Byla 3K-3-494/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Gražinos Davidonienės ir Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Ampolis“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Šakių agroservisas“ (naujas pavadinimas – UAB „Mediresta“) ieškinį atsakovui UAB „Ampolis“ dėl vienašališkai pasirašyto darbų priėmimo–perdavimo akto pripažinimo iš dalies negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas klausimas dėl dviejose civilinėse bylose pareikštų ieškinių tapatumo.

5Ieškovas prašė pripažinti negaliojančia UAB „Ampolis“ vienašališkai pasirašyto 2007 m. rugsėjo 17 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto dalį dėl 19 082,13 Lt. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 2 d. šalys sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. 07/39 dėl ieškovui priklausančio medienos cecho, esančio Šakių rajone, Sintautų mieste, grindų renovacijos darbų, įrengiant grindų dangą „Latexfalt“. Už tris darbų etapus ieškovas su atsakovu atsiskaitė, tuo tarpu ketvirtojo etapo darbai buvo atlikti netinkamai, ieškovas dėl to pareiškė atsakovui net tris pretenzijas, tačiau atsakovas defektų nepašalino. Kadangi dalis dangos už 19 082,13 Lt buvo netinkamos kokybės, ieškovas nepasirašė darbų priėmimo–perdavimo akto ir atsisakė už tą dalį mokėti.

6Civilinėje byloje Nr. 2-20-634/2009, kuri yra sustabdyta Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos, nagrinėjančios ją apeliacine tvarka, 2009 m. birželio 8 d. nutartimi, ieškovas UAB „Ampolis“ yra pareiškęs ieškinį atsakovui UAB „Šakių agroservisas“ dėl 19 082,13 Lt atlyginimo priteisimo už darbus, atliktus pagal 2007 m. rugpjūčio 2 d. statybos rangos darbų sutartį. Ieškinys grindžiamas ieškovo UAB „Ampolis“ vienašališkai pasirašytu 2007 m. rugsėjo 17 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu. Šakių rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį patenkino, tačiau sprendimas neįsiteisėjo, nes atsakovas UAB „Šakių agroservisas“ padavė apeliacinį skundą.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

8Šakių rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 20 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, nustatęs, kad teisme yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

9Teismas nustatė, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimu yra išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-20-634/2009 pagal ieškovo UAB „Ampolis“ ieškinį atsakovui UAB „Šakių agroservisas“ dėl apmokėjimo už atliktus darbus, sprendimas dar neįsiteisėjęs, civilinė byla išsiųsta į Kauno apygardos teismą su atsakovo UAB „Šakių agroservisas“ apeliaciniu skundu. Toje byloje atsakovas UAB „Šakių agroservisas“ atsikirtimą į ieškinį grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis šioje byloje grindžia ieškinį, t. y. vienašališkai surašyto priėmimo–perdavimo akto neteisėtumu. Nors pirmiau pradėtoje nagrinėti civilinėje byloje UAB „Šakių agroservisas“ nebuvo pareiškęs priešieškinio, tačiau teismas išsprendė jo atsikirtimus dėl vienašališkai sudaryto priėmimo–perdavimo akto teisėtumo, nes šio akto pagrindu UAB „Ampolis“ atsirado teisė į atsiskaitymą už atliktus darbus. Šakių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendime nurodyta, kad ieškovo UAB „Ampolis“ reikalavimai grindžiami tuo, jog atsakovas UAB „Šakių agroservisas“ be pagrindo nepasirašė darbų perdavimo–priėmimo akto ir neatsiskaitė už atliktus darbus, o atsakovas savo atsikirtimų pagrindu nurodo tai, kad darbų perdavimo–priėmimo akto nepasirašė dėl to, jog ieškovo UAB „Ampolis“ atlikti darbai yra netinkamos kokybės, todėl už juos sutinka sumokėti tik tada, kai ieškovas ištaisys darbų trūkumus, tokiu būdu teismo pareiga yra nuspręsti, ar byloje pateiktas darbų perdavimo–priėmimo aktas laikytinas vienašaliu sandoriu, leidžiančiu ieškovui reikšti reikalavimus atsakovui dėl sutarties įvykdymo, ir ar atsakovo atsisakymas pasirašyti šį aktą yra pagrįstas. Iš nurodytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad darbų perdavimo–priėmimo akto teisėtumas buvo pirmiau išnagrinėtos civilinės bylos įrodinėjimo dalykas. Toje byloje teismas konstatavo, kad nebuvo įrodytos aplinkybės dėl rangovo darbo trūkumų, dėl kurių darbo rezultato neįmanoma naudoti pagal paskirtį, o pagal nustatytas faktines aplinkybes darbo rezultatas yra naudojamas, todėl nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu 2007 m. rugsėjo 17 d. vienašalį atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą. Taigi darytina išvada, kad teisme jau yra išnagrinėtas tapatus ginčas. Teismas taip pat nurodė, kad šioje byloje pareikšto ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės buvo išnagrinėtos pirmesnėje civilinėje byloje, naujų aplinkybių ieškovas nenurodė, o tai, kad ieškovas ieškinyje nurodo prašysiantis paskirti ekspertizę, nesuponuoja naujų aplinkybių atsiradimo, bet vertintina kaip naujų įrodinėjimo būdų pasirinkimas. Ieškovas turėjo teisę prašyti paskirti ekspertizę ir pirmiau išnagrinėtoje civilinėje byloje, be to, tokia teise, nors ir ribotai, jis gali pasinaudoti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo atskirąjį skundą, 2010 m. kovo 31 d. nutartimi Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11Teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „Šakių agroservisas“ reiškia savarankišką reikalavimą atsakovui UAB „Ampolis“ dėl vienašališko 2007 m. rugsėjo 17 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto pripažinimo iš dalies negaliojančiu. Savarankiškas reikalavimas atskiroje byloje ir proceso šalies atsikirtimai kitoje byloje pagal teisinę reikšmę nėra tapatūs, tai yra du skirtingi teisės gynimo būdai, kurie proceso šalims sukuria skirtingus teisinius padarinius. Teisėjų kolegija nurodė, kad statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį Nesutikdamas su rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, užsakovas turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, todėl nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Ampolis“ prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštas ieškinys nėra tapatus civilinėje byloje Nr. 2-20-634/2009 UAB „Ampolis“ pareikštam reikalavimui sumokėti 19 082,13 Lt už atliktus darbus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus – ginčo šalis, ginčo dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-203/2000). Šiuo atveju abiejose bylose ginčo šalys yra tos pačios, taip pat sutampa ir ieškinio pagrindas – statybos rangos darbų sutartis Nr. 07/39 ir 2007 m. rugsėjo 17 d. atliktų darbų aktas bei jo pagrindu išrašyta PVM sąskaita–faktūra. Kadangi civilinėje byloje Nr. 2-20-634/2009 ieškovas ieškinį grindė vienašališkai pasirašytu atliktų darbų aktu, tai teismas sprendė šio akto pagrįstumo ir teisėtumo klausimą; šis aktas buvo pripažintas galiojančiu ir jo pagrindu UAB „Ampolis“ iš UAB „Šakių agroservisas“ priteista 19 082,13 Lt už atliktus darbus. Ieškinio dalykas abiejose bylose taip pat sutampa, nes ginčas iš esmės vyksta dėl tos pačios sumos – 19 082,13 Lt (tik vienu atveju reikalaujama priteisti sumokėti šią sumą, o kitu atveju – jos nemokėti), o vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės (civilinėje byloje Nr. 2-20-634/2009 – priteisti apmokėjimą už atliktus darbus, o nagrinėjamoje byloje – pripažinti negaliojančia atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto dalį dėl 19 082,13 Lt sumos), kiek ginčo materialinis teisinis santykis. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs tik reikalavimų lingvistinės formuluotės skirtumą, padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą dėl ieškinių netapatumo.

15Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Mediresta“ prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

16Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka nagrinėjanti civilinę bylą pagal UAB „Mediresta“ ieškinį dėl atlyginimo už atliktus darbus priteisimo, pagrįstai konstatavo, kad dviejose skirtingose bylose pareikšti ieškiniai yra netapatūs ir tai yra pagrindas sustabdyti nurodytą civilinę bylą, kol bus išnagrinėta ši civilinė byla. Išvadą, kad reikalavimas pripažinti negaliojančia darbų priėmimo–perdavimo akto dalį yra netapatus reikalavimui priteisti atlyginimą už atliktus darbus, patvirtina ir civilinėje byloje Nr. 2-20-634/2009 priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai. Kasatorius neteisingai teigia, kad šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ir dėl to priėmė neteisėtą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nėra visų trijų kasacinio teismo suformuluotų sąlygų, nes ieškinio dalykas abiejose bylose yra skirtingas. Savarankiškas reikalavimas atskiroje byloje ir proceso šalies atsikirtimai kitoje byloje pagal teisinę reikšmę nėra tapatūs, nes tai yra du skirtingi teisių gynimo būdai. Užsakovas, nesutikdamas su rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė šį aktą pasirašyti. Kadangi toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, tai jis galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Dėl ieškinio palikimo nenagrinėto CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (dėl ieškinių tapatumo)

20Lietuvos Respublikos Konstitucija asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, garantuoja teisę kreiptis į teismą, kuriam vieninteliam patikėta pareiga vykdyti teisingumą. Tačiau įgyvendindamas savo teises asmuo privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų reikalavimų (Konstitucijos 28, 30, 109 straipsniai). Asmenų kreipimosi į teismą procesinė tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekso normų. Taigi teismas gali spręsti suinteresuoto asmens klausimą dėl to asmens pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo tik tada, kai šis asmuo įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi į teismą ir kai tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyminė galimybė (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

21Tiek teisės doktrina, tiek kasacinio teismo jurisprudencija vieningai pripažįsta, kad svarbiausi ieškinio turinį sudarantys ieškinio elementai yra ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

22Teismui iškėlus bylą pripažįstama, kad asmuo jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ir jis laikomas praradusiu teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu. Dėl to įstatyme yra nustatyta, kad jeigu teisme jau yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tai teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ši norma taikytina ir tuo atveju, kai ankstesnėje byloje ginčas pirmosios instancijos teisme jau yra baigtas nagrinėti priėmus sprendimą, bet šis dar nėra įsiteisėjęs dėl jo apskundimo apeliacinės instancijos teismui ir dėl to dar iki galo nežinoma tos bylos baigtis. Bylos nutraukimas pagal įstatymą leidžiamas tik ankstesnėje byloje įsiteisėjus teismo sprendimui (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Kita vertus, tam, kad naujai pareikštą ieškinį būtų galima palikti nenagrinėtą, turi būti nustatytas ieškinių tapatumas pirmiau pradėtoje byloje ir naujai pareikštame ieškinyje.

23Įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Tuo atveju, jeigu konstatuojamas tas pats ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas, šalių procesinės padėties pasikeitimas (iš ieškovo į atsakovą ar iš atsakovo į ieškovą) nedaro įtakos bei neeliminuoja ieškinio tapatumo situacijos. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją.

24Nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „Šakių agroservisas“ 2009 m. birželio 1 d. pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Ampolis“, prašydamas teismą pripažinti negaliojančia atsakovo vienašališkai pasirašyto 2007 m. rugsėjo 17 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto dalį dėl 19 082,13 Lt, nes už šią sumą atsakovo atlikti darbai buvo netinkamos kokybės, o į ieškovo pretenzijas dėl to atsakovas nereagavo. Šis ieškinys Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, tačiau ši nutartis Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 31 d. nutartimi, konstatavus, kad nėra pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą, panaikinta ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad naikinama apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, nors apylinkės teismas 2010 m. vasario 2 d. nutartimi rašymo apsirikimą dėl nutarties datos buvo ištaisęs).

25Šakių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimu yra patenkintas ieškovo UAB „Ampolis“ ieškinys atsakovui UAB „Šakių agroservisas“, priteisiant 19 082,13 Lt skolos pagal šalių statybos rangos sutartį. Šis sprendimas apskųstas apeliacine tvarka, tačiau Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartimi bylos nagrinėjimas sustabdytas iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas šiuo metu kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad pirmiau pradėtoje nagrinėti byloje ieškovo reikalavimai grindžiami tuo, jog atsakovas be pagrindo nepasirašė darbų perdavimo–priėmimo akto ir neatsiskaitė už atliktus darbus, o atsakovas savo atsikirtimų pagrindu nurodė tai, kad darbų perdavimo–priėmimo akto nepasirašė dėl to, jog ieškovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės. Teismo sprendime nurodyta, kad teismas atsakovo pateiktus įrodymus pripažino nepakankamais, jog būtų galima konstatuoti, kad atsakovas pagrįstai atsisakė priimti atliktus darbus. Teismas nurodė, kad pagrindo pripažinti negaliojančiu 2007 m. rugsėjo 17 d. vienašalį atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą nėra.

26Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartų aplinkybių ir išaiškinimų kontekste nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „Mediresta“ (buvusi UAB „Šakių agroservisas“) reiškia tapatų reikalavimą, nes ginčijamo darbų priėmimo–perdavimo akto pagrįstumas bei teisėtumas, kaip ir abiejose bylose nurodomas tapatus reikalavimo pagrindas (faktinės aplinkybės), yra kitoje nagrinėjamoje byloje teisminio nagrinėjimo dalykas. Aplinkybės, kad kitoje nagrinėjamoje byloje ieškovas nebuvo pareiškęs priešieškinio ir savo nesutikimą su ieškiniu išreiškė atsikirtimų į ieškinį forma, bei šalių procesinės padėties pasikeitimas nagrinėjamu atveju neeliminuoja ieškinių abiejose bylose tapatumo situacijos. Tokia išvada iš esmės pratęsia bei remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika sprendžiant ieškinių tapatumo klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. J. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-203/2000; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. Š. v. techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-486/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB DnB NORD v. M. P., bylos Nr. 3K-3-357/2009; 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. P. v. J. E. A., bylos Nr. 3K-3-290/2010; kt.).

27Nustačiusi, kad kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ieškovas yra pareiškęs tapatų ieškinį kitoje byloje nagrinėjamam ir apeliacinės instancijos teismo žinioje esančiam išnagrinėtam ieškiniui, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, todėl šio teismo nutartis naikintina, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

29Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. nutartį.

30Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas klausimas dėl dviejose civilinėse bylose pareikštų... 5. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančia UAB „Ampolis“ vienašališkai... 6. Civilinėje byloje Nr. 2-20-634/2009, kuri yra sustabdyta Kauno apygardos... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 8. Šakių rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 20 d. nutartimi ieškinį... 9. Teismas nustatė, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d.... 10. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. Teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „Šakių... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Ampolis“ prašo Kauno apygardos teismo... 14. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Mediresta“ prašo Kauno... 16. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka nagrinėjanti... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Dėl ieškinio palikimo nenagrinėto CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto... 20. Lietuvos Respublikos Konstitucija asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar... 21. Tiek teisės doktrina, tiek kasacinio teismo jurisprudencija vieningai... 22. Teismui iškėlus bylą pripažįstama, kad asmuo jau įgyvendino savo teisę... 23. Įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais):... 24. Nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „Šakių agroservisas“ 2009 m.... 25. Šakių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimu yra patenkintas... 26. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartų aplinkybių ir... 27. Nustačiusi, kad kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ieškovas yra... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.... 30. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...