Byla 2A-11-527/2012
Dėl gyvenamojo namo nuosavybės dalių pakeitimo, naudojimosi tvarkos nustatymo ir iškeldinimo (išvadą teikiančios valstybės institucijos - VĮ Registrų centras ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Kauno skyriaus)

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Gintarei Vėželytei - Putnikienei, dalyvaujant ieškovės M. A. M. atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovei V. V., išvadą teikiančios valstybės institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyriaus atstovei Neringai Joneliūnaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. A. M. ir atsakovės V. V. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. A. M. ieškinį atsakovei V. V. dėl gyvenamojo namo nuosavybės dalių pakeitimo, naudojimosi tvarkos nustatymo ir iškeldinimo (išvadą teikiančios valstybės institucijos - VĮ Registrų centras ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Kauno skyriaus), ir

Nustatė

2ieškovė patikslintu ieškiniu prašė (t. 1, b. l. 81-83):

31) pakeisti gyvenamojo namo lAlž (unikalus Nr. ( - )), bendro ploto 146,80 kv. m, esančio Kaune, ( - ) pl. 8/( - ) g. 2, bendrosios nuosavybės dalis pagal 2009-05-26 VĮ Registrų centro Kauno filialo parengtą pastato dalių apskaičiavimo projektą (1 t., b. l. 30-31), pagal kurį ieškovei priklauso 0,62 dalys gyvenamojo namo ir paskirtina iš viso naudotis 91,37 kv. m, o atsakovei priklauso 0,38 dalys gyvenamojo namo ir paskirtina iš viso naudotis 55,43 kv. m;

42) nustatyti gyvenamojo namo bei ūkinio pastato naudojimosi tvarką tarp šalių:

5ieškovei paskirti naudotis patalpomis: R-1 8,48 kv. m ploto (rūsio, t. 1, b. l. 37); 1-2 8,07 kv. m, 1-3 8,39 kv. m, 1-4 14,20 kv. m (I aukšto t. 1, b. l. 38); I-5 12,46 kv. m, 1-6 5,95 kv. m, 1-7 1,88 kv. m, 1-8 9,77 kv. m, II-6 10,74 kv. m (mansarda t. 1, b. l. 39);

6atsakovei paskirti naudotis patalpas: R-3 8,98 kv. m (rūsio); 11-3 18,23 kv. m, II-4 10,19 kv. m, II-5 6,60 kv. m (I aukštas);

7bendrai šalims paskirti naudotis patalpas: R-2 11,85 kv. m (rūsys), R-4 2,87 kv. m (rūsys), I-I 2,11 kv. m, II-1, 4,49 kv. m, II-2 1,54 kv. m (I aukštas);

83) iškeldinti atsakovę su visa manta iš mansardos patalpų nuo 1-5 iki 1-8, II-6 (t. 1, b. l. 39) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

94) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10Ieškovė nurodė, kad šalys yra gyvenamojo namo bei ūkinio pastato bendraturtės, kurioms priklauso po ½ dalį minėtų pastatų. Kauno miesto apylinkės teismas 2004-04-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-411/2004 ieškovei pripažino teisę įteisinti jos vardu gyvenamojo namo mansardą pagal Kauno miesto vyriausiojo architekto pavaduotojo 2000-06-27 suderintą projektą. Šis sprendimas, peržiūrėtas tiek Kauno apygardos teismo 2005-06-09 nutartimi, tiek ir LAT 2006-01-04 nutartimi, buvo paliktas nepakeistas. Vykdant minėtą teismo sprendimą 2007-10-23 statinio pripažinimu tinkamu naudotis aktu gyvenamojo namo lAlž mansardos patalpos 1-5 iki 1-8, II-6 buvo priimtos eksploatacijon. Įteisinus mansardą, būtina pakeisti pastato nuosavybės dalis. Tačiau statinių nuosavybės dalių pakeitimas galimas tik bendraturčių raštišku susitarimu. Atsakovė gera valia nuosavybės dalių pakeisti nepageidauja, yra užrakinusi ieškovei priklausančią mansardą ir į ją neįleidžia, todėl ieškovė prašo nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, atsižvelgiant į ilgametį naudojimąsi ir nuosavybės dalis, bei įpareigoti atsakovę atlaisvinti patalpas mansardoje.

11Kauno miesto apylinkės teismas 2010-03-31 sprendimu (t. 1, b. l. 127-141) ieškinį tenkino iš dalies:

12pakeitė gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės dalis pagal VĮ Registrų centro Kauno filialo 2009-05-26 parengtą pastato dalių apskaičiavimo projektą, pagal kurį ieškovei priklauso 0,62 dalys gyvenamojo namo ir paskirtina iš viso naudotis gyvenamojo namo bendro ploto 91,37 kv. m, o atsakovei priklauso 0,38 dalys gyvenamojo namo ir paskirtina iš viso naudotis gyvenamojo namo bendro ploto 55,43 kv. m;

13nustatė gyvenamojo namo naudojimosi tvarką tarp šalių: ieškovei paskyrė naudotis patalpomis R-1 8,48 kv. m, 1-2 8,07 kv. m, 1-3 8,39 kv. m, 1-4 14,20 kv. m, 1-5 12,46 kv. m, 1-6 5,95 kv. m, I-7 l,88 kv. m, I-8 9,77 kv. m, II-6 10,74 kv. m; atsakovei paskyrė naudotis patalpas R-3 8,98 kv. m, 11-3 18,23 kv. m, II-4 10,19 kv. m, II-5 6,60 kv. m.; bendrai šalims paskyrė naudotis R-2 11,85 kv. m, R-4 2,87 kv. m (rūsys), I-I 2,11 kv. m, II-1 4,49 kv. m, 11-2 1,54 kv. m (I aukštas);

14ieškinį dalyje dėl atsakovės iškeldinimo iš mansardos patalpų bei dėl ūkio pastato naudojimosi tvarkos nustatymo paliko nenagrinėtu (nes ieškovė išankstine ikiteismine tvarka nesikreipė į atsakovę dėl naudojimosi tvarkos nustatymo bei nepateikė naudojimosi tvarkos nustatymo projekto ir duomenų apie atsakovės įspėjimą dėl apleidimo mansardos patalpų, be to, ieškovė nesumokėjo ir žyminio mokesčio už reikalavimą dėl iškeldinimo, todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimą paliko nenagrinėtu CPK 296 str.1 d.1 p. pagrindu).

15Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 2-5) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-31 sprendimo dalį, kuria paliktas nenagrinėtu reikalavimas dėl atsakovės iškeldinimo iš mansardos patalpų, pažymėtų indeksais nuo 1-5 iki 1-8, II-6, panaikinti ir šioje dalyje ieškinį patenkinti. Apeliantė nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą ieškinio reikalavimą dėl iškeldinimo palikti nenagrinėtą, nenurodė jokių teisinių argumentų bei teisės aktų. Ieškinio dalis dėl atsakovės iškeldinimo neatsiejamai susijusi su bendrosios nuosavybės dalių į gyvenamąjį namą pakeitimu, nes atsakovė, gyvendama mansardoje, kuri nuosavybės teise priklauso ieškovei, pažeidžia ieškovės kaip savininkės teisę laisvai valdyti, naudotis ir disponuoti turimu turtu. Dėl to teismas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neteisėtai naudojasi mansarda, turėjo pareigą ją iškeldinti iš gyvenamojo namo dalies su visu jai priklausančiu turtu, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, vadovaujantis CK 6.612 str. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.612 str.. Tiek Kauno miesto apylinkės teismo 2004-04-13 sprendimu c. b. Nr. 2-411/2004, tiek ginčijamu teismo sprendimu yra nustatyta, kad mansarda nuosavybės teise priklauso ieškovei. Ieškovė įstatyme nustatyta tvarka nėra išnuomojusi gyvenamosios patalpos atsakovei, todėl atsakovė mansarda naudojasi be nuomos sutarties ir neturėdama jokių teisių į minėtą patalpą. Atsakovė yra savavališkai užėmusi ieškovei priklausančią gyvenamąją patalpą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė nepasinaudojo ikiteismine tvarka ieškovei iškeldinti, nes CK 6.612 str. nenumato ikiteisminės tvarkos siekiant iškeldinti savavališkai patalpas užėmusį asmenį. Įspėjimas iškeldinant asmenį yra taikomas tuomet, kai tarp šalių yra sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (CK 6.609 str.). Teismas nepaisė ir to, kad ieškinys teismui buvo pateiktas 2009-07-16. Per tą laiką atsakovė ne kartą buvo raginama atlaisvinti neteisėtai užimtas patalpas, tačiau iki šiol nėra jų atlaisvinusi ir atsisako tai padaryti gera valia. Todėl teismo argumentai dėl atsakovės teisių pažeidimo jai nesuteikiant galimybės gera valia apleisti patalpų yra nepagrįsti bei prieštaraujantys faktinėms aplinkybėms, o reikalavimas nėra išankstinis, nes atsakovei buvo pareikštas beveik prieš metus laiko. Be to, žyminis mokestis už reikalavimą dėl iškeldinimo buvo sumokėtas. Nesant sumokėto žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą, teismas turėjo pareigą nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau terminas dėl ieškinio trūkumų šalinimo nebuvo nustatytas, dėl to teismo motyvai dėl neapmokėto žyminio mokesčio yra nepagrįsti.

16Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 9-10) prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsakovės teigimu, teismas aiškiai nurodė motyvus, teisės normas, kuriomis vadovavosi palikdamas ieškinio reikalavimą dėl iškeldinimo nenagrinėtu, todėl CPK 270 str. 4 d. reikalavimai nepažeisti. Ieškovės minimu 2004-04-13 sprendimu teismas nesprendė mansardos nuosavybės teisės klausimo, o buvo sprendžiamas ginčas dėl teisės pašalinti savavališkos statybos padarinius. Minėtu sprendimu nebuvo kvestionuojamas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (tame tarpe mansardos) dalių dydis, jų pakeitimas. Priešingai nei teigia ieškovė, 2004-04-13 sprendimu ginčo mansarda nebuvo pripažinta asmenine ieškovės nuosavybe, nebuvo nagrinėjamas dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimas, todėl ieškovė nepagrįstai prašė taikyti CK 6.612 str. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė reiškė 3 reikalavimus: 1) pakeisti bendrosios dalinės nuosavybės dalis; 2) nustatyti naudojimosi tvarką; 3) iškeldinti atsakovę iš mansardos. Tuo tarpu ieškovė yra sumokėjusi tik už 2 reikalavimus - 264 Lt. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nėra sumokėjus žyminio mokesčio už reikalavimą iškeldinti atsakovę iš mansardos.

17Atsakovė apeliaciniu skundu (t. 1, b. l. 169-174) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-31 sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; apeliacinės instancijos teismui nusprendus neperduoti bylos nagrinėti iš naujo, prašo panaikinti sprendimo dalis, kuriomis teismas pakeitė bendrosios nuosavybės dalis, nustatė gyvenamojo namo naudojimosi tvarką bei priteisė bylinėjimosi išlaidas, ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei ieškovei praleidus senaties terminą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad ta pati teisėja jau anksčiau yra nagrinėjusi civilinę bylą tarp tų pačių šalių dėl to paties ginčo objekto, ir jos priimtas sprendimas buvo panaikintas kaip visiškai neteisėtas, todėl teisėja turėjo pareigą nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo, vadovaudamasi CPK 65, 66, 71 str. Nors atsakovė nagrinėjant bylą nušalinimo teisėjai nepareiškė, tačiau tai nepanaikina teisėjo pareigos nusišalinti, todėl 2010-03-31 sprendimas naikintinas, o byla perduotina teismui nagrinėti iš naujo.

18Dėl ieškinio senaties termino atsakovė nurodo, kad nuo 1984-03-06 ginčo mansarda 40,80 kv. m ploto buvo inventorizuota, įtraukiant jos plotą į bendrąjį gyvenamojo namo plotą, padidinant jį iki 146,80 kv. m. Tuo pačiu proporcingai buvo padidintos bendrosios dalinės nuosavybės dalys bendraturčiams A. M. ir J. C., t. y. jiems po mansardos inventorizavimo priklausė po ½ dalį gyvenamojo namo, įskaitant ir mansardą. Todėl A. M., buvęs tuo metu gyvenamojo namo bendrasavininkis, įgijo teisę nesutikti su tokiomis bendrosios dalinės nuosavybės dalimis, jas ginčyti ir reikalauti pakeisti jam priklausančią ½ dalį, ją didinant. Tačiau A. M. į teismą nesikreipė ir bendrojoje dalinėje nuosavybėje esančių dalių pakeisti neprašė, tokiu būdu sutikdamas su proporcingu bendrasavininkų dalių padidėjimu. CK 84 str. (1964 m. redakcija) numatytas 3 metų ieškinio senaties terminas, per kurį A. M. turėjo teisę ginčyti dalių dydį, duomenis nekilnojamojo turto registre, pasibaigė 1987-03-06. Ieškinio senaties terminas prasidėjo 1984-03-06, t. y. atlikus inventorizaciją. Ieškovė, po A. M. mirties priėmusi palikimą, neįgijo teisės kreiptis į teismą dėl dalių pakeitimo, nes ieškinio senaties terminas buvo pasibaigęs dar esant gyvam A. M.. Teismas ieškinio senatį privalėjo taikyti nepriklausomai nuo šalių pareiškimo (CK 85 str.). 1999-02-10 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijime nurodyta, kad ieškovės paveldimą turtą sudaro ½ dalis gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 146,8 kv. m, t. y. į namo plotą jau įtraukta mansarda. Nekilnojamojo turto registre gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 146,80 kv. m, bendrasavininkais nurodytos ieškovė ir atsakovė, turinčios po ½ dalį gyvenamojo namo, įskaitant mansardą. Ieškovė neginčijo jai išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, nekilnojamojo turto registre nuo 1999-02-10 esančių duomenų. Todėl net ir skaičiuojant ieškinio senaties terminą nuo 1999-02-10, jis yra pasibaigęs 2009-02-10. Ieškovė su ieškiniu kreipėsi 2009-07-08. Teismas neteisėtai tenkino ieškovės reikalavimą pakeisti bendrosios dalinės nuosavybės dalis, nes yra pasibaigęs ieškinio senaties terminas, o atsakovė prašė jį taikyti. Taip pat teismas netinkamai pritaikė CK 4.77 str. reikalavimus, nes nei ieškovė, nei atsakovė nėra ginčo mansardos statytojos, mansarda pastatyta ne už ieškovės ir ne už atsakovės lėšas, pastatyta pažeidžiant statybą reglamentuojančias teisės normas (savavališka statyba), neturint kitų bendraturčių sutikimo. Kadangi negalima atskirti įrengtos mansardos nesužalojant bendro daikto, susitarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalių nebuvo ir nėra, atsižvelgiant į bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas dalis, teisė į ½ mansardos priklauso ir atsakovei (CK 4.77 str. 2 d.). Ieškovės reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką, pakeitus bendrosios dalinės nuosavybės dalis, yra išvestinis. Ieškovės pateiktas naudojimosi tvarkos projektas sudarytas darant prielaidą, kad teismas tenkins ieškovės reikalavimą pakeisti bendrosios dalinės nuosavybės dalis. Todėl atmetus reikalavimą pakeisti dalis, negali būti tenkinamas ir reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką, nes tokia naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarka prieštarauja bendrasavininkams priklausančių dalių dydžiui.

19Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 14-18) prašo apeliacinį skundą atmesti. Ieškovė nurodo, kad atsakovės argumentai, jog teisėja turėjo pareigą nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo, yra visiškai nepagrįsti. CPK 65, 66, 71 str. reglamentuoja pagrindus, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti, tačiau nei viename iš jų nėra numatyta, jog teisėjas privalo nusišalinti, jeigu anksčiau yra nagrinėjęs bylą tarp tų pačių šalių. Atsakovės nurodyta civilinė byla, kurią nagrinėjo teisėja ir kurioje priimtomis LAT nutartimis vadovavosi pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčo sprendimą, buvo visiškai dėl kito ginčo objekto ir bylos yra visiškai skirtingos. Visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek jam pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. Atsakovė teismo posėdžio metu nušalinimo teisėjai nereiškė, todėl akivaizdu, kad ji nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, jomis piktnaudžiauja. Byloje pateiktas 2007-10-23 gyvenamojo namo ir mansardos patalpos 1-5 iki 1-8 ir II-6 pripažinimo tinkamu naudoti aktas, statytoju nurodyta ieškovė. Tik pašalinus savavališkos statybos padarinius ieškovei atsirado galimybė kreiptis į teismą dėl nuosavybės dalių pakeitimo, todėl skundo argumentai dėl ieškinio senaties termino praleidimo nepagrįsti, nesuprantami bei klaidinantys teismą. Atsakovė paveldėjo ½ dalį gyvenamojo namo su rūsiu, kurio bendras plotas buvo 71,71 kv. m, apie mansardą nėra jokių duomenų. Ieškovė po savo sutuoktinio A. M. mirties paveldėjo ½ dalį gyvenamojo namo su jau padidėjusiu bendru plotu – 146,80 kv. m. Mansardos statytojo teisų perėmėja yra ieškovė, nekilnojamojo turto registre įregistruotas bendro ploto padidėjimas, nes statytojų V. ir J. R. namas buvo pastatytas 73 kv. m bendro ploto, įrengus mansardą ir įskaičius rūsio patalpas į bendrą plotą tapo 146,80 kv. m. Nekilnojamojo turto kadastro duomenyse įrašyta, jog įregistravus gyvenamojo namo rekonstrukciją bei bendro ploto padidėjimą, susitarimas tarp bendraturčių dėl dalių perskaičiavimo nepateiktas. Kauno miesto apylinkės teismas 2004-04-13 sprendimu c. b. Nr. 2-411/2004 pripažino ieškovei teisę įteisinti jos vardu gyvenamojo namo mansardą pagal Kauno miesto vyr. architekto pavaduotojo 2000-06-27 suderintą projektą. Atsakovės apeliacinis ir kasaciniai skundai dėl minėto sprendimo buvo atmesti. LAT nagrinėdamas minėtą civilinę bylą pažymėjo, kad atsakovė, kaip namo bendraturtė, į mansardos nuosavybę CK 4.77 str. pagrindais galėtų pretenduoti nebent tokiu atveju, jei mansarda būtų pastatyta po to, kai atsakovė įgijo namo dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise. CK 4.77 str. aiškiai nurodyta, kad kiekvieno iš bendraturčių turto dalis padidėja tik tada, kai asmenys, jau tapę bendraturčiais, padidina daiktą valdomą bendrosios nuosavybės teise. Tuo tarpu atsakovė ½ dalį namo įgijo 1993-12-01 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, t. y. žymiai vėliau nei buvo įrengta mansarda. Dėl to apeliacinio skundo argumentai dėl CK 4.77 str. netinkamo taikymo teisiškai nepagrįsti.

20Apeliaciniai skundai atmestini.

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

22Kolegijos nuomone, atsakovės argumentai, jog apylinkės teismo teisėja O. Šinkarenko turėjo pareigą nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo, yra visiškai nepagrįsti. CPK 65, 66, 71 str. reglamentuoja pagrindus, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti, tačiau nei viename iš jų nėra numatyta, jog teisėjas privalo nusišalinti, jeigu anksčiau yra nagrinėjęs bylą tarp tų pačių šalių. Nors ta pati teisėja O. Šinkarenko c. b. Nr. 2-263/2002 tarp tų pačių šalių 2002-12-04 sprendimu ir buvo iš dalies patenkinusi ieškovės M. A. M. ieškinį ir savavališkos statybos įteisinimo tikslu nustačiusi juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamojo namo mansardoje įrengtų patalpų 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, II-6, esančių ( - ) / ( - ) g. 8/2, Kaune statytoju yra A. M., miręs 1998-07-07, t. y. teisėja buvo nusprendusi dėl tų pačių mansardos patalpų ieškovės naudai, tačiau pažymėtina, jog šis sprendimas LAT 2003-06-18 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-736/2003 buvo panaikintas ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, o teisėja D. Kukalienė, iš naujo išnagrinėjusi bylą, 2004-04-13 priėmė sprendimą Nr. 2-411/2004, kuris buvo paliktas nepakeistas 2005-06-09 Kauno apygardos teismo nutartimi Nr. 2A-688-173/2005 bei LAT 2006-01-04 nutartimi Nr. 3K-3-8/2006. Nors du kolegijos teisėjai Jolita Cirulienė ir Egidijus Tamašauskas, dabar apeliacine tvarka nagrinėjantys bylą Nr. 2A-11-527/2012 dėl gyvenamojo namo nuosavybės dalių pakeitimo, naudojimosi tvarkos nustatymo ir iškeldinimo, taip pat yra dalyvavę pirmą kartą apeliacine tvarka nagrinėjant kitą bylą Nr. 2A-822/2004 dėl Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-411/2004 dėl šalių teisių į tą pačią mansardą, tačiau pažymėtina, jog Kauno apygardos teismo 2004-11-02 nutartis Nr. 2A-822/2004 buvo panaikinta LAT 2005-03-21 nutartimi Nr. 3K-3-204/2005 ir byla buvo perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, kuris 2005-06-09 nutartimi Nr. 2A-688-173/2005 paliko nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2004-04-13 sprendimą Nr. 2-411/2004, o LAT 2006-01-04 nutartimi Nr. 3K-3-8/2006 paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2005-06-09 nutartį Nr. 2A-688-173/2005. Vien aplinkybės, kad apeliacinės instancijos teismas panaikino teisėjos O. Šinkarenko kitoje civilinėje byloje Nr. 2-263/2002 tarp tų pačių šalių 2002-12-04 priimtą sprendimą, o kasacinės instancijos teismas panaikino Kauno apygardos teismo (kurio sudėtyje buvo teisėjai Jolita Cirulienė ir Egidijus Tamašauskas) kitoje civilinėje byloje tarp tų pačių šalių 2004-11-02 priimtą nutartį Nr. 2A-822/2004, kolegijos nuomone, nereiškia, kad šie teisėjai galėtų būti šališki ir suinteresuoti priimti atsakovei nepalankų sprendimą ir šioje civilinėje byloje, tuo labiau, kad kiti teisėjai, iš naujo išnagrinėję civilinę bylą Nr. 2-411/2004, taip pat priėmė atsakovei nepalankų sprendimą dėl mansardos patalpų. Pažymėtina ir tai, jog atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nušalinimo teisėjai O. Šinkarenko nereiškė, nors tokią teisę jai suteikė įstatymas, kas reiškia, jog tuo metu jai nekilo abejonių dėl teisėjos šališkumo. Taip pat pažymėtina, jog nušalinimą, atsakovės pareikštą 2011-01-27 visiems Kauno apygardos teismo teisėjams, atmetė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2011-03-21 nutartimi, o atsakovės 2011-11-29 pareikštas nušalinimas apeliacinės instancijos teismo teisėjams J. Cirulienei, E. Tamašauskui ir E. Burzdikui taip pat buvo atmestas kaip nepagrįstas Kauno apygardos teismo pirmininko 2012-01-02 nutartimi. Nežiūrint į tai, atsakovė 2012-02-15 teismo posėdžio metu pakartotinai faktiškai tais pačiais argumentais reiškė nušalinimą kolegijos teisėjams Jolitai Cirulienei ir Egidijui Tamašauskui. Kolegija, teismo posėdžio metu pasitarusi pasitarimų kambaryje, turėdama pagrindą pati nedelsiant išspręsti nušalinimo klausimą (CPK 69 str. 1 d.), atsižvelgdama į tai, pareikštas pakartotinis nušalinimas, kuris grindžiamas tais pačiais argumentais, vadovaudamasi CPK 68 str. 5 dalimi, 69 str. 1 dalimi, šio pareiškimo dėl nušalinimo netenkino ir neperdavė jo spręsti teismo pirmininkui, laikydama, kad pareikštas pakartotinis nušalinimas, kuris jau išspręstas 2012-01-02 teismo pirmininko nutartimi, o ieškovės atstovės iškeltą klausimą dėl atsakovės piktnaudžiavimo procesu kolegija nutarė išnagrinėti galutiniame procesiniame dokumente. Kolegija, atsižvelgdama į tai, jog dėl pakartotinai pareikšto nušalinimo (kurio atsakovė, sąžiningai klysdama, nelaikė pakartotiniu), kolegijos išspręsto operatyviai, byla neužsivilkino, nes buvo išnagrinėta tame pačiame posėdyje, atsakovei baudos už piktnaudžiavimą procesu neskiria (CPK 69 str. 5 d., 95 str.).

23Įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2004-04-13 sprendimu kitoje civilinėje byloje tarp tų pačių šalių Nr. 2-411/2004, ieškovei pripažinta teisė įteisinti jos vardu gyvenamojo namo 1A1ž (unikalus Nr. 19/961-0350-01-5), esančio Kaune, ( - ) / ( - ) g. 8 / 2, mansardą pagal Kauno miesto vyriausiojo architekto pavaduotojo 2000-06-27 suderintą projektą. Ieškovė į bylą pateikė 2007-10-23 pripažinimo tinkamu naudoti aktą (t. 1, b. l. 22-23), kuriame nurodyta, jog komisija gyvenamojo namo 1A1ž mansardos patalpas 1-5 iki 1-8 ir II-6 pripažino tinkamomis naudoti bei kuriame šių patalpų statytoju nurodyta ieškovė. Kolegija pritaria ieškovei, jog tik pašalinus savavališkos statybos padarinius ieškovei atsirado galimybė kreiptis į teismą dėl nuosavybės dalių pakeitimo, todėl skundo argumentai dėl ieškinio senaties termino praleidimo atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Ta aplinkybė, kad nuo 1984-03-06 ginčo mansarda buvo inventorizuota ir jos plotas 40,80 kv. m įtrauktas į bendrąjį gyvenamojo namo plotą, padidinant jį iki 146,80 kv. m, kolegijos nuomone, nepagrindžia atsakovės argumentų dėl ieškinio senaties termino praleidimo, nes ginčo mansarda iki jos įteisinimo 2007-11-16 buvo pažymėta savavališkos statybos spaudu.

24LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2006 2006-01-04 priimtoje nutartyje, kuria buvo palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2005-06-09 nutartis, palikusi nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2004-04-13 sprendimą Nr. 2-411/2004, pažymėjo, kad ,,atsakovė, kaip namo bendraturtė, į mansardos nuosavybę CK 4.77 straipsnio pagrindais galėtų pretenduoti nebent tokiu atveju, jei mansarda būtų pastatyta po to, kai atsakovė įgijo namo dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise. CK 4.77 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad kiekvieno iš bendraturčių turto dalis padidėja tik tada, kai asmenys, jau tapę bendraturčiais, padidina daiktą, valdomą bendrosios nuosavybės teise. Tuo tarpu (...) atsakovė ½ dalį namo įgijo 1993 m. gruodžio 1 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, t. y. žymiai vėliau, nei 1969-1970 m. buvo įrengta mansarda.“ Tai, kolegijos nuomone, visiškai patvirtina atsakovės apeliacinio skundo argumentų dėl CK 4.77 str. netinkamo taikymo teisinį nepagrįstumą.

25LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2006 2006-01-04 priimtoje nutartyje taip pat konstatuota, jog teismai padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė įgijo gyvenamąjį namą nuosavybėn kartu su įrengta, bet neįteisinta mansarda, tiesiogiai iš mansardos statytojų, skirtingai nei atsakovė. Įgijusi gyvenamąjį namą iš ankstesnių savininkų (mansardos statytojų) ieškovė įgijo ir visas teises, susijusias su šiuo turtu. Po savo vyro mirties priėmusi palikimą ir tapusi namo dalies savininke pagal 1999-02-10 paveldėjimo teisės liudijimą ieškovė perėmė ne tik nurodytą turtą nuosavybėn, bet ir mansardos statybą vykdžiusio asmens, būtent palikėjo A. M., teises į pastatytos mansardos įteisinimą ar kitokį šios savavališkos statybos pasekmių pašalinimą, kurį privalo atlikti statytojas arba jo teisių perėmėjas (Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 216 patvirtinto statybos techninio reglamento 10 punktas, CK 5.1 str. 1 dalis).

26LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2006 2006-01-04 nutartyje, spręsdamas dėl šalių daiktinių teisių į ginčo mansardą, atsižvelgė ir į tai, kad atsakovė neprisidėjo prie mansardos patalpų įrengimo bei kad atsakovei mansardos statytojai ir jų teisių perėmėja (ieškovė) neperleido teisių į savavališkai pastatytos mansardos įteisinimą. Ieškovė, 1975-08-27 dovanojimo sutartimi padovanojusi 1/2 dalį namo savo broliui (atsakovės tėvui) C. J., sutartyje aiškiai apibrėžė turtą - ½ dalį gyvenamojo namo su rūsiu, kuriame bendro naudingo ploto buvo 73,82 kv. m, apie mansardą nėra jokių duomenų. Turto dovanojimas, skirtingai nei paveldėjimas, nėra universalus teisių perėmimas. Aiškinti šią sutartį plečiamai tokiu būdu, kad buvo padovanota ir teisė į 1/2 mansardos įteisinimą, negalima, nes tą paneigė pati dovanotoja (ieškovė), be to, toks aiškinimas prieštarautų sutartyje aiškiai išreikštai ieškovės valiai, laisvo dovanojimo sutarties sudarymo principui ir draudimui apdovanotojui (jo įpėdinei – atsakovei) veikti prieš dovanotojo valią geros moralės požiūriu (CK 6.472 str. 1 dalis). Nurodytos dovanojimo sutarties sudarymo metu ginčo mansarda nebuvo įteisinta, dėl to negalėjo būti šios sutarties dalykas. CK 6.466 str. 2 dalyje nustatyta, kad besąlyginis asmens atsisakymas dar neįgyto nuosavybės teise turto ar turtinės teisės nelaikomas dovanojimu. Taigi ieškovė dovanojimo sutartimi dovanodama konkretų turtą (dalį namo) neperleido savavališkos mansardos statybos šalinimo teisių, priešingu atveju toks dovanojimas negali būti pripažįstamas įvykusiu.

27Taigi bylos medžiaga patvirtina, jog statytojų V. ir J. R. namas buvo pastatytas 73,82 kv. m bendro ploto (be rūsio), o įrengus mansardą ir įskaičius rūsio patalpas į bendrą plotą, bendras plotas tapo 146,80 kv. m. Nekilnojamojo turto kadastro duomenyse įrašyta, jog 2007-11-16 įregistravus gyvenamojo namo 40,8 kv. m ploto rekonstrukciją pagal 2004-04-13 teismo sprendimą ir 2007-10-23 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, susitarimas tarp bendraturčių dėl dalių nustatymo nepateiktas (1 t., b. l. 28). Atsižvelgdama į tai, jog atsakovė neįrodė įgijusi nuosavybės teises į mansardos patalpas, o ieškovė įrodė, kolegija visiškai pritaria apylinkės teismo išvadai, jog ieškovei priklausanti gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės ½ dalis padidėjo pastačius bei įteisinus mansardos patalpas bendro 40,80 kv. m ploto, todėl visiškai pagrįstai teismas pakeitė šalių turėtas gyvenamojo namo nuosavybės dalis pagal ieškovės pateiktą 2009-05-26 VĮ Registrų centro Kauno filialo parengtą pastato dalių apskaičiavimo projektą (1 t., b. l. 30-31), ieškovei nustatydamas 0,62 dalis 91,37 kv. m ploto, o atsakovei - 0,38 dalis 55,43 kv. m ploto. Kolegija pažymi, jog šis apskaičiavimo projektas yra netgi naudingesnis atsakovei. Iš gyvenamojo namo bendro ploto 146,80 kv. m minusavus įteisintos mansardos plotą 40,8 kv. m, išeitų, jog abiems šalims po ½ dalį be mansardos priklausiusi bendro ploto dalis sudarė 106 kv. m (73,82 kv. m + 32,18 kv. m rūsio), t. y. po 53 kv. m kiekvienai. Priskyrus ieškovei mansardos patalpas 40,8 kv. m ploto, jai turėtų atitekti 93,18 kv. m ploto (kai tuo tarpu atiteko 91,37 kv. m), o atsakovei turėtų likti tik 53 kv. m , nors pagal ieškovės pasiūlytą ir teismo priimtą pasiūlymo projektą atsakovei tenka 55,43 kv. m.

28Be to, apylinkės teismas, visiškai pagrįstai patenkinęs pirmąjį ieškinio reikalavimą dėl nuosavybės dalių pakeitimo, visiškai pagrįstai nustatė ir ieškovės pasiūlytą gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, sutampančią su bendraturčiams teismo nustatytomis bendrosios nuosavybės teisės dalimis, faktiniu patalpų naudojimu, išskyrus mansardos patalpas, dėl kurių įteisinimo ieškovės vardu ginčas išspręstas įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2004-04-13 sprendimu kitoje civilinėje byloje tarp tų pačių šalių Nr. 2-411/2004 ir turinčiu šioje byloje prejudicinę galią.

29Dėl ieškovės apeliacinio skundo

30Kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė nėra pasinaudojusi ikiteismine tvarka kreiptis tiesiogiai į atsakovę su įspėjimu, kad ji gera valia atlaisvintų mansardoje jos užimamas patalpas, nes priešingu atveju būtų pažeidžiamos atsakovės teisės gera valia apleisti patalpas.

31Kolegija papildomai nurodo, jog ieškovei teisė reikšti ieškinį dėl atsakovės iškeldinimo iš mansardos patalpų atsiranda tik įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo nustatyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka, pagal kurią teisę naudotis visomis mansardos patalpomis įgyja viena ieškovė. Tuo labiau, kaip matyti iš prijungtos bylos Nr. 2-19129/99 dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarkos nustatymo, 1995-08-30 ieškiniu A. M., kurio teisių perėmėja po jo mirties yra ieškovė, prašė nustatyti tokią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, pagal kurią atsakovei buvo siūloma paskirti naudotis ieškovo lėšomis įrengtoje mansardoje 22,55 kv. m plotu virš atsakovės patalpų I aukšte, o 1999-02-18 patikslintu ieškiniu ieškovė atsakovei prašė paskirti patalpas 2-6 (10,74 kv. m), I-8 (9,77 kv. m) ir I-6 (0,9 kv. m), viso 21,41 kv. m. Vadinasi, pati ieškovė tuo metu, siekdama šalių izoliacijos dėl kilusių nesutarimų, neprieštaravo, kad atsakovė naudotųsi A. M. įrengtos mansardos dalimi. Dėl šios priežasties ieškovės apeliacinio skundo argumentas, jog CK 6.612 str. nenumato ikiteisminės tvarkos siekiant iškeldinti savavališkai patalpas užėmusį asmenį, nelaikytinas pagrindu sprendimui iškeldinimo dalyje pakeisti.

32Tačiau kolegija nesutinka su apylinkės teismo išvada ieškinį dėl iškeldinimo palikti nenagrinėtą CPK 296 str. 1 d.1 p. pagrindu ir dėl tos priežasties, kad ieškovė nesumokėjo ir žyminio mokesčio už reikalavimą dėl iškeldinimo. Kolegija visiškai pritaria ieškovei, jog tokiu atveju teismas, nustatęs, kad dalis reikalavimų nėra apmokėta žyminiu mokesčiu, turėjo pirmiausia nustatyti terminą žyminiam mokesčiui primokėti, o palikti nenagrinėtu ieškinio reikalavimą galėjo tik tuomet, jeigu ieškovė teismo nustatytu terminu šio trūkumo būtų nepašalinusi.

33Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, abu apeliacinius skundus atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

34Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad abiejų šalių skundai atmetami, kolegija, tik iš dalies tenkindama ieškovės prašymą dėl 1.700 Lt advokato pagalbos išlaidų priteisimo, nepriteisia ieškovei iš atsakovės 500 Lt už jos visiškai nepagrįsto apeliacinio skundo surašymą, priteisia už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą surašymą 400 Lt bei 200 Lt už atstovavimą Kauno apygardos teismo 2-uose posėdžiuose, neviršijant Rekomendacijose nustatytų valandinių įkainių

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

36apeliacinius skundus atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-31 sprendimą palikti nepakeistą.

37Priteisti ieškovei Marijai M. A. M. iš atsakovės V. V. 600 Lt už advokatės pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė patikslintu ieškiniu prašė (t. 1, b. l. 81-83):... 3. 1) pakeisti gyvenamojo namo lAlž (unikalus Nr. ( - )), bendro ploto 146,80 kv.... 4. 2) nustatyti gyvenamojo namo bei ūkinio pastato naudojimosi tvarką tarp... 5. ieškovei paskirti naudotis patalpomis: R-1 8,48 kv. m ploto (rūsio, t. 1, b.... 6. atsakovei paskirti naudotis patalpas: R-3 8,98 kv. m (rūsio); 11-3 18,23 kv.... 7. bendrai šalims paskirti naudotis patalpas: R-2 11,85 kv. m (rūsys), R-4 2,87... 8. 3) iškeldinti atsakovę su visa manta iš mansardos patalpų nuo 1-5 iki 1-8,... 9. 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 10. Ieškovė nurodė, kad šalys yra gyvenamojo namo bei ūkinio pastato... 11. Kauno miesto apylinkės teismas 2010-03-31 sprendimu (t. 1, b. l. 127-141)... 12. pakeitė gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės dalis pagal VĮ Registrų... 13. nustatė gyvenamojo namo naudojimosi tvarką tarp šalių: ieškovei paskyrė... 14. ieškinį dalyje dėl atsakovės iškeldinimo iš mansardos patalpų bei dėl... 15. Ieškovė apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 2-5) prašo Kauno miesto apylinkės... 16. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 9-10)... 17. Atsakovė apeliaciniu skundu (t. 1, b. l. 169-174) prašo panaikinti Kauno... 18. Dėl ieškinio senaties termino atsakovė nurodo, kad nuo 1984-03-06 ginčo... 19. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 14-18)... 20. Apeliaciniai skundai atmestini.... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Kolegijos nuomone, atsakovės argumentai, jog apylinkės teismo teisėja O.... 23. Įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2004-04-13 sprendimu kitoje... 24. LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2006 2006-01-04 priimtoje nutartyje, kuria... 25. LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2006 2006-01-04 priimtoje nutartyje taip pat... 26. LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2006 2006-01-04 nutartyje, spręsdamas dėl... 27. Taigi bylos medžiaga patvirtina, jog statytojų V. ir J. R. namas buvo... 28. Be to, apylinkės teismas, visiškai pagrįstai patenkinęs pirmąjį ieškinio... 29. Dėl ieškovės apeliacinio skundo... 30. Kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė... 31. Kolegija papildomai nurodo, jog ieškovei teisė reikšti ieškinį dėl... 32. Tačiau kolegija nesutinka su apylinkės teismo išvada ieškinį dėl... 33. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, abu apeliacinius skundus... 34. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad abiejų šalių skundai atmetami,... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,... 36. apeliacinius skundus atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-31... 37. Priteisti ieškovei Marijai M. A. M. iš atsakovės V. V. 600 Lt už advokatės...