Byla A-1293-575/2017

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. ir trečiojo suinteresuoto asmens D. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijai (buvęs pavadinimas – Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija), Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčiai – Sinodui (buvęs pavadinimas – Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas), Lietuvos evangelikų reformatų senjoratui (buvęs pavadinimas – Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia), D. L., R. S., T. Š., P. R. P., R. M. dėl išvadų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau ir – Teisingumo ministerija) 2015 m. balandžio 9 d. išvadoje Nr. (8.3.46.)-7R-2401 „Dėl tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą“ (toliau – ir Išvada Nr. 1) konstatavo, kad prašymas pakeisti juridinio asmens Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios registro duomenis yra pasirašytas pagal šios tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos kanonus kompetentingos vadovybės ir atitinka Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies, Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (toliau – ir Nuostatai) 32.4 punkto, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1R-275 patvirtintos Dokumentų, pateikiamų Teisingumo ministerijai steigiant religines bendruomenes, bendrijas ir centrus, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti juridinius asmenis, filialus ar atstovybes, keičiant jų įstatus ar juos atitinkančius dokumentus ir registro duomenis, išbraukiant juos iš Juridinių asmenų registro, sąrašo (toliau – ir Sąrašas) 5 punkto reikalavimus. Duomenų pakeitimo teisėtumą patvirtina šioje išvadoje nurodyti dokumentai. Teisingumo ministerija, vadovaudamasi Nuostatų 32.4 bei 41.1 punktais bei atsižvelgdama į šioje išvadoje išdėstytą, pateikė išvadą, kad tradicinės Lietuvoje religinės bendruomenės ar bendrijos Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios pasikeitusius duomenis, nurodytus kartu su šia išvada teikiamame prašyme galima įtraukti į Juridinių asmenų registrą (toliau – ir JAR) (I t., b. l. 21–23).

6Išvadoje Nr. 1 nurodyta, kad Teisingumo ministerija gavo 2013 m. balandžio 29 d. Lietuvos evangelikų reformatų generalinio superintendento T. Š. ir kitų asmenų pasirašytą prašymą, be kita ko, įtraukti pasikeitusius religinės bendruomenės ar bendrijos teisinės formos juridinio asmens Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios duomenis į JAR, su prašymu pateiktas kompetentingos vadovybės sprendimas, patvirtinantis JAR duomenų pakeitimų teisėtumą, bei kiti dokumentai.

7Prašyme nurodoma, kad 2013 m. pradžioje buvo iš naujo išrinktos visų 14 Lietuvos evangelikų reformatų parapijų (Alytaus, Biržų, Jonavos, Kauno, Kėdainių, Kelmės, Klaipėdos, Nemunėlio Radviliškio, Panevėžio, Papilio, Salamiesčio, Šiaulių, Švobiškio, Vilniaus evangelikų reformatų parapijų) vadovybės bei delegatai į Sinodą. Parapijų išrinkti delegatai dalyvavo 2013 m. kovo 23 d. neeiliniame sinode, kuris yra aukščiausiasis Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios organas, ir kuriame išrinkta Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vyriausioji vadovybė, paskirti asmenys, turintys teisę sudaryti sandorius juridinio asmens Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vardu.

8Pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų juridinio asmens teisės įforminamos pareikštine tvarka, kai tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija kreipiasi į Teisingumo ministeriją. Pagal JAR nuostatų 32.4 ir 33 punktus tradicinių Lietuvoje religinių bendrijų dokumentų ir duomenų teikėja JAR yra Teisingumo ministerija, kuriai duomenis bei dokumentus pateikia pagal konkrečios religinės bendrijos kanonus, statutus ar kitas normas kompetentinga tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos vadovybė. Pagal Nuostatų 41.1 punktą Teisingumo ministerija, gavusi tradicinės Lietuvoje religinės bendruomenės ar bendrijos dokumentus, surašo prašymą ir išvadą, kad tradicinės Lietuvoje religinės bendruomenės ar bendrijos duomenų pakeitimus įtraukti į JAR galima, ir perduoda prašymą ir išvadą JAR tvarkytojui. Tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų pranešimai pasikeitus šių juridinių asmenų duomenims Teisingumo ministerijai teikiami pagal Sąrašo 5 punktą.

9Išvadoje Nr. 1 taip pat nurodoma, kad vertinant pateiktą prašymą ir kitus dokumentus bei atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015 pažymėtina, kad jie atitinka teisės aktų reikalavimus:

101. Pagal Sąrašo 5.1 punkto reikalavimą pateikti pranešimą dėl duomenų pakeitimų įtraukimo į JAR, kurį būtų pasirašiusi pagal konkrečios religinės bendrijos kanonus kompetentinga vadovybė, buvo pateiktas prašymas, kurį pasirašė pagal Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kanonus kompetentinga vadovybė (pagal kanoną V-1929, kanoną IV-2001 kompetentinga Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vadovybė yra Lietuvos evangelikų reformatų sinodas; prašymą pasirašė asmenys, šio sinodo patvirtinti kaip turintys teisę sudaryti sandorius Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vardu: T. Š. ir R. M.).

112. Pagal Sąrašo 5.2 punkto reikalavimą pateikti kompetentingos vadovybės sprendimą, patvirtinantį JAR duomenų pakeitimų teisėtumą, pateikta patvirtinta 2013 m. kovo 23 d. neeiliniame sinode priimtų sinodo kanonų ir memorialų kopija (asmenys, turintys teisę sudaryti sandorius Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vardu, patvirtinti minėtame dokumente esančiame kanone Nr. X-2013N), neeilinio sinodo posėdžio protokolas.

123. Pagal Sąrašo 5.5 punkto reikalavimą pateikti pranešimą pasirašiusio fizinio asmens, fizinių asmenų, turinčių teisę veikti juridinio asmens vardu, tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas, buvo pateiktos R. M. ir T. Š. asmens dokumentų kopijos.

134. Pagal Nuostatų 35 punktą Teisingumo ministerija, JAR teikdama prašymą dėl religinės bendruomenės ar bendrijos duomenų pakeitimo, turi patvirtinti, kad duomenys yra tikri. Teisingumo ministerijos nuomone, prašyme surašyti duomenys yra tikri, sprendžiant iš šių dokumentų: su prašymu pateikto neeilinio sinodo 2013 m. kovo 23 d. posėdžio protokolo kopijos bei šiame posėdyje priimto sinodo kanono X-2013N, neeiliniame sinode dalyvavusiųjų asmenų sąrašo kopijos, neeilinio sinodo faktines aplinkybes patvirtinančio 2013 m. kovo 23 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, neeilinio sinodo vaizdo bei garso įrašo, pateikto elektroninėje laikmenoje, neeilinio sinodo sušaukimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų – 2013 m. sausio 26 d. Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijos posėdžio protokolo kopijos, 2013 m. kovo 16 d. Lietuvos evangelikų reformatų išplėstinio konsistorijos posėdžio protokolo kopijos, 2013 m. kovo 23 d. Lietuvos evangelikų reformatų sinodo kuratorių sesijos protokolo kopijos. Iš prašymo ir kitų dokumentų matyti, kad visų 14 tradicinių Lietuvoje veikiančių evangelikų reformatų parapijų sesijos (susirinkimai) išsirinko parapijų vadovybes bei delegatus į sinodą, delegatai susirinko į sinodą ir priėmė sprendimus dėl šios tradicinės religinės bendrijos organų, o Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kompetentinga vadovybė parengė prašymą dėl juridinio asmens Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios valdymo organų narių, turinčių teisę sudaryti sandorius šio juridinio asmens vardu, įtraukimo į JAR ir pateikė prašymą Teisingumo ministerijai.

14Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2015 m. balandžio 9 d. išvadoje Nr. (8.3.46.)-7R-2402 „Dėl tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą“ (toliau – ir Išvada Nr. 2) konstatavo, kad prašymas pakeisti juridinio asmens Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos JAR duomenis yra pasirašytas pagal šios tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos kanonus kompetentingos vadovybės ir atitinka Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, Nuostatų 32.4 punkto, Sąrašo 5 punkto reikalavimus, duomenų pakeitimo teisėtumą patvirtina šioje išvadoje nurodyti dokumentai, ir, vadovaudamasi Nuostatų 32.4 bei 41.1 punktais bei atsižvelgdama į šioje išvadoje išdėstytą, Teisingumo ministerija pateikė išvadą, kad tradicinės Lietuvoje religinės bendruomenės ar bendrijos Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos pasikeitusius duomenis, nurodytus kartu su šia išvada teikiamame prašyme, galima įtraukti į JAR (I t. b. l. 24–26).

15Išvada Nr. 2 iš esmės motyvuojama nurodant tas pačias aplinkybes kaip ir Išvadoje Nr. 1.

16II.

17Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. balandžio 9 d. išvadą Nr. (8.3.46.)-7R-2401 „Dėl tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą“ ir 2015 m. balandžio 9 d. išvadą Nr. (8.3.46.)-7R-2402 „Dėl tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą“.

18Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lietuvoje veikia 2 evangelikų reformatų tradicinės religinės bendruomenės. Lietuvoje 1998 m. sausio 26 d. įregistruota Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios tradicinė religinė bendrija – Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija (toliau – ir LERB sinodo kolegija), atstovaujanti Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai. Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia (toliau ir – LERB) Juridinių asmenų registre įregistruota 2003 m. balandžio 2 d. LERB su LERB sinodo kolegija pripažinta tradicine religine bendrija. Lietuvoje 2004 m. gruodžio 23 d. įregistruota kita evangelikų reformatų bendruomenė – Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas (toliau – ir LERB-UL-sinodas), kuris taip pat buvo pripažintas tradicine religine bendruomene. LERB sinodo kolegija ir LERB-UL-sinodas yra skirtingos religinės bendruomenės, tarp jų niekada nebuvo jokio subordinacinio ryšio. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A8-434/2004 konstatavo, jog LERB-UL-sinodas ir LERB sinodo kolegija yra atskiros, savarankiškos tradicinės religinės bendrijos ir juridiniai asmenys.

19LERB-UL-sinodo atskirumą nuo LERB sinodo kolegijos ir LERB patvirtina teologinės ekspertizės. 2008 m. spalio 19 d. Baltijos reformatų teologijos seminarijos komisija iš 6 Vokietijos, Čekijos, JAV, Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkų padarė išvadą, kad tarp LERB-UL-sinodo ir LERB yra didžiuliai teologiniai skirtumai, konstatavo, kad LERB-UL-sinodas yra netradicinė bažnyčia, nes neturi kanoninio, istorinio ir doktrininio tęstinumo su LERB. Taigi, LERB-UL-sinodas esmingai skiriasi nuo LERB ir LERB sinodo kolegijos, todėl LERB-UL-sinodo atstovai negalėjo LERB ir LERB sinodo kolegijos vardu kreiptis į Teisingumo ministeriją, o ji išvadose negalėjo suteikti LERB-UL-sinodui galimybę pakeisti visiškai autonomiškų ir nuo jo nepriklausomų religinių bendruomenių atstovų.

20LERB-UL-sinodo atstovas T. Š. 2013 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Teisingumo ministeriją su prašymu, prašydamas įtraukti į JAR visų Lietuvoje juridinio asmens teises turinčių tradicinių evangelikų reformatų parapijų, taip pat ir LERB bei LERB sinodo kolegijos, pasikeitusių valdymo organų narių, turinčių teisę sudaryti sandorius juridinio asmens vardu, duomenis į JAR. Pakeitus JAR buvusius duomenis ir perdavus LERB-UL-sinodo vadovams LERB ir LERB sinodo kolegijos valdymą, šiurkščiai pažeidžiama religinė laisvė, verčiant tiesiogiai arba apgavystės būdu išpažinti kitą tikėjimą (nors ir panašiu pavadinimu), atimant galimybę melstis ir išpažinti savo tikėjimą savo maldos namuose, ar kunigams atstovauti savo bendruomenėms.

21Priėmus skundžiamas išvadas ir pakeitus duomenis JAR, teisę veikti LERB sinodo kolegijos vardu formaliai įgijo P. R. P. ir R. S., o LERB vardu minėtą teisę formaliai įgijo T. Š. ir R. M.. Visi tariamai paskirti LERB sinodo kolegijos ir LERB vadovai išimtinai susiję su LERB-UL-sinodu. Nei LERB, nei LERB sinodo kolegija niekada nebuvo įgaliojusi LERB-UL-sinodo atlikti kokių nors veiksmų.

22Skundžiamos išvados pažeidžia pareiškėjo, kaip LERB, LERB sinodo kolegijos ir apskritai evangelikų reformatų bendruomenei priklausančio nario ir kunigo teises, nes Išvadų pagrindu neteisėtai pakeitus LERB ir LERB sinodo kolegijos vadovus pareiškėjo interesai nebegali būti tinkamai atstovaujami, todėl minėtos išvados yra nepagrįstos ir naikintinos. Išvados Nr. 1 ir Nr. 2 pažeidžia ne tik pareiškėjo, kaip LERB sinodo kolegijos nario, teises ir teisėtus interesus, tačiau ir kaip LERB vadovybei – generalinio superintendento – ir LERB sinodo kolegijos vadovybei priskiriamo asmens – LERB sinodo kolegijos viceprezidento –teises, kadangi nors į šias pareigas pareiškėjas 2011 m. ir išrinktas, o 2014 m. liepos 4 d. kanonuose ir memorialuose jo kadencija ir toliau buvo patvirtinta, nuo minėtų pareigų prieš terminą jis buvo neteisėtai nušalintas, remiantis nepagrįstų Išvadų pagrindu.

23Skundžiamos Išvados ir jų pagrindu atliekami veiksmai pažeidžia pareiškėjo subjektinę teisę atstovauti savo religinei bendruomenei ir tvarkytis pagal LERB ir LERB sinodo kolegijos veiklą nustatančius kanonus bei daryti įtaką LERB sinodo kolegijos ir LERB valdymui, pažeidžia pareiškėjo subjektinę teisę į tikėjimo laisvę, nepagrįstų ir neteisėtų išvadų Nr. 1 ir Nr. 2 pagrindu pareiškėjas negali atlikti religinių apeigų ir praktikuoti tikėjimą, nes JAR nurodyti neva LERB sinodo kolegijos ir LERB vardu turintys teisę veikti asmenys (priklausantys kitokią doktriną turinčiai bendrijai) iki šio skundo pateikimo yra užėmę LERB sinodo kolegijos bažnyčią, nebeįleidžia į ją nei pareiškėjo, nei kitų LERB sinodo kolegijos bei LERB bendruomenei priklausančių evangelikų reformatų savo apeigoms.

24Iki skundžiamų išvadų priėmimo Teisingumo ministerija nuosekliai laikėsi pozicijos, kad LERB sinodo kolegija bei LERB ir LERB-UL-sinodas yra 2 atskiros, savarankiškos, viena nuo kitos absoliučiai autonomiškos bendruomenės; pareiškėjas, remdamasis pagrįstu lūkesčiu dėl teisinio tikrumo, tikėjosi, jog ministerija nuosekliai laikysis nurodytos pozicijos, tačiau skundžiamose išvadose Teisingumo ministerija iš esmės suteikė teisę LERB-UL-sinodui veikti LERB bei LERB sinodo kolegijos, t. y. visiškai kitos religinės bendruomenės, vardu. Nei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymas, nei Įstatymas, kurie laikytini specialiais įstatymais, nesuteikia Teisingumo ministerijai teisės pačiai panaikinti savo priimtą sprendimą, ar nepagrįstai ir nemotyvuotai jį pakeisti.

25Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

26Atsakovas nurodė, kad šioje byloje nenagrinėjamas ginčas dėl LERB-UL-sinodo ir LERB bei LERB sinodo kolegijos tikėjimo tapatumo, bylos ribos apibrėžtos aiškiai ir konkrečiai – tai Išvadų teisėtumo klausimas. Pareiškėjas nepagrįstai sutapatina Lietuvos evangelikų reformatų religinę bendriją ir jai atstovaujančius juridinius asmenis. Pagal Įstatymo 4 straipsnį religinė bendruomenė yra asmenų grupė, siekianti įgyvendinti tos pačios religijos tikslus, religinės bendrijos yra bažnyčių ir tolygių religinių organizacijų – bendruomenių, siekiančių įgyvendinti tos pačios religijos tikslus, susivienijimai, bendriją sudaro ne mažiau kaip 2 religinės bendruomenės, turinčios bendrą vadovybę; pagal 5 straipsnį valstybė pripažįsta 9 Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį sudarančias tradicines Lietuvoje egzistuojančias religines bendruomenes ir bendrijas, be kita ko, evangelikų reformatų. Pareiškėjas, įrodinėdamas, jog LERB-UL-sinodo išpažįstamas tikėjimas skiriasi nuo LERB ir LERB sinodo kolegijos tikėjimo, remiasi teologijos mokslininkų išvadomis bei ekspertiniu vertinimu, tačiau šis klausimas išspręstas LVAT 2004 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-434/2004, kurioje konstatuota, jog Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas, yra tradicinė religinė bendrija. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiame teismo sprendime vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Taigi, aplinkybė, kad Lietuvoje veikia viena evangelikų reformatų religinė bendrija, savo teises įgyvendinanti per 3 skirtingus juridinius asmenis: LERB, LERB sinodo kolegiją ir LERB-UL-sinodą, nesudaro pagrindo teigti, kad Lietuvoje egzistuoja 2 skirtingos evangelikų reformatų religinės bendrijos, tuo labiau, kad pareiškėjas, ginčydamas LERB-UL-sinodo priklausomybę evangelikams reformatams, net nenurodo, kokiai religinei bendruomenei ar bendrijai šis juridinis asmuo priskirtinas.

27Pareiškėjas, teigdamas, kad Teisingumo ministerija Išvadose pakeitė savo ankstesnę poziciją, išdėstė visiškai priešingas aplinkybes, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi ir 2012 m. balandžio 27 d. sprendimu. Remiantis Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimu, esminė sąlyga taikyti precedentą yra bylų ratio decidendi tapatumas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis priimta byloje dėl statybos leidimo ir projektavimo sąlygų sąvado panaikinimo, o 2012 m. balandžio 27 d. sprendimas – dėl Nacionalinės žemės tarnybos įsakymo, kuriame spręstas žemės sklypo nuomos klausimas, taigi, šių bylų faktinės aplinkybės negali būti sutapatinamos su juridinių asmenų, atstovaujančių religinei bendrijai, registravimo JAR klausimu. Nėra jokio pagrindo teigti, jog Teisingumo ministerija keitė savo sprendimus (ar poziciją) dėl LERB, LERB sinodo kolegijos ir LERB-UL-sinodo. 2003 m. sausio 16 d. rašte patvirtinta, jog Teisingumo ministerija yra informuota apie LERB-UL-sinodo įsteigimą, bei pabrėžta, kad ministerija nesikiša į religinių bendrijų ir bendruomenių vidaus reikalus ir nesprendžia jų vidaus ginčų; priešingai pareiškėjo teiginiams, šiame rašte pažymėta, jog Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kanonai ir tradicija leidžia jos pasidalijimą į savarankiškus darinius, taigi, ministerija laikosi tos pačios pozicijos, kad religinei bendrijai gali atstovauti ne vienas juridinis asmuo. Šiuo informacinio pobūdžio raštu nebuvo suteiktos teisės ar nustatytos pareigos, taigi, jis nėra administracinis aktas. Teisingumo ministerijos 2013 m. birželio 10 d. rašte Nr. (8.3.46.)-7R-4209 buvo sustabdyta administracinė procedūra, šis raštas irgi nėra administracinis sprendimas. 2013 m. birželio 21 d. gavus papildomus duomenis, iš kurių buvo matyti, kad stabdyti administracinę procedūrą pagrindo nebuvo, administracinė procedūra buvo atnaujinta, o 2013 m. liepos 10 d. priimtos išvados. Pagal pareiškėjo cituojamą teismų praktiką, Viešojo administravimo įstatymas viešojo administravimo subjektui draudžia naikinti ar keisti savo sprendimus, jeigu asmeniui gali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų, negu buvo nustatyta sprendime. Nagrinėjamu atveju jokie sprendimai nebuvo keičiami. Ministerija neginčija, jog LERB, LERB sinodo kolegija ir LERB-UL-sinodas yra skirtingi juridiniai asmenys, tačiau LERB ir LERB sinodo kolegijos vardu pateikti prašymai dėl duomenų pakeitimo JAR atitiko visus teisės aktų reikalavimus.

28Skundžiamose išvadose Teisingumo ministerija išsamiai nurodė tiek teisinį, tiek faktinį jų priėmimo pagrindą: nurodė konkrečią teisės normą bei dokumentą, kuriuo toje teisės normoje įtvirtintas reikalavimas buvo išpildytas. Išvadose išsamiai įvertintos visos susijusios aplinkybės, motyvų išdėstymas yra adekvatus ir aiškus.

29Pagal galiojančius įstatymus tradicinių religinių bendruomenių ar bendrijų valdymo organai iš viso neregistruojami JAR, taigi, tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų vadovai įgyja įgaliojimus ne nuo jų įtraukimo į JAR, o nuo išrinkimo ar paskyrimo dienos. Skundžiamose išvadose aptartos ir įvertintos visos privalomos sąlygos dėl duomenų pakeitimų įtraukimo į JAR. Ministerijai buvo pateiktas prašymas, kurį pasirašė pagal Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kanonus (kanoną V-1929 ir kanoną IV-2001) kompetentinga vadovybė: a) kompetentinga Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vadovybė yra Lietuvos evangelikų reformatų sinodas, prašymą pasirašė asmenys, šio sinodo patvirtinti kaip turintys teisę sudaryti sandorius Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vardu: T. Š. ir R. M.; b) kompetentinga Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vadovybė yra Lietuvos evangelikų reformatų sinodas, prašymą pasirašė asmenys, šio sinodo patvirtinti kaip turintys teisę sudaryti sandorius LERB sinodo kolegijos vardu: P. R. P. ir R. S..

30Kaip kompetentingos vadovybės sprendimas, patvirtinantis JAR duomenų pakeitimų teisėtumą, pateikta patvirtinta 2013 m. kovo 23 d. neeiliniame sinode priimtų sinodo kanonų ir memorialų kopija (asmenys, turintys teisę sudaryti sandorius Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vardu, patvirtinti minėtame dokumente esančiu kanonu Nr. X-2013N), 2013 m. kovo 23 d. neeilinio sinodo posėdžio protokolas. Pateiktos fizinių asmenų, turinčių teisę veikti juridinio asmens vardu – R. M. ir T. Š. bei P. R. P. ir R. S. asmens dokumentų kopijos.

31Pagal Nuostatų 35 punktą ministerija, JAR teikdama prašymą dėl religinės bendruomenės ar bendrijos duomenų pakeitimo, turi patvirtinti, kad duomenys yra tikri. Ministerijos nuomone, prašyme surašyti duomenys yra tikri, sprendžiant iš Išvadose išvardintų dokumentų. Iš prašymo ir kitų dokumentų matyti, kad visų 14 tradicinių Lietuvoje veikiančių evangelikų reformatų parapijų sesijos (susirinkimai) išsirinko parapijų vadovybes bei delegatus į sinodą, delegatai susirinko į sinodą ir priėmė sprendimus dėl šios tradicinės religinės bendrijos organų, o Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kompetentinga vadovybė parengė prašymą dėl juridinio asmens Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios valdymo organų narių, turinčių teisę sudaryti sandorius šio juridinio asmens vardu, įtraukimo į JAR ir pateikė prašymą ministerijai.

32Remiantis skundu galima suprasti, jog pareiškėjui ir D. L. tariamai suteikta išskirtinė ir nepanaikinama teisė veikti LERB ir LERB sinodo kolegijos vardu, tačiau šis teiginys nepagrįstas. Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendrijos atstovai neskiriami „iki gyvos galvos“. Juos renka aukščiausias organas – sinodas, kuriame dalyvauja 14 miestų veikiančių evangelikų reformatų religinių bendruomenių – parapijų atstovai. Specifinis religinių bendrijų ir bendruomenių teisinis statusas (Konstitucija garantuoja tikėjimo ir sąžinės laisvę) lemia tai, kad jų nariai nėra registruojami, kaip, pavyzdžiui, tai daroma politinių partijų atveju. Remiantis 14 Lietuvos evangelikų reformatų parapijų sesijų ir sinodo 2013 m. kovo 23 d. neeilinio suvažiavimo protokolais, visa Lietuvos evangelikų reformatų religinė bendrija (o ne tik LERB-UL-sinodas, kaip teigia pareiškėjas) išrinko naujus LERB ir LERB sinodo kolegijos valdymo organų narius, turinčius teisę veikti juridinio asmens vardu. Pažymėtina, kad šių susirinkimų eiga įforminta parapijų sesijų protokoluose ir užfiksuota antstolių surašytuose faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose, kurie, manytina, turi aukštesnę įrodomąją galią. Pareiškėjas, teigdamas, kad jis negalėjo būti perrinktas, nepagrįstai sutapatina save su juridiniu asmeniu: juridinio asmens valdymo organų perrinkimas, paskiriant jų nariais kitus asmenis, yra įprasta procedūra. Vien tai, kad A. K. ir D. L. nebuvo bendrijos išrinkti valdymo organų nariais, nereiškia, kad ministerija privalėjo atsisakyti tenkinti prašymą, atitinkantį galiojančių teisės aktų reikalavimus.

33Vienas iš pareiškėjo argumentų – dabartiniai LERB ir LERB sinodo kolegijos vadovai yra tuo pačiu ir lojalūs LERB-UL-sinodo atstovai. Pažymėtina, kad religinės bendruomenės ir bendrijos turi teisę laisvai organizuotis pagal savo hierarchinę ir institucinę struktūrą, vidaus gyvenimą tvarkyti savarankiškai pagal savo kanonus, statutus bei kitas normas (Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis), t. y. valstybė neturi teisės kištis į jų vidaus reikalus. Teisės aktai nedraudžia tam pačiam asmeniui eiti pareigas skirtinguose juridiniuose asmenyse. Pareiškėjas, nesutikdamas su neeilinio sinodo ar parapijų sprendimais, turėtų ginčyti ne ministerijos veiksmus, o būtent tuos sprendimus pagal religinės bendrijos kanonus arba kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo civilinės teisenos tvarka. Pareiškėjas taip pat teigia, kad LERB ir LERB sinodo kolegijos savo kanonuose ir memorialuose ne kartą konstatavo, kad A. K. niekada nebuvo atšauktas iš LERB generalinio superintendento pareigų, su skundu pateikia 2014 m. liepos 5 d. kanonus ir memorialus, antstolio V. Z. 2015 m. vasario 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir kitus dokumentus, tačiau šie dokumentai buvo priimti ar surašyti jau po 2013 m. balandžio 29 d., t. y. dienos, kai ministerijoje gautas prašymas, be to, nepateikta dokumentų, patvirtinančių, kad sinodas ir sinodo kolegija buvo sušaukti bei juose dalyvaujantys atstovai paskirti laikantis nustatytos tvarkos, t. y. sušaukiant visų 14 tradicinių Lietuvoje veikiančių evangelikų reformatų parapijų susirinkimus, kuriuose būtų išrinkti delegatai į sinodą.

34Tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos evangelikų reformatų konsistorija (buvęs pavadinimas – Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija), Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia – Sinodas (buvęs pavadinimas – Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas), Lietuvos evangelikų reformatų senjoratas (buvęs pavadinimas – Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

35Tretieji suinteresuoti asmenys paaiškino, kad 2013 m. sausio 26 d. Lietuvos evangelikų reformatų konsistorija, susirinkusi į posėdį Biržuose, priėmė sprendimą įpareigoti visas Lietuvos evangelikų reformatų parapijas (Biržų, Vilniaus, Papilio, Panevėžio, Salamiesčio, Švobiškio, Nemunėlio Radviliškio, Kėdainių, Kauno, Šiaulių, Alytaus, Jonavos, Kelmės ir Klaipėdos) sušaukti parapijų sesijas, kuriose būtų išrinktos parapijų vadovybės 5 m. ir išrinkti parapijų delegatai į 2013 m. kovo 23 d. neeilinį sinodą bei į eilinį sinodą, vyksiantį 2013 m. birželio 22–24 d. Šiuo sprendimu konsistorija siekė išspręsti po konsistorijos prezidento kurt. dr. M. M. mirties iškilusią būtinybę išrinkti naują konsistorijos prezidentą, taip pat išspręsti klausimą dėl Lietuvos evangelikų reformatų sinodo įsteigtų juridinių asmenų vadovybės išrinkimo ir suvienodinti visų Lietuvos evangelikų reformatų parapijų vietinės savivaldos vadovybių rinkimų kadencijas, viešai bei demokratiškai patvirtinti jų įgaliojimus. Apie 14 parapijų sesijų sušaukimą, jų laiką ir vietą buvo paskelbta Lietuvos evangelikų reformatų parapijų maldos namuose, vietinėje ir bažnytinėje spaudoje, kitose informacijos priemonėse, taigi, buvo sudarytos sąlygos visiems Lietuvos evangelikams reformatams dalyvauti parapijų ir sinodo bažnytinės vadovybės rinkimuose. Nuo 2013 m. vasario 16 d. iki 2013 m. kovo 9 d. įvyko 14 parapijų sesijos, kuriose naujai 5 m. kadencijai išrinktos parapijų vadovybės. Sesijose dalyvavo 1 324 konfirmuoti parapijiečiai, turintys balsavimo teisę. Visos 14 parapijų (1 324 konfirmuoti parapijiečiai) sesijose, taip pat 2013 m. kovo 16 d. konsistorijos posėdyje į Lietuvos evangelikų reformatų sinodą parapijiečiai iš savo tarpo išrinko delegatus, kurie įgijo teisę kolegialiai priimti sprendimus aukščiausioje Lietuvos evangelikų reformatų bažnytinės savivaldos institucijoje – Lietuvos evangelikų reformatų sinode, kurio neeilinis suvažiavimas įvyko 2013 m. kovo 23 d. Taigi, buvo užtikrintas aukščiausias 2013 m. kovo 23 d. neeiliniame sinode priimtų sprendimų legitimumas ir patvirtina aplinkybė, kad neeiliniame sinode išrinkta bažnytinė vadovybė turi visos Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendruomenės palaikymą. Neeiliniame sinode išrinkti Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendrijos vadovai 2013 – 2016 m. kadencijai, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios generaliniu superintendentu išrinktas kunigas T. Š., vicesuperintendentu – kunigas R. M., išrinkta nauja Lietuvos evangelikų reformatų konsistorija (sinodo kolegija), kurios prezidentu išrinktas sinodo kuratorius P. R. P., viceprezidentu – Vilniaus evangelikų reformatų parapijos klebonas kunigas R. S.. Neeiliniame sinode, be kita ko, spręsta dėl Lietuvos evangelikų reformatų sinodo įsteigtų juridinių asmenų vadovybės išrinkimo ir patvirtinimo. Neeiliniame sinode bažnytinių juridinių asmenų valdymo organų nariais patvirtinta po 2 įgaliotus asmenis: LERB (kodas 192103366) valdymo organų nariais – T. Š. ir R. M., LERB sinodo kolegijos (kodas 292077730) valdymo organų nariais – P. R. P. ir R. S., LERB-UL-sinodo (kodas 192100594) valdymo organų nariais – P. R. P. ir T. Š.. Šis nutarimas įtvirtintas neeilinio sinodo kanone X-2013N. Apie pasikeitusių duomenų dėl neeiliniame sinode išrinktų Lietuvos evangelikų reformatų sinodo įsteigtų juridinių asmenų (LERB, LERB sinodo kolegijos ir LERB-UL-sinodo) vadovybių bei dėl Lietuvos evangelikų reformatų parapijų sesijose išrinktų visų 14 parapijų vadovybių, Teisingumo ministerija valstybės įmonei Registrų centrui pateikė prašymus įtraukti tradicinę religinę bendruomenę ar bendriją į JAR, kuriuose nurodė visus pakeistus bažnytinių juridinių asmenų duomenis, pateikė senąsias išvadas dėl tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos pasikeitusių duomenų įtraukimo į JAR. Atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos pateiktus prašymus ir senąsias išvadas pasikeitę duomenys buvo įregistruoti JAR.

36Nė vienas 14 parapijų sesijų protokolas ar neeiliniame sinode priimtas sinodo kanonas ir sinodo memorialas, nė vienas Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijos posėdžio protokolas, nė vienas antstolių surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (jų buvo 15) ar kitas dokumentas, kurių pagrindu Teisingumo ministerija teikė prašymus įtraukti tradicinę religinę bendruomenę ar bendriją į JAR, tiek su senosiomis išvadomis, tiek su Išvadomis, nėra ir niekada nebuvo ginčijamas ar apskųstas bažnytinėje (kanoninėje) teisėje ar įstatyme nustatyta tvarka. Išvados pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams niekaip nedaro įtakos (tiesiogiai nesukelia tokių pasekmių, kurias pareiškėjas aprašo skunde), toms teisėms įtaką galėtų daryti nebent neeiliniame sinode priimti kanonai, kurie nėra ir niekada nebuvo ginčijami ar apskųsti bažnytinėje (kanoninėje) teisėje ar įstatymuose nustatyta tvarka.

37Pareiškėjas skunde nepagrįstai teigdamas, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 20 d. nutartyje konstatuota, jog LERB-UL-sinodas ir LERB sinodo kolegija yra atskiros, savarankiškos tradicinės religinės bendrijos ir juridiniai asmenys, kurie nėra tapatūs, siekia suklaidinti teismą: nutarties konstatuojamojoje dalyje nėra tokio tikslaus ar bent kiek panašaus teiginio. Nutartyje konstatuotas tik juridinių asmenų pavadinimų skirtingumas, nurodant, jog iš įregistruotų LERB sinodo kolegijos ir LERB-UL-sinodo pavadinimų matyti, kad jie nėra tapatūs, t. y. jų pavadinimai skiriasi, o ši aplinkybė – juridinių asmenų pavadinimų skirtingumas – šalina galimybę atsisakyti įregistruoti šiuos asmenis. Atskirų bažnytinių juridinių asmenų tarpusavio pavaldumo klausimas ar Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendrijos vidinių valdymo institucijų tarpusavio pavaldumo klausimas nutartyje nespręsti.

38Prašymą atsakovui teikė bendrai 17 juridinių asmenų, kurie atstovauja vienos ir vieningos Lietuvoje veikiančios evangelikų reformatų religinės bendrijos interesus. Visų 17 Lietuvos evangelikų reformatų bažnytinių juridinių asmenų vadovybių rinkimai ir įgaliojimų patvirtinimas vyko viešai ir demokratiškai, taip pat ir bažnytinių juridinių asmenų LERB sinodo kolegijos bei LERB vadovybės neeiliniame sinode išrinktos viešai ir demokratiškai, be to, neeiliniame sinode be tikinčiųjų, tarptautinės bendruomenės atstovų ir aukštų valstybės pareigūnų, svečio teisėmis dalyvavo Teisingumo ministerijos deleguoti atstovai. Taigi, buvo užtikrintas aukščiausias priimtų sprendimų legitimumas ir patvirtina aplinkybė, kad išrinkta bažnytinė vadovybė, taip pat ir LERB sinodo kolegijos bei LERB vadovybės turi visos Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendruomenės (tikinčiųjų) palaikymą.

39Pareiškėjas skunde nepagrįstai nurodo aplinkybes apie neva įvykusį Lietuvos evangelikų reformatų „Sinodą“, nepagrįstai teigdamas, kad 2014 m. liepos 4 d. įvykusio LERB sušaukto sinodo metu buvo priimti kanonai ir memorialai, kuriuose Sinodas patvirtino, jog LERB generalinis superintendentas yra pareiškėjas, kuris nuo 2004 m. išrinktas ir niekada nebuvo atšauktas iš šių pareigų. Teisėtai veikianti Lietuvos evangeliku reformatų sinodo kolegija (konsistorija) nebuvo priėmusi jokio nutarimo sušaukti pareiškėjo nurodomą 2014 m. liepos 5 d. „Sinodą“, 2014 m. liepos 5 d. joks Lietuvos evangelikų reformatų sinodas nevyko, juolab, joks Lietuvos evangelikų reformatų sinodo kolegijos (konsistorijos) posėdis nevyko 2015 m. vasario 15 d., taip pat 2014 m. vasario 1 d. nevyko joks Bažnytinio teismo posėdis, dėl to bet kokie tokiuose neteisėtai organizuotuose, neviešuose, neaišku kieno organizuotuose susirinkimuose priimti sprendimai ar jų pagrindu sukurti kiti žinomai netikri dokumentai neturi jokios bažnytinės (kanoninės) teisinės galios ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Kita vertus, visus Lietuvos evangelikų reformatų sinodų aktus turi patvirtinti ne tik sinodo aukščiausieji pareigūnai, t. y. direktorius, cenzorius ir sekretorius, tačiau juos turi patvirtinti ir visi sinodo dalyviai – kunigai, pasaulietiniai kuratoriai ir parapijų delegatai savo parašais, ko akivaizdžiai nėra pareiškėjo pateiktuose dokumentuose.

40Tretieji suinteresuoti asmenys T. Š., R. M., R. S. ir P. R. P. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, pritaria LERB sinodo kolegijos, LERB ir LERB-UL-sinodo atsiliepimui, ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

41Tretysis suinteresuotas asmuo D. L. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad sutinka su skundu, prašė jį tenkinti ir panaikinti skundžiamas išvadas. Tretysis suinteresuotas asmuo teismui paaiškino, kad Lietuvoje veikia 2 evangelikų reformatų tradicinės religinės bendruomenės. Tiek bažnytinės, tiek civilinės teisės prasme LERB sinodo kolegija, kuri atstovauja LERB ir yra LERB valdymo organu, bei nuo jos atskilęs LERB-UL-sinodas yra savarankiški juridiniai asmenys, turintys sau pavaldžias bendruomenes skirtingose parapijose. LERB ir LERB-UL-sinodas turi skirtingus valdymo organus, kadangi LERB valdymo organas yra LERB sinodo kolegija, o LERB-UL-sinodo – konsistorija. LERB ir LERB sinodo kolegija niekada nepripažino atskilusio darinio bažnyčios dalimi. Teisingumo ministerija iki 2013 m. LERB ir LERB-UL-sinodą vertindavo kaip skirtingas ir savarankiškas religines bendruomenes. LERB-UL-sinodą kaip skirtingą bažnyčią įvardijo ir pareiškėjo su skundu pateiktos teologinės ekspertizės, kurias atliko teologijos mokslininkai. Visišką LERB atskirumą nuo LERB-UL-sinodo patvirtina ir tai, kad net po Išvadų priėmimo bei neteisėto LERB sinodo kolegijos ir LERB duomenų JAR pakeitimo LERB ir LERB sinodo kolegijai priklausančios parapijos toliau vykdo veiklą. Neeilinis 2013 m. kovo 23 d. LERB-UL-sinodo sinodas organizuotas pažeidžiant LERB nustatytas procedūras. Jame dalyvavo ne LERB ar LERB sinodo kolegijai priklausantys tikintieji, sinodas pažeidė LERB ir LERB sinodo kolegijos veiklos tęstinumą, tai dar kartą patvirtina Išvadų nepagrįstumą ir būtinybę jas panaikinti.

42Teisingumo ministerija savo rašte, vertindama LERB-UL-sinodo pateiktus duomenis, nurodė, kad, sprendžiant iš jos turimų duomenų ir LERB-UL-sinodo pateiktų dokumentų, yra rimtas pagrindas abejoti, ar skirtingu metu įvykę parapijų susirinkimai (sesijos) bei 2013 m. kovo 23 d. neeilinis sinodas Vilniuje turėjo teisę priimti sprendimus dėl LERB ir LERB sinodo kolegijos priklausančių parapijų duomenų JAR pakeitimo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Išvadų priėmimą galimai nulėmė tik šiame atsiliepime minėti galimai korupciniai T. Š. ryšiai su minėta Teisingumo ministerijos vadovybe.

43LERB-UL-sinodo interneto tinklalapyje pateiktoje informacijoje apie 2013 m. kovo 23 d. neeilinio sinodo šaukimą nurodyta, kad apie minėto Sinodo sušaukimo vietą ir laiką iš karto sutarta su parapijų vadovais. Visgi, 2013 m. kovo 9 d. vykusiame LERB sinodo kolegijos išplėstiniame posėdyje dalyvavę LERB priklausančių parapijų pirmininkai pateikė informaciją, kad apie susirinkimą nebuvo informuoti nei jie, nei jų parapijiečiai, su jais nederintas susirinkimų laikas ir vieta, todėl rinkiminiuose susirinkimuose, kuriuose buvo renkami kandidatai į minėtą neeilinį sinodą, nė vienas iš jų nedalyvavo.

44LERB-UL-sinodo tikrasis tikslas – uzurpuojant LERB ir LERB sinodo kolegijos valdymą perimti šiai religinei bendruomenei priklausantį turtą. LERB-UL-sinodo veiksmai, tariamai perrenkant LERB sinodo kolegijos narius, turėtų būti vertinami kaip suklastotų dokumentų ir melagingos informacijos pateikimas ministerijai, siekiant gauti palankias Išvadas ir jų pagrindu JAR užregistruojant savo statytinius.

45III.

46Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

47Teismas nurodė, kad negalima sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad juridiniai asmenys, kuriems jis atstovavo, ir kiti juridiniai asmenys, kuriuos jis laiko atskilusiais nuo pagrindinio tradicinio tikėjimo, atstovauja kitokioms religijoms ar jų atšakoms. Aplinkybė, kad Lietuvoje veikia viena evangelikų reformatų religinė bendrija, savo teises įgyvendinanti per 3 skirtingus juridinius asmenis: LERB, LERB sinodo kolegiją ir LERB-UL-sinodą, nesudaro pagrindo teigti, kad Lietuvoje egzistuoja dvi skirtingos evangelikų reformatų religinės bendrijos.

48Teismas, įvertinęs Išvadą Nr. 1 bei Išvadą Nr. 2, padarė išvadą, kad jos atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas bei priėmimo procedūras. Remiantis Įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, Nuostatų 25.5 punktu, tradicinių religinių bendruomenių ar bendrijų valdymo organai iš viso neregistruojami JAR, taigi, tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų vadovai įgyja įgaliojimus ne nuo jų įtraukimo į JAR, o nuo išrinkimo ar paskyrimo dienos. Pagal Sąrašo 5 punktą, pasikeitus tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ar centrų JAR duomenims (valdymo organų nariams, turintiems teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, jų teisių riboms), ministerijai pateikiamas pranešimas dėl duomenų pakeitimų įtraukimo į JAR, jį turi pasirašyti pagal konkrečios religinės bendruomenės ar bendrijos kanonus, statutus ar kitas normas kompetentinga vadovybė, taip pat turi būti pateikti kompetentingos vadovybės sprendimas, patvirtinantis JAR duomenų pakeitimų teisėtumą, pranešimą pasirašiusio fizinio asmens, fizinių asmenų, turinčių teisę veikti juridinio asmens vardu, tapatybę patvirtinantys dokumentai arba jų kopijos.

49Teismas konstatavo, kad skundžiamose išvadose aptartos ir įvertintos visos privalomos sąlygos dėl duomenų pakeitimų įtraukimo į JAR, nes: 1) ministerijai buvo pateiktas prašymas, kurį pasirašė pagal Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kanonus (kanoną V-1929 ir kanoną IV-2001) kompetentinga vadovybė: a) kompetentinga Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vadovybė yra Lietuvos evangelikų reformatų sinodas, prašymą pasirašė asmenys, šio sinodo patvirtinti kaip turintys teisę sudaryti sandorius Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vardu: T. Š. ir R. M.; b) kompetentinga Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vadovybė yra Lietuvos evangelikų reformatų sinodas, prašymą pasirašė asmenys, šio sinodo patvirtinti kaip turintys teisę sudaryti sandorius LERB sinodo kolegijos vardu: P. R. P. ir R. S.; 2) kaip kompetentingos vadovybės sprendimas, patvirtinantis JAR duomenų pakeitimų teisėtumą, pateikta patvirtinta 2013 m. kovo 23 d. neeiliniame sinode priimtų sinodo kanonų ir memorialų kopija (asmenys, turintys teisę sudaryti sandorius Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vardu, patvirtinti minėtame dokumente esančiu kanonu Nr. X-2013N), 2013 m. kovo 23 d. neeilinio sinodo posėdžio protokolas, be to, pateiktos fizinių asmenų, turinčių teisę veikti juridinio asmens vardu – R. M. ir T. Š. bei P. R. P. ir R. S. asmens dokumentų kopijos. Pagal JAR nuostatų 35 punktą ministerija, JAR teikdama prašymą dėl religinės bendruomenės ar bendrijos duomenų pakeitimo, turi patvirtinti, kad duomenys yra tikri.

50Teismo vertinimu, prašyme surašyti duomenys yra tikri, sprendžiant iš šių dokumentų: su prašymu pateikto neeilinio sinodo 2013 m. kovo 23 d. posėdžio protokolo kopijos bei šiame posėdyje priimto sinodo kanono X-2013N, neeiliniame sinode dalyvavusiųjų asmenų sąrašo kopijos, neeilinio sinodo faktines aplinkybes patvirtinančio 2013 m. kovo 23 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, neeilinio sinodo vaizdo bei garso įrašo, pateikto elektroninėje laikmenoje, neeilinio sinodo sušaukimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų – 2013 m. sausio 26 d. Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijos posėdžio protokolo kopijos, 2013 m. kovo 16 d. Lietuvos evangelikų reformatų išplėstinio konsistorijos posėdžio protokolo kopijos, 2013 m. kovo 23 d. Lietuvos evangelikų reformatų sinodo kuratorių sesijos protokolo kopijos. Iš prašymo ir kitų dokumentų matyti, kad visų 14 tradicinių Lietuvoje veikiančių evangelikų reformatų parapijų sesijos (susirinkimai) išsirinko parapijų vadovybes bei delegatus į sinodą, delegatai susirinko į sinodą ir priėmė sprendimus dėl šios tradicinės religinės bendrijos organų, o Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kompetentinga vadovybė parengė prašymą dėl juridinio asmens Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios valdymo organų narių, turinčių teisę sudaryti sandorius šio juridinio asmens vardu, įtraukimo į JAR ir pateikė prašymą ministerijai. Teismo vertinimu, ministerija visapusiškai, objektyviai, tinkamai įvertino jai pateiktus dokumentus, priėmė pagrįstas išvadas Nr. 1 bei Nr. 2.

51Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog remiantis skundu galima suprasti, jog pareiškėjui ir D. L. tariamai suteikta išskirtinė ir nepanaikinama teisė veikti LERB ir LERB sinodo kolegijos vardu, tačiau šis teiginys nepagrįstas. Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendrijos atstovai neskiriami „iki gyvos galvos“: juos renka aukščiausias organas – sinodas, kuriame dalyvauja 14 miestų veikiančių evangelikų reformatų religinių bendruomenių – parapijų atstovai. Specifinis religinių bendrijų ir bendruomenių teisinis statusas (Konstitucija garantuoja tikėjimo ir sąžinės laisvę) lemia tai, kad jų nariai nėra registruojami, kaip, pavyzdžiui, tai daroma politinių partijų atveju. Remiantis 14 Lietuvos evangelikų reformatų parapijų sesijų ir sinodo 2013 m. kovo 23 d. neeilinio suvažiavimo protokolais, visa Lietuvos evangelikų reformatų religinė bendrija išrinko naujus LERB ir LERB sinodo kolegijos valdymo organų narius, turinčius teisę veikti juridinio asmens vardu. Pareiškėjas, teigdamas, kad jis negalėjo būti perrinktas, nepagrįstai sutapatina save su juridiniu asmeniu: juridinio asmens valdymo organų perrinkimas, paskiriant jų nariais kitus asmenis, yra įprasta procedūra. Vien tai, kad A. K. ir D. L. bendrija neišrinko valdymo organų nariais, nereiškia, kad ministerija privalėjo atsisakyti tenkinti prašymą, atitinkantį galiojančių teisės aktų reikalavimus.

52Teismas nurodė, kad vienas iš pareiškėjo argumentų – dabartiniai LERB ir LERB sinodo kolegijos vadovai yra tuo pačiu ir lojalūs LERB-UL-sinodo atstovai. Dėl šio argumento teismas pažymėjo, kad religinės bendruomenės ir bendrijos turi teisę laisvai organizuotis pagal savo hierarchinę ir institucinę struktūrą, vidaus gyvenimą tvarkyti savarankiškai pagal savo kanonus, statutus bei kitas normas (Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis), t. y. valstybė neturi teisės kištis į jų vidaus reikalus. Teisės aktai nedraudžia tam pačiam asmeniui eiti pareigas skirtinguose juridiniuose asmenyse. Pareiškėjas, nesutikdamas su Neeilinio Sinodo ar parapijų sprendimais, turėtų ginčyti ne ministerijos veiksmus, o būtent tuos sprendimus pagal religinės bendrijos kanonus arba kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo civilinės teisenos tvarka.

53IV.

54Pareiškėjas A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą ir jo skundą patenkinti.

55Apeliantas nurodo, kad tiek bažnytinės, tiek civilinės teisės prasme LERB sinodo kolegija ir nuo jos atskilęs LERB-UL-sinodas yra savarankiški juridiniai asmenys, turintys sau pavaldžias bendruomenes skirtingose parapijose. Tuo pačiu LERB ir LERB-UL-sinodas turi skirtingus valdymo organus. LERB ir LERB sinodo kolegija niekada nepripažino atskilusio darinio bažnyčios dalimi. LERB-UL-sinodas buvo įregistruotas daug vėliau nei LERB sinodo kolegija. Vilniaus apygardos administracinis teismas neatsižvelgė ir nevertino teologinių ekspertizių, kuriose aiškiai nurodyta, kad LERB-UL-sinodas ir LERB su LERB sinodo kolegija yra atskiros religinės bendruomenės, turinčios skirtingus kanonus bei kitokią organizacinę tvarką. Tarp LERB-UL-sinodo ir LERB yra didžiuliai teologiniai skirtumai. Visišką atskirumą patvirtina ir tai, jog abejoms religinėms bendruomenėms vadovavo skirtingi asmenys. LERB ir LERB-UL-sinodo atskirumą iki 2013 metų pripažino ne tik Teisingumo ministerija, bet ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. LERB atskirumą nuo LERB-UL-sinodo patvirtina ir tai, kad net ir po neteisėtų išvadų priėmimo bei tuo pačiu neteisėto LERB sinodo kolegijos ir LERB duomenų Juridinių asmenų registre pakeitimo LERB ir LERB sinodo kolegijai priklausančios parapijos toliau vykdo veiklą. LERB-UL-sinodo ir LERB sinodo kolegijos bei LERB atskirumą ir savarankiškumą patvirtina tarp jų vykstantys teisminiai ginčai. LERB-UL-sinodas nusižengė sinodų sušaukimo tvarkai ir pagal LERB bažnyčios įstatus jų sinodai ir kitos institucijos yra neteisėti. LERB-UL-sinodas iš esmės yra netradicinė bažnyčia, ji atliko veiksmus, kurie turėjo įtakos LERB ir LERB sinodo kolegijos, t. y. tradicinių religinių bendruomenių teisėms ir pareigoms.

56Atsakovas pažeidė Išvadų priėmimo procedūrą. Atsakovas, priimdamas Išvadas, rėmėsi vien tik LERB-UL-sinodo pateiktais dokumentais. Juridinių asmenų registre yra registruojami juridinių asmenų vadovai, įskaitant religinių bendruomenių vadovus. Šiuo atveju Juridinių asmenų registre buvo įregistruota, kad LERB sinodo kolegijos prezidentė yra D. L., o LERB sinodo kolegijos viceprezidentu ir LERB generaliniu superintendentu – A. K.. Taigi, pagal Juridinių asmenų registro duomenis LERB sinodo kolegijos vardu galėjo veikti D. L. ir pareiškėjas, o LERB vardu – pareiškėjas, t. y. būtent tokie šių religinių bendruomenių vadovai buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre. Atsakovas, vertindamas, ar prašymus dėl duomenų Juridinių asmenų registre pakeitimo pateikė įgalioti asmenys, privalėjo vadovautis Juridinių asmenų registro išrašuose užfiksuotais bei nepanaikintais ir nenuginčytais duomenimis apie LERB bei LERB sinodo kolegijos vardu galinčius veikti asmenis, tačiau dėl neaiškių priežasčių juose užfiksuotais duomenimis nesirėmė ir dėl to nepagrįstai bei neteisėtai laikė, kad prašymą dėl duomenų Juridinių asmenų registre pakeitimo pateikė LERB ir LERB sinodo kolegijos vardu galintys veikti asmenys.

57Neeilinis 2013 m. kovo 23 d. sinodas organizuotas pažeidžiant LERB nustatytas procedūras. LERB-UL-sinodo vykdomasis organas konsistorija yra išimtinai tik LERB-UL-sinodo vykdomasis organas. Būtent konsistorija priėmė sprendimą sušaukti 2013 m. kovo 23 d. neeilinį sinodą, t. y. kitos religinės bendruomenės valdymo organas priėmė sprendimą sušaukti LERB sinodą. LERB sinodas buvo šaukiamas be LERB sinodo kolegijos prezidentės ir viceprezidento žinios bei LERB vykdomojo organo LERB sinodo kolegijos pritarimo.

58Nagrinėjamu atveju nei pareiškėjas, nei D. L., kurie vieninteliai turėjo teisę veikti LERB ir LERB sinodo kolegijos vardu, dėl LERB ir LERB sinodo kolegijos vardu veikiančių asmenų pakeitimo neteikė jokių prašymų nei Juridinių asmenų registrui, nei atsakovui.

59Išvadų nepagrįstumą patvirtina 2013 m. rugpjūčio 4 d. neeilinio LERB sinodo metu priimti kanonai ir memorialai, kuriuose buvo konstatuotas LERB sinodo kolegijos valdymo organų, t. y. pareiškėjo, kaip LERB sinodo kolegijos viceprezidento ir D. L. kaip LERB sinodo kolegijos prezidentės veiklos tęstinumas, bei tuo pačiu nurodyti LERB sinodo kolegijos prezidento pareigas ėję asmenys bei šių asmenų kadencijų datos.

60Neeiliniame 2013 m. kovo 23 d. sinode nedalyvavo LERB ir LERB sinodo kolegijai priklausantys tikintieji. Išvadomis atsakovas pažeidė LERB sinodo kolegijos bei LERB teisę tvarkytis pagal savo kanonus. Teismas sprendime nepagrįstai neįvertino atsakovo nenuoseklumo. Išvadomis paneigdamas prieš tai priimtus sprendimus, išdėstytus ankstesniuose raštuose, atsakovas pažeidė viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo ir susiformavusių santykių stabilumo principus.

61Tretysis suinteresuotas asmuo D. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ir panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. balandžio 9 d. išvadas Nr. (8.3.46.)-7R-2401 bei Nr. (8.3.46.)-7R-2402.

62Apeliantės argumentai iš esmės sutampa su pareiškėjo A. K. apeliacinio skundo argumentais. Apeliantė nurodo, kad atsakovo pozicija nenuosekli. Atsakovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad LERB su LERB sinodo kolegija iš vienos pusės ir LERB-UL-sinodas iš kitos pusės yra savarankiški bei vienas kito atžvilgiu autonomiški subjektai kurie atstovauja skirtingoms evangelikų reformatų bendrijoms. Teismas netinkamai vertino įrodymus, teismas neatsižvelgė į tai, kad LERB-UL-sinodas negali būti laikomas tradicine Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia. Visa eilė dokumentų patvirtina LERB ir LERB-UL-sinodo atskirtinumą. Teismas nevertino to, kad konsistorija priėmė sprendimą sušaukti 2013 m. kovo 23 d. neeilinį sinodą, t. y. kitos religinės bendruomenės valdymo organas priėmė sprendimą sušaukti LERB sinodą. 2013 m. kovo 9 d. vykusiame LERB sinodo kolegijos išplėstiniame posėdyje dalyvavę LERB priklausančių parapijų pirmininkai pateikė informaciją, kad apie susirinkimą nebuvo informuoti nei jie, nei jų parapijiečiai. Naudojantis galimybe veikti jiems nepriklausančiuose maldos namuose, LERB-UL-sinodas kalba visos LERB vardu, kuria paralelines parapijas, organizuoja jų susirinkimus, šaukia savo juridinio asmens sinodą. Šiuo metu yra susidariusi situacija, kai teisėtai ir pagal LERB ir LERB sinodo kolegijos kanonus išrinktas vadovas, t. y. pareiškėjas, negali eiti savo pareigų ir tinkamai atstovauti visų LERB ir LERB sinodo kolegijos bendruomenės narių interesų.

63Atsakovas Teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriuo su apeliaciniais skundais nesutinka.

64Atsakovas teigia, kad apeliantai nesupranta skirtumo tarp religinės bendruomenės ar bendrijos ir joms atstovaujančių juridinių asmenų. Analizuojant teisės normas matyti, jog, visų pirma, religinė bendruomenė ar bendrija gali neturėti juridinio asmens teisių, antra, religinė bendruomenė ar bendrija gali savo nuožiūra steigti neribotą juridinių asmenų skaičių. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog Lietuvoje veikia viena evangelikų reformatų religinė bendrija, savo teises įgyvendinanti per tris skirtingus juridinius asmenis: LERB, LERB sinodo kolegiją ir LERB-UL-sinodą, o ne dvi atskiros ir savarankiškos evangelikų reformatų religinės bendrijos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-434/2004 yra konstatuota, jog „Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas yra tradicinė religinė bendrija“. Fakto, nustatyto įsiteisėjusiu teismo sprendimu, negalima nuginčyti ar paneigti apeliaciniame skunde minimomis Baltijos reformatų teologijos seminarijos įsteigtos komisijos išvadomis, kurios teisinės galios neturi.

65Tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų vadovai įgyja įgaliojimus ne nuo jų įtraukimo į registrą, o nuo išrinkimo ar paskyrimo dienos. Evangelikų reformatų religinė bendrija nėra hierarchinio pobūdžio, t. y., skirtingai nei, pvz., katalikai, evangelikai reformatai neturi aukščiausiojo dvasininko (analogiško Romos popiežiui), o visa religinė vadovybė yra renkama visuotiniuose religinių bendruomenių ir bendrijų susirinkimuose. Atitinkamų vadovaujančių asmenų, turinčių teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, įtraukimas į Juridinių asmenų registrą yra ne religijos tikslus įgyvendinančio juridinio asmens sprendimų, o tikinčiųjų bendruomenės priimtų sprendimų pasekmė.

66Teisingumo ministerijoje 2013 m. balandžio 29 d. buvo gautas prašymas įtraukti pasikeitusius religinės bendruomenės ar bendrijos teisinės formos juridinių asmenų LERB ir LERB sinodo kolegijos duomenis į registrą. Nagrinėdama šį prašymą, Teisingumo ministerija nustatė, kad yra visos privalomos sąlygos dėl duomenų pakeitimų įtraukimo į registrą. Iš dokumentų matyti, kad tiek LERB, tiek LERB sinodo kolegiją atstovaujantys asmenys buvo išrinkti ar paskirti ne LERB-UL-sinodo sprendimu, o iš pradžių visų keturiolikos tradicinių Lietuvoje veikiančių evangelikų reformatų parapijų susirinkimuose išrenkant delegatus į sinodą, o vėliau tiems asmenims balsuojant sinode. Apeliantų teiginiai, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis LERB ir LERB sinodo kolegijos vadovais buvo A. K. ir D. L., todėl tik jie galėjo teikti informaciją apie duomenų pasikeitimus, neturi jokio pagrindo, nes, kaip matyti iš sinodo rinkimų rezultatų, vietoje jų atitinkamų juridinių asmenų vadovais buvo išrinkti nauji asmenys, t. y., R. M., T. Š., P. R. P. ir R. S.. Taigi, teisę teikti informaciją apie pasikeitusius duomenis įgijo būtent naujai išrinkti asmenys, kadangi, kaip jau minėta, tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų vadovai įgyja įgaliojimus ne nuo jų įtraukimo į registrą, o nuo išrinkimo ar paskyrimo dienos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjui ir trečiajam asmeniui D. L. nėra suteikta išskirtinė ir nepanaikinama teisė veikti LERB ir LERB sinodo kolegijos vardu „iki gyvos galvos“.

67Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, ar Sinodas buvo sušauktas teisėtai ir ar jame dalyvavo LERB ir LERB sinodo kolegijai priklausantys tikintieji. Teismas ir neturėjo pagrindo vertinti šių aplinkybių. Šios bylos nagrinėjimo ribos – Teisingumo ministerijos išvadų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Sąraše yra nustatytas baigtinis aplinkybių, kurias Teisingumo ministerija turi patikrinti priimdama išvadą, sąrašas, kuriame nėra numatyta, jog ministerija turi teisę papildomai tikrinti visuotinio susirinkimo (sinodo) teisėtumą ir, tuo labiau, nustatinėti susirinkime dalyvavusių asmenų priklausomumą evangelikų reformatų religinei bendruomenei.

68Apeliantai savo teiginius, jog LERB ir LERB sinodo kolegija savo kanonais ir memorialais ne kartą yra konstatavę, kad A. K. ir D. L. niekada nebuvo atšaukti iš šių juridinių asmenų vadovų pareigų, grindžia 2013 m. rugpjūčio 4 d. kanonais ir memorialais, 2014 m. liepos 5 d. kanonais ir memorialais ir kt. dokumentais. Tačiau šie dokumentai buvo priimti ar surašyti jau po 2013 m. balandžio 29 d., t. y. dienos, kai Teisingumo ministerijoje buvo gautas prašymas pakeisti registro duomenis, be to, nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjo vadovaujamas sinodas ir sinodo kolegija buvo sušaukti bei juose dalyvaujantys atstovai paskirti laikantis nustatytos tvarkos, t. y. sušaukiant visų keturiolikos tradicinių Lietuvoje veikiančių evangelikų reformatų parapijų susirinkimus, kuriuose būtų išrinkti delegatai į sinodą. Taigi, šie dokumentai, kurie yra patvirtinti iš esmės tik šios bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, t. y., A. K. ir D. L., parašais, vertintini tik kaip atsakomoji reakcija į 2013 m. kovo 23 d. sinodo rezultatus, t. y. apeliantų neišrinkimą, bet ne Teisingumo ministerijos Išvadų ar pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą patvirtinantys įrodymai.

69Apeliacinių skundų teiginys, jog 2013 m. kovo 23 d. Sinode nedalyvavo LERB ir LERB sinodo kolegijai priklausantys tikintieji, taip pat yra atmestinas. Religinių bendrijų ir bendruomenių specifika lemia tai, jog jų narių (tikinčiųjų) baigtinio sąrašo (skirtingai nuo kitų teisinių formų juridinių asmenų) neįmanoma sudaryti, todėl ir patikrinti susirinkime dalyvavusių asmenų atitikimą, kaip to reikalauja apeliantai, nei Teisingumo ministerija, nei bylą nagrinėjantis teismas neturi jokių objektyvių galimybių. Be to, toks teisinis statusas kaip LERB, LERB sinodo kolegijai ar LERB-UL-sinodui priklausantys tikintieji apskritai negali egzistuoti, kadangi visi evangelikų reformatų religiją išpažįstantys asmenys sudaro tradicinę Lietuvos evangelikų reformatų religinę bendriją, kuri, kaip minėta, savo tikslus įgyvendina per atskirus juridinius asmenis. Teismo posėdžio metu nei pareiškėjo atstovas, nei D. L. negalėjo nurodyti jokių konkrečių asmenų, kurie dalyvavo susirinkimuose neturėdami tam teisės. Jei dalis asmenų dėl tam tikrų priežasčių (pvz., kaip pareiškėjas ar D. L.) ignoravo šaukiamus visuotinius susirinkimus, tai buvo jų teisė, tačiau atsisakymas pasinaudoti savo teise nereiškia, jog susirinkimų metu priimti sprendimai yra neteisėti. Teisingumo ministerijos raštais jokie sprendimai nebuvo keičiami.

70Atsiliepimu į apeliacinius skundus tretieji suinteresuotieji asmenys Lietuvos evangelikų reformatų konsistorija (buvęs pavadinimas – Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija), Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia – Sinodas (buvęs pavadinimas – Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas), Lietuvos evangelikų reformatų senjoratas (buvęs pavadinimas – Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o abu apeliacinius skundus atmesti.

71Tretieji suinteresuoti asmenys iš esmės pakartojo ankstesnius paaiškinimus, kad apie keturiolikos Lietuvos evangelikų reformatų parapijų sesijų sušaukimą, tikslų jų laiką ir vietą buvo paskelbta Lietuvos evangelikų reformatų parapijų maldos namuose, vietinėje ir bažnytinėje spaudoje, kitose informacijos priemonėse, dėl ko buvo sudarytos sąlygos visiems Lietuvos evangelikams reformatams dalyvauti parapijų ir sinodo bažnytinės vadovybės rinkimuose. Skelbimai laikraščiuose buvo pridėti prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų. Apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai, jog kažkas nebuvo informuotas apie susirinkimus, yra nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams.

72Atitinkamai laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 16 d. iki 2013 m, kovo 9 d. įvyko visų 14 Lietuvos evangelikų reformatų parapijų sesijos, kuriose naujai 5 metų kadencijai buvo išrinktos parapijų vadovybės. 14 Lietuvos evangelikų reformatų parapijų Sesijose iš viso dalyvavo 1 324 konfirmuoti parapijiečiai, turintys balsavimo teisę. Visos 14 Lietuvos evangelikų reformatų parapijų (1 324 konfirmuotų parapijiečių), įvykusių sesijų metu, taip pat 2013 m. kovo 16 d. įvykusiame konsistorijos posėdyje į Lietuvos evangelikų reformatų sinodą parapijiečiai iš savo tarpo išrinko delegatus, kurie įgijo teisę kolegialiai priimti sprendimus aukščiausioje Lietuvos evangelikų reformatų bažnytinės savivaldos institucijoje - Lietuvos evangelikų reformatų sinode, kurio neeilinis suvažiavimas ir įvyko 2013 m. kovo 23 d. Tokiu būdu buvo užtikrintas aukščiausias 2013 m. kovo 23 d. neeiliniame sinode priimtų sprendimų legitimumas. Visų 17 Lietuvos evangelikų reformatų bažnytinių juridinių asmenų vadovybių rinkimai ir įgaliojimų patvirtinimas vyko viešai ir demokratiškai.

73Nei vienas iš 14 Lietuvos evangelikų reformatų parapijų sesijų protokolų ar sinodo 2013 m. kovo 23 d. neeiliniame suvažiavime priimti sinodo kanonai ir sinodo memorialai, nei vienas iš Lietuvos evangelikų reformatu konsistorijos posėdžio protokolų, nei vienas iš antstolių surašytų 15 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų nėra ir niekada nebuvo ginčijamas ar apskųstas bažnytinės (kanoninės) teisės ar įstatymų nustatyta tvarka.

74Juridinių asmenų registro nuostatose nėra įtvirtinto tokio reikalavimo, kad Nuostatuose numatytus duomenis ir dokumentus arba jų pasikeitimus privalo pateikti valdymo organai (vadovai), kurių įgaliojimai pasibaigė.

75Lietuvos evangelikų reformatų religinė bendrija veikia nuo 1557 metais įvykusio Lietuvos evangelikų reformatų sinodo suvažiavimo Vilniuje. Nuo šių metų skaičiuojamas Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendrijos nepertraukiamas dvasinis, kultūrinis ir teisinis paveldas. Bažnyčia veikia presbiteriniu - sinodiniu savivaldos principu, kuris apima bažnytinę organizaciją tik valstybės ribose. Lietuvoje veikia tik viena evangelikų reformatų religinė bendrija, kurią Lietuvos valstybė yra priskyrusi prie tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų. Lietuvoje yra suformuota praktika, kad bet kokio evangelikų reformatų religinės bendrijos juridinio asmens teisinė forma Juridinių asmenų registre yra nurodoma kaip „Tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija“, visiškai nesigilinant į tai, ar šis juridinis asmuo atitinka aukštesniąją evangelikų reformatų valdymo instituciją, ar visgi tai yra viena iš evangelikų reformatų parapijų, ar bet kokia kita žemesnioji evangelikų reformatų valdymo institucija.

76Tretieji suinteresuoti asmenys dėl pareiškėjo pateiktų ekspertizių paaiškino, kad 2008 m. spalio 19 d. „Tarptautinės Teologijos Mokslininkų komisijos baigiamosios išvados“ yra surašytos ir pasirašytos A. S.. Tuo tarpu tas pats A. S. apelianto A. K. pateiktame dokumente „2014 metų Sinodo Kanonai ir Memorialai“ yra nurodomas kaip pareiškėjo A. K. ir D. L. organizuojamos „Sinodo Kolegijos“ narys, taip pat dalyvauja A. K. ir D. L. šaukiamame tariamame bažnytiniame teisme kaip konsultantas, negana to, ir prie A. K. apeliacinio skundo pridėtame priede matomas to paties asmens - A. S., vardas, pavardė ir parašas. Akivaizdu, kad toks asmuo kaip A. S. yra laikytinas šališku ir turinčiu tiesioginį suinteresuotumą veikti pareiškėjo A. K. interesais asmeniu.

772008 m. spalio 19 d. „Tarptautinės Teologijos Mokslininkų komisijos baigiamosios išvados“ ir 2008 m. liepos 19 d. „Ekspertizė dėl „Lietuvos Evangeliku reformatų Bažnyčios – Unitas Lituaniae – Sinodas“ tradiciškumo įvertinimo“ yra surašyti 2008 metais, t. y. net nevertinant jų turinio objektyvumo, laikotarpis, praėjęs nuo dokumentų surašymo dienos, yra laikytinas per ilgu, kad vertinti tokiuose dokumentuose pateikiamą ekspertų nuomonę, kaip aktualią nagrinėjamai bylai. Dokumentuose nėra pažymėta, kad juos surašę asmenys yra informuoti apie galimą baudžiamąją atsakomybę už melagingos išvados pateikimą, dokumentuose nėra vertinama šioje administracinėje byloje surinkta medžiaga. 2008 m. spalio 19 d. „Tarptautinės Teologijos Mokslininkų komisijos baigiamosios išvados“ vertimas taip pat kelia abejonių, kadangi be kitų duomenų net nėra nurodoma, kas konkrečiai atliko vertimą, o parašu yra tvirtinamas tik vienas iš trijų vertimo lapų.

78Teisėtai veikianti Lietuvos evangelikų reformatų sinodo kolegija (konsistorija) nebuvo priėmusi jokio nutarimo sušaukti A. K. nurodomą 2014 m. liepos 5 d. „Sinodą“, atitinkamai 2014 m. liepos 5 d. joks Lietuvos evangelikų reformatų sinodas nevyko, Lietuvos evangelikų reformatų sinodo kolegijos (konsistorijos) posėdis nevyko 2015 m. vasario 15 d., taip pat ir 2014 m. vasario 1 d. nevyko joks Bažnytinio teismo posėdis, dėl ko bet kokie tokiuose neteisėtai organizuotuose, neviešuose, neaišku kieno suorganizuotuose susirinkimuose priimti sprendimai ar jų pagrindu sukurti kiti dokumentai neturi jokios bažnytinės (kanoninės) teisinės galios ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Visi Lietuvos evangelikų reformatų sinodų aktai turi būti patvirtinami ne tik sinodo aukščiausiųjų pareigūnų: direktoriaus, cenzoriaus ir sekretoriaus, tačiau turi būti patvirtinami ir visų sinodo dalyvių – kunigų, pasaulietinių kuratorių ir parapijų delegatų, parašais, ko akivaizdžiai nėra nei prie pareiškėjo A. K. skundo pateiktuose dokumentuose, nei prie pareiškėjo apeliacinio skundo pridėtame rašte.

79Teisėjų kolegija konstatuoja:

80V.

81Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Teisingumo ministerijos išvadų, dėl kurių tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos pasikeitę duomenys įtraukti į Juridinių asmenų registrą, teisėtumo ir pagrįstumo.

82Teismas pažymi, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis).

83Tretieji suinteresuotieji asmenys Lietuvos evangelikų reformatų konsistorija (buvęs pavadinimas – Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija), Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia – Sinodas (buvęs pavadinimas – Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas) prašo nutraukti administracinę bylą, nes, jų nuomone, išnyko skundo objektas – 2016 m. birželio 24–26 d. įvyko eilinis Lietuvos evangelikų reformatų sinodas, kuriame buvo išrinkti Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendrijos vadovai 2016–2019 metų kadencijai. Dėl šio prašymo teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, teismų praktikos pripažįstama, kad kiekvienas asmuo turi teisę apsispręsti kokiu būdu ir apimtimi ginti savo teises ar teisėtus interesus. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo argumentus ir bylos esmę, vertina, kad religinės bendrijos vadovų išrinkimas 2016–2019 metų kadencijai nepašalino būtinybės teismui pasisakyti dėl pareiškėjo ginamų teisių ir įstatymų saugomų interesų šioje byloje. Todėl paminėtas prašymas atmetamas.

84Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viena iš pamatinių žmogaus laisvių: minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma. Ši laisvė užtikrina galimybę įvairių pažiūrų žmonėms gyventi atviroje, teisingoje ir darnioje pilietinėje visuomenėje. Be to, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsniu kiekvienas asmuo turi teisę laisvai praktikuoti religiją arba tikėjimą. Asmuo, gindamas šias laisves ir teises teisme, turi laikytis teismo procesinių įstatymų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustato, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. To paties įstatymo 56 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Taigi, viešieji interesai yra ginami tik įstatymų nustatytais atvejais ir tik įstatymuose numatytiems subjektams kreipiantis į teismą. Pareiškėjas šioje byloje neturi teisės ginti viešąjį interesą, todėl teismas nepasisakys dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su viešojo intereso gynimu, tokių kaip, kad skundžiamos išvados pažeidžia dalies tikinčiųjų teises ir pan., o sutinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi spręs, ar atsakovas Teisingumo ministerija pažeidė konkretaus pareiškėjo A. K. teises arba įstatymų saugomus interesus.

85Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnio 1, 3, 4 ir 7 dalyse nustatyta, kad valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai; bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai skelbia savo mokslą; bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savus kanonus ir statutus; Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Šios konstitucinės nuostatos, be kita ko, reiškia, kad Lietuvos valstybė ir jos institucijos yra pasaulėžiūros ir religijos požiūriu neutralios, valstybė nesikiša į bažnyčių bei religinių organizacijų vidaus reikalus; o tikybinės veiklos laisvė (43 straipsnio 3 dalis), bažnyčių bei religinių organizacijų tvarkymosi laisvė (43 straipsnio 4 dalis) yra konstituciniai principai. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas konstitucines nuostatas, vertina, kad teismui pateikti įvairūs teologinės bažnytinės (kanoninės) teisės ekspertizės aktai su juose išdėstytomis bažnytinės (kanoninės) teisės normomis bei įvairių bažnyčios vidaus įvykių vertinimu yra svarbūs įrodymų šaltiniai šioje byloje, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti. Šios bylos specifika yra ta, kad teismui yra pateikti įvairūs ekspertizių aktai, kuriuose nevienodai vertinami vidaus bažnyčios įvykiai ir daromos nevienodos išvados. Esant šiai prieštarai teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalis suteikia teismui teisę ir pareigą įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl, esant prieštarai tarp įrodymų byloje, teismas remiasi Teologinės bažnytinės (kanoninės) teisės teismo ekspertizės aktu (toliau – ir Ekspertizės aktas) (VI t., b. l. 157–200; VII t., b. l. 1–57), dėl to, kad ekspertizę atliko teismo paskirti ekspertai, jis labiausiai motyvuotas lyginant su kitais aktais, tyrimas truko ilgą laikotarpį, išvados pagrįstos – nurodyti duomenų šaltiniai, aprašytas tyrimas, ekspertai įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės. Apeliantų nurodomi 2008 m. spalio 19 d. „Tarptautinės Teologijos Mokslininkų komisijos baigiamosios išvados“ ir 2008 m. liepos 19 d. „Ekspertizė dėl „Lietuvos Evangelikų reformatų Bažnyčios – Unitas Lituaniae – Sinodas“ tradiciškumo įvertinimo“ (I t., b. l. 91–99) yra surašyti 2008 metais ir neatspindi dabarties realijų, dokumentuose nėra pažymėta, kad juos surašę asmenys yra informuoti apie galimą baudžiamąją atsakomybę už melagingos išvados pateikimą, jų argumentacija skurdi lyginant su Ekspertizės aktu.

86Konstitucija įtvirtina trejopą Lietuvoje veikiančių bažnyčių bei religinių organizacijų statusą: vienos bažnyčios bei religinės organizacijos yra tradicinės Lietuvoje, kitos (tradicinėmis Lietuvoje nesančios) bažnyčios bei religinės organizacijos yra valstybės pripažintos, dar kitos Lietuvoje veikiančios bažnyčios bei religinės organizacijos neturi nei tradicinių Lietuvoje, nei valstybės pripažintų statuso. Teismas mano, kad tradiciškumas nėra nei sukuriamas, nei panaikinamas įstatymų leidėjo valios aktu, Teisingumo ministerijos išvadomis ar sprendimais. Bažnyčios bei religinės organizacijos tradicinėmis yra tokios, kurių tradiciškumas Lietuvoje nekelia jokių abejonių, nes jos yra istoriškai, per amžius susiformavusio Lietuvos visuomenės socialinio, kultūrinio ir dvasinio paveldo dalis. Iš Ekspertizės akto tiriamosios dalies dėl antrojo klausimo ir išvadų seka, kad Lietuvoje egzistuoja viena evangelikų reformatų religinė bendrija nepertraukiamai veikianti nuo XVI a. vidurio. Šią vienintelę Lietuvoje egzistuojančią evangelikų reformatų religinę bendriją Lietuvos valstybė priskyrė tradicinėms Lietuvos religinėms bendruomenėms ir bendrijoms (Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnis). Teismas Ekspertizės akto nuostatai, kad Lietuvoje egzistuoja viena evangelikų reformatų religinė bendrija, pritaria ir atmeta visus apeliantų argumentus, iš kurių sektų, kad Lietuvoje yra dvi tradicinės evangelikų reformatų religinės bendrijos.

87Apeliantai taip pat teigia, kad pažeistos Išvadų priėmimo procedūros. Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 185 redakcija) 32.4 punkte nustatyta, kad dokumentus ir duomenis apie Registro objektus Registro tvarkytojui teikia tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigtų juridinių asmenų, į Registrą įtraukiant tradicines Lietuvos religines bendruomenes, bendrijas ar centrus, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigtus juridinius asmenis, jų filialus ar atstovybes, keičiant jų duomenis, išbraukiant juos iš registro, – Teisingumo ministerija, kuriai šiuose Nuostatuose numatytus duomenis ir dokumentus arba jų pasikeitimus pateikia pagal konkrečios religinės bendruomenės kanonus, statutus ar kitas normas kompetentinga vadovybė. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1R-275 yra patvirtintas dokumentų, pateikiamų Teisingumo ministerijai steigiant religines bendruomenes, bendrijas ir centrus, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti juridinius asmenis, filialus ar atstovybes, keičiant jų įstatus ar juos atitinkančius dokumentus ir registro duomenis, išbraukiant juos iš Juridinių asmenų registro, sąrašas. Pastarasis teisės aktas nustato dokumentų sąrašą, kuris turi būti teikiamas teisingumo ministerijai, o iš Sąrašo 7.1 punkto seka, kad teisingumo ministerija turi įsitikinti jų tikrumu. Teismas, atsižvelgdamas į konstitucinius tikybinės veiklos laisvės, bažnyčių bei religinių organizacijų tvarkymosi laisvės principus, mano, kad paminėtos normos negali būti plečiamai interpretuojamos kaip suteikiančios Teisingumo ministerijai teisę spręsti vidinius religinių bendruomenių ir bendrijų teologinius ginčus. Teisingumo ministerija turi teisę tik formaliai patikrinti, ar egzistuoja baigtinis dokumentų sąrašas, numatytas teisės normomis, ir ar jie tikri. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, patikrinęs, kaip Vilniaus apygardos administracinis teismas vertino įrodymus, sutinka su teismo išvadomis, kad skundžiamose Išvadose aptartos ir įvertintos visos privalomos sąlygos dėl duomenų pakeitimų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą, o prašyme surašyti duomenys yra tikri.

88Dėl šio bylos aspekto teismas taip pat pažymi, kad Ekspertizės akte konstatuota, kad Lietuvos evangelikų reformatų sinodas yra visų Lietuvoje veikiančių evangelikų reformatų bendruomenių aukščiausioji institucija ir aukščiausias religinės bendrijos valdymo organas. Pagal evangelikų reformatų bažnyčios doktriną Bažnyčia suprantama ir realizuojama kaip tikinčiųjų susirinkimas, Bažnyčios pagrindu yra laikoma tikinčiųjų bendruomenės. Evangelikų reformatų savivalda yra grindžiama presbiterine-sinodine tvarka ir Lietuvos evangelikų reformatų sinodas veikia tik tikinčiųjų bendruomenių įgaliotas. Patys tikintieji, veikdami per Lietuvos evangelikų reformatų parapijas ir parapijų sesijose rinkdami jų interesams sinodo suvažiavime atstovausiančius delegatus, suteikia įgaliojimus veikti bažnytines pareigybes vykdantiems asmenims ir įsteigtiems bažnytiniams juridiniams asmenims (VII t., b. l. 43). Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia yra savivaldi, savo veiklą reguliuoja pati, sušaukdama sinodo suvažiavimus (VI t., b. l. 164). Sprendimų priėmimas yra grindžiamas demokratinėmis tradicijomis (VI t., b. l. 165). Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia neturi vienasmenio valdymo, ji neveikia hierarchiniu savivaldos principu (VI t., b. l. 166). Susipažinus su byloje esančiais įrodymais – skelbimais spaudoje, sesijų protokolais, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais (pvz., II t., b. l. 187–200; III t., b. l. 1–200), 2013 m. kovo 23 d. sinodo dokumentais, akivaizdu, kad Teisingumo ministerijai pateikti dokumentai atitinka aukščiau paminėtas nuostatas. Be to, apie visose keturiolikoje tradicinių Lietuvoje veikiančių evangelikų reformatų parapijų vykusius susirinkimus buvo informuota viešai, kviečiant juose dalyvauti be išimties visus tikinčiuosius (parapijiečius), sprendimai priimti vadovaujantis demokratinėmis tradicijomis, taip, kaip numato evangelikų reformatų bažnyčios tradicijos. Apeliantų pateikti fragmentiniai dokumentai šių faktų iš esmės nepaneigia.

89Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas teisingai nurodo, kad tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų vadovai įgyja įgaliojimus ne nuo jų įtraukimo į registrą, o nuo išrinkimo ar paskyrimo dienos, taip pat atitinkamų vadovaujančių asmenų, turinčių teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, įtraukimas į Juridinių asmenų registrą yra ne religijos tikslus įgyvendinančio juridinio asmens sprendimų, o tikinčiųjų bendruomenės priimtų sprendimų pasekmė. Pažymėtina, kad teismui nėra pateikti įrodymai, kad Lietuvos evangelikų reformatų parapijų sesijų protokolai ar sinodo 2013 m. kovo 23 d. neeiliniame suvažiavime priimti sinodo kanonai ir sinodo memorialai, Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijos posėdžio protokolai būtų nuginčyti bažnytinės (kanoninės) teisės ar įstatymų nustatyta tvarka.

90Be to, Ekspertizės akte konstatuota, kad aukščiausia vidinė bažnytinė valdymo institucija – Lietuvos evangelikų reformatų sinodas ir jo interesus santykiuose su valstybe atstovaujantis juridinis asmuo „Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas“ – laikytini Lietuvos evangelikų reformatų religiniu centru (VII t., b. l. 46). Taigi, apeliacinių skundų argumentai, kad nekompetentingas organas priėmė sprendimą sušaukti sinodą, prieštarauja Ekspertizės aktui.

91Apeliantų teiginiai, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis LERB ir LERB sinodo kolegijos vadovais buvo A. K. ir D. L., todėl tik jie galėjo teikti informaciją apie duomenų pasikeitimus, nėra pagrįsti nei galiojančia teise, nei vidinėmis evangelikų reformatų bažnyčios taisyklėmis.

92Kaip minėta aukščiau, asmuo, teismine tvarka gindamas teises arba teisėtus interesus, privalo įrodyti, kad jo teisės pažeistos. A. K., teigdamas, kad jo teises pažeidė atsakovas, nurodo, kad jis buvo teisėtai išrinktas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios generalinis superintendentas, be kita ko, gina teisę vadovauti juridiniam asmeniui, bet Ekspertizės akte teigiama, kad nuo 2000 metų A. K. į vidinės bažnytinės valdymo institucijos sinodo kolegijos (konsistorijos) sudėtį (narius) niekada nebuvo išrinktas jokio teisėtai susirinkusio Lietuvos evangelikų reformatų sinodo suvažiavimo priimtu kanonu ar memorialu (VII t., b. l. 51); teisėtai veikiantis Lietuvos evangelikų reformatų sinodas A. K. nesuteikė įgaliojimų atstovauti nei juridinio asmens „Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija“ nei juridinio asmens „Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia“ (VII t., b. l. 52); A. K. neturi teisės vadintis Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios generaliniu superintendentu ir niekada tokios teisės neturėjo (VII t., b. l. 53). Šios Ekspertizės akto išvados paneigia apeliantų teiginius apie pažeistas teises.

93Apeliantai savo teiginius, jog LERB ir LERB sinodo kolegija savo kanonais ir memorialais ne kartą yra konstatavę, kad A. K. ir D. L. niekada nebuvo atšaukti iš šių juridinių asmenų vadovų pareigų, grindžia 2013 m. rugpjūčio 4 d. kanonais ir memorialais ir kt. dokumentais. Tačiau šie dokumentai buvo priimti ar surašyti jau po 2013 m. balandžio 29 d., t. y. dienos, kai Teisingumo ministerijoje buvo gautas prašymas pakeisti Registro duomenis, be to, nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių, kad 2013 m. rugpjūčio 4 d. sinodas buvo sušauktas bei juose dalyvaujantys atstovai paskirti laikantis nustatytos tvarkos, t. y. sušaukiant visų keturiolikos tradicinių Lietuvoje veikiančių evangelikų reformatų parapijų susirinkimus, kuriuose būtų išrinkti delegatai į sinodą. Todėl apeliantų nurodyti įrodymai teismo vertinami, kaip neįrodantys Teisingumo ministerijos Išvadų ir pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo.

94Apeliacinių skundų teiginys, jog 2013 m. kovo 23 d. sinode nedalyvavo LERB ir LERB sinodo kolegijai priklausantys tikintieji, taip pat yra atmetamas. Konstitucijoje įtvirtinta sąžinės laisvė lemia tai, jog religinių bendruomenių ir bendrijų narių (tikinčiųjų) baigtinio sąrašo (skirtingai nuo kitų teisinių formų juridinių asmenų) neįmanoma sudaryti, o toks teisinis statusas kaip LERB, LERB sinodo kolegijai ar LERB-UL-sinodui priklausantys tikintieji apskritai negali egzistuoti.

95Apeliantai nurodo, kad Teisingumo ministerija nenuosekli. Dėl šio apeliantų argumento teismas pažymi, kad jų nurodomi Teisingumo ministerijos raštai yra informacinio pobūdžio, jais nebuvo suteiktos teisės ar nustatytos pareigos, taigi, jie nėra administraciniai aktai. Teiginiai, kad pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai, jo subjektinės teisės į tikėjimo laisvę, neįrodyti.

96Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

97Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

Nutarė

98Pareiškėjo A. K. ir trečiojo suinteresuoto asmens D. L. apeliacinius skundus atmesti.

99Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

100Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau ir – Teisingumo... 6. Išvadoje Nr. 1 nurodyta, kad Teisingumo ministerija gavo 2013 m. balandžio 29... 7. Prašyme nurodoma, kad 2013 m. pradžioje buvo iš naujo išrinktos visų 14... 8. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį tradicinių religinių bendruomenių ir... 9. Išvadoje Nr. 1 taip pat nurodoma, kad vertinant pateiktą prašymą ir kitus... 10. 1. Pagal Sąrašo 5.1 punkto reikalavimą pateikti pranešimą dėl duomenų... 11. 2. Pagal Sąrašo 5.2 punkto reikalavimą pateikti kompetentingos vadovybės... 12. 3. Pagal Sąrašo 5.5 punkto reikalavimą pateikti pranešimą pasirašiusio... 13. 4. Pagal Nuostatų 35 punktą Teisingumo ministerija, JAR teikdama prašymą... 14. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2015 m. balandžio 9 d. išvadoje... 15. Išvada Nr. 2 iš esmės motyvuojama nurodant tas pačias aplinkybes kaip ir... 16. II.... 17. Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su skundu... 18. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lietuvoje veikia 2 evangelikų reformatų... 19. LERB-UL-sinodo atskirumą nuo LERB sinodo kolegijos ir LERB patvirtina... 20. LERB-UL-sinodo atstovas T. Š. 2013 m. balandžio 29 d.... 21. Priėmus skundžiamas išvadas ir pakeitus duomenis JAR, teisę veikti LERB... 22. Skundžiamos išvados pažeidžia pareiškėjo, kaip LERB, LERB sinodo... 23. Skundžiamos Išvados ir jų pagrindu atliekami veiksmai pažeidžia... 24. Iki skundžiamų išvadų priėmimo Teisingumo ministerija nuosekliai laikėsi... 25. Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į... 26. Atsakovas nurodė, kad šioje byloje nenagrinėjamas ginčas dėl... 27. Pareiškėjas, teigdamas, kad Teisingumo ministerija Išvadose pakeitė savo... 28. Skundžiamose išvadose Teisingumo ministerija išsamiai nurodė tiek teisinį,... 29. Pagal galiojančius įstatymus tradicinių religinių bendruomenių ar... 30. Kaip kompetentingos vadovybės sprendimas, patvirtinantis JAR duomenų... 31. Pagal Nuostatų 35 punktą ministerija, JAR teikdama prašymą dėl religinės... 32. Remiantis skundu galima suprasti, jog pareiškėjui ir D.... 33. Vienas iš pareiškėjo argumentų – dabartiniai LERB ir LERB sinodo... 34. Tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos evangelikų reformatų konsistorija... 35. Tretieji suinteresuoti asmenys paaiškino, kad 2013 m. sausio 26 d. Lietuvos... 36. Nė vienas 14 parapijų sesijų protokolas ar neeiliniame sinode priimtas... 37. Pareiškėjas skunde nepagrįstai teigdamas, kad Lietuvos vyriausiojo... 38. Prašymą atsakovui teikė bendrai 17 juridinių asmenų, kurie atstovauja... 39. Pareiškėjas skunde nepagrįstai nurodo aplinkybes apie neva įvykusį... 40. Tretieji suinteresuoti asmenys T. Š., 41. Tretysis suinteresuotas asmuo D. L. atsiliepime į... 42. Teisingumo ministerija savo rašte, vertindama LERB-UL-sinodo pateiktus... 43. LERB-UL-sinodo interneto tinklalapyje pateiktoje informacijoje apie 2013 m.... 44. LERB-UL-sinodo tikrasis tikslas – uzurpuojant LERB ir LERB sinodo kolegijos... 45. III.... 46. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu... 47. Teismas nurodė, kad negalima sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad... 48. Teismas, įvertinęs Išvadą Nr. 1 bei Išvadą Nr. 2, padarė išvadą, kad... 49. Teismas konstatavo, kad skundžiamose išvadose aptartos ir įvertintos visos... 50. Teismo vertinimu, prašyme surašyti duomenys yra tikri, sprendžiant iš šių... 51. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog remiantis skundu galima suprasti, jog... 52. Teismas nurodė, kad vienas iš pareiškėjo argumentų – dabartiniai LERB ir... 53. IV.... 54. Pareiškėjas A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo... 55. Apeliantas nurodo, kad tiek bažnytinės, tiek civilinės teisės prasme LERB... 56. Atsakovas pažeidė Išvadų priėmimo procedūrą. Atsakovas, priimdamas... 57. Neeilinis 2013 m. kovo 23 d. sinodas organizuotas pažeidžiant LERB nustatytas... 58. Nagrinėjamu atveju nei pareiškėjas, nei D. L., kurie... 59. Išvadų nepagrįstumą patvirtina 2013 m. rugpjūčio 4 d. neeilinio LERB... 60. Neeiliniame 2013 m. kovo 23 d. sinode nedalyvavo LERB ir LERB sinodo kolegijai... 61. Tretysis suinteresuotas asmuo D. L. pateikė apeliacinį... 62. Apeliantės argumentai iš esmės sutampa su pareiškėjo 63. Atsakovas Teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus,... 64. Atsakovas teigia, kad apeliantai nesupranta skirtumo tarp religinės... 65. Tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų vadovai įgyja įgaliojimus... 66. Teisingumo ministerijoje 2013 m. balandžio 29 d. buvo gautas prašymas... 67. Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, ar Sinodas buvo... 68. Apeliantai savo teiginius, jog LERB ir LERB sinodo kolegija savo kanonais ir... 69. Apeliacinių skundų teiginys, jog 2013 m. kovo 23 d. Sinode nedalyvavo LERB ir... 70. Atsiliepimu į apeliacinius skundus tretieji suinteresuotieji asmenys Lietuvos... 71. Tretieji suinteresuoti asmenys iš esmės pakartojo ankstesnius paaiškinimus,... 72. Atitinkamai laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 16 d. iki 2013 m, kovo 9 d. įvyko... 73. Nei vienas iš 14 Lietuvos evangelikų reformatų parapijų sesijų protokolų... 74. Juridinių asmenų registro nuostatose nėra įtvirtinto tokio reikalavimo, kad... 75. Lietuvos evangelikų reformatų religinė bendrija veikia nuo 1557 metais... 76. Tretieji suinteresuoti asmenys dėl pareiškėjo pateiktų ekspertizių... 77. 2008 m. spalio 19 d. „Tarptautinės Teologijos Mokslininkų komisijos... 78. Teisėtai veikianti Lietuvos evangelikų reformatų sinodo kolegija... 79. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 80. V.... 81. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Teisingumo ministerijos... 82. Teismas pažymi, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis... 83. Tretieji suinteresuotieji asmenys Lietuvos evangelikų reformatų konsistorija... 84. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viena iš... 85. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnio 1, 3, 4 ir 7 dalyse nustatyta,... 86. Konstitucija įtvirtina trejopą Lietuvoje veikiančių bažnyčių bei... 87. Apeliantai taip pat teigia, kad pažeistos Išvadų priėmimo procedūros.... 88. Dėl šio bylos aspekto teismas taip pat pažymi, kad Ekspertizės akte... 89. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas teisingai nurodo, kad tradicinių... 90. Be to, Ekspertizės akte konstatuota, kad aukščiausia vidinė bažnytinė... 91. Apeliantų teiginiai, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis LERB ir... 92. Kaip minėta aukščiau, asmuo, teismine tvarka gindamas teises arba teisėtus... 93. Apeliantai savo teiginius, jog LERB ir LERB sinodo kolegija savo kanonais ir... 94. Apeliacinių skundų teiginys, jog 2013 m. kovo 23 d. sinode nedalyvavo LERB ir... 95. Apeliantai nurodo, kad Teisingumo ministerija nenuosekli. Dėl šio apeliantų... 96. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 97. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 98. Pareiškėjo A. K. ir trečiojo suinteresuoto asmens 99. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą... 100. Nutartis neskundžiama....