Byla 3K-3-108/2013
Dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys: MAXIMA LT, UAB; Vilniaus miesto savivaldybė

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Seesam Insurance AS ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Seesam Insurance AS ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „GRINDA“ dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys: MAXIMA LT, UAB; Vilniaus miesto savivaldybė.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

42008 m. sausio 7 d. šalia įvažiavimo į prekybos centrą „MAXIMA“ Vilniuje, Savanorių pr. 31, įvyko kelių eismo įvykis, kurio metu ieškovo Seesam Insurance AS apdraustas automobilis įvažiavo į duobę, dėl ko išsiskleidė automobilio oro pagalvė ir automobilis buvo apgadintas. Atvykusi į eismo įvykio vietą policija nustatė, kad vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nebuvo, įvykis kilęs dėl kelio važiuojamojoje dalyje buvusios duobės, kuri tuo metu buvo apsnigta ir jos nesimatė. Ieškovas išmokėjo draudėjui 5846,05 Lt išmoką.

5Ieškovas nurodė, kad eismo įvykis įvyko ne MAXIMA LT, UAB teritorijoje, o bendro naudojimo teritorijoje, kurios remontą ir priežiūrą, vadovaujantis atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „GRINDA“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. birželio 22 d. sudaryta Darbų atlikimo sutartimi, įsipareigojo atlikti atsakovas, kuris laikytinas kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme; atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė netinkama Savanorių pr. Vilniuje priežiūra. Ieškovas prašė priteisti 5846,05 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 4673,52 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas.

8Teismas nustatė, kad ieškinys teismui pateiktas 2011 m. sausio 7 d. nepraleidus senaties termino (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.119 straipsnio 1 dalis).

9Teismas taip pat nustatė, kad Pietinės Vilniaus miesto dalies, į kurią įeina Savanorių pr. 31, Vilniuje, gatvių ir kiemų dangos remontą ir priežiūrą atlieka atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „GRINDA“ pagal 2007 m. birželio 22 d. darbų atlikimo sutartį, kurios Techninės specifikacijos 2 priedo 5.1.7 punkte nurodyta, kad avarinėmis duobėmis yra duobė, kurios gylis didesnis kaip 50 mm, bei jos užtaisomos žiemos sezono metu šaltu asfaltbetoniu, taigi atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „GRINDA“ atsakomybė kyla CK 6.266 straipsnio pagrindu, kaip kelio valdytojui. Iš surinktų byloje rašytinių įrodymų (automobilio stovėjimo aikštelės žemės sklypo plano) bei liudytojo matininko D. R., parengusio nurodytą planą, paaiškinimų teismas nustatė, kad duobė, į kurią įvažiavo automobilis, yra važiuojamojoje kelio dalyje, už kurios priežiūrą yra atsakingas atsakovas. Byloje nustatyta, kad atsakovas netinkamai prižiūrėjo kelio ruožą, kuriame įvyko eismo įvykis, todėl yra priežastinis ryšis tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir nustatytos žalos. Vairuotojo veiksmuose teismas nenustatė tyčios ar didelio neatsargumo.

10Remdamasis nuotraukomis, kuriose nematyti bamperio sužalojimų, bei liudytojų parodymais, kad bamperis buvo įbrėžtas, teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad įvykio metu buvo sugadintas bamperis, todėl mažino prašomos priteisti žalos dydį.

11Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. birželio 21 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas CPK 45 straipsnio nustatyta tvarka neišsprendė šioje byloje tinkamo atsakovo procesinės padėties; ieškovas nėra išreiškęs nesutikimo netinkamą atsakovą pakeisti tinkama šalimi; tik ieškovui išreiškus nesutikimą dėl netinkamos šalies pakeitimo, pirmosios instancijos teismas galėjo nagrinėti bylą iš esmės. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasiūlė ieškovui keisti atsakovą į tinkamą šalį, kolegija pripažino esminiu proceso pažeidimu, nes jo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas ir tai yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kolegija pažymėjo, kad avarija įvyko ir žala atsirado dėl transporto priemonės įvažiavimo į duobę, buvusią Savanorių prospekte, Vilniuje, todėl Vilniaus miesto savivaldybė, būdama šio prospekto valdytoja, privalėjo rūpintis savivaldybės gatvės priežiūra (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 5 straipsnio 3 dalies redakcija, galiojusi 2008 m. sausio 7 d.). Teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir atsakovo 2007 m. birželio 22 d. sutarties 3 punktą Pietinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remontas ir priežiūra buvo atliekami pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kaip užsakovo, pateiktą uždarajai akcinei bendrovei „GRINDA“, kaip rangovui, užsakymą ir jame nurodytus kiekius, tai reiškia rangos teisinius santykius, bet ne gatvės, kaip objekto, valdymo perdavimą atsakovui, kaip rangovui, nes gatvės remonto darbų atlikimui būtinas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kaip užsakovo, užsakymas juos atlikti. Gatvės, kaip įrenginio, priežiūra įstatymu yra priskirta savivaldybei (Vietos savivaldos įstatymas), todėl ji yra tinkamas atsakovas dėl atlyginimo žalos, padarytos dėl šio objekto netinkamos priežiūros, pagal CK 6.266 straipsnį kaip valdytojas. Šis esminis procesinis pažeidimas sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, perduodant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nevertino kitų argumentų.

13III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

151. Dėl CPK 45 straipsnio netinkamo taikymo ir aiškinimo. CPK nenustatyta teismo pareigos savo iniciatyva siūlyti keisti atsakovą, todėl Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai laikė esminiu proceso pažeidimu tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasiūlė keisti netinkamo atsakovo tinkamu. Byloje nebuvo pagrindo keisti atsakovą. Netgi jei teismas manytų, kad uždaroji akcinė bendrovė „GRINDA“ yra netinkamas atsakovas šioje byloje, nėra pagrindo esminiu proceso pažeidimu laikyti tai, kad ieškovui nebuvo pasiūlyta keisti atsakovą. CPK 45 straipsnio 1 dalies formuluotė rodo, kad net jei teismas manytų, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, jis tik esant motyvuotam vienos iš šalių prašymui gali (t. y. turi teisę, bet ne pareigą) pasiūlyti netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu. Toks šios teisės normos vertinimas atitinka pažodinį aiškinimą bei CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą, kuris reiškia ir tai, kad bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys. Ieškovas šioje byloje savo ieškinį grindė uždarosios akcinės bendrovės „GRINDA“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sutartimi, kurią vertinant sistemiškai su priedais, darytina išvada, kad atsakovui buvo perduotas gatvių valdymas CK 6.266 straipsnio prasme, nes techninės specifikacijos 16 punkte buvo įtvirtintas besąlygiškas jo įsipareigojimas atlyginti visus nuostolius tretiesiems asmenims, jeigu tretieji asmenys juos patyrę šioje teritorijoje dėl bet kokių defektų gatvėse. Vilniaus apygardos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas tikrai yra materialinio teisinio santykio subjektai, įmanoma tik nustačius visas bylos aplinkybes (2003 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1074/2003). Ieškovas buvo atstovaujamas advokatės, todėl preziumuojama, jog jis naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, žinojo ir turėjo žinoti apie CPK 45 straipsnyje numatytą teisę reikšti prašymą pakeisti atsakovą, tačiau ja nepasinaudojo; vien tai, kad teismas neišaiškino teisės pakeisti atsakovą, negali būti laikoma esminiu proceso pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė nė vieno CPK 327 straipsnyje įtvirtintų pagrindų panaikinti sprendimą.

162. Dėl CK 6.266, 6.193 straipsnių aiškinimo ir taikymo pažeidimo. Teismas nepagrįstai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir atsakovo sutartį kvalifikavo kaip rangos, o ne gatvės valdymo perdavimo CK 6.266 straipsnio prasme, nes netinkamai taikė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarties aiškinimo taisykles, aiškino sutarties sąlygas, atskiriant jas nuo kitų sutarties sąlygų, neatsižvelgė į sutarties esmę, tikslą. Atsakingu asmeniu pagal CK 6.266 straipsnį gali būti tiek objekto savininkas, tiek ir jo valdytojas. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas yra savivaldybės funkcija; 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė savivaldybei tam tikras funkcijas, kurios, kaip ši, yra susijusi su viešųjų paslaugų suteikimu, perduoti pagal sudarytas sutartis kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad statinio, pastato ar kitos konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį, o valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005). Taigi šioje byloje kyla 2007 m. birželio 22 d. sutarties aiškinimo klausimas. Techninės specifikacijos 2 priedo 16 punkte numatytas uždarosios akcinės bendrovės „GRINDA“ įsipareigojimas savo sąskaita atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl bet kokių defektų gatvėse. Taigi negali būti aiškinama, kad šia sutartimi uždaroji akcinė bendrovė „GRINDA“ įsipareigojo atlikti tik atskirus rangos darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymus, jie buvo ne atskiri Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuožiūra teikiami nurodymai atsakovui atlikti pavienius gatvių ir kiemo dangų remonto darbus. Atsakovas, vykdydamas defektavimą, gatvių ir kelių dangos priežiūrą, nustatydavo darbus, kuriuos būtina atlikti. Taigi šiuo viešuoju pirkimu buvo perkami Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto darbai ir priežiūros paslaugos: gatvių defektavimas, avarinių duobių užtaisymas, taip pat kiti techninėje specifikacijoje nurodyti darbai ir paslaugos, priskirtini gatvių ir kiemo dangų priežiūrai, kuri teisės aktuose yra apibūdinama kaip nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei statinių tarnavimo laiką (Kelių įstatymo 2 straipsnio 8 dalis, 15 straipsnis, Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtintų Kelių priežiūros tvarkos aprašo 2 punkto 6 dalis), o ją vykdantys juridiniai asmenys įpareigojami taisyti (remontuoti) važiuojamąją kelio dalį, kad ji atitiktų jai keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas, prižiūrėti, kad kelias būtų techniškai tvarkingas, estetiškas, atitiktų Lietuvos standartus ir normas, atlikti kelių apžiūras, tikrinti konstrukcijų būklę, prireikus atlikti specialias apžiūras, iš eismo dalyvių ar kitų asmenų gavus informaciją apie kelyje esančią kliūtį, kuri trukdo eismui ir kelia pavojų, neatidėliojant organizuoti darbus, kad ji būtų pašalinta (Kelių priežiūros tvarkos aprašo 12.1, 12.2, 13.5, 13.6 punktai). Teismas netinkamai aiškino 2007 m. birželio 22 d. sutartį, neatsižvelgė į tikruosius sutarties šalių ketinimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos 2009 m. kovo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2009, kurioje konstatuota, kad buvo sudaryta sutartis dėl valstybinės reikšmės kelių techninės priežiūros privalomų darbų, todėl valstybinės reikšmės kelią, kuriame įvyko eismo įvykis ir ieškovo draudėjui padaryta žalos, valdo, naudoja VĮ „Automagistralė“, kuri buvo pripažinta tinkamu atsakovu.

17Ieškovas Seesam Insurance AS ir atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „GRINDA“ prisideda prie trečiojo asmens kasacinio skundo.

18Kasaciniu skundu ieškovas Seesam Insurance AS prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

191. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą statinio valdytojo sąvoką, pabrėžiama, kad valdymas gali būti perduotas ne tik daiktinės, bet ir prievolinės teisės pagrindu. Pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005, išaiškinta, kad valdytoju laikomas asmuo, kuriam pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą; svarbu tai, kad sprendžiama ne objekto nuosavybės teisės ar valdymo kaip daiktinės teisės klausimas, o valdymas statinio eksploatavimo, priežiūros ir tvarkymo prasme. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „GRINDA“ sutartis reiškia rangos teisinius santykius, bet ne gatvės, kaip objekto, valdymo perdavimą, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutarčiai civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Statinių priežiūra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-105/2012, kurioje kasacinis teismas išaiškino, kad ir rangovas gali būti valdytojas, nors nukentėjusio asmens ir rangovo nesieja sutartiniai santykiai, o aplinkybė, ar rangovas gali būti laikomas valdytoju, nustatytina kiekvienu konkrečiu atveju. Skundžiama nutartis prieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutarčiai, priimtai civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, VĮ „Automagistralė“, bylos Nr. 3K-3-62/2009, kurioje tinkamu atsakovu pripažinta VĮ „Automagistralė“, kuriai Kelių direkcija sutartimi dėl valstybinės reikšmės kelių techninės priežiūros privalomų darbų buvo pavedusi kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, valdymą. Nagrinėjamoje byloje situacija buvo labai panaši: Vilniaus miesto savivaldybės administracija Darbų atlikimo sutartimi gatvių remonto ir priežiūros darbus perdavė uždarajai akcinei bendrovei „GRINDA“.

202. Dėl CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos statinio valdytojo sąvokos netinkamo aiškinimo. Vilniaus miesto savivaldybė pasirinko tokį gatvių priežiūros modelį, kai rangovams pavedami ne pavieniai darbai, o nuolatinės gatvių priežiūros darbai: gatvių apžiūros, defektų nustatymas, remonto darbų atlikimas (Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtintos Kelių priežiūros tvarkos, galiojusios eismo įvykio metu, 2 punktas); tokia galimybė įtvirtinta Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje. Aplinkybė, ar rangovui pavedami pavieniai kelių taisymo darbai, ar nuolatinė jų priežiūra, teismų praktikoje pripažįstama teisiškai reikšminga nusprendžiant dėl tinkamo atsakomybės už kelio trūkumus subjekto (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „PZU Lietuva" v. UAB „Lemminkainen Lietuva“ ir AAS „Gjensidige Baltic“, bylos Nr. 2A-742-464/2009), o apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės nevertino. Apeliacinės instancijos teismo nurodoma aplinkybė, kad gatvių remonto ir priežiūros darbai turėjo būti atliekami pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktus užsakymus, neturi teisinės reikšmės, nes kiekvienos rangos sutarties atveju pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje pateiktą rangos sutarties sampratą rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Darbų atlikimo sutartimi Vilniaus miesto savivaldybės administracija įsipareigojo apmokėti už atsakovo atliktus darbus, tačiau neprisiėmė pareigos teikti užsakymus, duoti nurodymus dėl gatvių remonto ir priežiūros (sutarties I dalies „Sutarties objektas“ 1 punktas) ar atlikti gatvių apžiūras (sutarties IV dalies „Šalių įsipareigojimai“ 2 punktas). Atlikti gatvių defektavimą įsipareigojo uždaroji akcinė bendrovė „GRINDA“ (sutarties 2 priedo 16 punktas). Sutartimi atsakovas įsipareigojo užtikrinti gerą gatvių būklę, o už šios pareigos neįvykdymą sutartyje tiesiogiai numatyta atsakomybė prieš trečiuosius asmenis būtent atsakovui (sutarties 2 priedo 16 punktas). Savivaldybės teikiami užsakymai pagal sutartį buvo ne atskiri savivaldybės nuožiūra teikiami nurodymai atsakovui atlikti pavienius darbus, kuriuos savivaldybė pati būtų nustačiusi kaip būtinus atlikti, bet užsakovo suderinimai dėl darbų atlikimo, kuriuos kaip būtinus nustatė rangovas, vykdydamas gatvių defektavimą. Daikto valdytojas CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme niekada neturės visiškos diskrecijos, elgdamasis su jam pavestu valdyti daiktu, nes būtent daikto savininkas turi aukščiausią valdžią jam priklausančiam daiktui. Savivaldybė visuomet bus gatvių remonto ir priežiūros darbų užsakovas, kitaip negali būti pagal kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas (pvz., draudžiamojo įvykio metu galiojusios Kelių priežiūros tvarkos 6 punktas). Nustatant valdytoją pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį svarbiausia yra tai, kuris subjektas turėjo pareigą ir geresnes galimybes prižiūrėti statinio būklę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. B. ir kt. v. Lietuvos valstybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-238/2010, išaiškino, kad svarbiausia yra nustatyti, kas buvo statinio savininkas (valdytojas) ir privalėjo rūpintis tinkama jo priežiūra. Statinio valdytoju nagrinėjamoje byloje laikytina ne Vilniaus miesto savivaldybė, bet uždaroji akcinė bendrovė „GRINDA“.

213. Dėl CK 6.193 straipsnyje numatytų sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimo

223.1. Dėl lingvistinio sutarčių aiškinimo principo. Apeliacinės instancijos teismas nevertino sutarties tekste aiškiai išreikštos šalių valios perduoti pietinės Vilniaus miesto dalies kiemų ir gatvių valdymą atsakovui. Sutarties objektas nurodytas ne tik kaip gatvių ir kiemų dangos remontas, bet ir kaip jų priežiūra (sutarties I dalis). Sutartis sudaryta trejų metų laikotarpiui, o rangovas darbus pradeda nuo pat sutarties sudarymo dienos (sutarties III dalies 1, 2 punktai). Pagal sutarties IV dalies „Šalių įsipareigojimai“ 3.2. punktą, 2 priedo 16 punktą uždarosios akcinės bendrovės „GRINDA“ atsakomybė tretiesiems asmenims už bet kokius trūkumus priskirtoje teritorijoje esančiuose kiemuose ir gatvėse kyla ne dėl sutarties pažeidimo, bet vien dėl bet kokio gatvės defekto egzistavimo fakto. Tai rodo buvus neabejotiną statinio valdymo perdavimą atsakovui.

233.2. Dėl sisteminio sutarčių aiškinimo principo. Apeliacinės instancijos teismas išvadą apie atsakovų tinkamumą padarė vienintelės sutarties nuostatos (II dalies 3 punkto) pagrindu, neatsižvelgęs į šios nuostatos vietą sutartyje (dalyje „Kaina ir atsiskaitymo tvarka“) ir kitas sutarties sąlygas. Sutarties II dalies 3 punktas aiškintinas kaip savivaldybės siekis užtikrinti galimybę kontroliuoti savivaldybės lėšų teisėtą ir pagrįstą panaudojimą, atsakovo nustatytų reikalingų atlikti darbų vykdymo suderinimas su savivaldybe, o ne kaip savivaldybės nuožiūra teikiamų užsakymų pagal savivaldybės nustatytus kiekius vykdymas. Be to, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, duobė buvo avarinė, t. y. jos gylis didesnis kaip 50 mm, pagal Darbų atlikimo sutarties 2 priedo 5.1.7 punktą, gavus informaciją avarinės duobės nedelsiant aptveriamos ir užtaisomos per tris paras.

243.3. Dėl atsižvelgimo į tikruosius šalių ketinimus principo. Šis principas pažeistas dvejopai: 1) taikant pažodinį sutarties aiškinimą, neatsižvelgta į jos nuostatas, aiškiai įtvirtinančias, kad gatvių nuolatinė priežiūra ir iš nepriežiūros kylanti atsakomybė priskirta uždarajai akcinei bendrovei „GRINDA“; 2) nevertintos sutarties šalių pozicijos dėl jų sudarytos sutarties vertinimo. Nei ikiteisminėje stadijoje, nei teismo metu nebuvo realaus ginčo dėl to, kad valdytoju CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme turėtų būti laikoma ne uždaroji akcinė bendrovė „GRINDA“, o Vilniaus miesto savivaldybė.

253.4. Dėl principo, kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais (CK 1.5 straipsnis). Nesąžininga, neprotinga ir neteisinga sutartį aiškinti priešingai, nei pačios sutarties šalys. Apeliacinės instancijos teismo nutartis pažeidžia ir teisėtų lūkesčių principą: Vilniaus miesto savivaldybei nukreipus žalos atlyginimo reikalauti iš uždarosios akcinės bendrovės „GRINDA“, ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad jo žalos atlyginimo reikalavimas atsakovui bus pagrįstas: tiek dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybei kaip sutarties šaliai yra geriau žinomos tiek sutarties sudarymo, tiek jos vykdymo aplinkybės, tiek dėl to, kad valstybės pozicija bus nuosekli, prognozuojama, atitinkanti teisinės valstybės reikalavimus (svarbu, kad savivaldybės administracija šiuo požiūriu taip pat laikytina valstybės plačiąja prasme sudedamąja dalimi).

264. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas: nei ieškovas, nei atsakovas savo apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į apeliacinius skundus nekėlė tos aplinkybės, kad ieškiniu reikalaujamą žalą turėtų atlyginti ne atsakovas, o Vilniaus miesto savivaldybė. Byloje ginčas buvo kilęs tik dėl to, ar atsakomybė turėtų būti priskiriama MAXIMA LT, UAB ar atsakovui, bei dėl žalos dydžio. Taip pat teismas pažeidė CPK 313 straipsnyje įtvirtintą draudimą priimti blogesnį sprendimą. Nors ši norma netaikoma, kai sprendimą skundžia abi šalys, taip pat kai apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šiuo atveju šios principo non reformatio in peius išimtys netaikytinos. Pirmiausia, atsakovas savo apeliaciniame skunde nesirėmė ta aplinkybe, kad tinkamu atsakovu byloje laikytina Vilniaus miesto savivaldybė. Antra, nors apeliacinės instancijos teismas ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau kartu pasisakė ir dėl ginčo esmės: tinkamo atsakovo klausimą išsprendė pats ir galutinai, nepalikdamas pirmosios instancijos teismui galimybės priimti kitokį sprendimą. Bylą grąžinus nagrinėti į pirmąją instanciją ir ieškovui nesutikus pakeisti atsakovo į Vilniaus miesto savivaldybę, ieškinys būtų atmestas. Pakeitus atsakovus, tikėtina, rezultatas būtų toks pats, nes kiltų ieškinio senaties termino Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu klausimas.

27Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „GRINDA“ prašo atmesti ieškovo kasacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

281. Dėl CPK 45 straipsnio netinkamo taikymo ir aiškinimo. Ieškovas nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios turėjo galimybę pateikti prašymą pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, nes atsakovas pateikė argumentus, patvirtinančius jo negalėjimą būti atsakovu šioje byloje (tinkamas atsakovas yra MAXIMA LT, UAB), tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino šių argumentų. Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ pagrindu pareigą prižiūrėti eismo kelių važiuojamąją dalį iki privalomųjų atstumų ribos pabaigos turi tokius atstumus nustatančio statinio savininkas (MAXIMA LT, UAB). Duobė buvo privalomajame 1 metro atstume nuo parkavimo vietų įrengimo ribos. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kad netinkamos šalies pakeitimas tinkama yra ieškovo procesinė teisė, o ne teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011), ir šiuo atveju turėjo ieškinį atmesti. 2007 m. birželio 22 d. sutartis neįpareigojo atsakovo vykdyti privačių teritorijų ir kiemų priežiūros ir dangų remonto.

292. Dėl kitų argumentų nenagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas nevertino atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, jog žalą vairuotojas patyrė savo rizika bandydamas pastatyti automobilį toje vietoje, kurioje automobilių eismas buvo negalimas – ant pėsčiųjų eismui skirtos dalies (šaligatvio). Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. kovo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009, teismas, nustatęs civilinės atsakomybės be kaltės sąlygas, turėtų patikrinti, ar byloje nėra CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytų atsakovo civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių, tačiau apeliacinės instancijos teismas netyrė ne tik jų, bet ir nenustatė civilinės atsakomybės sąlygų. Vairuotojas pažeidė CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsargumo reikalavimą, taigi už buvusios duobės priežiūrą atsakingas asmuo atleistinas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis), nes žala atsirado dėl transporto valdytojo tyčios ar didelio neatsargumo. Visos šios aplinkybės yra aiškios ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais, dėl to bylą galima buvo išnagrinėti ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas nevertino civilinės atsakomybės taikymo sąlygų ir dėl jų nepasisakė, nesprendė ieškinio senaties klausimo, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis liko neperžiūrėta.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

32Dėl uždarosios akcinės bendrovės „GRINDA“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. birželio 22 d. Darbų atlikimo sutarties aiškinimo ir Savanorių prospekto Vilniuje valdytojo CK 6.266 straipsnio prasme

33Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs šalių apeliacinius skundus, nepasisakė dėl jų ginčo esmės, tačiau grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nurodęs, kad Savanorių prospekto Vilniuje valdytoju laikytina Vilniaus miesto savivaldybė, o ne uždaroji akcinė bendrovė „GRINDA“, dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, tačiau, to nepadaręs, padarė esminį proceso teisės pažeidimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą svarbu, nes, tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. N. v. M. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-56/2007). Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai.

34Nagrinėjamos bylos atveju ginčas kilęs dėl žalos, padarytos dėl statinio trūkumo, atlyginimo. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Nors byloje buvo kilęs klausimas, kurioje – MAXIMA LT, UAB valdomoje teritorijoje ar Savanorių prospekto dalyje – įvyko eismo įvykis, apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė tik dėl Savanorių prospekto dalies valdytojo, todėl kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, tikrindamas apskųstą nutartį teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis), taip pat pasisako tik dėl Savanorių prospekto dalies valdytojo.

35Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2009). Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2011). Aptariama prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymą yra paviešinęs – įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui. Šios nuostatos nepašalina galimybės kreditoriui ar skolininkui, kuriam nustatyta prezumpcija, įrodinėti, kad konkretus asmuo yra faktinis objekto savininkas ar valdytojas (žr. pirmiau nurodytas nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr. 3K-7-365/2007; 3K-3-62/2009).

36Vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 21 punktą (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-472 punkto redakcija, galiojusi eismo įvykio metu) yra priskirtoji (ribotai savarankiška) savivaldybės funkcija. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Darytina išvada, kad vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimo funkcija pagal veiklos pobūdį yra viešųjų paslaugų teikimas. Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis kiti fiziniai bei juridiniai asmenys, pasirenkami viešai (Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis).

37Byloje nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „GRINDA“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2007 m. birželio 22 d. sudarė Darbų atlikimo sutartį, pagal kurią uždaroji akcinė bendrovė „GRINDA“ įsipareigojo atlikti Pietinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą (sutarties 1 punktas), inter alia atlikti gatvių ir kiemų asfaltbetonio dangos pažaidų taisymą, gatvių defektavimą (sutarties 2 priedo (Techninės specifikacijos) 3 punktas), užtikrinti gerą gatvių būklę, savo sąskaita atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl bet kokių defektų gatvėse (sutarties 3.2 punktas, sutarties 2 priedo (Techninės specifikacijos) 16 punktas). Apeliacinės instancijos teismas iš šios sutarties kylančius uždarosios akcinės bendrovės „GRINDA“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos santykius kvalifikavo kaip rangos, bet ne gatvės, kaip objekto, valdymo perdavimą atsakovui, kaip rangovui, nes gatvės remonto darbų atlikimui būtinas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kaip užsakovo, užsakymas juos atlikti. Su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka ir pripažįsta ją prieštaraujančia pirmiau išdėstytam teisiniam reglamentavimui ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikai. Įvertinusi nurodytas Darbų atlikimo sutarties nuostatas, teisėjų kolegija sutinka su Vilniaus miesto savivaldybės kasacinio skundo argumentais, kad šia sutartimi buvo perkami Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto darbai ir priežiūros paslaugos, priskirtini gatvių ir kiemo dangų priežiūrai, kuri teisės aktuose yra apibūdinama kaip nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei statinių tarnavimo laiką (Kelių įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas Darbų atlikimo sutarties nuostatas bei remiantis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika dėl CK 6.266 straipsnio aiškinimo ir taikymo, atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „GRINDA“ pripažintinas gatvės (Savanorių prospekto Vilniuje) valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme, kuriam prievolinės teisės (Darbų atlikimo sutarties) pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti objektą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nei Vilniaus miesto savivaldybė, nei atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „GRINDA“ byloje nekėlė klausimo dėl to, kad valdytoju CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme laikytina ne uždaroji akcinė bendrovė „GRINDA“, o Vilniaus miesto savivaldybė, taigi apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarties aiškinimo taisykles, nesilaikė sisteminio sutarčių aiškinimo principo, neatsižvelgė į sutarties esmę, tikslą, tikruosius sutarties šalių ketinimus. Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas (CPK 320 straipsnis), nes nei ieškovas, nei atsakovas savo apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nekėlė klausimo dėl Vilniaus miesto savivaldybės kaip tinkamo atsakovo. Byloje ginčas buvo kilęs tik dėl to, ar atsakomybė turėtų būti priskiriama MAXIMA LT, UAB ar atsakovui, bei dėl žalos dydžio.

38Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnis 2 dalis 1 punktas).

39Dėl bylinėjimosi išlaidų

40Kasaciniame teisme patirta 57,76 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai), bylinėjimosi išlaidų patyrė ir šalys. Kasaciniam teismui nutarus grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, nėra galimybės šioje proceso stadijoje paskirstyti nurodytų bylinėjimosi išlaidų, todėl šiuo klausimu turės pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės.

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

42Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

43Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 2008 m. sausio 7 d. šalia įvažiavimo į prekybos centrą „MAXIMA“... 5. Ieškovas nurodė, kad eismo įvykis įvyko ne MAXIMA LT, UAB teritorijoje, o... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu... 8. Teismas nustatė, kad ieškinys teismui pateiktas 2011 m. sausio 7 d.... 9. Teismas taip pat nustatė, kad Pietinės Vilniaus miesto dalies, į kurią... 10. Remdamasis nuotraukomis, kuriose nematyti bamperio sužalojimų, bei liudytojų... 11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m.... 12. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas CPK 45 straipsnio... 13. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašo... 15. 1. Dėl CPK 45 straipsnio netinkamo taikymo ir aiškinimo. CPK nenustatyta... 16. 2. Dėl CK 6.266, 6.193 straipsnių aiškinimo ir taikymo pažeidimo. Teismas... 17. Ieškovas Seesam Insurance AS ir atsakovas uždaroji akcinė bendrovė... 18. Kasaciniu skundu ieškovas Seesam Insurance AS prašo panaikinti Vilniaus... 19. 1. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės... 20. 2. Dėl CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos statinio valdytojo sąvokos... 21. 3. Dėl CK 6.193 straipsnyje numatytų sutarčių aiškinimo taisyklių... 22. 3.1. Dėl lingvistinio sutarčių aiškinimo principo. Apeliacinės instancijos... 23. 3.2. Dėl sisteminio sutarčių aiškinimo principo. Apeliacinės instancijos... 24. 3.3. Dėl atsižvelgimo į tikruosius šalių ketinimus principo. Šis... 25. 3.4. Dėl principo, kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai,... 26. 4. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas... 27. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas uždaroji akcinė bendrovė... 28. 1. Dėl CPK 45 straipsnio netinkamo taikymo ir aiškinimo. Ieškovas nuo pat... 29. 2. Dėl kitų argumentų nenagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 32. Dėl uždarosios akcinės bendrovės „GRINDA“ ir Vilniaus miesto... 33. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs šalių apeliacinius skundus,... 34. Nagrinėjamos bylos atveju ginčas kilęs dėl žalos, padarytos dėl statinio... 35. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2... 36. Vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei... 37. Byloje nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „GRINDA“ ir Vilniaus... 38. Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 40. Kasaciniame teisme patirta 57,76 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m.... 43. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...