Byla 2-1766/2011
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Respublikinis knygų centras“ bankrotas pripažintas tyčiniu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Respublikinis knygų centras“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 13 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Respublikinis knygų centras“, o 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi BUAB „Respublikinis knygų centras“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kreditorius UAB „Eugrimas“ pareiškimu prašė pripažinti UAB „Respublikinis knygų centras“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad įmonės vadovai, žinodami sunkią įmonės padėtį, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, toliau didino įmonės finansinius įsipareigojimus, nurašė ilgalaikį įmonės turtą, kurį perleido susijusioms įmonėms, ir taip sumažino kreditorių galimybes patenkinti reikalavimus.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 13 d. nutartimi pripažino UAB „Respublikinis knygų centras“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad jau 2008 metais UAB „Respublikinis knygų centras“ faktiškai buvo nemoki, tačiau nei įmonės savininkai, nei vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos inicijavimo. Finansinė apskaita įmonėje buvo vedama aplaidžiai, bendrovės vadovai netinkamai vykdė Akcinių bendrovių įstatymo normose bei įmonės įstatuose suformuluotas prievoles. Įmonei esant nemokiai buvo nurašyta jos turto už 83 224,71 Lt. Duomenų, kur yra didžioji dalis nurašyto turto nėra, kita dalis turto parduota už nepagrįstai mažą kainą su įmone susijusiems juridiniams asmenims UAB „Kalbų erdvė“ ir UAB „Rotas“. Keturračio motociklo Bombardier CAN-AM, kuris savo paskirtimi nesusijęs su įmonės pagrindine veikla – prekyba knygomis, įsigijimas ir perleidimas UAB „Kalbų erdvė“ vertintinas kaip įmonės lėšų švaistymas. 2007-02-15 UAB „Kalbų erdvė“ ir UAB „Respublikinis knygų centras“ susitarimas dėl nekilnojamojo turto įkeitimo už atlyginimą skolininko naudai bei didelių netesybų nustatymas laikytinas ekonomiškai nepagrįstu ir nenaudingu įmonei. 2009-05-04 knygų įkeitimo sandoris prieštarauja vienam iš pagrindinių įmonės tikslų – pelno siekimui, nes įkeitimo sutarties sudarymas ir knygų perdavimas saugoti UAB „Kalbų erdvė“ iš esmės apribojo UAB „Respublikinis knygų centras“ veiklos galimybes. Įmonės valdymo organų pastangos išspręsti skolų kreditoriams dengimo klausimus buvo fragmentiškos, sudarant palankesnes sąlygas patenkinti kreditorinius reikalavimus su UAB „Respublikinis knygų centras“ susijusioms įmonėms.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Atskiruoju skundu apeliantas J. A. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo UAB „Eugrimas“ prašymą dėl BUAB „Respublikinis knygų centras“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas, vertindamas įmonės mokumą 2008 metais, nepagrįstai vadovavosi likvidumo koeficientu. Teismas nevertino įmonės nemokumo pagal Įmonių bankroto įstatymą, neįvertino įmonės pradelstų įsipareigojimų dydžio ir jų santykio su visu bendrovės ilgalaikiu turtu. Teismas, konstatuodamas atsakovo nemokumą 2008-12-31 dienai, padarė esminį materialinių teisės normų pažeidimą, nutartis yra nepagrįsta ir nemotyvuota ta apimtimi, kad konstatuojant atsakovo nemokumą nebuvo atsižvelgta į tai, kokią trumpalaikių įsipareigojimų dalį sudaro pradelsti įsipareigojimai, o vertinant atsakovo būklę buvo žiūrima tik įmonės trumpalaikio turto. Teismas, vertindamas įmonės vadovų veiksmus, rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo dėl galimo 81 390,46 Lt pasisavinimo faktu, tačiau nesidomėjo ikiteisminio tyrimo eiga, ar yra kam nors pareikšti įtarimai. Pats ikiteisminio tyrimo faktas negali būti laikomas tyčinio bankroto požymiu. Į bylą pateikti kasos išlaidų orderiai nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, nes, kaip nustatė teismas, jie neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, nepatvirtina pinigų išmokėjimo fakto, todėl atsakovas neturėjo prievolės juos apskaityti.
  2. Turto nurašymo aktai taip pat nėra tyčinio bankroto požymiu, nes turto nurašymas nepakeičia įmonės turtinės padėties ir nesudaro galimybių sukelti įmonės nemokumą. Buvo nurašytas jau 2006 metais nudėvėtas turtas, o pats turto nurašymas atitiko visus teisės aktų reikalavimus. Teismas 2009-05-12 turto nurašymo aktą, kuriuo buvo nurašytas automobilis Mercedes Benz 913, kuris vėliau parduotas UAB „Kalbų erdvė“ už 119 Lt, laikė tyčinio bankroto požymiu. Tačiau dėl minėto automobilio pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia vyksta teisminis ginčas, kuriame bus atliekama transporto priemonės vertės ekspertizė. Tik išnagrinėjus minėtą ginčą bus galima konstatuoti automobilio pardavimo kainos neatitikimą rinkos kainai, todėl atskirojo skundo nagrinėjimas turi būti sustabdytas, kol Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla dėl automobilio pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. 2011-04-05 atliktas turto vertinimas patvirtina, kad automobilio rinkos vertė 2009-05-12 buvo 400 Lt. Nenaudojamų ir nudėvėtų kasos aparatų pardavimas negalėjo sukelti įmonės nemokumo.
  3. 2009-12-22 bankroto administratoriui buvo perduota atsakovo dokumentacija ir turtas. Bankroto administratorius pretenzijų dėl turto trūkumo nereiškė.
  4. Keturračio motociklo Bombardier CAN-AM įkeitimo sandoris negali būti laikomas įmonės turto švaistymu, nes nuosavybės teisė į šį turtą neprarasta, jis priklauso atsakovui. Be to, dėl šios transporto priemonės išreikalavimo vyksta teisminis ginčas, todėl atskirojo skundo nagrinėjimas turi būti sustabdytas kol minėtas ginčas bus išnagrinėtas ir bus priimtas galutinis teismo sprendimas.
  5. Atsakovo 2007-02-15 susitarimas su UAB „Kalbų erdvė“ dėl prievolių užtikrinimo bei jo pagrindu išduotas vekselis negali būti vertinami kaip kenkę atsakovo interesams, nes Vilniaus apygardos teismo sprendimu BUAB „Respublikinis knygų centras“ pretenzijos dėl minėtų sandorių yra atmestos.
  6. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog 2009-05-04 knygų įkeitimo sutartis buvo neteisėta. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4951-661/2010 Vilniaus apygardos teismas nenustatė, kad ši sutartis pažeidė atsakovo interesus. Teismas taip pat neteisingai vertino trišalį susitarimą, sudarytą tarp atsakovo, UAB „Kalbų erdvė“ ir UAB „Gimtasis žodis“, todėl padarė neteisingą išvadą, kad knygas UAB „Kalbų erdvė“ perleido atsakovas
  7. Teismas nepakankamai vertino ir nagrinėjo atsakovo vadovybės bei kitų asmenų veiksmus, siekiant atkurti įmonės mokumą. Teismas nepasisakė dėl to, jog didžiausius kreditorinius įsipareigojimus į atsakovą perėmė kiti juridiniai asmenys, o apeliantas, siekdamas išsaugoti atsakovo veiklą, savo asmeninėmis lėšomis finansavo atsakovą.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo BUAB „Respublikinis knygų centras“ bankroto administratorius prašė atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog 2008 metais įmonė faktiškai buvo nemoki, kurią tinkamai pagrindė bendruoju likvidumo koeficientu, rodančiu įmonės sugebėjimą savo trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Įmonės nemokumą taip pat patvirtina tai, jog 2008 metais ji patyrė 150 425 Lt nuostolio, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, jog ji nebebuvo pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, o įmonės vadovas, remiantis Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu, privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi įmonė buvo nemoki ir pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Įmonės vadovai, nepaisant įmonės nemokumo, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo ir ėmėsi drastiškų, ekonomiškai ir teisiškai nepagrįstų, itin rizikingų verslo sprendimų, nurašydami ilgalaikį turtą ir prisiimdami papildomų įsipareigojimų, veikė priešingai atsakovo ir jo kreditorių interesams.
  2. Atsakovo vadovai, įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, pareigos perduoti bankroto administratoriui turtą ir dokumentus pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, nevykdė. Dokumentai ir turtas buvo perimti tik 2009-12-22 su antstolio pagalba. Be to, buvo perduoti ne visi atsakovo dokumentai, o toks vadovų elgesys rodo jų sieki nuslėpti tam tikrus bankroto proceso metu svarbius faktus. Atsakovo ir apelianto pateiktų 2008 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų prieštaringi duomenys patvirtina, kad finansinė apskaita įmonėje buvo vedama aplaidžiai, o įmonės vadovai netinkamai vykdė Akcinių bendrovių įstatymo ir įmonės įstatuose įtvirtintas prievoles. Bankroto administratorius, patikrinęs atsakovo finansinius dokumentus, nustatė, kad netinkamai vedant buhalterinę apskaitą ir klastojant dokumentus atsakovo vadovai ir jiems pavaldūs asmenys galėjo pasisavinti pinigines lėšas, priklausančias atsakovui. Dėl šio fakto ištyrimo bankroto administratorius kreipėsi į prokuratūrą. Teismas pagrįstai, sprendžiant klausimą dėl tyčinio bankroto, vertino ir atsižvelgė į šį faktą. Apeliantas jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius apie ikiteisminio tyrimo eigą, teismui nepateikė. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo faktas taip pat yra nustatytas ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-418-565/2010 nagrinėjant apelianto kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimą.
  3. Nuo 2008-12-31 iki 2009-09-10 buvo nurašyta atsakovo turto, kurio likutinė vertė 83 000 Lt, o nuo 2009 m. gegužės mėnesio buvo nurašinėjamas turtas, kurio likutinė vertė buvo ganėtinai didelė. Apeliantas nenurodė jokių priežasčių, kodėl būtent minėtu laikotarpiu buvo nurašinėjimas turtas, kuris pasak jo nusidėvėjęs buvo jau 2006 metais. Todėl darytina išvada, kad pablogėjus atsakovo finansinei padėčiai buvo siekiama turtą perleisti su atsakovu susijusiems asmenims UAB „Kalbų erdvė“ ir UAB „Rotas“, kurie užsiima veikla, analogiška atsakovo vykdytai veiklai. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad turto nurašymas, kai įmonė turi finansinių sunkumų, yra neracionalus ir finansiškai nepagrįstas. Nepagrįstai nurašytas turtas sumažina įmonės turimo turto kiekį bei vertę. Be to, atsakovo turto nurašymas vyko net ir jau pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bei pritaikius turtui laikinąsias apsaugos priemones. Nurašomas turtas buvo pardavinėjamas už mažesnę nei rinkos kaina, juo dar galima buvo naudotis. Bendrovės turto, kuris gali būti parduotas, sunaikinimas ar perleidimas už nepagrįstai mažą kainą pažeidžia kreditorių interesus, nes iš jų atimama galimybė gauti savo reikalavimų patenkinimą. Be to, atsakovas įgydavo turtą, nesusijusį su įmonės tiesiogine veikla, kurį vėliau įkeisdavo su juo susijusioms įmonėms, kas tik patvirtina bendrovės lėšų švaistymą.
  4. Atsakovas su juo susijusiomis įmonėmis UAB „Kalbų erdvė“ ir UAB „Rotas“ sudarydavo jam nenaudingus ir ekonomiškai nepagrįstus sandorius. Šiais veiksmais be jokio pagrindo buvo sukuriamos atsakovo prievolės minėtoms įmonėms ir sudaroma galimybė piktnaudžiauti sąžiningų atsakovo kreditorių atžvilgiu patenkinant atitinkamus reikalavimus iš atsakovo turto.
  5. Atsakovo valdymo organų pastangos išspręsti skolų kreditoriams dengimo klausimus buvo fragmentiškos, iš esmės paremtos draugiškais ryšiais su kai kuriais kreditoriais. Buvo atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais, kurie galėjo pakenkti su atsakovu susijusių asmenų interesams, kurie sutiko daryti nuolaidas, ar su kuriais buvo būtina dirbti ateityje.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

11teisiniai argumentai ir išvados

12Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos.

13Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą.

14Bylos nagrinėjimo sustabdymo institutas yra reglamentuojamas CPK II dalies XVII skyriaus antrajame skirsnyje 163 ir 164 straipsniuose. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai tai yra teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą.

15Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo UAB „Respublikinis knygų centras“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas įmonės bankrotą gali pripažinti tyčiniu, jeigu įvertinęs įmonės valdymo organų veiksmų visumą, nustato požymius, kurie leistų spręsti, jog sąmoningais sprendimais buvo perleistas, iššvaistytas, sunaikintas ar sugadintas turtas ir dėl tokių veiksmų įmonė gavo žymiai mažesnę naudą, nei yra to turto reali vertė, jog esant ir taip blogai bendrovės ūkinei – finansinei padėčiai, kuri galėjo susidaryti dėl pokyčių rinkoje ar kt., bendrovės veikla apskritai nebuvo organizuota ar buvo organizuota taip, kad pablogino galimybes atsiskaityti su visais kreditoriais, sukėlė nemokumą ir bankrotą. Tai yra, kad bendrovės vadovai, būdami pakankamai išsilavinę ir turintys tokios veiklos organizavimo patirtį, ne tik nevykdė Akcinių bendrovių įstatymo normose bei bendrovės įstatuose suformuluotų prievolių, bet ir veikė priešingai bendrovės interesams.

16Iš byloje esančių duomenų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Respublikinis knygų centras“ ieškinį atsakovams UAB „Kalbų erdvė“, AB „Swedbank“, tretieji asmenys J. A. , UAB „Rotas“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Dėl minėto sprendimo ieškovas BUAB „Respublikinis knygų centras“ padavė apeliacinį skundą, pagal kurį Lietuvos apeliaciniame teisme yra užvesta byla Nr. 2A-772/2011. Šioje civilinėje byloje ginčijami ieškovo su atsakovais sudaryti sandoriai. Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2A-772/2011 rezultatas turi įtakos sprendžiant BUAB „Respublikinis knygų centras“ bankroto pripažinimą tyčiniu, nes bankroto pripažinimas tyčiniu grindžiamas bendrovės vadovų sudarytų sandorių, kurie ginčijami civilinėje byloje Nr. 2A-772/2011, neteisėtumu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas stabdyti Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-1766/2011, kol Lietuvos apeliaciniame teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2A-772/2011 (CPK 164 str. 4 p.).

17Sustabdžius civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Lietuvos CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2 str., 7 str., 72 str. ir kt.). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

18Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-772/2011 teismo posėdis yra paskirtas 2011 m. liepos 19 d. 14.30 val. Yra tikėtina, kad ginčas bus išspręstas per vieną posėdį. Tai lemia, jog apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos sustabdymas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nepažeis šalių teisių bei teisėtų interesų.

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 164 straipsnio 4 punktu, 290 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 338 straipsniu,

Nutarė

20Sustabdyti Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-1766/2011 iki tol, kol bus išnagrinėta ir kol įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-772/2011.

Proceso dalyviai
Ryšiai