Byla 2A-490-258/2019

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės, Tomo Venckaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų A. K. bei V. K. ir R. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijos ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios- Sinodo ieškinį dėl įgaliojimo bei preliminarios sutarties pripažinimo negaliojančiomis atsakovams R. L., V. K., J. S., A. K., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notaras A. R. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento sandorius: 2011-03-30 notarinį įgaliojimą (notarinio registro Nr. AR-704) bei 2011-04-07 Preliminarią sutartį, sudarytą tarp V. K., R. L. ir J. S..

72.

8Ieškovai nurodė, jog 2011-03-30 atsakovas A. K., veikdamas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos (įgaliotinis) vardu, išdavė notarinį įgaliojimą atsakovui J. S. (įgaliotasis), be kita ko, savo nuožiūra disponuoti Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu ( - ), Vilniuje, įgaliotojo vardu sudaryti preliminarias sutartis, pirkimo-pardavimo sutartis ir kt. Šio įgaliojimo pagrindu atsakovas J. S. Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos vardu su atsakovais V. K. ir R. L. 2011-04-07 sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija įsipareigojo iki 2011-10-15 sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Vilniuje, šio namo pamatų liekanų ir kitų statinių bei žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), pardavimo už 1 900 000 Lt (550 278,04 Eur).

93.

101929 m. Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodas vienbalsiai patvirtino Evangelikų reformatų Bažnyčios įstatus (Kanonas V-1929), kurių 2 punktas nustatė, jog Lietuvos Evangelikų reformatų Bažnyčia tvarkosi savo kanonais. 1929 m. buvo patvirtinta bažnyčios struktūra, remiantis kuria aukščiausias (atstovaujamasis) bažnyčios organas yra sinodas, o vykdantysis – kolegija. 1997 m. išrinktos Lietuvos evangelikų reformatų sinodo Kolegijos, veikiančios per juridinį asmenį – Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegiją, valdymo organai dar 2000 m. neteko savo įgaliojimų ir buvo perrinkti, dėl ko Lietuvos Evangelikų reformatų Sinodo Kolegijos vardu veikęs atsakovas A. K. neturėjo įgaliojimų veikti Lietuvos Evangelikų reformatų Sinodo Kolegijos bei Lietuvos Evangelikų reformatų bažnyčios vardu nuo 2000 metų. Dėl šios priežasties jis neturėjo teisės 2011-03-30 ginčijamu įgaliojimu suteikti teisę J. S. Lietuvos evangelikų Reformatų Sinodo Kolegijos vardu sudaryti preliminarias sutartis dėl bažnytinio turto.

114.

12Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios aukščiausias (atstovaujamasis) organas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas nebuvo suteikęs teisės Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijai disponuoti Sinodo turtu, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos vardu veikiantis atsakovas A. K. neturėjo teisės ginčijamu įgaliojimu įgalioti J. S. disponuoti Sinodo turtu, dėl ko atsakovas A. K. išduodamas ginčijamą įgaliojimą viršijo savo įgaliojimus, o toks Įgaliojimas pažeidžia ieškovo teises, todėl jis, ieškovui šio sandorio nepatvirtinus, pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.92 str.). Įgaliojimas pripažintinas negaliojančiu ir remiantis bendraisiais teisės principais, jog atstovas negali perleisti teisių daugiau negu pats jų turi, bei jog iš neteisės teisė neatsiranda. Ginčijama Preliminarioji sutartis pripažintina negaliojančia remiantis tuo, jog šios sutarties šalis (Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija) apskritai neturėjo teisės tiesiogiai ar per tariamus atstovus disponuoti Sinodo turtu (tokią teisę turi tik aukščiausiasis Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios organas - Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas), todėl Preliminarioji sutartis pripažintina negaliojančia nepriklausomai nuo to A. K. įgaliojimas J. S. bus ar nebus pripažintas negaliojančiu. Pripažinus įgaliojimą negaliojančiu, ginčijama Preliminarioji sutartis pripažintina negaliojančia to paties CK 1.92 str. pagrindu, kadangi ji sudaryta tokių įgaliojimų neturinčio asmens (J. S.), o ieškovas tokio sandorio nepatvirtino.

135.

14Atsakovų R. L. ir V. K. nagrinėjamu atveju negalima laikyti sąžiningomis sandorio šalimis. Preliminaria sutartimi sutarto parduoti pastato, esančio ( - ), Vilniuje, unikalus numeris ( - ), plotas yra 1 044,14 kv. m. Preliminaria sutartimi šalys susitarė, jog šio namo kaina su pamatų liekanomis, ūkiniu pastatu, kitais statiniais – 700 000 Lt, kas reiškia, jog pagal sandorį vieno šio namo kvadratinio metro kaina (net nevertinant pamatų liekanų ir kitų statinių) yra tik 670,40 Lt, kai tuo tarpu reali 2011 m. balandžio mėnesį vidutinė namų pardavimo kaina Vilniaus senamiestyje už 1 kv. m. buvo 6.663 Lt, dėl ko reali viso pastato vertė sandorio sudarymo datai laikytina 6 957 104,82 Lt suma (1 044,14 kv.m. x 6 663 Lt/ kv.m.). Akivaizdu, jog atsakovai R. L. ir V. K. turėjo suprasti, jog Preliminaria sutartimi siekia pusvelčiui už 700 000 Lt įsigyti apie 7 mln. Lt vertės pastatą bei kitus statinius, todėl jų nesąžiningumas nagrinėjamu atveju yra akivaizdus.

156.

16Atsakovai R. L. ir V. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog teismas ieškinį turi palikti nenagrinėtu, kadangi ieškinį pasirašė Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae - sinodas atstovas advokatas T. K., kuris jokių įgaliojimų veikti Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios- Sinodo kolegijos vardu neturi, o ir pati Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios-Unitas Lithuaniae-sinodas neturi jokių įgaliojimų veikti Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegijos vardu. Atsakovų teigimu, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios-Unitas Lithuaniae-sinodas, teigiantis, kad tarp Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios-Unitas Lithuaniae-sinodo ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos yra subordinaciniai ryšiai, visiškai neatsižvelgia į tai, kad Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija buvo įsteigta daugiau nei trimis metais vėliau nei Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios-Unitas Lithuaniae-sinodas, t. y. Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Unitas Lithuaniae-sinodas teigia, kad jam pavaldus juridinis asmuo buvo įsteigtas dar tris metus prieš jam pačiam atsirandant. Ieškovų teigiama aplinkybė prieštarauja ne tik susiklosčiusiai faktinei situacijai, bet ir teisinei logikai – juridinio asmens organas negali būti registruojamas anksčiau nei pats juridinis asmuo. Esant tokiai faktinei situacijai Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija negali turėti jokio pavaldumo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Unitas Lithuaniae- sinodas. Lietuvos Evangelikų reformatų bažnyčios - Unitas Lithuaniae - sinodas bei Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija teisiniam statusui nustatyti yra taikomas Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 4 ir 5 straipsniai. Tiek Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios- Unitas Lithuaniae- sinodas, tiek Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija yra laikytinos tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis, kurios savarankiškai praktikuoja evangelikų reformatų religinį tikėjimą, tačiau vien ta aplinkybė, kad tiek Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios - Unitas Lithuaniae - sinodas, tiek Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija praktikuoja tą patį religinį tikėjimą, jokiu būdu nedaro Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos pavaldžia Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios - Unitas Lithuaniae- sinodas, kaip kad nurodo ieškovas. Įgaliojimas yra patvirtintas Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notaro A. R., kuris yra savo srities profesionalo, kuris tvirtindamas įgaliojimą patikrina visus dokumentus, kurie yra pagrindas duoti įgaliojimą kitam asmeniui. Atsakovai neturėjo jokių abejonių ir netgi negalėjo jų turėti, kadangi sudarant preliminariąją sutartį jiems buvo pateiktas ne paprastos rašytinės formos įgaliojimas, bet notarinis įgaliojimas. Atsakovai buvo įsitikinę, kad įgaliotas asmuo turi visas teises sudaryti preliminariąją sutartį tokiomis sąlygomis, kokiomis ji buvo sudaryta.

177.

18Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, jog Lietuvoje veikia dvi evangelikų reformatų tradicinės religinės bendruomenės. 1998-01-26 Lietuvoje buvo įregistruota Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia tradicinė religinė bendrija, pavadinta Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo Kolegija, atstovaujanti Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai. 2003-04-02 Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia įregistruota Juridinių asmenų registre. Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia su Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo Kolegija yra pripažinta tradicine religine bendrija. Nuo 2011-01-24 iki 2013-07-12, kuomet VĮ Registrų centras, remdamasi nepagrįsta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013-07-10 išvada Nr. (8.3.46.)-7R-4978), pakeitė Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo Kolegijos duomenis Juridinių asmenų registre, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo Kolegijos vardu veikė D. L. (Sinodo Kolegijos prezidentė) ir atsakovas A. K., kuris buvo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo Kolegijos viceprezidentas ir tuo pačiu generalinis superintendentas. Į minėtas pareigas atsakovas buvo paskirtas remiantis Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo Kolegijos veiklą griežtai reglamentuojančių kanonų teisės nuostatomis. Ginčijamo 2011-03-30 įgaliojimo išdavimo metu atsakovas, remiantis oficialiais Juridinių asmenų registro duomenimis, turėjo teisę atstovauti tiek Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčią, tiek ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegiją, todėl priešingi Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios - Unitas Lithuaniae - sinodas teiginiai kaip ir visas ieškinys yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Atsakovo teisę atstovauti Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo Kolegijai patvirtina Kanonai ir Memorialai.

198.

20Trečiasis asmuo notaras A. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog iš pateiktų Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad ginčijamų 2011-03-30 ir 2011-04-07 sandorių sudarymo dieną asmenimis, veikiančiais ieškovo vardu, buvo įregistruoti atsakovas A. K. bei D. L.. Atsižvelgiant į įstatymines nuostatas ir remiantis oficialiai Juridinių asmenų registro duomenimis, bent jau pagal pasaulietinę teisę ieškovo atstovas A. K. teisėtai veikia Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos vardu ir turėjo teisę suteikti ginčijamą įgaliojimą J. S., o J. S. turėjo teisę sudaryti preliminarią sutartį. Nėra pagrindo teigti, kad Sinodo reikalavimas ieškovui yra neabejotinas ir vykdytinas.

219.

22Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, jog Teisingumo ministerija 2011-01-20 raštu Nr. (8.3.46.)-7R-508 Registrų centrui pateikė išvadą Nr. (8,3.46.)-7R-510, kuria konstatavo, jog pasikeitusius Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos duomenis galima įtraukti į Juridinių asmenų registrą. Terminas šiai išvadai apskųsti baigėsi 2011-02-20, todėl Teisingumo ministerijos išvados teisėtumo klausimas negali būti nagrinėjamas nei šioje byloje (nes tai nepriskirtina bendrosios kompetencijos teismams), nei administraciniuose teismuose (nes yra suėjęs senaties terminas). Dėl šios priežasties darytina išvada, jog atsakovų atstovo teiginiai apie galimą Teisingumo ministerijos ar valstybės atsakomybę regreso tvarka yra nepagrįsti, todėl ministerija į bylą trečiojo asmens teisėmis buvo įtraukta nepagrįstai.

23II.

24Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2510.

26Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas pripažino negaliojančiu 2011-03-30 įgaliojimą, pasirašytą A. K., atstovaujančio Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegiją (notarinio registro Nr. AR-704) bei 2011-04-07 Preliminarią sutartį sudarytą tarp Vaido K. R. L. ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos, atstovaujamos Evangelikų labdaros ir pramos fondo direktoriaus J. S..

2711.

28Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovų teisės kreiptis į teismą, nurodė, kad 2013-04-19 ieškinį pasirašė advokatas T. K., kuris atstovauja ieškovams 2011-07-18 Teisinių paslaugų sutarties pagrindu. Šią sutartį su advokatu T. K. sudarė Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios – Unitas Lithuaniae - sinodas vardu T. Š. ir R. M.. Ieškinio padavimo metu Juridinių asmenų registre nurodyta, kad Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios – Unitas Lithuaniae - sinodas (juridinio asmens kodas 192100594) vardu veikiantys asmenys yra T. Š. ir R. M. (1 t., b.l. 45); pagal vėlesnius VĮ Registrų centro duomenis nuo 2011-04-26 Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios-Sinodo vardu veikiantys asmenys yra T. Š. ir N. K. (veikiantis nuo 2016-08-24). Teismas taip pat atsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2016-05-03 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3242-815/2016 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1293-575/2017, kuri patvirtina, kad ieškovai yra teisėti Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendruomenės (bendrijos) atstovai, turintys teisę ginčyti sandorius.

2912.

30Teismas nurodė, kad Juridinių asmenų registro duomenimis ginčijamų sandorių sudarymo dieną (2011-03-30 bei 2011-04-07) asmenimis, veikiančiais religinės bendruomenės (bendrijos) vardu, nuo 2011-01-24 buvo įregistruoti atsakovas A. K. bei D. L.. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas A. K. ne kartą akcentavo, jog jis buvo teisėtai išrinktas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios generaliniu superintendentu bei turėjo teisę, išduodant ginčo Įgaliojimą, atstovauti juridinį asmenį. Tačiau, šiuos atsakovo A. K. teiginius, paneigia ekspertų išvados išdėstytos Teologinės bažnytinės (kanoninės) teisės teismo ekspertizės akte, kur konstatuojama, jog A. K. ir D. L. laikotarpiu nuo 2001 iki 2016 nebuvo vidinės bažnytinės valdymo institucijos Lietuvos evangelikų reformatų sinodo kolegijos (konsistorijos) nariais (III t., b.l. 157). Nuo 2000 m. A. K. į vidinės bažnytinės valdymo institucijos sinodo kolegijos (konsistorijos) sudėtį (narius) niekada nebuvo išrinktas jokio teisėtai susirinkusio Lietuvos evangelikų reformatų sinodo suvažiavimo priimtu kanonu ar memorialu; teisėtai veikiantis Lietuvos evangelikų reformatų sinodas A. K. nesuteikė įgaliojimų atstovauti nei juridinio asmens „Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija“, nei juridinio asmens „Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia“; A. K. neturi teisės vadintis Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios generaliniu superintendentu ir niekada tokios teisės neturėjo (III t., b.l. 153-170).

3113.

32Teismas sprendė, kad nėra pagrindo nesiremti į bylą pateiktu Ekspertizės aktu bei daryti išvadą, jog ekspertizė nebuvo atlikta visapusiškai ar, kad nebuvo ekspertų tiriami Lietuvoje veikiantys visų įsteigtų juridinių asmenų priskirtinų Lietuvos evangelikų reformatų bendruomenei klausimai, kadangi iš aukščiau išdėstyto, matyti, jog Ekspertizės akte buvo detaliai analizuoti Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios generalinio superintendento, Lietuvos evangelikų reformatų sinodo suvažiavimų priimtu kanonų ar memorialų teisėtumo, bažnytinės valdymo institucijos sinodo kolegijos (konsistorijos) sudėties, paties atsakovo A. K. teisėto veikimo ir kiti aktualūs klausimai. Ekspertizės aktą atliko ekspertai, turintys specialių mokslo, teologinės bažnytinės (kanoninės) teisės žinių, išvados pagrįstos – nurodyti duomenų šaltiniai, ekspertai įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu atsakovų V. K. ir R. L. atstovo nurodomi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštai nėra prilyginami individualiems administraciniams aktams – sprendimams, kadangi juose nėra nustatomos teisės ar pareigos, šie raštai pagal savo pobūdį yra informacinio pobūdžio raštai.

3314.

34Teismas nurodė, kad ekspertizės akto išvados paneigia atsakovo A. K. bei Kanonų Nr.2, 3, 4, 6 (V t., b.l. 41-42) teisėtumą, veikiant Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos (dabartinis pavadinimas – Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijos) vardu išduoti ginčo notarinį įgaliojimą Evangelikų reformatų bažnyčios labdaros ir paramos fondo direktoriui atsakovui J. S. bei savo nuožiūra disponuoti Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijai nuosavybės teise priklausančiu ginčo nekilnojamuoju turtu, įgaliotojo vardu sudaryti preliminarią sutartį. Ieškovai ginčijamo sandorio - Įgaliojimo patvirtinimui nedavė sutikimo, t.y. sandorio netvirtino (CK 2.133 str. 6 d.), o iniciavo šią bylą, ginčydami sandorius ir viso teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, jog tiek Įgaliojimas, tiek Preliminari sutartis pažeidžia ieškovų teises. Byloje nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas sudarė pagrindą teismui konstatuoti, jog A. K., veikdamas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos (dabartinis pavadinimas – Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijos) vardu, neturėjo teisės išduoti notarinį Įgaliojimą atsakovui J. S., t.y. sudarė Įgaliojimą neturėdamas tam būtinų įgalinimų, būdamas neįgaliotas asmuo, o ieškovai ginčijamų sandorių nepatvirtino ir jiems nepritarė. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog pripažintinas negaliojančiu 2011-03-30 Įgaliojimas pasirašytas A. K. atstovaujančio Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegiją (notarinio registro Nr. AR-704).

3515.

36Teismui pripažinus negaliojančiu 2011-03-30 notarinį Įgaliojimą atitinkamai nuo jo sudarymo momento (CK 1.92 str.), tuo pačiu pagrindu teismas pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir 2011-04-07 Preliminarią sutartį, sudarytą tarp V. K., R. L. ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos, atstovaujamos Evangelikų labdaros ir pramos fondo direktoriaus J. S..

3716.

38Teismas, pasisakydamas dėl atsakovų V. K. ir R. L. nesąžiningumo sudarant sandorius per maža kaina, nurodė ieškovas remiasi internetinio tinklalapio www.edomus.lt duomenimis ir ginčo nekilnojamojo turto kainą apskaičiuoja pagal vidutinę namų pardavimo kainą Vilniaus senamiestyje, tačiau nevertino aplinkybės, jog ginčo pastatai buvo apleisti, vienas iš pastatų (unikalus Nr. ( - )), VĮ Registrų centro duomenimis (I t., b.l. 74), registruotas kaip gyvenamojo namo pamatų liekanos. Be to, internetinių tinklalapių skelbimuose nurodomos kainos, kurias pardavėjai siekia gauti už parduodamą nekilnojamąjį turtą, neatspindi realios už parduotą turtą gautos kainos, kuri ir galėtų būti laikytina reali rinkos kaina. Teismas padarė išvadą, jog nėra įrodytas atsakovų V. K. ir R. L. nesąžiningumas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

39III.

40Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

4117.

42Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies panaikinant įgaliojimą ir preliminarią sutartį, ieškinį A. K. atžvilgiu atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad su ieškiniu sutinka. Atsakovas sudarė sandorius tik dėl to, kad buvo įtikintas bažnyčiai teikiama nauda, kad joks turtas neprapuls, kad nebus pardavinėjamas turtas be atskiro Sinodo kolegijos leidimo – tai buvo esminė aplinkybė, lėmusi ginčo sutarties sudarymą. Atsakovas dėl jo sudaromų sandorių suklydo, nes buvo suklaidintas. Mano jis šioje byloje negalėjo būti atsakovu.

4318.

44Apeliaciniu skundu atsakovai R. L. ir V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

4518.1. Ekspertizė, kuria skundžiamą sprendimą priimdamas rėmėsi pirmosios instancijos teismas, buvo paskirta ne šioje, o kitoje byloje, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2248-345/2013, nagrinėjamoje pagal Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios - Unitas Lithuaniae - sinodas ieškinį atsakovui Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijai dėl be pagrindo įgyto turto išreikalavimo, tretieji asmenys - Klaipėdos evangelikų reformatų parapija, Panevėžio evangelikų reformatų parapija, VĮ Registrų centras, LR Teisingumo ministerija. Nuo 2013 m. vidurvasario abiejose šiuose juridiniuose asmenyse, kurie anksčiau buvo nesutariančios šalys, veikti įgijo teisę tie patys asmenys. Todėl atsakovų V. K. ir R. L. įsitikinimu ekspertizė kitoje civilinėje byloje (Nr. 2-2248-345/2013), kurioje iš esmės ieškovų ir atsakovų vardu veikė tie patys asmenys (ieškovai šioje byloje), negali būti laikomas patikimu ir objektyviu įrodymu šioje nagrinėjamoje byloje, nes skiriant ekspertizę, šios bylos šalys negalėjo nei užduoti klausimų ekspertams, nei oponuoti ar pasiūlyti ekspertų kandidatūrų.

4618.2. Ekspertizę atlikę asmenys: doc. dr. D. K., prof. dr. R. H. ir doc. dr. A. B. jų paskyrimo metu ir apskritai niekada nebuvo įtraukti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, tad kokiu pagrindu buvo vadovaujamasi vien šių asmenų nuomone. Jau pats ginčo buvimo teisme faktas akivaizdžiai rodo, kad ginčas yra kilęs būtent tarp dviejų religinių bendruomenių priklausančių vienai tradicinei konfesijai - Evangelikams reformatams. Pagal Lietuvos Respublikos Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 4 straipsnį religinę bendriją sudaro ne mažiau kaip dvi religinės bendruomenės, turinčios bendrą vadovybę.

4718.3. Skiriant ekspertizę 2013 m. vasario 7 d., t. y. tuomet, kai sinodo Kolegijos vardu dar veikė A. K. ir D. L., teismas ekspertizę atlikti pavedė išimtinai ieškovo Unitas Lithuaniae sinodas nurodytiems ekspertams, kurie, beje, ekspertizę įsipareigojo atlikti nemokamai. Toks faktas dėl nemokamos ekspertizės atlikimo atsakovus V. K. ir R. L. verčia sudvejoti, ar už palankią ekspertizę Unitas Lithuaniae - Sinodas ekspertams neatsidėkojo kaip nors kitaip, tuo labiau turint omenyje, kad ginčas tarp dviejų konkuruojančių religinių bendruomenių kilo būtent dėl nekilnojamojo turto - valstybės perduoto A. K. vadovautai religinei bendruomenei (sąlygiškai šią bendruomenę galima vadinti A. K. vadovaujama bendruomene).

4818.4. Ekspertizės akte išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas paneigia atsakovų R. L. ir V. K. į bylą pateikti rašytiniai įrodymai bei paaiškinimai bei atsakovo A. K. paaiškinimai. Visi šie atsakovai nurodė, kad Lietuvos evangelikų reformatų bendruomenėje nuolat vyko vidiniai nesutarimai ir ginčai dėl valdžios; ko pasėkoje buvo susidarę dvi skirtingos bendruomenės, kurios įregistravo skirtingus juridinius asmenis: A. K. vadovaujami reformatai dar 1998 m. sausio 26 d. įregistravo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegiją, o T. Š. vadovaujama reformatų bendruomenė, 2002 m. gruodžio 9 d. įregistravo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios - Unitas Lithuaniae - Sinodas.

4918.5. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo sandorių sudarymo metu turtas, esantis adresu ( - ), Vilniuje, dėl kurio būsimo perleidimo buvo sudaryta preliminarioji sutartis, nuosavybės teise priklausė sinodo Kolegijai (nuosavybės teisės sinodo Kolegijai įregistravimo pagrindas - 1998 m. gruodžio 21 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 237). Šie duomenys nėra nuginčyti, todėl laikytini teisėtais. Esant tokiai situacijai - esant oficialiems įrodymams, turintiems prima face įrodomąją galią ir esant prieštaringai ir objektyvia nelaikytinais „ekspertizei“ pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ne abejotina ekspertizės išvada, o valstybės institucijų išduotais dokumentais.

5018.6. Į bylą pateiktoje ekspertizės išvadoje keliami klausimai dėl sinodų memorialų prieštaravimų vienas kitam yra nekorektiški ir neduodantys teisingo atsakymo, nes ekspertinę išvadą teikiantys asmenys net nesvarsto aplinkybės, kad veikė dvi evangelikų reformatų bendruomenės, o kaip konstantą imą poziciją, kad Lietuvoje gali veikti tik viena tradicinė religinė bendrija - T. Š. vadovaujama bendruomenė. Iš tikrųjų šioje situacijoje realiai kalbama apie dviejų skirtingų, paraleliai egzistuojančių/ egzistavusių evangelikų reformatų bendruomenių sinodus. Tad jie natūraliai negali sutapti ir prieštarauja vieni kitiems, nes juos priima skirtingos bendruomenės A. K. vadovauta bendruomenė (Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija) ir T. Š. vadovauta bendruomenė Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lituaniae - sinodas. Ypatingai daug painiavos šiame bendruomenių atribojime sukėlė tai, kad abi konkuruojančios bendruomenės savo pagrindu nurodo istorinę viduramžių Lietuvos Evangelikų reformatų bendruomenę su jos istoriniais dokumentais/tradicijomis, tačiau pamirštama, kad 2002-10-19 Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios - Unitas Lituaniae - sinodas aiškiai nurodė, jog nutraukė ryšius su Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija ir įkūrė naują bendriją, todėl visiškai natūraliai jos egzistavo paraleliai ir neturėjo jokios teisės kištis viena į kitos Sinodo sprendimus - memorialus ir pan.

5118.7. Net nežiūrint fakto, kad A. K. pateikti sinodo išrašai akivaizdžiai patvirtina ir pagrindžia A. K. įgalinamus pasirašyti ginčijamą įgaliojimą, kurių neginčijo nei ieškovai, nei kuris nors kitas subjektas, faktu lieka tai, kad A. K. pasirašė 2011-03-30 įgaliojimą. Pats A. K. patvirtino savo valios išraišką ir parašo tikrumą. Pasirašius 2011-03-30 įgaliojimą jo vien raštiškos formos pakanka, kad jo pagrindu būtų teisėtai pasirašyta 2011-04-07 preliminari sutartis, kuria buvo ne disponuojama ieškovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu, o susitarta dėl būsimo sandorio, kuris net neįvyko, todėl tenkinti ieškinį nebuvo absoliučiai jokio pagrindo, nes net neįvyko sandoris, kuriam, ieškovų teigimu, turėjo būti gautas sinodo pritarimas. Taigi ginčijamam sandoriui - 2011-04-07 preliminariai sutarčiai notarinis įgaliojimas net iš viso nebuvo reikalingas, o ginčijamo 2011-03-30 įgaliojimo pasirašymui A. K. turėjo reikiamus sinodo išrašus, kurių niekas neginčijo ir nenuginčijo.

5219. Atsiliepime į apeliacinius skundus trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija nurodo, kad Teisingumo ministerija ir toliau laikosi pozicijos, kad ginčo dalykas nėra susijęs su Teisingumo ministerijos teisėmis ir pareigomis, tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo tam tikras aplinkybes, galinčias turėti įtakos galimiems teisminiams ginčams ateityje. Pažymi, kad Teisingumo ministerijos nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismas akivaizdžiai supainiojo ir netinkamai vertino du aspektus: skirtumus tarp religinės bendrijos ir religinės bendrijos įsteigto juridinio asmens bei ekspertizės kaip įrodymo reikšmę šioje byloje. Teismas be jokio teisinio pagrindo konstatavo, jog A. K. ir D. L. kaip asmenų, turinčių teisę veikti juridinio asmens vardu. įtraukimas į Juridinių asmenų registrą ginčui reikšmingu laikotarpiu (nuo 2011 m. sausio 24 d.) irgi buvo neteisėtas, kadangi religinės bendruomenės ar bendrijos vadovai ir asmenys, turintys teisę veikti religinės bendrijos įsteigto juridinio asmens vardu, neprivalo sutapti.

5320. Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovai prašo atsakovų V. K., R. L. bei A. K. apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-13 sprendimą palikti nepakeistą, netenkinti atsakovų (apeliantų) V. K. ir R. L. prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

5420.1. Paskirta teologinės - bažnytinės (kanoninės) teisės ekspertizė buvo skirta ne šalių tarpusavio santykio taikytinoms teisinėms normoms atskleisti, o būtent nustatyti religinės bendrijos institucijų statusą, jų tarpusavio santykį bei kompetenciją priimti atitinkamus sprendimus. Vilniaus apygardos teismo 2013-02-07 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2248-345/2013, buvo paskirta tarptautinė teismo ekspertizė, teismo pavesta atlikti trijų ekspertų grupei, paskirtų ekspertų kvalifikacija itin aukšta. Apeliantų teiginiai dėl Vilniaus apygardos teismo 2013-02-07 nutartimi paskirtų ekspertų nebūvimo Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai.

5520.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-12 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-1293-575/2017, turi prejudicinę galią ir šioje byloje, ypač apeliantų keliamų abejonių kontekste. LVAT nutartyje buvo konstatuota, kad Lietuvoje egzistuoja viena evangelikų reformatų religinė bendrija nepertraukiamai veikianti nuo XVI a. vidurio. Šią vienintelę Lietuvoje egzistuojančią evangelikų reformatų religinę bendriją Lietuvos valstybė priskyrė tradicinėms Lietuvos religinėms bendruomenėms ir bendrijoms (Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnis). LVAT nutartyje buvo pažymėta, kad teismas Teologinės bažnytinės (kanoninės) teisės teismo ekspertizės akto nuostatai, kad Lietuvoje egzistuoja viena evangelikų reformatų religinė bendrija, pritaria ir atmeta visus A. K. argumentus, iš kurių sektų, kad Lietuvoje yra dvi tradicinės evangelikų reformatų religinės bendrijos.

5620.3. Pasisakydami dėl atsakovo A. K. apeliacinio skundo, ieškovai nurodo, jog nėra jokių teisinių ar faktinių pagrindų, kurie leistų teigti, kad atsakovas A. K. yra netinkama šalis byloje. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas A. K. su ieškovų pareiktu ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti niekaip nepakeičia jo procesinės padėties. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Ieškovai pagrįstai A. K. patraukė byloje atsakovu, kadangi ginčas byloje yra kilęs dėl 2011-03-30 įgaliojimo, pasirašyto A. K., atstovaujančio Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegiją (notarinio registro Nr. AR-704), ir šio įgaliojimo nulemtų pasekmių. Objektyvu teigti, kad atsakovas A. K. turi neabejotiną teisinį suinteresuotumą šios bylos baigtimi. Atsakovas A. K. yra ginčijamų materialiųjų teisinių santykių subjektas, pažeidęs ieškovų teises, todėl privalo pasisakyti dėl ieškovų reikalavimų. Atitinkamai tokio pobūdžio atsakovo A. K. keliamos abejonės yra laikytinos tik kaip pastarojo gynybinė pozicija byloje.

5721. Atsiliepimu į atsakovų R. L. ir V. K. apeliacinį skundą A. K. prašo teismo sprendimą dėl pareikštų reikalavimų palikti nepakeistą ir pakeisti sprendimo dalį dėl A. K. procesinės padėties ir bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad ieškovas įrodė ieškinį. Byloje pateikti duomenys įrodo, kad sudaryti sandoriai prieštaravo ir prieštarauja evangelikų reformatų tikslams. Atsakovas A. K. notarinės sutartis pasirašė tik ant paskutinio lapo ir tuo metu sutartis nebuvo susiūta. Atsakovas pasirašydamas įgaliojimą suprato, kad ateityje per labdaros fondą bus galima parduoti nenaudojamas patalpas, o už gautus pinigus remontuoti bažnyčias.

58VI.

59Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

60Apeliaciniai skundai atmetami.

6122.

62Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

63Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

6423.

65Atsakovai R. L. ir V. K. prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

6624.

67CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

6825.

69Nagrinėjamos bylos šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, atsakovai nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, todėl žodinio proceso apeliacinėje instancijoje būtinumas nekonstatuotinas.

70Dėl naujų įrodymų

7126.

72Atsakovai R. L. ir V. K. su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus: 2006 m. rugpjūčio 18 d. Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo fakulteto dėstytojo A. B. ekspertinis vertinimą; 2008 m. liepos 19 d. prof. em. Habil. Dr. H. A. ekspertizę; Doc. dr. G. B., VU Religijų studijų ir tyrimų centro docento, Kultūros, filosofijos ir meno instituto vyresniojo mokls. darbuotojo atsakymas į Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios (Unitas Lithuaniae) paklausimą dėl tradicinių bažnyčių statuso.

7327.

74Pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismas juos nepagrįstai atsisakė priimti. Susipažinus su atsakovų pateiktais rašytiniais įrodymais matyti, jog pateikiamos išvados yra surašytos 2006-2008 metais. Dėl šių rašytinių įrodymų patikimumo jau buvo pasisakyta bylą nagrinėjant administracinėse bylose (Nr. I-3242-815/2016 ir A-1293-575/2017), kur nurodyta, jog ekspertiniai vertinimai yra surašyti 2008 metais ir neatspindi dabarties realijų, dokumentuose nėra pažymėta, kad juos surašę asmenys yra informuoti apie galimą baudžiamąją atsakomybę už melagingos išvados pateikimą, jų argumentacija skurdi lyginant su 2016-02-12 Teologinės bažnytinės (kanoninės) teisės teismo 2016-02-12 ekspertizės aktu. Atsižvelgiant į tai, kolegija negali sutikti su atsakovais, kad aptariamus rašytinius įrodymus pirmosios instancijos teisme buvo nepagrįstai atsisakyta priimti.

75Dėl R. L. ir V. K. apeliacinio skundo

7628.

77Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi į bylą pateiktu ekspertizės aktu, nes ekspertizė buvo atlikta kitoje byloje, ekspertizę atlikę ekspertai nėra įtraukti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, ekspertizės išvados ydingos, nes ekspertai net nesvarstė aplinkybės, kad veikia dvi evangelikų reformatų bendruomenės, o kaip konstanta rėmėsi pozicija, kad Lietuvoje gali veikti tik viena tradicinė religinė bendrija.

7829.

79Kaip teisingai atsakovai nurodo, šioje byloje nebuvo paskirta ekspertizė. Tačiau ši byla buvo sustabdyta Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 18 d. nutartimi iki bus atlikta teologinė – bažnytinės (kanoninės) teisės ekspertizė Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2248-345/2013. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacine tvarka bylos sustabdymo klausimą, 2014 m. spalio 27 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės 2014 m. liepos 18 d. nutartį paliko nepakeistą, konstatuodamas, kad kitoje byloje paskirta teologinės - bažnytinės (kanoninės) teisės ekspertizė skirta ne šalių tarpusavio santykio taikytinoms teisinėms normoms atskleisti, o būtent nustatyti religinės bendruomenės institucijų, kurios civilinės teisės prasme yra savarankiški juridiniai asmenys, statusą, jų tarpusavio santykį bei kompetenciją priimti atitinkamus sprendimus. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad paskirtos ekspertizės išvados gali būti reikšmingos nagrinėjamai bylai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai rėmėsi šiomis išvadomis, nes ekspertizėje buvo atsakyta į klausimus, kurie reikšmingi ir šiai bylai.

8030.

81Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikta ekspertų išvada nuosekli, neprieštaringa, pagrįsta tyrimo duomenimis, todėl ekspertizės aktas vertinamas kaip rašytinis įrodymas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Aplinkybė, kad ekspertai atlikę ekspertizę Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje, nėra įrašyti į teismo ekspertų sąrašą, nesudaro pagrindo abejoti šių asmenų tinkamumu pasisakyti dėl jiems pateiktų klausimų. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta tai, kad jeigu teismo ekspertizę atliko teismo ar teisėjo paskirtas asmuo, neįrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, ekspertizės akto įžanginėje dalyje pažymima, kad jis buvo įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę už melagingos išvados pateikimą ir teismui prisiekė kaip ekspertas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2010; 2004 lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2004). Taigi, tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal teismų praktiką teismo ekspertizę galėjo atlikti asmuo, neįrašytas į teismo ekspertų sąrašą, tačiau turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti, įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę už melagingos išvados pateikimą ir davęs priesaiką teismui. Nagrinėjamos bylos atveju ekspertizės akto įvadinėje dalyje ekspertai D. K., A. B., R. H. pasirašė priesaikos tekstus bei savo parašu patvirtino, kad jiems yra žinoma, jog už melagingos išvados pateikimą yra taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį. Be to, šia ekspertų išvada rėmėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-3242-815/2016 ir šią administracinę bylą nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-1293-575/2017. Administraciniame teisme nebuvo konstatuota, kad aptariamas ekspertizės aktas nepatikimas ar dėl kokių nors priežasčių ekspertizės išvados nėra tinkamos. Priešingai, administraciniai teismai konstatavo, kad ekspertizės aktas yra išsamus, o ekspertizę atliko itin gerbiami teologijos mokslininkai ir jų pateiktos išvados motyvuotos lyginant su kitais aktais, tyrimas truko ilgą laikotarpį, išvados pagrįstos – nurodyti duomenų šaltiniai, aprašytas tyrimas, ekspertai įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės.

8231.

83Atsakovų manymu ekspertizės išvadomis nereikėjo vadovautis, nes ekspertai rėmėsi pozicija, kad Lietuvoje gali veikti tik viena tradicinė religinė bendrija ir net nesvarstė aplinkybės, kad veikė dvi evangelikų reformatų bendruomenės. Su tokia atsakovų išvada nėra jokio pagrindo sutikti.

8432.

85Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis ekspertizės aktu įsiteisėjusioje teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartyje, kuri turi prejudicinę reikšmę ir šiai bylai, nes buvo nustatytos šiai bylai reikšmingos aplinkybės, konstatavo, kad Lietuvoje egzistuoja viena evangelikų reformatų religinė bendrija nepertraukiamai veikianti nuo XVI a. vidurio. Šią vienintelę Lietuvoje egzistuojančią evangelikų reformatų religinę bendriją Lietuvos valstybė priskyrė tradicinėms Lietuvos religinėms bendruomenėms ir bendrijoms (Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnis). Teismas Ekspertizės akto nuostatai, kad Lietuvoje egzistuoja viena evangelikų reformatų religinė bendrija, pritarė ir atmetė visus apeliantų argumentus, iš kurių sektų, kad Lietuvoje yra dvi tradicinės evangelikų reformatų religinės bendrijos. Esant tokioms padarytoms administracinio teismo išvadoms teisėjų kolegija negali sutikti su atsakovų teiginiais, kad ekspertų išvados neteisingos. Pritarus atsakovams, būtų kvestionuojama Vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis ir tokia nutartis prieštarautų CPK 18 str., kuriame įtvirtintas teismo sprendimo visuotino privalomumo principas.

8633.

87Ekspertizės akte konstatuota, kad aukščiausia vidinė bažnytinė valdymo institucija – Lietuvos evangelikų reformatų sinodas ir jo interesus santykiuose su valstybe atstovaujantis juridinis asmuo „Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas“ – laikytini Lietuvos evangelikų reformatų religiniu centru. Kunigas T. Š. generalinio superintendento pareigas ėjo 2010-2013 m. kadencijoje pagal 2010 m. Sinodo Kanoną Nr. VI. Pagal bažnytinę (kanoninę) teisę, tik vidinė bažnytinė institucija Lietuvos evangelikų reformatų Sinodas nuosavybės teise valdo visą bažnytinį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo Kolegija (Konsistorija) turi teises šį bažnytinį turtą administruoti. <...> A. K. ir D. L. laikotarpiu nuo 2001 iki 2016 nebuvo vidinės bažnytinės valdymo institucijos Lietuvos evangelikų reformatų sinodo kolegijos (konsistorijos) nariais.

8834.

89Vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis ekspertizės aktu, įsiteisėjusioje teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartyje, konstatavo, kad nuo 2000 metų A. K. į vidinės bažnytinės valdymo institucijos sinodo kolegijos (konsistorijos) sudėtį (narius) niekada nebuvo išrinktas jokio teisėtai susirinkusio Lietuvos evangelikų reformatų sinodo suvažiavimo priimtu kanonu ar memorialu; teisėtai veikiantis Lietuvos evangelikų reformatų sinodas A. K. nesuteikė įgaliojimų atstovauti nei juridinio asmens „Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija“ nei juridinio asmens „Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia“; A. K. neturi teisės vadintis Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios generaliniu superintendentu ir niekada tokios teisės neturėjo.

9035.

91Taigi byloje nustatyta, jog pagal bažnytinę (kanoninę) teisę, tik vidinė bažnytinė institucija Lietuvos evangelikų reformatų Sinodas nuosavybės teise valdo visą bažnytinį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Taip pat nustatyta, kad atsakovas A. K. į vidinės bažnytinės valdymo institucijos sinodo kolegijos (konsistorijos) sudėtį (narius) niekada nebuvo išrinktas jokio teisėtai susirinkusio Lietuvos evangelikų reformatų sinodo suvažiavimo priimtu kanonu ar memorialu, jis niekada neturėjo teisės vadintis Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios generaliniu superintendentu. Ginčijame įgaliojime nurodyta, kad Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija, atstovaujama generalinio superintendanto (arkivyskupo) ir sinodo kolegijos viceprezidento A. K. įgalioja Evangelikų reformatų labdaros ir paramos fondo direktorių J. S. savo nuožiūra disponuoti bet kurį įgaliotojui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (ar jo dalį), esantį ( - ) Vilniaus miesto sav. <...> įgalioto vardu sudaryti ir pasirašyti preliminariąsias sutartis <...>. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad atsakovas A. K. Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijos (dabartinis pavadinimas – Lietuvos evangelikų reformatų konsistorijos) vardu negalėjo išduoti ginčo notarinį įgaliojimą Evangelikų reformatų bažnyčios labdaros ir paramos fondo direktoriui atsakovui J. S. bei savo nuožiūra disponuoti Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo Kolegijai nuosavybės teise priklausančiu ginčo nekilnojamuoju turtu, įgaliotojo vardu sudaryti preliminarią sutartį.

9236.

93Atsakovai nurodo, kad ginčijamam sandoriui 2011-04-07 preliminariai sutarčiai notarinis įgaliojimas iš viso nebuvo reikalingas, o ginčijamo 2011-03-30 įgaliojimo pasirašymui A. K. turėjo reikiamus sinodo išrašus, kurių niekas neginčijo ir nenuginčijo. Su tokiais atsakovų argumentais taip pat nėra jokio pagrindo sutikti. CK 2.37 straipsnio 3 dalis numato, jog religinės bendruomenės ir bendrijos bei jų struktūriniai padaliniai, turintys juridinio asmens teises, veikia pagal savo kanonus, statutus ar kitas normas, tiek kiek jie neprieštarauja įstatymams, ir šiems juridiniams asmenims taikomi tik šios knygos IV, VI skyriai, 2.84, 2.85 straipsniai bei, kiek tai neprieštarauja šio straipsnio 1 daliai, V skyrius. Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta, kad religinės bendruomenės ir bendrijos turi teisę laisvai organizuotis pagal savo hierarchinę ir institucinę struktūrą, vidaus gyvenimą tvarkyti savarankiškai pagal savo kanonus, statutus bei kitas normas. Tuo remdamasis teismas atmeta atsakovo teiginius, kad teismas turėjo vadovautis tik VĮ Registrų centras duomenimis, kur nurodyta, jog atsakovas A. K. vienas iš dviejų asmenų, veikiančiu religinės bendruomenės (bendrijos) vardu. Konkrečiu atveju juridinio asmens Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos kaip juridinio asmens veiksnumas nebuvo absoliutus. Priešingai, jo veiksnumas buvo apribotas kanonų teisės nuostatų, kurios, kaip nurodyta pirmiau, nesuteikė atsakovui teisės disponuoti bažnyčios turtu, o taip pat nesuteikė teisės vadintis generaliniu superintendantu. Be to, atsakovas A. K. apeliacinės instancijos teisme taip pat pripažįsta, kad sudaryti sandoriai prieštaravo ir prieštarauja evangelikų reformatų tikslams. Todėl pripažintina, kad atsakovas A. K. pats neturėdamas teisės disponuoti bažnyčios turtu, negalėjo 2011-03-30 notariniu įgaliojimu įgalioti tą daryti J. S.. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį įgaliojimą pripažino negaliojančiu CK 1.92 straipsnio pagrindu.

9437.

95CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai iki sutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-82/2010; kt.).

9638.

97Byloje nustatyta, kad ginčo įgaliojimo pagrindu Evangelikų reformatų bažnyčios labdaros ir paramos fondo direktorius atsakovas J. S. Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos vardu su atsakovais V. K. ir R. L. 2011-04-07 sudarė preliminarią sutartį. Šia sutartimi šalys sulygo, kad Evangelikų reformatų bažnyčios labdaros ir paramos fondo direktorius atsakovas J. S., atstovaudamas Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kolegiją, parduos pastatą, esantį ( - ), Vilniuje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad preliminari sutartis sudaryta įgaliojimo, kuris panaikinamas teismo sprendimu, konstatuoja, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiu tuo pačiu pagrindu ir 2011-03-30 preliminarią sutartį. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad Evangelikų reformatų bažnyčios labdaros ir paramos fondo direktorius atsakovas J. S. nebūdamas įgaliotiniu negalėjo pasirašyti preliminarios sutarties dėl Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai priklausančio turto pardavimo.

98Dėl A. K. apeliacinio skundo

9939.

100Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies panaikinant įgaliojimą ir preliminarią sutartį, dalyje A. K. atžvilgiu atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad su ieškiniu sutinka, tačiau jis šioje byloje negalėjo būti atsakovu.

10140.

102Atsakovo pasirinkimas yra ieškovo teisė (CPK 111 str. 2 d. 2 p.). Ieškovas, ieškinyje suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą. Tuo tarpu atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį (CPK 42 str. 1 d.). Tačiau ta aplinkybė, kad atsakovas su ieškiniu sutinka, jo procesinė padėtis nesikeičia, ir jis negali būti eliminuojamas iš atsakovų, o tuo labiau jo atžvilgiu negali būti atmesti ieškinio reikalavimai. Tik tai tuo atveju, jei teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Nagrinėjamu atveju buvo ginčijamas atsakovo A. K. išduotas notarinis įgaliojimas. Darytina išvada, kad atsakovas A. K. yra tinkama šalis, todėl teismas neturėjo siūlyti ieškovui pakeisti atsakovą tinkamu, ar juo labiau šį atsakovą pašalinti iš atsakovų.

103Dėl procesinės bylos baigties

10441.

105Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

106Dėl bylinėjimosi išlaidų

10742.

108Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas už atsiliepimo į atsakovų apeliacinius skundus parengimą patyrė 1400 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atmesti atsakovų apeliacinius skundus, šios išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovų, kurie pateikė apeliacinius skundus (CPK 93 str. 1 d.).

10943.

110Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi atsakovui A. K. atidėtas 20 EUR dydžio žyminis mokestis. Vadovaujantis CPK 84 straipsniu, atidėjus žyminio mokesčio dalies mokėjimą, pareigos sumokėti žyminį mokestį klausimas išsprendžiamas teismui priimant procesinį sprendimą. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą.

111Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

112Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

113Priteisti ieškovui Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčiai – Sinodui, j. a. k. 192100594, lygiomis dalimis iš atsakovų R. L., a. k. ( - ) V. K., a. k. ( - ) A. K., a. k. ( - ) 1400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

114Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. ( - ) 20 EUR žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti... 7. 2.... 8. Ieškovai nurodė, jog 2011-03-30 atsakovas A. K., veikdamas Lietuvos... 9. 3.... 10. 1929 m. Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodas vienbalsiai... 11. 4.... 12. Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios aukščiausias (atstovaujamasis)... 13. 5.... 14. Atsakovų R. L. ir V. K. nagrinėjamu atveju negalima laikyti sąžiningomis... 15. 6.... 16. Atsakovai R. L. ir V. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė,... 17. 7.... 18. Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį... 19. 8.... 20. Trečiasis asmuo notaras A. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo... 21. 9.... 22. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė... 23. II.... 24. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 25. 10.... 26. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį... 27. 11.... 28. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovų teisės kreiptis į... 29. 12.... 30. Teismas nurodė, kad Juridinių asmenų registro duomenimis ginčijamų... 31. 13.... 32. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo nesiremti į bylą pateiktu Ekspertizės... 33. 14.... 34. Teismas nurodė, kad ekspertizės akto išvados paneigia atsakovo A. K. bei... 35. 15.... 36. Teismui pripažinus negaliojančiu 2011-03-30 notarinį Įgaliojimą... 37. 16.... 38. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovų V. K. ir R. L. nesąžiningumo sudarant... 39. III.... 40. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 41. 17.... 42. Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės... 43. 18.... 44. Apeliaciniu skundu atsakovai R. L. ir V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto... 45. 18.1. Ekspertizė, kuria skundžiamą sprendimą priimdamas rėmėsi pirmosios... 46. 18.2. Ekspertizę atlikę asmenys: doc. dr. D. K., prof. dr. R. H. ir doc. dr.... 47. 18.3. Skiriant ekspertizę 2013 m. vasario 7 d., t. y. tuomet, kai sinodo... 48. 18.4. Ekspertizės akte išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas paneigia... 49. 18.5. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo... 50. 18.6. Į bylą pateiktoje ekspertizės išvadoje keliami klausimai dėl sinodų... 51. 18.7. Net nežiūrint fakto, kad A. K. pateikti sinodo išrašai akivaizdžiai... 52. 19. Atsiliepime į apeliacinius skundus trečiasis asmuo, nepareiškiantis... 53. 20. Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovai prašo atsakovų V. K., R. L.... 54. 20.1. Paskirta teologinės - bažnytinės (kanoninės) teisės ekspertizė buvo... 55. 20.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-12 nutartis, priimta... 56. 20.3. Pasisakydami dėl atsakovo A. K. apeliacinio skundo, ieškovai nurodo,... 57. 21. Atsiliepimu į atsakovų R. L. ir V. K. apeliacinį skundą A. K. prašo... 58. VI.... 59. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 60. Apeliaciniai skundai atmetami.... 61. 22.... 62. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos... 63. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 64. 23.... 65. Atsakovai R. L. ir V. K. prašo bylą apeliacinės instancijos teisme... 66. 24.... 67. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 68. 25.... 69. Nagrinėjamos bylos šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose... 70. Dėl naujų įrodymų... 71. 26.... 72. Atsakovai R. L. ir V. K. su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus: 2006 m.... 73. 27.... 74. Pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus... 75. Dėl R. L. ir V. K. apeliacinio skundo... 76. 28.... 77. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 78. 29.... 79. Kaip teisingai atsakovai nurodo, šioje byloje nebuvo paskirta ekspertizė.... 80. 30.... 81. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikta ekspertų išvada nuosekli,... 82. 31.... 83. Atsakovų manymu ekspertizės išvadomis nereikėjo vadovautis, nes ekspertai... 84. 32.... 85. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis ekspertizės aktu... 86. 33.... 87. Ekspertizės akte konstatuota, kad aukščiausia vidinė bažnytinė valdymo... 88. 34.... 89. Vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis ekspertizės aktu,... 90. 35.... 91. Taigi byloje nustatyta, jog pagal bažnytinę (kanoninę) teisę, tik vidinė... 92. 36.... 93. Atsakovai nurodo, kad ginčijamam sandoriui 2011-04-07 preliminariai sutarčiai... 94. 37.... 95. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis yra šalių... 96. 38.... 97. Byloje nustatyta, kad ginčo įgaliojimo pagrindu Evangelikų reformatų... 98. Dėl A. K. apeliacinio skundo... 99. 39.... 100. Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės... 101. 40.... 102. Atsakovo pasirinkimas yra ieškovo teisė (CPK 111 str. 2 d. 2 p.). Ieškovas,... 103. Dėl procesinės bylos baigties... 104. 41.... 105. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 106. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 107. 42.... 108. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 109. 43.... 110. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi atsakovui... 111. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 112. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti... 113. Priteisti ieškovui Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčiai – Sinodui, j.... 114. Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. ( - ) 20 EUR žyminio mokesčio į...