Byla 3K-3-8/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (teisėjų kolegijos pirmininkas), Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. V. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 13 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. A. M. ieškinį atsakovei V. V. ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl gyvenamojo namo mansardos įteisinimo teisės pripažinimo; tretieji asmenys Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybė ir VĮ Registrų centro Kauno filialas.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė M. A. M. prašė teismo pripažinti jai teisę įteisinti jos vardu gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) mansardoje įrengtas patalpas 1-5 (12,46 kv.m), 1-6 (5,97 kv.m), 1-7 (1,88 kv.m), 1-8 (9,77 kv.m), II-6 (10,74 kv.m) pagal jos pateiktą Kauno miesto vyriausiojo architekto pavaduotojo 2000 m. birželio 27 d. suderintą projektą. Ieškovė nurodė, kad 1960 m. sausio 22 d. V. R. ir J. R. buvo išduotas leidimas Nr. 4/60 statyti gyvenamąjį namą ir sandėlį žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). 1963 m. spalio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovės vyras A. M. ir jos sesuo O. M. lygiomis dalimis nupirko iš V. R. ir J. R. namą, esantį (duomenys neskelbtini). Namas buvo suprojektuotas su mansarda, tačiau ji nebuvo įrengta. Namo pardavėjai V. R. ir J. R. perdavė A. M. statybines medžiagas, kurias panaudojęs jis 1973 m. įrengė mansardą, tačiau šios neįregistravo. 1984 m. mansardos statyba buvo pripažinta savavališka. 1998 m. liepos 7 d. A. M. mirus, 1/2 dalį namo paveldėjo ieškovė. Ieškovės teigimu, ji siekia įteisinti A. M. įrengtas patalpas, tačiau tam reikalingas bendraturčio sutikimas. O. M. savo namo dalį 1969 m. gegužės 30 d. dovanojimo sutartimi perleido ieškovei, kuri šią 1975 m. rugpjūčio 27 d. padovanojo J. C., o jam mirus, jo namo dalį paveldėjo dabartinė savininkė, J. C. duktė atsakovė V. V., kuri nesutinka, kad mansarda būtų įteisinta jos statytojo A. M. vardu.

5Priešieškiniu atsakovė V. V. prašė teismo pripažinti jai teisę įteisinti jos vardu gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį mansardos, o ieškovės M. A. M. nesutikimą dėl mansardos įteisinimo pripažinti neteisėtu. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad ji ir ieškovė yra ginčo gyvenamojo namo bendraturtės. Gyvenamojo namo 1/2 dalį ji paveldėjo po tėvo J. C. mirties, kurią jis buvo gavęs dovanų iš ieškovės. Kadangi nė vienoje ginčo turto perleidimo sutartyje, nė viename paveldėjimo teisės liudijime nėra duomenų apie teisės šalinti savavališkos statybos (įrengtos mansardos) padarinius perleidimą, nes šalys nėra mansardos statytojos, tai, atsakovės manymu, ji turi teisę į 1/2 mansardos dalį, kuria dabar naudojasi.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino, priešieškinį atmetė. Teismas pripažino ieškovei M. A. M. teisę įteisinti jos vardu gyvenamojo namo 1A1ž, esančio (duomenys neskelbtini) mansardą pagal Kauno miesto vyriausiojo architekto pavaduotojo 2000 m. birželio 27 d. suderintą projektą. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad bylos šalys nėra ginčo mansardos statytojos. Teismo vertinimu, mansardą 1969-1970 metais įrengė ieškovės sutuoktinis A. M. ir ieškovės sesers O. M. sutuoktinis A. M. Teismas pripažino, kad teisę pabaigti įrengti mansardą O. M., 1969 m. gegužės 30 d. sutartimi padovanodama savo seseriai ieškovei M. A. M. 1/2 dalį vieno aukšto 73,82 kv.m bendro ploto gyvenamojo namo su rūsiu, 4 kambariais ir 2 virtuvėmis, perleido ieškovei, kuri su savo sutuoktiniu tapo namo bendraturčiais, tačiau ieškovė, 1975 m. rugpjūčio 27 d. sutartimi ½ dalį gyvenamojo namo padovanodama broliui J. C., pareigos pašalinti savavališko statinio padarinius pastarajam neperleido, todėl atsakovė V. V. po tėvo mirties šios pareigos nepaveldėjo. Po sutuoktinio mirties pareigą šalinti savavališko statinio padarinius paveldėjo ieškovė (1964 m. CK 567 straipsnis, 2000 m. CK 5.1 straipsnis).

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. birželio 9 d. nutartimi netenkino atsakovės V. V. apeliacinio skundo ir paliko nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 13 d. sprendimą. Teisėjų kolegija nurodė, kad 1975 m. rugpjūčio 27 d. ieškovė 1/2 dalį gyvenamojo namo padovanojo atsakovės tėvui J. C. Ieškovė teigia, jog gyvenamojo namo dalis padovanota be mansardos, nes tokia buvo jos valia. Kadangi kitų įrodymų, jog J. C. naudojosi mansarda nėra, tai laikytina, kad ieškovė neperleido J. C. teisės įsirengti mansardą. Atsakovei V. V. negali nuosavybės teise priklausyti 1/2 dalis mansardos, nes J. C. iš kurio atsakovė įgijo 1/2 dalį namo, mansardos nestatė ir šia nesinaudojo, t. y. nešalino savavališkos statybos padarinių.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu atsakovė V. V. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 13 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 9 d. nutartį, ir priimti naują sprendimą, kuriuo pripažinti atsakovei teisę į gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 1/2 dalies mansardos įteisinimą. Kasacinio skundo prašymas grindžiamas tokiais argumentais:

111. Teismai pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Taip pat nukrypo nuo 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” patvirtintos taisyklės, kad ,,teismas, tirdamas įrodymus, privalo patikrinti priimtų įrodymų sąsajumą, leistinumą, įrodomąją reikšmę. Teismas privalo tirti kiekvieną įrodymą. Teismas privalo įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą”. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, kiekvieno pareikšto reikalavimo faktinis ir teisinis įvertinimas. Teismas neturi apsiriboti vien tik įrodymų išvardijimu, o privalo, nurodydamas įrodomąją reikšme, išdėstyti jų turinį. Įvertindamas įrodymus, teismas turi patikrinti kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, tarpusavio ryšį. Visi byloje pateikti įrodymai turi būti įvertinti. Teismai neįvertino namų valdos techninės apskaitos bylos medžiagos, iš kurios matyti, kad ginčo mansarda, pažymint ją kaip savavališką statybą, buvo inventorizuota 1984 m. kovo 6 d. (Namų valdos techninės apskaitos byla, b. l. 91-95). Būtent šioje byloje yra aiškiai nurodyta, kad gyvenamasis namas 1A1Ž, kurio bendras plotas 146,8 kv. m, po 1/2 dalį priklausė A. M. ir J. C. Ginčo mansarda buvo inventorizuota kaip gyvenamojo namo priklausinys. Iš to galima daryti objektyvią ir neginčijamą išvadą, kad teisę po 1/2 dalį mansardos įteisinimo turėjo tiek A. M., tiek J. C. Nekilnojamojo turto registro įstaigos 1999 m. vasario 3 d. pažymoje ginčo gyvenamojo namo, kurio plotas 146,8 kv.m, bendraturčiais lygiomis dalimis nurodyti ieškovės sutuoktinis A. M. ir atsakovė, pažymint, kad 40,8 kv. m ploto mansarda yra savavališka statyba. Dėl to teisę po 1/2 dalį mansardos įteisinimo turi tiek atsakovė, tiek ieškovė. Ieškovės atstovė O. C. (T. 1, b. l. 224) parodė, kad „ieškovė salkos dalį dovanojo broliui J., o V. – J. dukra”. Tai patvirtina aplinkybę, kad ieškovė, dovanodama atsakovės tėvui J. C. 1/2 dalį gyvenamojo namo, perleido ir teisę į 1/2 dalies mansardos įteisinimą jo vardu. Šių įrodymų teismai visiškai netyrė ir nevertino, nenurodė kokiais motyvais juos atmeta, jais nesivadovauja. Be to, teismai neatsižvelgė į šioje byloje priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutarties privalomus išaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad “teismų nustatyta bylos aplinkybė, kad J. C. mansarda nesinaudojo, nereiškia, jog dėl to savavališkos statybos padarinių šalinimo pareigos jis neturėjo. Tam tikrų teisių ir pareigų turėjimą lemia sutartimi perleistų buvusio savininko teisių ir pareigų apimtis, o ne faktinis perleisto daikto naudojimas”.

122. CK 4.77 straipsnyje nustatytas bendraturčių teisių pasikeitimas padidinus bendrąją dalinę nuosavybę. Būtent šio straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad bendraturtis turi teisę į bendrosios dalinės nuosavybės dalies padidinimą, jei yra šių juridinių faktų visuma: a) bendraturtis savo lėšomis padidino bendrąjį daiktą; b) bendraturtis padidino bendrąjį daiktą turėdamas kitų bendraturčių sutikimą; c) bendraturtis padidino bendrąjį daiktą laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių. Byloje nenustatyta nurodytų CK 4.77 straipsnio 1 dalies sąlygų, kurioms esant ieškovė, kaip bendraturtė, viena įgytų teisę į visos mansardos įteisinimą savo vardu. CK 4.77 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu padidintos daikto dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims. Dėl to atsižvelgiant į šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas dalis teisė įteisinti 1/2 mansardos dalį pripažintina atsakovei. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004 N. L. v. O. S.), taip pat 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartyje (civilinėje byloje V. J. v. S. B.), bylos Nr. 3K-3-780/2003 kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Tuo atveju, jei bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekdamas tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką. Ieškovės reikalavimas pripažinti jai vienai teisę įteisinti mansardą jos vardu neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių reikalavimų, nes ieškovė siekia įgyvendinti savo teisę į visos mansardos įteisinimą atsakovės, kaip bendraturtės, teisių sąskaita. Pareiga šalinti savavališkos statybos padarinius ir teisė įteisinti savavališkai pastatytą mansardą, atsižvelgiant į bendrosios nuosavybės teise turimą namo dalį, perėjo tiek atsakovei, tiek ieškovei. Šią išvadą suponuoja 1964 m. CK 123 straipsnis bei 2000 m. CK 4.76 straipsnis, kuriuose aiškiai nurodoma, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu savavališkai pastatytas ne visas statinys, o tik jo dalis, tai pasikeitus statinio savininkui, kai pasikeitimo momentu nepašalinama savavališkos statybos padariniai, jų šalinimo pareiga tenka naujam minėto statinio valdytojui.

13Atsiliepimu į atsakovės V. V. kasacinį skundą ieškovė M. A. M. prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo, kad teismai pagrįstai nurodė, kad 1963 m. spalio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi V. R. ir J. R. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) perleido lygiomis dalimis A. M. bei O. M. be mansardos (T. 1, b. l. 7). Mansardoje patalpas įsirengė A. M., talkinant O. M. vyrui. Statybą vykdžiusio asmens nustatymas yra reikšminga aplinkybė priskiriant pareigą šalinti šios savavališkos statybos padarinius. Kasatorė neginčija, kad nei ji, nei jos tėvas J. C. nėra ginčo patalpų statytojai. Į ginčo patalpas niekada nepretendavo ir buvusi bendraturtė O. M., kuri jai priklausančią 1/2 dalį iš bendro naudingo ploto, t. y. 73,82 kv. m, 1969 m. gegužės 30 d. dovanojimo sutartimi perleido savo seseriai M. A. M. (T. 1, b. l. 8). 1975 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutartimi ieškovė neperleido savo broliui J. C. (kasatorės tėvui) teisės į savo vyro jėgomis ir lėšomis įrengtų savavališkų padarinių likvidavimą. Iš sutarties akivaizdu, kad J. C. įgijo tik 1/2 dalį gyvenamojo namo be mansardos (T. 1, b. l. 45). Ieškovė M. A. M., padovanodama jai priklausančią namo dalį J. C., neperleido jam ir savavališkai pastatyto statinio (nagrinėjamos bylos atveju - atitinkamos mansardos dalies) padarinių šalinimo pareigos ir šios pareigos po J. C. mirties nepaveldėjo jo dukra atsakovė V. V. Tam tikrų teisių ir pareigų turėjimą lemia sutartimi perleistų buvusio savininko teisių ir pareigų apimtis, o ne faktinis perleisto daikto naudojimas. Šios aplinkybės yra fakto klausimas ir jas tinkamai nustatė bei įvertino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Tai, kad J. C. nebuvo šių patalpų statytojas, pripažino ne kartą bylos nagrinėjimo metu ir atsakovė bei jos atstovas (sutuoktinis). Kasatorės teigimu, techninės apskaitos duomenyse nurodyti tikri mansardos statybos metai yra 1976 m. (T. 1, b. l. 51). Tuo metu namo bendraturčiu jau buvo atsakovės tėvas J. C. (jis nuosavybę įsigijo 1975 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutarties pagrindu). Atsakovei pripažįstant, kad nei jos tėvas, nei ji pati mansardos nestatė, atmestinas bet koks teiginys, kad tėvui ir kartu jai priklauso teisė šalinti savavališkos statybos padarinius, nes mansardos statybos metai yra nurodyti 1976 m. Mansardos statybos metu galiojusios 1964 m. redakcijos CK 122 straipsnis reguliavo bendrosios dalinės nuosavybės valdymą, ja naudojimąsi ir disponavimą bendru visų jos dalyvių sutikimu, o kartu teisę pasididinti priklausančią dalį, vadovaujantis statybą reglamentavusių aktų reikalavimais. Minėta norma nesureguliuota, kokia forma turi būti susitariama dėl negyvenamosios palėpės įrengimo, kokia valios išraiškos forma turi būti parodytas statytojo ar savininko sutikimas dėl bendros nuosavybės dalies naudojimo ar atsisakymo nuo jo. Taip pat tuo metu galiojusio CK 127 ir 128 straipsniuose nenurodytos ir šio sandorio formos. Kadangi A. M. yra miręs, tai savavališkų padarinių šalinimo teisės ir pareigos pereina jo teisių perėmėjai – M. A. M. (CK 2.2 straipsnis). O. M., nebūdama savavališkų statinių statytoja, dovanojimo sutartimi A. M. neperleido ir negalėjo perleisti pareigos šalinti savavališko statinio padarinius, o vėliau šios pareigos neperleido ir A. M. dovanodama dalį valdos savo broliui J. C.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Teismų nustatytos byloje aplinkybės

161963 m. balandžio 6 d. aktu buvo nutarta priimti iš statytojų V. R. ir J. R. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), turintį 73 kv. m naudingo ir 46 kv. m gyvenamojo ploto, be mansardos, kurį 1963 m. spalio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi V. R. ir J. R. lygiomis dalimis pardavė ieškovės sutuoktiniui A. M. ir ieškovės seseriai O. M. 1969-1970 m. savavališkai pastačius mansardą gyvenamasis namas buvo padidintas. Tapusios šio namo bendraturtėmis šalys teisme pareiškė reikalavimus dėl ginčo mansardos įteisinimo ir nuosavybės teisių pripažinimo.

17V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

182000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 34 straipsnyje nustatyta, kad ,,bendraturčių teisėms ir pareigoms įgyvendinti taikomos 2000 m. Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, nepaisant to, ar tos teisės ir pareigos atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus”. Nagrinėjamoje byloje esant šalių ginčui dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčių daiktinių teisių įgijimo ir jų įregistravimo į naujai sukurtą daiktą – šio namo mansardą, taikomos 2000 m. CK normos.

19CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrajai dalinei nuosavybei atsirasti nepakanka sukurti naują daiktą ar padidinti turimą bendraturčių daiktą, bet yra būtina, kad bendraturčiai tarpusavio susitarimu (sutikimu) siektų įgyti daiktą arba, jį padidinus, atitinkamą jo dalį, ne asmeninės, o bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokio susitarimo byloje dėl įrengtos gyvenamojo namo mansardos įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise bylos šalys nesudarė.

2040,80 kv. m ploto ginčo mansardos statyba yra nurodyta savavališka Nekilnojamojo turto registro 1999 m. vasario 3 d. pažymoje (Namų valdos techninės apskaitos byla, b. l. 74, 75), dėl to tik įteisinus šio objekto statybą galima spręsti apie nuosavybės teisių į jį priklausymą asmenims. Taigi sprendžiant dėl bendraturčių nuosavybės teisių į mansardą esminis dalykas yra tai, kuriai iš bylos šalių atiteko neteisėtos statybos pasekmių pašalinimo teisės ir pareigos. Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 216 patvirtintame statybos techniniame reglamente nustatoma, kad savavališkos statybos padariniai taikomi fiziniams ir juridiniams asmenims, vykdžiusiems statybą, jeigu šie asmenys gali įgyti teises ir pareigas, susijusias su savavališkos statybos padarinių pašalinimu. Bylą kasacine tvarka nagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. birželio 18 d. nutartyje nurodė, kad ,,jeigu juridinis asmuo reorganizuotas, o fizinis asmuo miręs, tokios savavališkų padarinių šalinimo teisės ir pareigos pereina jų teisių perėmėjams. Jeigu tarp teisių perėmėjų kyla ginčas dėl statinio statytojo, tai šis ginčas sprendžiamas kartu su savavališkos statybos padarinių likvidavimo klausimu. Statybą vykdžiusio asmens nustatymas yra reikšminga aplinkybė, priskiriant pareigą šiuos statybos padarinius pašalinti”. Pakartotinai nagrinėję bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) mansarda faktiškai buvo pastatyta ir įrengta ne bylos šalių, kurios yra šio namo bendraturčiais, o ankstesnių šio namo savininkų. Gyvenamojo namo, kurio projekte buvo numatyta mansarda, statytojai buvo V. R. ir J. R., iš kurių Valstybinės komisijos 1963 m. vasario 13 d. aktu buvo priimtas eksploatacijai gyvenamasis namas, kurio naudingas plotas – 73 kv. m (T. 1, b. l. 16). 1963 m. spalio 8 d. A. M. ir O. M. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo namą su jame neįrengta mansarda lygiomis dalimis (T. 1, b. l. 7). Iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, statybinių medžiagų įsigijimo dokumentų pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad mansardą pabaigė įrengti 1969 – 1970 m. A. M. ir O. M. sutuoktinis A. M. (T. 3, b. l. 70), kurie laikytini baigtiniais mansardos statytojais. Byloje nėra šalių ginčo dėl to, kas laikytinas mansardos statytoju. Byloje taip pat aiškiai nustatyta, kad ieškovė M. A. M. 1969 m. gegužės 30 d. dovanojimo sutartimi 1/2 dalį gyvenamojo namo įgijo iš O. M. (T. 1, b. l. 8). Likusią gyvenamojo namo 1/2 dalį ieškovė paveldėjo po savo vyro A. M. mirties, 1999 m. vasario 10 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu (T. 2, namų valdos techninės apskaitos bylos 79 l.). Tuo tarpu atsakovė V. V. 1/2 dalį namo įgijo po savo tėvo J. C. mirties, 1993 m. gruodžio 1 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu (T. 1, b. l. 9). Savo ruožtu J. C. 1/2 dalį namo įgijo iš ieškovės M. A. M. 1975 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutarties pagrindu (T. 1, b. l. 45).

21Esant tokioms aplinkybėms teismai padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė M. A. M. įgijo gyvenamąjį namą nuosavybėn kartu su įrengta, bet neįteisinta mansarda, tiesiogiai iš mansardos statytojų, skirtingai nei atsakovė V. V. Įgijusi gyvenamąjį namą iš ankstesnių savininkų (mansardos statytojų) ieškovė įgijo ir visas teises, susijusias su šiuo turtu. Po savo vyro A. M. mirties priėmusi palikimą ir tapusi namo dalies savininke pagal 1999 m. vasario 10 d. paveldėjimo teisės liudijimą ieškovė M. A. M. perėmė ne tik nurodytą turtą nuosavybėn, bet ir mansardos statybą vykdžiusio asmens, būtent palikėjo A. M., teises į pastatytos mansardos įteisinimą ar kitokį šios savavališkos statybos pasekmių pašalinimą, kurį privalo atlikti statytojas arba jo teisių perėmėjas (Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 216 patvirtinto statybos techninio reglamento 10 punktas, CK 5.1 straipsnio 1 dalis).

22Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovė, kaip namo bendraturtė, į mansardos nuosavybę CK 4.77 straipsnio pagrindais galėtų pretenduoti nebent tokiu atveju, jei mansarda būtų pastatyta po to, kai atsakovė įgijo namo dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise. CK 4.77 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad kiekvieno iš bendraturčių turto dalis padidėja tik tada, kai asmenys, jau tapę bendraturčiais, padidina daiktą, valdomą bendrosios nuosavybės teise. Tuo tarpu nagrinėjamos bylos aplinkybės yra kitokios, nes atsakovė įgijo 1/2 dalį namo 1993 m. gruodžio 1 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, t. y. žymiai vėliau, nei 1969-1970 m. buvo įrengta mansarda. Dėl to kasacinio skundo argumentai dėl CK 4.77 straipsnio netinkamo taikymo teisiškai nepagrįsti.

23Sprendžiant dėl daiktinių teisių į ginčo mansardą, atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė neprisidėjo prie mansardos patalpų įrengimo, taip pat jai mansardos statytojai ir jų teisių perėmėja (ieškovė) neperleido teisių į savavališkai pastatytos mansardos įteisinimą. Ieškovė M. A. M. 1975 m. rugpjūčio 27 d. dovanojimo sutartimi padovanojusi 1/2 dalį namo J. C. sutartyje aiškiai apibrėžė turtą. Turto dovanojimas, skirtingai nei paveldėjimas, nėra universalus teisių perėmimas. Aiškinti šią sutartį plečiamai tokiu būdu, kad buvo padovanota ir teisė į 1/2 mansardos įteisinimą, negalima, nes tą paneigė pati dovanotoja (ieškovė), be to, toks aiškinimas prieštarautų sutartyje aiškiai išreikštai ieškovės valiai, laisvo dovanojimo sutarties sudarymo principui ir draudimui apdovanotojui (jo įpėdinei – atsakovei) veikti prieš dovanotojo valią geros moralės požiūriu (CK 6.472 straipsnio 1 dalis). Nurodytos dovanojimo sutarties sudarymo metu ginčo mansarda nebuvo įteisinta, dėl to negalėjo būti šios sutarties dalykas. CK 6.466 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad besąlyginis asmens atsisakymas dar neįgyto nuosavybės teise turto ar turtinės teisės nelaikomas dovanojimu. Taigi ieškovė dovanojimo sutartimi dovanodama konkretų turtą (dalį namo) neperleido savavališkos mansardos statybos šalinimo teisių, priešingu atveju toks dovanojimas negali būti pripažįstamas įvykusiu.

24Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad byloje nustatytas faktas, jog atsakovė naudojasi ginčo mansardos dalimi, nėra pagrindas atsakovės nuosavybės teisei į mansardos dalį atsirasti, nes faktinis naudojimasis jokių daiktinių teisių nesukuria (CK 4.47 straipsnis).

25Kasacinio skundo argumentai, kad ne visi byloje esantys įrodymai buvo ištirti ir įvertinti, atmestini, nes kasaciniame skunde nurodytus įrodymus teismai įvertino nepažeisdami įrodymų vertinimo taisyklių ir visų bylos faktinių aplinkybių kontekste (CPK 185 straipsnis).

26Konstatuotina, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė materialinės teisės normas, pripažindami ieškovei, kaip teisėtai paveldėtojai, teisę į savavališkos statybos pasekmių šalinimą, t. y. į galimybę įteisinti ginčo mansardą. Kadangi kasacinio skundo argumentai nenuginčija teismų išvadų teisingumo, o kitų CPK 346 straipsnyje įvardytų kasacijos pagrindų kasacinio teismo teisėjų kolegija nenustatė, tai skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

28Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

29Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė M. A. M. prašė teismo pripažinti jai teisę įteisinti jos vardu... 5. Priešieškiniu atsakovė V. V. prašė teismo pripažinti jai teisę... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 7. Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį... 8. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m.... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu atsakovė V. V. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės... 11. 1. Teismai pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, kad teismas... 12. 2. CK 4.77 straipsnyje nustatytas bendraturčių teisių pasikeitimas padidinus... 13. Atsiliepimu į atsakovės V. V. kasacinį skundą ieškovė M. A. M. prašo... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV. Teismų nustatytos byloje aplinkybės... 16. 1963 m. balandžio 6 d. aktu buvo nutarta priimti iš statytojų V. R. ir J. R.... 17. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir... 19. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bendrosios dalinės... 20. 40,80 kv. m ploto ginčo mansardos statyba yra nurodyta savavališka... 21. Esant tokioms aplinkybėms teismai padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė... 22. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovė, kaip namo bendraturtė, į... 23. Sprendžiant dėl daiktinių teisių į ginčo mansardą, atsižvelgtina ir į... 24. Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad byloje nustatytas... 25. Kasacinio skundo argumentai, kad ne visi byloje esantys įrodymai buvo ištirti... 26. Konstatuotina, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė materialinės... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.... 29. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...