Byla 2-5242-826/2013
Dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant J. R., dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui S. Č., atsakovo atstovei V. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu,

Nustatė

2ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo 2011-04-21 raštą Nr. dnk1105022 „Dėl kredito sutarties nutraukimo“ ir 2011-05-31 raštą Nr. dnk1106714 „Dėl kredito sutarties nutraukimo“, kuriais buvo nutraukta 2008-06-25 kredito sutartis Nr. RFLIE400804544 (b.l. 3-7, 125-128). Nurodė, kad 2008-06-25 šalys sudarė kredito sutartį, pagal kurią bankas iki 2048-06-25 suteikė 387600 Lt kreditą būsto kreditui refinansuoti ir būsto apdailos darbams bei vartojimo kreditui refinansuoti. Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti įkeitė bankui butą, adresu ( - ), Klaipėda. Netekus darbo, su banku sudarė 2009-11-02 susitarimą Nr. RFLIE400804544-P-1, kuriuo kredito suma litais buvo konvertuota į 111601,52 EUR sumą ir padidinta palūkanų marža nuo 1,25 iki 2,5 procentų. Bankas pasinaudodamas sunkia finansine padėtimi, dvigubai padidino palūkanų maržą, tokiu būdu apsunkindamas ir taip sunkią finansinę padėtį. 2010-06-01 susitarimu Nr. RFLIE400804544-P-2 kredito suma padidinta iki 113157,09 EUR, t. y. padidinta 1767,67 EUR nesumokėtomis palūkanomis ir netesybomis bei 22,85 EUR suma už turto draudimą), atidėtas kredito grąžinimo terminas iki 2010-10-31 ir atidėtas 1,5 procento palūkanų maržos dalies mokėjimo terminas iki 2010-10-31. 2010-11-26 susitarimu Nr. RFLIE400804544-P-3 kredito grąžinimo terminas buvo atidėtas iki 2011-04-30. 2011-04-21 raštu Nr. dnk1105022 „Dėl kredito sutarties nutraukimo“ atsakovas informavo, kad nesumokėjus 975,44 EUR skolos, iš jų 942,36 EUR palūkanų ir 33,08 EUR delspinigių, kredito sutartis bus nutraukta nuo 2011-05-23 be atskiro įspejimo. 2011-05-31 raštu Nr. dnk 1106714 „Dėl kredito sutarties nutraukimo“ atsakovė pranešė, kad kredito sutartis nutraukta. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-22 nutartimi Nr. 2-1711-144/2012 nutarė išieškoti atsakovo naudai 113878,47 EUR negražinto kredito, 5002,32 EUR palūkanų, 23660,62 EUR delspinigių, 137,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, 9,2 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo negražintos skolos sumos. Už skolą nutarta parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą - butą, esantį ( - ), Klaipėdoje, unikalus numeris ( - ). Sudaryta sutartis yra vartojimo, todėl turi būti ginami silpnesiosios šalies, t. y. ieškovo, interesai. Sutarties nutraukimo dienai skola buvo tik 975,00 EUR lyginant su visa kredito suma 113157,09 EUR. Nuo 2010-09-01 iki 2011-03-31 paskolos dengimui buvo pervesta 4050,00 Lt, t. y. vidutiniškai po 580,00 Lt kas mėnesį. Nuo 2009-06-29 iki 2010-09-22 buvo bedarbis, o vėliau pradėjo dirbti UAB „Persolita“, tačiau nebuvo mokamas darbo užmokestis. Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi.

3Ieškovo atstovas advokatas S. Č. teismo posėdžio metu patikslino, kad Sutarties nutraukimo momentu nebuvo mokama tinkamai, bet buvo mokama pagal galimybes. Bankas nutraukė 2011-04-21 sutartį tik dėl to, jog ieškovo skolinių įsipareigojimų skola buvo 975,00 EUR kai pagal kredito sutartį bendra skola buvo apie 113000,00 EUR. Kreditas buvo ilgalaikis, pagal galimybes ieškovas vykdė sutartį. Nutraukiant sutartį buvo pažeistos ieškovo, kaip vartotojo, teisės. Ieškovas tapo bedarbiu, negalėjo tinkamai vykdyti įsipareigojimo, tačiau jis vykdė pagal turimas galimybes. Jo nemokėjimas galėjo būti pateisinamas, nes nesant susitarimo su banku, būtų dengiami delspinigiai, kurie nepagrįstai dideli. Ieškovas į banką dėl delspinigių sumažinimo raštu nesikreipė, tačiau ne kartą kalbėjo su vadybininke, tai iš jo paaiškinimų. Ieškovas nusprendė nemokėti jokių įmokų bankui, toks jo pasirinktas gynybos būdas. Ieškovas tvirtina, kad šiuo metu jis dirba Skandinavijos valstybėje, darbas ne nuolatinio pobūdžio, pajamos leidžia pragyventi ir mokėti kreditą. Įrodymų nepateikė. Sakė pabandys gauti, bet jam tų dokumentų nedavė, jis įtaria, kad įdarbintas nelegaliai. Sako, kad įsipareigojimus vykdyti gali.

4Atsakovas atsiliepimu į ieškinį ir teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 79-82). Nurodė, kad pasirašytoje kredito sutartyje buvo numatyta atsakovo teisė vienašališkai nutraukti sutartį, esant esminiam sutarties pažeidimui. Kredito sutartis buvo sudaryta 2008-06-25, tačiau ieškovas, netrukus pradėjo nebevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, nebegrąžino kredito, nebemokėjo palūkanų, delspinigių. Bankas ėmėsi veiksmų ir siekė sudaryti visas sąlygas ieškovui vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Tai patvirtina 2010-06-01 pasirašytas susitarimas Nr. 2 2010-06-01, 2010-11-26 pasirašytas susitarimas Nr. 3. Sutarties nutraukimo dienai dar nebuvo pasibaigęs laikotarpis dėl kredito grąžinimo dalimis atidėjimo. Ieškovas jau tada nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimų. 2011-03-03, 2011-03-18 buvo išsiųsti pranešimai sumokėti skolą. 2011-04-21 atsakovas, vadovaudamasis kredito sutarties nuostatomis, išsiuntė raštą, nustatė 30 dienų terminą įsiskolinimas padengti ir nurodė, jei tai nebus įvykdyta, atsakovas nutrauks kredito sutartį. Ieškovas ir bylos nagrinėjimo metu nepateikė duomenų apie savo finansinę padėtį, nėra galimybės spręsti apie jo sugebėjimą vykdyti kreditorinius įsipareigojimus.

5Ieškinys netenkintinas.

6Remiantis rašytiniais byloje esančias duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2008-06-25 šalys sudarė kredito sutartį, pagal kurią atsakovas iki 2048-06-25 atsakovui suteikė 387600 Lt kreditą būsto kreditui refinansuoti ir būsto apdailos darbams bei vartojimo kreditui refinansuoti (b.l. 10-28). Kredito sutartis, dėl kurios vykdymo tarp šalių yra kilęs ginčas, kvalifikuojama vartojimo sutartimi. Šios sutarties sudarymo aplinkybių šalys neginčija. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis).

7Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo 2011-04-21 raštą Nr. dnk1105022 „Dėl kredito sutarties nutraukimo“ ir 2011-05-31 raštą Nr. dnk1106714 „Dėl kredito sutarties nutraukimo“, kuriais buvo nutraukta 2008-06-25 kredito sutartis Nr. RFLIE400804544, motyvuodamas tuo, kad bankas neturėjo teisės vienašališkai nutraukti sutarties, nes pradelstų įsipareigojimų suma palyginus su visa kredito suma buvo nedidelė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog kreditavimo sutartyje įtvirtintos sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl nurodytos sutarties sąlygos pripažįstamos negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB DnB NORD banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-272/2011). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl papildomos vartotojams taikomos apsaugos, yra pažymėjęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. <...> Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-58/2012).

8CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia teisę sutarties šalims nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. net ir tada, kai CK prasme pažeidimas nėra esminis, arba šalys gali susitarti, kokius sutarties pažeidimus laikys esminiais, teikiančiais teisėtą pagrindą jos nutraukimui. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis). Dėl to, esant šalių sutartiniams santykiams, turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. UAB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010). Kai sutartis pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Sutartis gali būti laikoma nutraukta tik tuomet, jei tai padaryta teisėtai. Jei sutarties nutraukimas neteisėtas, sutartis negali būti laikoma nutraukta, o asmuo atsisakęs ją vykdyti dėl neteisėto tariamo nutraukimo – laikytinas pats pažeidęs sutartį. Sutartį šalys gali nutraukti tarpusavio sutarimu, t. y. dvišaliu sandoriu (CK 6.125 straipsnis), arba vienašališkai įstatyme nustatytais pagrindais. Nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. Pareiškimas apie sutarties nutraukimą pagal teisinį turinį yra vienašalis sandoris, todėl jis gali būti veiksmingas nutraukiant sutartį (dvišalį sandorį) tik tada, kai atliktas laikantis tam nustatytos tvarkos. Bendruosius pagrindus nutraukti sutartį reglamentuoja CK 6.217 straipsnis, o tvarką – CK 6.218 straipsnis. Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu.

9Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, visų pirma vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimą. Trečia, sprendžiant ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas likti sutartinuose santykiuose yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB R. B. v. Nordea Bank Finland PLC 9AB, bylos Nr. 3K-7-297/2012).

10Šiuo atveju nustatyta, kad nors Sutartis tarp šalių sudaryta tik 2008-06-25, tačiau jau 2009-11-02 ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl sunkios finansinės padėties ir buvo tarp šalių sudarytas susitarimas Nr. RFLIE400804544-P-1, kuriuo kredito suma litais buvo konvertuota į 111601,52 EUR sumą ir padidinta palūkanų marža nuo 1,25 iki 2,5 procentų (b.l. 29-30). 2010-06-01 susitarimu Nr. RFLIE400804544-P-2 kredito suma padidinta iki 113157,09 EUR, t. y. padidinta 1767,67 EUR nesumokėtomis palūkanomis ir netesybomis bei 22,85 EUR suma už turto draudimą, atidėtas kredito grąžinimo terminas iki 2010-10-31 ir atidėtas 1,5 procento palūkanų maržos dalies mokėjimo terminas iki 2010-10-31 (b.l. 31-32). 2010-11-26 susitarimu Nr. RFLIE400804544-P-3 kredito grąžinimo terminas buvo atidėtas iki 2011-04-30 (b.l. 33-34). Šie rašytiniai susitarimai leidžia teigti, kad bankas atsižvelgęs į ieškovo sunkią finansinę padėtį bendradarbiavo ir sudarė galimybes ieškovui tinkamai vykdyti prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus. Tačiau ieškovui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, 2011-03-03, 2011-03-08 raštais atsakovas įspėjo atsakovą dėl kreditorinių įsiapreigojimų nevykdymo (b.l. 108-109, 121-122). Bankas 2011-04-21 raštu Nr. dnk1105022 „Dėl kredito sutarties nutraukimo“informavo ieškovą, kad nesumokėjus 975,44 EUR skolos, iš jų 942,36 EUR palūkanų ir 33,08 EUR delspinigių, kredito sutartis bus nutraukta nuo 2011-05-23 be atskiro įspėjimo (b.l. 35). Šiuo įspėjimu buvo nustatytas terminas iki 2011-05-23 įvykdyti skolinius įsiapreigojimus. Tačiau ieškovui nereaguojant į raginimus, atsakovas 2011-05-31 raštu Nr. dnk 1106714 „Dėl kredito sutarties nutraukimo“pranešė, kad kredito sutartis nutraukta (b.l. 36). Iš to, kas išdėstyta matyti, kad atsakovas ne iš karto pasinaudojo kredito sutarties 10.1.1.1 punkte įtvirtinta sutarties nutraukimą reglamentuojančiomis sąlygomis ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, nes tęsė sutartinius santykius, bendradarbiavo su ieškovu kelis kartus sudarydams susitarimus dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo restruktūrizuojant kredito sutartį, kelis kartus kreipėsi su pretenzijomis į ieškovą dėl netinkamo sutarties vykdymo ir tik tada nutraukė sutartį.

11Ieškovas nurodė, kad Kredito sutartis tarp šalių buvo sudaryta iki 2048-06-25 ir 2011-05-31 ieškovo kredito likutis buvo 115610,02 EUR, o įsiskolinimą bankui pagal kredito sutartį sudarė 975,44 EUR. Tačiau iš šio asmens pateiktų duomenų apie jo gaunamas pajamas už laikotarpius nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31, nuo 2009-07-06 iki 2010-01-05, nuo 2010-01-01 iki 2013-03-08 matyti, kad jis buvo nepajėgus vykdyti savo prisiimtų kreditorinių įsipareigojimų (b.l. 40-46). Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas advokatas S. Č. nurodė, kad jo atstovaujamasis šiuo metu dirba Skandinavijos valstybėje, yra pajėgus mokėti kreditą, tačiau rašytinių duomenų, kurie pagrįstų nurodytas aplinkybes teismui nepateikė nors teismas buvo pasiūlęs ieškovui tokius įrodymus pateikti. Ieškovas savo vardu regitruotų transporto priemonių neturi (b.l. 62). Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad ieškovo šiuo metu gaunamos pajamos yra nepakankamos tam, kad jis galėtų tinkamai vykdyti su atsakovu pasirašytą kredito sutartį (su vėlesniais pakeitimais), todėl tenkinus ieškovo ieškinį, atsakovas negautų iš sutarties ko tikėjosi, ieškovo finansinė padėtis nuo pat sutarties nutraukimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos neleidžia tinkamai vykdyti pasirašytos sutarties (CK 6.217 str. 2 d. 1 p.).

12Atsižvelgiant į kredito sutarties trukmę, suteikto kredito dydį, įsiskolinimų dydį ir pradelstų mokėjimų trukmę, laikytina, kad atsakovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties. Bankas suteikdamas kreditus turi valdyti suteiktų kreditų riziką, vykdyti savo įsipareigojimus kitiems asmenims, užsitikrinti nuolatinį piniginių srautų sugrįžimą, todėl yra svarbu, kad būtų laikomasi kredito sutartyse numatyto mokėjimų grafiko. Netinkamas tolimesnis sutarties vykdymas ir ieškovo atsisakymas bendradarbiauti su banku po 2011-05-31 atsakovo rašto dėl sutarties nutraukimo siuntimo ieškovui, davė pagrindą atsakovui nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, laikytina, kad atsakovas vienašališkai nutraukdamas kredito sutartį nepažeidė tiek pačios kredito sutarties, tiek įstatymo nuostatų dėl vienašališko sutarties nutraukimo, todėl pagrindo tenkinti ieškovo prašymo nėra įstatyminio ir faktinio pagrindo.

13Pažymėtina, kad 2012-04-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr.2-1711-144/2011, kuria buvo nuspręsta iš ieškovo atsakovo naudai priteisti pagal sutartį 113878,47 EUR skolą, 5002,32 EUR palūkanų, 23660,62 EUR delspinigių, 137,00 Lt sumokėtą žyminį mokestį, 9,2 proc. sutartines palūkanas ir parduoti įkeistą daiktą ieškovas neginčijo ir į apeliacinės instancijos teismą nesikreipė, nors tokią teisę turėjo. Nepagrįstas ieškovo atstovo argumentas dėl to, kad ieškovas negalėjo ginčyti sutarties nutraukimo ir hipotekos teisėjų priimtų nutarčių kai hipotekos kreditorius kreipėsi dėl priverstinio sutarties nutraukimo. Pagal formuojamą kasacininio teismo praktiką, hipotekos teisėjas, nagrinėdamas kreditorius pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, prieš terminą nutraukus kreditavimo sutartį, kvalifikuotiną kaip vartojimo, hipotekos teisėjas turėjo ex officio patikrinti, ar priešlaikinį sutarties nutraukimą reglamentuojančios sutarties nuostatos yra sąžiningos, ir ar kreditorius laikėsi sutartyje ar įstatyme nustatytos priešlaikinio sutarties nutraukimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-7-272/2011).

14Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

15CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo ieškinys yra netenkintinas, atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.

16Valstybė šioje byloje patyrė 6,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgus į tai, kad pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį valstybės patirtos išlaidos yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma.

17Atmetus ieškovo ieškinį, panaikinti 2013-04-15 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (b.l. 69-70) (CPK 150 str.).

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268 str.,

Nutarė

19ieškovo E. B. ieškinį atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu atmesti.

20Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2013-04-15 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - išieškojimo sustabdymą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1711-144/2012.

21Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis,... 2. ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais nuo... 3. Ieškovo atstovas advokatas S. Č. teismo posėdžio metu patikslino, kad... 4. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį ir teismo posėdžio metu prašė ieškinį... 5. Ieškinys netenkintinas.... 6. Remiantis rašytiniais byloje esančias duomenimis, šalių paaiškinimais... 7. Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento atsakovo... 8. CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia teisę sutarties šalims nutraukti... 9. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita... 10. Šiuo atveju nustatyta, kad nors Sutartis tarp šalių sudaryta tik 2008-06-25,... 11. Ieškovas nurodė, kad Kredito sutartis tarp šalių buvo sudaryta iki... 12. Atsižvelgiant į kredito sutarties trukmę, suteikto kredito dydį,... 13. Pažymėtina, kad 2012-04-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties... 14. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 15. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 16. Valstybė šioje byloje patyrė 6,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 17. Atmetus ieškovo ieškinį, panaikinti 2013-04-15 nutartimi taikytas... 18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268... 19. ieškovo E. B. ieškinį atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui dėl... 20. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2013-04-15 nutartimi taikytas laikinąsias... 21. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos...