Byla I-1224-208/2014
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant pareiškėjui V. A. G., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atstovui Aleksandrui Ivanovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vilniaus apygardos teismui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3V. A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6), prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį (teisėjo alga ir 18 proc. priedas už ištarnautus metus) – 17 682,18 Lt, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išeitinės pašalpos dalį jam einant bendrosios kompetencijos teismo teisėjo pareigas nuo 2009-05-01 iki 2010-05-24, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įsigaliojimo ir visiško jo įvykdymo bei įpareigoti Vilniaus apygardos teismą perskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį, įskaičiuojant į jį neišmokėtas sumas ir pažymą pateikti Nacionalinei teismų administracijai (teisėjo pensijai perskaičiuoti) ir jam.

4Pareiškėjas paaiškino, kad 1996-08-12 buvo paskirtas Vilniaus apygardos teismo teisėju ir skundui reikšmingu laikotarpiu, nuo 2009-05-01 iki 2010-05-24 ėjo šias pareigas. Šiuo laikotarpiu jam buvo mokamas sumažintas teisėjo atlyginimas, neteisingai apskaičiuotas penkerių paskutinių teisėjo darbo metų užmokesčio vidurkis, nuo kurio priklauso teisėjo pensijos dydis. Vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu. Savo reikalavimą grindė tuo, jog Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymus, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. dėl palūkanų priteisimo.

5Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, kadangi mano, jog pažeidimas yra tęstinis, todėl neprašo atnaujinti termino skundui paduoti.

6Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašė bylą sustabdyti, kol Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtas klausimas dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 301 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Jei bus priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas, prašė jo įvykdymą atidėti vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (b. l. 17–20).

7Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nurodė, kad po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo priėmimo, vykdant šį Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą, Lietuvos Respublikos Seimas 2013-09-19 priėmė įstatymą, kuriuo pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2014-05-01 parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą reglamentuojančio įstatymo projektą. 2013-09-28 įsigaliojus minėtam įstatymui, valstybė prisiėmė pareigą nustatyti kompensavimo tvarką ir geruoju išmokėti reikalaujamą sumą. Šis įstatymas yra galiojantis ir privalo būti vykdomas, taigi, įstatymų leidėjas įvykdė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nustatytą pareigą. Prievolės, dėl kurios kilo ginčas šioje byloje, įvykdymas bus sureguliuotas teisės aktu, todėl nėra pagrindo reikalavimą tenkinti teismine tvarka. Turėtų būti taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas darbo užmokesčio priteisimui. Kadangi prašomos priteisti procesinės palūkanos yra ne darbo teisės, o civilinės teisės institutas, šioje byloje jo taikyti negalima, todėl šis reikalavimas turėtų būti atmestas.

8Vilniaus apygardos teismas prašė pareiškėjo pareikštus reikalavimus spręsti teismo nuožiūra, nurodydamas, kad apskaičiuojant ir išmokant atlyginimą, buvo vadovautasi galiojančiomis įstatymų nuostatomis (b. l. 14–15).

9Skundas atmestinas.

10Byloje ginčas kilo dėl neišmokėtos teisėjo atlyginimo dalies, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, išeitinės pašalpos dalies, metinių palūkanų priteisimo.

11Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas šio Kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai.

12Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.124 str. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarptas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį.

13Bylos medžiaga patvirtina, kad nuo 2009-05-01 iki 2010-05-24 pareiškėjas ėjo Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas (b. l. 16), neišmokėtą darbo užmokesčio dalį bei su juo susijusias sumas prašo priteisti už šį laikotarpį, į teismą pareiškėjas su skundu kreipėsi 2013-09-13 (b. l. 1–6).

14Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat teismo posėdžio metu patvirtino, jog mano, kad skundo padavimo termino nepraleido, prašymo atnaujinti senaties terminą nepateikė ir nenurodė jokių aplinkybių dėl senaties termino atnaujinimo. Teismas laiko, jog pareiškėjas ėjęs teisėjo pareigas, turėdamas teisininko kvalifikaciją pats gali nuspręsti kokiomis priemonėmis ginti savo pažeistas teises. Tai, kad pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu teismui pasiūlius neprašė atnaujinti senaties termino, laikytina pareiškėjo pasirinkimu ginti savo pažeistas teises. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašė taikyti ieškinio senatį (b. l. 17–20).

15Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Teismas laiko, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytas 3 metų terminas kreiptis į teismą pripažįstamas pakankamu tam, kad pareiškėjas galėtų pareikšti reikalavimą dėl darbo užmokesčio nepriemokos. Kadangi pareiškėjas neišmokėtą darbo užmokesčio dalį ir su ja susijusias sumas prašo priteisti už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2010-05-24, o į teismą kreipėsi tik 2013-09-13, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytą bendrąjį trejų metų senaties terminą, kadangi darbo užmokesčio nepriemokos, susidarė anksčiau nei prieš trejus metus iki skundo padavimo teismui dienos.

16Kadangi pareiškėjas nei prašymo atnaujinti senaties terminą, nei aplinkybių suteikiančių pagrindą atnaujinti senaties terminą nepateikė, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 str., taiko ieškinio senatį, todėl pareiškėjo skundą (kadangi paskesnieji skundo reikalavimai yra išvestiniai iš reikalavimo dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo) atmeta remdamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. 2 d. pagrindu.

17Teismas pažymi, kad nėra pagrindo tenkinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymo sustabdyti bylą, kol Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtas klausimas dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 301 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kadangi nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos darbo kodekso 301 straipsnis byloje nėra aktualus ir nebūtų taikomas, kadangi prašomos priteisti sumos laikotarpis (nuo 2009-05-01 iki 2010-05-24) neviršija trejų metų.

18Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

Nutarė

19pareiškėjo V. A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai