Byla 2-1766/2011
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Respublikinis knygų centras“ bankrotas pripažintas tyčiniu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Respublikinis knygų centras“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 13 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „Respublikinis knygų centras“, o 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi BUAB „Respublikinis knygų centras“ pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto. Kreditorius UAB „Eugrimas“ pareiškimu prašė pripažinti UAB „Respublikinis knygų centras“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad įmonės vadovai, žinodami sunkią įmonės padėtį, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, toliau didino įmonės finansinius įsipareigojimus, nurašė ilgalaikį įmonės turtą, kurį perleido susijusioms įmonėms, ir taip sumažino kreditorių galimybes patenkinti reikalavimus.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 13 d. nutartimi pripažino UAB „Respublikinis knygų centras“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad jau 2008 metais UAB „Respublikinis knygų centras“ faktiškai buvo nemoki, tačiau nei įmonės savininkai, nei vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos inicijavimo. Finansinė apskaita įmonėje buvo vedama aplaidžiai, bendrovės vadovai netinkamai vykdė Akcinių bendrovių įstatymo normose bei įmonės įstatuose suformuluotas prievoles. Įmonei esant nemokiai buvo nurašyta jos turto už 83 224,71 Lt. Duomenų, kur yra didžioji dalis nurašyto turto nėra, kita dalis turto, taip pat ir automobilis Mercedes Benz 913, parduota už nepagrįstai mažą kainą su įmone susijusiems juridiniams asmenims UAB „Kalbų erdvė“ ir UAB „Rotas“. Keturračio motociklo Bombardier CAN-AM, kuris savo paskirtimi nesusijęs su įmonės pagrindine veikla – prekyba knygomis, įsigijimas ir perleidimas UAB „Kalbų erdvė“ vertintinas kaip įmonės lėšų švaistymas. 2007-02-15 UAB „Kalbų erdvė“ ir UAB „Respublikinis knygų centras“ susitarimas dėl nekilnojamojo turto įkeitimo už atlyginimą skolininko naudai bei didelių netesybų nustatymas laikytinas ekonomiškai nepagrįstu ir nenaudingu įmonei. 2009-05-04 knygų įkeitimo sandoris prieštarauja vienam iš pagrindinių įmonės tikslų – pelno siekimui, nes įkeitimo sutarties sudarymas ir knygų perdavimas saugoti UAB „Kalbų erdvė“ iš esmės apribojo UAB „Respublikinis knygų centras“ veiklos galimybes. Įmonės valdymo organų pastangos išspręsti skolų kreditoriams dengimo klausimus buvo fragmentiškos, sudarant palankesnes sąlygas patenkinti kreditorinius reikalavimus su UAB „Respublikinis knygų centras“ susijusioms įmonėms.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Atskiruoju skundu apeliantas J. A. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo UAB „Eugrimas“ prašymą dėl BUAB „Respublikinis knygų centras“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

91. Teismas, vertindamas įmonės mokumą 2008 metais, nepagrįstai vadovavosi likvidumo koeficientu. Teismas nevertino įmonės nemokumo pagal Įmonių bankroto įstatymą, neįvertino įmonės pradelstų įsipareigojimų dydžio ir jų santykio su visu bendrovės ilgalaikiu turtu. Teismas, konstatuodamas atsakovo nemokumą 2008-12-31 dienai, padarė esminį materialinių teisės normų pažeidimą, nutartis yra nepagrįsta ir nemotyvuota ta apimtimi, kad konstatuojant atsakovo nemokumą nebuvo atsižvelgta į tai, kokią trumpalaikių įsipareigojimų dalį sudaro pradelsti įsipareigojimai, o vertinant atsakovo būklę buvo žiūrima tik įmonės trumpalaikio turto. Teismas, vertindamas įmonės vadovų veiksmus, rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo dėl galimo 81 390,46 Lt pasisavinimo faktu, tačiau nesidomėjo ikiteisminio tyrimo eiga, ar yra kam nors pareikšti įtarimai. Pats ikiteisminio tyrimo faktas negali būti laikomas tyčinio bankroto požymiu. Į bylą pateikti kasos išlaidų orderiai nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, nes, kaip nustatė teismas, jie neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, nepatvirtina pinigų išmokėjimo fakto, todėl atsakovas neturėjo prievolės juos apskaityti.

102. Turto nurašymo aktai taip pat nėra tyčinio bankroto požymiu, nes turto nurašymas nepakeičia įmonės turtinės padėties ir nesudaro galimybių sukelti įmonės nemokumą. Buvo nurašytas jau 2006 metais nudėvėtas turtas, o pats turto nurašymas atitiko visus teisės aktų reikalavimus. Teismas 2009-05-12 turto nurašymo aktą, kuriuo buvo nurašytas automobilis Mercedes Benz 913, kuris vėliau parduotas UAB „Kalbų erdvė“ už 119 Lt, laikė tyčinio bankroto požymiu. Tačiau dėl minėto automobilio pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia vyksta teisminis ginčas, kuriame bus atliekama transporto priemonės vertės ekspertizė. Tik išnagrinėjus minėtą ginčą bus galima konstatuoti automobilio pardavimo kainos neatitikimą rinkos kainai, todėl atskirojo skundo nagrinėjimas turi būti sustabdytas, kol Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla dėl automobilio pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. 2011-04-05 atliktas turto vertinimas patvirtina, kad automobilio rinkos vertė 2009-05-12 buvo 400 Lt. Nenaudojamų ir nudėvėtų kasos aparatų pardavimas negalėjo sukelti įmonės nemokumo.

113. 2009-12-22 bankroto administratoriui buvo perduota atsakovo dokumentacija ir turtas. Bankroto administratorius pretenzijų dėl turto trūkumo nereiškė.

124. Keturračio motociklo Bombardier CAN-AM įkeitimo sandoris negali būti laikomas įmonės turto švaistymu, nes nuosavybės teisė į šį turtą neprarasta, jis priklauso atsakovui. Be to, dėl šios transporto priemonės išreikalavimo vyksta teisminis ginčas, todėl atskirojo skundo nagrinėjimas turi būti sustabdytas kol minėtas ginčas bus išnagrinėtas ir bus priimtas galutinis teismo sprendimas.

135. Atsakovo 2007-02-15 susitarimas su UAB „Kalbų erdvė“ dėl prievolių užtikrinimo bei jo pagrindu išduotas vekselis negali būti vertinami kaip kenkę atsakovo interesams, nes Vilniaus apygardos teismo sprendimu BUAB „Respublikinis knygų centras“ pretenzijos dėl minėtų sandorių yra atmestos.

146. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog 2009-05-04 knygų įkeitimo sutartis buvo neteisėta. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4951-661/2010 Vilniaus apygardos teismas nenustatė, kad ši sutartis pažeidė atsakovo interesus. Teismas taip pat neteisingai vertino trišalį susitarimą, sudarytą tarp atsakovo, UAB „Kalbų erdvė“ ir UAB „Gimtasis žodis“, todėl padarė neteisingą išvadą, kad knygas UAB „Kalbų erdvė“ perleido atsakovas.

157. Teismas nepakankamai vertino ir nagrinėjo atsakovo vadovybės bei kitų asmenų veiksmus, siekiant atkurti įmonės mokumą. Teismas nepasisakė dėl to, jog didžiausius kreditorinius įsipareigojimus į atsakovą perėmė kiti juridiniai asmenys, o apeliantas, siekdamas išsaugoti atsakovo veiklą, finansavo atsakovą savo asmeninėmis lėšomis.

16Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo BUAB „Respublikinis knygų centras“ bankroto administratorius prašė atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

171. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog 2008 metais įmonė faktiškai buvo nemoki, kurią tinkamai pagrindė bendruoju likvidumo koeficientu, rodančiu įmonės sugebėjimą savo trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Įmonės nemokumą taip pat patvirtina tai, jog 2008 metais ji patyrė 150 425 Lt nuostolio, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, jog ji nebebuvo pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, o įmonės vadovas, remiantis Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu, privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi įmonė buvo nemoki ir pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Įmonės vadovai, nepaisant įmonės nemokumo, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo ir ėmėsi drastiškų, ekonomiškai ir teisiškai nepagrįstų, itin rizikingų verslo sprendimų, nurašydami ilgalaikį turtą ir prisiimdami papildomų įsipareigojimų, veikė priešingai atsakovo ir jo kreditorių interesams.

182. Atsakovo vadovai, įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, pareigos perduoti bankroto administratoriui turtą ir dokumentus pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, nevykdė. Dokumentai ir turtas buvo perimti tik 2009-12-22 su antstolio pagalba. Be to, buvo perduoti ne visi atsakovo dokumentai, o toks vadovų elgesys rodo jų sieki nuslėpti tam tikrus bankroto proceso metu svarbius faktus. Atsakovo ir apelianto pateiktų 2008 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų prieštaringi duomenys patvirtina, kad finansinė apskaita įmonėje buvo vedama aplaidžiai, o įmonės vadovai netinkamai vykdė Akcinių bendrovių įstatymo ir įmonės įstatuose įtvirtintas prievoles. Bankroto administratorius, patikrinęs atsakovo finansinius dokumentus, nustatė, kad netinkamai vedant buhalterinę apskaitą ir klastojant dokumentus atsakovo vadovai ir jiems pavaldūs asmenys galėjo pasisavinti pinigines lėšas, priklausančias atsakovui. Dėl šio fakto ištyrimo bankroto administratorius kreipėsi į prokuratūrą. Teismas pagrįstai, sprendžiant klausimą dėl tyčinio bankroto, vertino ir atsižvelgė į šį faktą. Apeliantas jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius apie ikiteisminio tyrimo eigą, teismui nepateikė. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo faktas taip pat yra nustatytas ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-418-565/2010 nagrinėjant apelianto kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimą.

193. Nuo 2008-12-31 iki 2009-09-10 buvo nurašyta atsakovo turto, kurio likutinė vertė 83 000 Lt, nuo 2009 m. gegužės mėnesio buvo nurašinėjamas turtas, kurio likutinė vertė buvo ganėtinai didelė. Apeliantas nenurodė jokių priežasčių, kodėl būtent minėtu laikotarpiu buvo nurašinėjimas turtas, kuris pasak jo nusidėvėjęs buvo jau 2006 metais. Todėl darytina išvada, kad pablogėjus atsakovo finansinei padėčiai buvo siekiama turtą perleisti su atsakovu susijusiems asmenims UAB „Kalbų erdvė“ ir UAB „Rotas“, kurie užsiima veikla, analogiška atsakovo vykdytai veiklai. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad turto nurašymas, kai įmonė turi finansinių sunkumų, yra neracionalus ir finansiškai nepagrįstas. Nepagrįstai nurašytas turtas sumažina įmonės turimo turto kiekį bei vertę. Be to, atsakovo turto nurašymas vyko net ir jau pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bei pritaikius turtui laikinąsias apsaugos priemones. Nurašomas turtas buvo pardavinėjamas už mažesnę nei rinkos kainą, juo dar galima buvo naudotis. Bendrovės turto, kuris gali būti parduotas, sunaikinimas ar perleidimas už nepagrįstai mažą kainą pažeidžia kreditorių interesus, nes iš jų atimama galimybė gauti savo reikalavimų patenkinimą. Be to, atsakovas įgydavo turtą, nesusijusį su įmonės tiesiogine veikla, kurį vėliau įkeisdavo su juo susijusioms įmonėms, kas tik patvirtina bendrovės lėšų švaistymą.

204. Atsakovas su juo susijusiomis įmonėmis UAB „Kalbų erdvė“ ir UAB „Rotas“ sudarydavo jam nenaudingus ir ekonomiškai nepagrįstus sandorius. Šiais veiksmais be jokio pagrindo buvo sukuriamos atsakovo prievolės minėtoms įmonėms ir sudaroma galimybė piktnaudžiauti sąžiningų atsakovo kreditorių atžvilgiu patenkinant atitinkamus reikalavimus iš atsakovo turto.

215. Atsakovo valdymo organų pastangos išspręsti skolų kreditoriams dengimo klausimus buvo fragmentiškos, iš esmės paremtos draugiškais ryšiais su kai kuriais kreditoriais. Buvo atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais, kurie galėjo pakenkti su atsakovu susijusių asmenų interesams, kurie sutiko daryti nuolaidas, ar su kuriais buvo būtina dirbti ateityje.

22IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

23teisiniai argumentai ir išvados

24Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

25Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Respublikinis knygų centras“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

26Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas yra apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Tyčinio bankroto požymiai yra aplinkybės, jog įmonė tyčia paslepia, iššvaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtą arba vykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, kad iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų. Tam, kad bankrotą būtų galima pripažinti tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, kuris sukėlė įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija v. UAB ,,Baltic Building Fund”, bylos Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija v. UAB ,,Baltic Building Fund”, bylos Nr. 3K-3-448/2004).

27Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai bei kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių. Be to, įmonės tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sąmoningų sprendimų įmonės turtas yra perleidžiamas, iššvaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų įmonė gauna žymiai mažesnę naudą, nei yra to turto reali rinkos vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa įmonės nemokumas. Įmonės tyčiniu bankrotu laikytini ir įvardyti įmonės valdymo organų veiksmai įmonei esant faktiškai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, t. y. finansiškai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Bombos filmai“ v. BUAB „Laisvės“ kino teatras, bylos Nr. 3K-3-680/2004; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje G. U., UAB ,,Krilita" v. UAB ,,Rinvesta", bylos Nr. 2-412/2010). Sąmoningas įmonės bei įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimo sužlugdymas, t. y. tyčinis bankrotas bus ir tuomet, kai įmonės dalininkai priima sprendimus ar atlieka veiksmus, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę bei verslą perkelti į kitą jų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę.

28Įmonės turtinę ir finansinę padėtį geriausiai turi žinoti jos vadovas. Tuo atveju, kai įmonė nebėra pajėgi arba gali būti nebepajėgi įvykdyti prievolių kitai šaliai, apie tai yra ar turi būti žinoma jos vadovui. Jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai jos vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau sunkina įmonės turtinę padėtį bei jos kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą iš įmonės, tai taip pat turėtų būti laikoma tyčinio bankroto požymiu. Kita vertus, vien tai, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galimai nemoki, o jos vadovas nedelsiant nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, savaime nereiškia tyčinio bankroto. Juo labiau, jei įmonė po jos finansinės padėties pablogėjimo dar kelerius metus vykdė ūkinę komercinę veiklą, jos kreditoriai neinicijavo įmonei bankroto procedūrų, o dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi įmonės vadovas. Taip pat negalima bankroto pripažinti tyčiniu vien remiantis faktu, kad įmonė sudarinėjo sandorius su ja susijusiomis įmonėmis, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai valdo tie patys dalininkai. Verslas yra veikimas savo rizika. Versle nėra draudžiama sudarinėti sandorių tarp tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių asmenų. Tokie sandoriai savaime nėra niekiniai. Tačiau tuomet, jeigu tarpusavyje susiję asmenys tokius sandorius sudaro siekdami sužlugdyti vieną iš sandorio šalių ir perkelti verslą ar jo dalį į kitą teisės subjektą (esamą ar naujai sukurtą), siekiant išvengti įsipareigojimo kreditoriams įvykdymo, galima vertinti, ar įmonė neprivesta prie bankroto tyčia.

29Aplinkybes, susijusias su įmonės valdymo organų narių, jų dalyvių ar su jais susijusių asmenų neteisėtais veiksmais ar neveikimu, reikia įrodyti pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (CPK 12, 178 str.). Tik nustatęs, kad įmonės dalyvių ir (ar) valdymo organų sprendimai, neveikimas (teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymas) nulėmė įmonės bankrotą ir (ar) iš esmės apsunkino įmonės kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą, t. y. priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių, teismas gali įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Jeigu toks priežastinis ryšys nenustatytas, nėra pagrindo pripažinti, kad įmonė bankrutavo tyčia (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos mėn. 7 d. nutartis civilinėje byloje J. D. v. UAB "Gelrema", bylos Nr. 2-1938/2011).

30Nagrinėjamu atveju vienas iš pirmosios instancijos teismo motyvų, pripažįstant atsakovo UAB „Respublikinis knygų centras“ bankrotą tyčiniu, buvo tai, kad įmonei esant nemokiai buvo nurašytas turtas už 83 224,71 Lt sumą. Duomenų, kur yra didžioji dalis turto nėra, o kita dalis nurašyto turto buvo parduota už nepagrįstai mažą kainą su atsakovu susijusioms įmonėms. Dėl tokių atsakovo vadovų veiksmų kreditoriai neteko galimybių iš nepagrįstai nurašyto turto patenkinti savo finansinius reikalavimus.

31Iš byloje esančio 2009 m. gegužės 12 d. ilgalaikio turto nurašymo akto Nr. 559 (6 t., 70 b.l.) matyti, kad buvo nurašytas automobilis Mercedes Benz 913. Šio turto nurašymui buvo paskirta komisija, bet komisijos narių parašų akte nėra. Nurašytas automobilis buvo parduotas kreditoriui UAB „Kalbų erdvė“ už 119 Lt (6 t., 71 b.l.). Apeliantas, kartu su atskiruoju skundu pateikė automobilio vertinimo ataskaitą, atliktą 2011-04-05, kurioje nustatyta, kad 2009-05-12 dienai automobilio vertė buvo 400 Lt (7 t., 79-94 b.l.). Ataskaita patvirtina, kad automobilis buvo parduotas pigiau, negu jo vertė, tačiau vien ši aplinkybė nepatvirtina, kad automobilis buvo nurašytas neteisėtai. Apeliantas taip pat pateikė Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirko viešosios bibliotekos 2010-11-09 pažymą dėl automobilio, iš kurios matyti, kad automobilis Mercedes Benz 913 buvo parduotas 2008-10-30 viešo aukciono būdu (7 t., 95 b.l.). Tačiau byloje nėra dokumentų, patvirtinančių kada tiksliai bei už kokią kainą automobilis buvo atsakovo įsigytas, kiek laiko automobilis įmonėje buvo eksploatuotas. Nesant šių duomenų negalima spręsti klausimo, ar šis turtas buvo parduotas už realią kainą. Be to, nėra ištirta ar automobilio nurašytas pagrįstai ir teisėtai, t.y. pagal 12-asis Verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad sandoris, kuriuo automobilis buvo parduotas UAB „Kalbų erdvė“, ginčijamas teismine tvarka, tačiau civilinė byla, teisėjų kolegijos nuomone, yra be pagrindo sustabdyta.

32Iš byloje esančių ilgalaikio turto nurašymo aktų – 2009 m. rugsėjo 10 d. Nr. 594, 595, 591, 592, 593 (6 t., 73-78 b.l.), 2009 m. rugsėjo 30 d. Nr. 596, 597 (6 t., 72, 79 b.l.), 2009 m. liepos 1 d. Nr. 586, 567 (6 t., 80-82 b.l.), 2009 m. gegužės 5 d. Nr. 548, 563, 544, 545, 546, 540 (6 t., 83-90 b.l.), 2008 m. gruodžio 31 d. Nr. 535, 534, 536, 537, 538, 539, 541, 550, 542, 547 (6 t., 91-93, 95-103 b.l.), 2008 m. rugsėjo 24 d. Nr. 479 (6 t., 94 b.l.), 2008 m. sausio 2 d. Nr. 549 (6 t., 104 b.l.) matyti, kad buvo nurašytas atsakovo turtas – knygų spintos, lentynos, baldai, stelažai, seifų komplektas, knygų spintos su lentynomis, stovai – lentynos, kompiuterinė įranga, kasos aparatai, vežimėliai, kopijavimo aparatai, telefonai, automobilis. Įmonė turi teisę ilgalaikį materialųjį turtą nurašyti. Patys nurašymo aktai savaime nepatvirtina aplinkybės, kad įmonės valdymo organai turtą iššvaistė ar sunaikino. Šiam klausimui išspręsti reikalinga išsiaiškinti nurašymo aktų pagrįstumą ir teisėtumą. Ilgalaikio materialaus turto apskaitos tvarką reglamentuoja 12-asis Verslo apskaitos standartas „Ilgalaikis materialusis turtas“ (toliau – Standartas), patvirtintas VšĮ Apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1, VšĮ Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 16 įsakymu Nr. VAS-9. Pagal Standarto reikalavimus, pati įmonė nustato minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę ir nusidėvėjimą skaičiuoja remdamasi metine nusidėvėjimo norma, kurią įmonė nusistato pati, atsižvelgdama į kriterijus, nurodytus Standarte. Standartas reglamentuoja ilgalaikio materialiojo turto nurašymo tvarką. Taigi sprendžiant klausimą ar įmonės valdymo organai, nurašydami turtą, pablogino įmonės finansinę padėtį, svarbu nustatyti nurašymo aktų teisėtumą ir pagrįstumą, t.y. ar pagal Standarto nustatytus reikalavimus turtas buvo nusidėvėjęs ir ar jis buvo teisėtai nurašytas, ar įmonėje buvo nustatyta metinė nusidėvėjimo norma, nusidėvėjusio turto nurašymo tvarka.

33Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad keturračio motociklo Bombardier CAN-AM įsigijimas bei perleidimas UAB „Kalbų erdvė“ naudojimui vertintinas kaip atsakovo piniginių lėšų švaistymas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pagrindinės atsakovo vykdomos veiklos pobūdį – prekybą knygomis, sutinka su šia teismo išvada. Keturratis motociklas nebuvo būtina priemonė įmonės veiklai vykdyti. Bet vien dėl šio epizodo negalima teigti, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia.

34Pirmosios instancijos teismas UAB „Respublikinis knygų centras“ bankrotą pripažino tyčiniu taip pat dėl to, kad 2007 m. vasario 15 d. sudarytas susitarimas su UAB „Kalbų erdvė“, pagal kurį atsakovas įsipareigojo sumokėti UAB „Kalbų erdvė“ 150 000 Lt už tai, kad pastaroji užtikrino savo turtu atsakovo iš banko gautą 2 100 000 Lt paskolą, buvo ekonomiškai nepagrįstas ir nenaudingas atsakovui. Minėtas susitarimas buvo ginčijamas teismine tvarka. Iš prijungtos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-495-661/2010 matyti, kad teismas bankrutuojančios įmonės ieškinį pripažinti šį susitarimą negaliojančiu atmetė. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas yra įsiteisėjęs Lietuvos apeliaciniam teismui 2011 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje palikus nepakeistą. Byloje nustatyta, kad įmonė iš AB „Swedbank“ gavo tikslinį kreditą, kurio grąžinimą bankui savo nekilnojamuoju turtu užtikrino UAB „Kalbų erdvė“. Už turto įkeitimą atsakovas turėjo sumokėti UAB „Kalbų erdvė“ 150 000 Lt atlyginimą. Minėtoje civilinėje byloje konstatuota, kad 2007 m. vasario 15 d. susitarimo nuostolingumą ir nepagrįstumą galėtų patvirtinti įrodymai, kad kredito iš banko gavimas viršijo normalios gamybinės – ūkinės veiklos riziką, jog kreditas buvo panaudotas netikslingai ir nepagrįstai buvo tikimasi naudojant kreditą gauti naudą, t.y. kad iš kredito gauta nauda padengs ir apmokėjimą už įkeistą turtą. Tokių įrodymų civilinėje byloje nebuvo pateikta. Pareiškėjas UAB „Eugrimas“ reikalavimą pripažinti atsakovo bankrotą tyčiniu grįsdamas aplinkybe, jog 2007 m. vasario 15 d. susitarimas atsakovui buvo nuostolingas ir ekonomiškai nepagrįstas, įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, nepateikė.

35Teismas, pripažindamas atsakovo bankrotą tyčiniu, taip pat padarė išvadą, kad 2009 m. gegužės 4 d. knygų įkeitimo sutartis Nr. 905/04, sudaryta tarp atsakovo ir UAB „Kalbų erdvė“, prieštaravo atsakovo tikslui – pelno siekimui bei apribojo jo veiklą – prekybą knygomis. Minėta sutartis buvo ginčijama teisme ir atsakovo bankroto administratoriaus reikalavimas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimu, įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi, buvo atmestas. Išnagrinėtoje byloje konstatuota, jog įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad UAB „Respublikinis knygų centras“ dėl UAB „Kalbų erdvė“ kaltės negalėjo ar jam buvo trukdoma prekiauti įkeistomis knygomis, ar kad už parduotas knygas gautas pajamas perimdavo UAB „Kalbų erdvė“ ir dėl to UAB „Respublikinis knygų centras“ patyrė nuostolius, nėra, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad įkeitimo sutartis prieštaravo juridinio asmens tikslams. Pareiškėjas UAB „Eugrimas“ kartu su prašymu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu įrodymų, pavirtinančių, jog knygų pardavimas buvo apribotas, nepateikė.

36Iš 2009 m. liepos 1 d. susitarimo Nr. 09/07/01 (6 t., 158 b.l.) ir 2009 m. liepos 1 d. susitarimo dėl 2009 m. gegužės 4 d. įkeitimo sutartimi Nr. 905/04 užtikrintų prievolių dalinio pakeitimo (3 t., 136, 137 b.l.) matyti, kad atsakovas buvo skolingas UAB „Gimtasis žodis“ 491 222,24 Lt sumą. UAB „Gimtasis žodis“ geranoriškai sutiko sumažinti atsakovo įsiskolinimą 147 366,67 Lt suma. Po sumažinimo atsakovo įsiskolinimas UAB „Gimtasis žodis“ sudarė 343 855,57 Lt. UAB „Kalbų erdvė“ įsipareigojo priimti knygas sumažinta suma ir pilnai padengti sumažintą atsakovo įsiskolinimą UAB „Gimtasis žodis“. Pirmosios instancijos teismas tik konstatavo, kad UAB „Kalbų erdvė“ knygas perėmė su didele nuolaida, tačiau nesiaiškino abiejų susitarimų turinio ir jų realaus įvykdymo, nenustatė, ar atsakovas dėl šių susitarimų patyrė nuostolį.

37Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nustatė, kad atsakovas 2009 m. siūlė pareiškėjui UAB „Eugrimas“ padengti skolą knygomis, kurių vienos kaina buvo nurodyta 30 Lt (6 t., 164 b.l.), bei kad šiuo metu UAB „Kalbų erdvė“ tas pačias knygas pardavinėja po 19,25 Lt (6 t., 208 b.l.). Tačiau, nustatęs šias aplinkybes, teismas nenurodė, neišanalizavo kuo nuolaidos taikymas šiuo atveju pablogino atsakovo turtinę padėtį ar įtakojo įmonės nemokumą. Pažymėtina, kad nuo 2009 metų knygų kaina galėjo pakisti.

38Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB "Vaivorykštė" v. UAB "Revinė", bylos Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. V. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2010.).

39Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus motyvus ir atsižvelgdama į tai, kad teismas neatliko pareigos nustatyti visas nagrinėjamam klausimui svarbias aplinkybes, ištirti visus įrodymus ir tik tuomet spręsti klausimą dėl UAB „Respublikinis knygų centras“ bankroto pripažinimo tyčiniu, o dėl šios priežasties byloje būtinų ištirti ir nustatyti itin daug teisiškai reikšmingų aplinkybių, sprendžia, kad yra neatskleista bylos esmė, todėl skundžiama nutartis naikintina ir šis klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

40Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

41Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Respublikinis knygų centras“ bankroto pripažinimo tyčiniu pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 13 d. nutartimi iškėlė bankroto... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 13 d. nutartimi pripažino UAB... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 8. Atskiruoju skundu apeliantas J. A. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m.... 9. 1. Teismas, vertindamas įmonės mokumą 2008 metais, nepagrįstai vadovavosi... 10. 2. Turto nurašymo aktai taip pat nėra tyčinio bankroto požymiu, nes turto... 11. 3. 2009-12-22 bankroto administratoriui buvo perduota atsakovo dokumentacija ir... 12. 4. Keturračio motociklo Bombardier CAN-AM įkeitimo sandoris negali būti... 13. 5. Atsakovo 2007-02-15 susitarimas su UAB „Kalbų erdvė“ dėl prievolių... 14. 6. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog 2009-05-04 knygų įkeitimo... 15. 7. Teismas nepakankamai vertino ir nagrinėjo atsakovo vadovybės bei kitų... 16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo BUAB „Respublikinis knygų... 17. 1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog 2008 metais įmonė faktiškai buvo... 18. 2. Atsakovo vadovai, įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos atsakovui... 19. 3. Nuo 2008-12-31 iki 2009-09-10 buvo nurašyta atsakovo turto, kurio likutinė... 20. 4. Atsakovas su juo susijusiomis įmonėmis UAB „Kalbų erdvė“ ir UAB... 21. 5. Atsakovo valdymo organų pastangos išspręsti skolų kreditoriams dengimo... 22. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 23. teisiniai argumentai ir išvados... 24. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 25. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB... 26. Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas yra... 27. Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą... 28. Įmonės turtinę ir finansinę padėtį geriausiai turi žinoti jos vadovas.... 29. Aplinkybes, susijusias su įmonės valdymo organų narių, jų dalyvių ar su... 30. Nagrinėjamu atveju vienas iš pirmosios instancijos teismo motyvų,... 31. Iš byloje esančio 2009 m. gegužės 12 d. ilgalaikio turto nurašymo akto Nr.... 32. Iš byloje esančių ilgalaikio turto nurašymo aktų – 2009 m. rugsėjo 10... 33. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad... 34. Pirmosios instancijos teismas UAB „Respublikinis knygų centras“ bankrotą... 35. Teismas, pripažindamas atsakovo bankrotą tyčiniu, taip pat padarė išvadą,... 36. Iš 2009 m. liepos 1 d. susitarimo Nr. 09/07/01 (6 t., 158 b.l.) ir 2009 m.... 37. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nustatė, kad atsakovas 2009 m.... 38. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl... 39. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus motyvus ir atsižvelgdama į tai,... 40. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir...