Byla A2-726-601/2007

1Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Rūtai Brazauskienei, suinteresuotų asmenų atstovams advokatui Audriui Bandzaičiui, Benediktui Petrošiui, Dainiui Vinciūnui, Živilei Marozienei, advokatei Rasai Užkuraitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo R. M. prašymą dėl proceso 2006 m. gruodžio 20 d. Kauno apygardos teismo nutarties atžvilgiu atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-775-436/2006, pagal pareiškėjo R. M. skundą suinteresuotiems asmenims AB SEB Vilniaus bankas, bankrutavusiai įmonei R. Mačiulio prekybos namai „Tuktukas“, AB „Turto bankas“, VSDF Marijampolės skyriui, V. R. , dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu.

Nustatė

2Pareiškėjas R. M. prašo atnaujinti procesą 2006 m. gruodžio 20 d. Kauno apygardos teismo nutarties atžvilgiu, patenkinant pareiškėjų R. M. ir AB SEB Vilniaus bankas skundus, dėl bankrutuojančios IĮ R. Mačiulio prekybos namų „Tuktukas“ 2005 m. rugsėjo 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu.

3Pareiškėjas R. M. ir jo atstovė nurodė, kad pagrindas atnaujinti procesą yra Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartyje padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Teismas, pareiškėjo R. M. atžvilgiu, neteisingai aiškino ir taikė Įmonių bankroto įstatymo 24 str. 5 d. normą. Teismas atmetė pareiškėjų AB SEB Vilniaus bankas ir R. M. skundą, dėl 2005-09-20 IĮ R. Mačiulio prekybos namų „Tuktukas“ 2005-09-20 kreditorių susirinkimo nutarimo, dėl pareiškėjui R. M. priklaususio buto (esančio ( - ) pardavimo iš varžytinių, pripažinimo negaliojančiu, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjai paduodami skundus praleido Įmonių bankroto įstatymo 24 str. 5 d. nustatytą 14 d. terminą skundams paduoti ir nėra pagrindų jį atnaujinti. Pareiškėjas nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymo 24 str. 5 d. norma reglamentuoja įmonės kreditorių teises, bet neriboja savininko teisės skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-149/2006). Kadangi pareiškėjas yra minėto buto savininkas, todėl jo atžvilgiu Įmonių bankroto įstatymo 24 str. 5 d. norma negalėjo būti taikoma.

4Suinteresuotas asmuo AB SEB Vilniaus bankas atsiliepime nurodė, kad sutinka su R. M. prašymu ir prašo pareiškėjo prašymą tenkinti.

5Suinteresuotųjų asmenų AB „Turto bankas“, bankrutavusios įmonės R. Mačiulio prekybos namai „Tuktukas“, VSDF Marijampolės skyriaus, V. R. atstovai prašo atmesti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2006-12-20 nutartimi pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, kaip paduotą praleidus ieškinio senaties terminą, pagal Įmonių bankroto įstatymo 24 str. 5 d. Nors pareiškėjas ir nėra kreditoriumi bankroto byloje, tačiau tiek kreditoriui, tiek įmonės savininkui (pareiškėjui), skundžiančiam kreditorių susirinkimo nutarimą, taikomas tas pats 14 dienų ieškinio senaties terminas. Turi būti vadovaujamasi šalių lygiateisiškumo principu.

6Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

7Nagrinėdamas prašymą teismo posėdyje, teisėjas patikrina, ar prašymas yra paduotas nepraleidus įstatyme numatyto termino ir, ar yra pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos CPK 368 str. 1 d. numato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas nėra praleistas (pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo, 2006 m. gruodžio 20 d. Kauno apygardos teismo nutarties atžvilgiu, teismui pateikė 2007 m. kovo 19 d.), todėl teismas svarsto tik proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, t. y. ar pareiškėjo nurodytas pagrindas procesui atnaujinti iš tiesų egzistuoja, tiriami ir vertinami su tuo susiję įrodymai.

8Lietuvos Respublikos CPK 366 str. 1d. 9 p., kuriuo remdamasis pareiškėjas prašė atnaujinti procesą, numato, kad procesas gali būti atnaujintas, jei pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

9Nustatyta, kad 2004 m. gegužės 14 d. nutartimi įmonei – R. Mačiulio prekybos namai „Tuktukas“ iškelta bankroto byla. 2006 m. sausio 10 d. buvo gautas pareiškėjų skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu (t. 1, b. l. 5-7). Nustatyta, kad pareiškėjui R. M. apie kreditorių susirinkimo nutarimą tapo žinoma 2005 m. gruodžio 14 d., todėl terminas kreiptis su skundu dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu baigėsi 2005 m. gruodžio 28 d. Teismas nustatęs, kad 14 dienų ieškinio senaties terminas, numatytas ĮBĮ 24 str. 5 d., yra praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, 2006 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškėjų skundus atmetė (t. 1, b. l. 145-147). 2006 m. gruodžio 20 d. teismo nutartis neperžiūrėta apeliacine tvarka.

10Lietuvos Respublikos CPK 1 str. 1 d. numato, kad <...> bankroto ir restruktūrizavimo bylos <...> nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Įmonių bankroto įstatymo 1 str. 1 d. įtvirtinta, kad įmonių bankroto procesą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas, o šio straipsnio 2 d. numatyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Taigi įstatyme aiškiai pasakyta, kad įmonės bankroto proceso metu turi būti taikomos Įmonių bankroto įstatymo normos, kurios yra specialiai pritaikytos įmonių bankroto procedūroms.

11Įmonių bankroto įstatymo 24 str. 5 d. nustato (toliau – ĮBĮ), kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti teismui apskųstas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 2 d. numatyta, kad atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Taigi ĮBĮ numatytas 14 dienų terminas kreditorių susirinkimo nutarimams apskųsti yra sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Pažymėtina, kad kreditorių susirinkimas nėra juridinio asmens valdymo organas, tai - juridinio asmens bankroto proceso metu, remiantis ĮBĮ nustatyta tvarka, sudarytas organas, kuriam suteiktos tam tikros teisės, siekiant tinkamai apginti kreditorių teises. Kaip jau minėta, ĮBĮ numato, kad šio organo nutarimai gali būti apskųsti teismui ne vėliau kaip per 14 dienų, tačiau pareiškėjas teigia, jog šis terminas yra skirtas tik kreditoriams, o ne įmonės savininkui (bendraatsakoviui), todėl teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą.

12Teisėjas sprendžia, kad pareiškėjo argumentas, jog savininkui netaikytinas ĮBĮ 24 str. 5 d. numatytas 14 d. ieškinio senaties terminas ir dėl to padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, laikytinas nepagrįstas. Visų pirma pareiškėjas negalėjo netgi nurodyti, koks gi terminas jam turėtų būti taikomas apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimus ir kokiu gi įstatymu jis nustatytas. Antra, kaip jau aukščiau nustatyta, jog ginčas kilęs dėl bankroto metu vykstančių procedūrų (skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas), dėl ko taikytinos būtent ĮBĮ normos. Trečia, nors aptariamame straipsnyje ir yra įvardinti tik kreditoriai, kaip galintys apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimus, o ĮBĮ nenumato savininkui (bendraatsakoviui) nei teisės, nei termino, per kurį jis gali paduoti tokį skundą, būtina vadovautis bendraisiais teisės principais. Pareiškėjo nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-149/2006, pasisakyta, kad ĮBĮ 24 str. 5 d. neriboja pareiškėjo (savininko) teisės skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus, t. y. kad jis turi teisę skųsti nors ir nėra kreditorius, tačiau nepasisakyta per kokį terminą gali būti paduotas toks skundas. Teisėjas sprendžia, kad tiek bankrutuojančios įmonės savininkas (bendraatsakovis), tiek kreditoriai (ieškovai ir suinteresuoti asmenys) turi turėti tokias pačias tiek procesines, tiek materialines teises ir pareigas, tą įtvirtina bendrieji teisės principai (CPK 17 str., CK 1.2 str., 1.5 str.). Negali būti įtvirtinta nuostata, kad vienoks apskundimo terminas yra numatytas ieškovui, o kitoks atsakovui, t. y. negali nė viena ginčo šalis būti labiau privilegijuota kitos šalies atžvilgiu. Todėl darytina išvada, jog pareiškėjui, kaip ir kreditoriams taikytinas toks pat 14 dienų ieškinio senaties terminas apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimams.

13Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjas sprendžia, kad nėra nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartyje buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, taikant ĮBĮ 24 str. 5 d. pareiškėjo atžvilgiu. Nenustačius CPK 366 str. 1 d. nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, atnaujinti procesą atsisakytina (CPK 370 str. 3 d.).

14Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 370 str., teisėjas

Nutarė

15Atsisakyti atnaujinti procesą, pagal pareiškėjo R. M. prašymą, civilinėje byloje Nr. 2-775-436/2006.

16Dėl nutarties per 7 dienas gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai