Byla I-2377-142/2013
Dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. GT-14(12)-S panaikinimo atsakovei Turto vertinimo priežiūros tarnybai

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Mildos Vainienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai A. K., pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Povilui Gruodžiui, atsakovės atstovams Linai Lizūnaitei, Agnei Kazlauskienei, Steponui Deveikiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. skundą dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. GT-14(12)-S panaikinimo atsakovei Turto vertinimo priežiūros tarnybai,

Nustatė

2Pareiškėja A. K. (toliau – pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – Garbės teismas) 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. GT-14(12)-S.

3Pareiškėja nesutinka su skundžiamu sprendimu, kuriuo pareiškėjai paskirta drausminė nuobauda – papeikimas dėl pareiškėjos tariamai padarytų teisės aktų pažeidimų rengiant UAB „Kauno statyba“ verslo vertinimo ataskaitą Nr. 37/2048A(Kau):12 (toliau - Ataskaita Nr. 1) ir UAB „Global Petroleum“ verslo vertinimo ataskaitą Nr. 37/211l(Kau):12 (toliau - Ataskaita Nr. 2). Paaiškina, kad Garbės teismas neturėjo teisės vertinti pareiškėjos veiksmų ir skirti drausminės nuobaudos už pažeidimus, padarytus rengiant Ataskaitą Nr. 1, kadangi Ataskaita Nr. 1 buvo parengta iki 2012 m. gegužės 1 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau - TVVPĮ) nuostatų, įtvirtinančių galimybę taikyti turto vertintojams teisinę atsakomybę už pažeidimus, padarytus rengiant turto arba verslo vertinimo ataskaitas, atsiradimo. Pareiškėja remiasi Konstitucijoje įtvirtintu teisinės valstybės principu, kuris reiškia taip pat ir tai, kad įstatymai neturi atgalinio veikimo galios, t. y. vėliau priimtas teisės aktas negali būti taikomas iki jo atsiradusiems teisiniams santykiams (Konstitucinio teismo 1994 m. kovo 16 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261- 175/2013). Pareiškėja Ataskaitą Nr. 1 parengė dar 2012 m. sausio 19 d. Tuomet galiojusi TVVPĮ redakcija nenumatė galimybės turto vertintojui skirti drausminę nuobaudą. Tokia galimybė atsirado tik priėmus naują šio įstatymo redakciją 2012 m. gegužės 1 d. Dėl šios aplinkybės pareiškėjai buvo pritaikyta atsakomybė atgaline tvarka, t. y. buvo akivaizdžiai pažeistas lex retro non agit teisinis principas. Todėl drausminė nuobauda pareiškėjai už tariamus pažeidimus rengiant Ataskaitą Nr. 1 buvo paskirta neteisėtai ir turi būti panaikinta. Pareiškėjos nuomone, Garbės teismas neturi kompetencijos vertinti verslo vertinimo ataskaitų teisėtumą. Remiasi TVVPĮ 23 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties TVVPĮ 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme, TVVPĮ 28 straipsnio 5 dalimi, kurioje nenustatyta Garbės teismo kompetencija spręsti dėl turto ar verslo vertinimo ataskaitų atitikties įstatymų reikalavimams. Aiškina, kad Garbės teismas nagrinėja drausmės bylas už jau konstatuotus teisės pažeidimus (TVVPĮ 29 straipsnio 1 dalis), tarp jų ir už vertintojo nukrypimą nuo TVVPĮ reikalavimų rengiant ataskaitas. Savo išvadą pareiškėja grindžia lingvistine bei terminijos parinkimo įstatyme analize: TVVPĮ 23 straipsnio 1 dalyje, nustatančiame ataskaitų pripažinimo neteisėta tvarką, vartojamas terminas „teismas“, tuo tarpu kiekvieną kartą kalbant konkrečiai apie Garbės teismą vartojama sąvoka „Turto arba verslo vertintojų garbės teismas” (nurodo TVVPĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą, 26 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 30 straipsnio 1 dalį). Daro išvadą, kad, nesant tinkamo subjekto nustatyto ataskaitų neteisėtumo, nėra pagrindo drausminei atsakomybei kilti, todėl drausminė nuobauda turi būti panaikinta. Pareiškėjos nuomone, sprendimas turi būti panaikintas ir dėl padarytų drausminės nuobaudos taikymo procedūrinių terminų pažeidimo. Pagal TVVPĮ 29 straipsnį, rašytinį teikimą iškelti turto arba verslo vertintojui drausmės bylą pagal esamą informaciją apie pažeidimus per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo dienos parengia ir pateikia Turto vertinimo priežiūros tarnyba (toliau - Tarnyba). Tarnyba informaciją apie tariamus pažeidimus gavo 2012 m. rugsėjo 18 d., o teikimą iškelti drausmės bylą pateikė tik 2012 m. spalio 29 d. Tarnyba be jokių objektyvių priežasčių neteisėtai keturis kartus viršydama TVVPĮ nustatytą terminą delsė teikti teikimą drausmės bylai iškelti. Tokiu būdu drausminės nuobaudos skyrimas pareiškėjai, praleidžiant įstatymo nustatytus terminus dėl Tarnybos neveikimo, pažeidžia pareiškėjos teisę į teisingą procesą, paneigia teisėtų lūkesčių principą. Be to, pareiškėjai drausminė nuobauda buvo paskirta nesuteikus pareiškėjai galimybės būti išklausytai ir pateikti išsamius paaiškinimus dėl jai teikiamų kaltinimų. Sprendime konstatuota, kad pareiškėja buvo tinkamai išklausyta jai teikiant paaiškinimus telefonu. Tačiau telefonu pareiškėjai buvo užduodami bendro pobūdžio klausimai, nesuteikiant galimybės Garbės teismui pateikti pareiškėjos ataskaitų teisėtumą pagrindžiančių papildomų paaiškinimų, paskaičiavimų, medžiagos, taip pat nesuteikiant galimybės atsikirsti į teikiamas pastabas, nesuteikiant teisės replikuoti į Garbės teismo nurodytus tariamus TVVPĮ pažeidimus, siūlomą skirti drausminę nuobaudą, jos proporcingumą ir kitas aplinkybes, svarbias teisinei atsakomybei taikyti. Pareiškėjos nuomone, Garbės teismas sprendime nepagrįstai pripažino, kad Ataskaita Nr. 2 neatitinka TVVPĮ 22 straipsnio reikalavimų. Pagal TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalį, turto vertinimo ataskaitoje inter alia privalo būti nurodyta: (i) vertinimo atvejis; (ii) vertinamo verslo valdymo teisė ir savininkas; (iii) sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto arba verslo vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta, nurodant motyvus; (iv) vertinamo turto arba verslo aprašymas; (v) ar ji parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo. Garbės teismas sprendime nurodė, kad Ataskaitoje Nr. 2 trūksta būtent šios išvardintos informacijos. Tačiau tokią Garbės teismo išvadą lėmė netinkamas teisės aktų aiškinimas ir neobjektyvi ir paviršutiniška Ataskaitos Nr. 2 turinio analizė. TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 4 punktas nustato, kad ataskaitoje turi būti nurodomas verslo vertinimo atvejis. Nagrinėjamu atveju verslo vertinimo atvejis yra nurodytas atlygintinų paslaugų sutarties Nr. 12/06-31, kurią sudarė pareiškėja ir užsakovas, 1.1. punkte. Garbės teismas nurodė, kad verslo vertinimo atvejo nurodymas ne Ataskaitoje Nr. 2, o sutartyje būtų galimas ir nelaikytinas pažeidimu, jei sutartis būtų nurodyta kaip Ataskaitos Nr. 2 priedas. Tačiau atsakovas neįvertino aplinkybės, kad įstatymas nenumato, kokie dokumentai turi būti turto vertinimo ataskaitos priedais, o Tarnyba nėra pateikusi pavyzdinio ataskaitos priedų sąrašo. Be to, būtent Ataskaita Nr. 2 yra šalių (pareiškėjos ir užsakovo) sudarytos sutarties išdava ir šios įvykdymo rezultatas. TVVPĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto vertinimo ataskaita yra užsakovo nuosavybė. Tokiu būdu užsakovas, būdamas vienintelis Ataskaitos Nr. 2 savininkas, gavo sutartį, kurioje nustatyta įstatymo reikalaujama informacija, o kaip šios sutarties rezultatą - Ataskaitą Nr. 2. Užsakovas gavo informaciją tokios apimties, kokios reikalauja įstatymas, o tai reiškia, kad rengdama Ataskaitą Nr. 2 pareiškėja nepažeidė TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimų. Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau - Metodika) 29 punktas nustato, kad vertintojas vertindamas naudojasi informacija, kuri jam yra pateikta arba viešai prieinama. Todėl nepagrįstai atmesti pareiškėjos paaiškinimai, kad tam tikra informacija galėjo būti nenurodyta, nes nebuvo pateikta užsakovo. Vertinamo verslo valdymo teisė ir savininkas Ataskaitoje Nr. 2 buvo nenurodyti dėl objektyvaus informacijos neturėjimo, o informacija registruose vien turto vertinimo pagrindu neteikiama. Be to, tokios informacijos nebuvimas Ataskaitoje Nr. 2 pateisinamas protingumo reikalavimu teisėje. Iš Ataskaitos Nr. 2 turinio matyti, kad buvo atliekamas retrospektyvinis verslo vertinimas, todėl ir esamasis savininkas, ir esamos valdymo teisės ryšium su vertintu verslu būtų perteklinė informacija, neturinti jokios įtakos vertinimo rezultatams. Nepagrįstai teigiama, kad Ataskaitoje Nr. 2 nėra nurodyta sąlygų ir aplinkybių, galėjusių turėti įtakos turto vertinimui ir į kurias neatsižvelgta. Ataskaitos Nr. 2 tokios sąlygos bei aplinkybės įvardintos prie turto vertinimo prielaidų. Ataskaitoje inter alia nurodoma, kad nevertinama fizinių, funkcinių defektų galimybė, galėjusi turėti įtakos nustatytai verslo vertei, neatsižvelgiama į nekilnojamojo turto naudojimo ne pagal teisės aktus galimybę ir kitas sąlygas bei aplinkybes. Todėl nepagrįstai konstatuota Ataskaitos Nr. 2 neatitiktis TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 10 punkto reikalavimams. Pareiškėja taip pat nesutinka, kad vertinamam verslui aprašyti skyrė mažai dėmesio. TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 12 punktas nenustato dėmesio kiekio, kurį vertintojas turi skirti vertinamam verslui aprašyti, o aplinkybę, kad verslas buvo aprašytas, patvirtina pats Garbės teismas, nurodydamas, kad Ataskaitoje Nr. 2 aprašyta pagrindinė vertinto verslo UAB „Global Petroleum“ veikla, įstatinio kapitalo dydis. Be to, Ataskaitoje Nr. 2 vertinamas verslas aprašomas ir plačiau, analizuojant konkrečius verslo finansinius rodiklius. Pareiškėja nesutinka, kad Ataskaita Nr. 2 neatitinka TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 14 punkto, kuris reikalauja ataskaitose nurodyti, ar ataskaita rengiama dėl kilusio ginčo tarp asmenų dėl turto vertės nustatymo. Ataskaitos Nr. 2 vienuolikto puslapio trečioje pastraipoje pažodžiui įtvirtinta, kad vertinimas atliekamas dėl mokestinio ginčo su Valstybine mokesčių inspekcija (toliau – VMI). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Ataskaita Nr. 2 atitiko TVVPĮ 22 straipsnio reikalavimus, todėl drausminė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta nepagrįstai ir neteisėtai. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad Garbės teismo nurodyti tariami TVVPĮ 22 straipsnio pažeidimai (galimai nepateikta dalis formalios informacijos) ir savo esme, ir savo turiniu yra mažareikšmiai ir neturintys jokios įtakos Ataskaitos Nr. 2 teisingumui ir pareiškėjos atliktų skaičiavimų pagrįstumui. Garbės teismas nenustatė, kad Ataskaitoje Nr. 2 pateikti duomenys būtų netikslūs ar neteisingi, ar kad pareiškėja Ataskaita Nr. 2 būtų padariusi žalos savo klientui ar tretiesiems asmenims. Priešingai, Ataskaitos Nr. 2 užsakovas (klientas) pareiškėjos darbą vertina kaip atliktą profesionaliai ir, esant atitinkamoms sąlygoms (vertinimą reikėjo atlikti retrospektyviai, buvo vertinami 7–9 metų senumo duomenys ir kt.), nepriekaištingai. Dėl šios priežasties konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo taikyti pareiškėjai teisinę atsakomybę. Pareiškėjos nuomone, net jeigu ir būtų pripažinta, kad Ataskaitoje Nr. 2 nėra pateikta visa būtina (privaloma) informacija, nenustačius pareiškėjos tyčinių veiksmų arba tikslo suklaidinti klientą arba trečiuosius asmenis, nėra jokio pagrindo pareiškėjos teisinei atsakomybei, kadangi ataskaita, neatitinkanti visų formalių TVVPĮ 22 straipsnio reikalavimų, yra laikoma konsultacinio pobūdžio (ko ir prašė klientas, rengiant Ataskaitą Nr. 2), neturinčia juridinės galios, t. y. TVVPĮ nedraudžia turto ir verslo vertintojams teikti konsultacinio pobūdžio nuomonių klientams. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) 2010 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010. Todėl, jeigu Ataskaita Nr. 2 tariamai neatitiktų TVVPĮ 22 straipsnio reikalavimų, tai nesudarytų pagrindo drausminei pareiškėjos atsakomybei, o tiesiog keistų verslo vertinimo ataskaitos galią bei panaudojimo galimybes. Papildomai pažymi, kad pareiškėją ir užsakovą siejo civiliniai teisiniai santykiai, paremti jų tarpusavio susitarimais. Sutartinių teisinių santykių esmė pagal LAT formuojamą praktiką yra sutarties uždarumo principas, reiškiantis, kad sutartis teises ir pareigas sukuria tik ją sudariusioms šalims (LAT 2011 m. spalio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-388/2011, 2011 m. spalio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-367/2011). Užsakovas pareiškėjai nepareiškė jokių nusiskundimų dėl vertinimo ataskaitos turinio ar atitikties TVVPĮ 22 straipsniui, tuo tarpu pareigą garantuoti atliktų darbų kokybę sutarties uždarumo principo kontekste pareiškėja turėjo tik užsakovui, o ne VMI, kuri tokius nusiskundimus pareiškė. Nesant užsakovo nusiskundimų, laikytina, kad užsakovą tenkino ir menamai TVVPĮ 22 straipsnio neatitinkanti, t. y. informacinio / konsultacinio pobūdžio verslo vertinimo ataskaita. Pareiškėjos nuomone, jai paskirta neproporcinga ir neteisinga nuobauda. Garbės teismas nurodė, kad švelniausia drausminė nuobauda – pastaba – negalėjo būti skirta, nes pareiškėja savo veiksmais pažeidė teisės aktus. Atkreipia dėmesį, kad visos drausminės nuobaudos skiriamos už teisės aktų nesilaikymą (TVVPĮ 29 straipsnio 1 dalis). Tokie lakoniški motyvai riboja pareiškėjos teisę į gynybą, nes nėra aišku, kokiu pagrindu buvo skirta griežtesnė bausmė. Todėl pareiškėja negali apeliuoti į motyvų dėl nuobaudos parinkimo pagrįstumą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja drausminėn atsakomybėn buvo traukiama pirmą kartą, o tariamai nustatyti pažeidimai buvo visiškai formalaus pobūdžio, neturintys jokios reikšmės vertinimo rezultatui. Be to, tos pačios formos ir principais pareiškėja parengė bene 20 retrospektyvių verslo vertinimo ataskaitų, naudojamų santykiuose su VMI, bet nė viena jų ginčyta nebuvo. Garbės teismas šių aplinkybių akivaizdžiai nevertino, todėl netinkamai parinko drausminę nuobaudą. Nesant teismų išaiškinimų dėl teismo teisės pakeisti vertintojui paskirtą drausminę nuobaudą, tikslinga vadovautis panašių savo esme santykių išaiškinimu. LAT savo 2004 m. balandžio 26 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-299/2004 pasisakydamas dėl teismo teisės pakeisti drausminę nuobaudą darbuotojui, pasisakė, kad „tikrindamas darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumą, teismas gali nuobaudą tik panaikinti arba pripažinti ją esant paskirtą teisėtai (DK 242 straipsnio 2 dalis), bet negali jos pakeisti, parinkdamas kitą adekvačią nuobaudą.“ Todėl Garbės teismui nuobaudą parinkus neteisėtai ir nesant galimybės jos pakeisti, egzistuoja teisinis pagrindas sprendimu paskirtą nuobaudą panaikinti.

4Pareiškėja skundą papildė (t. I, b. l. 35–37). Papildyme plačiau nurodė apie faktines aplinkybes dėl savo, kaip turto vertintojo, veiklos.

5Pareiškėja 2013 m. rugpjūčio12 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus (t. II, b. l. 78–86). Rašytiniuose paaiškinimuose nurodomos tos pačios aplinkybės kaip ir skunde, tik jos detaliau analizuojamos. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad Garbės teismo posėdyje su ja buvo bendraujama telefonu. Taip pat pareiškėja nurodė, kad šaukimas į Garbės teismo posėdį jai buvo išsiųstas į darbovietę, kurioje pareiškėja objektyviai negalėjo būti dėl kojos lūžio. Nurodė, kad TVVPĮ redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d., iš viso nenumatė drausminės turto vertintojų atsakomybės instituto. Be to, ir anksčiau galiojęs, ir po 2012 m. gegužės 1 d. galiojęs įstatymas nenumatė tokios nuobaudos kaip licencijos atėmimas, nes turto vertintojų veikla nėra licencijuojama. Ankstesnės redakcijos TVVPĮ numatė galimybę sustabdyti turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą arba šį pažymėjimą panaikinti. Tačiau už nustatytus pareiškėjos padarytus pažeidimus tokia nuobauda negalėjo būti taikoma, todėl pagal ankstesnės redakcijos įstatymo nuostatas jokia atsakomybė pareiškėjai nebūtų taikoma. Pareiškėjai buvo pritaikyta naujai įstatymo nustatyta atsakomybė. Pareiškėja remiasi tuo, kaip Tarnyba vertino kitų vertintojų ataskaitas, ir teigia, kad jai atžvilgiu buvo keliami nepagrįsti reikalavimai (pvz., dėl skaičiavimų eigos nepateikimo). Aiškina, kad Ataskaita Nr. 1 pagal susitarimą su klientu ir turėjo būti glaustos apimties. Remiasi Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos 81 straipsniu dėl galimybės rengti glaustą turto įvertinimo ataskaitą. Teigia, kad UAB „Kauno telestatyba“ verslo vertinimo ataskaita atitinka glaustos turto įvertinimo ataskaitos apibrėžimą. Be to, pareiškėja šioje ataskaitoje nurodė retrospektyviai turto vertei nustatyti pasirinktas formules ir paaiškino jose naudojamų kintamųjų reikšmes. Remiasi 5-uoju EVS (5-asis Europos vertinimo standartas). Nesutinka su Tarnybos išvada, kad ataskaitoje verslo vertė nustatyta palyginamosios vertės metodu. Vertinamas objektas yra UAB „Kauno telestatyba“ akcijos, kurių vertė nustatoma turto požiūrio (koreguoto balanso) metodu, o palyginamosios vertės metodo taikymas yra tik sudėtinė to metodo dalis. Taip pat remiasi kitais turto vertinimo standartais. Teigia, kad užsakovas pareiškėjos parengtą ataskaitą naudojo ne pagal paskirtį, nes ši ataskaita nebuvo rengiama turto apmokestinimo tikslu, o parengta pageidaujant užsakovui, tai ir nurodyta ataskaitoje kaip vertinimo tikslas. Nustatyti trūkumai buvo formalaus pobūdžio ir jie neturi jokios įtakos turto vertinimo rezultatui. Baudimas už formalų pažeidimą prieštarautų teisingumo, teisinės valstybės ir teisinio aiškumo principams.

6Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundą. Papildomai paaiškino, kad abejoja Garbės teismo narių paskyrimo teisėtumu. Pareiškėja paaiškino, kad dėl sunkios traumos negalėjo dalyvauti nei viename Garbės teismo posėdyje.

7Atsakovė Turto vertinimo priežiūros tarnyba atsiliepime (t. I, b. l. 97–107) su skundu nesutinka.

8Paaiškina, kad pareiškėjai drausminė atsakomybė taikyta už pažeidimus rengiant Ataskaitą Nr. 1 ir Ataskaitą Nr. 2. Ataskaitoje Nr. 1 pareiškėja nenurodė vertinimo atvejo, sąlygų ir aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos turto vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta, nepateikė turto vertės nustatymo pagrindimo, neatliko vertinamo turto apžiūros, vertės nustatymo pažymoje Nr. 37/2048A(Kau):12 nenurodė turto savininko adreso, vertinimo paskirties ir kitų pateikiamų turto vertinimo dokumentų, turto apžiūros akte nenurodė turto savininko adreso ir nepateikė išvados dėl turto vertės. Ataskaitoje Nr. 2 pareiškėja nenurodė vertinimo atvejo, nenurodė vertinamo verslo valdymo teisės ir savininko, nenurodė sąlygų ir aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos turto arba verslo vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta nurodant motyvus, neišsamiai aprašė vertintą verslą, išvadoje dėl turto vertės nenurodė, ar ši ataskaita parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto vertės nustatymo, taip pat nepateikė duomenų apie vertinamo verslo buvimo vietos ekonominius, socialinius rodiklius, vertinamo verslo rinkos konjunktūrą ir finansavimo sąlygas bei teisinį režimą. Skiriant sankciją pareiškėjai pagrįstai taikytas naujos redakcijos TVVPĮ. Garbės teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Ataskaitos Nr. 1 surašymo metu galiojusia materialine teise, tačiau nuobaudą skyrė pagal naująją TVVPĮ redakciją, kadangi ankstesnės redakcijos įstatymas numatė tik vieną sankciją - licencijos atėmimą, o naujasis įstatymas yra švelninantis atsakomybę, todėl pagrįstai taikytas sprendžiant klausimą dėl sankcijos už nustatytus pažeidimus. Pareiškėjos drausmės byla Garbės teisme buvo išnagrinėta ir 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimas priimtas nepažeidžiant procedūrų. Sprendimas savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojo ne visiškai naujas TVVPĮ, o tik nauja šio įstatymo redakcija, kuri reglamentavo turto vertintojų atsakomybę už turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Iki 2012 m. gegužės 1 d. atsakomybės turto vertintojui už teisės aktų, reglamentuojančių turto vertintojų veiklą, taikymo tvarka buvo numatyta Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo taisyklėse, patvirtintose finansų ministro 2003 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1K-114. Remiantis minėtų taisyklių 20.3 punktu, vienintelė atsakomybės forma turto vertintojui buvo jam išduoto kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimas. Tuo tarpu 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujai TVVPĮ redakcijai, buvo nustatytos švelnesnės atsakomybės formos - pastaba, papeikimas, kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas arba kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimas. Todėl ir iki 2012 m. gegužės 1 d., kai įsigaliojo nauja TVVPĮ redakcija, ir po jos įsigaliojimo turto vertintojams, pažeidusiems teisės aktus, reglamentuojančius turto vertintojų veiklą, buvo taikomos atitinkamos poveikio priemonės, pasikeitė tik jų forma ir rūšys. Garbės teismas nagrinėja vertintojų drausmės bylas ir už TVVPĮ, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Metodikos ir Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso (toliau - Etikos kodeksas) pažeidimus skiria vieną iš TVVPĮ 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų drausminių nuobaudų. Skirtingai nei skunde nurodo pareiškėja, Garbės teismas nepripažino Ataskaitų neteisėtomis. Garbės teismas išnagrinėjo jam pateiktus rašytinius dokumentus ir konstatavo, kad atlikdama vertinimus ir rengdama ataskaitas pareiškėja pažeidė imperatyvias TVVPĮ ir Metodikos nuostatas. Išvadą dėl ataskaitų trūkumų ir atitikties TVVPĮ ir Metodikai Garbės teismui pateikė kompetentinga institucija – Tarnyba. Todėl nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad nebuvo pagrindo drausminei atsakomybei kilti. Tarnyba kreipėsi į Garbės teismą dėl drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo iš karto, kai pagal kompetenciją įvertino ataskaitų atitiktį teisės aktų reikalavimams, todėl nepraleido TVVPĮ nustatyto 10 darbo dienų termino. Tarnyba 2012 m. rugsėjo 18 dieną gavo 2012 m. rugsėjo 12 dienos kreipimąsi iš VMI dėl ataskaitų atitikties TVVPĮ nustatytiems reikalavimams, kurį išnagrinėjo pagal kompetenciją ir Viešojo administravimo įstatyme nustatytus prašymų nagrinėjimo terminus (20 darbo dienų), įvertino ataskaitų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir pateikė 2012 m. spalio 16 d. išvadą VMI. Tarnyba turėjo pareigą įsitikinti gautos informacijos pagrįstumu ir motyvuotai atsakyti į VMI užklausą. Įstatymas įpareigoja atsakovę kreiptis į Garbės teismą su teikimu iškelti asmeniui drausmės bylą per nurodytą terminą, kai yra nustatytas pakankamas pagrindas įtarti, jog buvo padaryti pažeidimai, už kuriuos galėtų būti taikoma TVVPĮ nustatyta drausminė atsakomybė. Atsakovė nėra įgaliota kreiptis į Garbės teismą, nepatikrinusi gautos informacijos turinio, kadangi toks kreipimasis būtų pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu. Aktas, kuriuo taikomos sankcijos (arba kurio pagrindu taikomos sankcijos), gali būti priimtas tik nustačius ir įrodžius padarytą teisės pažeidimą ir negali būti pagrįstas formaliais kriterijais. Siekdama išsiaiškinti, ar tikrai ir kokio masto pažeidimas galėjo būti padarytas, Tarnyba taip pat pasinaudojo TVVPĮ suteikta teise gauti iš pareiškėjos rašytinius paaiškinimus ir kitą su ataskaitų rengimu susijusią informaciją. Nuo informacijos iš VMI gavimo dienos ir kreipimosi į Garbės teismą dienos nepraėjo neprotingai ilgas laikotarpis. Pažymi, kad Tarnyba, kreipdamasi į Garbės teismą su teikimu dėl drausmės bylos iškėlimo, kartu turi pateikti ir išvadą dėl turto arba verslo vertintojo veiksmų, kurioje nurodo, kokius TVVPĮ arba Metodikos pažeidimus turto arba verslo vertintojas galimai padarė. TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatytas 10 darbo dienų terminas yra skirtas asmens skundo / paklausimo nagrinėjimo metu gautai informacijai apibendrinti ir parengti išvadą bei teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo. Atsakovė išvadą pagal VMI paklausimą pateikė 2012 m. spalio 16 d., todėl būtent ši data laikytina diena, kada buvo įsitikinta, kad rengiant ataskaitas galimai buvo padaryti TVVPĮ pažeidimai. Tarnyba į Garbės teismą su teikimu dėl drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo kreipėsi 2012 m. spalio 29 d., t. y. praėjus 9 darbo dienoms nuo informacijos gavimo (įsitikinimo jos pagrįstumu) dienos. Pareiškėja nepasinaudojo jai suteikta teise pateikti Garbės teismui išsamius paaiškinimus. Vertintojų drausmės bylų nagrinėjimo procedūrą reglamentuoja Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatai, patvirtinti finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192 (toliau – Nuostatai). Pagal Nuostatų 23 punktą, jeigu vertintojas negali dalyvauti Garbės teismo posėdyje dėl sveikatos priežiūros įstaigos nustatytos vertintojo ligos, jo šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirties arba staiga susidariusios pavojingos jų gyvybei būklės, jis iki Garbės teismo posėdžio pradžios turi pateikti paaiškinimą ir minėtas aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Į 2012 m. gruodžio 4 d. vykusį Garbės teismo posėdį pareiškėja neatvyko dėl 2012 m. lapkričio 10 d. patirtos traumos, apie kurią UAB „Auditas ir konsultacijos“ informavo atsakovę 2012 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 148. Atsižvelgdamas į tai Garbės teismas atidėjo drausmės bylos nagrinėjimą. Į 2012 m. gruodžio 21 d. vykusį Garbės teismo posėdį pareiškėja taip pat neatvyko, tačiau iki numatytos posėdžio datos nepateikė raštu savo neatvykimo priežastis paaiškinančių dokumentų. Nuostatų 24 punkte nustatyta, kad jeigu vertintojas neatvyksta į Garbės teismo posėdį antrą kartą iš eilės (kai prieš tai Garbės teismo posėdis buvo atidėtas dėl vertintojo neatvykimo), drausmės byla gali būti nagrinėjama vertintojui nedalyvaujant. Atsižvelgdamas į tai Garbės teismas pareiškėjos drausmės bylą išnagrinėjo 2012 m. gruodžio 21 d. vykusio posėdžio metu, tačiau pareiškėjai sutikus pirmiausia susiekė su ja telefonu ir išklausė jos paaiškinimus dėl Ataskaitos Nr. 1 ir Ataskaitos Nr. 2 rengimo. Pareiškėja dar iki drausmės bylos nagrinėjimo Garbės teismo posėdžiuose turėjo teisę susipažinti su drausmės bylos medžiaga, gauti išrašus ir nuorašus, taip pat teikti raštu Garbės teismui paaiškinimus dėl išvadoje nustatytų Ataskaitų trūkumų. Apie teisę susipažinti su drausmės bylos nagrinėjimo medžiaga pareiškėja buvo informuota 2012 m. lapkričio 6 d. ir 2012 m. gruodžio 4 d. raštais, tačiau pareiškėja minėtomis savo teisėmis nepasinaudojo. Todėl nepagrįstas ir atmestinas yra pareiškėjos skunde nurodytas argumentas, kad nuobauda jai buvo paskirta nesuteikus galimybės būti išklausytai. Pareiškėjos neatvykimas į teismo posėdžius ir nepasinaudojimas teise teismui pateikti papildomus paaiškinimus ir rašytinius atsikirtimus laikytinas nepakankamu rūpinimusi bylos eiga, o toks vėlesnis pretenzijų reiškimas vertintinas kaip galimas piktnaudžiavimas procesu. Nepagrįstas ir atmestinas yra ir pareiškėjos argumentavimas, kad jai turėjo būti suteikta galimybė pasisakyti dėl siūlomos skirti drausminės nuobaudos ir jos proporcingumo. Pagal Nuostatų 33 punktą, sprendžiant klausimą dėl drausminės nuobaudos vertintojui skyrimo Garbės teismo posėdžio patalpose lieka tik Garbės teismo nariai. Garbės teismo sprendimą (rezoliucinę dalį) suformuluoja ir už jį balsuoti siūlo Garbės teismo pirmininkas. Garbės teismas sprendimą, kokią drausminę nuobaudą konkrečiu atveju skirti, priima balsuodamas uždarame posėdyje. Nuostatai nenumato galimybės vertintojui dalyvauti ar klausytis Garbės teismo narių pasitarimo. Nesutikdamas su paskirta drausmine nuobauda, vertintojas turi teisę skųsti Garbės teismo sprendimą teismui. Ataskaita Nr. 2 parengta nesilaikant imperatyvių įstatymų nuostatų, todėl nuobauda pareiškėjai skirta pagrįstai. Pareiškėja nepagrįstai savo pareigų neįvykdymą sieja su vertinimo užsakovo veiksmais. Pareiga ataskaitoje nurodyti TVVPĮ numatytą informaciją yra ne vertinimo užsakovo, o vertintojo pareiga, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėja turėjo pati surinkti informaciją apie valdymo teisę ir savininkus, minėtas sąlygas ir aplinkybes, informaciją apie tai, ar tarp užsakovo ir vertinimo įmonės ar kitų asmenų kilo ginčas dėl vertės nustatymo. Kadangi pareiškėja šių pareigų neįvykdė, Garbės teismas konstatavo, kad pareiškėja Ataskaitą Nr. 2 parengė pažeisdama TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 6, 10 ir 14 punktų reikalavimus, o tai, kad pareiškėja savo pareigos įvykdymą sąmoningai perkėlė vertinimo užsakovui, Garbės teismas įvertino kaip Etikos kodekse įtvirtintų sąžiningumo ir profesionalumo principų pažeidimą. Dėl pareiškėjos teiginių, kad ataskaita turėtų būtų laikoma konsultacinio pobūdžio dokumentu, už kurios parengimą drausminė atsakomybė nekyla, paaiškina, kad ataskaitoje privalo būti nurodyti visi pagal TVVPĮ 22 straipsnį privalomi duomenys, nes pagal šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalį ataskaita laikoma neteisinga, jeigu ji neatitinka šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Įstatymo prasme neteisingos ataskaitos parengimas sukelia neigiamas pasekmes vertinimo užsakovui, nes tokiu dokumentu negalima remtis priimant sprendimus (sudarant paskolos sutartis, apskaičiuojant mokesčių dydį ir kt.). Todėl už neteisingos ataskaitos parengimą ir neigiamų pasekmių užsakovui sukėlimą yra taikoma atsakomybė. Dokumentai, įforminti kaip turto arba verslo vertinimo ataskaitos, turi tokioms ataskaitoms suteikiamą teisinę galią, kol nėra panaikinami, o už netinkamą ataskaitų parengimą, turintį drausminio nusižengimo požymių, taikytina drausminė atsakomybė. Turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta nustatyta tvarka. Pareiškėja pagal savo kompetenciją turėjo teisę parengti informacinio ar konsultacinio pobūdžio dokumentą, susijusį su vertinamais objektas, tačiau savo vertinimus ir išvadas įformino kaip ataskaitas, o joms yra taikomi griežti teisėtumo standartai. Priešingu atveju prisidengiant argumentais, kad ataskaitų trūkumai daro jas „nebe ataskaitomis“ ir todėl už nustatytus pažeidimus negalima taikyti drausminės atsakomybės, iškiltų situacija, kad visais atvejais konstatavus ataskaitų rengimo pažeidimus atsakingi asmenys liktų nenubausti. Pareiškėja, kaip atitinkamą kvalifikaciją turintis asmuo, turėjo teisę ir pareigą nuspręsti, kokius veiksmus (vertinimą ar rinkos tyrimą) atlikti ir kokios teisinės galios dokumentu (vertinimo ataskaita ar paprastu raštu) juos įforminti. Pareiškėja už imperatyvių TVVPĮ ir Metodikos reikalavimų rengiant ataskaitas nesilaikymą privalo prisiimi kylančius teisinius padarinius. Pareiškėjai už padarytus pažeidimus švelniausia drausminė nuobauda negalėjo būti paskirta, kadangi pareiškėja pažeidė ne tik turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, bet ir Etikos kodekso normas. Aplinkybės dėl nuobaudos dydžio pagrįstumo nėra nuginčytos, todėl teigtina, kad Garbės teismas tinkamai įvertino atsakovės išvadoje pateiktą informaciją ir priėmė tinkamą sprendimą dėl pareiškėjai skirtinos drausminės nuobaudos dydžio. Ta aplinkybė, kad drausminė nuobauda pareiškėjai skirta pirmą kartą, neįpareigoja Garbės teismo taikyti pačią švelniausią nuobaudą. Vadovaujantis TVVPĮ 29 straipsnio 4 dalimi, nuobaudos paskyrimas ir sprendimas dėl nuobaudos griežtumo yra Garbės teismo diskrecija. Būtent Etikos kodekso normų pažeidimas sudaro pagrindą netaikyti pačios švelniausios drausminės nuobaudos. Skirdamas nuobaudą pareiškėjai Garbės teismas siekė apginti viešąjį interesą ir kartu atsižvelgė į pareiškėjos padarytų pažeidimų mastą bei padarinius. Vertinimo veikla yra profesinė veikla, todėl jai taikomi griežtesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai. Pareiškėjos padaryti pažeidimai yra pakankamai rimti, todėl jai negalėjo būti skirta pati švelniausia drausminė nuobauda. Maža to, rengdama ataskaitas pareiškėja nesilaikė ir Etikos kodekso normų, todėl jai pagrįstai skirtas papeikimas. Prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9Teismo posėdyje atstovai palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir prašymą. Papildomai paaiškino, kad, pirmą kartą neįvykus Garbės teismo posėdžiui, pareiškėja buvo informuota apie tai, kad drausmės byla gali būti išnagrinėta jai nedalyvaujant, apie galimybę susipažinti su bylos medžiaga, teikti paaiškinimus. Pati pareiškėja inicijavo, kad Garbės teismo posėdžio laiku su ja būtų susiekta telefonu, todėl pareiškėjos skunde teismui keliami procedūriniai pažeidimai, kai su ja buvo susiekta telefonu, vertintini kaip piktnaudžiavimas procesu. Nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad TVVPĮ iki 2012 m. gegužės 1 d. nenustatė turto vertintojų drausminės atsakomybės. Nurodė TVVPĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo taisykles, patvirtintas finansų ministro 2003 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1K-114). Atkreipė dėmesį, kad Garbės teismo sprendimu pareiškėjai drausminė nuobauda paskirta už pažeidimus rengiant dvi vertinimo ataskaitas. Viena ataskaita parengta po 2012 m. gegužės 1 d., ją rengdama pareiškėja nesilaikė TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies, 6, 10 ir 14 punktų reikalavimų, padarė kitus pažeidimus. Prašė nevertinti pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose nurodomų argumentų dėl Tarnybos pozicijos kitų turto vertinimo ataskaitų atvejais, nes jie visiškai nesusiję su nagrinėjama byla. Nurodė, kad Tarnyba gavo ir kitus prašymus dėl pareiškėjos atliktų vertinimų, Tarnyba kreipėsi į Garbės teismą, kuris 2013 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. GT-44(13)-S paskyrė pareiškėjai drausminę nuobaudą (dėl to Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra administracinė byla, proceso Nr. 3-61-3-0284-2013-5). Taip pat Tarnyba šiuo metu nagrinėja ir kitus prašymus dėl pareiškėjos atliktų vertinimų. Pažymėjo, kad Garbės teismo narių skyrimo tvarka yra reglamentuota TVVPĮ 28 straipsnyje. Finansų ministras 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1K-244 paskyrė Garbės teismo narius ir patvirtino teismo personalinę sudėtį. Pareiškėja nesuformulavo prašymo tikrinti šio teisės akto teisėtumą. Tarnyba pažymėjo, kad nors Metodika ir leido rengti glaustas turto vertinimo ataskaitas, tačiau tai neatleido vertintojo nuo pareigos parengti vertinimo ataskaitą, nurodytą TVVPĮ 23 straipsnyje. Dėl formulių nurodymo pažymėjo, kad turto vertinimo ataskaitose neužtenka nurodyti formules ir gautus rezultatus. Rėmėsi TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostata (galiojusia iki 2012 m. gegužės 1 d.). Teigė, kad pareiškėjos pateikiamos Europos vertinimo standartų citatos nepaneigia turto vertintojo pareigos laikytis įstatyme nustatytų reikalavimų. Nesutiko su pareiškėjos argumentais dėl to, kad turto vertintojams nepateikta metodika, kaip turėtų būti pateikiami skaičiavimai. Paaiškino, kad Tarnyba nuolat gauna turto arba verslo vertintojų paklausimus, kuriuose prašoma paaiškinti teisės aktuose nurodytus reikalavimus ataskaitoms ar vertinimo procedūroms, Tarnyba teikia konsultacinius paaiškinimus. Iki 2012 m. gegužės 1 d. turto vertintojai Tarptautiniais vertinimo standartais vadovautis turėjo tik tiek, kiek jie neprieštaravo nacionalinės teisės normoms. Garbės teismas nesprendė klausimo, kiek parengtos ataskaitos atitinka tarptautinius vertinimo standartus, o vertino tik ataskaitų atitiktį TVVPĮ. Nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad vertinimo ataskaitos yra galiojančios. Pagal TVVPĮ 25 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.), ginčai dėl turto vertinimo (ir dėl turto vertės) sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka. Garbės teismas neturi teisės kvestionuoti turto vertinimo ataskaitose nustatyto turto vertės dydžio. Nesutiko, kad Garbės teismas konstatavo tik formalius pažeidimus. Garbės teismas nustatė TVVPĮ, Metodikos, Etikos kodekso nuostatų pažeidimus. Konstatavo, kad nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų akto panaikinimo pagrindų. Prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Atsakovės atstovas Steponas Deveikis teismo posėdyje paaiškino, kad priimant Garbės teismo sprendimą jis buvo Garbės teismo nariu ir jam yra žinoma, kad posėdžio metu Garbės teismo nariai telefonu bendravo su pareiškėja. Palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus dėl vertintų ataskaitų žemos kokybės.

10Skundas tenkinamas iš dalies.

11Pareiškėja ginčija Garbės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą „Dėl drausminės nuobaudos A. K. skyrimo“ Nr. GT-14(12)-S (t. I, b. l. 9–18) Šiame Sprendime nurodoma, kad Garbės teismas 2012 m. spalio 29 d. gavo Tarnybos 2012 m. spalio 29 d. teikimą Nr. GT-18(12)-T iškelti pareiškėjai drausmės bylą ir Tarnybos 2012 m. spalio 29 d. išvadą Nr. GT-18(12)-1 „Dėl turto ir verslo vertintojos A. K. veiksmų rengiant UAB „Kauno telestatyba“ verslo vertinimo ataskaitą 37/2048(Kau):12 ir Turto vertinimo ataskaitą Nr. 37/2111(Kau):12“. Garbės teismas nutarė skirti A. K. TVVPĮ 29 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytą drausminę nuobaudą – papeikimą.

12Nustatyta, kad VMI 2012 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. (24.6-31-5)-R-7723 (t. I, b. l. 108) pranešė Tarnybai, kad mokestiniuose ginčuose su VMI yra pateiktos UAB „Auditas ir konsultacijos“ turto vertinimo ataskaitos Nr. 37/2111(Kau):12 ir 37/2048A(Kau):12. VMI prie šio rašto pateikė ir ataskaitas. Rašte nurodė, kad vadovaujasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 33 straipsnio 1 punktu, finansų ministro 2012 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1K-116 patvirtintų nuostatų 9.3 punktu ir prašo įvertinti, ar siunčiamos ataskaitos atitinka TVVPĮ nustatytus reikalavimus. Nustatyta, kad šių ataskaitų rengėja buvo turto ir verslo vertintoja A. K.

13MAĮ 33 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę gauti iš asmenų, tarp jų iš kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų, funkcijoms atlikti reikiamus duomenis ir dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie to arba kito asmens turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą, naudotis savo ir kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų, duomenų bazių informacija. Minėtu finansų ministro įsakymu patvirtintų Tarnybos nuostatų 9.3. punkte nustatyta, kad Tarnyba nagrinėja paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties TVVPĮ nustatytiems reikalavimams.

14Tarnyba, gavusi VMI raštą, 2012 m. spalio 2 d. raštu Nr. T(1.13)A2-241(12), (t. II, b. l. 2–4) kreipėsi į A. K. su detaliu prašymu pateikti paaiškinimus bei informaciją dėl dviejų ataskaitų (persiųstų VMI raštu).

15A. K. 2012 m. spalio 8 d. raštu Nr. 130 (t. II, b. l. 5–6) pateikė atsakymą į Tarnybos pateiktus klausimus dėl dviejų ataskaitų ir papildomai pateikė 2012 m. sausio 12 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 12/01-03A nuorašą, 2012 m. sausio 16 d. dokumentų perdavimo-priėmimo akto nuorašą, UAB „Kauno telestatyba“ turto apžiūros akto nuorašą, 2012 m. birželio 15 d. atlygintinų paslaugų sutarties Nr. 12/06-31 nuorašą, 2012 m. birželio 15 d. dokumentų perdavimo-priėmimo akto nuorašą, VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro viešai skelbiamą informaciją apie UAB „Global petroleum“ (šie priedai yra t. II, b. l. 8–29).

16Tarnyba 2012 m. spalio 16 d. raštu Nr. T(1.13)A2-291(12) pranešė VMĮ (į 2012 m. rugsėjo 12 d. raštą), kad įvertino pagal kompetenciją ataskaitas ir teikia nuomonę dėl ataskaitų atitikties teisės aktų reikalavimams. Šio rašto kopija pateikta A. K. ir UAB „Auditas ir konsultacijos“ (pareiškėja buvo šios bendrovės vertintoja).

17Šiame rašte Tarnyba išdėstė savo nuomonę, kad UAB „Kauno telestatyba“ verslo vertinimo ataskaita parengta iki naujos TVVPĮ redakcijos įsigaliojimo (iki 2012 m. gegužės 1 d.). Ataskaita vertinama pagal tos ataskaitos metu galiojusio TVVPĮ nuostatas. Taip pat nurodyta, kad vertindamas turtą vertintojas privalėjo vadovautis ir Turto vertinimo metodika, patvirtinta Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244. Tarnybos nuomone, vertinamoji ataskaita neatitiko TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų, 7 punkto reikalavimų, 10 punkto reikalavimų. Nurodoma, kad vertintoja galimai nesilaikė Turto vertinimo metodikos 18 punkte nustatyto reikalavimo apžiūrėti vertinamą turtą, nes neapžiūrėtas UAB „Šviesolaidis“, UAB „Optiniai ryšiai, UAB „Kauno telestatyba“ kilnojamas ir nekilnojamas turtas. Nurodoma, kad vertintojos parengti vertinimo dokumentai neatitiko Turto vertinimo metodikos 82 ir 83 punktų reikalavimų. Dėl turto vertinimo ataskaitos Nr. 37/2111(Kau):12 paaiškino, kad ji parengta jau galiojant naujos redakcijos TVVPĮ ir Metodikai (patvirtinta finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159). Tarnybos nuomone, ataskaita galimai neatitinka TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 4 punkte, 10 punkte ir 14 punkte nustatytų reikalavimų. Turto vertintoja galimai nesilaikė TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 9 punkte ir Metodikos 31 punkte įtvirtinto reikalavimo apžiūrėti vertinamą turtą. Pažymėta, kad ataskaitoje yra netikslumų (pavyzdžiui, ataskaitos 1, 3, 4 puslapiuose nurodant vertinamo objekto pavadinimą), netikslumai gali būti tikslinami Metodikos 51–53 punktuose nustatyta tvarka. Rašte nurodoma, kad Tarnyba kreipsis į Garbės teismą dėl drausmės bylos vertintojai iškėlimo. Rašte pažymima, kad iškilę ginčai dėl turto vertinimo sprendžiami šalių susitarimu arba teismine tvarka (TVVPĮ 25 straipsnis ir naujos redakcijos 23 straipsnio 2 dalis). Todėl Tarnyba nevertino, ar ataskaitose nustatytos verslo rinkos vertės yra pagrįstos.

18Tarnyba 2012 m. spalio 29 teikimu Nr. GT-18(12)-T „Dėl drausmės bylos iškėlimo“ (toliau – Teikimas), vadovaudamasi TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalimi, teikė Garbės teismui iškelti drausmės bylą A. K. Prie Teikimo pridėta Tarnybos 2012 m. spalio 29 išvada Nr. GT-18(12)-1 „Dėl turto ir verslo vertintojos A. K. veiksmų rengiant UAB „Kauno telestatyba“ verslo vertinimo ataskaitą Nr. 37/2048A(Kau):12 ir Turto vertinimo ataskaitą Nr. 37/2011 (Kau):12“ (toliau – Išvada), taip pat pridėtas VMI 2012 m. rugsėjo 12 d. raštas ir kiti Tarnybos raštai.

19Išvadoje (t. II, b. l. 35–39) konstatuojami teisės aktų pažeidimai, kuriuos nustatė Tarnyba dėl abiejų ataskaitų, įvertinami pareiškėjos teikti paaiškinimai. Konstatuojama, kad vertintoja A. K., rengdama Ataskaitą Nr. 1, nesilaikė TVVPĮ (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) 23 straipsnio 2 dalies 2, 7, 10 punktų bei Metodikos (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) 18, 82 ir 83 punktų nuostatų reikalavimų; rengdama Ataskaitą Nr. 2 nesilaikė TVVPĮ įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. gegužės 1 d.) 22 straipsnio 4 dalies 4, 6, 10, 14 punktų ir Metodikos 31.1 punkto nuostatų reikalavimų, neišsamiai aprašė vertintą verslą, todėl tik iš dalies įvykdė TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 12 punkto ir Metodikos 28 punkto reikalavimus.

20Drausmės byla pareiškėjai buvo iškelta Garbės teismo parengiamojo posėdžio 2012 m. lapkričio 6 d. protokoliniu nutarimu, bylos nagrinėjimas paskirtas 2012 m. gruodžio 4 d., nutarta kviesti į posėdį A. K..

21Pareiškėjai 2012 m lapkričio 6 d. raštu Nr. T(1.13)A2-366(12), siunčiant jį į jos darbo vietą (UAB „Auditas ir konsultacijos“), pateiktas pranešimas apie drausmės bylos iškėlimą, pranešime nurodoma, dėl kokių ataskaitų rengimo iškelta drausmės byla, nurodoma, kada ir kur įvyks teismo posėdis, nurodoma, kaip reikia pranešti, jeigu vertintojas negali dalyvauti teismo posėdyje, nurodoma, kokiais atvejais byla gali būti nagrinėjama vertintojui nedalyvaujant, o taip pat nurodyta, kad vertintojas gali susipažinti su drausmės bylos medžiaga, gauti išrašus ir nuorašus, dalyvauti posėdyje vienas arba su gynėju, teikti paaiškinimus (t. II, b. l. 42).

22UAB „Auditas ir konsultacijos“ 2012 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 148 (t. II, b. l. 43), kurį pasirašė laikinai einanti vadovės pareigas, raštas adresuotas Garbės teismui, pateikiama informacija, kad pareiškėja patyrė traumą ir negalės dalyvauti Garbės teismo posėdyje, taip pat pateikiama informacija, kad pareiškėja (ir jos asistentas) yra pasiruošę atsakyti į Garbės teismo narių klausimus Garbės teismo posėdžio metu telefonu. Nurodyti asmenų telefonų numeriai. Pridėti dokumentai apie pareiškėjos sveikatos sutrikimą.

23Garbės teismo posėdis vyko 2012 m. gruodžio 4 d., jame svarstytas turto vertintojos A. K. drausmės bylos nagrinėjimas, buvo nutarta Garbės teismo posėdį atidėti 2012 m. gruodžio 20 d. (t. II, b. l. 45).

24Tokiu pačiu būdu kaip ir pirmąjį kartą pareiškėjai buvo išsiųstas pranešimas apie drausmės bylos nagrinėjimą 2012 m. gruodžio 4 d. raštu, raštą siunčiant į UAB „Auditas ir konsultacijos“ (t. II, b. l. 46).

25Garbės teismo posėdis įvyko 2012 m. gruodžio 20 d. (t. II, b. l. 47–49). Iš posėdžio protokolo matyti, kad su pareiškėja buvo bendraujama telefonu. Pareiškėja atsakė į Garbės teismo narių pateiktus klausimus, paaiškino apie nustatytus pažeidimus, nurodė, kur ataskaitose ar kituose dokumentuose yra reikalaujama informacija. Garbės teisme buvo nubalsuota, kad pareiškėjai būtų skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Pareiškėja telefonu supažindinta su tokiu sprendimu.

26Nuo 2012 m. gruodžio 4 d. kvietimo išsiuntimo iki posėdžio iš pareiškėjos ar UAB „Auditas ir konsultacijos“ nebuvo gauti jokie prašymai.

27UAB „Auditas ir konsultacijos“ 2012 m. gruodžio 31 d. raštu paprašė Garbės teismo pateikti visą nagrinėtos bylos medžiagą (t. II, b. l. 50). Tarnyba 2013 m. sausio 10 d. raštu Nr. T(1.13)A2-25(13) pateikė UAB „Auditas ir konsultacijos“ 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. GT-14(12)-S kopiją ir visą bylos medžiagą (t. II, b. l. 51–52). A. K. Garbės teismo sprendimas išsiųstas 2013 m. sausio 10 d. raštu Nr. T(1.13)A2-23(13) (t. II, b. l. 53).

28Skundžiamame Garbės teismo sprendime aprašomos faktinės aplinkybės, jos įvertinamos atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir daroma išvada, kad rengdama Ataskaitą Nr. 1 pareiškėja pažeidė TVVPĮ (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktus ir 12 straipsnio 2 punkte nustatytus principus, Metodikos 33, 82 ir 83 punktų reikalavimus; rengdama Ataskaitą Nr. 2 pareiškėja pažeidė TVVPĮ (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. gegužės 1 d.) 22 straipsnio 4 dalies 6, 10 ir 14 punktų reikalavimus ir tik iš dalies įvykdė šio straipsnio 4 dalies 12 punkto ir Metodikos 28 punkto reikalavimus, o taip pat ir Etikos kodekse įtvirtintus sąžiningumo ir profesionalumo principus. Garbės teismas sprendime pateikė motyvus ir dėl drausminės nuobaudos parinkimo. Nurodė, kad vertinimo veikla vertintojui yra profesinė veikla, todėl vertinimas turi būti atliekamas pagal šiai profesijai taikomus reikalavimus. Tokios profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Nurodė, kad Garbės teismas įvertina padarytų pažeidimų pobūdį ir daro išvadą, kad pareiškėjai negali būti taikoma pati švelniausia nuobauda – pastaba, todėl skiriama TVVPĮ 29 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta drausminė nuobauda – papeikimas.

29Pareiškėja ginčija Garbės teismo sprendimą dėl jo esmės ir taip pat dėl procedūrinių terminų pažeidimo bei dėl procedūrų pažeidimo.

30Dėl terminų. TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Garbės teismui rašytinį teikimą iškelti vertintojui drausmės bylą pagal esamą informaciją apie nurodytus 1 dalyje pažeidimus per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo (paaiškėjimo) dienos parengia Priežiūros įstaiga. Šiuo atveju VMI 2012 m. rugsėjo 12 d. raštas (t. I, b. l. 108) su pateikiamomis dviem ataskaitomis negali būti vertinamas kaip informacija apie pažeidimus, nes šiame rašte jokie pažeidimai nėra konstatuojami, o tik prašoma Tarnybą įvertinti teikiamas ataskaitas. Ataskaitos pridėtos prie rašto, tačiau VMI nenurodė nei vieno nors tik įtariamo pažeidimo. Todėl, gavus šį raštą, jokia informacija apie pažeidimus nebuvo gauta. Kaip matyti iš aprašytos bylos medžiagos, Tarnyba pradėjo tyrimą ir 2012 m. spalio 2 d. pateikė pareiškėjai klausimus, prašė paaiškinimo. Pareiškėja atsakė į klausimus 2012 m. spalio 12 d., pateikė dokumentus, kurie, jos manymu, įrodo, kad jokie pažeidimai negali būti nustatyti. Tik 2012 m. spalio 16 d. Tarnybos rašte yra nurodoma, kokie galimi pažeidimai gali būti nustatyti. Teikimas su Išvada surašomi 2012 m. spalio 29 d., o Išvadoje jau konstatuojami padaryti pažeidimai. Todėl skaičiuojant nuo 2012 m. spalio 16 d., Teikimas išsiųstas būtent 10-tą darbo dieną, t. y. nepažeidžiant TVVPĮ nustatyto termino.

31Dėl sudarymo galimybės pareiškėjai būti išklausytai. TVVPĮ 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad: „Turto arba verslo vertintojų garbės teismas turi priimti sprendimą per ne ilgiau kaip 60 dienų nuo drausmės bylos turto arba verslo vertintojui iškėlimo dienos. Jeigu Turto arba verslo vertintojų garbės teismas per ne ilgiau kaip 60 dienų nuo drausmės bylos turto arba verslo vertintojui iškėlimo dienos nepriima sprendimo, turto arba verslo vertintojo drausmės byla laikoma nutraukta <...>“. Tai reiškia, kad Garbės teismą TVVPĮ riboja laike ir byla negali būti atidedama neapibrėžtam laikui. TVVPĮ 28 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Garbės teismas veikia vadovaudamasis finansų ministro patvirtintais šio teismo nuostatais. Šio straipsnio 5 dalyje nustatytos Garbės teismo pareigos, viena jų – kviesti turto arba verslo vertintojus dalyvauti Garbės teismo posėdžiuose nagrinėjant jų drausmės bylas. Šiuo atveju pareiškėja du kartus buvo kviečiama dalyvauti Garbės teismo posėdyje, nepaisant to, kad kvietimai buvo siunčiami į pareiškėjos darbo vietą (UAB „Auditas ir konsultacijos“), iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja abiem atvejais žinojo apie drausmės bylos nagrinėjimą, todėl jai buvo suteikta galimybė teikti Garbės teismui bet kokią papildomą medžiagą, paaiškinimus, taip pat pareiškėja dar iki 2012 m. gruodžio 20 d. posėdžio turėjo galimybę gauti visą bylos medžiagą, kaip ji buvo gauta jau po sprendimo priėmimo – paprašius UAB „Auditas ir konsultacijos“ visa medžiaga buvo pateikta (t. II, b. l. 50–52), todėl buvo galimybė gauti ir Teikimą, ir Išvadą dar iki pirmojo posėdžio. Taip pat pareiškėja turėjo galimybę atsakyti į visus keliamus klausimus, kaip pareiškėja atsakė Tarnybai 2012 m. spalio 12 d., tuomet pareiškėja pateikė ir visus papildomus dokumentus, kuriais ji grindė savo atsakymus. Be to, išsiuntus pareiškėjai antrąjį kvietimą į antrą posėdį 2012 m. gruodžio 20 d. (t. II, b. l. 46) tokiu pačiu būdu, kaip ir pirmąjį kvietimą, iš pareiškėjos ar iš UAB „Auditas ir konsultacijos“ nebuvo gauta jokios informacijos apie pareiškėjos negalėjimą dalyvauti posėdyje, kaip tai nustato Nuostatų 23 punktas (finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192 patvirtinti Garbės teismo nuostatai). Tik gavus tokį pranešimą, posėdis gali būti atidėtas. Pirmuoju atveju posėdis ir buvo atidėtas, nors pranešimą apie pareiškėjos patirtą traumą pateikė UAB „Auditas ir konsultacijos“ laikinai einanti pareigas vadovė. Bendrovės vadovė turėjo galimybę pateikti ir pateikė pareiškėjos medicininius dokumentus (t. II, b. l. 43–44), todėl Garbės teismas turėjo pagrindą manyti, kad ir antrą kartą gali būti pateikiamas toks pats prašymas. Tokiu atveju Nuostatų 24 punktas leidžia nagrinėti bylą vertintojui nedalyvaujant. Ir galiausiai, viso Garbės teismo posėdžio metu pareiškėja bendravo su garbės teismo nariais telefonu, iš 2012 m. gruodžio 20 d. protokolo Nr. GT-13(12)-P matyti, kad pareiškėjai buvo užduodami konkretūs klausimai, į kuriuos ji teikė atsakymus, paaiškindama prašomas paaiškinti aplinkybes. Skiriant nuobaudą ir svarstant dėl nuobaudos pareiškėja bet kuriuo atveju nebūtų dalyvavusi, nes Garbės teismo sprendimas priimamas taip, kaip nustato Nuostatų 33 punktas, nedalyvaujant nei vertintojui, nei kitiems asmenims, išskyrus Garbės teismo narius.

32Pareiškėja turėjo teises, kurios nurodytos Nuostatų 26 punkte, nes turėjo galimybę gauti visą bylos medžiagą, tereikėjo paprašyti ją pateikti, taip pat pareiškėja turėjo galimybę turėti atstovą, bet šia galimybe nepasinaudojo, neteikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad nori turėti gynėją ar dėl sveikatos sutrikimo. Pareiškėja turėjo teisę teikti paaiškinimus ir žodžiu, ir raštu ir, kaip minėta, pareiškėja tokius paaiškinimus teikė ir Tarnybai, kuri paaiškinimus su priedais perdavė Garbės teismui su Teikimu (t. II, b. l. 34), taip pat pareiškėja teikė paaiškinimus žodžiu Garbės teismo posėdyje telefoninio pokalbio būdu. Pareiškėjai apie įtarimus padarius pažeidimus buvo pranešta Tarnybos 2012 m. spalio 16 d. raštu Nr. T(1.13)A2-291(12), (t. II, b. l. 30–32), iš esmės ir vėliau, surašius Išvadą, pažeidimai liko tokie patys, tik jie detaliau analizuojami, tuo metu pareiškėja buvo dar sveika (traumą patyrė 2012 m. lapkričio 10 d.), todėl iki pat drausmės bylos iškėlimo ir po to pareiškėja turėjo galimybę pateikti paaiškinimus, prieštaravimus, kurie būtų perduoti Garbės teismui. Apie drausmės bylos iškėlimą ir pareiškėjos teises pareiškėjai buvo pranešta Garbės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. raštu, į šį raštą buvo teikiamas atsakymas (dėl negalėjimo dalyvauti posėdyje, dėl paaiškinimų teikimo telefonu), todėl pareiškėja turėjo galimybę nuo 2012 m. lapkričio 6 d. rašto gavimo dienos iki pat 2012 m. gruodžio 20 d. gauti paštu visą bylos medžiagą ir paštu ar telefonu teikti paaiškinimus ar prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Minėta, kad atsižvelgdama į UAB „Auditas ir konsultacijos“ 2012 m. gruodžio 31 d. prašymą Tarnyba pateikė visą bylos medžiagą (t. II, b. l. 50–52). Atsakovės atstovai paaiškino, kad nedarbingumo laikotarpiu pareiškėja rengė kitas turto vertinimo ataskaitas, tai reiškia, jog pareiškėja turėjo galimybę gauti ir perduoti dokumentus. Šios aplinkybės pareiškėja nepaneigė, tik nurodė, kad yra didelis skirtumas tarp ataskaitos rengimo ir drausmės bylos nagrinėjimo.

33Taip pat nėra pagrindo teigti, kad iš pareiškėjos atimta teisė būti išklausytai, o dėl to Garbės teismo sprendimas pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu, dėl to, kad visus argumentus, dokumentus pareiškėja turėjo galimybę pateikti teismui, pareiškėja šia galimybe išsamiai pasinaudojo (teikė detalų skundą, dokumentus, detalius rašytinius paaiškinimus bei buvo išklausyta teismo posėdyje, turėjo atstovą).

34Dėl negalėjimo vertinti turto ir verslo vertinimo ataskaitų, kol jos nepanaikintos, nenuginčytos teisme. Tarnyba dar 2012 m. spalio 16 rašte Nr. T(1.13)A2-291(12), kurį teikė VMI ir pareiškėjai, nurodė, kad nevertino, ar UAB „Kauno telestatyba“ vertinimo ataskaitoje ir Ataskaitoje Nr. 2 nustatytos verslo rinkos vertės yra teisingos. Tačiau Tarnybai TVVPĮ 26 straipsnio 2 dalies 3 punktas suteikia teisę nagrinėti paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Aiškinant TVVPĮ nuostatas sisteminiu būdu, būtina įvertinti tai, kad TVVPĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Garbės teismas už šio įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimų standartų, Metodikos, Etikos kodekso pažeidimus turi teisę skirti vieną iš 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų drausminių nuobaudų. Taip pat 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teikimą iškelti drausmės bylą gavus informaciją apie 29 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus Garbės teismui pateikia Priežiūros įstaigai. Reiškia, priežiūros įstaiga teikime turi teisę pateikti informaciją ir apie visus kitus 29 straipsnio 1 dalyje nurodytus galimus pažeidimus, o ne vien apie 22 straipsnio reikalavimų pažeidimus. Surašydama Teikimą ir Išvadą Tarnyba neįpareigoja Garbės teismo bausti už Išvadoje nurodytus teisės aktų pažeidimus. Galutinai sprendžia Garbės teismas, kuris pagal TVVPĮ 29 straipsnio nuostatas gali vertinti bet kokius TVVPĮ ir Metodikos pažeidimus. Šioje byloje yra skundžiamas Garbės teismo sprendimas, kuriam suteikta kompetencija vertinti, ar turto vertintojas pažeidė TVVPĮ ir Metodikos nuostatas. Todėl pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, kad ataskaitų atitiktis Įstatymo ir Metodikos nuostatoms iš viso negalėjo būti vertinama.

35Dėl Ataskaitos Nr. 1. Šios ataskaitos rengimo metu galiojo kitokios redakcijos TVVPĮ. Šios redakcijos įstatymas reglamentavo turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių veiklos valstybinę priežiūrą. TVVPĮ 27 straipsnyje buvo nustatyta, kad turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių veiklos valstybinę priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas (toliau – Audito institutas). Audito instituto teisės ir pareigos buvo nustatytos įstatymo 28 straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punkte buvo nustatyta, kad Audito institutas turi teisę išduoti, panaikinti, pratęsti, sustabdyti turto vertintojų kvalifikacijos pažymėjimus ir panaikinti jų sustabdymą. Rengiant Ataskaitą Nr. 1 galiojo finansų ministro 2009 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 1K-074 patvirtinti VšĮ Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto įstatai. Audito institutas buvo pertvarkytas finansų ministro 2012 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1K-116 į biudžetinę įstaigą Turto vertinimo priežiūros tarnybą nuo 2012 m. gegužės 1 d. Audito instituto įstatų 12.3. punkte buvo nustatyta, kad ši įstaiga turi teisę išduoti, panaikinti, pratęsti, sustabdyti turto vertintojų kvalifikacijos pažymėjimus ir panaikinti jų sustabdymą (analogiškas teises turėjo Audito instituto direktorius (Įstatų 40.15. punktas) ir įstaigos taryba, tik jai suteikta teisė teikti pasiūlymus direktoriui nurodytais klausimais (Įstatų 43.3.2. punktas). Tai reiškia, kad Audito institutas sprendė klausimus dėl turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo panaikinimo. Ta teisė buvo suteikta ir TVVPĮ 28 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tuo tarpu, už kokius veiksmus galima panaikinti kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, nustatė finansų ministro 2003 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1K-114 patvirtintos Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo taisyklės (patvirtinti tokias taisykles įpareigojo Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1157 3 punktas, toliau – Taisyklės). Taisyklių 20.3. punkte (2008 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1K-071 redakcija) buvo nustatyta, kad turto vertintojo pažymėjimo galiojimas panaikinamas, jeigu turto vertintojas pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius turto vertintojų veiklą ir (arba) Turto vertintojo profesinės etikos kodeksą ir tai, remdamasis dokumentais pagrįstais asmenų skundais, patvirtina instituto atsakingas darbuotojas savo išvadoje, teikiamoje instituto direktoriui kartu su siūlymu panaikinti turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą. Taisyklių 21 punktas nustatė ir tokio klausimo svarstymo procedūras, terminus, direktorius galėjo teikti svarstyti pažymėjimo panaikinimo klausimą instituto tarybai. Taigi ir Ataskaitos Nr. 1 rengimo metu priežiūros įstaiga turėjo teisę svarstyti klausimą, ar turto vertintojas pažeidė jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, o turto vertintojo veiklą pirmiausiai reglamentavo TVVPĮ ir Metodika. Tuo tarpu turto vertinimo ataskaitos galiojimo klausimus ir ginčų sprendimo klausimus reglamentavo TVVPĮ 24 ir 25 straipsnių nuostatos, kurios nesusijusios su valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos įgaliojimais, pareigomis ir teisėmis.

36Nurodytas teisinis reglamentavimas yra tiesiogiai susijęs ir su pareiškėjos argumentais dėl negalimumo taikyti drausminę atsakomybę atgaline tvarka, nes Ataskaita Nr. 1 buvo parengta 2012 m. sausio 19 d., o nauja TVVPĮ redakcija įsigaliojo 2012 m. gegužės 1 d. Pareiškėja nurodė, kad tik naujos redakcijos įstatyme buvo numatytos turto vertintojų drausminės atsakomybės sąlygos. Byloje nustatyta, kad Garbės teismas Ataskaitą Nr. 1 vertino pagal jos rengimo metu galiojančius TVVPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimus. Procedūros metu galiojo naujos redakcijos TVVPĮ, todėl jis ir turėjo būti taikomas procedūroms. Tačiau, kaip jau minėta, vertinti, ar ataskaita parengta laikantis turto vertintojų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teisę turėjo ir iki 2012 m. gegužės 1 d. veikianti priežiūros įstaiga, kuri vėliau buvo pertvarkyta į Tarnybą. Naujos redakcijos TVVPĮ nuostatos buvo pritaikytos tik procedūroms bei drausminei nuobaudai taikyti (parinkti). Naujos redakcijos TVVPĮ 29 straipsnio 4 dalis nustatė ne tik turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo panaikinimą (teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla panaikinimą), bet ir dar tris žymiai švelnesnes nuobaudų rūšis. Pagal iki 2012 m. gegužės 1 d. veikusias TVVPĮ nuostatas, nebuvo numatyta netgi galimybė sustabdyti už TVVPĮ pažeidimus kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą (pažymėjimo galiojimas buvo sustabdomas tik nepateikus ataskaitos apie veiklą ar nekeliant kvalifikacijos, Taisyklių 17 p.). Todėl kaip švelninanti atsakomybę ir gerinanti pareiškėjos padėtį galėjo būti taikoma naujos redakcijos įstatymo nuostata dėl galimų nuobaudų. Priešingu atveju, Tarnyba turėtų spręsti dėl kvalifikacijos galiojimo panaikinimo. Kitas klausimas yra tai, ar tinkamai parinkta nuobauda, ar pakankamai ir teisingai motyvuotas tokios nuobaudos skyrimas. Dėl to bus pasisakyta atskirai.

37Dėl Garbės teismo sudėties teisėtumo. Šie pareiškėjos argumentai teisiškai nėra reikšmingi, nes pareiškėja neginčijo finansų ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1K-244 „Dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo narių skyrimo ir personalinės sudėties patvirtinimo“, šio įsakymo neginčijo ir jokios turto vertintojų asociacijos. Teisę tvirtinti Garbės teismo personalinę sudėtį finansų ministrui suteikia TVVPĮ 28 straipsnio 2 dalis.

38Dėl Garbės teismo sprendimo.

39Sprendime nurodoma, kad rengdama Ataskaitą Nr. 1 pareiškėja pažeidė TVVPĮ (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktus, 12 straipsnio 2 punkte nustatytus sąžiningumo, rūpestingumo ir profesionalumo principus, Metodikos (patvirtintos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244, galiojusios iki 2012 m. gegužės 1 d.) 33, 82 ir 83 punktų reikalavimus.

40TVVPĮ 23 straipsnio nuostatos reglamentuoja ataskaitos sudarymą, 2 dalyje nustatyta, kas turi būti ataskaitoje, t. y. norma formuluojama imperatyviai, 7 punkte nustatyta, kad turi būti nurodytos sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta, 10 punkte pasakyta, kad turi būti pateiktas turto vertės nustatymo pagrindimas. TVVPĮ 12 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vertintojas privalo sąžiningai ir rūpestingai atlikti pareigas, profesionaliai atlikti vertinimą (nustatyti principai).

41Metodikos 33 punkte nustatyta, kad vertinamo objekto ir palyginamųjų objektų charakteristikos bei skirtumai turi būti aiškiai ir suprantamai apibūdinti, taikomų koeficientų reikšmių ir kiti skaičiavimai parodomi turto įvertinimo ataskaitoje. Šis punktas yra skyriuje Palyginamosios vertės metodas ir jo taikymas. Metodikos 82 punkte nustatyta, kas turi būti nurodyta turto vertės nustatymo pažymoje, o 83 punkte – kas turi būti nurodyta turto apžiūrėjimo ir įvertinimo akte. Garbės teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra paaiškinama, kodėl konstatuojami nurodytų teisės aktų pažeidimai, nurodoma, kodėl atmetami pareiškėjos paaiškinimų argumentai. Garbės teismas pažymėjo, kad vertės nustatymo pagrindimas (formulės, skaičiavimų seka ir pan.) yra vienas esminių vertinimo procedūros elementų, nes kilus ginčui turi būti aišku, kaip apskaičiuota vertė.

42Susipažinus su Ataskaitos Nr. 1 turiniu (t. I, b. l. 109–142) darytina išvada, kad pažeidimas konstatuotas pagrįstai, nes ataskaitoje pateikiamos lentelės, kuriose nurodomas turimas turtas (iš apskaitos dokumentų). Nustatinėjama UAB „Šviesolaidis“ akcijų vertė turto požiūrio metodu. Iš pateiktų lentelių nėra galimybės nustatyti, kokiu būdu gauta valdomo turto rinkos vertė 2004 m. lapkričio 26 d. ( - ) Lt), turimų įsipareigojimų vertė ( - ) aišku tik, kad šias sumas sulyginus, lieka ( - ) Lt, tai ir laikoma turto rinkos vertė ir tuo pačiu, be jokio pagrindimo, akcijų rinkos vertė yra ( - ) Lt. Taip pat, tik pateikiant bendrovių finansinės atskaitomybės dokumentus, apskaičiuota ir UAB „Optiniai ryšiai“ ir UAB „Kauno telestatyba“ akcijų vertė. Akcijų rinkos vertės apskaičiavimas nepateikiamas. Nėra paaiškinimų, kaip visose lentelėse buvo apskaičiuotos nurodyto turto vertės. Iš sprendimo matyti, kad pareiškėja Garbės teismui aiškino, kad lentelė Nr. 2 ir Nr. 5 rodo turto rinkos vertę, kuri nustatyta taikant lyginamąjį metodą. Ir rašytiniuose paaiškinimuose teismui pareiškėja nurodė, kad šis metodas iš dalies buvo naudojamas, nors akcijos ir buvo vertinamos turto požiūrio metodu. Tačiau ataskaitoje nėra nurodyti jokie lyginamieji objektai, ko reikalauja Metodikos 33 punktas, ir vertės apskaičiavimo seka. Pareiškėja teismui aiškina, kad ji pateikė skaičiavimų formules bei juose naudojamas kintamųjų reikšmes. Tačiau Ataskaitos Nr. 1 aprašomojoje dalyje yra pateikiamos tik turto vertės skaičiavimo teorinės prielaidos, kitur jokios formulės, susijusios su konkretaus turto vertinimu (akcijomis), nėra pateikiamos, tuo labiau nėra paaiškinama, kaip buvo apskaičiuojamas gautas rezultatas (t. I, b. l. 109–142). Formulės yra pateikiamos tik Ataskaitoje Nr. 2, tačiau dėl šios ataskaitos parengimo nepateikus skaičiavimų pareiškėja nėra kaltinama. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad niekas neteikia ir niekur nėra galimybės rasti informacijos, kokio lygio, pobūdžio, apimties skaičiavimai turi būti pateikiami. Akivaizdu, kad turto vertintojui jau vien dėl jo turimos profesinės kvalifikacijos turi būti aišku, kokius skaičiavimus reikia pateikti, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo susipažinęs su ataskaita galėtų suprasti, kaip gautas vertės rezultatas, bei, kad skaičiavimai nebūtų pertekliniai. Tuo tarpu TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalies 10 punktas reikalavo pagrįsti vertės nustatymą, t. y. paaiškinti, kaip gautas kiekvienas naudotas vertės skaičius. To paties reikalauja ir Metodikos 33 punktas.

43Metodikos 82 punktas reikalauja turto vertinimo pažymoje nurodyti vertinimo tikslą ir paskirtį. TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra reikalavimas, kad ataskaitoje būtų nurodytas vertinimo atvejis. Atvejai išvardinti TVVPĮ 5 straipsnyje. Šiuo atveju vertinimo atvejis yra nurodytas aiškinamajame rašte (t. I, b. l. 112), nurodant, kad ataskaita parengta pagal užsakymą. Vertės nustatymo pažymoje Nr. 37/2048A(Kau):12 nurodytas vertinimo tikslas, taip pat nurodytas vertinimo atvejis (užsakovui pageidaujant), bet toje grafoje, kur pažymėta, kad nurodoma ir paskirtis, nėra nurodyta, kam bus naudojama ataskaita. Taigi iš esmės ataskaitoje galima rasti vertinimo atvejį ir pažymoje galima rasti vertinimo tikslą (UAB „Kauno telestatyba“ 70 proc. paprastųjų vardinių akcijų paketo vertės nustatymas), tačiau vertinimo paskirtis niekur nėra nurodyta. Taip pat pažymoje nėra nurodytas turto savininko adresas, neišvardinti kiti pateikiami turto vertinimo dokumentai. Kaip savininkas nurodomas asmuo, tačiau iš pateiktų duomenų galima spręsti, kad jis jau nebėra tų akcijų savininkas. Šio punkto pažeidimų negalima vertinti kaip mažareikšmių, nes turto vertinimo paskirties nurodymas yra reikšmingas, kadangi mokesčių administravimo reikalams teikiamoms turto vertinimo ataskaitoms keliami papildomi reikalavimai. Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose teismui pati nurodo, kad užsakovas pateikė ataskaitą apmokestinimo tikslais, nors tai nebuvo numatyta, t. y., naudojo ataskaitą ne pagal paskirtį. Būtent todėl, kad ataskaitoje nebuvo nurodyta paskirtis, užsakovas ir gavo nepagrįstą galimybę teikti ataskaitą apmokestinimo tikslais. Nurodžius paskirtį, būtų iš karto akivaizdu, kad tokia ataskaita negali būti naudojama apmokestinimui ir niekas nebūtų klaidinamas, VMI turėtų teisėtą galimybę iš karto atmesti tokią ataskaitą, o ne aiškintis per Priežiūros instituciją, kas ataskaitoje neatitinka teisės aktų reikalavimų.

44Dėl Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų nesilaikymo ir 12 straipsnio 2 punkte nurodytų principų pažeidimo. Paprastai turto ar verslo vertinimo ataskaitose nurodomos įvairios sąlygos ir aplinkybės, kurios egzistuoja ir teoriškai gali turėti įtakos turto vertei, tačiau duodami paaiškinimai, kodėl turto vertintojas į tokias sąlygas ar aplinkybes neatsižvelgė. To reikalauja minėta TVVPĮ nuostata. Šiuo atveju Ataskaitoje Nr. 1 tokių duomenų nėra, taip pat nėra nurodyta, kad tokių sąlygų ir aplinkybių apskritai būti negali ir jų nebuvo. Pareiškėja aiškino, kad vertinimo užsakovas nepateikė tokių duomenų. Tačiau už vertinimo ataskaitos turinio atitiktį TVVPĮ reikalavimams atsako vertintojas, todėl pagrįstai Garbės teismas pripažino, kad tokiu paaiškinimu vertintoja nesilaiko ir TVVPĮ įtvirtintų vertinimo principų. Verslo vertė buvo nustatinėjama retrospektyviai – 2004 m. lapkričio mėnesio 26 d. –, todėl buvo reikšminga nurodyti tokias sąlygas ir aplinkybes, nes vertinimo ataskaitos surašymo metu tokios aplinkybės ir sąlygos jau tikrai nėra akivaizdžios. Šiuo konkrečiu atveju turėjo būti aptariamos 2004 m. pabaigoje buvusios verslo sąlygos, kitos aplinkybės, galėjusios įtakoti būtent tokių bendrovių akcijų vertę, paaiškinimas, kodėl į šias sąlygas ir aplinkybes vertintoja neatsižvelgia. Vertintojas privalo turėti žinių arba žinoti, kur gauti atitinkamus duomenis, apie akcijų rinkos padėtį tam tikru laikotarpiu. Užsakovas neprivalo turėti tokių žinių. Taip pat buvo galimybė nurodyti ataskaitoje, kodėl tokios sąlygos ir aplinkybės nebuvo nustatytos.

45Nustatyta, kad Ataskaitoje Nr. 1 yra pateikiamas 2012 m. sausio 18 d. turto apžiūros aktas (t. I, b. l. 122), kuris neatitiko Metodikos 83 punkto reikalavimų, nes jame nėra savininko adreso ir nustatytos vertės. Iš esmės šis aktas ir nėra turto apžiūros aktas, nes jame nurodyta, kad užsakovas neorganizavo turto apžiūros jo buvimo vietoje, tačiau galima spręsti, kad turtas (akcijos) visgi aprašytas, todėl turėjo būti pateikti visi reikiami duomenys arba toks aktas nesurašomas nurodant to priežastį. Pareiškėja teigia, kad jai nebuvo suteikta būtina informacija, tačiau turto vertintojas turi teisę pasirinkti ir atsisakyti atlikti tokį vertinimą, kai užsakovas nenurodo nei vertinimo paskirties, nei savo adreso, po to teikia tokias ataskaitas mokesčių administratoriui. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės turto apžiūra nevyko, šis pažeidimas nėra reikšmingas, jis yra formalus.

46Pareiškėja teismui aiškina, kad Ataskaita Nr. 1 yra pagal techninę užduotį glaustos apimties ataskaita, apie kurią nurodoma Metodikos 81 punkte. Tačiau Ataskaita Nr. 1 buvo rašoma ne kaip glaustos apimties ataskaita, nes tai būtų žiniaraščio formos, pažymos formos, turto apžiūrėjimo ar įvertinimo akto formos bei aiškinamojo rašto formos ataskaita. Be to, TVVPĮ 23 straipsnio reikalavimai taikomi bet kokios formos ataskaitai, nes TVVPĮ nėra jokių išimčių, kad galima būtų sudaryti tokias ataskaitas be turto vertės pagrindimo ar nenurodant sąlygų ir aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos turto vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta, kad galima nenurodyti savininko asmens duomenų (adreso). Jeigu pareiškėja neparengė tokios ataskaitos formos, kaip numatė Metodikos 81 punktas, o parengė pagal formą išplėstinę turto vertinimo ataskaitą, nors pati teigia, kad tai yra glaustos formos ataskaita, tai tokia ataskaita gali klaidinti subjektus, kuriems ji pateikiama. Bet kuriuo atveju subjektai, kuriems užsakovas teiktų turto vertinimo dokumentą, turi turėti aiškią galimybę suprasti, koks dokumentas jiems teikiamas, o techninė užduotis Ataskaitos Nr. 1 priedų sąraše nėra nurodoma (t. I, b. l. 123).

47Dėl neteisingo palyginamosios vertės metodo taikymo Ataskaitoje Nr. 1 pareiškėja Garbės teismo nebuvo kaltinama, nes šis kaltinimas, buvęs Išvadoje, teismo nebuvo patvirtintas. Kita vertus, pareiškėja savo rašytiniame paaiškinime teismui nurodo, kad palyginamosios vertės metodas buvo sudėtine turto požiūrio metodo dalimi. Dėl to Garbės teismo sprendime teisingai pasakyta, kad pareiškėja telefonu patvirtino, kad palyginamosios vertės metodą ji taip pat taikė.

48Taip pat nepagrįstai pareiškėja nurodo Europos vertinimo standartų nuostatas, nes pareiškėjai nuobauda taikyta už TVVPĮ ir Metodikos reikalavimų pažeidimus.

49Dėl Garbės teismo nustatytų pažeidimų rengiant Ataskaitą Nr. 2.

50Ši ataskaita vertinta pagal naujos redakcijos TVVPĮ nuostatas, nes ji parengta 2012 m. birželio 15 d., Metodiką, patvirtintą finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159. TVVPĮ 22 straipsnio nuostatose yra reikalavimai turto vertinimo ataskaitai. Pagal 22 straipsnio 4 dalies 4 punktą, turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas vertinimo atvejis, o kas yra vertinimo atvejis, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnyje – turtas arba verslas vertinami įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais; vidaus reikmėms ir kitais atvejais, kai to pageidauja užsakovas. T. y. TVVPĮ pateiktas sąrašas nėra baigtinis, kitus atvejus nurodo pats užsakovas. Pareiškėja aiškino, kad vertinimas atliktas užsakovo pageidavimu ir ta aplinkybė nurodyta atlygintinų paslaugų sutartyje Nr. 12/06-31. Garbės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nurodyti turto vertinimo atvejį pačioje ataskaitoje privaloma pagal TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatas. Iš tiesų, ši norma yra imperatyvi. Tuo tarpu minėta sutartis netgi nenurodyta ataskaitos prieduose. Garbės teismas konstatavo, kad nesvarbu, kokiame dokumente būtų nurodytas turto vertinimo atvejis, svarbu, kad tas dokumentas būtų įvardintas. Nenurodant šio įstatymo reikalaujamo fakto, ataskaita gali klaidinti tuos asmenis, kuriems ji teikiama. Todėl pagrįstai konstatuota, kad ataskaita neatitinka nurodyto reikalavimo.

51Taip pat Garbės teismas iš dalies pagrįstai konstatavo, kad ataskaitoje nėra ir kitos privalomos informacijos (nurodytos TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 6 punkte, 10 punkte, 14 punkte).

52Ataskaitoje turi būti nurodyta vertinamo turto arba verslo valdymo teisė ir savininkas, išskyrus atvejus, kai turto vertinimas atliekamas taikant masinį turto vertinimą. Šiuo atveju nurodyta, kad vertinamas turtas arba verslas yra UAB „Baltic Petroelum“ 100 proc. (12 vnt.) ir 50 proc. (6 vnt.) akcijų paketų rinkos vertė 2005 m. balandžio 30 d. Ataskaitoje nurodyta, kas yra užsakovas, bet nenurodyta, kas yra akcijų savininkas, nurodyta, kad jis nenustatytas. TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 6 punktas reikalauja, kad valdymo teisė ir savininkas būtų nurodyti. Tai reiškia, kad TVVPĮ neleidžia vertinti turto, kurio savininkas ar valdytojas nežinomi (administracinėje teisėje galioja principas, kad leidžiama tik tai, kas numatyta teisės aktuose). Šiuo atveju pareiškėjos teiginiai, kad užsakovas tokių duomenų nepateikė, nepateisina TVVPĮ nuostatų nesilaikymo. Pareiškėja turi galimybę atsisakyti atlikti vertinimą, kai jai nesuteikiama TVVPĮ reikalaujama privaloma informacija. Be to, toks vertinimas, nežinant turto valdytojo ar savininko, gali pažeisti trečiųjų asmenų teises (valdytojo ar savininko).

53Ataskaitoje Nr. 2 turėjo būti nurodytos sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto arba verslo vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta, nurodant motyvus.

54Dėl šio pažeidimo Garbės teismo sprendime pasakyta, kad Ataskaitoje Nr. 2 nenurodytos minėtos sąlygos ir aplinkybės, tačiau tas argumentas nedetalizuojamas. Teismas, įvertinęs Ataskaitos Nr. 2 turinį daro išvadą, kad Ataskaitoje yra užuominų apie tokias sąlygas ir aplinkybes, tačiau jos nėra aiškiai išdėstytos. Pavyzdžiui, yra nurodyta, kokią įtaką 50 proc. (6 vnt.) akcijų paketo, turėto iki įstatinio kapitalo padidinimo, rinkos vertei turėjo įstatinio kapitalo padidinimas – nurodoma, kad įtakos neturėjo, rinkos vertės nepakeitė (turto vertinimo ataskaitos Nr. 37/2111(Kau):12 santrauka, t. I, b. l. 145–146). Pačioje Ataskaitoje taip pat atliekant bendrovės ūkinės–finansinės veiklos analizę kalbama apie likvidumo rodiklių įtaką, pelningumo rodiklių įtaką nustatant turto vertę, tačiau nėra aiškiai pasakoma, ar tie rodikliai turėjo įtakos nustatant vertę. Taip pat nėra nurodyta, kad be įstatinio kapitalo padidinimo daugiau jokių sąlygų ar aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos vertei, nenustatyta. Todėl iš esmės, TVVPĮ nurodytas reikalavimas (22 straipsnio 4 dalies 10 punktas) nebuvo tinkamai ir pilnutinai įgyvendintas, tačiau nėra pagrindo teigti, kad šis reikalavimas visiškai neįvykdytas.

55TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 14 punktas reikalauja, kad pateikiant išvadą dėl turto vertės būtų nurodyta, ar ji parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo. Ataskaitos Nr. 2 išvadoje (4 ataskaitos dalis) tokių duomenų nėra. Tik pačioje Ataskaitoje Nr. 2 skirsnyje „Diskonto normos apskaičiavimas“ yra pasakyta, kad akcijų vertinimas atliekamas dėl mokestinio ginčo su VMI, tačiau šis pasakymas taikytinas tik diskonto normos apskaičiavimui tam tikru būdu. Nei nurodant vertinimo atvejį (pareiškėja aiškino, kad jis nurodytas sutartyje, kuri nėra Ataskaitos Nr. 2 dalis), nei išvadoje, kaip to reikalauja minėta įstatymo nuostata, tokio nurodymo, dėl ko parengta išvada, nėra. Toks Ataskaitos Nr. 2 išdėstymas yra klaidinantis, tuo pačiu neatitinkantis TVVPĮ reikalavimų.

56Garbės teismas pasisakė, kad pareiškėja iš dalies nesilaikė TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 12 punkto reikalavimų ir Metodikos 28 punkte nustatyto reikalavimo. TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 12 punktas reikalauja ataskaitoje pateikti vertinamo turto arba verslo aprašymą, o Metodikos 28 punktas reikalauja vertinant turtą atsižvelgti į vertinimo sritį bei tikslą ir surinkti duomenis apie vertinamo turto buvimo vietą, tos vietos ekonominius, socialinius rodiklius (jie išvardinami). Garbės teismo sprendime nurodyta, kokie rodikliai yra pateikti – UAB „Global Petroleum“ veikla nurodyta, tai mažmeninė prekyba naftos produktais, nurodytas įstatinio kapitalo dydis. Nurodoma, kad to nepakanka. Iš esmės Ataskaitoje Nr. 2 yra ir daugiau rodiklių pateikiama – infliacijos lygis, kapitalo likvidumas ir kt. Todėl teismas daro išvadą, kad nurodytas pažeidimas nėra konstatuotas. Garbės teismas sprendime nenurodė, kokius dar konkrečius rodiklius turėjo pateikti pareiškėja pagal nurodytas teisės aktų nuostatas.

57Garbės teismas pasisakė, kad dėl to, jog dalį savo pareigų pareiškėja nepagrįstai perkėlė užsakovui, daro išvadą, kad vertintoja tokiais veiksmais pažeidė Etikos kodekse (patvirtintas finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-160) įtvirtintus sąžiningumo ir profesionalumo principus. Garbės teismo sprendime nėra nurodyta, kokios Etikos kodekso normos nesilaikė pareiškėja, todėl tai pažeidžia ir pareiškėjos teisę į gynybą, ir teismo galimybę ir pareigą vertinti, ar kaltinimas yra pagrįstas. Tuo tarpu Etikos kodekso normose kiekvienas principas yra detaliai atskleidžiamas punktuose ir papunkčiuose, todėl kaltinimas turėjo būti suformuluotas aiškiai ir nedviprasmiškai. Teismas daro išvadą, kad kaltinimas dėl Etikos kodekso pažeidimo yra nepagrįstas.

58Dėl paskirtos drausminės nuobaudos.

59Visų pirma teismas daro išvadą, kad Garbės teismo sprendime netinkamai motyvuotas nuobaudos parinkimas. Garbės teismas nuobaudos parinkimą nepagrįstai motyvuoja tuo, kad pažeidimai padaryti pareiškėjai vykdant jos profesinę veiklą, kuriai keliami aukštesni reikalavimai. Jau pati nuobauda yra skiriama pagal TVVPĮ, kuris taikomas tik turto ir verslo vertintojams, todėl aišku, kad įstatymo leidėjas atsižvelgė į tai, kokiems asmenims (kokia profesine veikla užsiimantiems) bus taikomos TVVPĮ 29 straipsnio 4 dalyje numatytos nuobaudos. Dėl to Garbės teismas negalėjo dar pakartotinai laikyti, kad pareiškėjos atsakomybė yra didesnė dėl to, kad ji užsiima būtent turto ir verslo vertinimo profesine veikla.

60Antra, Gerbės teismas teigia, kad įvertino padarytų pažeidimų pobūdį. Teismas daro išvadą, kad ne visi pažeidimai yra nustatyti pagrįstai, dalis pažeidimų konstatuota tik iš dalies. Be to, dalis konstatuotų pažeidimų yra pakankamai formalūs. Etikos kodekso normų pažeidimas iš viso nenurodytas.

61Trečia, Garbės teismas visai nevertino, kad yra pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių – pareiškėja aktyviai dalyvavo tiriant pažeidimus, teikė dokumentus, teikė paaiškinimus telefonu netgi turėdama nedarbingumo pažymėjimą, nors galėjo kategoriškai atsisakyti bendradarbiauti su Garbės teismu, nevilkino klausimo galutinio išsprendimo. Tai laikytina pareiškėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

62Dėl to, kad Garbės teismas iš esmės nemotyvavo sunkesnės nei švelniausia nuobaudos paskyrimo, neįrodė dalies pažeidimų (Etikos kodekso ir kt.), skundžiamas sprendimas turi būti keičiamas, nurodant, kad pareiškėjai gali būti skiriama drausminė nuobauda – pastaba. Atsakovė nepagrįstai aiškina, kad teismas negali keisti nuobaudos. Taip būtų paneigiami bet kokie konstituciniai teisingumo vykdymo principai. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatas, teismas privalo vadovautis bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Dėl teismų pareigos įgyvendinti ne tik teisėtumą, bet ir teisingumą, ne kartą pasisakė ir Konstitucinis Teismas bei LVAT.

63Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsniu, teismas

Nutarė

64Pakeisti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą „Dėl drausminės nuobaudos A. K. skyrimo“ Nr. GT-14(12)-S ir Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo „Dėl drausminės nuobaudos A. K. skyrimo“ Nr. GT-14(12)-S IV rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Garbės teismas nutaria: skirti A. K. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytą drausminę nuobaudą – pastabą“.

65Kitą pareiškėjos A. K. skundo dalį atmesti.

66Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėja A. K. (toliau – pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriame... 3. Pareiškėja nesutinka su skundžiamu sprendimu, kuriuo pareiškėjai paskirta... 4. Pareiškėja skundą papildė (t. I, b. l. 35–37). Papildyme plačiau nurodė... 5. Pareiškėja 2013 m. rugpjūčio12 d. teismui pateikė rašytinius... 6. Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundą. Papildomai... 7. Atsakovė Turto vertinimo priežiūros tarnyba atsiliepime (t. I, b. l.... 8. Paaiškina, kad pareiškėjai drausminė atsakomybė taikyta už pažeidimus... 9. Teismo posėdyje atstovai palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir... 10. Skundas tenkinamas iš dalies.... 11. Pareiškėja ginčija Garbės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą „Dėl... 12. Nustatyta, kad VMI 2012 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. (24.6-31-5)-R-7723 (t. I,... 13. MAĮ 33 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo... 14. Tarnyba, gavusi VMI raštą, 2012 m. spalio 2 d. raštu Nr. T(1.13)A2-241(12),... 15. A. K. 2012 m. spalio 8 d. raštu Nr. 130 (t. II, b. l. 5–6) pateikė... 16. Tarnyba 2012 m. spalio 16 d. raštu Nr. T(1.13)A2-291(12) pranešė VMĮ (į... 17. Šiame rašte Tarnyba išdėstė savo nuomonę, kad UAB „Kauno telestatyba“... 18. Tarnyba 2012 m. spalio 29 teikimu Nr. GT-18(12)-T „Dėl drausmės bylos... 19. Išvadoje (t. II, b. l. 35–39) konstatuojami teisės aktų pažeidimai,... 20. Drausmės byla pareiškėjai buvo iškelta Garbės teismo parengiamojo... 21. Pareiškėjai 2012 m lapkričio 6 d. raštu Nr. T(1.13)A2-366(12), siunčiant... 22. UAB „Auditas ir konsultacijos“ 2012 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 148 (t.... 23. Garbės teismo posėdis vyko 2012 m. gruodžio 4 d., jame svarstytas turto... 24. Tokiu pačiu būdu kaip ir pirmąjį kartą pareiškėjai buvo išsiųstas... 25. Garbės teismo posėdis įvyko 2012 m. gruodžio 20 d. (t. II, b. l. 47–49).... 26. Nuo 2012 m. gruodžio 4 d. kvietimo išsiuntimo iki posėdžio iš... 27. UAB „Auditas ir konsultacijos“ 2012 m. gruodžio 31 d. raštu paprašė... 28. Skundžiamame Garbės teismo sprendime aprašomos faktinės aplinkybės, jos... 29. Pareiškėja ginčija Garbės teismo sprendimą dėl jo esmės ir taip pat dėl... 30. Dėl terminų. TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Garbės teismui... 31. Dėl sudarymo galimybės pareiškėjai būti išklausytai. TVVPĮ 29 straipsnio... 32. Pareiškėja turėjo teises, kurios nurodytos Nuostatų 26 punkte, nes turėjo... 33. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad iš pareiškėjos atimta teisė būti... 34. Dėl negalėjimo vertinti turto ir verslo vertinimo ataskaitų, kol jos... 35. Dėl Ataskaitos Nr. 1. Šios ataskaitos rengimo metu galiojo kitokios... 36. Nurodytas teisinis reglamentavimas yra tiesiogiai susijęs ir su pareiškėjos... 37. Dėl Garbės teismo sudėties teisėtumo. Šie pareiškėjos argumentai... 38. Dėl Garbės teismo sprendimo.... 39. Sprendime nurodoma, kad rengdama Ataskaitą Nr. 1 pareiškėja pažeidė TVVPĮ... 40. TVVPĮ 23 straipsnio nuostatos reglamentuoja ataskaitos sudarymą, 2 dalyje... 41. Metodikos 33 punkte nustatyta, kad vertinamo objekto ir palyginamųjų objektų... 42. Susipažinus su Ataskaitos Nr. 1 turiniu (t. I, b. l. 109–142) darytina... 43. Metodikos 82 punktas reikalauja turto vertinimo pažymoje nurodyti vertinimo... 44. Dėl Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų nesilaikymo ir 12... 45. Nustatyta, kad Ataskaitoje Nr. 1 yra pateikiamas 2012 m. sausio 18 d. turto... 46. Pareiškėja teismui aiškina, kad Ataskaita Nr. 1 yra pagal techninę... 47. Dėl neteisingo palyginamosios vertės metodo taikymo Ataskaitoje Nr. 1... 48. Taip pat nepagrįstai pareiškėja nurodo Europos vertinimo standartų... 49. Dėl Garbės teismo nustatytų pažeidimų rengiant Ataskaitą Nr. 2.... 50. Ši ataskaita vertinta pagal naujos redakcijos TVVPĮ nuostatas, nes ji... 51. Taip pat Garbės teismas iš dalies pagrįstai konstatavo, kad ataskaitoje... 52. Ataskaitoje turi būti nurodyta vertinamo turto arba verslo valdymo teisė ir... 53. Ataskaitoje Nr. 2 turėjo būti nurodytos sąlygos ir aplinkybės, kurios... 54. Dėl šio pažeidimo Garbės teismo sprendime pasakyta, kad Ataskaitoje Nr. 2... 55. TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 14 punktas reikalauja, kad pateikiant išvadą... 56. Garbės teismas pasisakė, kad pareiškėja iš dalies nesilaikė TVVPĮ 22... 57. Garbės teismas pasisakė, kad dėl to, jog dalį savo pareigų pareiškėja... 58. Dėl paskirtos drausminės nuobaudos.... 59. Visų pirma teismas daro išvadą, kad Garbės teismo sprendime netinkamai... 60. Antra, Gerbės teismas teigia, kad įvertino padarytų pažeidimų pobūdį.... 61. Trečia, Garbės teismas visai nevertino, kad yra pareiškėjos atsakomybę... 62. Dėl to, kad Garbės teismas iš esmės nemotyvavo sunkesnės nei švelniausia... 63. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87... 64. Pakeisti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2012 m. gruodžio 20 d.... 65. Kitą pareiškėjos A. K. skundo dalį atmesti.... 66. Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti...