Byla e2S-601-431/2016
Dėl skolos priteisimo iš skolininkės G. K

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Viršuliškių būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Viršuliškių būstas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos priteisimo iš skolininkės G. K..

3Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Kreditorius prašė teismo išduoti teismo įsakymą ir priteisti iš skolininkės 24,40 € dydžio nuostolių, 5 (penkių) procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo įsakymu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo bei 3,00 € dydžio žyminio mokesčio.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus UAB „Viršuliškių būstas“ pareiškimą ir grąžino kreditoriui 3,00 € žyminį mokestį.

8Teismas nustatė, kad ieškovas prašo iš atsakovo priteisti nuostolius pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnį ir 6.249 straipsnio 1 dalį, tačiau pareiškimas yra grindžiamas tuo, kad 24,40 € dydžio suma yra patirta dėl skolos administravimo priemonių: priminimų, įspėjimų, pretenzijų rengimo, skolos monitoringo bei administravimo. Teismas pažymėjo, jog ieškovo vykdomai veiklai būtini žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, susiję su kasdienine ūkine veikla (skolininkų sąrašų sudarymas, įvairių raštų rengimas ir kt.), tačiau tokios išlaidos nelaikytinos išlaidomis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme, be to, CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos taikytinos, jeigu patiriamos išlaidos, susijusios su nuostolių, o ne skolos išieškojimu. Iš informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015 m. gruodžio 17 d. civilinėje byloje Nr. eL2-51854-779/2015 buvo priimtas teismo įsakymas dėl skolos priteisimo už daugiabučio namo administravimo bei eksploatavimo paslaugas, tačiau toje byloje kreditorius tokio pobūdžio reikalavimo nereiškė. Todėl teismas nusprendė, kad pareiškimas aiškiai nepagrįstas ir atsisakė jį priimti (CPK 435 straipsnio 2 dalis).

9III. Atskirojo skundo argumentai

10Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Viršuliškių būstas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, jog teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas. Šis pagrindas taikytinas tik tada, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra nerealus arba materialiosios teisės normos vienareikšmiškai laikytinas nepagrįstu. Taigi, teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodymų egzistavimo ar pakankamumo aspektais, taip pat sutartinių sąlygų sąžiningumo, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, tai yra jų atitikties imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Aiškiai nepagrįsto dokumento pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Pagal kasacinio teismo praktiką nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme. CK numato skolininko pareigą padengti visas kreditoriaus turėtas išlaidas, susijusias su netinkamu prievolės įvykdymu (CK 6.63 straipsnio 2 dalis). Todėl, atsižvelgiant į tai, jog nuostolių atlyginimo paskirtis – grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo (prievolės neįvykdymo) buvusią padėtį bei vadovaujantis CK 6.245 straipsniu ir 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėjamoje byloje kreditorius pagrįstai teigia, kad patyrė nuostolius ir todėl visiškai pagrįstai turi teisę reikalauti juos atlyginti. Pagal CPK 111 straipsnio reikalavimus, kreditoriaus pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo visiškai atitinka turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Todėl teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, numatančias pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo tvarką, visiškai nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą ir taip užkirto kelią tolimesnei bylos eigai, tuo pačiu nepagrįstai bei neteisėtai apribojo kreditoriui CPK garantuojamas teises savo interesus ginti teisme.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta išduoti teismo įsakymą, kadangi jame pareikštas reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas, teisėtumo ir pagrįstumo.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

15Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

16Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su teismo įsakymo išdavimo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

17Kreditorius pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodė, jog skolininkė geranoriškai neįvykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už kreditoriaus suteiktas daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. Todėl kreditorius šiuo laikotarpiu buvo priverstas imtis papildomų skolos administravimo priemonių, tai yra siųsti tris pranešimus dėl skolos (priminimą, įspėjimą, pretenziją), priminti apie susidariusį įsiskolinimą telefonu, vizituoti skolininkę, vykdyti monitoringą. Kreditorius reikalavo priteisti iš skolininkės 24,40 € nuostolių pagal CK 6.63 straipsnio 2 dalį, CK 6.245 straipsnį bei 6.249 straipsnio 1 dalį.

18Pagal CPK 435 straipsnio 2 dalį teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Minėtame straipsnyje vienas iš atsisakymo priimti pareiškimą pagrindų yra jo aiškus nepagrįstumas, tai yra akivaizdus kreditoriaus reiškiamų reikalavimų neatitikimas egzistuojančioms materialiosios teisės normoms, reglamentuojančioms pažeistų teisių gynimo būdus ir galimybes. Tuo tarpu atskirajame skunde nurodomoje teismų praktikoje (LAT 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010) yra analizuojamos CPK 95 straipsnio, numatančio atsakomybę už nesąžiningai nepagrįstų reikalavimų pateikimą, taikymo sąlygos. CPK 435 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžtas tik aikivaizdus pareiškimo nepagrįstumas, tuo tarpu galimas kreditoriaus nesąžiningumas nėra minimas kaip pareiškimo atsisakymo priimti sąlyga. Todėl kreditoriaus atskirajame skunde nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvadomis nagrinėjamoje byloje remtis negalima.

19Iš dalies sutiktina su kreditoriaus argumentu, jog pagal CPK 435 straipsnio 3 dalį, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytu aiškiai nepagrįstu pareiškimu pripažintinas toks pareiškimas, kuriuo reiškiamų materialinių reikalavimų nepagrįstumas (galimybės gauti tokių reikalavimų patvirtinimą (patenkinimą) nebuvimas) yra toks akivaizdus, jog jį galima identifikuoti, atliekant formalųjį pareiškimo vertinimą, tai yra tikrinant, ar kreditorius tinkamai įgyvendino procesines kreipimosi į teismą sąlygas.

20Pareiškime nurodyta, jog kreditorius patyrė nuostolius dėl to, kad skolininkė nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už kreditoriaus suteiktas daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas. Reiškiant reikalavimą pagal CK 6.245-6.249 straipsnį turi būti nurodytos ir pagrįstos skolininkės civilinės atsakomybės sąlygos, tai yra jos neteisėti veiksmai, kaltė, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp skolininkės veiksmų ir kreditoriui padarytų nuostolių. Tačiau kreditorius nurodo, jog 24,40 € nuostoliai susidarė dėl pranešimų skolininkei apie skolą siuntimo, skambinimo telefonu ir monitoringo vykdymo. Pažymėtina, kad bendrojo naudojimo objektų administravimo veikla yra reglamentuojama teisės aktais. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimu Nr.1-1206 patvirtintą Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodiką įmokų surinkimo ir naudojimo apskaitos tvarkymas, pranešimų patalpų savininkams teikimas yra namo administratoriaus tiesioginės funkcijos. Be to, į išlaidas už prevencinį darbą su skolininkais, ieškinių rengimą ir skolų ieškojimą teismine tvarka, paprastai atsižvelgiama apskaičiuojant administravimo tarifą. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai kreditoriaus prašomus priteisti nuostolius priskyrė kasdienei įmonės ūkinei veiklai bei nurodė, kad tokios išlaidos neatitinka CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte apibrėžtų protingų išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

21Pažymėtina, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. civilinėje byloje Nr. eL2-51854-779/2015 kreditoriui išduotą teismo įsakymą dėl skolos už buto administravimo bei eksploatavimo išlaidas iš skolininkės priteisimo už tą patį laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. Taigi, kreditorius pranešimų siuntimo ir skolos monitoringo išlaidas jau turėjo būti patyręs iki pareiškimo dėl minėto teismo įsakymo išdavimo pateikimo. Todėl kyla pagrįsta abejonė, ar šias išlaidas kreditorius tikrai objektyviai patyrė, ar jos nebuvo įskaičiuotos į bendrą iš skolininkės prašomą priteisti skolą. Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas teisėtai konstatavo, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo yra aiškiai nepagrįstas. Pažymėtina, kad atsisakymas priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kreditoriui neužkerta kelio pareikšti ieškinį teisme pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, todėl kreditoriui nėra užkirstas kelias ginti savo interesus teisme.

22Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o kreditoriaus atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

23Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Nutarė

25Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB... 3. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 4. I.Ginčo esmė... 5. Kreditorius prašė teismo išduoti teismo įsakymą ir priteisti iš... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakė... 8. Teismas nustatė, kad ieškovas prašo iš atsakovo priteisti nuostolius pagal... 9. III. Atskirojo skundo argumentai... 10. Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Viršuliškių būstas“ prašo... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 12. Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis... 13. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 15. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų... 16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą... 17. Kreditorius pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodė, jog skolininkė... 18. Pagal CPK 435 straipsnio 2 dalį teismas nutartimi atsisako priimti... 19. Iš dalies sutiktina su kreditoriaus argumentu, jog pagal CPK 435 straipsnio 3... 20. Pareiškime nurodyta, jog kreditorius patyrė nuostolius dėl to, kad... 21. Pažymėtina, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į... 22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios... 23. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str.,... 25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti...