Byla 2-149/2006

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Čekanauskaitės (pranešėja), kolegijos teisėjų: Alės Bukavinienės ir Vinco Versecko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. M. ir akcinės bendrovės SEB Vilniaus bankas atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 13 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų R. M. bei akcinės bendrovės SEB Vilniaus bankas skundus R. M. prekybos namų ,,Tuktukas“ bankroto byloje.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Kauno apygardos teismas 2004 m. gegužės 14 d. nutartimi savininko prašymu iškėlė

4R. M. prekybos namams ,,Tuktukas“ bankroto bylą (b. l. 38), o teismo 2004 m. liepos 5 d., 2004 m. lapkričio 16 d. bei 2005 m. liepos 11 d. nutartimis patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus minėtai įmonei (b. l. 53, 62, 82).

5Bankrutuojančių R. M. prekybos namų ,,Tuktukas“ kreditorių susirinkimas 2004 m. lapkričio 19 d. nutarė varžytinėse parduoti R. M. nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini)(b. l. 66). Apie šį sprendimą 2005 m. gegužės 16 d. raštu Nr.203 buvo informuotas AB SEB Vilniaus bankas (b. l. 72), nes minėtas butas hipotekos lakštu Nr.01/1/2002/0008376 yra įkeistas šiam bankui, užtikrinant 240 tūkst. Lt būsto kreditą, suteiktą R. M. pagal 2002 m. rugpjūčio 2 d. sutartį minimo buto pirkimui (b. l. 135). Hipotekos kreditorius AB SEB Vilniaus bankas 2005 m. birželio 7 d. rašte nesutiko, kad būtų išieškoma iš bankui įkeisto turto, o taip pat nepareiškė kreditorinių reikalavimų įmonės bankroto byloje, nurodęs, kad skolininkas laiku vykdo paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl bankas neturi jokių pretenzijų (b. l. 104, 132). Kreditorių susirinkimas 2005 m. rugsėjo 20 d. nustatęs, kad įmonės turto nėra, nutarė parduoti varžytinėse minėtą R. M. nuosavybės teise priklausantį butą be hipotekos kreditoriaus sutikimo (b. l. 139).

6Pareiškėjai bankrutuojančios įmonės savininkas R. M. bei AB SEB Vilniaus bankas dėl kreditorių susirinkimo 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarimo padavė skundus (b. l. 106, 127), tačiau teismas 2006 m. sausio 13 d. nutartimi atsisakė šiuos skundus priimti (b. l. 139). Teismas nurodė, kad minėti asmenys nėra bankrutuojančios įmonės kreditoriai, todėl Įmonių bankroto įstatymas jiems nesuteikia teisės skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus. Skundus teismas atsisakė priimti remdamasis Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 3 punktu bei 24 straipsnio penktąja dalimi. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjų pažeistos teisės galėtų būti ginamos pareiškiant ieškinį dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu.

7Pareiškėjai su šia teismo nutartimi nesutiko ir padavė atskiruosius skundus. Pareiškėjas R. M. prašo minėtą teismo nutartį panaikinti, o skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (b. l. 147). Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

  1. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą, nes jis, kaip bankrutuojančios individualios įmonės savininkas, šioje bankroto byloje laikytinas bendraatsakoviu ir turi teisę naudotis visomis CPK 42 straipsnio pirmojoje dalyje išvardintomis proceso šalies teisėmis. Teigė, jog tokią išvadą patvirtina sisteminė Įmonių bankroto įstatymo ir CK nuostatų analizė (CK 2.50 str. 4 d.), bei teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-308/2004). Nesant galimybės patenkinti kreditorių pareikštus reikalavimus iš įmonės turimo turto, išieškojimas yra nukreipiamas į juridinio asmens dalyvio turtą, o tokios procedūros ĮBĮ nėra reglamentuojamos, todėl vadovautis tik ĮBĮ nuostatomis, kaip darė teismas, negalima.
  2. Teismas, atsisakydamas priimti jo skundą, pažeidė CPK 5 straipsnio pirmosios dalies reikalavimus, iš esmės apribojo nekilnojamojo turto savininko galimybes ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumą bei ginti Konstitucijoje įtvirtintą teisę į nuosavybę. Be to, CPK 22 straipsnio pirmoji dalis įtvirtina visų ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių, priskirtinumą teismams, todėl kilus abejonių, teismas privalėjo vadovauti CPK 24 straipsnio antrosios dalies nuostatomis.
  3. Teismas nepagrįstai teigė, jog pareiškėjas savo teisės į gynybą nerealizavo įstatymų nustatyta tvarka, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, jog teisės kreiptis į teismą realizavimo tvarką numato CPK (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-203/2000), o šiuo atveju pareiškėjo prašymas buvo surašytas laikantis visų CPK 111, 112, 114 straipsniuose keliamų reikalavimų. Dėl šio, pareiškėjui tinkamai įgyvendinus visas teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos sąlygas, nebuvo pagrindo atsisakyti priimti skundą.
  4. Bankroto administratorius išieškojimą iš R. M. turto vykdo neturėdamas tam įgaliojimų, pažeisdamas galiojančius įstatymus ir galiojančią praktiką.

8Atskirajame skunde pareiškėjas AB SEB Vilniaus bankas prašo teismo nutartį panaikinti ir įpareigoti Kauno apygardos teismą priimti nagrinėti pateiktus skundus (b. l. 154). Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

  1. Teismas, atsisakydamas priimti skundus, sudaro galimybę tolimesniems teismų sprendimams tapti sunkiai įgyvendinamais: jei varžytinėse turtą įgys sąžiningas tretysis asmuo, gali būti neįmanoma įvykdyti restituciją natūra.
  2. Teismas, nagrinėdamas bankroto bylą, turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešas interesas, kreditorių, įmonės savininko interesų suderinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 21 d. senato nutarimas Nr.33). Administratorius viršijo jam ĮBĮ suteiktus įgaliojimus, todėl teismas privalėjo tam užkirsti kelią net nesant banko ar įmonės savininko skundo. Be to, prieš parduodant ginčo butą nebuvo ištirtos aplinkybės, ar išieškojimas iš šio turto išvis yra galimas, tai yra, ar tai nėra paskutinis gyvenamasis būstas, ar butas nėra šeimos turtas ir kt. Tokios informacijos administratorius negalėjo surinkti ir patikrinti, nes tik antstolis turi teisę spręsti apie išieškojimo iš fizinio asmens turto galimumą ar negalimumą bei vykdyti išieškojimą.
  3. Bankroto administratoriaus veiksmai pažeidžia banko, kaip įkaito turėtojo, teises, nes pardavus butą buvęs jo savininkas prarastų interesą laiku grąžinti bankui skolą ir mokėti palūkanas. Be to, varžytinių dalyviams administratorius nepranešė, kad turtas parduodamas ne įkaito turėtojo prašymu ir kad šis pardavimas neišlaisvina turto nuo hipotekos, todėl turto pirkėjas gali atsisakyti dengti hipotekos reikalavimą.

9Atsiliepime bankroto administratorius UAB ,,Vadybos apskaita“ prašo atmesti atskiruosius skundus (b. l. 189). Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

  1. Skundai nepagrįsti, nes apeliantas R. M. civilinėje byloje turi visas šalies teises, bet apeliantas AB SEB Vilniaus bankas, atsisakęs pareikšti kreditorinį reikalavimą, nėra bankroto bylos dalyvis, todėl neturi teisės teikti apeliaciją (CPK 305 str.).
  2. Bankroto administratoriaus veiksmai yra teisėti, nes įmonės savininko civilinė atsakomybė už įmonės prievoles pasibaigia kartu su bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1099/2003; 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1186/2003, 2004 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-308/2004). Tokią praktiką derinant su CK 2.50 straipsnio ketvirtąja dalimi, administratorius privalo imtis visų priemonių, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti iš įmonės savininko turto bankroto byloje. Šiuos veiksmus reglamentuojantis ĮBĮ yra specialusis ir turi viršenybę prieš kitus įstatymus sprendžiant klausimus, susijusius su kreditorių teisėmis.
  3. ĮBĮ normos, kaip specialiosios normos, negali būti aiškinamos plečiamai, negali būti padidintas įstatyme numatytas ratas subjektų, turinčių teisę apskųsti kreditorių susirinkimo sprendimus.
  4. Teismas teisingai nurodė, kad neužkertamas kelias hipotekos kreditoriui savo interesus ginti remiantis kitomis procesinėmis teisės normomis, nes jo teisės kyla ne iš bankroto bylos, todėl nagrinėtinos kitoje civilinėje byloje.
  5. Nepagrįstas teiginys, kad varžytynių dalyviams nepranešta apie šio turto hipoteką.
  6. Nepagrįsti teiginiai dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, nes administratorius prieš organizuodamas varžytines nustatė, kad šis butas įsigytas dar iki santuokos sudarymo ir nėra įregistruotas kaip šeimos turtas. Nepateikti įrodymai dėl varžytinėse parduoto buto kaip vienintelio šeimos turto.
  7. Kreditorių susirinkimo nutarimas yra pagrįstas, nes protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai reikalauja ieškoti teisingo kreditorių intereso balanso, todėl hipotekos kreditoriaus teisė neduoti sutikimo realizuoti įkeistą turtą neturi būti laikoma absoliučia, nes hipotekos kreditoriaus teisė yra įgyvendinama realizavus turtą. Tuo tarpu uždraudus realizuoti bankrutavusios įmonės turtą, visiškai netenkinami kitų kreditorių interesai. Be to, bankrutavusios įmonės savininkui leidus hipotekos būdu išsaugoti savo turtą nuo kreditorių reikalavimų, tuo gali būti piktnaudžiaujama.

10Atskirieji skundai tenkintini.

11Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl pareiškėjų bankrutuojančios įmonės savininko R. M. bei AB SEB Vilniaus bankas skundų, kuriais jie ginčijo įmonės kreditorių susirinkimo nutarimą, priėmimo neteisingai išaiškino Įmonių bankroto įstatymo, Civilinio proceso kodekso normas ir dėl šių klaidų atsisakydamas priimti skundus, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

12Dėl bankrutuojančios įmonės savininko R. M. skundo priėmimo.

13Apeliantas teisingai nurodo, jog sisteminė Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) ir CK nuostatų analizė (CK 2.50 str. 4 d.) suponuoja išvadą, kad bankrutuojančios individualios įmonės savininkas savo įmonės bankroto byloje laikytinas bendraatsakoviu. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2004 m. birželio 22 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-308/2004 AB ,,Ūkio bankas“ vs. A. L.; bylų kategorija: 21.2.2.6, 125.5, 125.6) nurodė, kad atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 33 išdėstytus individualių įmonių bankroto proceso ypatumus, kuriuos nulemia tai, kad tokios įmonės turtas nėra atskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, bankrutavusios įmonės savininkas bankroto byloje turi dalyvauti bendraatsakoviu. Remiantis tuo, kas paminėta, ta aplinkybė, kad nagrinėjamoje R. M. prekybos namų ,,Tuktukas“ bankroto byloje įmonės savininkas R. M. nėra patrauktas bendraatsakoviu, negali būti procesine kliūtimi paduoti skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo sprendžiami jam nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo klausimai. Atsisakydamas priimti jo skundą, teismas iš esmės apribojo R. M. tiek kaip bankrutuojančios įmonės savininko, tiek kaip nekilnojamojo turto savininko teisę ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumą ir pažeidė CPK 5 straipsnio pirmosios dalies reikalavimus. Teismo argumentas, kad pažeista teisė gali būti ginama pareiškiant ieškinį dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, taip pat neduoda pagrindo atsisakyti priimti minimą skundą. Pažymėtina tai, kad bankroto administratorius UAB ,,Vadybos apskaita“ atsiliepime į atskirąjį skundą pripažįsta, kad apeliantui R. M. šioje civilinėje byloje priklauso visos šalies teisės (b. l. 189).

14Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti skundą rėmėsi ĮBĮ 23 straipsnio 3 punktu bei 24 straipsnio penktąja dalimi, tačiau, visų pirma, šios normos reglamentuoja įmonės kreditorių teises, bet neriboja įmonės savininko teisės skųsti kreditorių nutarimus. Antra, toks paminėtų normų aiškinimas ir taikymas prieštarauja anksčiau paminėtoms nuostatoms (CPK 185 str.).

15Dėl pareiškėjo bankrutuojančios įmonės savininko R. M. kreditoriaus AB SEB Vilniaus banko skundo priėmimo.

16Kaip žinoma, anksčiau paminėtame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 21 d. senato nutarimo Nr.33 15 punkte nurodyta, kad tuo atveju, kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, kurios turtas pagal Įmonių įstatymo 7 straipsnį yra neatskirtas nuo įmonininko turto, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu, – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad bankrutuojančios įmonės savininko R. M. kreditorius AB SEB Vilniaus bankas bankroto byloje nepareiškė finansinio reikalavimo. Tačiau akivaizdu, kad sprendžiant klausimą dėl minimo turto pardavimo varžytinėse be hipotekos kreditoriaus - AB SEB Vilniaus banko - sutikimo, yra tiesiogiai paliečiamos šio asmens turtinės teisės. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti AB SEB Vilniaus banko skundą dėl minėto kreditorių susirinkimo nutarimo, iš esmės apribojo hipotekos turėtojo teises ir pažeidė CPK 5 straipsnio pirmosios dalies reikalavimus (CPK 185 str.).

17Apeliantų atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai, susiję su kreditorių susirinkimo, o taip pat varžytinių teisėtumu bei pagrįstumu, šioje nutartyje nenagrinėjami, nes šie klausimai nebuvo nagrinėti ir išspręsti skundžiamoje teismo nutartyje (CPK 334 str.).

18Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kad anksčiau išdėstyta, tenkina pareiškėjų R. M. ir akcinės bendrovės SEB Vilniaus bankas atskiruosius skundus ir naikina skundžiamą teismo nutartį, o pareiškėjų skundų priėmimo klausimą perduoda nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d.).

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio antruoju punktu,

Nutarė

20Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti, o pareiškėjų R. M. ir akcinės bendrovės SEB Vilniaus bankas skundų priėmimo klausimą perduoti nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. Kauno apygardos teismas 2004 m. gegužės 14 d. nutartimi savininko prašymu... 4. R. M. prekybos namams ,,Tuktukas“ bankroto bylą (b. l. 38), o teismo 2004 m.... 5. Bankrutuojančių R. M. prekybos namų ,,Tuktukas“ kreditorių susirinkimas... 6. Pareiškėjai bankrutuojančios įmonės savininkas R. M. bei AB SEB Vilniaus... 7. Pareiškėjai su šia teismo nutartimi nesutiko ir padavė atskiruosius... 8. Atskirajame skunde pareiškėjas AB SEB Vilniaus bankas prašo teismo nutartį... 9. Atsiliepime bankroto administratorius UAB ,,Vadybos apskaita“ prašo atmesti... 10. Atskirieji skundai tenkintini.... 11. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios... 12. Dėl bankrutuojančios įmonės savininko R. M. skundo priėmimo.... 13. Apeliantas teisingai nurodo, jog sisteminė Įmonių bankroto įstatymo (toliau... 14. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti skundą... 15. Dėl pareiškėjo bankrutuojančios įmonės savininko R. M. kreditoriaus AB... 16. Kaip žinoma, anksčiau paminėtame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m.... 17. Apeliantų atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai, susiję su... 18. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kad anksčiau išdėstyta, tenkina... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio... 20. Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti, o...