Byla 2S-987-567/2013
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB „SNORO LIZINGAS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. L2-1356-723/2013 pagal kreditoriaus UAB „SNORO LIZINGAS“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei A. Ž. dėl skolos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Bylos esmė

4Kreditorius UAB „SNORO LIZINGAS“ kreipėsi į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą priteisti iš skolininkės A. Ž. 1559,58 Lt skolos, 356,44 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 14 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad netinkamai įvykdyta 2010-12-14 Paskolos sutartis Nr. ( - ).

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-03-22 nutartimi nutarė kreditoriaus UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą skolininkei A. Ž. dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakyti priimti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos CPK 435 str. 2 d. numato, kad teismas atsisako priimti pareiškimą, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas. Atsižvelgiant į teismo įsakymo instituto specifiką (teismo įsakymą teismas priima nevertindamas jo pagrįstumo), aiškiai nepagrįstu pareiškimu laikytinas toks, kurio patenkinimas reikštų teisės aktais įtvirtinto reguliavimo pažeidimą, nepagrįstą nesilaikymą vyraujančios teismų praktikos, kuri pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teismams yra privaloma, pareiškimo reikalavimų prieštaravimą teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimą. Kreditorius prašo priteisti iš skolininkės 356,44 Lt delspinigius (t.y. 0,5 % pagal sutartį Nr. ( - )), skaičiuojamas nuo 2012-09-12 iki 2013-03-13. CK 6.73 straipsnio 2 dalis numato, kad jei netesybos yra aiškiai per didelės ar prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-10-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 yra konstatavęs, kad remdamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi nuostatomis teismas turi kontroliuoti netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2006 nurodyta, kad netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus. Teismas konstatavo, jog įvertinus tai, kad skolininkas yra vartotojas ir delspinigių norma (0,5 procentai) viršija 180 procentų per metus, prašomi priteisti delspinigiai vertintini kaip neprotingai dideli. LR CK 6.156 str. 4 d. nurodyta, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Nuo 2011-04-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymas nustato, kad didžiausios netesybos taikomos vartojimo kredito gavėjui pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Minėto įstatymo 21 str. 1 d. reikalaujama, jog bendra vartojimo kredito kaina būtų protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Teismas padarė išvadą, kad prašomi priteisti delspinigiai prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, t. y. 0,5 % dydžio delspinigiai, kreditorius privalo juos įrodyti (CK 6.261 str.), kreiptis į teismą ginčo teisena arba dokumentinio proceso tvarka, nes prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami (CPK 433 str. 3 d.). Teismas nurodė, jog kreditoriaus reikalavimai priimant teismo įsakymą negali būti visiškai patenkinti, o nagrinėjant bylas šia teisena nėra galimybės iš dalies tenkinti kreditoriaus reikalavimų, todėl pareiškimą atsisakytina priimti, laikant, jog dalis kreditoriaus pareikštų reikalavimų yra aiškiai nepagrįsti (LR CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d.) (CPK 435 str. 2 d.).

7III. Atskirojo skundo argumentai

8Kreditorius UAB „SNORO LIZINGAS“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-03-22 nutartį civilinėje byloje ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad LR CPK XXIII skyriaus normos, reglamentuojančios bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, nenumato, jog teismas tokiose bylose turėtų pareigą tikrinti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. LR CPK 435 str. 3 d. aiškiai įtvirtina, kad spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Teismas vertino tik delspinigių normos dydį, o ne prašomą priteisti delspinigių sumą. Atsižvelgiant į negrąžinto kredito dalį, delspinigių suma negali būti laikoma nepagrįstai didelė. Teismas apriboja kreditoriaus teisę kreiptis į teismą, nes su klientais sudarytose vartojimo kredito sutartyse numatytas delspinigių dydis 0,5 proc. Sutarčių laisvės principas leidžia laisva valia susitarti dėl sutarties sąlygų, taip pat nedraudžia sutartyje numatyti ir priteistinų delspinigių dydžio. Kreditoriaus 2013-03-13 pareiškimą negalima laikyti neturinčio pagrindo, nes pareiškime nurodyta, jog kreditoriaus reikalavimas kildinamas iš sutarties tarp skolininko ir kreditoriaus (LR CPK 435 str. 2 d., 337 str.).

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Nagrinėjamu atveju kreditorius UAB „SNORO LIZINGAS“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas priteisti iš skolininkės A. Ž. 1559,58 Lt skolos, 356,44 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 14 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad netinkamai įvykdyta 2010-12-14 Paskolos sutartis Nr. ( - ). Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui suteiktos paskolos pagal Paskolos sutartį Nr. ( - )delspinigių skaičiavimo lentelę (b.l. 12), bei Paskolos sutartį Nr. ( - ), kurioje išdėstytos paskolos suteikimo sąlygos, tarp kurių delspinigių norma - 0,5 proc. (b.l. 13).

11LR CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 str. 1 d. nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 str. 3 d.). Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 str. 3 d.). Teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tik tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d.). Šis pagrindas taikytinas, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo galima padaryti išvadą, jog reikalavimas materialiosios teisės normos kontekste vienareikšmiškai laikytinas nepagrįstu. Atsižvelgiant į bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus, teismas konstatuoja, kad kreditoriaus reikalaujamas priteisti delspinigių dydis, jeigu jis atitinka sutarties sąlygas, sprendžiant klausimą dėl teismo įsakymo priėmimo, negalėjo būti vertinamas.

12Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, jog kreditoriaus 2013-03-13 pareiškimo negalima laikyti neturinčio pagrindo, kadangi pareiškime nurodyta, jog kreditoriaus reikalavimas kildinamas iš tarp skolininko ir kreditorius sudarytos Paskolos sutarties Nr. ( - ).

13Teismas konstatuoja, jog, atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 str. 2 d. 4 p.), pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ir įvertinti aplinkybę, ar pareiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas.

14Teismas kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo argumentą, jog kreditoriaus prašomi priteisti delspinigiai vertintini kaip neprotingai dideli. Šis klausimas galėtų būti spendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkui pareiškus prieštaravimus ir teismui toliau bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka (CPK 439 str.).

15Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo priėmimo klausimą pagal kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2011-04-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki 2011 m. balandžio 1 d. (nagrinėjamu atveju Paskolos sutartis Nr. ( - ) buvo sudaryta 2010-12-14).

16Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kaip aiškiai nepagrįstą, dėl per didelio delspinigių dydžio šioje proceso stadijoje nebuvo teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą su tokiais reikalavimais įstatyme nustatyta tvarka (šiuo atveju – supaprastinto proceso tvarka) yra vienas iš teisėtų jo pažeistų teisių gynybos būdų skolininkui laiku negrąžinant skolą. Be to, gavęs teismo įsakymą, skolininkas turi teisę CPK nustatyta tvarka pareikšti prieštaravimus ir tokių būdu gintis nuo kreditoriaus pareikštų reikalavimų priteisti ne tik skolą, bet ir delspinigius (CPK 439 straipsnis).

17Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimą (CPK 435 str.) ir tai sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui kitam teisėjui nagrinėti iš naujo, kadangi pagal CPK nuostatas tik pirmosios instancijos teismas sprendžia pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą. Teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui (LR CPK 7 str., 8 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 320 str., 334 str., 338 str., 431 str., 433 str. 435 str. 2 d.).

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos LR CPK 337 str. 1 d. 3 p., teismas

Nutarė

19Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartį ir kreditoriaus UAB „SNORO LIZINGAS“ pareiškimo dėl skolos priteisimo iš skolininkės A. Ž. priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai