Byla e2-675-157/2016
Dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Euroconstruction group“ bankrotas pripažintas tyčiniu bankroto byloje Nr. eB2-1184-413/2015 pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Euroconstruction group“ bankroto administratoriaus prašymą, suinteresuoti asmenys A. B. ir V. B., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Euroconstruction group“ bankrotas pripažintas tyčiniu bankroto byloje Nr. eB2-1184-413/2015 pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Euroconstruction group“ bankroto administratoriaus prašymą, suinteresuoti asmenys A. B. ir V. B., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 5 d. nutartimi, patenkinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV) pareiškimą, teismui pateiktą 2014 m. spalio 27 d., UAB „Euroconstruction group“ (toliau – Įmonė, Bendrovė) iškėlė bankroto byla, administratoriumi paskyrė I. S.; teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuriame antrąja eile tenkintinų kreditorių sąraše patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) – 12 915,71 Eur, VSDFV Kauno skyriaus – 25 517,52 Eur dydžio reikalavimai bei trečiąja eile tenkintinų kreditorių UAB „Kauno švara“ – 151,26 Eur, UAB „Interparts LT“ – 674,96 Eur dydžio reikalavimai. Šis sąrašas vėliau buvo tikslinamas. Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti (civilinė byla Nr. eB2-559-413/2016).

5Bankroto administratorė 2015 m. balandžio 28 d. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti UAB „Euroconstruction group“ bankrotą tyčiniu. Nurodė kad nuo įmonės įregistravimo iki 2012 m. lapkričio 16 d. įmonės vadovu buvo V. B., o nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki bankroto bylos iškėlimo – A. B.. Įmonės akcijos nuo 2008 m. sausio 22 d. iki 2010 m. liepos 7 d. priklausė V. B., nuo 2010 m. liepos 7 d. iki 2012 m. lapkričio 20 d. – D. B., o nuo 2012 m. lapkričio 20 d. – A. B..

6Bankroto administratorė reikalavimą grindė Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktų pagrindu ir nurodė, kad teismas, iškėlęs bankroto bylą, įmonės direktorių A. B. buvo įpareigojęs ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tačiau nei turtas, nei įmonės dokumentai iki šiol nebuvo perduoti. Dėl to nėra galimybių nustatyti įmonės veiklos, jos turto ir sandorių, kuriais buvo išeikvotos bendrovės lėšos ir turtas. Nurodė, kad pagal paskutinio įmonės VĮ Registrų centrui pateikto balanso, sudaryto už 2012 m., duomenis nustatyta, jog jau 2012 m. įmonės įsipareigojimai viršijo pusę jos balanse apskaityto turto. Įmonė neturėjo nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, iš kurių būtų galima patenkinti kreditorių reikalavimus, įmonėje ilgą laiką nebuvo dirbančių asmenų (darbuotojų); kad pagal VĮ „Regitra“ duomenis įmonė turėjo 6 transporto priemones, kurios buvo išregistruotas iki 2012 m. lapkričio mėn. 16 d., t. y. įmonei vadovaujant V. B., tačiau neaišku, ar už šį turtą buvo gautos pajamos, kokio dydžio, kaip panaudotos; kad Kauno apskrities VMI 2010 m. lapkričio 15 d. patikrinimo aktas Nr. AU16-59, kuriame konstatuota, kad įmonei vadovaujant V. B., buvo įsigytas butas, esantis ( - ) (unikalus Nr. ( - )), faktiškai tam neturint jokių lėšų, prisiimti tokio dydžio įsipareigojimai, kurių pagal savo pajamas įmonė nebuvo pajėgi įvykdyti. Minėtas turtas administratorės žiniomis buvo parduotas. Nurodė, kad nustatytos aplinkybės patvirtina faktą, kad ne tik A. B., bet ir ankstesni vadovai netinkamai vykdė savo pareigas.

7Bankroto administratorė teigė, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog jau ilgą laiką bendrovė buvo valdoma netinkamai, sąmoningai siekiant bloginti jos finansinę padėtį, o norint išvengti prisiimtų finansinių įsipareigojimų įvykdymo, visas įmonės registruotas turtas buvo išparduotas arba nuslėptas, slepiamas iki šiol; jog įmonės direktorius ir akcininkas A. B., nemokėdamas privalomųjų mokesčių, neatsiskaitydamas su kreditoriais ir nevystydamas veiklos, nors žinodamas, kad finansiniai įsipareigojimai nuolat didėja, sąmoningai didino įmonės įsiskolinimus, taip sąmoningai blogindamas įmonės finansinę padėtį, todėl yra pagrindas, vadovaujantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktai įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi patenkino bankroto administratorės prašymą – pripažino BUAB „Euroconstruction group“ bankrotą tyčiniu.

10Teismas nustatė, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centrui paskutinį kartą pateikti tik už 2012 m.; kad pagal šio balanso duomenis 2012 m. įmonės turtas sudarė 443 798 Lt / 128 432,78 Eur, ilgalaikis turtas – 9 566 Lt, trumpalaikis turtas – 434 232 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 341 034 Lt / 98 770,27 Eur, trumpalaikiai įsipareigojimai – 117 210 Lt. Teismas sutiko su pareiškėja, kad jau 2012 m. įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto įmonės turto vertės; kad jau tuo metu įmonė faktiškai atitiko nemokios įmonės būseną; kad vadovas A. B. jau ilgą laiką vengė mokėti nustatytus privalomuosius mokesčius, tokiu būdu didindamas įmonės skolas, ir tai patvirtina byloje patvirtinti VSDFV Kauno skyriaus (12 915,71 Eur) ir VMI prie LR FM (25 517,52 Eur) finansiniai reikalavimai. Be to, į bylą pateiktas Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. baudžiamasis įsakymas, kurio pagrindu A. B. pripažintas kaltu dėl buhalterinės paskaitos dokumentų netinkamo, apgaulingo tvarkymo ir jų neišsaugojimo (t. 2, b. l. 94-100), tik dar kartą patvirtina anksčiau minėtas aplinkybes, kad bendrovė ilgą laiką buvo valdoma netinkamai, o įmonės vadovas savo, kaip įmonės vadovo pareigų tinkamai neatliko (Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

11Be to, byloje esantis Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. lapkričio 15 d. patikrinimo aktas Nr. AU16-59, 2011 m. sausio 28 d. sprendimas dėl patikrinimo akto ir 2011 m. balandžio 29 d. VMI prie LR FM sprendimas dėl pareikšto skundo patvirtina faktą, kad ne tik dabartinis įmonės direktorius netinkamai valdė bendrovę, bet tai darė ir ankstesni įmonės valdymo organai: nustatyti pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pažeidimai, kurių pagrindu įmonei papildomai apskaičiuota 65 205 Lt pridėtinės vertės mokesčio; nustatyta, kad tuo metu, kai įmonės direktoriumi buvo V. B., buvo įsigyta turto (butas ( - ), unikalus Nr. ( - )), ir nors tam faktiškai neturėta jokių piniginių resursų buvo prisiimti tokio dydžio įsipareigojimai, kurių pagal savo pajamas bendrovė nebuvo pajėgi įvykdyti; šis turtas buvo įsigytas ne įmonės veiklai plėtoti, bet asmeninių interesų tenkinimui. Be to, pagal VĮ „Regitra“ bei VĮ Registrų centro duomenimis įmonė turėjo 6 transporto priemones minėtą nekilnojamąjį turtą, tačiau visas turtas buvo išparduotos arba išregistruotas iki 2012 m. lapkričio 16 d., t. y. tuo laiku, kuomet įmonei vadovavo V. B..

12Teismas nustatė, kad iškėlus bankroto bylą buvęs tuometinis vadovas A. B. neįvykdė įstatyminės pareigos perduoti bankroto administratoriui turtą ir dokumentus, juos iš buvusių įmonės vadovų administratorei nepavyko perimti net pasitelkus antstolį, o to nepadarius negalima nustatyti tolimesnes minėto turto ir už jo perleidimą galimai gautų pajamų panaudojimo aplinkybes.

13Teismas, remdamasis aptartų aplinkybių visuma ir vadovaudamasis įstatymu bei teismų praktikos išaiškinimais sprendė, kad buvę BUAB „Euroconstruction group“ valdymo organai veikė tokiu būdu, kad buvo apribotos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą, o jų turtinės teisės pažeistos. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėja bankroto administratorė įrodė savo teiginius, jog yra pagrindas įmonės valdymo organų veiksmus vertinti kaip tyčinį veikimą prieš įmonės ir jos kreditorių interesus ir bankrotą pripažinti tyčiniu (ĮBĮ 2 str. 12 d., 20 str. 2 d. 1, 2, 4, 5 p., 10 str. 7 d. 1 p., CK 2.87 str. 1, 2, 3 d., Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 7, 8, 12 d., Buhalterinės apskaitos įstatymo 4, 21 str., 12 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-686/2015; 2014 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15Suinteresuotas asmuo V. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nesilaikė įrodinėjimo taisyklių reikalavimų visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti visas reikšmingas bylos aplinkybes ir tik tuomet spręsti dėl bylos esmės, nes byloje esantys įrodymai nepatvirtina išvados, kad UAB „Euroconstruction group“ sudarytais sandoriais, kitokia veikla būtų nuosekliai, kryptingai siekiama įmonės nemokumo, kad jai esant faktiškai nemokiai, sąmoningais vadovo / buvusio vadovo, tai yra jo, veiksmais, buvo dar labiau bloginama padėtis – sudaromi finansiškai nepagrįsti (nuostolingi) sandoriai, priimami nesąžiningi veiklai prieštaraujantys sprendimai.
  2. Teismas be pagrindo konstatavo, kad jis, vadovavęs įmonei laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 22 d. iki 2012 m. lapkričio 20 d., netinkamai atliko savo pareigas, pažeidė įstatymą, kad 2012 m. įmonė buvo faktiškai nemoki, nes tik formaliai įvertino finansinių dokumentų turinį, neįvertinęs to, jog dėl laikinai sunkios finansinės padėties nebuvo vykdomi įsipareigojimai kai kuriems kreditoriams.
  3. Teismas, remdamasis Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu, kurio pagrindu A. B., vadovavęs UAB „Euroconstruction Group“ nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki bankroto bylos iškėlimo, pripažintas kaltu dėl buhalterinės paskaitos dokumentų netinkamo, apgaulingo tvarkymo ir jų neišsaugojimo, be pagrindo sprendė, kad šis faktas tik dar kartą patvirtina, jog bendrovė ilgą laiką buvo valdoma netinkamai, o įmonės vadovas tinkamai neatliko savo pareigas, nes šiame įsakyme nėra nustatyta šio asmens veiksmų tyčia valdant įmonę tokiu būdu, tai yra sąmoningai prieštaraujant jos interesams, o vien tik faktas, kad bankroto administratoriui neperduoti bendrovės dokumentai, turtas, negali būti pagrindu pripažinti bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-325/2014).
  4. Teismas sprendimą dėl UAB „Euroconstruction Group“ tyčinio bankroto neteisingai grindė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. lapkričio 15 d. patikrinimo akto Nr. AU16-59, 2011 m. sausio 28 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir 2011 m. balandžio 29 d. sprendimo dėl pareikšto skundo išvadomis, nes 2009 metais sudaryti sandoriai negalėjo įtakoti įmonės nemokumo būklės. Be to, teismų praktikoje nustatyta taisyklė, kad šios kategorijos bylose vadovų sprendimus teismai gali revizuoti tik esant akivaizdiems stropumo (rūpestingumo) ar lojalumo trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013; 2014 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

16Pareiškėjas BUAB „Euroconstruction Group“ bankroto administratorius atsiliepime į suinteresuoto asmens V. B. atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus (bendrovės 2012 m. balanso duomenis, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos aktą, sprendimus, VĮ „Regitra“ bei VĮ Registrų centro duomenis) ir pagrįstai sprendė, kad įmonė jau 2012 m. buvo faktiškai nemoki.
  2. Teismas pagrįstai atmetė suinteresuoto asmens V. B. teiginius, kad įmonės vadovas A. B. tinkamai vadovavo įmonei, nes, priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, byloje esantis minėtas teismo baudžiamasis įsakymas patvirtina, jog jis apgaulingai ir netinkamai tvarkė teises aktų reikalaujamų buhalterinę apskaita (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai įstatymų nustatyta laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai etc.) (CPK 182 str.); įmonėje ilgą laiką nebebuvo dirbančiųjų, o jos patvirtinti finansiniai įsipareigojimai sudaro 30 259,45 EUR, tuo tarpu, jokio turto atsiskaityti su kreditoriais bendrovė neturi. Taigi įmonės valdymo organas direktorius ir akcininkas A. B., nemokėdamas privalomųjų mokesčiu, neatsiskaitydamas su kreditoriais ir nevystydamas veiklos, ir žinodamas, kad finansiniai įsipareigojimai nuolat didėja, sąmoningai didino įmonės skolas, taip tendencingai blogindamas finansinę padėtį, dėl ko ir buvo iškelta bankroto byla.
  3. Teismas teisingai įvertino taip pat ir apelianto veiksmus / neveikimą vadovaujant šiai bendrovei ir nutartyje padarytas išvadas patvirtina VMI akto bei sprendimų duomenys, be kita ko, rodantys, jog minėtas nekilnojamasis turtas buvo pirktas bendrovei neturint jokių lėšų ir ne jos, bet apelianto interesais – šiame bute gyveno jo sesuo A. B., o už šį sandorį būtent bendrovei buvo priskaičiuoti mokesčiai; tuo laikotarpiu bendrovė išpardavė / išregistravo visą turtą, galimai siekiant išvengti finansinių įsipareigojimų įvykdymo.

17Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime į suinteresuoto asmens V. B. atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas teisingai įvertino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-11-15 patikrinimo akte nustatytas aplinkybes, kad laikotarpiu, kai UAB „Euroconstruction group“ vadovu buvo V. B., bendrovės vardu buvo įsigytas nekilnojamas turtas, t. y. butas Vilniuje. Turtą bendrovė įsigijo faktiškai neturėdama piniginių resursų. Minėto patikrinimo metu bendrovės veikloje buvo nustatyti pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pažeidimai. Kadangi iškėlus bankroto bylą, administratorei nebuvo perduoti UAB „Euroconstruction group“ dokumentai bei turtas, nėra galimybės nustatyti bendrovės turėtų pajamų dydžių, jų panaudojimo tikslo, sandorių, turto pokyčių, įmonės veiklos. Manytina, kad bendrovės turtas buvo išparduotas arba nuslėptas.
  2. Teismas teisingai konstatavo, kad nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320, 338 str.).

20Remdamasis bylos medžiaga, teismas sprendžia, kad, priešingai nei teigia apeliantas suinteresuotas asmuo V. B. tiek savo atskirajame skunde, tiek ir apeliaciniam teismui 2016 m. sausio 29 d. pateiktame papildomame prašyme, kurį teismas priima ir vertina (CPK 314 str.), – pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis taisyklėmis, reglamentuojančiomis įrodinėjimo procesą, juos tinkamai įvertino, teisingai nustatė aktualias aplinkybes, apibrėžė byloje taikytiną teisę, išaiškino bei pritaikė atitinkamas proceso, materialiosios teisės normas ir, pripažindamas BUAB „Euroconstruction Group“ bankrotą tyčiniu, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).

21Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių tyčinio bankroto požymių: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

22Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį – jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ir šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

23Skundžiamoje nutartyje teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus (bendrovės 2012 m. balanso duomenys, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos aktas, sprendimai, VĮ „Regitra“ bei VĮ Registrų centro duomenys, duomenys apie kreditorių pareiktus bei patvirtintus finansinius reikalavimus), remdamasis Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartyje iškelti bankroto bylą nustatytomis teisinėmis bei faktinėmis aplinkybėmis, Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu (CPK 182 str. 1 d. 2, 3 p.), – konstatavo, kad BUAB „Euroconstruction group“ ūkinė finansinė būklė jau 2012 m. faktiškai atitiko nemokios įmonės būseną, o mokesčių administratorius nustatė, jog buvo padaryti pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pažeidimai, kurių pagrindu papildomai apskaičiuoti PVM mokesčiai, kad vėliau – iki pat bankroto bylos iškėlimo, šios bendrovės vadovas vengė mokėti nustatytus privalomuosius mokesčius valstybės biudžetams, tokiu būdu didindamas įmonės skolas, iki šiol neįvykdė įstatyminės pareigos perduoti bankroto administratoriui turtą ir dokumentus etc.

24Remdamasis aptartų aplinkybių visuma ir vadovaudamasis įstatymu bei teismų praktikos išaiškinimais, sprendė, kad pareiškėja BUAB „Euroconstruction group“ bankroto administratorė įrodė savo teiginius, jog yra pagrindas įmonės valdymo organų veiksmus vertinti kaip tyčinį veikimą prieš įmonės ir jos kreditorių interesus ir bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nustatytais pagrindais.

25Apeliacinis teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens V. B. atskirojo skundo argumentus ir spręsdamas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, visų pirma pažymi, kad, kaip jau buvo minėta pirmiau, suinteresuotas asmuo A. B. atskirojo skundo dėl šios teismo nutarties nepateikė. Apeliantas V. B. tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai apie tyčinio bankroto požymius jam vadovaujant bendrovei, o taip pat, kad nepagrįsta teismo išvada dėl A. B. veiksmų įvertinimo, nes nėra nustatyta šio asmens veiksmų tyčia valdant įmonę priešingai jos bei kreditorių interesams, kad faktas, jog bankroto administratoriui neperduoti bendrovės dokumentai, turtas, negali būti pagrindu pripažinti bankrotą tyčiniu.

26Antra, nuo įmonės įregistravimo 2008 m. iki 2012 m. lapkričio 16 d. jai vadovavo V. B., o nuo 2012 m. lapkričio 20 d. iki bankroto bylos iškėlimo – A. B.. Įmonės akcijos nuo 2008 m. sausio 22 d. iki 2010 m. liepos 7 d. priklausė V. B., nuo 2010 m. liepos 7 d. iki 2012 m. lapkričio 20 d. – D. B., o nuo 2012 m. lapkričio 20 d. – A. B..

27Trečia, atmestini apelianto teiginiai, kad teismas be pagrindo konstatavo, jog įmonė buvo faktiškai nemoki jau jam vadovaujant, tai yra 2012 m. Iš tiesų, teismas šią išvadą grindė formaliai įvertinęs įmonės finansinė atskaitomybės už 2012 metus dokumentuose nurodytus duomenis, kurie rodo, kad jos turtas sudarė 443 798 Lt (ilgalaikis turtas – 9 566 Lt, trumpalaikis turtas – 434 232 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 341 034 Lt (trumpalaikiai įsipareigojimai –117 210 Lt). Tačiau turint omenyje tai, kad bankroto administratorei nebuvo perduoti jokie bendrovės dokumentai ir joks turtas, kad dokumentuose, kurie jai buvo prieinami ir buvo pateikti teismui – minėti mokesčių administratoriaus sprendimai, aktas, teismo baudžiamasis įsakymas, VĮ ,,Regitra“ bei valstybės registrų pažymos / išrašai – nėra jokių duomenų, jog bendrovė iki 2012 m. pabaigos ar vėliau būtų turėjusi kokio nors turto / lėšų ar vykdžiusi kokią nors veiklą, teismas, remdamasis šiais duomenimis turėjo pagrindą išvadai, kad bendrovės ūkinė finansinė būklė atitiko nemokios įmonės būseną.

28Ketvirta, apeliacinis teismas pažymi, kad turint galvoje tai, jog apeliantas V. B. minimu laikotarpiu – iki 2012 m. lapkričio 16 d., buvo įmonės vadovu, todėl šioje byloje nėra pagrindo jį traktuoti kaip silpnesniąją, neinformuotą pusę. Taigi teigdamas, kad teismo išvados šiuo klausimu yra nepagrįstos, turėjo pareigą pateikti įrodymus / nurodyti šaltinį – trečiuosius asmenis, turinčius įrodymų ar duomenų, patvirtinančius jo motyvus, jog savo vadovavimo metu jis tinkamai vykdė įstatymuose, BUAB „Euroconstruction group“ steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, o jos veiklą organizavo taip, kad sudarytais sandoriais būtų gauta ekonominė nauda, tai yra apie tuo metu su vykdytą ūkinę veiklą, sudarytus sandorius, mokėtas / gautas lėšas etc. Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui tokie įrodymai / argumentai nebuvo pateikti (CPK 178 str., 42 str. 5 d., 7 str. 2 d.).

29Penkta, pagal bylos medžiagą Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-07-26 sprendime dėl UAB „Euroconstruction Group“ skundo, kuriuo buvo ginčijamas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-01-28 sprendimas priskaičiuoti bendrovei 65 083 Lt PVM už įsigytas negyvenamąsias patalpas, esančias ( - ) už 375 000 Lt, nustatė, kad bendrovė minėtas patalpas įsigijo iš skolintų lėšų: 2009-08-26 sutarimu bendrovės naudai buvo įskaityti A. A. (V. B. močiutės) ir L. B. (V. B. mamos) avansiniai mokėjimai, sumokėti UAB „Mikalojaus žiedo apartamentai“, likusi trūkstama 80 000 Lt suma buvo pasiskolinta iš E. L.. Sprendime konstatuota, kad nėra jokių duomenų apie šių sumų (jų dalių) grąžinimą. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad nors skolos E. L. grąžinimo terminas suėjo jau 2010-11-02, o V. B. teigė, kad 40 000 Lt grąžino, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Konstatavo, kad pagal bendrovės finansinę padėtį (metinius pardavimo pajamų 2008-2009 m. ir pirkimų santykius) – ši neturėjo lėšų butui įsigyti, o pagal 2008-2009 m. pelno – nuostolio rodiklius, faktiškai nedisponavo piniginėmis lėšomis, reikalingomis įvykdyti finansinius įsipareigojimus R. A. ir E. L.. Taip pat Komisija laikė nustatyta, kad bendrovė 2010-09-01 turėjo ne tik 375 000 Lt negrąžintų paskolų minėtiems fiziniams asmenims, bet ir 346 324,18 Lt įsiskolinimą buvusiam akcininkui ir esamam direktoriui V. B. bei 11 178,70 Lt skolą tiekėjams. Sistemiškai įvertinusi bendrovės finansinę būklę atspindinčius duomenis, Komisija pripažino, kad pirmiau minėto buto įsigijimas, siekiant gauti iš jo, anot V. B. paaiškinimų, po 2 500 Lt mėnesinės nuomos, neturi ekonominės logikos.

30Šiuo klausimu taip pat pažymėtina, kad apeliantas taip pat nepaneigė pareiškėjos atsiliepime į atskirąjį skundą pateikto argumento, jog minėtas nekilnojamasis turtas buvo įsigytas ne bendrovės naudai, tvirtinama, kad šiame bute gyveno jo sesuo A. B.. Taigi teisėjų kolegijos nuomone, teismas turėjo pagrindą išvadai, kad yra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto sąlyga pripažinti bankrotą tyčiniu, nes mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) vengimas.

31Šešta, šiame kontekste taip pat būtina pažymėti, kad pirmiau minėtame Komisijos sprendime nustatytos aplinkybės, apibūdinančios bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo aspektus V. B. vadovavimo laikotarpiu, o būtent – pinigų priėmimo kvitus, kuriuose įformintas pinigų priėmimas iš fizinių asmenų už pirmiau minėto buto nuomą – VMI nurodė, kad pinigų priėmimo kvitai nebuvo išrašomi chronologine seka, dalies kvitų bendrovė nepateikė, nevedama kvitų blankų apskaitos knyga, dalis kvitų išrašyti vėlesniu numeriu, tačiau ankstesne data, nesilaikant eiliškumo; kad nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys remonto darbus minėtame bute, bendrovės apskaitoje sąnaudos už remonto darbus neapskaitytos.

32Septinta, byloje nėra duomenų apie tai, kad šis Komisijos sprendimas yra panaikintas, negalioja, tai yra, kad, kaip tvirtina V. B., tokiu būdu yra paneigtas bankroto byloje patvirtinto VMI finansinio reikalavimo pagrįstumas, byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad būtų panaikinti / negaliotų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimai dėl bendrovės skolos šiam biudžetui (CPK 178 str.).

33Taigi bylos medžiaga patvirtina tai, kad priešingai nei teigia apeliantas V. B., jo veiksmuose yra požymiai ĮBĮ 20 straipsnio 2 d. 2, 5 punktuose įtvirtintų sąlygų, kurioms esant bankrotas pripažįstamas tyčiniu.

34Aštunta, teismas atmeta apelianto tvirtinimus, kad skundžiamoje nutartyje neteisingai įvertintas Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. baudžiamasis įsakymas bei jame nustatytos teisinės bei faktinės aplinkybės. Kaip jau minėta, šiame sprendime teismas buvusį bendrovės vadovą suinteresuotą asmenį A. B. pripažino kaltu dėl buhalterinės paskaitos dokumentų netinkamo, apgaulingo tvarkymo ir jų neišsaugojimo (BK 222 str. 1 d.), todėl neteisingi skundo teiginiai, kad jame konstatuotos aplinkybės nagrinėjamoje byloje nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog vadovas, pažeisdamas ne tik savo fiduciarinio pobūdžio prievoles, tačiau ir imperatyvius įstatymo reikalavimus veikė prieš įmonės, jos kreditorių interesus (ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p., CPK 185 str.)

35Apeliantas teisingai nurodo, kad pagal teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus, vien tik faktas, kad bankroto administratoriui neperduoti bendrovės dokumentai, turtas, negali būti pagrindu pripažinti bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-325/2014). Tačiau nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų bei nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad teismo išvados šio asmens atžvilgiu yra pagrįstos ne vien minėtu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu (CPK 185 str.).

36Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai nei tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių reikalavimų ir vienareikšmiai turėjo pagrindą išvadai, kad dėl UAB „Euroconstruction Group“ buvusių bendrovės savininkų suinteresuotų asmenų V. B. ir A. B. veiksmų / neveikimo bendrovėje buvo pažeisti Buhalterinės apskaitos įstatymo įsakmūs reikalavimai, nevykdyta ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga ir nesikreipta į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, toliau didinant jos įsipareigojimus, tai yra, kad įrodyta tyčinį bankrotą apibūdinančių ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje, 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose numatytų požymių visuma (CPK 263 str. 1 d., 178 str.). Pagal kasacinio teismo praktiką, tam, kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nėra būtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama būtent aplinkybių visuma (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-686/2015, kt.).

37Kiti atskirųjų skundo, atsiliepimo į jį argumentai šios bylos išnagrinėjimo procesiniam rezultatui teisinės reikšmės neturi, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako, nes, kaip žinoma, konstatavus, kad yra atskleista bylos esmė, o kilęs ginčas išnagrinėtas teisingai, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

38Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą, o suinteresuoto asmens V. B. atskirąjį skundą atmeta (CPK 329 str. 1 d.)

39Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

40Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 5 d. nutartimi, patenkinęs Valstybinio... 5. Bankroto administratorė 2015 m. balandžio 28 d. kreipėsi į teismą,... 6. Bankroto administratorė reikalavimą grindė Įmonių bankroto įstatymo... 7. Bankroto administratorė teigė, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi patenkino bankroto... 10. Teismas nustatė, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ... 11. Be to, byloje esantis Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010... 12. Teismas nustatė, kad iškėlus bankroto bylą buvęs tuometinis vadovas A. B.... 13. Teismas, remdamasis aptartų aplinkybių visuma ir vadovaudamasis įstatymu bei... 14. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 15. Suinteresuotas asmuo V. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo... 16. Pareiškėjas BUAB „Euroconstruction Group“ bankroto administratorius... 17. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 20. Remdamasis bylos medžiaga, teismas sprendžia, kad, priešingai nei teigia... 21. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal ĮBĮ 20 straipsnio... 22. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį – jeigu įmonė negali ir (arba) negalės... 23. Skundžiamoje nutartyje teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus... 24. Remdamasis aptartų aplinkybių visuma ir vadovaudamasis įstatymu bei teismų... 25. Apeliacinis teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens V. B. atskirojo skundo... 26. Antra, nuo įmonės įregistravimo 2008 m. iki 2012 m. lapkričio 16 d. jai... 27. Trečia, atmestini apelianto teiginiai, kad teismas be pagrindo konstatavo, jog... 28. Ketvirta, apeliacinis teismas pažymi, kad turint galvoje tai, jog apeliantas... 29. Penkta, pagal bylos medžiagą Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos... 30. Šiuo klausimu taip pat pažymėtina, kad apeliantas taip pat nepaneigė... 31. Šešta, šiame kontekste taip pat būtina pažymėti, kad pirmiau minėtame... 32. Septinta, byloje nėra duomenų apie tai, kad šis Komisijos sprendimas yra... 33. Taigi bylos medžiaga patvirtina tai, kad priešingai nei teigia apeliantas V.... 34. Aštunta, teismas atmeta apelianto tvirtinimus, kad skundžiamoje nutartyje... 35. Apeliantas teisingai nurodo, kad pagal teismų praktikoje suformuluotus... 36. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai nei... 37. Kiti atskirųjų skundo, atsiliepimo į jį argumentai šios bylos... 38. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 39. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis... 40. Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą....