Byla 2A-10-264/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės ir Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,

2dalyvaujant apeliantei (atsakovei) V. P., ieškovei J. Č. ir jos atstovui L. J.,

3teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. P. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-712-950/2015 pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovams V. P., V. D., N. L., A. B., P. K., R. L., T. A., M. R., J. P., L. M., V. G. ieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovų V. P., V. D., N. L., A. B., P. K., R. L., T. A., M. R., J. P., L. M., V. G. priešieškinį ieškovei J. Č. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5

  1. Ginčo esmė
    1. Ieškovė J. Č. ieškinyje prašė atidalinti ½ žėmės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, esančios ( - ), bendras plotas 39074 kv.m ir nustatyti realiąją dalį, kurios bendras plotas 19537 m2 ieškovei J. Č. skiriant sklypą, kurio indeksas „A“, pagal 2014-11-26 parengtą atidalijimo projektą; atsakovams V. P., V. D., N. L., A. B., P. K., T. A., M. R., J. P., L. M., V. G., R. L. skirti likusią ½ žemės sklypo dalį (19537 kv. m), 2014-11-26 atidalijimo pasiūlymo projekte pažymėtą indeksu „B“. Nurodė, kad ieškovė kaip bendraturtė realiai negali naudotis savo turtu, kadangi neaišku kuri sklypo dalis jai priklauso.
    1. Atsakovai V. P., V. D., N. L., P. K., R. L., T. A., M. R., J. P., L. M. ir V. G. priešieškinyje prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir priteisti atsakovams V. P., V. D., N. L., P. K., R. L., T. A., M. R., J. P., L. M., V. G. - 17145 kv. m. žemės sklypą, pažymėtą indeksu „B“ , atsakovei A. B. - 2392 kv. m. žemės sklypą, pažymėtą indeksu „C“, o ieškovei J. Č. - 19573 m2 žemės sklypą, pažymėtą indeksu „A“ pagal 2015-05-21 ( - ) parengtą atidalijimo projektą. Nurodė, kad ieškovės pasiūlytas žemės sklypo atidalijimo projektas neatitinka proporcingumo, bendrasavininkų interesų pusiausvyros ir nuosavybės teisių apsaugos principų. Pasiūlytas atidalijimo būdas nėra racionalus ir neužtikrintų žemės sklypo naudojimosi praktiškumo.
    1. Atsakovė A. B. atsiliepime nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo tenkinti atsakovų pareikštą priešieškinį.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

    1. Prienų rajono apylinkės teismas 2015-12-08 sprendimu ieškovės J. Č. ieškinį tenkino. Atidalino ieškovei J. Č. priklausančias 19537/39074 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal Ž. C. įmonės 2014-11-26 parengtą žemės sklypo atidalijimo projektą:

8paskyrė ieškovei J. Č. realią 19537 kv.m. dydžio žemės sklypo dalį, Ž. C. įmonės 2014-11-26 parengtame žemės sklypo atidalijimo projekte pažymėtą indeksu „A“ (ribų posūkio taškai bei riboženklių koordinatės Lietuvos koordinačių sistemoje yra pažymėti skaičiais: ( - ));

9paskyrė atsakovams - V. P., V. D., N. L., A. B., P. K., R. L., T. A., M. R., J. P., L. M. ir V. G., realią 19537 kv.m. dydžio žemės sklypo dalį, Ž. C. įmonės 2014-11-26 parengtame žemės sklypo atidalijimo projekte pažymėtą indeksu „B“ (ribų posūkio taškai bei riboženklių koordinatės Lietuvos koordinačių sistemoje yra pažymėti skaičiais: ( - )).

    1. Atsakovų - V. P., V. D., N. L., P. K., R. L., T. A., M. R., J. P., L. M. ir V. G. 2015-08-14 priešieškinį atmetė.
    1. Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų - V. P., V. D., N. L., P. K., A. B., R. L., T. A., M. R., J. P., L. M. ir V. G., teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas - po 8,73 Eur (aštuonis eurus ir 73 ct.) - valstybei.
    1. Panaikino Prienų rajono apylinkės teismo 2015-04-17 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre, draudžiantį nuosavybės teisių perleidimą į nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ).
    1. Teismas įvertinęs ieškovės pateiktą Ž. C. įmonės 2014-11-26 parengtą žemės sklypo atidalijimo projektą (t. 1, b.l. 12) ir atsakovų pateiktą ( - ) 2015-05-21 parengtą žemės sklypo atidalijimo projektą (t. 1, b.l. 130), nustatė, kad pagal ieškovės pateiktą atidalijimo projektą po atidalijimo būtų suformuoti du nauji, taisyklingi, proporcingų formų (iš esmės – stačiakampiai) žemės sklypai, tačiau žemės sklypas, kurį siūloma paskirti atsakovams (plane pažymėtas „B“) neturėtų priėjimo prie ( - ), o pagal atsakovų - po atidalijimo būtų suformuoti trys nauji žemės sklypai, ilgi ir itin siauri, o sklypas, kurį atsakovai prašo paskirti atsakovei A. B., būtų vos 6,61 m. pločio, tačiau visi naujai suformuoti žemės sklypai turėtų priėjimą prie ( - ).
    1. Teismas pažymėjo, kad nors aplinkybė dėl tinkamo patekimo į žemės sklypą ir yra reikšminga, tačiau vien ji negali būti pripažįstama esmine sąlyga, parenkant žemės sklypo atidalijimo būdą. Atkreipė dėmesį, jog tiek ieškovė J. Č., tiek atsakovė V. P., teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo žemės sklypo niekada nedirbo. Nuo 2000 m. jis niekieno nebuvo naudojamas, nei vienas iš civ. bylos nagrinėjime dalyvaujančių asmenų jo būkle faktiškai nesidomėjo. Tikimybė, kad V. P. ar kiti atsakovai po atidalijimo suformuotą žemės sklypą dirbs, yra mažai tikėtina, nes nei vienas iš jų nėra įregistravęs ūkininko ūkio, neužsiima žemdirbystės veikla. Nagrinėjamoje civ. byloje esantis dokumentai (t. 1, b.l. 15-18) liudija, kad atsakovai turi interesą jį parduoti.
    1. Teismas atsižvelgė į tai, kad ( - ) 2015-05-21 parengtame žemės sklypo atidalijimo projekte (t. 1, b. l. 130) yra pateikta ir spalvota žemės sklypo išsidėstymo schema, iš kurios akivaizdžiai matyti, kad daug schemoje užfiksuotų žemės sklypų (pvz. žemės sklypas Nr. 221; žemės sklypas Nr. 220; žemės sklypas Nr. 19) taip pat neturi tiesioginio susisiekimo su kokiu nors keliu ar gatve. Be to, ieškovės J. Č. pateiktame Ž. C. įmonės 2014-11-26 parengtame žemės sklypo atidalijimo projekte yra pažymėtas projektuojamas servitutinis kelias. Kad būtent pro ten atsakovams bus sudaryta reali galimybė patekti į po atidalijimo suformuotą žemės sklypą, teismo posėdžio metu patvirtino ir pati ieškovė J. Č..
    1. Įvertinęs reikšmingas faktines aplinkybes, t. y. ginčo žemės sklypo lygiavertiškumą (vienodumą visame plote), po atidalijimo siūlomų suformuoti žemės sklypų formas, asmenų (atsakovų) skaičių, kuriems bendrai po atidalijimo turi būti paskirtas naujai suformuotas žemės sklypas, aplinkybę, kad ginčo žemės sklypu iki šiol niekas faktiškai nesinaudojo ir mažai tikėtina, kad juo faktiškai naudosis ir po atidalijimo, teismas sprendė, kad praktiškesnis ir, atsižvelgiant į nagrinėjamos civilinės bylos faktines aplinkybes, priimtinesnis yra Ž. C. įmonės 2014-11-26 parengtas žemės sklypo atidalijimo projektas.
    1. Teismas konstatavęs, kad ieškovės pasiūlytas atidalijimo projektas atitinka Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių reikalavimus, užtikrina tinkamą ir funkcionalų žemės ūkio paskirties žemės naudojimą žemės ūkio veiklai, ieškinį tenkino, atsakovų priešieškinį atmetė.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11

    1. Atsakovė V. P. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2015-12-08 sprendimą: atmesti ieškovės J. Č. ieškinį; tenkinti atsakovų V. P., V. D., N. L., P. K., R. L., T. A., M. R., J. P., L. M. ir V. G. 2015-08-14 priešieškinį: 1) paskirti bendrai atsakovams - V. P., V. D., N. L., P. K., R. L., T. A., M. R., J. P., L. M. ir V. G., realią 17145 kv. m dydžio žemės sklypo dalį, ( - ) 2015-05-21 parengtame žemės sklypo atidalijimo projekte pažymėtą indeksu „B“; 2) paskirti atsakovei A. B. realią 2392 kv. m dydžio žemės sklypo dalį, ( - ) 2015-05-21 parengtame žemės sklypo atidalijimo projekte pažymėtą indeksu „C“; 3) paskirti ieškovei J. Č. realią 19573 kv. m dydžio žemės sklypo dalį, ( - ) 2015-05-21 parengtame žemės sklypo atidalijimo projekte pažymėtą indeksu „A“; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
      1. Kai ginčijamo žemės sklypo daugelis bendraturčių, išskyrus vieną - ieškovę J. Č., parengė bendrą žemės sklypo atidalijimo planą, o ieškovė pateikė alternatyvų planą, tokia situacija turi būti teisiškai įvertinta atsižvelgiant į tai, kuris siūlomas atidalijimo planas geriausiai atitinka bendraturčių interesus. Tai, jog alternatyvų atidalijimo būdą pateikia vienas iš bendraturčių, kurio pasiūlytas būdas ne tik nesuderintas su kitais bendraturčiais, bet ir akivaizdžiai priešingas tokių bendraturčių daugeto valiai, rodo, kad toks siūlymas neatitinka atidalijamo daikto bendraturčių poreikių (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).
      1. Ieškovė siekia atsidalyti žemės sklypą geriausioje suformuoto žemės sklypo vietoje, kitiems bendraturčiams paliekant naudoti žemės sklypo dalį, kuri natūraliai yra mažesnės vertės vien jau dėl to, kad neturi jokio privažiavimo prie kelio (( - )). Kokiu būdu neprivažiuojamos ariamos žemės sklypas gali būti vertingesnis tik dėl to, kad jame yra didesnis ariamos žemės plotas, pirmosios instancijos teismas nepaaiškino. Priešingai - teismui atidalijus žemės sklypą pagal ieškovės pateiktą projektą ir nenustačius servituto, atsakovai prarado galimybę iš naujo prašyti atidalyti žemės sklypą, nes pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių su reikalavimu tuo pačiu pagrindu yra draudžiama. Be to, atsakovams teks kreiptis į teismą dėl servituto per ieškovei tenkančią atidalinto žemės sklypo dalį, nes savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebus įmanoma normaliomis sąnaudomis žemės sklypo naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str. 1 d.). Teismo sprendimu atidalinus žemės sklypą ir nenustačius servituto atsakovams atidalinto žemės sklypo vertė ženkliai sumažės (CK 1.5 str.).
      1. Atidalijamo žemės sklypo plotas yra 3,9074 ha, todėl Žemės įstatymo 40 straipsnio 9 dalies ir Taisyklių 6 punkto nuostatos netaikomos, tačiau taikoma Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Taisyklių reglamentuota Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tvarka. Ieškovė pareiškė ieškinį teisme dėl atidalijimo iš bendro žemės sklypo, prie ieškinio pridėjo Ž. C. įmonės 2014-11-26 parengtą žemės sklypo Nr. 143 naudojimo planą (t. 1, b. 1. 9-11), tačiau nepateikė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, parengto ir patvirtinto Žemės įstatyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka. Teismas išnagrinėjo bylą be žemės sklypo pertvarkymo projekto, o ieškovės pateiktą žemės sklypo naudojimo planą prilygino tokiam projektui ir atleido ieškovę nuo pareigos pagal materialinės teisės normose įtvirtintą tvarką ir sąlygas parengti žemės sklypo pertvarkymo projektą sklypui atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šie materialinės ir proceso teisės normų pažeidimai gali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodant, kad ieškinys atmetamas, o priešieškinis tenkinamas pagal ( - ) 2015-05-21 parengtą žemės sklypo atidalijimo projektą (t. 1, b. l. 130), kuris parengtas Žemės įstatymo 40 straipsnyje ir Taisyklėse nustatyta tvarka.
    1. Kiti atsakovai atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
    1. Ieškovė J. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
      1. Nesutinka su apeliantės pozicija, kad ieškovės pateiktas žemės sklypo atidalijimo variantas ne tik nesuderintas su kitais bendraturčiais, bet ir akivaizdžiai priešingas tokių bendraturčių valiai, o tai rodo, kad toks pasiūlymas neatitinka atidalijamo daikto bendraturčių valios. Ieškovei nuosavybės teise priklauso didžioji dalis žemės sklypo lyginant su kitais bendraturčiais. Todėl teismas įvertindamas tai, bei atsižvelgdamas į kitų bendraturčių valią parduoti jiems priklausiančias žemės sklypo dalis, pasirinko ieškovės pasiūlytą žemės sklypo atidalijimo variantą.
      1. Apeliantės cituojama Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006) nėra aktuali šioje byloje, kadangi šios bylos ir civilinės bylos Nr. 3K-3-559/2006, aplinkybės skiriasi.
      1. Nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad ieškovė siekia atsidalyti žemės sklypą geriausioje suformuoto žemės sklypo vietoje, kitiems bendraturčiams paliekant mažesnės vertės žemės sklypo dalį. Teismas sprendė, kad atsakovams ieškovės siūlomu atidalijimo variantu, žemės sklypo dalis, ieškovės pateiktame plane pažymėta „B“ yra geresnės būklės nei žemės sklypo dalis, esanti greta ( - ), kurią ieškovė prašo paskirti jai (žemės sklypo dalis pažymėta plane „A“). Apeliantė nepateikė naujų įrodymų, kurie pagrįstų pastarosios teiginį dėl žemės sklypo ieškovės pateiktame plane pažymėto „B“ „natūraliai“ mažesnės vertės. Todėl nėra pagrindo nesutikti su teismo padaryta išvada. Įvertintina ir tai, kad atsakovai siekia žemės sklypą parduoti, tai liudija byloje esantis dokumentas (I tomas b. l. 15 – 18).
      1. Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad patenkinus ieškovės siūlomą žemės sklypo atidalijimo variantą atsakovai neturės galimybės patekti į jiems priklausantį sklypą. Ieškovės pateiktame Ž. C. įmonės 2014-11-26 parengtame žemės sklypo atidalijimo plane yra pažymėtas projektuojamas servitutinis kelias. Būtent šiuo plane pažymėtu keliu atsakovai galės patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Ieškovė sutinka, kad per jai tenkančią žemės sklypo dalį eitų kelias, kuriuo atsakovai galėtų patekti į jiems priklausantį žemės sklypą. Būtent ieškovės siūlomas žemės sklypo atidalijimo variantas atitinka pagrindinius žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principus, įtvirtintus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse (LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro įsakymas Nr. 3D-1/D1-1, 2014- 01-02).
      1. Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad atsakovai turės papildomai kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo. Ž. C. įmonės parengtame žemės sklypo plane pažymėtas servitutinis kelias, kuris jungia atsakovams paskirtą žemės sklypą su vietinės reikšmės keliu, t.y. ( - ) gatve. Todėl nebus jokių kliūčių atsakovams naudotis jiems ieškovės pateiktame plane pažymėtu „B“ sklypu.
      1. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovės reikalavimai negalėjo būti patenkinti, kadangi ieškovė nepateikė Žemės sklypo pertvarkymo projekto. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme apeliantė nekėlė šio klausimo, todėl ji neturi teisės apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Be to, Žemės sklypo pertvarkymo projektas rengiamas, kai bendraturčiai susitaria ar teismas nusprendžia dėl žemės sklypo atidalijimo tvarkos. Kol bendraturčiai nesusitaria dėl žemės sklypo atidalijimo ar teismas įsiteisėjusiu sprendimu neišsprendžia jų ginčo, tol projektas nėra rengiamas. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 10 p. numatyta, kad negali būti sujungiami, padalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti arba esantys teisminio ginčo objektu žemės sklypai. Taigi, ieškovė net neturi galimybių teismui pateikti projekto, kadangi, pirma, vyksta teisminis ginčas dėl žemės sklypo atidalijimo, antra, bendraturčiai nėra susitarę dėl atidalijimo varianto. Be to, su priešieškiniu atsakovai pateikė analogišką žemės sklypo planą, parengtą ( - ). Tai nėra projektas. Apeliantė pati nepateikusi projekto, prašo tenkinti priešieškinį. Akivaizdu, kad apeliantė taiko dvigubus standartus. Tokia apeliantės pozicija suponuoja apeliantės nesąžiningumą.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
    2. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 3, 9074 ha žemės sklypo, esančio ( - ), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovės pateiktą Ž. C. 2014 11 28 parengtą projektą.
    1. Pirmosios instancijos teismas sprendimu priešieškinio reikalavimą dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atmetė, motyvuodamas tuo, jog praktiškesnis ir priimtinesnis bei atitinkantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių reikalavimus, užtikrinantis naudojimo paskirtį yra Ž. C. įmonės 2014-11-26 parengtas žemės sklypo atidalijimo projektas.
    1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovų pateiktas ( - ) 2015-05-21 parengtas žemės sklypo atidalijimo projektas geriausiai atitinka bendraturčių interesus, kad ieškovės pateiktas atidalijimo projektas neatitinka Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Taisyklių dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tvarkos.
    1. CK 4. 80 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas. Kadangi atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės lemia visų bendraturčių teisių į bendrą daiktą pasikeitimus, jis negali vykti vienašališkai atidalijimo iniciatoriaus nuožiūra, bet jo sąlygos turi būti suderintos su kitais bendraturčiais jų bendru susitarimu (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Atidalijimo iniciatoriui išnaudojus galimybes susitarti ir manant, kad kiti bendraturčiai su jo siūlomu atidalijimo būdu nesutinka nepagrįstai, jis gali savo teisę atidalyti nuosavybės dalį siekti įgyvendinti pareikšdamas teismui ieškinį. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį per teismą, taip pat turi išnaudoti visas galimybes suderinti bendraturčių valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias ir nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.
    1. Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, todėl turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009), o teikiami atidalijimo variantai turi būti įmanomi įgyvendinti techniškai, po atidalijimo turi būti užtikrintas tolesnis tokio turto naudojimo racionalumas. Dar vienas reikalavimas įgyvendinant teisę atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės – prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma.
    1. Klausimas, ar bendraturčio nurodomas interesas yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu visumą, taip pat kitus reikšmingus kriterijus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; kt.).
    1. Bylos medžiaga patvirtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei priklauso ½ dalis, o visiems atsakovams (11 asmenų atitinkamai kiekvienam po 2492/39074 arba po 2392/39074 dalis) bendra ½ dalis (19537/39074) 3, 9074 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė.
    1. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei LR Žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos ministro 2004 10 04 įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių“ (toliau taisyklės) 2 p., 2. 1 p. 4. 2.1 p., 4. 5 p. kai žemės sklypai padalijami, atidalijami yra rengiamas projektas, kuris turi būti suderintas su atitinkamomis institucijomis (taisyklių 63 p.). Pagal taisyklių 16 p. projektų rengimo, viešinimo, derinimo procedūrų projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą atlieka Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą. Taisyklių 66 p. nustato, kad tuo atveju kai nėra atitinkamų institucijų raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą (taisyklių 15 p.), tačiau jeigu tikrinimo metu, nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabas, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi atitinkamų asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.
    1. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nustatyta, kad teisminiam nagrinėjimui pateikti šalių ginčo sklypo atidalijimo planai: ieškovės - Ž. C. įmonės 2014-11-26 parengtas žemės sklypo atidalijimo planas (1 t.b.l. 12) ir atsakovės - ( - ) 2015-05-21 parengtas žemės sklypo atidalijimo planas (1 t. b. l. 130) turi trūkumų, į kuriuos pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino - tai, kad juose nėra atžymų ir duomenų apie jų pateikimą patikrinimui atitinkamam Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą (taisyklių 15 p.). Be to, ieškovės pateiktame 2014-11-26 parengtame atidalijimo plane nors ir buvo pažymėtas projektuojamas servitutinis kelias, tačiau nei kelio plotas, nei kelio plotis nenurodyti.
    1. Atsižvelgiant į nutarties 24 p. paminėtus įstatymų reikalavimus planų rengimui, teisėjų kolegijos nutartimi (2 t. b. l. 125-126) buvo pasiūlyta šalims pateikti duomenis, kad teisminiam nagrinėjimui parengti ginčo sklypo atidalijimo projektai yra patikrinti atitinkamų institucijų ir atitinka nurodytą teisinį reglamentavimą.
    1. Apeliantė (atsakovė) V. P. 2016-11-07 pateikė teismui ( - ) 2015-05-21 parengtą žemės sklypo atidalijimo planą, 2016-10-04 suderintą teisminiam nagrinėjimui su Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Prienų ir Birštono skyriaus atsakingu asmeniu (2 t. b. l. 136). Ieškovė 2016-11-17 pateikė teismui Ž. C. įmonės 2016-05-25 parengtą žemės sklypo atidalijimo projektą, kuriame aiškiai pažymėti servitutinio kelio išmatavimai, 2016-11-14 suderintą su Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Prienų ir Birštono skyriaus atsakingu asmeniu (2 t. b.l. 151). Kolegijos nuomone, jie yra tinkami teisminio ginčo nagrinėjimui apeliaciniame procese, faktiškai šalių pateikti atidalijimo variantai yra analogiški buvusiems planams, tik ieškovės plane patikslinti servitutinio kelio išmatavimai bei jo žymėjimas. Todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovės pateiktas atidalijimo projektas neatitinka Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Taisyklių dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tvarkos, ieškovei pateikus tinkamai parengtą Ž. C. įmonės 2016-05-25 žemės sklypo atidalijimo projektą, nebeaktualūs ir atmestini.
    1. Teisėjų kolegija laiko nepakankamais ir neteikiančiais pagrindo priešieškinio patenkinimui apeliacinio skundo argumentus, kad pagal ieškovės pasiūlytą atidalijimo variantą atsakovams palikta sklypo dalis natūraliai yra mažesnės vertės vien jau dėl to, kad neturi jokio privažiavimo prie kelio (( - )). Kolegija sutinka, kad nors ši apeliantės nurodyta aplinkybė dėl tinkamo patekimo į žemės sklypą ir yra reikšminga, tačiau vien ji neteikia pagrindo konstatuoti, jog atsakovams tenkanti atidalinto sklypo dalis pažymėta raide „B“ yra mažesnės vertės ir pažeidžia šalių lygiateisiškumą bei jų teisėtus interesus. Pastebėtina, jog apeliantė nutyli kitas reikšmingas aplinkybes, į kurias pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir vertino, laikydamas ieškovės pasiūlytą atidalijimo variantą tinkamesniu. Aplinkybė, jog atsakovams tenkanti ½ dalis ginčo sklypo (t.y. 19537/39074 dalys), įvairiomis proporcijomis priklauso net vienuolikai asmenų; kad žemės sklypą atidalijus pagal atsakovų pateiktą ( - ) 2015-05-21 parengtą žemės sklypo atidalijimo projektą, dešimties asmenų grupei būtų paskirtas itin netaisyklingos formos (labai siauras ir labai ilgas) žemės sklypas (atsakovų pateiktame plane pažymėtas „B“-17145/39074 dalys). Dėl tokios naujai formuojamo žemės sklypo formos, yra akivaizdu, kad tai ateityje gali sukelti ypač didelius nepatogumus atsakovams bendrai jį valdant ir juo naudojantis, o atsakovei A. B. raide „C“ žalia linija pažymėta atidalijamos žemės sklypo dalies (2392/39074 dalys) plotis būtų tik 6, 61 m., o ilgis apie 363 m., toks atidalijimo variantas pripažintinas neracionaliu ir apsunkintų tolesnį žemės naudojimą pagal paskirtį. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad žemė nedirbama ir neprižiūrima daugiau nei 20 metų. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog mažai tikėtina, kad apeliantė ar kiti atsakovai po atidalijimo suformuotą žemės sklypą dirbs, nes nei vienas iš jų nėra įregistravęs ūkininko ūkio, neužsiima žemdirbystės veikla. Nagrinėjamoje civ. byloje esantys dokumentai (t. 1, b.l. 15-18) liudija, kad atsakovai turi interesą jį parduoti.
    1. Apeliacinės instancijos teismui ieškovės pateiktame Ž. C. įmonės 2016-05-25 parengtame žemės sklypo Nr. 143 atidalijimo plane (2 t. b. l. 151) ieškovei J. Č. atidalijamoje 19537 kv. m. dydžio žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu „A“ (ribų posūkio taškai bei riboženklių koordinatės Lietuvos koordinačių sistemoje yra pažymėti skaičiais: ( - )) yra aiškiai pažymėtas raide „S“ 1862 kv. m. ploto, 5 m. pločio kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku, teisę varyti gyvulius (tarnaujantis daiktas) sklypo Nr. 143 „B“ daliai, t.y. atitenkančiai visiems atsakovams. Ieškovė byloje išreiškė savo sutikimą dėl kelio servituto, jai tenkančioje žemės sklypo dalyje “A”. Tokiu būdu atsakovams bus užtikrinta galimybė patekti į jiems tenkančią ginčo sklypo dalį, pažymėtą raide “B”. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės teiginiai, kad nenustačius servituto ateityje kils ginčai dėl jo nustatymo, nepagrįsti.
    1. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei įrodymus, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismui ieškovės pateiktas Ž. C. įmonės 2016-05-25 parengtas žemės sklypo Nr. 143 atidalijimo planas (2 t. b. l. 151) atitinka žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principus, įtvirtintus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, jį visiškai įmanoma įgyvendinti techniškai, po atidalijimo bus užtikrintas tolesnis jo racionalus naudojimas pagal paskirtį, yra tinkamesnis, priimtinesnis nei atsakovų pateiktas parengtas žemės sklypo Nr. 143 atidalijimo planas (2 t. b. l. 136) bei nepažeidžiantis visų bendraturčių teisių ir interesų (CPK 185 str.). Atkreiptinas apeliantės dėmesys ir į tai, kad kiti atsakovai pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė, todėl vien ši aplinkybė neteikia pagrindo konstatuoti atsakovų daugumos (10 asmenų) teisėtų interesų pažeidimo.
    1. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės bylą išsprendė teisingai, ieškinį pagrįstai tenkino, o priešieškinį atmetė, tačiau neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, jog ieškovės pateiktas Ž. C. įmonės 2014-11-26 parengtas žemės sklypo atidalijimo planas (1 t. b. l. 12) turėjo trūkumų, nes neatitiko šios nutarties 24 punkte nurodytų reikalavimų, todėl skundžiamas teismo sprendimas iš dalies keistinas, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodant, kad ginčo sklypas atidalijamas pagal ieškovės pateiktą Ž. C. įmonės 2016-05-25 parengtą žemės sklypo Nr. 143 atidalijimo planą (2 t. b. l. 151) (CPK 326 str. 3 p.). Tačiau ši aplinkybė neteikia pagrindo apeliacinio skundo patenkinimui, nes ginčas iš esmės išspręstas teisingai, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

    1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo netenkinant dėl materialinio teisinio reikalavimo, apeliantė nelaikytina bylą laimėjusia šalimi. Apeliantei byloje buvo teikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba (pagrindas 2015-12-18 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-15-T-4682-5324), todėl 115, 80 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme valstybei neatlyginamos (2 t. b. l. 70, 104-105) (CPK 96 str.2 d., 99 str.).
    1. Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius apeliacinės instancijos teisme jos patirtas 484 Eur išlaidas už advokato atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašomas priteisti išlaidas patvirtina ieškovės atstovo advokato L. J. atstovavimo sutartis, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir pinigų priėmimo kvitas apie 484 Eur sumokėjimą (2 t. b. l. 74-79, 113-114).
    1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija) 8.11 punkte už atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatytas 1,3 dydžio koeficientas. Maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą gali būti 1031, 30 Eur (793,30 x 1,3 = 1031, 30 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2016K3 – 793,30 Eur).
    1. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl iš apeliantės (atsakovės) V. P. ieškovei J. Č. priteistinas 484 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
    1. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, iš apeliantės į valstybės biudžetą priteisiamos 47, 34 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 325 straipsniu,

Nutarė

15Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės J. Č. ieškinys pakeisti taip:

16Atidalinti ieškovei J. Č. priklausančias 19537/39074 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), iš bendrosios dalinės nuosavybės, pagal Ž. C. įmonės 2016 05 25 parengtą žemės sklypo atidalijimo projektą:

17paskirti ieškovei J. Č. realią 19537 kv. m. dydžio žemės sklypo dalį, Ž. C. įmonės 2016 05 25 parengtame žemės sklypo Nr. 143 atidalijimo projekte pažymėtą indeksu „A“ (ribų posūkio taškai bei riboženklių koordinatės Lietuvos koordinačių sistemoje yra pažymėti skaičiais: ( - )).

18paskirti atsakovams - V. P., V. D., N. L., A. B., P. K., R. L., T. A., M. R., J. P., L. M. ir V. G. realią 19537 kv.m. dydžio žemės sklypo dalį, Ž. C. įmonės 2016 05 25 parengtame žemės sklypo atidalijimo projekte pažymėtą indeksu „B“ (ribų posūkio taškai bei riboženklių koordinatės Lietuvos koordinačių sistemoje yra pažymėti skaičiais: ( - )).

19Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

20Iš apeliantės V. P. (a.k( - ) priteisti 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) atstovavimo išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme ieškovei J. Č. (a.k. ( - )

21Iš apeliantės V. P. priteisti valstybei 47, 34 Eur (keturiasdešimt septynis eurus ir 34 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

22Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai