Byla 3K-3-85/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Antano Simniškio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. G. (S. G.) kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 3 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. G. (K. G.) ieškinį atsakovui S. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovo S. G. priešieškinį ieškovui K. G. dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, remdamasis CK 4.80 straipsnio 2 dalimi, prašė teismo atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu: priteisti ieškovui natūra gyvenamąjį namą ir kiemo statinius (duomenys neskelbtini), o atsakovui už jo turimą 1/4 dalį bendrojoje nuosavybėje – 6269 Lt piniginę kompensaciją. Ieškovas nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 2358 kv. m žemės sklypas, kuriame yra nurodyti statiniai; gyvenamasis namas yra 48,31 kv. m ploto; viso dalytino turto vertė – 25 076 Lt. Gyvenamasis namas ir kiemo statiniai yra išsidėstę visame ieškovui priklausančiame žemės sklype, šalių santykiai yra konfliktiški; atsakovo siūloma naudojimosi ginčo pastatais tvarka nepriimtina; gyvenamojo namo, kuriame yra tik vienas kambarys ir virtuvė, pertvarkymo projektas turi būti suderintas teisės aktų nustatyta tvarka, be to, neracionalus, atskirti kiekvienam bendraturčiui jo dalį natūra nėra galimybių be žalos namo paskirčiai.

5Atsakovas priešieškiniu prašė teismo nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, gyvenamąjį namą perplanuojant atsakovo lėšomis pagal UAB „Elvora“ parengtą projektą, kurį įgyvendinus, bendraturčiams tenkantis plotas atitiktų jų dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje: ieškovas turėtų 36,06 kv. m gyvenamojo namo, atsakovas – 12,07 kv. m; taip būtų įgyvendinta kiekvieno savininko teisė naudotis bendru daiktu, nekeičiant tikslinės patalpų paskirties, nepadarant žalos daikto paskirčiai. Atsakovas taip pat prašė priteisti jam ūkinį statinį, pažymėtą 11J1/m; jis nesutiko už dalį bendrojoje nuosavybėje gauti kompensaciją pinigais.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

7Vilniaus rajono apylinkės teismas 2005 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas po tėvų mirties paveldėjo 2358 kv. m žemės sklypą ir 3/4 dalis gyvenamojo namo ir kiemo statinių, atsakovas – 1/4 dalį gyvenamojo namo ir kiemo statinių (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Vilniaus filialo duomenimis viso turto vertė yra 25 076 Lt; atsakovui bendrojoje dalinėje nuosavybėje tenkanti 1/4 dalis gyvenamojo namo yra 12,07 kv. m; tokio dydžio patalpos name nėra ir, teismo vertinimu, atsakovas nepateikė tinkamo gyvenamojo namo rekonstrukcijos plano, kuriuo būtų galima remtis, atidalijant bendraturčius; atsakovo siūlomas atidalijimo projektas nėra priimtinas, nes jame neišspręsti priešgaisrinio saugumo klausimai, nepateikta gyvenamojo namo rekonstrukcijos vykdymo atsakovo lėšomis sąmata ar preliminarūs skaičiavimai; be to, atsakovo interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintas kaip svarbus, nes šis nuosavybės teise turi kitas gyvenamąsias patalpas, kuriose nuolat gyvena. Nesant galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, be to, šiems konfliktuojant, teismo vertinimu, nebūtų funkcionalus naudojimasis bendrąja daline nuosavybe; būtų pažeisti CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai teisinių santykių subjektams veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismas priėjo išvadą, kad piniginės kompensacijos priteisimas atsakovui atitinka CK 4.80 straipsnio 2 dalies normą.

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2005 m. birželio 30 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 3 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija argumentavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybę, kad, bendraturčiams naudojantis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu, nebūtų išvengta konfliktų ir ginčų; gyvenamasis namas yra nedidelis, jį pertvarkius pagal atsakovo pateiktą projektą, nebūtų galima juo normaliai naudotis nė vienai bendraturčių šeimai, ir tai pažeistų jų interesus; be to, kolegija laikė pagrįstais ieškovo argumentus dėl namo blogos būklės ir galimybės atlikti jame pertvarkymus be žalos pačiam statiniui, jų atsakovas nepaneigė. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektai yra ieškovui priklausančiame žemės sklype, tai reiškia, jog atsakovas negalės padidinti jam tenkančią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje (pavyzdžiui, ją rekonstruodamas), neišsprendęs servituto klausimo, kurio šioje byloje nekėlė. Pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsakovui, siekusiam daikto dalies išskyrimo natūra, priteistos kompensacijos pinigais, kolegija pripažino pagrįsta, atitinkančia CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sąlygas.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 3 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 30 d. nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

111. Dėl netinkamo CK 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalių normų aiškinimo ir taikymo teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad, nesant galimybės atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, negali būti nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka; teismai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Šilalės rajono apylinkės prokuroras ir kt. prieš L. G., bylos Nr. 3K-3-354/2005, kategorijos: 30.9.1; 95.7, kurioje konstatuota, jog tais atvejais, kai negalima daikto padalyti natūra, nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka. Kompensacija pinigais už turėtą bendraturčio dalį bendrojoje nuosavybėje, kai šis nesutinka, taikytina išimtiniais atvejais.

122. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; šioje įstatymo nuostatoje įtvirtinta bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti, vadovaujantis interesų derinimo principu, nesiekti savo interesų apsaugos, suvaržant kito bendraturčio teises, ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo. Teismai, netenkinę priešieškinio reikalavimų, pažeidė CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatas, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimą ir taikymą bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje V. J. ir kt. prieš S. B. ir kt., Nr. 3K-3-780/2003, kategorijos: 25.6.1; 25.7; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje N. L. prieš O. V., bylos Nr. 3K-3-572/2004, kategorija 25.6.1).

133. Teismai pažeidė CPK 178 straipsnio reikalavimus, neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą; nusprendė, kad atsakovas turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog yra techninė galimybė rekonstruoti gyvenamąjį namą be žalos statiniui. Gyvenamojo namo perplanavimo techninius pasiūlymus rengė specialistas, t. y. asmuo, galintis spręsti rekonstrukcijos leistinumo klausimus; teikti šiuos įrodymus, pasibaigus apeliaciniam procesui, nėra teisinės galimybės. Dėl nurodyto procesinės teisės normos pažeidimo teismų išvados pripažintinos nepagrįstomis. Toks teisės taikymo išaiškinimas nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Lemora“ prieš UAB „Pergamas“, bylos Nr. 3K-3-394/2005, kategorija 35.4; 36.1; 45.12; 114.4; 114.11.

14Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus ir nurodo, kad atsakovas prašė nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe (gyvenamuoju namu) tvarką, tačiau iš tikrųjų reikalavo pakeisti namo patalpų funkcinę paskirtį; jo parengtas namo perplanavimo projektas yra tik eskizas, kurio negalima pripažinti tinkamai parengtu gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektu; gyvenamajame name yra tik vienas kambarys ir virtuvė, dėl to nėra techninių galimybių nustatyti naudojimosi šiuo namu tvarką taip, kad, nekeičiant dabartinių patalpų funkcinės paskirties, kiekvienas bendraturtis turėtų izoliuotą patalpą; net ir pertvarkius gyvenamąjį namą pagal atsakovo siūlymą, nė viena šalis negalėtų juo naudotis kaip tinkamai įrengtu būstu; atsakovas turi kitą gyvenamąją patalpą, kurioje nuolat gyvena. Kasacinio skundo argumentas, kad teismai nepagrįstai reikalauja iš atsakovo papildomų įrodymų dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos, kai šis nebeturi procesinių galimybių juos pateikti, paneigiamas bylos duomenimis; atsakovas pirmosios instancijos teismui turėjo pateikti šiuos įrodymus, tačiau tinkamai parengto projekto nepateikė. Teismai tinkamai įvertino ir tą aplinkybę, kad ieškovas yra žemės, t. y. pagrindinio daikto, savininkas, dėl to jo nuomonė, svarstant šio daikto priklausinių (gyvenamojo namo ir kiemo statinių) naudojimosi, valdymo bei disponavimo klausimus, kai pareikštas ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti lemiama, nes bet kokie šių statinių pertvarkymo, perstatymo (rekonstrukcijos) darbai galimi, sutinkant žemės savininkui.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

17Šalys yra gyvenamojo namo su kiemo statiniais bendraturčiai; ieškovui priklauso 3/4 dalys, o atsakovui – 1/4 dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje; ieškovas taip pat yra 2358 kv. m žemės sklypo, kuriame yra nurodytas gyvenamasis namas ir visi kiemo statiniai, savininkas; gyvenamasis namas yra 48,31 kv. m ploto, atsakovui tenkanti 1/4 dalis yra 12,07 kv. m namo bendro ploto, tokio dydžio patalpos gyvenamajame name nėra. Ieškovas prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės taip, kad jam atitektų visas turtas natūra, atsakovui už turimą 1/4 dalį – kompensacija pinigais. Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi statiniais tvarką, pertvarkius namo patalpas, paskirti atsakovui naudotis 12,07 kv. m kambariu; atsakovas nepateikė teismui tinkamai parengto gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto.

18V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

20Pagal kasaciniame skunde nurodytus argumentus nagrinėjamoje byloje kasacijos dalykas yra nuosavybės teisių įgyvendinimą (atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi daiktu tvarkos nustatymą) reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas.

21CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; taip įstatyme išreikšta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Nagrinėjamoje byloje šalys konfliktuoja, dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos ir dėl atidalijimo būdo nesutaria. Kasaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. birželio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Šilalės rajono apylinkės prokuroras ir kt. prieš L. G., bylos Nr. 3K-3-354/2005, kategorijos: 30.9.1; 95.7, konstatavo, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) ir tik negalint daikto padalyti natūra gali būti nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka. Kasatorius neteisingai interpretuoja nurodytą teismų praktikos nuostatą, manydamas, kad, negalint daikto padalyti natūra, bet kuriuo atveju turi būti nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka. Galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.). Teismas turi įvertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti; kai prašoma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka numato tam tikrus daikto, pavyzdžiui, statinio pakeitimus, teismas patikrina, ar planuojami esminiai pakeitimai atitinka teisės aktų (Statybos įstatymo, Statybos techninio reglamento ir kt.) reikalavimus, ar yra suderinti su atitinkamomis priežiūros institucijomis. Bylą nagrinėję teismai tyrė tokio pobūdžio aplinkybes.

22Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės galimas šalių susitarimu; bendraturčiai gali sulygti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo įvairiais būdais: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant už daiktą gautus pinigus, sumokant bendraturčiui kompensaciją už jam tenkančią dalį ir kt. Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Aiškinant CK 4.80 straipsnio 2 dalies normą, teismų praktikoje pripažįstama, kad kompensacija už dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtiniais atvejais, kai išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, nepadarius daiktui neproporcingos žalos. Atidalijimo atveju priteisti kompensaciją paprastai galima atsidalijimo, t. y. bendrosios nuosavybės nutraukimo, siekiančiam bendraturčiui; CK 4.80 straipsnio 2 dalies norma leidžia priteisti kompensaciją vienam ar keliems atidalijamiems bendraturčiams, vadinasi, ir atsidalijančiam bendraturčiui. Taigi, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, darytina išvada, kad tais atvejais, kai daikto atskyrimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, priteisti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui be šio sutikimo galima, jeigu jo dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, negalima ja realiai naudotis, o atidalijamo savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus. Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, kitas reikšmingas aplinkybes.

23Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nedidelis gyvenamasis namas, kuriame yra 17,35 kv. m ploto virtuvė, 23,83 kv. m ploto kambarys ir 7,10 kv. m ploto veranda; name nėra atsakovo paveldėtą 1/4 dalį namo atitinkančio dydžio atskiros patalpos. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai laikė, kad nurodytų aplinkybių visetas – namo dydis, atsakovui tenkanti gerokai mažesnė dalis, jo dalį atitinkančios atskiros patalpos nebuvimas – turi reikšmės, sprendžiant bendraturčių ginčą dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo. Atsakovas nurodė, kad jo pareikšto priešieškinio dalykas – naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pastebėjo, kad pagal reikalavimo turinį atsakovas iš esmės siekia atidalijimo natūra. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad, namą pertvarkius atsakovo siūlomu būdu, jame nebūtų virtuvės, būtų suformuotas siauras ir nefunkcionalus koridorius, reikėtų kirsti dvi naujas angas – iš koridoriaus į kambarį ir namo išorinėje sienoje – iš kambario į lauką. Teismai pripažino, kad pagal tokią rekonstrukciją iš esmės nebelieka galimybės nė vienai iš dviejų bendraturčių šeimų normaliai naudotis namu. Be to, teismai teisingai nurodė, kad, atsižvelgiant į namo būklę ir pertvarkymų pobūdį, turėjo būti pateikti įrodymai, patvirtinantys techninę galimybę atlikti numatomus pertvarkymus. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Prašymą dėl naudojimosi namu, jį atitinkamai rekonstravus, tvarkos nustatymo pareiškė atsakovas, todėl jis turėjo pateikti tinkamai parengtą atidalijimo projektą; bylos duomenimis, atsakovui ši procesinė pareiga buvo žinoma bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet jis tinkamai parengto projekto nepateikė; kasacinio skundo argumentas dėl CPK 178 straipsnio pažeidimo pripažintinas nepagrįstu.

24Taigi byloje teismų nustatytos faktinės aplinkybės yra tokios, kad paskirti atsakovui naudotis jo dalį bendrojoje nuosavybėje atitinkančią patalpą gyvenamajame name nėra galimybės, nes tokios atskiros patalpos nėra; galimybės tokią patalpą įrengti be neproporcingos žalos namo paskirčiai taip pat nenustatyta. Teisėjų kolegija sutinka, kad tokioje situacijoje teismai turėjo pagrindą spręsti klausimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant atidalijamam bendraturčiui kompensaciją pinigais. Taikydami CK 4.80 straipsnio 2 dalį teismai nagrinėjo ir vertino atidalijamo savininko interesą naudotis bendrąja daline nuosavybe. Teismai pagrįstai šiame konkrečiame ginče laikė reikšmingu faktą, kad atidalijamas bendraturtis nuosavybės teise turi kitą gyvenamąją patalpą, kurioje nuolat gyvena; ginčo pastatai stovi ant žemės sklypo, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui, todėl kiltų servituto klausimas, atsakovo galimybė plėsti savo valdos dalį būtų ribota, vadinasi, net ir įrengus planuojamą 12,07 kv. m ploto kambarį be virtuvės, atsakovo būsto problemos nebūtų išspręstos; teismai taip pat vertino atsakovo nurodytus ginčo dėl tėviškės moralinius aspektus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai išvadą dėl bendraturčių atidalijimo padarė ištyrę ir įvertinę visas byloje turinčias reikšmės aplinkybes; skundžiami sprendimai atitinka CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo sąlygas, nepažeidžia CK 1.5 straipsnyje nustatytų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

25Kasaciniame skunde nekeliamas atidalijamam bendraturčiui priteistos piniginės kompensacijos dydžio klausimas, todėl tai nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas ir nutartyje dėl jo nepasisakoma.

26Naikinti skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus nėra pagrindo, kasacinis skundas netenkintinas (CPK 346 straipsnis).

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

28Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 3 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistus.

29Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, remdamasis CK 4.80 straipsnio 2... 5. Atsakovas priešieškiniu prašė teismo nustatyti naudojimosi bendrąja daline... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė... 7. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2005 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai... 10. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo... 11. 1. Dėl netinkamo CK 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalių normų aiškinimo ir taikymo... 12. 2. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės objektas... 13. 3. Teismai pažeidė CPK 178 straipsnio reikalavimus, neteisingai paskirstė... 14. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, teismų... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės... 17. Šalys yra gyvenamojo namo su kiemo statiniais bendraturčiai; ieškovui... 18. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus... 20. Pagal kasaciniame skunde nurodytus argumentus nagrinėjamoje byloje kasacijos... 21. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta: bendrosios dalinės nuosavybės teisės... 22. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės galimas šalių susitarimu;... 23. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nedidelis gyvenamasis... 24. Taigi byloje teismų nustatytos faktinės aplinkybės yra tokios, kad paskirti... 25. Kasaciniame skunde nekeliamas atidalijamam bendraturčiui priteistos piniginės... 26. Naikinti skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 3 d. sprendimą ir Vilniaus... 29. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...