Byla 2-325/2014
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Elme metal Lithuania“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas bei panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Elme metal Lithuania“ ieškinį atsakovams Vostal Sp. z o.o., Handeltex Sp. z o.o., P.P.H.U. Budpol-Bis Sp. z o.o., Globaltex Sp. z o.o. ir M. Z. O. dėl skolos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas 2011 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti: 1) solidariai iš atsakovų Vostal Sp. z o.o., Handeltex Sp. z o.o., Globaltex Sp. z o.o. ir M. Z. O. 607 332, 92 EUR skolos, 136 881, 92 EUR palūkanų, 49 927, 54 EUR delspinigių, 8, 05 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas; 2) solidariai iš atsakovų Handeltex Sp. z o.o., Globaltex Sp. z o.o. ir M. Z. O. 217 965, 12 EUR skolos, 16 638, 06 EUR delspinigių, 8,05 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas; 3) solidariai iš atsakovų PPHU Budpol-Bis Sp. z o.o. ir Globaltex Sp. z o.o. 480 342 Lt skolos, 8, 05 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog savo reikalavimus atsakovams grindžia įsiskolinimu, kuris susidarė neatsiskaičius už perduotus geležies gaminius.

5Pirmas ieškovo reikalavimas pareikštas solidariems skolininkams Vostal Sp. z o.o., Handeltex Sp. z o.o., Globaltex Sp. z o.o. ir M. Z. O. dėl 794 142,38 EUR sumos ir procesinių palūkanų priteisimo. Reikalavimas atsakovui Vostal Sp. z o.o. pareikštas 2009 m. liepos 1 d. sutarties Nr. 3, pasirašytos tarp ieškovo ir šio atsakovo, pagrindu, kuria ieškovas įsipareigojo tiekti šiam atsakovui geležies gaminius, o atsakovas įsipareigojo už juos atsiskaityti. Atsiradus atsakovo Vostal Sp. z o.o. įsiskolinimui, ieškovas ir šis atsakovas 2009 m. gruodžio 8 d. sudarė susitarimą dėl skolos bei palūkanų dydžio, susidariusio įsiskolinimo apmokėjimo terminų bei netesybų. Atsakovas Globaltex Sp. z o.o. 2009 m. liepos 1 d. garantiniu raštu garantavo ieškovui už tinkamą atsakovo Vostal Sp. z o.o. įsipareigojimų įvykdymą. Atsakovas M. Z. O. 2009 m. spalio 6 d. garantavo ieškovui už atsakovo Vostal Sp. z o.o. įsipareigojimų įvykdymą, atsakovas Handeltex Sp. z o.o. 2010 m. sausio 21 d. įsipareigojo ieškovui sumokėti visą ieškovo įsiskolinimą.

6Antras ieškovo reikalavimas pareikštas solidariems skolininkams Handeltex Sp. z o.o., Globaltex Sp. z o.o. ir M. Z. O. dėl 234 603,18 EUR sumos ir procesinių palūkanų priteisimo. Reikalavimas atsakovui Handeltex Sp. z o.o. pareikštas 2010 m. balandžio 27 d. sutarties Nr. 10, kuria ieškovas įsipareigojo teikti Handeltex Sp. z o.o. geležies gaminius, o šis atsakovas įsipareigojo už juos atsiskaityti, bei 2011 m. vasario 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties, kuria Elme Metall perleido ieškovui 164 939,90 EUR reikalavimo teisę atsakovui Handeltex Sp. z o.o. (pradinio kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo teisinis pagrindas – 2010 m. balandžio 27 d. jo su Handeltex Sp. z o.o. sudaryta sutartis Nr. 11 dėl geležies gaminių tiekimo), pagrindu. Atsakovas Globaltex Sp. z o.o. 2010 m. balandžio 27 d., o atsakovas M. Z. O. 2010 m. balandžio 27 d. garantavo ieškovui už tinkamą Handeltex Sp. z o.o. įsipareigojimų pagal 2010 m. balandžio 27 d. sutartį Nr. 10 įvykdymą. Tuo tarpu Elme Metall, 2011 m. vasario 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleisdamas ieškovui savo reikalavimo teisę atsakovo Handeltex Sp. z o.o. atžvilgiu, kartu perleido ir reikalavimo teisę garantui M. Z. O., garantavusiam pradiniam kreditoriui už skolininko prievolės tinkamą įvykdymą, o 2011 m. kovo 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi – ir reikalavimo teisę garantui Globaltex Sp. z o.o.

7Trečias ieškovo reikalavimas pareikštas solidariems skolininkams PPHU Budpol-Bis Sp. z o.o. ir Globaltex Sp. z o.o. dėl 480 342 Lt skolos ir procesinių palūkanų priteisimo. Reikalavimas atsakovui PPHU Budpol-Bis Sp. z o.o. pareikštas 2009 m. sausio 27 d. sutarties Nr. 02 pagrindu, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pateikti šiam atsakovui geležies gaminius, o atsakovas įsipareigojo už juos atsiskaityti. Atsakovas Globaltex Sp. z o.o. garantavo ieškovui už PPHU Budpol-Bis Sp. z o.o. įsipareigojimų tinkamą vykdymą. Už tiekiamus geležies gaminius buvo pateikiamos apmokėti PVM sąskaitos, kuriose buvo nurodytas 0 proc. PVM. Todėl VMI įpareigojo ieškovą sumokėti 480 342 Lt PVM sumą, kurią sudaro 19 proc. PVM tarifas, turėjęs būti ieškovo sumokėta nuo geležies gaminių, tiektų nuo 2009 m. balandžio 20 d. iki 2009 m. liepos 3 d., vertės. Ieškovas šią prievolę įvykdė.

8Ieškovas nurodė, jog iš atsakovo Globaltex Sp. z o.o. garantijos raštų, kuriais šis atsakovas garantavo ieškovui už tinkamą Vostal Sp. z o.o., Handeltex Sp. z o.o., PPHU Budpol-Bis Sp. z o.o. prievolių įvykdymą, taip pat iš garantijos rašto, kuriuo Globaltex Sp. z o.o. garantavo Elme Metall už tinkamą Handeltex Sp. z o.o. įsipareigojimų įvykdymą, 5 punktuose yra nustatyta, jog „visi ginčai ir nuomonių skirtumai, kurie gali kilti dėl šios Garantijos ir kurių sprendimo derybų keliu pasiekti yra neįmanoma, bus sprendžiamu Vilniaus miesto teisme“. Nepaisant to, jog ieškovui sudarant sutartis Nr. 3, 10, 11 bei 2 su pagrindiniais skolininkais (užsakovais) buvo nustatyta, kad šalys kylančius iš atitinkamos sutarties ginčus spręs arbitraže, šis ieškinys yra nagrinėtinas teisme vadovaujantis CPK 24 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią jei byloje sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Tai paaiškinama tuo, kad ieškinyje reiškiami reikalavimai yra susiję - Globaltex Sp. z o.o., kaip garanto, šalutinė prievolė priklauso nuo pagrindinio skolininko pagal sutartis Nr. 3, 10, 11 bei 2 pagrindinės prievolės vykdymo. Be to, garantą Globaltex Sp. z o.o. ir atitinkamą pagrindinį skolininką sieja solidari prievolė. Lygiai taip pat solidarios prievolės sieja ir Globaltex Sp. z o.o. bei M. Z. O..

9Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovams Vostal Sp. z o.o., Handeltex Sp. z o.o., Globaltex Sp. z o.o. ir M. Z. O. priklausančio 4 032 394,67 Lt vertės turto areštas.

10Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį, kuria laikinosios apsaugos priemonės taikytos atsakovui Vostal Sp. z o.o. ir perdavė bylos proceso teisėtumo klausimą spręsti iš naujo. Teismas, vadovaudamasis 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamente (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau - Reglamentas), padarė išvadą, jog civilinė byla tiek pagal atsakovų buveinės vietą, tiek pagal vieno iš jų gyvenamąją vietą būtų teisminga Lenkijos Respublikai (Reglamento 2 str.). Be to, teismas, nustatęs, jog prievolės vykdymo vieta, laikantis specialiojo teismingumo taisyklių, yra Lenkijoje, padarė išvadą, jog ieškovo ieškinys turėtų būti nagrinėjamas Lenkijos Respublikos teismuose (Reglamento 5 str. 1 p. a)). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog kategoriškos išvados šiuo klausimu jis negali daryti. Reglamentas leidžia susitarti šalims dėl teismingumo, o ieškovo ieškinys buvo pareikštas Vilniaus apygardos teismui, motyvuojant atsakovo Globaltex Sp. z o.o. garantijos rašto 5 punkte esančia nuostata, jog visi ginčai ir nuomonių skirtumai, kurie gali kilti dėl garantijos, bus sprendžiami Vilniaus miesto teisme. Teismas pažymėjo, jog, ieškovo nuomone, nepaisant to, kad ieškovo su apeliantu 2009 m. liepos 1 d. sutarties 9 punkte numatyta, jog šalys kylančius ginčus spręs Lietuvos pramonės ir prekybos rūmų arbitražo teisme, ieškinys yra nagrinėtinas teisme dėl bylos priskyrimo teismui prioriteto (CPK 24 str.) – ieškinyje reiškiami reikalavimai yra susiję, t. y. Globaltex Sp. z o.o., kaip garanto, šalutinė prievolė priklauso nuo Vostal Sp. z o.o., kaip pagrindinio skolininko, prievolės vykdymo, be to, garantą ir pagrindinį skolininką sieja solidari prievolė (ieškovo argumentai). Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas Vostal Sp. z o.o. ginčija kokių nors sutarčių, pasirašytų tarp jo ir ieškovo, egzistavimo faktą. Atsakovo Vostal Sp. z o.o. argumentai sudaro pagrindą abejoti kokių nors sutartinių teisinių santykių tarp ieškovo ir šio atsakovo buvimu, atitinkamai ir galimu susitarimu dėl teismingumo. Tokias abejones pagrindžia tokios aplinkybės. Pirma, ieškovo į bylą pateiktoje su atsakovu Vostal Sp. z o.o. 2009 m. liepos 1 d. sudarytoje sutartyje neteisingai nurodyta šio atsakovo atstovo (valdybos pirmininko) pavardė, o sutartis patvirtinta antspaudu, kuris skiriasi nuo apelianto tuo metu naudojamo antspaudo. Antra, ieškovo kartu su ieškiniu pateiktas kitas ieškovo su atsakovu Vostal Sp. z o.o. 2009 m. gruodžio 8 d. sudarytas susitarimas dėl apelianto įsiskolinimo padengimo yra nepasirašytas nei šio atsakovo, nei ieškovo, o tik apmokėjimo garanto Globaltex Sp. z o.o. Trečia, iš atsakovo Vostal Sp. z o.o. 2009 m. rugpjūčio 17 d. atsakymo ieškovui matyti, kad šis atsakovas nepripažįsta, jog užsakinėjo ir gavo iš ieškovo prekes, todėl visas ieškovo atsiųstas sąskaitas faktūras grąžino atgal. Iš ieškovo pateiktų CMR važtaraščių matyti, kad prekių, kurios buvo adresuotos atsakovui Vostal Sp. z o.o., iškrovimo vieta nurodyta – PHU Trójka Sp. z o.o. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pačių sutartinių santykių (sutarties) tarp ieškovo ir atsakovo Vostal Sp. z o.o. egzistavimas kelia pagrįstų abejonių, padarė išvadą nesant pagrindo vadovautis ir atsakovo Globaltex Sp. z o.o. garantijos rašte, kuriuo šis atsakovas garantavo už tinkamą apelianto įsipareigojimų pagal minėtą sutartį įvykdymą, nurodyta nuostata dėl sutartinio teismingumo.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkte bei 782 straipsnyje įtvirtintu pagrindu bei panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atsakovams Handeltex Sp. z o.o., P.P.H.U. Budpol-Bis Sp. z o.o., Globatex Sp. z o.o., M. Z. O. taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nustatė, jog ieškovas pareiškė ieškinį Vilniaus apygardos teisme, motyvuodamas tuo, kad atsakovo Globaltex Sp. z o.o. garantijos rašto, kuriuo ši įmonė garantavo už tinkamą atsakovo Vostal Sp. z o.o. įsipareigojimų įvykdymą, 5 punkte yra nustatyta, jog visi ginčai ir nuomonių skirtumai, kurie gali kilti dėl garantijos, bus sprendžiami Vilniaus miesto teisme. Ieškovo nuomone, nepaisant to, kad ieškovo su atsakovu Vostal Sp. z o.o. 2009 m. liepos 1 d. sutarties 9 punkte numatyta, jog šalys kylančius ginčus spręs Lietuvos pramonės ir prekybos rūmų arbitražo teisme, ieškinys yra nagrinėtinas teisme dėl bylos priskyrimo teismui prioriteto (CPK 24 str.). Ieškovas šią poziciją grindė tuo, kad ieškinyje reiškiami reikalavimai yra susiję, t. y. atsakovo Globaltex Sp. z o.o., kaip garanto, šalutinė prievolė priklauso nuo atsakovo Vostal Sp. z o.o., kaip pagrindinio skolininko, prievolės vykdymo, be to, garantą ir pagrindinį skolininką sieja solidari prievolė.

13Teismas, nustatęs, kad byla turi užsienio elementą (atsakovai yra Lenkijos Respublikoje registruotos įmonės, taip pat fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lenkijos Respublikoje), jurisdikcijos klausimą sprendė pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamente (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau - Reglamentas) įtvirtintas taisykles (CPK 780 str.). Teismas, atsižvelgdamas į sutarties objektą, teismui pateiktus CMR važtaraščius, padarė išvadą, jog ginčas yra kilęs iš prekių pirkimo - pardavimo teisinių santykių. Teismas, vadovaudamasis Reglamento 2 straipsnyje įtvirtinta bendrąja jurisdikcijos taisykle (teismingumas pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą) bei 5 straipsnio 1 punkto a ir b papunktyje įtvirtinta specialios jurisdikcijos taisykle (teismingumas pagal prievolės vykdymo vietą), sprendė, jog byla teisminga Lenkijos Respublikos teismui, kaip prievolės vykdymo vietos teismui, ir nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismui. Teismas pažymėjo, jog atsakovas Vostal Sp. z o.o. neigia kokių nors sutartinių santykių egzistavimą su ieškovu. Pabrėžė, jog Lietuvos apeliacinis teismas, tikrindamas laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo Vostal Sp. z.o.o. atžvilgiu taikymo pagrįstumą, 2013 m. lapkričio 14 d. nutartyje nurodė, kad kadangi pačių sutartinių santykių (sutarties) tarp ieškovo ir atsakovo Vostal Sp. z o.o. egzistavimas kelia pagrįstų abejonių, dėl to nėra pagrindo vadovautis ir atsakovo Globaltex Sp. z o.o. garantijos rašte, kuriuo šis atsakovas garantavo už tinkamą atsakovo Vostal Sp. z o.o. įsipareigojimų pagal minėtą sutartį įvykdymą, nurodyta nuostata dėl sutartinio teismingumo. Teismas duomenų apie kito susitarimo dėl teismingumo sudarymą neturi. Todėl, nenustačius, jog ginčo šalys buvo susitarusios dėl sutartinio teismingumo bei nesant CPK 787 straipsnio sąlygų, leidžiančių bylą nagrinėti Lietuvos Respublikos teismuose, ieškinys paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 12 p., 782 str.).

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

15Ieškovas UAB „Elme metall Lithuania“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Ieškovas, teikdamas ieškinį, jį grindė turimomis sutartimis ir nežinojo apie aplinkybes, nurodytas atsakovo Vostal Sp. z o.o. atsiliepime bei atskirajame skunde dėl neva suklastotų sutarčių. Todėl atsakovo nurodytos aplinkybės, kaip ir kitos proceso šalių nurodytos aplinkybės, turi būti nagrinėjamos nagrinėjant bylą iš esmės.
  2. Reglamento nuostatos, įtvirtinančios bendrosios ir specialiosios jurisdikcijos taisykles, nagrinėjamu atveju galėtų būti taikomos tik tuo atveju, jei nebūtų taikomas sutartinis teismingumas. Tuo tikslu būtina išsiaiškinti, ar tarp ieškovo ir atsakovo Vostal Sp. z o.o. sudaryta 2009 m. liepos 1 d. sutartis saisto šalis, nes tik išsiaiškinus šį klausimą galima daryti išvadas dėl atsakovo Globaltex Sp. z o.o. garantijos rašte aptarto sutartinio teismingumo. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi padaryta išvada dėl teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo Vostal Sp. z o.o. egzistavimo abejotinumo nėra galutinė ar kategoriška. Tokia išvada yra pakankama nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, bet nėra pakankama nagrinėjant ieškinio teismingumo klausimą.
  3. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, jog atsakovas Vostal Sp. z o.o. ir ieškovas nesudarė 2009 m. liepos 1 d. sutarties ar ši sutartis yra negaliojanti, išskyrus paties atsakovo paaiškinimus, kurie turėtų būti vertintini kritiškai dėl jo suinteresuotumo. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartyje nurodytos abejonės dėl tarp ieškovo ir atsakovo Vostal Sp. z o.o. susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių negali būti suabsoliutinamos. Šią abejonę sukėlusios aplinkybės gali būti paneigtos:
    1. Tai, jog 2009 m. liepos 1 d. sutartis patvirtinta antspaudu, kuris skiriasi nuo atsakovo Vostal Sp. z o.o. tuo metu naudojamo antspaudo, gali būti paneigta tuo, jog juridinio asmens antspaudas ant sutarties nėra būtinas sutarties rekvizitas, įmonės dažnai turi kelių tipų antspaudus;
    2. 2009 m. liepos 1 d. sutartyje nurodyta atsakovo atstovo pavardė „Stawica“, tuo tarpu atsakovas Vostal Sp. z o.o. nurodo, jog jo valdybos pirmininko pavardė „Staciwa“, t.y. sukeistos dvi pavardės raidės vietomis, kas galėjo nutikti dėl aplaidumo rengiant sutartį. Be to, atlikus atsakovo Vostal Sp. z o.o. atstovo valdybos pirmininko Stanislaw Staciwa rašysenos ekspertizę, būtų galima daryti visiškai priešingą išvadą (fakto klausimas, kuris gali būti nustatytas tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu);
    3. 2009 m. liepos 1 d. sutarties nepasirašymas iš atsakovo Vostal Sp. z o.o. pusės absoliučiai neturi jokios įtakos 2009 m. liepos 1 d. sutarties su ieškovu galiojimui, nes gali būti vertinamas kaip mėginimas išvengti atsakomybės už sutarties nevykdymą;
    4. Tai, jog atsakovas Vostal Sp. z o.o. 2009 m. rugpjūčio 17 d. atsakymu ieškovui nepripažino, jog užsakinėjo ir gavo iš ieškovo prekes, gali reikšti atsakovo nesąžiningumą ir siekį išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo;
    5. Tai, jog prekių pristatymo vieta pagal 2009 m. liepos 1 d. sutartį nėra susijusi su atsakovu Vostal Sp. z o.o., gali reikšti įprastą verslo praktiką, parduodant prekes, kai prekės yra pristatomos su prekių tiekėju nesusijusiems asmenims pagal užsakovo nurodymą.
  4. Atsakovo Vostal Sp. z o.o. pareiškimas, jog 2009 m. liepos 1 d. sutartis tarp šalių niekada nebuvo sudaryta, vertintinas kaip pareiškimas dėl sutarties suklastojimo (CPK 184 str.). Šio fakto tinkamas nustatymas turi esminės reikšmės ieškovo, kaip sąžiningo proceso dalyvio, teisėms ir pareigoms bei pažeistų teisių gynybos būdų pasirinkimui.
  5. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi tik atsakovo Vostal Sp. z o.o. pateiktais argumentais, t.y. nesudarė jokios galimybės ieškovui civilinio proceso tvarka inicijuoti bylai svarbių aplinkybių nustatymą, inter alia, nustatyti atsakovo Vostal Sp. z o.o. atstovo valdybos pirmininko Stanislaw Staciwa parašo tikrumo faktą. Šių aplinkybių nustatymas galimas tik nagrinėjant bylą, todėl skundžiama nutartis nepagrįstai suvaržo ieškovo procesines teises, pažeidžia proceso šalių rungimosi principą. Šiai dienai 2009 m. liepos 1 d. sutartis yra galiojanti.

16Atsakovo Vostal Sp. z o.o. atstovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Ieškovas nepagrįstai nurodo, jog apie sutarčių suklastojimą jam tapo žinoma tik iš atsiliepimo į ieškinį, kadangi jau 2009 m. rugpjūčio 17 d. rašte (dėl sąskaitų faktūrų grąžinimo) atsakovas informavo ieškovą apie sutarties suklastojimą. Po tokio rašto gavimo ieškovo tolesnė prekyba su atsakovu turėjo sustoti, o ji tik suintensyvėjo.
  2. Ieškovo elgesys, kai jis teikė prekes pagal atsakovo nepasirašytą 2009 m. gruodžio 8 d. susitarimą, yra nelogiškas.
  3. Ieškovas į bylą pateikė suklastotos sutarties kopiją, kuri yra išsiųsta iš įmonės Handeltex sp. z o.o. fakso, su kuria Vostal sp. z o.o.o niekada nebendradarbiavo. Ieškovas nepateikia suklastotos sutarties originalo. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo siūloma parašo ekspertizė iš kopijos, be to, iš kitos įmonės fakso, vargu ar būtų įgyvendinta.
  4. Ieškovas jau iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos turėjo surinkti ir pateikti visus įrodymus, o ikiteisminį tyrimą inicijuoti jau po atsakovo 2009 m. rugpjūčio 17 d. rašto gavimo.
  5. Atsakovo 2009 m. rugpjūčio 17 d. raštu ieškovui grąžintos sąskaitos faktūros su numeriais „VM 02...“, neatitinkančiais ieškovo sąskaitų faktūrų numerių, minimų ieškinio I.A.3 punkte minimų sąskaitų faktūrų su numeriais „VM 03...“. Todėl darytina prielaida, kad su sutarties dokumentų klastojimu galimai susiję ieškovo darbuotojai.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Byloje yra kilęs Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos nagrinėti ieškiniu pareikštus reikalavimus klausimas.

19Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Elme metal Lithuania“, pasinaudodamas CPK 136 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl skolos pagal pirkimo-pardavimo sutartis priteisimo, reikalavimus pareikšdamas pagrindiniams skolininkams ir jų garantams. Nepaisant pirkimo-pardavimo sutartyje įtvirtintų ieškovą ir pagrindinius skolininkus siejančių arbitražinių susitarimų, ieškovas UAB „Elme metal Lithuania“ bylos priskyrimą teismo kompetencijai grindė CPK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, numatančia, jog byloje sujungus kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus, iš kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos (Vilniaus miesto) teismų jurisdikciją dėl pareikštų reikalavimų ieškovas grindė jį ir vieną iš atsakovų (garantą) siejančiu susitarimu dėl bendrojo teritorinio teismingumo pakeitimo (sutartinis teismingumas), kuris, atsižvelgiant į CPK 27 straipsnio 1 punkte įtvirtintą rūšinio teismingumo taisyklę ir skolininkų daugetą siejančios prievolės pobūdį (solidari prievolė), ieškovo nuomone, lemia bylos teismingumą Vilniaus apygardos teismui.

20Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi ieškinį palikdamas nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkte bei 782 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, padarė išvadą, jog esant pagrįstų abejonių dėl 2009 m. liepos 1 d. Sutarties Nr. 03, kaip pagrindinės sutarties, sudarytos tarp ieškovo UAB „Elme metal Lithuania“ (pardavėjo/kreditoriaus) ir atsakovo Vostal Sp. z.o.o. (pirkėjo/pagrindinio skolininko) galiojimo, jurisdikcijos klausimas nagrinėjamu atveju negalėjo būti sprendžiamas, laikantis 2008 m. liepos 1 d. garantiniame rašte tarp UAB „Elme metal Lithuania“ (kreditoriaus) ir Globaltex Sp. z o.o. (garanto/skolininko) įtvirtinto susitarimo dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos. Taigi, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pagrindinės sutarties negaliojimas nagrinėjamu atveju lėmė garantinio rašto, tame tarpe ir jame įtvirtinto susitarimo dėl jurisdikcijos, negaliojimą. Nesant duomenų apie kito susitarimo dėl teismingumo tarp ginčo šalių sudarymą, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju sprendžiant jurisdikcijos klausimą turi būti vadovaujamasi 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamento Nr. 44/2001) nuostatomis, įtvirtinančiomis bendrosios ir specialiosios jurisdikcijos taisykles (Reglamento Nr. 44/2001 2 str., 5 str. 1 d. a) ir b) punktai), remiantis kuriomis ieškovo UAB „Elme metal Lithuania“ ieškinys tiek pagal atsakovų buveinės/nuolatinę gyvenamąją vietą, tiek pagal prekių pristatymo vietą yra teismingas Lenkijos Respublikos teismams.

21Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi ieškovo UAB „Elme metal Lithuania“ atskirojo skundo argumentus, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, daro išvadą, jog Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, buvo priimta netinkamai išsprendus bylos priskirtinumo teismams ir teismingumo (jurisdikcijos) klausimus, neįsigilinus į ieškovo pareiktus reikalavimus, ieškinyje nurodytą šių reikalavimų faktinį ir teisinį pagrindą bei nepagrįstai išplėtus 2009 m. liepos 1 d. Sutarties Nr. 03 tariamo negaliojimo teisinių pasekmių taikymą kitiems pagrindiniams skolininkams ir jų garantams dėl pareikštų reikalavimų. Teisėjų kolegija dėl kiekvieno iš šių skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo aspektų pasisako atskirai.

22Dėl bylos priskyrimo teismui, kai sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, o dėl dalies reikalavimų yra sudarytas arbitražinis susitarimas

23Vadovaujantis CPK 24 straipsnio 1 dalimi, jeigu byloje sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Kaip minėta, ieškovas šia proceso teisės norma vadovavosi ieškiniu sujungdamas kelis atsakovams pareikštus reikalavimus, tame tarpe ir tuos, kurių atžvilgiu kreditorių (ieškovą) ir pagrindinius skolininkus (Vostal Sp. z o.o., Handeltex Sp. z o.o., PPHU Budpol-Bis Sp. z o.o.) siejančiose pirkimo-pardavimo sutartyse buvo įtvirtintos arbitražinės išlygos. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dėl civilinės bylos teismingumo sprendė šioje byloje prieš tai neišsprendęs civilinėje byloje pareikštų reikalavimų dalies priskirtinumo teismui klausimo. Būtent šio klausimo tinkamas išsprendimas galėjo lemti ieškiniu pagrindiniams skolininkams pareikštų reikalavimų palikimą nenagrinėtų CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu, remiantis kuriuo teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu šalys yra sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui.

24Byloje nustatyta, jog arbitražiniai susitarimai, įforminti kaip arbitražinės išlygos, buvo įtvirtinti visose pirkimo-pardavimo sutartyse, iš kurių ieškovas kildina ieškiniu reiškiamus reikalavimus pagrindiniams skolininkams. Remiantis bylos duomenimis, arbitražinės išlygos buvo numatytos 2009 m. liepos 1 d. Sutartyje Nr. 03, sudarytoje tarp ieškovo ir atsakovo Vostal Sp. z o.o. (1 t., b.l. 8-14), 2010 m. balandžio 27 d. Sutartyje Nr. 10, sudarytoje tarp ieškovo ir atsakovo Handeltex Sp. z o.o. (1 t., b.l. 144-205), 2010 m. balandžio 27 d. Sutartyje Nr. 11, sudarytoje tarp OÜ Elme Metall (pradinio kreditoriaus, kurio reikalavimo teisę 2011 m. vasario 8 d. Susitarimu dėl reikalavimų perleidimo perėmė ieškovas) ir Handeltex Sp. z o.o. (2 t., b.l. 1-7) bei 2009 m. sausio 27 d. Sutartyje Nr. 02, sudarytoje tarp ieškovo ir atsakovo PPHU Budpol-Bis Sp. z o.o. (2 t., b.l. 76-81). Šiose arbitražinėse išlygose nustatytų sąlygų turinys, išskyrus numatytą 2010 m. balandžio 27 d. Sutartyje Nr. 11 įtvirtintoje arbitražinėje išlygoje, yra identiškas. Jose numatyta, jog visi ginčai ar nesutarimai, galintys kilti dėl sutarčių ar su jomis susiję, šalių sprendžiami derybų būdu. Nepavykus ginčų išspręsti derybų būdu, visi ginčai, nuomonių skirtumai arba ieškiniai, kylantys dėl šių sutarčių arba su jomis susiję, įskaitant ginčus dėl sutarčių galiojimo, negaliojimo, pažeidimo ar nutraukimo, turi būti nagrinėjami ir galutinis sprendimas priimamas Lietuvos pramonės ir prekybos rūmų arbitražo teisme. Ginčą nagrinės vienas arbitras. Arbitražo vieta – Vilniuje, Lietuvoje. Arbitražo proceso kalba – rusų kalba. Sutartims taikytina teisė – Lietuvos materialioji teisė. Tuo tarpu 2010 m. balandžio 27 d. Sutartyje Nr. 11, kurios pagrindu atsiradusi pradinio kreditoriaus OÜ Elme Metall reikalavimo teisė perėjo ieškovui reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu, įtvirtintoje arbitražinėje išlygoje skiriasi institucinis arbitražas, arbitražo vieta ir sutarčiai taikytina materialioji teisė – šalys susitarė, jog ginčus nagrinėjantis institucinis arbitražas bus Estijos pramonės ir prekybos rūmų arbitražas, arbitražo vieta – Taline, Estijoje, o sutarčiai taikytina materialioji teisė – Estijos Respublikos teisė.

25Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 1-760 ratifikavo 1958 metų Niujorko konvenciją dėl užsienio arbitražų teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija). Ši konvencija yra Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, todėl teismai, spręsdami klausimus, susijusius su arbitražu, ja privalo vadovautis, kai teismo nagrinėjamas klausimas sureguliuotas konvencijos (Konstitucijos 138 str. 3 d., CK 1.13 str.). Niujorko konvencijos II straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena Susitariančioji valstybė pripažįsta rašytinį susitarimą, pagal kurį pusės pasižada perduoti arbitražui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius arba galinčius kilti tarp jų dėl kurių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, galinčių būti arbitražinio nagrinėjimo dalyku. Komercinio arbitražo įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje komercinis arbitražas apibrėžiamas kaip komercinio ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis ne į teismą, o į savo susitarimu arba šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtą arbitrą (arbitrus) (nesvarbu, ar arbitražo procesą organizuoja nuolatinė arbitražo institucija (institucinis arbitražas), ar vyksta ad hoc arbitražas), kuris (kurie) priima arbitražo teismo sprendimą, privalomą ginčo šalims. Taigi arbitražinio susitarimo tikslas yra atsisakyti bet kurios valstybės teismų jurisdikcijos ir perduoti ginčą spręsti arbitražui. Juo sukuriama alternatyvi – arbitražo jurisdikcija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad galiojantis arbitražinis susitarimas, kaip ir kiekviena kita sutartis, šalims yra privalomas (CK 6.189 str. 1 d.) ir jo būtina laikytis (pacta sunt servanda). Šalys negali vienašališkai keisti arbitražinio susitarimo, taip pat jo pažeisti, t.y. kilus ginčui vietoje arbitražo rinktis kitą, pavyzdžiui, teisminį ginčo sprendimo būdą.

26Kai yra sudarytas arbitražinis susitarimas, teismas privalo atsisakyti savo jurisdikcijos, nes šalys turi vykdyti šį susitarimą, t. y. kilus ginčui kreiptis į atitinkamą arbitražą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-64/2010, 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007). 1958 metų Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo II straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad susitariančiosios valstybės teismas, jeigu į jį patenka ieškinys tokiu klausimu, dėl kurio šalys sudarė šiame straipsnyje numatomą susitarimą, turi, vienai iš pusių prašant, pasiųsti puses į arbitražą, jeigu nenustato, kad minėtas susitarimas yra negaliojantis, neteko galios arba negali būti įvykdytas. Niujorko konvencijos II straipsnio 3 dalies nuostatos iš esmės atsispindi ir nacionaliniame teisiniame reglamentavime. Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, gavęs ieškinį dėl klausimo, dėl kurio šalys yra sudariusios šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytos formos arbitražinį susitarimą, atsisako jį priimti. Ši įstatyme įtvirtinta nuostata atkartojama CPK nustatytose proceso teisės taisyklėse. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui. Tuo atveju, kai arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį, teismas ieškinį dėl klausimo, dėl kurio yra sudarytas arbitražinis susitarimas, palieka nenagrinėtą (Komercinio arbitražo įstatymo 11 str. 1 d., CPK 296 str. 1 d. 9 p.). Jeigu pirmosios instancijos teismas nepriėmė sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą, tai, esant pagrindui, tokį sprendimą turi priimti apeliacinės instancijos ar kasacinis teismas (CPK 326 str. 1 d. 5 p., 359 str. 1 d. 6 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-64/2010).

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje įtvirtinta kontinentinės teisės valstybėse visuotinai pripažįstama arbitražo teisė spręsti dėl savo kompetencijos, taip pat arbitražinio susitarimo galiojimo klausimus (kompetencijos–kompetencijos doktrina). Arbitražo teisė spręsti dėl savo jurisdikcijos įtvirtinta ir UNCITRAL tarptautinio komercinio arbitražo pavyzdinio įstatymo 16 straipsnyje, Komercinio arbitražo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje. Kompetencijos–kompetencijos doktrina ne tik suteikia galimybę arbitražo teismui spręsti dėl savo kompetencijos, bet taip pat reiškia, kad bendrosios kompetencijos teismas paprastai negali spręsti arbitražo kompetencijos klausimo, kol arbitrai nepriims sprendimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-612/2004; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2010).

28Kita vertus, arbitražinio susitarimo sudarymas savaime nereiškia, kad šalys eliminuoja bet kokią galimybę ginčą spręsti teisme. Remiantis minėtu 1958 metų Niujorko konvencijos II straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reglamentavimu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotais išaiškinimais, teismas gali neatsisakyti spręsti šalių ginčą, jeigu nustato, kad arbitražinis susitarimas yra negaliojantis, niekinis, neveikiantis (praradęs reikšmę) ar jo negalima įvykdyti. Be to, vadovaujantis Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, viena iš arbitražinio susitarimo šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl arbitražinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu bendrais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais arba dėl to, jog pažeisti Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnio reikalavimai, keliami arbitražinio susitarimo formai, arba šio įstatymo 12 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios ginčus, kurie negali būti perduoti spręsti arbitražui.

29Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog ieškovo ir atsakovų Handeltex Sp. z o.o. bei PPHU Budpol-Bis Sp. z o.o. (pagrindinių skolininkų) sudarytose sutartyse (2009 m. sausio 27 d. Sutartyje Nr. 02, 2010 m. balandžio 27 d. Sutartyje Nr. 10 ir 2010 m. balandžio 27 d. Sutartyje Nr. 11) įtvirtinti arbitražiniai susitarimai, įforminti kaip arbitražinės išlygos, yra negaliojantys, netekę galios ar neįvykdytini. Byloje nėra duomenų dėl pareikštų reikalavimų šiose sutartyse įtvirtintus arbitražinius susitarimus pripažinti negaliojančiais.

30Vertinant atsakovo Vostal Sp. z o.o. argumentus ir skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartyje padarytas išvadas dėl 2009 m. liepos 1 d. Sutarties Nr. 03, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo Vostal Sp. z o.o., galiojimo, pažymėtina, jog, nesant pareikšto reikalavimo dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, teismas ex officio gali pripažinti ją negaliojančia tik tuo atveju, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas – sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajai tvarkai ir tam, kad būtų padaryta tokia išvada, nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Šie kasacinio teismo praktikoje suformuoti išaiškinimai taikytini ir arbitražinio susitarimo pripažinimui niekiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007). Nagrinėjamoje byloje atsakovas Vostal Sp. z o.o. 2009 m. liepos 1 d. Sutarties Nr. 03 negaliojimą grindė tuo, jog ji apskritai nebuvo sudaryta ir vykdoma. Tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartyje, tiek Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartyje nebuvo konstatuota, jog 2009 m. liepos 1 d. Sutartis Nr. 03 yra niekinė ar negaliojanti, o tik pripažinta, jog byloje esantys įrodymai kelia pagrįstų abejonių šios sutarties pagrindu atsiradusių sutartinių santykių egzistavimu. Šios išvados nesudaro pagrindo pripažinti niekine ne tik 2009 m. liepos 1 d. Sutarties Nr. 03, bet ir joje įtvirtinto arbitražinio susitarimo. Byloje yra kartu su ieškiniu pateikta faksimiliniu būdu persiųstos 2009 m. liepos 1 d. Sutarties Nr. 03 kopija. Ši sutartis atitinka bendruosius dvišaliams rašytine forma sudaromiems sandoriams keliamus formos reikalavimus (CK 1.73 str. 2 d.), juridinių asmenų vardu sandorius yra pasirašę valdymo organai (jų nariai). Aplinkybės dėl atsakovo Vostal Sp. z o.o. vardu 2009 m. liepos 1 d. Sutartį Nr. 03 pasirašiusio asmens parašo ir įmonės antspaudo suklastojimo reikalauja papildomo įrodinėjimo ir šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, kai sprendžiamas bylos priskirtinumo teismams ir teismingumo klausimas, nesudaro pagrindo daryti išvados dėl akivaizdaus 2009 m. liepos 1 d. Sutarties Nr. 03, inter alia arbitražinio susitarimo, negaliojimo. Taip pat pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad 2009 m. liepos 1 d. Sutarties Nr. 03 sudarymo faktas yra įrodinėjamas, nepateikiant į bylą šios sutarties originalo, nesudaro pagrindo daryti išvados dėl paties sandorio nesudarymo ar negaliojimo fakto. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje dokumento kopija gali būti pripažįstama tinkamu įrodymu ir jis vertinamas kartu su kitais įrodymais ir juose esančiais duomenimis. Ši išvada yra grindžiama CPK 177 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu nebaigtiniu bylos faktinėms aplinkybėms nustatyti įrodinėjimo priemonių sąrašu bei CPK 202 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog teismui pateikus tik rašytinių įrodymų kopijas dėl to, kad jų originalai nėra išlikę, apie šių įrodymų įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2013).

31Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog visose su pagrindiniais skolininkais sudarytose pirkimo – pardavimo sutartyse buvo įtvirtintos arbitražinės išlygos, kurios yra galiojančios ir dėl jų pripažinimo negaliojančiomis teisme nebuvo pareikšta reikalavimų. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo į jas atsižvelgti, spręsdamas ieškovo pareikštų reikalavimų priskirtinumo teismams klausimą. Minėta, jog ieškovas ieškiniu pagrindiniams skolininkams ir jų garantams pareikštų reikalavimų sujungimą ir jų priskirtinumą teismams argumentavo CPK 24 straipsnio 1 dalimi, remiantis kuria, jeigu byloje sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog toks CPK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos taikymas, kai bylos priskyrimo teismui prioritetas būtų taikomas kiekvieną kartą, nepaisant ginčo šalių sudaryto arbitražinio susitarimo, neatitiktų arbitražinio susitarimo prigimties, paneigtų jo privalomumą bei neužtikrintų CPK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma siekiamų tikslų įgyvendinimo.

32Teisėjų kolegija pripažįsta, jog CPK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos taikymas tais atvejais, kai dėl dalies ieškiniu pareikštų reikalavimų yra sudarytas arbitražinis susitarimas, turi būti išimtinio pobūdžio (pavyzdžiui, tai gali būti atvejai, kai byloje sujungiami keli tarpusavyje susiję iš sutarties kylantys reikalavimai, o arbitražinis susitarimas apima tik dalį iš jų ar pan.). Esant sudarytam arbitražiniam susitarimui, CPK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos taikymas, kuris lemia bylos priskirtinumą teismui, turi būti pagrįstas glaudžiu ieškiniu pareikštų reikalavimų tarpusavio ryšiu dėl materialiųjų teisinių santykių prigimties, priešingos arbitražinio susitarimo šalies nuomone dėl ginčo nagrinėjimo teisme, siekiu užtikrinti civilinio proceso tikslų įgyvendinimą (CPK 2 str.), vienodą teisinę reikšmę turinčių ir įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių nustatymą bei teisės aiškinimą.

33Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ginčo šalis siejančius teisinius santykius, darytina išvada, jog atsakovus sieja neprivalomas procesinis bendrininkavimas, t.y. kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas (CPK 43 str. 1 d. 2 p.). Ieškovas UAB „Elme metal Lithuania“ teismui pareikštu ieškiniu kartu sujungė kelis reikalavimus, reiškiamus pagrindiniams skolininkams ir jų garantams. Ieškiniu pareikštų reikalavimų teisinė prigimtis yra dvejopa – dalis reikalavimų, dėl kurių buvo sudarytas arbitražinis susitarimas, yra kilę iš pirkimo-pardavimo sutarčių, o dalis reikalavimų – iš prievolių įvykdymo užtikrinimo (garantijos). Kreditorių ir garantus Globaltex Sp. z o.o. bei M. Z. O. siejanti garantijos rūšis, atsižvelgiant į garanto prievolės priklausomumą nuo ja užtikrinamos prievolės, yra paprastoji (sąlyginė) garantija. Tokiu atveju būtina garanto prievolės atsiradimo sąlyga yra garantija užtikrinto sandorio neįvykdymas. Dėl to garantas kreditoriui atsako tik tada, jeigu skolininkas prievolės, už kurią garantuojama, neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai, o garanto prievolė priklauso nuo pagrindinės prievolės sąlygų, neįvykdymo apimties ir kitų iš pagrindinės prievolės turinio kylančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012). Ši garantijos rūšis suponuoja garantijos, kaip papildomos (šalutinės) prievolės, kuri sieja kreditorių ir garantą, pobūdį. Todėl tuo atveju, jei kreditoriaus reikalavimai garantams būtų nagrinėjami atskiroje byloje, garantai neprarastų teisės į kreditoriaus reikalavimus pateikti visus atsikirtimus, tame tarpe ir tuos, kuriuos galėtų reikšti pagrindinis skolininkas. Be to, tuo atveju, jei kreditoriaus pagrindiniam skolininkui inicijuotame procese (nagrinėjamu atveju - arbitraže) būtų sprendžiamas pagrindinės sutarties galiojimo ir (arba) tinkamo vykdymo klausimas, garantų teisių ir teisėtų interesų apsauga lygiagrečiai vykstančiame bylos nagrinėjimo teisme procese, kuriame kreditorius pareiškęs reikalavimus garantams, galėtų būti užtikrinta teismui sustabdant bylą (CPK 163 str. 3 p.).

34Pažymėtina ir tai, jog išvadą dėl galimybės ieškovo garantui Globaltex Sp. z o.o. pareikštus reikalavimus nagrinėti atskirame nuo reikalavimų pagrindiniams skolininkams teismo procese sustiprina ir šio garanto atsakomybės kreditoriui pobūdis. Byloje esančiuose atsakovų Globaltex Sp. z o.o. pasirašytuose garantiniuose raštuose nesant nustatyto šio garanto ir pagrindinių skolininkų atsakomybės kreditoriaus atžvilgiu pobūdžio, taikytinas įstatyminis reglamentavimas. Vadovaujantis CK 6.90 straipsnio 1 dalimi, garantų atsakomybė paprastos (sąlyginės) garantijos atveju yra subsidiari (CK 6.90 str. 1 d.). Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos materialioji teisė yra nustatyta kaip taikytina teisė visuose garantiniuose raštuose, kuriuose garantas yra Globaltex Sp. z o.o.. Tuo tarpu garanto M. Z. O. prievolės kreditoriui pobūdis, nesant garantiniuose raštuose pasirinktos taikytinos teisės, turi būti nustatytas taikant Lenkijos Respublikos teisę, ką suponuoja ir CK 1.37 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta norma, pagal kurią, sprendžiant dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, taikoma valstybės, su kuria sutartinė prievolė yra labiausiai susijusi, teisė. Vadovaujantis Lenkijos civilinio kodekso 881 straipsniu, garanto atsakomybė yra solidari.

35Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog, ieškovui sujungus kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus, atsakovų daugetą siejantys teisiniai santykiai, jų prievolių rūšis ir pobūdis, o taip pat procesinio bendrininkavimo forma sąlygoja galimybę atsakovams pareikštus reikalavimus išnagrinėti skirtinguose teisminiuose procesuose, o esant tarp kreditoriaus (ieškovo) ir pagrindinių skolininkų (atsakovų Vostal Sp. z o.o., Handeltex Sp. z o.o. bei PPHU Budpol-Bis Sp. z o.o.) sudarytiems arbitražiniams susitarimams – dalį jų išnagrinėti arbitraže, užtikrinant garantų teisių ir teisėtų interesų apsaugą tiek materialiąja, tiek procesine prasme ir išsaugant alternatyvią jurisdikciją sukuriančio arbitražinio susitarimo pagrindinių skolininkų atžvilgiu įgyvendinimą. Šios aplinkybės, arbitražinio susitarimo privalomumas ir CPK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos išimtinis pobūdis, suponuoja tai, jog teismas turėjo atsisakyti savo jurisdikcijos minėtoje ieškiniu atsakovams (pagrindiniams skolininkams) pareikštų reikalavimų dalyje. Juo labiau, kad pats ieškovas materialinius teisinius reikalavimus atsakovams (pagrindiniams skolininkams) grindžia pirkimo – pardavimo sutartimis, tame tarpe su atsakovu Vostal Sp. z o.o. sudaryta 2009 m. liepos 1 d. Sutartimi Nr. 03, kurioje įtvirtinta arbitražinė išlyga ir kurios sudarymo faktą ginčija atsakovas. Taigi, visų pirma, pats ieškovas privalo laikytis pirkimo – pardavimo sutartyse su pagrindiniais skolininkais įtvirtinto susitarimo dėl pasirinkto ginčo sprendimo būdo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog vienintelis savo nesutikimą su ieškiniu pareikštais reikalavimais pateikęs atsakovas Vostal Sp. z o.o. (kitų atsakovų atsiliepimų į ieškinį iš viso nebuvo gauta), be kitų argumentų, rėmėsi galiojančiu arbitražiniu susitarimu ir į jo taikymo apimtį patenkančių reikalavimų priskirtinumu arbitražui. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas atsakovams, kaip pagrindiniams skolininkams, pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu pareikštų reikalavimų dalyje, paliktina nepakeista, nurodant, jog šių procesinių pasekmių taikymo pagrindas yra šalių susitarimas perduoti ginčus spręsti arbitražui (CPK 296 str. 1 d. 9 p.). Tai, jog šalys 2009 m. sausio 27 d. Sutarties 02, 2009 m. liepos 1 d. Sutarties Nr. 03 ir 2010 m. balandžio 27 d. Sutarties Nr. 10 9 straipsniuose įtvirtintose arbitražinėse išlygose yra netiksliai nurodžiusios arbitražinės institucijos pavadinimą (Lietuvos pramonės ir prekybos rūmų arbitražo teismas), nesudaro pagrindo tokią arbitražinę išlygą pripažinti niekine, kadangi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje iš byloje esančios medžiagos yra įmanoma tikėtinai nustatyti, dėl kurios arbitražinės ginčų sprendimo institucijos šalys susitarė. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog institucinis arbitražas, kurį 2009 m. sausio 27 d. Sutartyje 02, 2009 m. liepos 1 d. Sutartyje Nr. 03 ir 2010 m. balandžio 27 d. Sutartyje Nr. 10 įtvirtintais arbitražiniais susitarimais pasirinko šalys – tai Arbitražo teismas prie Asociacijos Tarptautiniai prekybos rūmai – Lietuva, kurį reorganizavus sujungimo su Vilniaus tarptautiniu komerciniu arbitražu būdu, 2003 m. spalio 27 d. buvo įkurta nuolatinė arbitražo institucija – Vilniaus komercinio arbitražo teismas. Tokiu būdu aiškinant arbitražinę išlygą yra užtikrinamas arbitražinio susitarimo efektyvumas, in favors contractus principo įgyvendinimas, be to, sudaroma galimybė arbitražo teismui nuspręsti dėl savo kompetencijos (kompetencijos – kompetencijos doktrina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2013).

36Atskirai pažymėtina, jog ieškovas UAB „Elme metal Lithuania“ reikalavimo sutarties perleidimo (cesijos) sutarties pagrindu įgijęs teisę įgyvendinti pradiniam kreditoriui OÜ Elme Metall priklausančią iš 2010 m. balandžio 27 d. Sutarties Nr. 11 kylančią reikalavimo teisę pagrindiniam skolininkui Handeltex Sp. z.o.o., perėmė ir pradinio kreditoriaus teises bei pareigas pagal 2010 m. balandžio 27 d. Sutartyje Nr. 11 įtvirtintą arbitražinę išlygą. Pažymėtina, jog remiantis šiuo arbitražiniu susitarimu šalys ginčams nagrinėti pasirinko Estijos pramonės ir prekybos rūmų Estijos Respublikos arbitražo teismą, o taikytiną teisę – Estijos materialiąją teisę. Todėl institucinis arbitražas, turintis nagrinėti ieškovo pagrindiniam skolininkui Handeltex Sp. z.o.o. pareikštus iš 2010 m. balandžio 27 d. Sutarties Nr. 11 kylančius reikalavimus yra Estijos pramonės ir prekybos rūmų Estijos Respublikos arbitražo teismas. Ši išvada atitinka Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2T-57/2013, esančius teisės išaiškinimus, sprendžiant savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės panašią bylą.

37Dėl atsakovams Globaltex Sp. z o.o., M. Z. O. ir Handeltex Sp. z.o.o., kaip garantams, pareikštų reikalavimų teismingumo Lietuvos Respublikos teismams

38Lietuvos Respublikai daugiašalės sutarties pagrindu 2004 m. gegužės 1 d. tapus Europos Sąjungos nare, tarptautinio civilinio proceso šaltinis, sprendžiant teismingumo klausimus civilinėse ir komercinėse bylose, yra 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 44/2001). Kadangi Lietuvos Respublika ir Lenkijos Respublika yra Europos Sąjungos valstybės narės, tai sprendžiant jurisdikcijos klausimą nagrinėjamoje užsienio (tarptautinį) elementą turinčioje byloje, aktualus yra būtent šio Reglamento Nr. 44/2001 normų, nustatančių jurisdikcijos taisykles, taikymas.

39Reglamento Nr. 44/2001 2 straipsnyje suformuluota bendrosios jurisdikcijos taisyklė, pagal kurią valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, nepaisant jų pilietybės, bylos turi būti keliamos nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismuose. Nurodytos bendrosios jurisdikcijos taisyklės veikimo apimtis ir išlygos kildinamos iš Reglamento Nr. 44/2001 preambulės 11 ir 12 punktų, pagal kuriuos jurisdikcijos taisyklės turi būti ypač nuspėjamos ir pagrįstos principu, kad jurisdikcija paprastai priklauso nuo atsakovo gyvenamosios vietos, ir šiuo pagrindu jurisdikcija turi būti visada prieinama, išskyrus keletą aiškiai nustatytų situacijų, kuriose bylinėjimosi objektas arba šalių autonomija pateisinama kaip kitokia susijusi aplinkybė.

40Be bendrosios jurisdikcijos taisyklės, Reglamente Nr. 44/2001 siūlomos alternatyvios specialiosios jurisdikcijos taisyklės, pagal kurias ieškovas gali rinktis, kur kelti bylą – atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismuose, turinčiuose specialų jurisdikcijos pagrindą. Konkrečios specialiosios taisyklės, reglamentuojančios bylos teismingumą, identifikuojamos pagal byloje nagrinėjamo ginčo pobūdį, kurio kvalifikavimą lemia materialieji teisiniai santykiai, iš kurių kilo ginčas. Viena iš specialiosios jurisdikcijos taisyklių yra nurodyta Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 dalyje ir apima bylas, susijusias su sutartimis; tokiose bylose, kai prievolės vykdymo vieta yra kitoje valstybėje narėje, nei atsakovo gyvenamosios vietos (buveinės) valstybė narė, jurisdikciją pagal ieškinio pagrindą turi atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismai (Reglamento 5 straipsnio 1 dalies a punktas).

41Kita nagrinėjamos bylos kontekste aktuali tarptautinės teismų jurisdikcijos taisyklė yra įtvirtinta Reglamento Nr. 44/2001 23 straipsnyje, reglamentuojančiame susitarimą dėl jurisdikcijos. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jei šalys, kurių vienos arba daugiau nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti dėl konkrečių teisinių santykių, minėtas teismas arba minėti teismai turi jurisdikciją. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nebuvo susitarusios kitaip. Pažymėtina, jog esant susitarimui dėl jurisdikcijos, nėra taikomos Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos, įtvirtinančios bendrosios ar specialiosios alternatyviosios jurisdikcijos taisykles.

42Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog ieškiniu inter alia buvo pareikšti reikalavimai atsakovams, kurie yra pagrindinių skolininkų garantai – Globaltex Sp. z o.o. bei M. Z. O., bei atsakovui Handeltex Sp. z.o.o., kuris, kaip nurodo ieškovas, 2010 m. sausio 21 d. įsipareigojo jam sumokėti visą Vostal Sp. z o.o. įsiskolinimą.

43Atsakovas Globaltex Sp. z o.o. 2009 m. liepos 1 d. garantiniu raštu įsipareigojo atsakyti kreditoriui už pagrindinio skolininko Vostal Sp. z o.o. prievolių pagal 2009 m. liepos 1 d. Sutartį Nr. 03 netinkamą įvykdymą (1 t., b.l. 191-193). Tas pats garantas 2010 m. balandžio 27 d. garantiniu raštu įsipareigojo atsakyti kreditoriui už pagrindinio skolininko Handeltex Sp. z o.o. prievolių pagal 2010 m. balandžio 27 d. Sutartį Nr. 10 netinkamą įvykdymą (1 t., b.l. 214-216), o 2009 m. sausio 27 d. garantiniu raštu – už pagrindinio skolininko PPHU Budpol-Bis Sp. z o.o. prievolių pagal 2009 m. sausio 27 d. Sutartį Nr. 02 netinkamą įvykdymą (2 t., b.l. 82-84). Taip pat pažymėtina, jog dalis ieškovo ieškiniu pareikštų reikalavimų apėmė atsakovui Globaltex Sp. z o.o. reiškiamus reikalavimus, kylančius iš 2010 m. balandžio 27 d. garantinio rašto, kuriuo šis buvo įsipareigojęs atsakyti kreditoriui OÜ Elme Metall už skolininko Handeltex Sp. z o.o. prievolių pagal 2010 m. balandžio 27 d. Sutartį Nr. 11 netinkamą įvykdymą, o ieškovas šio pradinio kreditoriaus reikalavimus perėmė 2011 m. kovo 30 d. sudaryto susitarimo dėl reikalavimų perleidimo pagrindu (2 t., b.l. 66-68, 74-75). Teisėjų kolegija, spręsdama dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos atsakovui Globaltex Sp. z o.o., kaip garantui, pareikštų reikalavimų atžvilgiu, pripažįsta, jog visuose sandoriuose, iš kurių kildinami atsakovui Globaltex Sp. z o.o. pareikšti reikalavimai, yra įtvirtinti susitarimai dėl jurisdikcijos, remiantis kuriais „...Visi ginčai ir nuomonių skirtumai, kurie gali kilti dėl šios Garantijos ir kurių sprendimo derybų keliu pasiekti yra neįmanoma, bus sprendžiami Vilniaus miesto teisme“. Šiais susitarimais dėl jurisdikcijos turėjo būti vadovaujamasi, nustatant Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją spręsti tarp ieškovo ir atsakovo Globaltex Sp. z o.o., kaip garanto, kilusį ginčą. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog skundžiamą nutartį priėmęs Vilniaus apygardos teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartyje padarytomis išvadomis, ex officio nenustatęs, jog tarp ieškovo UAB „Elme metal Lithuania“ ir pagrindinio skolininko Vostal Sp. z o.o. 2009 m. liepos 1 d. sudaryta Sutartis Nr. 03 yra negaliojanti, o pasiremdamas tik įrodymais grindžiamomis abejonėmis dėl šios sutarties pagrindu atsiradusių sutartinių santykių egzistavimo, nepagrįstai taikė niekinio sandorio teisines pasekmes – konstatavo, jog sprendžiant teismingumo klausimą negali būti taikomas atsakovo Globaltex Sp. z o.o. 2009 m. liepos 1 d. garantiniame rašte esantis susitarimas dėl jurisdikcijos (garantinis raštas yra papildomą (šalutinę) prievolę įtvirtinantis sandoris, dėl ko negaliojant pagrindinei sutarčiai, negaliotų ir jis). Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai išplėtė šio tariamai negaliojančio 2009 m. liepos 1 d. garantinio rašto teisinių pasekmių susitarimui dėl jurisdikcijos taikymą ir kitų Globaltex Sp. z o.o. pasirašytų garantinių raštų atžvilgiu, kurie visiškai nesusiję su atsakovu Vostal Sp. z o.o. ir 2009 m. liepos 1 d. Sutartimi Nr. 03.

44Atsižvelgiant į ginčo šalių sudarytus susitarimus dėl jurisdikcijos ir Reglamento Nr. 44/2001 23 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuria susitarimas dėl jurisdikcijos yra prilyginamas išimtinei teismų jurisdikcijai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog Lietuvos Respublikos teismai turi tarptautinę jurisdikciją spręsti ieškovo atsakovui Globaltex Sp. z o.o., kaip garantui, pareikštus reikalavimus. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, kuria ieškinys šioje dalyje paliktas nenagrinėtas, naikintina ir civilinė byla šioje dalyje perduodama Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš esmės.

45Kitas atsakovas, kurį su ieškovu UAB „Elme metal Lithuania“ sieja garantijos teisiniai santykiai ir kuriam ieškiniu buvo reiškiami reikalavimai Vilniaus apygardos teisme, yra M. Z. O.. Atsakovas M. Z. O. 2009 m. spalio 6 d. garantiniu raštu įsipareigojo atsakyti kreditoriui už pagrindinio skolininko Vostal Sp. z o.o. prievolių pagal 2009 m. liepos 1 d. Sutartį Nr. 03 netinkamą įvykdymą (1 t., b.l. 194-196). Tas pats garantas 2010 m. balandžio 27 d. garantiniu raštu įsipareigojo atsakyti kreditoriui už pagrindinio skolininko Handeltex Sp. z o.o. prievolių pagal 2010 m. balandžio 27 d. Sutartį Nr. 10 netinkamą įvykdymą (1 t., b.l. 217-218). Taip pat pažymėtina, jog dalis ieškovo ieškiniu pareikštų reikalavimų apėmė atsakovui M. Z. O. reiškiamus reikalavimus, kylančius iš 2010 m. balandžio 27 d. garantinio rašto, kuriuo šis buvo įsipareigojęs atsakyti kreditoriui OÜ Elme Metall už skolininko Handeltex Sp. z o.o. prievolių pagal 2010 m. balandžio 27 d. Sutartį Nr. 11 netinkamą įvykdymą, o ieškovas šio pradinio kreditoriaus reikalavimus perėmė 2011 m. vasario 8 d. sudaryto susitarimo dėl reikalavimų perleidimo pagrindu (2 t., b.l. 69-73). Remiantis Reglamento Nr. 44/2001 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrosios jurisdikcijos taisykle, reikalavimai atsakovui M. Z. O. turėtų būti reiškiami jo nuolatinės gyvenamosios vietos, t.y. Lenkijos Respublikos, teismuose. Tuo tarpu egzistuojanti alternatyvios specialiosios jurisdikcijos taisyklė, pagal kurią reikalavimai, kylantys iš sutarties, gali būti pareikšti prievolių vykdymo vietos teismuose, suteikia ieškovui galimybę pasirinkti prievolės vykdymo vietos teismų jurisdikciją. Atsižvelgiant į tai, jog prievolių, kylančių iš garantijos, vykdymo atveju garantas atsiskaito su pagrindinio skolininko kreditoriumi, atlikdamas mokėjimą ar kitokį pagrindinio skolininko prievolės įvykdymą, garanto prievolės įvykdymo vieta laikytina kreditoriaus garantui nurodyta prievolės įvykdymo vieta. Tuo atveju, kai garantas turi įvykdyti piniginę prievolę, prievolės įvykdymo vieta laikytina kreditoriaus nurodyta apmokėjimo įvykdymo vieta. Nagrinėjamu atveju kreditorius (ieškovas) yra Lietuvos Respublikoje įregistruotas ir veikiantis juridinis asmuo, siekiantis gauti savo piniginio pobūdžio reikalavimų pagrindiniam skolininkui patenkinimą iš garanto. Kadangi garanto prievolės įvykdymo vieta yra Lietuvos Respublikoje, tai suteikia galimybę ieškovui, vadovaujantis Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta specialios jurisdikcijos taisykle, pasirinkti Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją dėl atsakovui M. Z. O. reiškiamų reikalavimų. Be to, Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta specialios jurisdikcijos taisyklė, remiantis kuria valstybės narės teismų jurisdikcija, esant atsakovų daugetui, gali būti nustatoma pagal vieno iš atsakovų nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiant į glaudų ieškiniu šiems atsakovams pareikštų reikalavimų ryšį. Ši Reglamento nuostata turi būti aiškinama taip, jog valstybės narės teismų jurisdikciją, esant atsakovų daugetui, gali lemti ne tik vieno iš atsakovų nuolatinė gyvenamoji vieta, bet ir ieškovo bei vieno iš atsakovų susitarimas dėl jurisdikcijos, jei atsakovams pareikšti reikalavimai yra taip glaudžiai susiję, kad yra tikslinga juos nagrinėti ir spręsti visus iš karto, siekiant išvengti atskirų teismo procesų metu priimamų sprendimų nesuderinamumo. Nagrinėjamu atveju ieškiniu buvo sujungti atsakovams Globaltex Sp. z o.o. ir M. Z. O., kaip garantams, pareikšti reikalavimai. Abiejų garantų atsakomybė kildinama iš tų pačių pagrindinių skolininkų prievolių kreditoriui netinkamo įvykdymo, kas suponuoja pareikštų reikalavimų glaudų ryšį, atsižvelgiant į tai, kad byloje turėtų būti nustatinėjamos tos pačios aplinkybės, susijusios su pagrindinio skolininko prievolėmis, jų dydžiu, pagrindinio skolininko prievolių nevykdymu ar netinkamu vykdymu. Be to, bylos nagrinėjimo metu taip pat būtų sprendžiami klausimai, susiję su atsakovų prievolių kreditoriui rūšimi, esant skolininkų (garantų) daugetui (dalinė, solidarioji ar subsidiarioji), jų atsakomybės mastu. Todėl, siekiant išvengti atskirų procesų metu priimtų sprendimų nesuderinamumo, yra tikslinga pripažinti Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją ne tik atsakovui Globaltex Sp. z o.o., bet ir atsakovui M. Z. O. ieškovo UAB „Elme metal Lithuania“ pareikštų reikalavimų atžvilgiu. Taip pat pažymėtina, jog Reglamento Nr. 44/2001 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, remiantis kuria atsakovo atvykimas į teismą tam tikrais atvejais, esant šiame Reglamente įtvirtintoms sąlygoms, galėtų būti laikomas tyliu sutikimu su teismo, kuriame pareikštas ieškinys, jurisdikcija, vadinasi, ir susitarimu dėl jurisdikcijos (ES Teisingumo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimas, priimtas byloje nr. C-111/09). Ši taisyklė negalėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei atsakovas atvyktų į teimą dėl jurisdikcijos užginčijimo arba jeigu pagal 22 straipsnį kitas teismas turėtų išimtinę jurisdikciją. Nagrinėjamoje byloje faktiškai susiklostė situacija, jog atsakovas M. Z. O. šaukiamas neatvyko į 2013 m. spalio 11 d. vykusį teismo posėdį ir iš esmės prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (3 t., b.l. 185-194). Atsakovas M. Z. O. savo 2013 m. rugpjūčio 17 d. prašyme dėl apklausos atlikimo nepareiškė jokių prieštaravimų dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos ieškovo jam pareikštų reikalavimų atžvilgiu. Priešingai, šis atsakovas nurodė norintis atvykti į teismo posėdį ir duoti savo paaiškinimus dėl bylos aplinkybių, tačiau to negalintis padaryti dėl sveikatos būklės ir turtinės padėties. Šios aplinkybės bei Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų alternatyvios specialiosios jurisdikcijos taisyklių taikymas sudaro pagrindą pripažinti Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją ir dėl atsakovui M. Z. O. ieškiniu pareikštų reikalavimų.

46Tas pats pasakytina ir dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos nagrinėti ieškovo UAB „Elme metal Lithuania“ atsakovui Handeltex Sp. z.o.o., kaip solidariam skolininkui, pareikštus reikalavimus, kildinamus iš pagrindinio skolininko Vostal Sp. z o.o. prievolių, kylančių iš 2009 m. liepos 1 d. Sutarties Nr. 03, nevykdymo. Kadangi ieškovas, remdamasis atsakovo Handeltex Sp. z.o.o. 2010 m. sausio 21 d. raštu (1 t., b.l. 195-196), atsakovo Handeltex Sp. z.o.o. prievolę kildina iš pagrindinio skolininko Vostal Sp. z o.o. prievolių įvykdymo užtikrinimo, teisėjų kolegija pripažįsta, jog, remiantis tomis pačiomis alternatyvios specialiosios jurisdikcijos taisyklėmis, įtvirtintomis Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalyje, laikytina, jog Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikciją spręsti ir atsakovo Handeltex Sp. z.o.o. atžvilgiu pareikštus reikalavimus, kurių atsiradimo teisinis pagrindas – pagrindinio skolininko Vostal Sp. z o.o. prievolių kreditoriui pagal 2009 m. liepos 1 d. Sutartį Nr. 03 netinkamas vykdymas.

47Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo UAB „Elme metal Lithuania“ ieškinys atsakovams Globaltex Sp. z o.o., M. Z. O. ir Handeltex Sp. z.o.o., kaip šalutinę prievolę turintiems skolininkams, buvo paliktas nenagrinėtas, priimta netinkamai išsprendus Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos klausimą, todėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis šioje dalyje naikintina, civilinę bylą perduodant pirmosios instancijos teismu nagrinėti iš esmės, atitinkamai paliekant galioti šių atsakovų atžvilgiu pareikštiems reikalavimams užtikrinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones toje dalyje, kuria pritaikytas atsakovams Globaltex Sp. z o.o., M. Z. O. ir Handeltex Sp. z.o.o. priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ir/ar pinginių lėšų ir/ar turtinių teisių areštas, kurio bendras mastas - 4 032 394,67 Lt, tame tarpe nustatant maksimalų galimą kiekvieno iš atsakovų atžvilgiu taikytino arešto mastą: atsakovo Handeltex Sp. z.o.o. atžvilgiu – 2 742 014,81 Lt, atsakovo M. Z. O. atžvilgiu – 3 552 052,67 Lt, o atsakovo Globaltex Sp. z o.o. atžvilgiu – 4 032 394,67 Lt.

48Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

49Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį pakeisti.

50Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties dalį, kuria paliktas nenagrinėtas ieškovo UAB „Elme metal Lithuania“ ieškinys atsakovams Globaltex Sp. z o.o., M. Z. O. ir Handeltex Sp. z.o.o.:

  1. Dėl 607 332,92 EUR skolos, 136 881,92 EUR palūkanų, 49 927,54 EUR delspinigių, 8,05 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuotinų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisimo solidariai iš atsakovų Globaltex Sp. z o.o., M. Z. O. ir Handeltex Sp. z.o.o.;
  2. Dėl 217 965,12 EUR skolos, 16 638,06 EUR delspinigių, 8,05 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuotinų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisimo solidariai iš atsakovų Globaltex Sp. z o.o. ir M. Z. O.;
  3. Dėl 480 342 Lt skolos ir 8, 05 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuotinų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisimo iš atsakovo Globaltex Sp. z o.o.

51Šioje dalyje civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Elme metal Lithuania“ ieškinį atsakovams Globaltex Sp. z o.o., M. Z. O. ir Handeltex Sp. z.o.o. perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš esmės.

52Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties dalį, kuria panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atsakovams Globaltex Sp. z o.o., M. Z. O. ir Handeltex Sp. z.o.o. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nustatyti, jog Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atsakovams Globaltex Sp. z o.o., M. Z. O. ir Handeltex Sp. z.o.o. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės toliau galioja toje dalyje, kuria bendra areštuoto visiems trims atsakovams Globaltex Sp. z o.o., M. Z. O. ir Handeltex Sp. z.o.o. priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ir/ar pinginių lėšų ir/ar turtinių teisių vertė neturi viršyti 4 032 394,67 Lt, tame tarpe atsakovo Handeltex Sp. z.o.o. atžvilgiu maksimalus galimas arešto mastas – 2 742 014,81 Lt, atsakovo M. Z. O. atžvilgiu – 3 552 052,67 Lt, o atsakovo Globaltex Sp. z o.o. atžvilgiu – 4 032 394,67 Lt.

53Kitą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas 2011 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į teismą, prašydamas... 5. Pirmas ieškovo reikalavimas pareikštas solidariems skolininkams Vostal Sp. z... 6. Antras ieškovo reikalavimas pareikštas solidariems skolininkams Handeltex Sp.... 7. Trečias ieškovo reikalavimas pareikštas solidariems skolininkams PPHU... 8. Ieškovas nurodė, jog iš atsakovo Globaltex Sp. z o.o. garantijos raštų,... 9. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartimi buvo taikytos... 10. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi panaikino... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi ieškinį paliko... 13. Teismas, nustatęs, kad byla turi užsienio elementą (atsakovai yra Lenkijos... 14. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 15. Ieškovas UAB „Elme metall Lithuania“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus... 16. Atsakovo Vostal Sp. z o.o. atstovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Byloje yra kilęs Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos nagrinėti... 19. Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Elme metal Lithuania“, pasinaudodamas... 20. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi... 21. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi ieškovo UAB „Elme metal... 22. Dėl bylos priskyrimo teismui, kai sujungiami keli tarpusavyje susiję... 23. Vadovaujantis CPK 24 straipsnio 1 dalimi, jeigu byloje sujungiami keli... 24. Byloje nustatyta, jog arbitražiniai susitarimai, įforminti kaip... 25. Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 1-760 ratifikavo... 26. Kai yra sudarytas arbitražinis susitarimas, teismas privalo atsisakyti savo... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje įtvirtinta... 28. Kita vertus, arbitražinio susitarimo sudarymas savaime nereiškia, kad šalys... 29. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima... 30. Vertinant atsakovo Vostal Sp. z o.o. argumentus ir skundžiamoje Vilniaus... 31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 32. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog CPK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos... 33. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ginčo šalis siejančius teisinius... 34. Pažymėtina ir tai, jog išvadą dėl galimybės ieškovo garantui Globaltex... 35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog,... 36. Atskirai pažymėtina, jog ieškovas UAB „Elme metal Lithuania“ reikalavimo... 37. Dėl atsakovams Globaltex Sp. z o.o., M. Z. O. ir Handeltex Sp. z.o.o., kaip... 38. Lietuvos Respublikai daugiašalės sutarties pagrindu 2004 m. gegužės 1 d.... 39. Reglamento Nr. 44/2001 2 straipsnyje suformuluota bendrosios jurisdikcijos... 40. Be bendrosios jurisdikcijos taisyklės, Reglamente Nr. 44/2001 siūlomos... 41. Kita nagrinėjamos bylos kontekste aktuali tarptautinės teismų jurisdikcijos... 42. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog ieškiniu inter alia buvo pareikšti... 43. Atsakovas Globaltex Sp. z o.o. 2009 m. liepos 1 d. garantiniu raštu... 44. Atsižvelgiant į ginčo šalių sudarytus susitarimus dėl jurisdikcijos ir... 45. Kitas atsakovas, kurį su ieškovu UAB „Elme metal Lithuania“ sieja... 46. Tas pats pasakytina ir dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos... 47. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog... 48. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 49. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį pakeisti.... 50. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties dalį,... 51. Šioje dalyje civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Elme metal Lithuania“... 52. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties dalį,... 53. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarties dalį palikti...