Byla e2S-2096-436/2017
Dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys: A. I. S., akcinė bendrovė „Swedbank“, V. K., PlusPlus OU Lietuvos filialas

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-19201-748/2017 pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys: A. I. S., akcinė bendrovė „Swedbank“, V. K., PlusPlus OU Lietuvos filialas.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ginčas kilęs dėl pareiškimo iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą tapatumo.
    2. Pareiškėjas R. K. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti MB „Ius Lt“, nustatyti pareiškėjui teisę naudotis 1,5 MMA dydžio suma būtiniausiems gyvenimo poreikiams tenkinti, sustabdyti visas vykdomąsias bylas, vykdomas pareiškėjo atžvilgiu, apriboti galimybę kreditorei V. K. susipažinti su civilinės bylos medžiaga.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi pareiškėjo ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį pareiškėjui.
  2. Teismas nurodė, kad 2016 m. balandžio 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo atsisakyta iškelti pareiškėjų R. K. ir A. A. S. bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. gegužės 6 d. Pareiškėjas nenurodė jokių pasikeitusių aplinkybių, nepateikė įrodymų, patvirtinančių pasikeitusią jo padėtį, todėl jo pareiškimas laikytinas tapačiu anksčiau išnagrinėtam.
  1. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
  1. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškimo priėmimo grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
  2. Skunde nurodoma, kad įstatymas nenumato draudimo pareiškėjui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai. Ginčo atveju teismas be pagrindo laikė pareiškėjo pareiškimą tapačiu, kadangi nėra sutapties tarp šalių – pirmiau išnagrinėtu pareiškimu buvo kreipiamasi kartu su sutuoktine, šiuo metu pareiškėjas kreipiasi vienas; yra nutraukęs santuoką; jo sutuoktinė nurodyta kreditore, priteisto išlaikymo dukteriai dydžiui; pareiškėjas yra įsidarbinęs; per tą laikotarpį buvo nuginčytas sandoris, ankstesnėje teismo nutartyje atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą vertintas kaip nesąžiningas; todėl visa tai neabejotinai rodo, kad faktinės aplinkybės yra pasikeitusios ir reiškiamas pareiškimas negali būti laikomas tapačiu.

6Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., CPK 38 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
  2. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kaip tapatų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas teismo nutartį skundžia iš esmės vieninteliu argumentu – netinkamu procesinės teisės normų taikymu (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).
  3. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atvejai, kuomet teismas atsisako ieškinį priimti. Vienas iš tokių atvejų – įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).
  4. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas iškelti jam bankroto bylą, suinteresuotais asmenimis nurodydamas savo kreditorius. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad į pirmosios instancijos teismą pirmą kartą pareiškėjas R. K. su pareiškimu iškelti fizinio asmens bankroto bylą kreipėsi 2015 m. lapkričio 12 d. Kauno miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkino. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. gegužės 6 d. (civ. byla Nr. 2FB-2565-214/2016).
  5. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pakartotinį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, motyvuodamas tuo, jog sprendžiant iš pakartotinai teikiamame pareiškime nurodytų argumentų ir pagrindų matyti, jog jis iš esmės grindžiamas tais pačiais pagrindais, dėl kurių jau pasisakė Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-2565-214/2016, todėl atsisakė priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
  6. Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškimas grindžiamas analogiškomis aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos pareiškime, kuris buvo nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2FB-2565-214/2016, nepagrįsta, nes yra atsiradusių naujų pareiškėjo kreditorių, todėl pripažintina, jog aplinkybės yra pakitusios. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais.
  7. Pažymėtina, kad Fizinių asmenų bankroto įstatyme (FABĮ) nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (FABĮ 5 str. 1 d.). Jeigu specialiame įstatyme, šiuo atveju FABĮ, tam tikras santykis yra sureguliuotas, kitų įstatymų nuostatos netaikomos.
  8. Kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, FABĮ nuostatos nenumato draudimo pakartotinai kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, jeigu pasikeičia faktinės aplinkybės. Todėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, nustatanti, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turėtų būti taikomos atsižvelgiant į FABĮ paskirtį ir šiuo įstatymu reglamentuojamų civilinių teisinių santykių specifiką. Nors teismas jau vieną kartą išsprendė apelianto pareikštą materialųjį teisinį reikalavimą (jį atmetė), toks bylos rezultatas savaime nedraudžia pareiškėjui ateityje reikšti tapatų reikalavimą, jeigu paaiškėja naujų aplinkybių, kurios gali sudaryti pagrindą tenkinti tokį pareiškimą.
  9. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas, kurį šis pareiškia atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Kaip jau nurodyta, apeliantas dėl bankroto bylos iškėlimo ankstesniu prašymu kreipėsi kartu su tuometine savo sutuoktine, tuo tarpu šiuo pareiškimu jis vienas prašo iškelti jam bankroto bylą, o jo buvusi sutuoktinė šiame pareiškime yra įtraukta kreditore. Taigi, šalių sutapties šiuo konkrečiu atveju nėra. Sprendžiant dėl ieškinio dalyko tapatumo būtina įvertinti reikalavimų turinį. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą aiškinęs, kad nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010). Šiuo atveju nekvestionuotina, kad pareiškėjo reikalavimas abiejuose pareiškimuose yra tapatus, kadangi pareiškėjas siekia to paties tikslo – kad jam būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla.
  10. Sprendžiant dėl ieškinio pagrindo tapatumo nurodytina, kad ieškinio pagrindą sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Dėl to naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku išnagrinėtoje byloje.
  11. Iš byloje esančių duomenų ir atskirajame skunde nurodomų aplinkybių galima spręsti, kad faktinės aplinkybės po pirmojo pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pasikeitė: pareiškėjas nutraukė santuoką, įsidarbino dviejose darbovietėse, buvo nuginčytas nesąžiningas sandoris dėl pareiškėjo turto perleidimo.
  12. Taigi, nors pagal byloje pateiktus duomenis galima daryti išvadą, kad pareiškėjo nemokumą sukėlusios priežastys yra tapačios (paskolų sudarymas, nekilnojamojo turto įgijimas ir jo pardavimas dėl pasikeitusios ekonominės situacijos mažesnėmis nei pirkimo kainomis), pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai kreditoriams yra pakitę, be to, atsirado dar vienas naujas kreditorius – buvusi sutuoktinė, buvo nuginčytas sandoris, dėl kurio sudarymo ankstesnis pareiškimas buvo netenkintas keliant klausimą dėl pareiškėjo nesąžiningumo. Todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad faktinės aplinkybės nėra pasikeitusios. Ir nors byloje nėra pateikti visi pareiškėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, tai teismui neužkerta kelio taikyti pareiškimo trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str. 2 d.), o vėliau, nepasitvirtinus deklaruojamoms aplinkybėms ir nesant pagrindų iškelti fizinio asmens bankroto bylą, atsisakyti ją iškelti, tačiau nesudaro pagrindo laikyti pareiškimą tapačiu ir jį atsisakyti priimti.
  13. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, išsamiai nevertino, ar pareiškėjas pakartotinį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo grindžia naujomis (papildomomis) aplinkybėmis, dėl kurių nebuvo pasisakyta ir kurios dar nebuvo įvertintos nagrinėjant ankstesnį jo pareiškimą. Tuo pagrindu skundžiama nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo, kadangi šis klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

7Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

8Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo R. K. pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą iškėlimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

9Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai