Byla A-624-1181-14
Dėl turtinės žalos atlyginimo, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, dėl turtinės žalos atlyginimo, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas AAS „Gjensidige Baltic“ kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su ieškiniu (I t., b. l. 126–127), prašydamas: priteisti iš Kauno miesto savivaldybės 3 487,27 Lt turtinės žalos atlyginimui, 6 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei atstovavimo išlaidas.

5Nurodė, kad 2011 m. birželio 4 d., apie 15.00 val., N. J., vairuodama UAB „Daja ir Ko“ nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę MB A170, valst. Nr. ( - ), ( - ), Kaune, įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą duobę, buvusią važiuojamojoje kelio dalyje, ir apgadino vairuojamą transporto priemonę. Galimybės pastebėti ar išvengti duobės vairuotoja neturėjo dėl priešais atvažiuojančio automobilio laviravimo. Transporto priemonė buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale Transporto priemonių savanoriškuoju draudimu. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, transporto priemonės vairuotojos veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nebuvo nustatyta. Pareiškėjas dėl šio įvykio išmokėjo 3 487,27 Lt dydžio draudimo išmoką. Abejoti eksperto, įvertinusio automobiliui padarytą žalą, kvalifikacija pagrindo nėra, nes ji atitinka visus reikalavimus, keliamus nekilnojamojo turto vertintojui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio 1 punktas numato, kad draudikui išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas numato, kad savivaldybių funkcijoms priskirta vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo organizavimas, todėl minėtų gatvių priežiūra bei saugaus eismo organizavimu turėjo rūpintis Kauno miesto savivaldybė. Atsakovui netinkamai vykdant įstatymų numatytas funkcijas atsirado žala, kuri turi būti atlyginta.

6Atsakovas Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko ir atsiliepimu (I t., b. l. 169–172) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Nurodė, kad vadovaujantis CK 6.271 straipsniu, savivaldybė privalo atlyginti žalą, tik nustačius visas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas. Vien tai, kad policijos pareigūnų yra užfiksuotas duobės buvimo faktas, dar nereiškia, kad Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti pareiškėjo reikalaujamą žalą. Duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti, neaišku kada atsiradę, ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl įvažiavimo į konkrečią duobę. Tokių duomenų pateikta nėra. Be to, duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaištingą būklę iki tariamo eismo įvykio, byloje taip pat nėra. Pareiškėjo skundas nepagrįstas, nėra pateikti tinkami rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktą, kelių nepriežiūrą ir priežastinį ryšį tarp jų. Be to, nepridėta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad vertinant ginčo transporto priemonę ir jai tariamai padarytą žalą buvo laikytasi galiojančių teisės aktų reikalavimų. Turėtų būti pateikta pagal galiojančius teisės aktus atlikto transporto priemonės vertinimo ataskaita, numatyta 2000 m. balandžio 22 d. įsigaliojusioje Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 (toliau – ir Tvarka). Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad gali būti kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Policijos nutarime užfiksuoti automobilio sugadinimai – tik priekinis dešinys ratas, tačiau byloje pareiškėjas reikalauja atlyginti žalą ir už priekinio bamperio, oro aušinimo radiatoriaus, vairo kolonėlės ir kitų detalių remontą. Prašoma išmokos suma neproporcionaliai didelė ir atsižvelgiant į automobilio rinkos vertę, be to apskaičiuojant draudimo išmoką nebuvo nuskaičiuotas automobilio nusidėvėjimas. Automobilis buvo apžiūrėtas ir jo sugadinimai įvertinti tik po šešiolikos dienų nuo įvykio dienos, todėl automobilio sugadinimai gali būti padaryti jau po įvykio. Įvykis užfiksuotas ne piko, šviesiu paros metu, vasarą, kuomet dauguma gyventojų atostogauja, todėl srautai gatvėse sumažėję, taigi vairuotoja privalėjo elgtis rūpestingai ir atidžiai, saugiai duobę apvažiuoti. Neesant byloje įrodymų, kad vairuotoja buvo pakankamai atidi ir rūpestinga, civilinė atsakomybė turėtų būti mažinama, atsižvelgiant į šalių kaltę, arba atsakovas visai atleistinas nuo civilinės atsakomybės. Kauno miesto savivaldybė kelių priežiūrą atlieka tinkamai pagal turimas finansines galimybes. Pareiškėjo reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio palūkanas atsakovui netaikytinas, nes Kauno miesto savivaldybė yra viešasis asmuo (CK 6.210 str. 2 d.).

8Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – ir Kelių direkcija) atsiliepimu (I t., b. l. 182–183) prašė sprendimą priimti savo nuožiūra.

9Paaiškino, kad Kelių direkcija nėra atsakinga už blogą Kauno miesto gatvių priežiūrą. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatytos savivaldybių savarankiškos funkcijos vykdymui papildomas finansavimo šaltinis pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą yra Kelių priežiūros ir plėtros programa (toliau – ir Programa). Kelių direkcijos direktorius, laikydamasis nustatytos tvarkos, savivaldybėms (tarp jų ir Kauno miesto) kasmet skiria Programos lėšų. Šias lėšas savivaldybės gali naudoti savo nuožiūra parinktiems vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti (darbams finansuoti). Tačiau Programos lėšos yra tik papildomas vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektų finansavimo šaltinis. Situacija finansuojant vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros objektus iš esmės pagerėtų, jei savivaldybės daugiau naudotų savo biudžeto lėšų ir ieškotų kitų finansavimo šaltinių.

10II.

11Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 28 d. sprendimu (II t., b. l. 31–38) pareiškėjo skundą patenkino: priteisė iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės AAS „Gjensidige Baltic“ naudai 3 487,27 Lt turtinės žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme (2012 m. gegužės 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

12Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2011 m. birželio 4 d., apie 15.00 val., Kauno mieste įvyko eismo įvykis, kurio metu N. J., vairuodama UAB „Daja ir Ko“ priklausantį automobilį MB A170, valst. Nr. ( - ), ( - ), Kaune, įvažiavo į jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepaženklintą duobę, esančią kelio važiuojamoje dalyje ir apgadino automobilį. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskrities VPK) Kelių policijos valdyba 2011 m. birželio 4 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustačiusi vairuotojos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties (I t., b. l. 25, 137). Šis procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs. Minėta transporto priemonė buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“ (Transporto priemonių savanoriškojo draudimo liudijimas Nr. AC 083950) (I t., b. l. 20), todėl apie eismo įvykį 2011 m. birželio 6 d. buvo pranešta draudimo bendrovei (I t., b. l. 21), atlikta transporto priemonės techninė apžiūra, surašytas transporto priemonės techninės apžiūros protokolas (I t., b. l. 26, II t., b. l. 27) bei draudimo išmokos apskaičiavimo išvada (I t., b. l. 149). AAS „Gjensidige Baltic“ dėl minėto eismo įvykio 2011 m. liepos 7 d. išmokėjo transporto priemonės savininkui UAB „Daja ir Ko“ 3 487,27 Lt draudimo išmoką (I t., b. l. 34, 149). 2011 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjas pateikė pretenziją Nr. 100-800 Kauno miesto savivaldybei dėl 3 487,27 Lt turtinės žalos atlyginimo (I t., b. l. 19). Kauno miesto savivaldybės administracija 2012 m. balandžio 2 d. raštu Nr. (A27V128)-R-1574 netenkino pareiškėjo pretenzijos (I t., b. l. 14).

13Teismas atsižvelgė į CK 6.1015 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6.271 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas. Sistemiškai įvertinęs Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkto, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies, taip pat 2004 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtintos Kelių priežiūros tvarkos 6, 12 ir 42 punktų, CK 6.266 straipsnio ir CK 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas nutarė, jog pareiškėjo prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimas kildinamas iš Kauno miesto savivaldybės veiklos viešojo administravimo srityje, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas.

14Nurodė, jog byloje nėra objektyvių, neginčijamų duomenų, kad pats asmuo, vairavęs transporto priemonę, būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) nuostatas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str.). Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime (I t., b. l. 25, 137), kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, automobilio vairuotojos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nenustatyta. Šis nutarimas priimtas nepažeidžiant esminių Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatų, yra motyvuotas ir, tuo pačiu, procesiškai įsiteisėjęs. Byloje nėra ginčo, kad konkreti kelio duobė, ( - ) gatvėje, ties namu Nr. ( - ) važiuojamojoje dalyje ir kurioje buvo apgadintas automobilis, nebuvo paženklinta, neaptverta ar kitaip pažymėta. Duomenų apie tai, kad šioje gatvėje buvo pastatyti atitinkami įspėjamieji kelio ženklai, perspėjantys eismo dalyvius apie važiuojamosios kelio dangos nelygumus (kelio bangas, duobes), taip pat nėra. Vairuotojos pranešime apie įvykį draudimo bendrovei (I t., b. l. 21, 138) ir Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai (administracinio teisės pažeidimo (toliau – ir ATP) byla) išdėstytos įvykio aplinkybės (jog išvengti duobės nebuvo galimybės dėl priešais atvažiuojančio automobilio), nuoseklios, prieštaravimų nenustatyta. Atsižvelgiant į Eismo įvykio schemoje (ATP byla) pažymėtos kelio duobės, į kurią buvo apgadintas automobilis, lokaciją, jos plotį (1,20 m), duobės pločio santykį su važiuojamosios kelio dalies pločiu (1,20 m/2,40 m), buvo padaryta išvada, kad esant nepažymėtai duobei, važiuojant leistinu greičiu, iš priekio atsiradus kliūčiai, N. J. objektyviai negalėjo išvengti įvažiavimo į ginčo duobę. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės bei jas patvirtinantys įrodymai davė pagrindą išvadai, jog transporto priemonės vairuotojos veiksmuose nebuvo jokių didelio neatsargumo, nerūpestingumo požymių, taip pat nėra jokio pagrindo svarstymui apie nenugalimos jėgos egzistavimą ginčo situacijoje. Atsakovo ir jo atstovų argumentai, kad pati vairuotoja nebuvo atsargi, atidi ir pasirinkusi saugų greitį galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, tačiau objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojos neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl išvadai, jog pati vairuotoja nesilaikė KET reikalavimų, ar atliko kitus veiksmus, kurie bent iš dalies turėjo įtakos žalos atsiradimui, nėra jokio pagrindo.

15Policijos pareigūnai įvykio vietoje betarpiškai apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę, taip pat eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietą, nepažymėtą gatvėje esančią duobę, dislokaciją automobilio atžvilgiu, kitus reikšmingus atstumus (ATP byla). Byloje esantis vyresniojo patrulio V. P. tarnybinis pranešimas (ATP byla), liudytojų V. P. ir A. B. paaiškinimai duoti teismo posėdžių metu dėl eismo įvykio schemos (II t., b. l. 17, 18, 29, 30), N. J. paaiškinimai draudimo bendrovei bei Kauno apskrities VPK (I t., b. l. 21, 138, ATP byla), nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną bei eismo įvykio schema (I t., b. l. 25, 137, ATP byla) patvirtino patį eismo įvykio faktą. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad ginčo transporto priemonė buvo apgadinta iki arba po minimo eismo įvykio. Liudytojas D. Š. paaiškino, kad automobilio techninės apžiūros atlikimo operatyvumas priklauso nuo autoserviso, į kurį pristatytas automobilis, darbuotojų (II t., b. l. 29, 30), todėl daryta išvada, kad ne nuo N. J., ar pareiškėjo valios priklausė, jog į eismo įvykį patekusio automobilio MB 170, valst. Nr. ( - ) techninė apžiūra buvo atlikta tik po šešiolikos dienų po eismo įvykio. Atsakovas nepateikė teismui jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių patį įvykį, todėl daryta išvada, kad aplinkybių, dėl kurių kiltų abejonės dėl įvykio fakto, byloje nenustatyta (ABTĮ 57 str.).

16Atsakovas bei jo atstovai nurodė, kad byloje esantys įrodymai (tarnybinis pranešimas, nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje) patvirtina tik automobilio dešiniojo rato apgadinimo faktą, o transporto priemonės techninės apžiūros protokole nurodyta bei buvo taisoma daug daugiau įvairių automobilio detalių, nesusijusių su eismo įvykiu. Liudytojas A. B. paaiškino, kad vadovautis jų surašytais dokumentais nėra visiškai teisinga, nes atvykę į eismo įvykio vietą, policijos pareigūnai aprašo tik išorinius matomus automobilio apgadinimus (II t., b. l. 29, 30). Liudytojas D. Š. paaiškino, kad pagal nusistovėjusią praktiką, automobilio apgadinimai yra defektuojami su draudimo bendrove sutartis pasirašiusiuose autoservisuose, į kuriuos pristatomas apgadintas automobilis. Draudimo ekspertams yra pateikiamas automobilio techninės apžiūros protokolas, nuotraukos, pagal kuriuos jie vertina autoservisų nurodytų automobilių defektų pagrįstumą (II t., b. l. 129, 130). Byloje esantys Transporto priemonės techninės apžiūros protokolas (I t., b. l. 139, II t., b. l. 27), fotonuotraukos (I t., b. l. 140–142), Jiezno UAB „Juta“ remonto sąmata (I t., b. l. 143–147), PVM sąskaitos – faktūros už remonto darbus duomenys (I t., b. l. 27), neginčijamai patvirtina, kad yra priežastinis ryšys tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų. Automobiliui MB A170, valst. Nr. ( - ) buvo atliktas priekinio bamperio, oro aušinimo radiatoriaus, vairo kolonėlės remontas bei pakeistos detalės: priekinis dešinysis posparnis, priekinis kairysis posparnis ir kt.

17Draudimo išmoka buvo apskaičiuota pagal Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisykles Nr. 214 (I t., b. l. 151–154). Nurodytų taisyklių 10.1 punkte numatyta, jog žalą nustato Draudikas, vadovaudamasis surašytu transporto priemonės (papildomos įrangos) sugadinimo apžiūros protokolu, draudimo sutarties sąlygomis, gautais iš Draudėjo ir kompetentingų institucijų dokumentais, reikalingais žalos dydžiui nustatyti. Apskaičiuojant į nuostolio dydį, atsižvelgiama tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus sugadinimus. Bendras žalos dydis – 4 219,60 Lt (I t., b. l. 27–30, 143–145, 148,149), tačiau atskaičius PVM ši suma yra 3 487,27 Lt (I t., b. l. 149), ji išmokėta draudėjui (I t., b. l. 150). Atsakovas nesutiko su žalos dydžiu. Liudytojas D. Š. paaiškino, kad automobilio remonto sąmatoje (I t., b. l. 143–147) nurodytoms pakeistoms detalėms nusidėvėjimo atskaitymas nebuvo taikomas, nes pagal nusistovėjusią praktiką nusidėvėjimas išskaičiuojamas tik originalioms ir naujoms detalėms (II t., b. l. 29, 30). Išvados, Sąmatos, PVM sąskaitos faktūros (I t., b. l. 143–149) duomenys bei liudytojo D. Š. paaiškinimai (II t., b. l. 29, 30) patvirtino, jog sugadintos detalės buvo keičiamos prastesnės kokybės (neoriginaliomis) detalėmis, todėl nusidėvėjimo procentas pagrįstai neišskaičiuotas iš keičiamų detalių vertės. Pažymėta ir tai, kad atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimas Nr. 27). Teismui nekilo abejonių dėl eksperto D. Š. kvalifikacijos, nes jo atliekamos funkcijos atitiko Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytus kriterijus. Įvertinęs aukščiau išdėstytą, teismas sprendė, kad žalos dydis yra įrodytas. Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis (I t., b. l. 143-149). Pripažino, kad įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą, ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti, teismui taip pat nebuvo pateikta. Taip pat atsakovas nepateikė prašymo skirti ekspertizę žalos dydžiui nustatyti.

18Teismas pripažino, kad savivaldybė, šiuo konkrečiu atveju, neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti ( - ) gatvę, esančią Kaune, bei užtikrinti saugų eismą joje, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta UAB „Daja ir Ko“ nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė. Teismui nekilo abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas bei tenkintinas, ir pareiškėjui – draudimo kompanijai AAS „Gjensidige Baltic“ iš atsakovo priteistinas 3487,27 Lt turtinės žalos atlyginimas.

19Pažymėjo, kad atsakovo ir jo atstovo argumentai, jog riziką už automobilio sugadinimus turi prisiimti tik pats vairuotojas, sudarytų dar didesnes prielaidas atsakovui ir toliau elgtis neatsakingai, ignoruoti teisės aktuose numatytas pareigas dėl kelių priežiūros bei remonto, taip keliant grėsmę eismo saugumui, neprisiimti atsakomybės, nepagrįstai perkeliant ją patiems eismo dalyviams (ABTĮ 57 str.).

20Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas atsižvelgė į CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodė, kad pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2012 m. gegužės 2 d. (skundo gavimo teisme data) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Palūkanų priteisimas kyla iš įstatymu nustatytos deliktinės prievolės, todėl atsakovo argumentai dėl palūkanų nepriteisimo yra nepagrįsti bei atmestini (ABTĮ 13 str., 20 str., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/10, 2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1578/2012 ir kt.). Pareiškėjas palūkanas (6 procentų) prašo priteisti remdamasis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi. Teismui pateikti duomenys davė pagrindą išvadai, kad Kauno miesto savivaldybė akivaizdžiai nėra nei verslininkas, nei privatus juridinis asmuo, todėl skundo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas dalinai.

21Pareiškėjui išaiškintina, kad ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį atitinkantį prašymą atlyginti teismo išlaidas jis gali raštu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo ir toks prašymas bus teismo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka priimant nutartį.

22III.

23Atsakovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu (II t., b. l. 41–44) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

24Atsakovas teigia, kad iš skundžiamo sprendimo turinio visiškai nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 3 487,27 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentus metinių palūkanų nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2012 m. gegužės 2 d., nurodė, kad pareiškėjo skundą tenkino. Pareiškėjo 2012 m. gegužės 2 d. skunde nurodyti reikalavimai yra šie: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimą, išdėstytą 2012 m. balandžio 2 d. rašte Nr. (A27V128)-R-1574; 2) priteisti 6 662,99 Lt žalą. Taigi, visiškai neaišku, kas nutiko su pareiškėjo reikalavimu panaikinti minėtą raštą, iš kur atsirado palūkanų reikalavimas ir kt.

25Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog tariamo įvykio aplinkybės yra grindžiamos vien tik vairuotojos paaiškinimais, jokių liudytojų įvykiui patvirtinti nenustatyta, nors įvykis tariamai įvyko dieną apie 15.00 val. Teismas atsižvelgė tik į tai, kad pareigūnas posėdžio metu nurodė, jog jie aprašo tik išorinius matomus automobilio apgadinimus, nors byloje pateiktame 2011 m. birželio 4 d. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime nurodytas užfiksuotas automobilio sugadinimas – priekinis dešinės pusės ratas (vienas ratas), žala tariamai padaryta 1998 m. transporto priemonei, kurios vidutinė rinkos vertė, neoficialaus šaltinio duomenimis (www.autoplius.lt), svyruoja nuo 6 500 Lt iki 10 400 Lt, o duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaištingą būklę iki tariamo eismo įvykio, byloje pateikta nėra. Neaišku ir tai, kodėl priekinis bamperis, priekiniai dešinės ir kairės pusių posparniai, priekinės pakabos rėmas ir panašios dalys yra priskiriamos prie išoriškai nematomų apgadinimų.

26Pareiškėjas nėra pateikęs jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad ginčo automobilio remonto darbai buvo atlikti, o ne tik įvertinti. Tuo tarpu teismų praktikoje yra konstatuota, kad, kai byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog transporto priemonė buvo remontuojama, pareiškėjo nurodyti nuostoliai dėl transporto priemonės remonto ir eksploatacinių medžiagų laikytini neįrodytais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1997/2012). Iš nei vieno byloje pateikto dokumento nėra matyti, kad sugadintos detalės buvo keičiamos prastesnės kokybės (neoriginaliomis) detalėmis ir kad dėl to gali būti neatskaičiuotas nusidėvėjimas. Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/ 2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 (toliau – ir Instrukcija), 60 punkte yra nurodyta, kaip turėtų būti apskaičiuojamas keičiamų dalių nuvertinimas dėl nusidėvėjimo, ir joje nėra nei vieno punkto, kuris nurodytų, kad keičiant nenaujomis detalėmis nereikėtų jo skaičiuoti. Tokio senumo (1998 m.) ir tokio variklio darbinio tūrio transporto priemonė, kuri yra ginčo atveju, važiuoklės dalys vidutiniškai turėtų būti nuvertinamos 67 procentais.

27Byloje neįrodytas priežastinio ryšio buvimas, nes vien duobės būvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei. Pati vairuotoja turėjo būti atidi, nes per žiniasklaidos priemones žmonės ne kartą informuoti, kad Kauno gatvėse gali būti duobių ir reikia būti atidžiais kelyje. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog turtinės žalos dydis įrodytas.

28Neaišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą dėl eksperto D. Š. kvalifikacijos, nes tariamo eismo įvykio dieną galiojusio Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (aktuali redakcija iki 2012 m. balandžio 30 d.) 10 straipsnis netgi neturi 1 dalies 2 punkto. Šioje byloje nėra pateiktas teisės aktuose numatytas privalomas ginčo transporto priemonės vertinimas, nepateikti dokumentai, patvirtinantys nepriekaištingą ginčo transporto priemonės būklę iki tariamo eismo įvykio, o pateiktas techninės apžiūros protokolas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir neturi juridinės galios. Nėra pateikta jokių dokumentų, kurie pagrįstų, jog vertinant ginčo transporto priemonei tariamai padarytą žalą buvo atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus (Tvarkos 2, 3, 14.1, 14.2, 26, 28 ir 29 p.). Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjas, prieš išmokėdamas draudimo išmoką kaip tariamos žalos atlyginimą, nenustatė transporto priemonės rinkos vertės prieš apgadinimą (Tvarkos 26.1 p.), nesudarė atkūrimo (remonto) kalkuliacijos (Tvarkos 26.2, 29.3 p.), nenustatė transporto priemonės likutinės vertės (Tvarkos 26.4, 29.2 p.), neparengė vertinimo išvadų (Tvarkos 26.5, 29.3 p.).

29CK 6.279 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam atsako solidariai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakomybę taikė tik Kauno miesto savivaldybei. Kauno miesto gatvės (viso apie 955 km) yra reguliariai tvarkomos, tačiau tam skirtas finansavimas yra ribotas ir nepakankamas. Kauno miesto gatvių išdaužų užtaisymo darbai, jų mastas, atlikimo laikas ir panašiai yra priklausomi ne tik nuo Kauno miesto savivaldybės biudžeto, bet ir nuo Kelių direkcijos, todėl ne tik Kauno miesto savivaldybė, bet ir Kelių direkcija yra atsakinga už Kauno miesto gatvių priežiūrą. Kelių priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, 30 punkte įtvirtinta, kad ne tik kelio savininkas, bet ir policijos pareigūnai turi rūpintis saugaus eismo užtikrinimu, eismo sąlygų gerinimu vietinės reikšmės keliuose. Pirmosios instancijos teismas į tai nepagrįstai neatsižvelgė.

30Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė priteisti pareiškėjo naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme (2012 m. gegužės 2 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo. Šios bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl Kauno miesto savivaldybės kaltės (byla buvo perduota Kauno apylinkės teismui). Kauno miesto savivaldybė pateikė visus procesinius dokumentus bei atliko kitus procesinius veiksmus nepraleisdama nurodytų terminų. Teisines pasekmes dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais neveikimo viešojo administravimo srityje nustato viešosios teisės normos, todėl CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos ginčo dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atveju turėtų būti netaikytinos. Be to, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas nenumato palūkanų dėl žalos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo mokėjimo.

31Pareiškėjas AAS „Gjensidige Baltic“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (II t., b. l. 51–55) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas sutinka su Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendime nurodytais teiginiais, taip pat remiasi savo skunde pirmosios instancijos teismui pateiktais argumentais.

32Pareiškėjas, vadovaudamasis CK 6.266 ir 6.271 straipsniais, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, Kelių priežiūros tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, 6, 12.1-12.2, 13.4 ir 42 punktais, teigia, jog apeliantas yra atsakingas už vietinės reikšmės gatvių ir kelių priežiūrą bei jų taisymą. Žalos atsiradimą šiuo atveju sąlygojo savivaldybei teisės aktais priskirtų funkcijų nevykdymas.

33Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiu, jog žalą gali įvertinti išimtinai tik atestuoti kilnojamojo turto vertintojai. Remiasi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, teigia, kad pareiškėjo eksperto D. Š. kvalifikacija atitinka visus požymius keliamus kilnojamojo turto vertintojui, nes jo atliekamos funkcijos akivaizdžiai atitinka tiek Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, tiek Draudimo įstatyme reglamentuotas draudiko, kaip subjekto, veiklos funkcijas. Be to, Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 214 (kurios, galioja kartu su savanoriškojo draudimo sutartimi) 10.1 punkte yra aiškiai reglamentuota, jog „Žalą nustato Draudikas, vadovaudamasis surašytu transporto priemonės sugadinimo apžiūros protokolu, draudimo sutarties sąlygomis, gautais iš Draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, reikalingais žalos dydžiui nustatyti“.

34Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 47–49), kuriuo prašo sprendimą dėl atsakovo apeliacinio skundo priimti teismo nuožiūra. Trečiasis suinteresuotas asmuo remiasi iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui ir teigia, kad nėra atsakingas už Kauno miesto kelių ir gatvių būklę.

35Teisėjų kolegija

konstatuoja:

36IV.

37Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą, teisę į kurią pareiškėjas įgijo subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 str.).

38Nustatyta, kad 2011 m. birželio 4 d., apie 15.00 val., ( - ), Kaune, N. J. vairuojamas UAB „Daja ir Ko“ priklausantis automobilis MB A170, valst. Nr. ( - ), įvažiavo į jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepaženklintą duobę, esančią kelio važiuojamoje dalyje, dėl ko buvo apgadintas automobilis. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba 2011 m. birželio 4 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustačiusi vairuotojos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties (I t., b. l. 25, 137). Minėta transporto priemonė buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“ (Transporto priemonių savanoriškojo draudimo liudijimas Nr. AC 083950) (I t., b. l. 20), todėl apie eismo įvykį 2011 m. birželio 6 d. buvo pranešta draudimo bendrovei (I t., b. l. 21), atlikta transporto priemonės techninė apžiūra, surašytas transporto priemonės techninės apžiūros protokolas (I t., b. l. 26, II t., b. l. 27) bei draudimo išmokos apskaičiavimo išvada (I t., b. l. 149). AAS „Gjensidige Baltic“ dėl minėto eismo įvykio 2011 m. liepos 7 d. išmokėjo transporto priemonės savininkui UAB „Daja ir Ko“ 3 487,27 Lt draudimo išmoką (I t., b. l. 34, 149). 2011 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjas pateikė pretenziją Nr. 100-800 Kauno miesto savivaldybei dėl 3 487,27 Lt turtinės žalos atlyginimo (I t., b. l. 19). Kauno miesto savivaldybės administracija 2012 m. balandžio 2 d. raštu Nr. (A27V128)-R-1574 netenkino pareiškėjo pretenzijos (I t., b. l. 14). Kreipdamasis į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, pareiškėjas AAS „Gjensidige Baltic“ prašė priteisti iš Kauno miesto savivaldybės 3 487,27 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

39Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė jam iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 3 487,27 Lt turtinės žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme (2012 m. gegužės 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas padavė apeliacinį skundą.

40Pažymėtina, kad pareiškėjas 2012 m. gruodžio 18 d. byloje pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo patikslino ankstesnįjį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą nagrinėjo pagal patikslintame procesiniame dokumente nurodytus reikalavimus, t. y. priteisti iš Kauno miesto savivaldybės 3 487,27 Lt turtinės žalos atlyginimui, 6 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei atstovavimo išlaidas.

41Pagal statinių savininko (valdytojo) atsakomybę įtvirtinančio Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, o 2 dalis nustato prezumpciją, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Šiame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys; kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-992/2014).

42Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti. Pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, kelio savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Ši prezumpcija gali būti paneigta. Dėl to esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre. Įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009, 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011, 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013).

43Ginčui aktualaus Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte įtvirtinta viena iš atsakovo savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) funkcijų – vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, be kita ko, rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad kelio savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, jog kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos; tobulinti eismo organizavimą, atsižvelgiant į eismo įvykių kelyje priežastis ir aplinkybes; atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų. Ginčui aktualaus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6 punkte taip pat nurodyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą.

44Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, patvirtinančias, kad atitinkami transporto priemonės MB A170, valst. Nr. ( - ), apgadinimai atsirado jam įvažiavus į ( - ), Kaune, važiuojamojoje kelio dalyje buvusią, jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepaženklintą duobę, atsakovui iš esmės nekeliant ginčo dėl aplinkybės, kad Kauno miesto savivaldybė yra nurodyto kelio (jo dalies) savininkas (valdytojas) CK 6.266 straipsnio prasme, taip pat byloje nesant duomenų, galinčių patvirtinti, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.), darytina išvada, kad atsakovas, kaip inžinerinio statinio – kelio – savininkas, yra atsakingas už žalą, atsiradusią N. J. vairuojamam automobiliui įvažiavus į kelyje buvusią duobę, dėl ko buvo apgadintas minėtas automobilis.

45Apeliaciniame skunde atsakovo nurodyti teiginiai, kad automobilio vairuotoja buvo neatidi ir rūpestinga, nėra įrodyti: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011 m. birželio 4 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties, t. y. automobilio vairuotojos veiksmuose nenustačius Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Atsižvelgiant į tai bei kitas su eismo įvykiu susijusias aplinkybes – duobės dydį (1,2 m skersmuo), jos lokaciją kelyje, kurio abiejų krypčių juostų plotis yra 6 m, tai, kad didelė duobė kelio važiuojamojoje dalyje nebuvo aptverta ar pažymėta, vairuotojos paaiškinimus apie eismo intensyvumą įvykio metu, darytina išvada, kad automobilio vairuotoja negalėjo numatyti šio eismo įvykio bei iš anksto imtis veiksmų, kad jo išvengtų. Atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, esą automobilio vairuotoja buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, pagrįsti ne įrodymais, o prielaidomis, kadangi byloje nėra objektyvių duomenų apie vairuotojos neatidumą ar neatsargumą. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų pagrindu padaryta išvada, kad ginčo transporto priemonės vairuotojos kaltės dėl kilusių pasekmių (atsiradusių automobilio apgadinimų) nėra.

46Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad iš dalies atsakomybę turėtų prisiimti Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Tai, kad, kaip nurodo atsakovas, Lietuvos automobilių kelių direkcija rengia ir teikia Susisiekimo ministerijai Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų naudojimo metinės sąmatos projektą, planuoja ir organizuoja Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų gavimą ir naudojimą, teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoja Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti naudojimą bei užtikrina racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, nepatvirtina, kad važiuojamojoje kelio dalyje buvusi duobė Kaune, ( - ), atsirado ar nebuvo tinkamai pažymėta šiai valstybės institucijai netinkamai vykdžius jai pavestas funkcijas.

47Atsakovas taip pat remiasi Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 42 punktu, įtvirtinančiu, kad už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šio aprašo reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad minėto aprašo 30 punkte įtvirtinta policijos pareigūnų teisė, o ne pareiga įspėjus kelio savininką (valdytoją) keisti, apriboti ir uždrausti eismą, jeigu tai būtina saugiam eismui užtikrinti ar eismo sąlygoms pagerinti. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad policijos pareigūnams iki įvykio buvo žinoma apie važiuojamojoje kelio dalyje buvusią duobę Kaune, ( - ), todėl Kauno miesto savivaldybės argumentai dėl policijos pareigūnų atsakomybės šiuo atveju nėra pagrįsti.

48Atsižvelgiant į tai, atsakovo teiginiai, kad šiuo atveju atsakomybė už padarytą žalą turėtų būti taikoma ne tik Kauno miesto savivaldybei, yra nepagrįsti.

49Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš atsakovo priteistinos turtinės žalos, patirtos automobiliui įvažiavus į kelio duobę, dydį – 3 487,27 Lt – detaliai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad pagal automobilio sugadinimo pobūdį, šios išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Byloje yra automobilio MB A170 techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 203-0022389 (I t., b. l. 22), surašyta 2011 m. balandžio 19 d. (t. y. mažiau nei prieš 2 mėnesius iki ginčo eismo įvykio), kurioje nurodyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. 2011 m. birželio 20 d. Transporto priemonės techninės apžiūros protokole nurodytos remontuojamos detalės: priekinis bamperis, oro aušinimo radiatorius, vairo kolonėle ir keičiamos detalės: priekiniai dešinės ir kairės pusės posparniai, priekinis pakabos rėmas, priekiniai dešinės pusės amortizatorius, spyruoklė, padanga, bei apatinė garso izoliacija (I t., b. l. 26). Pažymėtina, kad nors Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime tarp automobilio sugadinimų nurodytas tik priekinis dešinės pusės ratas, tai nepatvirtina, jog kiti techninės apžiūros metu nustatyti automobilio sugadinimai atsirado ne pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis: policijos pareigūnas, surašydamas tarnybinį pranešimą, nurodė tik akivaizdžiai matomus sugadinimus, tuo tarpu išsami ir profesionali apžiūra atlikta autoservise, kuriame ir buvo surašytas techninės apžiūros protokolas. Pažymėtina ir tai, kad nurodyti apgadinimai gali atsirasti transporto priemonei priekiniu dešinės pusės ratu įvažiavus į kelio duobę, kas, vairuotojos aiškinimu, šiuo atveju ir atsitiko. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai atsižvelgė į byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, patvirtinančią automobilio sugadinimo atsiradimo aplinkybes, todėl atsakovo teiginys, jog teismas rėmėsi vien tik automobilio vairuotojos paaiškinimais, nėra teisingas.

50Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigia, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog automobilio remonto darbai buvo ne tik įvertinti, bet ir atlikti: be minėto transporto priemonės techninės apžiūros protokolo, yra pateikta remonto sąmata (I t., b. l. 143–147), PVM sąskaita – faktūra (I t., b. l. 148), draudimo išmokos apskaičiavimo išvada (I t., b. l. 149), mokėjimo nurodymas išmokėti draudimo išmoką draudėjui (I t., b. l. 150), kurie patvirtina remonto darbų atlikimą ir apmokėjimą už juos. Be to, Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 214 (I t., b. l. 151–154), kuriomis remiantis buvo apskaičiuota draudimo išmoka, 10.4.2 punkte yra numatyta žalos nustatymo tvarka, pagal kurią sugadinimo atveju žala yra transporto priemonės (papildomos įrangos) atstatymui reikalingos išlaidos, išskaičiavus draudimo sutartyje numatytą originalių dalių ir agregatų nusidėvėjimą. Kadangi šiuo atveju sugadintos detalės buvo keičiamos nenaujomis (neoriginaliomis) (I t., b. l. 29–30; II t. b. l. 29-30), nustatant žalos dydį nusidėvėjimas pagrįstai nebuvo išskaičiuotas. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad originalių dalių kainos, išskaičiavus numatytą nusidėvėjimą, būtų viršijusios remonto sąmatoje nurodytų dalių kainas.

51Atsakovo išdėstyti motyvai, esą automobiliui dėl žalos nustatymo turėjo būti atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas pagal Tvarką, atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose ne kartą yra nurodęs, jog Tvarka automobilio žalos nustatymui nebuvo privaloma, nes toks reikalavimas nekyla iš Draudimo įstatymo, Civilinio kodekso normų ir draudimo sutarties sąlygų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013; 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1423/2014).

52Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą, t. y. kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Šio principo esmė – žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.

53Byloje esanti PVM sąskaita – faktūra patvirtina, jog buvo sumokėta 3 487,82 Lt (be PVM) remonto kaina (I t., b. l. 148), kurios išmokėjimą draudėjui patvirtina mokėjimo nurodymas (I t., b. l. 150). Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės nei būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti išlaidos. Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis.

54Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nepagrįstai taikė CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatas ir tenkino pareiškėjo skundą dalyje dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Šiuo aspektu pažymėtina, jog civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos), nuostatas. Nagrinėjamu atveju CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostata yra aktuali tik tuo aspektu, kiek joje nustatytas procesinių palūkanų dydis. Tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2281/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1423/2014).

55Kita vertus, pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010). Toks aiškinimas iš esmės atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant procesines palūkanas reglamentuojančias CK nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007). Taigi iš nurodytų išaiškinimų matyti, kad procesinės palūkanos yra skaičiuojamos ne nuo skundo pateikimo, o nuo bylos iškėlimo momento. Iš administracinėje byloje esančios medžiagos matyti, kad administracinė byla buvo iškelta 2014 m. gegužės 8 d. (I t., b. l. 2), o ne 2014 m. gegužės 2 d. Atitinkamai, procesines palūkanas pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti būtent nuo įvardintos dienos ir šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas, nurodant, kad pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (t. y. 2014 m. gegužės 8 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Be to, teismas skundą tenkino ne visa apimtimi – skundu buvo prašoma priteisti 6 procentų dydžio, o teismas priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas, kas taip pat turėjo būti pažymėta sprendimo rezoliucinėje dalyje.

56Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas visa apimtimi, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas šioje teismo nutartyje nurodytu būdu.

57Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

58Atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

59Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

60„Pareiškėjo AAS „Gjensidige Baltic“ skundą tenkinti iš dalies.

61Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiškėjo AAS „Gjensidige Baltic“ naudai 3 487,27 (tris tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus, 27 ct) turtinės žalos atlyginimui.

62Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiškėjo AAS „Gjensidige Baltic“ naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme (2012 m. gegužės 8 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

63Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą“.

64Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

65Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas AAS „Gjensidige Baltic“ kreipėsi į Kauno apygardos... 5. Nurodė, kad 2011 m. birželio 4 d., apie 15.00 val., N. J., vairuodama UAB... 6. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko ir atsiliepimu (I t.,... 7. Nurodė, kad vadovaujantis CK 6.271 straipsniu, savivaldybė privalo atlyginti... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau... 9. Paaiškino, kad Kelių direkcija nėra atsakinga už blogą Kauno miesto... 10. II.... 11. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 28 d. sprendimu (II... 12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2011 m. birželio 4 d., apie 15.00... 13. Teismas atsižvelgė į CK 6.1015 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6.271 straipsnio 1,... 14. Nurodė, jog byloje nėra objektyvių, neginčijamų duomenų, kad pats asmuo,... 15. Policijos pareigūnai įvykio vietoje betarpiškai apžiūrėjo sugadintą... 16. Atsakovas bei jo atstovai nurodė, kad byloje esantys įrodymai (tarnybinis... 17. Draudimo išmoka buvo apskaičiuota pagal Transporto priemonių savanoriškojo... 18. Teismas pripažino, kad savivaldybė, šiuo konkrečiu atveju, neįvykdė... 19. Pažymėjo, kad atsakovo ir jo atstovo argumentai, jog riziką už automobilio... 20. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio... 21. Pareiškėjui išaiškintina, kad ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį atitinkantį... 22. III.... 23. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu (II t., b. l. 41–44)... 24. Atsakovas teigia, kad iš skundžiamo sprendimo turinio visiškai nesuprantama,... 25. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog... 26. Pareiškėjas nėra pateikęs jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad ginčo... 27. Byloje neįrodytas priežastinio ryšio buvimas, nes vien duobės būvimo... 28. Neaišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą dėl eksperto D. Š.... 29. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys... 30. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė priteisti pareiškėjo... 31. Pareiškėjas AAS „Gjensidige Baltic“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir... 32. Pareiškėjas, vadovaudamasis CK 6.266 ir 6.271 straipsniais, Lietuvos... 33. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiu, jog žalą gali įvertinti... 34. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija pateikė... 35. Teisėjų kolegija... 36. IV.... 37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos... 38. Nustatyta, kad 2011 m. birželio 4 d., apie 15.00 val., ( - ), Kaune, N. J.... 39. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė jam iš... 40. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2012 m. gruodžio 18 d. byloje pateikė... 41. Pagal statinių savininko (valdytojo) atsakomybę įtvirtinančio Civilinio... 42. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal... 43. Ginčui aktualaus Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės... 44. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą bei nustatytas faktines... 45. Apeliaciniame skunde atsakovo nurodyti teiginiai, kad automobilio vairuotoja... 46. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad iš dalies atsakomybę... 47. Atsakovas taip pat remiasi Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155... 48. Atsižvelgiant į tai, atsakovo teiginiai, kad šiuo atveju atsakomybė už... 49. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš atsakovo... 50. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigia, kad byloje nėra... 51. Atsakovo išdėstyti motyvai, esą automobiliui dėl žalos nustatymo turėjo... 52. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto... 53. Byloje esanti PVM sąskaita – faktūra patvirtina, jog buvo sumokėta 3... 54. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamą sprendimą priėmęs... 55. Kita vertus, pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi... 56. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti... 57. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 58. Atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 59. Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą... 60. „Pareiškėjo AAS „Gjensidige Baltic“ skundą tenkinti iš dalies.... 61. Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiškėjo AAS... 62. Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiškėjo AAS... 63. Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą“.... 64. Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 65. Nutartis neskundžiama....