asistentui ir turto arba verslo vertintojui ekspertui taikomos taip pat kaip ir turto arba verslo vertintojui, išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip arba tai prieštarauja jų teisėms, nustatytoms šio straipsnio 2 dalyje.

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 28 straipsnio 4, 5, 6 dalimis, 29 straipsniu sprendė, kad Turto arba verslo vertintojų garbės teismui priskirta nagrinėti turto arba verslo vertintojų drausmės bylas. Dėl turto arba verslo vertintojo asistento teisėkūros subjektas neužsimena. Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatuose (patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. Įsakymu Nr. 1K-192; redakcija nuo 2012 m. gegužės 23 d. Iki 2014 m. sausio 14 d.) taip pat nieko nepasisakoma apie teisinę galimybę patraukti drausminėn atsakomybėn turto arba verslo vertintojo asistentą. Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų 1.3 punkte tik užsimenama, kad Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatai reglamentuoja turto arba verslo vertintojo asistento, vertintojo ir vertintojo eksperto drausmės bylos nagrinėjimą.

45Apibendrinusi minėtų teisės aktų nuostatų reguliavimą, teisėjų kolegija darė išvadą, kad įstatymų leidėjas eksplicitiškai nepasisakė dėl turto arba verslo vertintojo asistento patraukimo drausminėn atsakomybėn Turto arba verslo vertintojų garbės teismo sprendimu bei nepavedė tai padaryti kitam teisėkūros subjektui. Situacija, kaip turėtų būti sprendžiamas patraukimo drausminėn atsakomybėn klausimas, kas turėtų priimti minėtą sprendimą, teisiškai nedviprasmiškai yra nesureguliuota (nuostata, kad „šio Įstatymo nuostatos turto arba verslo vertintojo asistentui ir turto arba verslo vertintojui ekspertui taikomos taip pat kaip ir turto arba verslo vertintojui, išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip arba tai prieštarauja jų teisėms, nustatytoms šio straipsnio 2 dalyje“) neatskleidžia vienareikšmiškos pozicijos, todėl reikalingas teisės aiškinimas, siekiant išspręsti kilusį socialinį konfliktą.

46Teisėjų kolegijos vertinimu, drausminis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, turi būti privalomi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra drausminis nusižengimas, sukeliantis ir atitinkamą atsakomybę.

47Drausminio nusižengimo subjektu, analizuojant turimą atvejį, turėtų būti laikomas turto arba verslo vertintojas, nes kitaip nėra nustatyta Įstatymu. Įstatymų leidėjas aiškiai yra nurodęs, kad vienas iš turto arba verslo vertinimo subjektų yra turto arba verslo vertintojas (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pastarasis asmuo atsako už Įstatymo bei kitų teisės aktų pažeidimus bei gali būti patrauktas drausminėn atsakomybėn (Įstatymo 29 straipsnio 1 ir 4 dalys). Tas teisinis reguliavimas, kur nurodyta, jog šio Įstatymo nuostatos turto arba verslo vertintojo asistentui ir turto arba verslo vertintojui ekspertui taikomos taip pat kaip ir turto arba verslo vertintojui, išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip arba tai prieštarauja jų teisėms, nustatytoms Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, negali būti nukreiptas į poveikio priemonių taikymą turto arba verslo vertintojo asistentui, kadangi nėra numatyta, kad už atitinkamus pažeidimus Turto arba verslo vertintojų garbės teismas gali taikyti konkrečias sankcijas ir turto arba verslo vertintojo asistentui. O tai, kas nėra numatyta teisės aktais, yra draudžiama. Tai vienas iš viešosios teisės principų, kuris yra pamatinis aiškinant teisę. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija įstatymų leidėjo formuluotę „išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip arba tai prieštarauja jų teisėms, nustatytoms šio straipsnio 2 dalyje“, remiantis bendrųjų teisės principų, sisteminiu teisės aiškinimu, interpretavo kaip buvusį draudimą Turto arba verslo vertintojų garbės teismui taikyti drausminio poveikio priemones turto ir verslo vertintojo asistentui. Vien pažodinis teisės aiškinimas šiuo atveju nepakankamas ir yra nepriimtinas, nes remiantis tekstu nėra galimybės neabejotinai suprasti, jog kalbama apie tam tikriems subjektams skirtą nuorodą atitinkamomis sąlygomis veikti atitinkamu būdu bei už tai prisiimti atsakomybę (Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. išvada; 1996 m. rugsėjo 25 d. nutarimas; 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

48Teismas išaiškino, kad užimant poziciją dėl turto arba verslo vertintojo asistento negalėjimo būti drausminio nusižengimo subjektu (pagal tą teisinį reguliavimą, kuris galiojo priimant skundžiamą viešojo administravimo subjekto aktą), pabrėžtinas ir kitas esminis momentas – kylantys teisės neaiškumai, dviprasmybės, abejonės turi būti aiškinami nukentėjusiojo asmens naudai, o šiuo atveju, pareiškėjo (apelianto) naudai, dėl ko, aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad turto arba verslo vertintojo asistentas nepateko į asmenų ratą, kurių atžvilgiu Turto arba verslo vertintojų garbės teismas turėjo teisę pradėti drausminio pobūdžio procedūrą bei taikyti drausminio poveikio priemonę, numatytą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme.

49Konstatavus, kad nėra drausminio nusižengimo subjekto, negali atsirasti ir drausminė atsakomybė. Teisėjų kolegija sprendė, kad pastaroji aplinkybė eliminuoja apeliacinės instancijos teismo pareigą pasisakyti dėl kitų apeliacinio skundo argumentų bei yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ginčui spręsti taikytinas teisės normas, dėl ko Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas turi būti pakeistas, taip tenkinant apeliacinį skundą vienu iš jame nurodytų motyvų – negalėjimu būti patrauktam drausminėn atsakomybėn pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą.

50Atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A556-1419/2014 (II t. b. l. 95-101). Prašyme nurodo, kad procesas turi būti atnaujintas, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu dėl padaryto esminio materialinės teisės normų pažeidimo jas taikant, galėjusio turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą.

51Paaiškino, kad, vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 17 dalies, 9 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 2 dalies sistemine analize, Įstatyme vartojama sąvoka „turto arba verslo vertintojas“ apima visų kvalifikacijos lygių asmenis, atliekančius vertinimą – vertintojo asistentus, vertintojus, vertintojus ekspertus. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, darydamas išvadą, kad Įstatyme nereglamentuota vertintojo asistento drausminė atsakomybė, padarė esminį materialinės teisės normos aiškinimo pažeidimą.

52Teisėjų kolegija

konstatuoja:

53Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010, 2014 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P552-63-14). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-166/2011). Pažymėtina, jog šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, t. y. per nurodyto įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

54Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principo aspektų – teisinio saugumo principas, be kita ko, reikalauja nekvestionuoti klausimų, kuriuos teismai išsprendė galutiniu sprendimu (žr. EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Brumarescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 28342/95). Teisinis saugumas suponuoja res judicata principo, t. y. teismo sprendimų galutinumo principo, laikymąsi. Galutinis teismo sprendimas iš karto tampa privalomas ir neturėtų būti rizikos, kad jis bus pakeistas (žr. EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Ryabykh prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 52854/99). EŽTT praktikoje (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Varnienė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42916/04) taip pat pažymima, kad bylos šalis neturi teisės siekti galutinio ir privalomo sprendimo peržiūrėjimo vien tuo tikslu, kad byla būtų iš naujo išnagrinėta ir išspręsta.

55ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje.

56Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

57Nagrinėjamoje byloje atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556-1419/2014, remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, dėl padaryto esminio materialinės teisės normų pažeidimo jas taikant, galėjusio turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą.

58Teisėjų kolegija, vykdydama nurodytus įstatymo leidėjo įpareigojimus ir vertindama, ar nėra praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, visų pirma pažymi, jog ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gautas 2014 m. rugpjūčio 12 d. Apie aplinkybes, kuriomis grindžiamas proceso atnaujinimas, atsakovas sužinojo 2014 m. liepos 15 d., kada buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1419/2014 (II t., b. l. 50-60). Taigi konstatuotina, kad atsakovas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė nepraleidęs ABTĮ nustatytų terminų, todėl prašymas nagrinėtinas iš esmės.

59Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu turi būti nustatyta trijų sąlygų visuma: pirma, turi būti nustatytas materialinės teisės normos pažeidimas ją taikant; antra, nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; ir trečia, toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Taigi, nenustačius bent vienos iš minėtųjų sąlygų, atsižvelgus į tai, kad užbaigtų bylų procesas gali būti atnaujinamas tik laikantis ABTĮ nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, konkrečios administracinės bylos procesas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu negalėtų būti atnaujintas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-165/2010, 2011 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-119/2011).

60Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, kas reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialinės teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012).

61Atsižvelgusi į nurodytus išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo nurodyti argumentai negali būti vertinami kaip pagrindas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą. Teisėjų kolegija nenustatė akivaizdaus materialinės teisės normos pažeidimo ją taikant. Jeigu procesas byloje būtų atnaujintas, susidarytų situacija, kai proceso atnaujinimas faktiškai taptų dar viena įprasta bylos nagrinėjimo teisme stadija, o tai prieštarautų anksčiau aptartai EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.

62Akcentuotina, jog vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, nes kitaip nebūtų užtikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-8/2012). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo pateikiamas alternatyvus teisės normų (nagrinėjamu atveju – Įstatymo 2 straipsnio 17 dalies, 9 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 2 dalies nuostatų bei Įstatyme vartojamos sąvokos „turto arba verslo vertintojas“) aiškinimo variantas. Nurodyti argumentai, nors ir pateikia galimą alternatyvų Įstatymo nuostatų aiškinimo variantą, tačiau nepaneigia fakto, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. liepos 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1419/2014 argumentuotai pasisakė dėl kitokio minėtų nuostatų aiškinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog turto arba verslo vertintojo asistentas nepateko į asmenų ratą, kurių atžvilgiu Turto arba verslo vertintojų garbės teismas turėjo teisę pradėti drausminio pobūdžio procedūrą bei taikyti drausminio poveikio priemonę, numatytą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtų Įstatymo nuostatų formuluotes, sprendžia, kad iš jų negalima padaryti vienareikšmės išvados, jog prašyme dėl proceso atnaujinimo pateikiamas aiškinimo variantas yra aiškiai teisingas, o teismo pateiktas nuostatos interpretavimo variantas yra aiškiai nepagrįstas. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo nėra pateikti aiškūs teismo pateikto aiškinimo klaidingumo įrodymai, o tiesiog pateikiamas alternatyvus teisės akto aiškinimo variantas. Siekiant užtikrinti įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumą, toks alternatyvus teisės akto aiškinimas negali būti pagrindu atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu.

63Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į teisinio tikrumo, res judicata principus, aptartą EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nėra pagrindo atnaujinti proceso ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu, nes atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo nepateikė akivaizdžių įrodymų, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą.

64Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

65Atsakovo Turto vertinimo priežiūros tarnybos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

66Neatnaujinti proceso administracinėje byloje Nr. Nr. A556-1419/2014 pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. dėl sprendimo panaikinimo.

67Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3.
...
4. Pareiškėjas E. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su... 5. Paaiškino, kad skundžiamu Sprendimu jam buvo paskirta drausminė nuobauda –... 6. Pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalį verslo vertinimo ataskaita gali būti... 7. Pareiškėjas nurodė, jog jam drausminė nuobauda buvo paskirta nesuteikus... 8. Rėmėsi Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos... 9. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašė skundą... 10. Paaiškino, kad buvo pagrįstai taikytas naujos redakcijos Įstatymas, nes... 11. Pažymėjo, kad buvo nustatyti ypač grubūs vertinimo procedūros pažeidimai.... 12. Pažymėjo, kad atsakovas nepraleido termino kreiptis į Garbės teismą dėl... 13. Atsakovas taip pat nurodė, kad Ataskaita-2 buvo parengta nesilaikant... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į skundą su skundo... 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu... 16. Teismas nustatė, kad UAB „Kauno statyba“ verslo vertės nustatymo pažyma... 17. Garbės teismui 2012 m. lapkričio 6 d. nusprendus, kad E. M. pažeidimai yra... 18. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl pareiškėjui, kaip turto... 19. Pasisakydamas dėl Ataskaitos-1, parengtos iki 2012 m. gegužės 1 d., teismas... 20. Įstatymo (redakcija aktuali nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. liepos 12... 21. Teismas, išanalizavęs iki ir po 2012 m. gegužės 1 d. galiojusį vertintojų... 22. Teismas nurodė, jog Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad inter... 23. Teismas su argumentu, jog Garbės teismui nepriskirta nagrinėti ataskaitų... 24. Pasisakydamas dėl Ataskaitos-2, teismas nurodė, jog ji buvo pasirašyta 2012... 25. Teismas sprendė, kad yra nustatyta ir įrodyta pareiškėjo padarytų... 26. Pareiškėjas E. M. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (II t., b. l.... 27. Nurodė, jog drausminėn atsakomybėn jis buvo patrauktas nepagrįstai ir... 28. Apeliacinį skundą grindė tuo, kad pagal Įstatymo 14 straipsnio 3 dalį,... 29. Apeliantas teigė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino... 30. Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai, anot apelianto,... 31. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas... 32. Atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba atsiliepimu į apeliacinį... 33. Atsakovas nurodė, jog Įstatymo 22 straipsnyje išimtys dėl turto arba verslo... 34. Teigė, kad asmens kreipimasis į Tarnybą su prašymu įvertinti vertintojo... 35. Atsakovas nurodė, jog nepagrįstas ir atmestinas yra apelianto argumentas, kad... 36. Lietuvos vyriausiaisiais administracinis teismas konstatavo, kad tik pasisakius... 37. Teismas vadovavosi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsniu,... 38. Turto arba verslo vertintojo asistento sąvoka 2 straipsnyje bei apskritai... 39. Įstatymo 14 straipsnis reglamentuoja turto arba verslo vertinimo įmonių ir... 40. 1) vertintojo asistentas – atlikti vertinimą, vadovaujamas vertintojo arba... 41. 2) vertintojas – savarankiškai vertinti tam tikros turto srities objektus... 42. 3) vertintojas ekspertas – savarankiškai vertinti tam tikros turto srities... 43. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog šio Įstatymo nuostatos turto arba... 44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu,... 45. Apibendrinusi minėtų teisės aktų nuostatų reguliavimą, teisėjų kolegija... 46. Teisėjų kolegijos vertinimu, drausminis nusižengimas yra viena iš teisės... 47. Drausminio nusižengimo subjektu, analizuojant turimą atvejį, turėtų būti... 48. Teismas išaiškino, kad užimant poziciją dėl turto arba verslo vertintojo... 49. Konstatavus, kad nėra drausminio nusižengimo subjekto, negali atsirasti ir... 50. Atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba Lietuvos vyriausiajam... 51. Paaiškino, kad, vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 17 dalies, 9 straipsnio 1... 52. Teisėjų kolegija... 53. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių... 54. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje taip pat... 55. ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu... 56. Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl... 57. Nagrinėjamoje byloje atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba prašo... 58. Teisėjų kolegija, vykdydama nurodytus įstatymo leidėjo įpareigojimus ir... 59. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant... 60. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, kas... 61. Atsižvelgusi į nurodytus išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 62. Akcentuotina, jog vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė,... 63. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į teisinio tikrumo, res... 64. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 65. Atsakovo Turto vertinimo priežiūros tarnybos prašymą dėl proceso... 66. Neatnaujinti proceso administracinėje byloje Nr. Nr. A556-1419/2014 pagal... 67. Nutartis neskundžiama....