Byla 2A-41-544/2019
Dėl pažeistų teisių gynimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Karolinos turas“ ir atsakovės UAB „Maxima LT“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1758-808/2017 pagal ieškovės UAB „Karolinos turas“ ieškinį atsakovei UAB „Maxima LT“, tretiesiems asmenims P. V., Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, S. S., G. V. – A. dėl pažeistų teisių gynimo ir

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė 1. Ieškovė UAB „Karolinos turas“ prašė įpareigoti atsakovę UAB „Maxima LT“ prekybos centrą „Maxima“, esančią ( - ), išmontuoti oro vėdinimo ir kondicionavimo sistemos įrenginius per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovei nevykdant minėto teismo įpareigojimo atlikti veiksmus, prašė skirti baudą – po 50 Eur už kiekvieną dieną iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovei neatlikus teismo įpareigojimo atlikti veiksmus – suteikti teisę teismo sprendimą įvykdyti ieškovei atsakovės sąskaita. 2. Nurodė, kad šalys eksploatuoja patalpas, esančias ( - ), kuriose ieškovė turi viešbutį, konferencijos sales, lauko teniso aikštelę, o atsakovė vykdo prekybos veiklą. Atsakovės naudojami oro vėdinimo ir kondicionavimo sistemos įrenginiai skleidžia triukšmą, pažeidžia ieškovės teisėtus lūkesčius vykdyti veiklą netriukšmingoje ir higienos normas atitinkančioje aplinkoje, todėl ji 2014 m. liepos 30 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centrui (toliau – VVSC) pateikė skundą dėl skleidžiamo triukšmo. Skundo nagrinėjimo metu ieškovei priklausančioje pastato ir teritorijos dalyse atlikus laboratorinius triukšmo lygio matavimus, buvo nustatyta, kad veikiančių įrenginių skleidžiamas triukšmas aikštelėje viršijo Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose paskirties pastatuose ir jų aplinkoje“ 7 punkte (toliau – LHN) nurodytus ekvivalentinio ir maksimalaus garso slėgio lygius. Todėl atsakovei buvo nurodyta iki 2014 m. rugsėjo 19 d. numatyti bei įgyvendinti efektyvias triukšmą mažinančias priemones. Nustatytu terminu atsakovė neįgyvendino VVSC nurodymų ir triukšmo nepašalino, todėl už VVSC nurodymų nevykdymą atsakovei buvo skirtos baudos, nustatyti nauji terminai numatyti bei įgyvendinti triukšmą mažinančias priemones, užtikrinti, kad įrenginių keliamas triukšmas neviršytų nustatytų leistinų dydžių. Ieškovės teigimu, atsakovė delsė įgyvendinti triukšmą mažinančias priemones ir jų nepritaikė iki pat ieškinio pateikimo teismui dienos.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

53. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 13 d. sprendimu civilinę bylą nutraukė. 4. Teismas nustatė, kad šalys eksploatuoja patalpas, esančias ( - ), kur ieškovė turi viešbutį, konferencijų sales, lauko teniso aikštelę, o atsakovė vykdo prekybą. 2014 m. liepos 30 d. skundu ieškovė kreipėsi į VVSC dėl atsakovės skleidžiamo triukšmo. Centrui atlikus laboratorinius tyrimus, buvo nustatyta, kad veikiančių atsakovės įrenginių skleidžiamas triukšmas teniso aikštelėje viršijo Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose paskirties pastatuose ir jų aplinkoje“ 7 punkte nurodytus ekvivalentinio ir maksimalaus garso slėgio lygius. Todėl atsakovės administracijai buvo nurodyta iki 2014 m. rugsėjo 19 d. įgyvendinti efektyvias triukšmą mažinančias priemones. 2014 m. spalio mėnesį pakartotinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad atsakovė nepašalino akustinio triukšmo, todėl jai skirta bauda ir ji įpareigota iki 2014 m. gruodžio 4 d. įgyvendinti triukšmą mažinančias priemones, užtikrinant, kad įrenginių keliamas triukšmas neviršytų nustatytų leistinų dydžių. Po dar vieno patikrinimo metu (2015 m. birželio mėn.) atliktų laboratorinių akustinio triukšmo matavimų, buvo nustatyti triukšmo maksimalaus ribinio dydžio pažeidimai, todėl 2015 m. liepos 23 d. atsakovei skirta bauda. Susidariusios situacijos metu atsakovė informavo savivaldybę apie ketinimą iki 2015 m. lapkričio 30 d. ties vėdinimo įrenginiais įrengti didesnę garsą slopinančią sienutę ir nurodė, kad pagal triukšmo izoliavimo projektą sienos įrengimo darbus numato vykdyti iki 2016 m. birželio 10 d. 5. Teismas konstatavo, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė ne tik įrengė garsą slopinančią sienutę, atliko vėdinimo sistemos remontą, pakeitė ventiliatorių guolius, antivibracines gumas, tačiau, triukšmo lygiui tebeviršijant norminius reikalavimus, nuo 2017 m. birželio mėnesio atjungė dalį vėdinimo sistemos bei visiškai uždarė pastatą, kuriame vykdė prekybos veiklą. Teismo vertinimu, atsakovė, reaguodama į ieškovės VVSC pateiktą skundą, nors ir ne institucijų nurodytais terminais, visgi taikė triukšmo mažinimo priemones (sienelės įrengimas, dalies vėdinimo sistemos išjungimas ir kt.), kurios nebuvo efektyvios. Nėra pagrindo abejoti atsakovės argumentais, kad, išanalizavusi susidariusią situaciją ir negavusi atsakymo (sutikimo/nesutikimo) iš bendraturčių dėl pastato rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto atlikimo, ji kreipėsi į savivaldybę išduoti statybą leidžiantį dokumentą kapitaliniam remontui atlikti, nesant bendraturčių sutikimo (pastato, esančio ( - )). Tokie leidimai atsakovei išduoti 2017 m. rugsėjo 6 ir 12 d. ir yra galiojantys. 6. Atsižvelgdamas į tai, kad po ieškinio teismui pateikimo atsakovė iš esmės ėmėsi priemonių ieškovės reikalavimų įvykdymui, teismas civilinę bylą nutraukė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnis 9 punktas).

6III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

77. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Karolinos turas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. 8. Nurodo, kad teismas priėmė sprendimą neišsprendęs bylos iš esmės, nepasisakęs dėl ieškinio pagrįstumo. Šiuo atveju vėdinimo sistemos įrenginiai nėra išmontuoti iki šiol. Pats teismas pripažino, jog atsakovė neginčija ieškovės reikalavimų pagrįstumo ir fakto, kad jos triukšmo mažinimo priemonės nepakankamos. Esant tokioms aplinkybėms, teismas turėjo bylą išspęsti iš esmės ir priimti sprendimą arba ieškinį tenkinti, arba jį atmesti. 9. Teigia, jog galiojančios CPK normos nenumato galimybės civilinę bylą nutraukti teismo sprendimu. Nors teismas, nutraukdamas bylą, vadovavosi CPK 293 straipsnio 9 punktu, tačiau sprendime nenurodė, kokiu kitu CPK numatytu pagrindu jis vadovaujasi. 10. Remiantis CPK 294 straipsniu, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Kadangi atsakovė įrengimus gali bet kada įjungti ir jie vėl skleis neleistiną triukšmą, vėl bus pažeidžiamos UAB „Karolinos turas“ darbuotojų bei klientų teisės į saugią ir ramią aplinką, poilsį. Toks dviprasmiškas teismo sprendimas riboja ieškovės teises ateityje kreiptis į teismą, siekiant apginti savo galimai pažeistas teises. 11. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Maxima LT“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Karolinos turas“ ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. 12. Nurodė, kad byloje neginčijo, jog iki 2016 m. birželio mėnesio vėdinimo sistemos skleidžiamas garsas viršijo nustatytus ribinius triukšmo dydžius, tačiau nei ieškinio pateikimo teismui metu, nei po to vėdinimo sistemos skleidžiamas garsas minėtų ribinių dydžių nebeviršijo, todėl ieškinio padavimo metu neegzistavo ieškovės pažeista teisė. Tai reiškia, kad ieškinio pateikimo metu jau buvo išnykęs faktinis pagrindas teikti ieškinį, atsakovė jau buvo įvykdžiusi ieškovės reikalavimus dėl triukšmo mažinimo, todėl ieškinys turėjo būti atmestas. 13. Teigia, jog teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl ieškovės ieškinio reikalavimo, kad atsakovė išmontuotų vėdinimo sistemą, nors atsakovė atsiliepime į ieškinį ir nurodė, kad tokio pobūdžio ieškinio reikalavimo pagal CK 1.138 straipsnio, Lietuvos respublikos triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio nuostatas ieškovė negali reikšti. Patenkinus reikalavimą dėl vėdinimo sistemos išmontavimo, būtų pažeisti kitų teisės aktų reikalavimai, kurie numato, kad tokios paskirties ir dydžio statiniuose yra privalomi atitinkamo galingumo vėdinimo, šildymo ir šaldymo įrenginiai, o patalpose nebus galima vykdyti ūkinės komercinės veiklos. 14. Nurodo, kad, esant tokiam ieškinio reikalavimui ir aplinkybei, jog ieškinio padavimo metu vėdinimo sistemos skleidžiamas garsas neviršijo teisės aktais nustatytų triukšmo ribinių dydžių, teismas negalėjo nutraukti bylos, o turėjo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. 15. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Maxima LT“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti jos apeliacinį skundą. Sutinka su ieškovės apeliacinio skundo motyvais, kad teismas turėjo išspręsti bylą iš esmės, tačiau nesutinka su apeliantės nuomone, kad ieškinys turėjo būti patenkintas. 16. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Karolinos turas“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pati atsakovė pripažįsta, jog taikytos priemonės yra laikinos. Jos prekybos centro tinkamam funkcionavimui vėdinimo ir kondicionavimo sistema būtina veikiant visoms sistemoms, todėl ji ketina esamą sistemą pakeisti kita, kurios skleidžiamas garsas, veikiant visoms funkcijoms, neviršytų leistinų ribinių dydžių. Dėl to atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

917. Ieškovės UAB „Karolinos turas“ ir atsakovės UAB „Maxima LT“ apeliacinių skundų argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė CPK normomis nepagrįstą procesinį sprendimą bylą nutraukti, pripažįstami pagristais; atsakovės UAB „Maxima LT“ apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis). 19. Šioje byloje atsakovei pareikštą materialųjį teisinį reikalavimą ieškovė siejo su savo teisių pažeidimu, pažymėdama, kad negyvenamosiose patalpose, esančiose ( - ), Vilniuje, kurias eksploatuoja abi šalys (atsakovė vykdo prekybos veiklą, o ieškovė turi viešbutį, konferencijos sales, lauko teniso aikštelę), atsakovė iki šiol nėra įgyvendinusi triukšmą mažinančių priemonių, triukšmo šaltinio nepašalino ir tuo pažeidė ieškovės teises ir teisėtus lūkesčius, ieškovės darbuotojų, klientų ir viešbučio lankytojų teisę į poilsį bei ramią aplinką, nesilaikė Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu nustatytų triukšmo ribinių dydžių. 20. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad po ieškinio teismui pateikimo atsakovė iš esmės ėmėsi priemonių ieškovės reikalavimų įvykdymui, ką patvirtina atsakovei išduoti statybos ir kiti leidimai, bei į tai, kad reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 9 punktu, civilinę bylą nutraukė. Kaip matyti, tiek ieškovė, tiek atsakovė apeliaciniuose skunduose tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir be pagrindo taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos nutraukimo pagrindus ir tvarką, nes pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas turėjo bylą išspręsti iš esmės ir priimti atitinkamą sprendimą ieškinį tenkinti ar atmesti, bet ne bylą nutraukti. Šiuos šalių apeliacinių skundu argumentus teisėjų kolegija vertina teisėtais ir pagrįstais, sudarančias pagrindą panaikinti skundžiamą procesinį sprendimą civilinę bylą nutraukti. 21. Pažymėtina, kad byla nutraukiama teismo nutartimi. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CPK 293 straipsnio 9 punktą, kuriuo rėmėsi teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas nutraukia bylą ir kitais, CPK 293 straipsnio 1-8 punktuose nenumatytais, atvejais. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas nenurodė, koks CPK straipsnis numato kokį nors kitą, nei numatyti CPK 293 straipsnio 1-8 punktuose, bylos nutraukimo pagrindą. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei faktinei situacijai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 293, 294 straipsnių nuostatas ir be teisinio pagrindo nutraukė civilinę bylą. 22. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamasis sprendimas nutraukti civilinę bylą nepagrįstas ir faktiniais duomenimis, nes teismas skundžiamame sprendime nenurodo faktinių duomenų, kurie sudarytų pagrindą nutraukti bylą. Priešingai, teismas byloje esančių įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad, nors atsakovė geruoju patenkino ieškovės reikalavimą, ieškovė nei atsiėmė ieškinį, nei jo atsisakė (CPK 139 straipsnis, 293 straipsnio 4 punktas). Esant tokioms aplinkybėms ir teismo išvadoms, pirmosios instancijos teismas turėjo bylą išnagrinėti iš esmės ir priimti sprendimą ieškinį atmesti. 23. Sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, nepasisakė, ar ieškovė pasirinko tinkamą savo galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą reikalaudama įpareigoti atsakovę išmontuoti vėdinimo sistemą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 2 punktas). 24. CK 1.138 straipsnyje nurodytų civilinių teisių gynimo būdų sąrašas yra nebaigtinis. Kiti civilinių teisių gynybos būdai turi būti numatyti įstatymuose (CK 1.138 straipsnio 8 punktas). Šiuo atveju tokie būdai yra numatyti Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme, kurio 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių, inžinerinių statinių ir sistemų, vykdomos ūkinės veiklos ir jos lemiamo triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių, o asmenys, kurie mano, kad jų teises triukšmo šaltinių valdytojai pažeidžia, turi teise reikalauti, kad būtu nutrauktas triukšmo šaltiniu poveikis visuomenės sveikatai ir aplinkai (įstatymo 30 straipsnio 3 punktas) arba reikalauti taikyti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones (įstatymo 27 straipsni). Taigi, priešingai nei reikalauja ieškovė, teisės reikalauti pašalinti (išmontuoti) patį triukšmo šaltinį, o ne sumažinti jo skleidžiamo triukšmo poveikį, neviršyti teisės aktais nustatytų ribinių triukšmo dydžių, teisės aktai nenumato. Priešingu atveju, kaip minėta, pastate negalėtų būti vykdoma komercinė veikla pagal paskirtį, t. y. veikti parduotuvė, kavinė, boulingas. 25. Pažymėtina, kad minėtame pastate atsakovės parduotuvė įrengta dar nuo 1998 m. sausio 30 d., kai ieškovė sudarė negyvenamųjų patalpų sutartį su UAB „Vilniaus prekybos“ mažmena, kurios teises ir pareigas vėliau perėmė atsakovė ir pasirašė naują sutartį. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ aštuntasis skirsnis aiškiai nurodo, kad šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo dalį sudaro pastatų šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, užteršto oro valymo sistemų pastatuose projektiniai sprendiniai. Vadinasi, ginčo objektas – vėdinimo sistema pastate buvo įrengta jau 1998 m., kadangi parduotuvei pagal statybą reguliuojančius teisės aktus būtinas tiek vėdinimas, tiek šildymas ir šaldymas ir t. t. Tuo tarpu patenkinus ieškovės reikalavimą dėl vėdinimo sistemos išmontavimo, būtų pažeisti kiti teisės aktų reikalavimai, kurie numato, kad tokios paskirties statiniuose (atsižvelgiant į dydį, paskirtį) privalomi atitinkamo galingumo vėdinimo, šildymo ir šaldymo įrenginiai. 26. Byloje nustatyta, kad atsakovė neginčijo įrodymų, kuriais buvo konstatuotas Vėdinimo sistemos triukšmo ribinių dydžių viršijimas, reikalavimo imtis priemonių triukšmo lygiui sumažinti, be to, visas administracine tvarka paskirtas baudas ji sumokėjo, stengėsi įgyvendinti priemones, kad teisės aktų reikalavimus pažeidžiantys veiksmai būtų nutraukti. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė ne tik įrengė garsą slopinančią sienutę, atliko vėdinimo sistemos remontą, pakeitė ventiliatorių guolius, pakeitė antivibracines gumas, tačiau, triukšmo lygiui tebeviršijant norminius reikalavimus, nuo 2017 m. birželio mėnesio atjungė dalį vėdinimo sistemos bei visiškai uždarė pastatą, kuriame vykdė prekybos veiklą. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovė trukdžius dėl įrenginių keliamo triukšmo, viršijančio ribinius dydžius, iš esmės pašalino, kas sudaro pagrindą ieškinį atmesti. Tuo pačiu pastebėtina, kad, atsakovei veiklos nebevykdant nuo 2017 metų, o pastate vykstant kapitalinio remonto darbams bei šiuo metu nesant konstatuoto pakartotinio pažeidimo dėl triukšmo, nepagrįstu laikytinas ieškovės skundo argumentas, jog, jeigu teismas ieškinio netenkins, ji dėl ieškinio tapatumo nebegalės kreiptis į teismą, jei bus naujai nustatytas triukšmo ribinių dydžių pažeidimo atvejis (skirsis faktinis ieškinio pagrindas). 27. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškinio pateikimo metu faktiškai buvo išnykęs pagrindas teikti ieškinį, nes ji jau buvo įvykdžiusi ieškovės reikalavimus dėl triukšmo mažinimo, t. y. įrengusi garso slopinimo sienelę, atlikusi vėdinimo sistemos remontą, pakeitusi ventiliatorių guolius, antivibracines gumas, o nuo 2016 m. birželio mėn. atjungusi dalį vėdinimo sistemos ir išjungusi oro iš pastato ištraukimo ventiliatorių, kurie ir skleidė didžiausią triukšmą; likusi vėdinimo sistemos dalis triukšmo ribinių dydžių neviršijo. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Byloje ieškovės ieškinys gautas 2016 m. rugsėjo 8 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo informuojama apie 2016 m. spalio 26 d. ir 2016 m. lapkričio 10 d. atliktus akustinio triukšmo lygio matavimus šalia UAB „Maxima LT“ prekybos centro ir kuriuo konstatuotas maksimalaus garso slėgio lygio neviršijimas, surašytas 2016 m. lapkričio 14 d., t. y. jau po ieškinio teismui pateikimo dienos. Tokiu būdu, atsakovė neįrodė, jog ieškovei nebuvo sąlygų ir prielaidų kreiptis į teismą dėl savo galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo. 28. Dėl paminėtų motyvų konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas civilinę bylą, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas (CPK 293, 294 straipsnis), nesant byloje nustatyto faktinio ir teisinio pagrindo, nutraukė civilinę bylą ne teismo nutartimi, o sprendimu, nors ginčo iš esmės neišsprendė, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį atmesti (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). 29. Priimant naują sprendimą, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos perskirstomos (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė UAB „Maxima LT“ patyrė 230,98 Eur bylinėjimosi išlaidų už Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atliktą aplinkos triukšmo tyrimą, kurias pagrindė rašytiniais įrodymais (2016 m. lapkričio 14 d. sąskaita – faktūra ir 2016 m. lapkričio 15 d. mokėjimo nurodymas). Be to, atsakovė UAB „Maxima LT“ už apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio. Kadangi ieškinys atmetamas, atsakovės UAB „Maxima LT“ apeliacinis skundas tenkinamas, o ieškovės savarankiški materialiniai teisiniai apeliacinio skundo reikalavimai netenkinami, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro viso 31,46 Eur, priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktai, 93 straipsnio 1, 3, 5 dalys, 96 straipsnio 2 dalis).

10Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

11Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

12Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Maxima LT“, į. k. 123033512, 230,98 Eur (du šimtus trisdešimt eurų ir devyniasdešimt aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, bei 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Karolinos turas“, į. k. 120337848.

13Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Karolinos turas“, į. k. 120337848, 31,46 Eur (trisdešimt vieną eurą ir keturiasdešimt šešis euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (mokesčio gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai