Byla 2S-1726-431/2012
Dėl kito sutuoktinio kaltės

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo T.M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-05 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo T.M. ieškinį atsakovei Z. C. S.dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Ieškovas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė nuolatinės gyvenamosios vietos nei vienoje Europos Sąjungos valstybėje neturėjo, tačiau ji buvo Italijos pilietė. Ieškovas ir jo nepilnametis vaikas yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Kiekvienoje valstybėje narėje jurisdikcija nustatoma pagal jos teisę, todėl ieškovas ir pateikė ieškinį Lietuvoje pagal CPK 784-785 str., kurie nustato, kad vaikų ir tėvų santykiams Lietuvos teismai turi išimtinę jurisdikciją. Byloje yra pateikti įrodymai, kad ieškovas turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje. Ieškovas Lietuvoje yra išgyvenęs daugiau nei 34 metus. Todėl negalima teigti, kad laikinas darbas užsienyje, tai yra laikotarpis, kada ieškovas ten ilgiausiai gyveno. Gyvenamosios vietos kaip ekonominio intereso centro pasirinkimas priklauso ieškovui. Byloje yra įrodymai, jog ieškovas pagal panaudos sutartį valdo nekilnojamąjį turtą – butą – Vilniuje, moka komunalinius mokesčius, dirba įvairiose dailės galerijose, yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje. Kanados laikino darbo leidimas ir lankytojo viza nesuteikia teisės gyventi nuolat. Ieškovas su atsakove gyventi į Kanadą buvo atvykę laikinai ir negalėjo ten likti nuolat. Šalims išvykus iš Kanados, jos daugiau neturi jokių ryšių su šia valstybe. Atsakovė, sužinojusi apie procesą Lietuvoje, pradėjo bylą Kanadoje. Kanados nutartys nėra pripažintos, jos nesukelia teisinių pasekmių. Šiuo metu Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia klausimą dėl šių Kanados teismo nutarčių nepripažinimo. Italijos Respublikoje jau yra pripažinta Lietuvos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, šiuo metu ieškovas laukia Olandijos leidimo vykdyti šias priemones. Lietuvos teismai turi teisę spręsti šią bylą, nes ieškinio priėmimo metu jokia byla Kanadoje nebuvo nagrinėjama. Byla turi būti nagrinėjama Lietuvoje.

4Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad bylai turėtų būti taikomas Briuselio reglamentas dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, kuriame nurodyta, jog sutuoktinis, kuris yra valstybės narės pilietis, gali būti paduotas į teismą kitoje valstybėje tik reglamento 3-5 str. nustatyta tvarka. Atsakovė yra Italijos pilietė. Šiuo atveju aktualus 3 str. 1 d. a punkto paskutinis punktas, kuris numato, kad byloje, susijusioje su santuokos nutraukimu, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje, kurioje yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis ten gyveno ne trumpiau kaip 6 mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis. Turi būti nustatyta, kad ieškovas turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje bent jau nuo 2010 metų lapkričio mėnesio. Iš bylos aplinkybių yra visiškai akivaizdu, kad ieškovas nei 2010 m. spalio, nei 2011 m. balandžio 12 d., kada buvo pradėtas šis procesas, Lietuvoje neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos. Ieškovas iki 2011 metų liepos mėnesio tikrai buvo laikomas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Kanadoje, kurioje jis dirbo, gyveno su šeima. Ieškovas pats patvirtino, kad negyveno Lietuvoje nuo 2003 m., tai yra ilgiau nei aštuonerius metus. Yra visa eilė įrodymų, kurie patvirtina, kad ieškovas Lietuvoje šešis mėnesius neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos nei iki ieškinio pateikimo, nei ieškinio pateikimo metu, todėl Lietuvos Respublikos teismai jau tuomet turėjo atsisakyti jurisdikcijos nagrinėti šią bylą. Kanadoje gegužės mėnesį buvo pradėtas procesas dėl santuokos nutraukimo, tuo metu, kai ieškovas buvo Kanadoje ir atsakovei nebuvo žinoma apie Lietuvoje pradėtą procesą. Kanados teismo procesą ieškovas visiškai ignoravo. Ieškovas Kanados teismų jurisdikcijos neginčijo. Prašė teismo atsisakyti jurisdikcijos šioje byloje.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nurodė, kad ieškinio pateikimo teismui metu 2011-04-18 galiojo CPK 784 str. 1 d. redakcija, kurioje buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. CPK 785 str. 1 d. taip pat buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teismai išimtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iš šių šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Teismas sprendė, kad ieškinio pateikimo dieną ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvos Respublika, o Kanada, kadangi jis kartu su savo sutuoktine gyveno Kanadoje, čia turėjo ilgalaikę darbo sutartį, kuri truko ilgiau nei vienerius metus. Pats gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvos Respublikoje nuo 2011-04-18 faktas, buto, esančio ( - ), panaudos sutartis (t. III, b.l. 97; 103) bei ieškovo pateikti sąskaitos, esančios AB SEB bankas, išrašai (t. III, b.l. 98-101; 104-106) nepaneigia bylos nagrinėjimo metu ieškovo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta buvus Kanadoje. Kanada nėra 1996-10-19 Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo bylose dėl tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių, teritorijoje susitariančioji šalis, todėl teismas, spręsdamas dėl jurisdikcijos, gali vadovautis tik Lietuvos Respublikos įstatymais.

7Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo gauti duomenys, jog Kanados Ontario Aukščiausiojo teisingumo teismo Šeimos teisės skyriuje 2011-05-03 buvo pradėtas procesas tarp bylos šalių dėl nepilnamečio vaiko globos (t. III, b.l. 147-148), 2011-05-13 šiame teisme dalyvaujant ieškovui T.M. ir atsakovei Z. C. S. teismas suteikė laikiną nepilnamečio globą motinai (t. III, b.l.149-152), o 2011-08-15 įsakymu Z. C. S. buvo suteikta išimtinė nepilnamečio vaiko globa (t. III, b.l. 157-158). 2012-04-17 Ontarijo teismas priėmė nutartį, kuria buvo nutraukta atsakovės ir ieškovo santuoka ir patvirtinta 2011-08-15 nutartis, pagal kurią išimtinė vaiko globa ir toliau nustatyta atsakovei (t. V, b.l. 144-146). Kadangi, yra duomenys, kad byla dėl šalių santuokos nutraukimo panašiu metu buvo iškelta Kanados teisme ir šiuo metu ji yra išnagrinėta, teismas padarė išvadą, jog teisėtu pagrindu byla pirmiau buvo iškelta Kanados teisme. Todėl taikant lis pendens taisyklę, byla Lietuvos Respublikos teismui neteisminga. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad tiek taikant lis pendens, tiek forum non conveniens taisykles, Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėjamoje byloje, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtas, o 2011-04-28 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atskiruoju skundu ieškovas prašė panaikinti 2012-07-05 nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti į pirmosios instancijos teismą. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylos teismingumo, rėmėsi aplinkybėmis, kurios atsirado po ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo teisme, kai tuo tarpu Lietuvos Respublikos teismai yra kompetentingi nagrinėti jiems teismingas civilines bylas, neatsižvelgiant į vėliau pasikeitusias sąlygas ir nepriklausomai nuo to, kai ta pati byla yra nagrinėjama užsienio valstybės teismuose. Pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti nagrinėjimo metu aktualią CPK 784 straipsnio redakciją, o ne galiojusią ieškinio priėmimo metu ir skundžiamos nutarties priėmimo dieną jau netekusią galios. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis po daugiau nei metų laikotarpio po ieškinio priėmimo dienos priimtomis Kanadoje nutartimis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo teismingumo klausimą tuo metu, kai Lietuvos apeliacinis teismas sprendė klausimą dėl Kanados Ontario teismo priimtų nutarčių nepripažinimo. Ieškinys pareikštas asmeniui, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis ir neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje, todėl ieškinys pareikštas pagal ieškovo, esančio Lietuvos Respublikos piliečiu, gyvenamąją vietą Lietuvoje. Teismas nenustatinėjo su ieškovo gyvenamosios vietos nustatymu susijusių faktinių aplinkybių ir nevertino įrodymų, nesirėmė objektyviais ir subjektyviais nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kriterijais.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas tenkintinas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 1-2 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teises normas, padarė neteisingas išvadas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri panaikintina.

13Ieškovas 2011-04-18 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriame išdėstyti reikalavimai - nutraukti santuoką dėl atsakovės Z. C. S. kaltės ir nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su tėvu. Ieškinys buvo priimtas ir iškelta civilinė byla, kuri buvo skiriama nagrinėti parengiamajame ir teismo posėdžiuose.

142012-07-05 pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, kuria paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtą, taikydamas ieškinio priėmimo momentui galiojusią CPK 784 straipsnio 1 dalies ir CPK 785 straipsnio 1 dalies redakciją. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad minėtasis teisės taikymas buvo neteisėtas, dėl ko buvo padarytos neteisingos išvados ir priimtas neteisėtas sprendimas.

15CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismams, privalėjo vadovautis CPK 784 ir 785 straipsnių redakcija, galiojusia skundžiamos nutarties priėmimo momentu.

16CPK 784 straipsnyje įtvirtintos normos, reglamentuojančios šeimos teisinių santykių bylų teismingumą, 1 dalimi nustato, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis.

17Išimtinė Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija yra numatyta CPK 785 straipsnio 1 dalyje tėvų ir vaikų teisinių santykių byloms, įvaikinimo teisinių santykių byloms, jeigu nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-55/2012 nustatė, kad CPK 785 straipsnio 1 dalies normos aiškinimas, siekiant nustatyti Lietuvos Respublikos teismų išimtinę jurisdikciją, turi būti grindžiamas nors vienos iš jos taikymo sąlygų, sietinų su viena iš ginčo šalių, nustatymu – arba Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimu, arba tos šalies nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimu Lietuvos Respublikoje, jei tai yra asmuo be pilietybės. Priešingas šios normos aiškinimas neatitiktų ja siekiamų tikslų įgyvendinimo – išimtinę Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją sieti su vienos iš ginčo šalių realiu ryšiu su Lietuva, kuris pasireiškia arba per pilietybę, arba per nuolatinę gyvenamąją vietą. Reikalavimas Lietuvos Respublikos piliečiui papildomai turėti šioje valstybėje nuolatinę gyvenamąją vietą nepagrįstai susiaurintų šios normos taikymą ir būtų nepateisinamas valstybės, kuri išimtinai turi garantuoti savo piliečiams procesinę teisinę apsaugą tėvų ir vaikų teisinių santykių bylose, atžvilgiu. Atsižvelgdamas į tai Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pareiškėjo T. M. buvimas Lietuvos Respublikos piliečiu sudaro pakankamą pagrindą pripažinti Lietuvos Respublikos teismų išimtinę kompetenciją pagal CPK 785 straipsnio 1 dalį.

19Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-55/2012 taip pat nustatė, kad pareiškėjas turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, įvertinęs bylos aplinkybes, kad pareiškėjo gyvenimas užsienio valstybėse buvo epizodiškas, jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, neįgijęs kitos valstybės pilietybės, kad faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas nuolat grįžta į Lietuvą, kurią viešai deklaruoja kaip savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą, šioje valstybėje išlaiko būstą, turi sąskaitas banke, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas turi nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje, tame tarpe Kanadoje, kad neginčijami faktai, jog, pasibaigus pareiškėjo laikinam gyvenimui Kanadoje ir pareiškėjui išvykus iš Kanados į Lietuvą, iš Kanados išvyko ir jo sutuoktinė Z. C. S. su jų sūnumi.

20Taigi, įsiteisėjusiu sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, buvo nustatyta aplinkybė, kad T.M. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (CPK 182 str.2p.), bei išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos teismai turi išimtinę jurisdikciją tėvų ir vaikų teisinių santykių bylose, kai nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos teisinių santykių bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis.

21Įvertinant Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-55/2012 nustatytą aplinkybę, kad T.M. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, pripažintini nepagrįstais Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo argumentai ir jų pagrindu padaryta išvada, kad byla yra neteisminga Lietuvos Respublikos teismams dėl to, kad ieškovo T.M. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvos Respublikoje, o Kanadoje.

22Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-55/2012 nutarė nepripažinti Kanados Ontarijo Aukštesniojo teisingumo teismo Šeimos teismo skyriaus 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo, 2011 m. gegužės 13 d. įsakymo, 2011 m. birželio 27 d. įsakymo, 2011 m. rugpjūčio 15 d. įsakymo ir 2012 m. balandžio 17 d. įsakymo, kurie buvo priimti civilinėje byloje Nr. FC-11-1052 pagal ieškovės Z. C. S. ieškinį atsakovui T.M. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos (globos) nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo motyvai skundžiamojoje nutartyje dėl lis pendens taisyklės ir forum non conveniens taikymo santykyje su bylos dėl santuokos nutraukimo Kanadoje iškėlimu ir/ar išnagrinėjimu laikytini neteisėtais.

23Apelianto prašymai atskirajame skunde dėl lingvistinės sematinės teismo ekspertizės skyrimo, dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, netenkintini, nes nenustatytos aplinkybės, kurioms išsiaiškinti būtų reikalingos specialių žinių turinčių asmenų išvados, neaktuali skundo išnagrinėjimui CPK 784 straipsnio 1 dalies 2002-04-06 redakcijos atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, nes ši straipsnio redakcija jau buvo negaliojanti skundžiamos nutarties priėmimo momentu ir negalėjo būti taikoma ginčo teisiniam santykiui.

24Vadovaujantis išdėstytais argumentais ir nurodytais pagrindais, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama (Civilinio proceso kodekso 330, 338 str.).

25Apelianto teismui 2012-12-06 pateiktuose paaiškinimuose pareikštas prašymas skubiai taikyti papildomas vaiko apsaugos priemones – išduoti Briuselio Reglamento 42 straipsnyje numatytą pažymėjimą. Apelianto teismui 2012-12-14 pateiktuose paaiškinimuose pareikšti apelianto prašymai: patvirtinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-28 nutartį Reglamento 42 straipsnyje nurodytu pažymėjimu, taikyti papildomą apsaugos priemonę ir įpareigoti atsakovę pripažinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-28 nutartimi nustatytą vaiko gyvenamąją vietą su tėvu ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie būtų nesuderinami su šiuo pripažinimu ir vaiko gyvenamosios vietos su tėvu nustatymu, bei uždrausti atsakovei išvežti ieškovo ir atsakovės sūnų iš Lietuvos ir Europos Sąjungos. Šie prašymai atmestini.

26Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 20121-04-28 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nutarė nustatyti nepilnamečio M. M. S., gim. ( - ), a.k. ( - ), gyvenamąją vietą su ieškovu T. M., a.k. ( - ), ieškovo gyvenamojoje vietoje, pavesti ieškovo T. M., a.k. ( - ), pasirinktam antstoliui vykdyti nutartį įstatymo nustatyta tvarka.

27Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, nuo 2004 m. gegužės 1 d. jurisdikcijos klausimams šeimos bylose spręsti aktualus Tarybos Reglamentas 2201/2003/EB dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis abiejų sutuoktinių vaikams pripažinimo ir vykdymo, atšaukiantis reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 („Briuselis II“). Europos Sąjungos teisės sistemoje reglamentai yra tiesiogiai veikiantys (Europos Bendrijų Steigimo Sutarties 249 straipsnis) antrinės teisės aktai, asmenims suteikiantys galimybę jiems reglamentais garantuojamas teises ginti nacionaliniuose teismuose. Jie yra nacionalinės teisės sudėtinė dalis. Taigi Tarybos Reglamentas Nr.2201/2003/EB („Briuselis II“) yra tiesioginio taikymo aktas.

28Reglamentas Nr. 2201/2003 nustato jurisdikcijos, teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis vaikams, pripažinimo ir vykdymo taisykles. Reglamento Nr. 2201/2003 1 straipsnyje nustatyta, kad jis taikomas bet kokio pobūdžio teismo civilinėms byloms, susijusioms su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ar santuokos pripažinimu negaliojančia; tėvų pareigų skyrimu, naudojimosi jomis, perdavimu, apribojimu, atėmimu. Remiantis Reglamentu Nr. 2201/2003 gali būti išduodami 4 pažymėjimai, t.y. 39 straipsnyje nurodytas pažymėjimas dėl teismo sprendimų santuokos bylose; 39 straipsnyje nurodytas pažymėjimas dėl teismo sprendimų dėl tėvų pareigų; 41 str. 1 d. nurodytas pažymėjimas dėl teismo sprendimų dėl bendravimo teisių ir 42 str. 1 d. nurodytas pažymėjimas dėl teismo sprendimų dėl vaiko sugrąžinimo.

29Reglamento 42 str. 1 d. nustatyta, jog 40 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas vaiko sugrąžinimas, pareikalautas valstybėje narėje priimtu vykdytinu teismo sprendimu, yra pripažįstamas ir vykdomas kitoje valstybėje narėje nereikalaujant jo skelbti vykdytinu ir be galimybės ginčyti jo pripažinimą, jei tas teismo sprendimas buvo patvirtintas pažymėjimu kilmės valstybėje narėje pagal šio straipsnio 2 dalį. Kilmės valstybės narės teisėjas, priėmęs 40 straipsnio 1 dalies punkte nurodytą teismo sprendimą, išduoda šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažymėjimą tik tuo atveju, jeigu: a) vaikui buvo suteikta galimybė būti išklausytam, išskyrus atvejus, kai to nedera daryti dėl jo amžiaus ar brandumo laipsnio; b) šalims buvo suteikta galimybė būti išklausytoms; ir c) teismas, priimdamas savo sprendimą, atsižvelgė į priežastis ir įrodymus, kuriais grindžiama nutartis pagal 1980 m. Hagos konvencijos 13 straipsnį (Reglamento 42 str. 2 d.).

30Taigi Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 42 straipsnyje numatyto pažymėjimo išdavimo pagrindai ir tvarka aiškiai įtvirtinta pačiame Reglamente, kai pažymėjimai yra išduodami atitinkamo teismo sprendimo pagrindu. Pažymėjimo išdavimo klausimus turi spręsti bylą nagrinėjantis teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis byloje pareikštus atskiruosius skundus dėl konkrečių pirmosios instancijos teismo nutarčių. CPK 147 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos ir kasacinis teismas turi spręsti dalyvaujančių byloje asmenų prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, kai šių teismų žinioje yra byla dėl ginčo esmės. Nagrinėjamu atveju prašomas išduoti pažymėjimas nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas, todėl apeliacinės instancijos teisme jis nespręstinas.

31Prašymas taikyti papildomą apsaugos priemonę atmestinas, nes įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi (CPK 18 str.), todėl apelianto nurodomas prašymas įpareigoti asmenį pripažinti nutartį ir įpareigoti atlikti kitus veiksmus, yra nesuderinamas su minėta teisės norma ir negali būti sprendžiamas kaip papildomos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinųjų apsaugos priemonių rūšimi taip pat nelaikytini apelianto prašymai, išdėstyti 2012-12-18 teismui pateiktame prašyme, kuriais prašoma įpareigoti atsakovę nedelsiant sugrąžinti ieškovo sūnų M. M. S. ieškovui, atiduoti sūnaus pasą, nesikreipti dėl sūnaus asmens/kelionių ar bet kokių kitų su sūnaus asmeniu susijusių dokumentų be teismo leidimo, todėl šie prašymai, kaip nesusiję su apeliacijos dalyku ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, nenagrinėtini apeliacinėje instancijoje.

32Apelianto teismui 2012-12-06 pateiktame pareiškime yra prašoma perduoti bylą nagrinėti kitam teismui. Apeliantui išaiškintina, kad šis klausimas taip pat negali būti sprendžiamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties. CPK 34 straipsnis, reglamentuojantis teismo priimtos savo žinion bylos perdavimo kitam teismui klausimą, numato atvejus, kada byla gali būti perduodama nagrinėti kitam teismui. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu atveju klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui išsprendžia apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, arba iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Todėl su prašymu dėl bylos perdavimo kitam teismui reikia kreiptis nurodant CPK 34 straipsnyje numatytus perdavimo pagrindus ir šio straipsnio nustatyta tvarka.

33Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

34Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Nutarė

35Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

36Ieškovo (apelianto) T. M. prašymus taikyti papildomas apsaugos priemones atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima... 2. I.Ginčo esmė... 3. Ieškovas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė nuolatinės gyvenamosios... 4. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad bylai turėtų būti... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nurodė, kad ieškinio pateikimo teismui... 7. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo gauti duomenys, jog Kanados... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atskiruoju skundu ieškovas prašė panaikinti 2012-07-05 nutartį ir... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 11. Atskirasis skundas tenkintinas.... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 13. Ieškovas 2011-04-18 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pateikė ieškinį,... 14. 2012-07-05 pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, kuria... 15. CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal... 16. CPK 784 straipsnyje įtvirtintos normos, reglamentuojančios šeimos teisinių... 17. Išimtinė Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija yra numatyta CPK 785... 18. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012... 19. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje... 20. Taigi, įsiteisėjusiu sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo... 21. Įvertinant Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi... 22. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012... 23. Apelianto prašymai atskirajame skunde dėl lingvistinės sematinės teismo... 24. Vadovaujantis išdėstytais argumentais ir nurodytais pagrindais, skundžiama... 25. Apelianto teismui 2012-12-06 pateiktuose paaiškinimuose pareikštas prašymas... 26. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 20121-04-28 nutartimi pritaikė... 27. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, nuo 2004 m. gegužės 1 d.... 28. Reglamentas Nr. 2201/2003 nustato jurisdikcijos, teismo sprendimų, susijusių... 29. Reglamento 42 str. 1 d. nustatyta, jog 40 straipsnio 1 dalies b punkte... 30. Taigi Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo... 31. Prašymas taikyti papildomą apsaugos priemonę atmestinas, nes įsiteisėję... 32. Apelianto teismui 2012-12-06 pateiktame pareiškime yra prašoma perduoti bylą... 33. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 34. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str.,... 35. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti ir... 36. Ieškovo (apelianto) T. M. prašymus taikyti papildomas apsaugos priemones...