Byla 2A-2080-343/2015
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Nerijaus Meilučio ir Rūtos Palubinskaitės

2(pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Šančių autoservisas ir Ko“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1271-192/2015 pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Šančių autoservisas“ ir Ko dėl transporto priemonės išreikalavimo iš svetimo valdymo, ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl skolos priteisimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė ieškinyje (b. l. 3-4) teismo prašė išreikalauti iš atsakovės jai nuosavybės teise priklausantį automobilį BMV 730, v.n. ( - ) ir taip atstatyti ieškovės prarastą valdymą. Nurodė, kad 2014 04 08 KA VPK Kelių policijos valdyba jai išdavė leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį, tačiau atsakovė automobilio negrąžino teigdama, kad jis bus grąžintas ieškovei apmokėjus įsiskolinimą, susidariusį už priverstinį automobilio saugojimą.

5Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį (b. l. 18-22), kuriame prašė priteisti iš ieškovės 3 059,69 Eur, 5% dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Reikalavimą grindė UAB "Šančių autoservisas" ir Ko ir Kauno apskrities VPK 2011 09 21 sudaryta paslaugų teikimo sutartimi Nr. 20-IL-825 dėl „Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių saugojimo Kauno apskrityje", 2012 11 23 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. 2695, kurio pagrindu atsakovei perduota transporto priemonė priverstiniam nuvežimui į transporto priemonių saugojimui skirtą aikštelę iki procesinio sprendimo dėl šios transporto priemonės priėmimo. Ieškovės automobilis į saugojimo aikštelę buvo nugabentas vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, todėl tokiu būdu tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė prievoliniai atlygintiniai pasaugos pagal įstatymą teisiniai santykiai (CK 6.830, CK 6.850 straipsniai). Todėl ieškovė už jos transporto priemonės pervežimą ir saugojimą turi atsiskaityti sutartyje nurodytais įkainiais, kas laikotarpiu nuo 2012 11 23 iki leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę išdavimo dienos 2014 04 08 sudaro 3 059,69 Eur (10 564,50 Lt).

6Ieškovė atsiliepime į priešieškinį (b. l. 80-82) su jame pareikštais reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad automobilio saugojimo paslaugos kaina 20 Lt už dieną yra nepagrįstai didelė, prieštarauja teismų praktikai, viešai tvarkai, gerai moralei. Be to, transporto priemonę 2012 11 22 pirkimo–pardavimo sutartimi ji pardavė kitam asmeniui.

7Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi (b. l. 126) leido ieškovei atsiimti ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1271-192/2015, todėl ieškinį paliko nenagrinėtu.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 16 d. sprendimu (b. l. 139-142) atsakovės priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės valstybei 5,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

10Teismas bylos duomenimis nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2013 11 18 nutarimu E. A. nubaudė pagal ATPK 1632 straipsnio 3 dalį ir konfiskavo BMW markės transporto priemonę, v. n. ( - ), įregistruotą L. A. vardu. Kauno apygardos teismo 2013 12 20 nutarimu Kauno apylinkės teismo 2013 11 18 nutarimas buvo panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 10 07 nutartimi Kauno apygardos teismo 2013 12 20 nutarimą panaikino ir paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2013 11 18 nutarimą, kuriuo BMW markės transporto priemonė, v. n. ( - ), įregistruota L. A. vardu, yra konfiskuota. 2012 11 23 transporto priemonė buvo perduota atsakovei priverstiniam nuvežimui į saugojimui skirtą aikštelę, esančią Kranto al. 4, Kaune, surašant 2012 11 23 transporto priemonės pridavimo–priėmimo aktą Nr. 2695. 2012 11 22 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi automobilis BMW730, v. n. ( - ) už 32 000 Lt parduotas Baltarusijos piliečiui U. S.. VĮ Regitra 2014 03 06 pažymos apie registruotą transporto priemonę Nr. (1.6)-S3-64 duomenimis, automobilio BMW730, v.n. ( - )) savininke registruota L. A.. 2014 04 08 Kauno apskrities VPK KPV ieškovei išdavė leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Ieškovės atstovas 2014 04 10 kreipėsi į atsakovę dėl automobilio atsiėmimo. Atsakovė 2014 04 12 raštu atsakė, kad automobilį gražins, kai savininkas sumokės 3059,69Eur už automobilio saugojimo paslaugas.

11Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 02 15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2011, išaiškinimą, kad transporto priemonės teisinės registracijos duomenų nepakeitimas, t. y. transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu neišviešinimas transporto priemonių registre, yra teisiškai nereikšminga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį yra transporto priemonės savininkas, sprendė, kad aplinkybė, jog 2012 11 22 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir U. S., nėra įregistruota, nereiškia, kad ji yra negaliojanti. Teismas vertino, kad registrų duomenys nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos ir neužkerta kelio ginčyti savo materialinio ir procesinio subjektiškumo dėl nuosavybės teisių į transporto priemonę. Teismas pažymėjo, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Todėl teismas, nustatęs, kad ieškovė 2012 11 22 nuosavybės teisę į ginčo automobilį perleido kitam asmeniui, konstatavo, kad nuo perleidimo momento ieškovė nebuvo ginčo transporto priemonės savininkė ar teisėta jos valdytoja, todėl jai pareikštas reikalavimas atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas neturi teisinio pagrindo ir negali būti tenkinamas. T.y. priešieškinį atmetė kaip pareikštą netinkamam atsakovui. Kadangi byloje nebuvo pareikštas reikalavimas pripažinti 2012 11 22 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, todėl pirmosios instancijos teismas, neišeidamas už priešieškinio ribų ir nenustatęs akivaizdžių šio sandorio pripažinimo niekiniu pagrindų, ex officio nevertino šios sutarties atitikties imperatyvioms teisės aktų normoms.

12II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Apeliaciniame skunde (b. l. 147-159) atsakovė prašo panaikinti 2015 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują – priešieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelaintės nuomone, sprendimas nenuoseklus, neobjektyvus, priimtas neištyrus visų bylos aplinkybių ir tokiu būdu neatskleidus bylos esmės, netinkamai taikius ir aiškinus materialinės teisės normas, nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad 2012 11 22 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis yra galiojanti, nes nenuginčyta, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 10 07 nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-40-2014, nustatytiems faktams, turintiems prejudicinę reikšmę šiai bylai. Teismas turėjo vertinti ir vadovautis 2014 10 07 nutartyje nustatytomis aplinkybėmis dėl 2012 11 22 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties. Teismas pasisakė dėl pirkėjo U. S. ir kitų asmenų parašų netikrumo, kad šios sutarties sudarymo metu U. S. niekaip negalėjo kirsti Baltarusijos sienos ir atvykti į Lietuvą, bei nustatė kitas su šio sandorio sudarymu susijusias ir šio ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes.
  2. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl prarasto valdymo gynimo ir bylos nagrinėjimo metu ji laikėsi pozicijos, kad automobilis priklauso jai. Tai patvirtina ieškovės kreipimaisi į įvairias institucijas, tarp jų ir 2014 03 10 Kauno apskrities VPK Centro PK viršininkui rašytas ir jos pasirašytas prašymas grąžinti jai priklausantį automobilį, prie kurio pridėta ir VĮ Regitra pažyma. Aplinkybių dėl automobilio perleidimo ieškovė nenurodė net atsiliepime į priešieškinį. Atsiliepime ieškovė nesutiko tik su įkainių dydžiu, tačiau neginčijo aplinkybės, kad ji yra automobilio savininkė. Bylos duomenys patvirtina, kad L. A. buvo ir yra tikroji automobilio savininkė, todėl būtent ji turi atlyginti automobilio saugojimo išlaidas.

14Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 169-171) atsakovė prašo jį atmesti, sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundas nepagrįstas, kadangi atsakovė pareiškė priešieškinį nenuginčydama transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties, neįtraukiant į bylos nagrinėjimą transporto priemonės savininkų, valdytojo. Teismas ištyrė ir tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai taikė materialinės teisės normas, todėl naikinti teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo nėra pagrindo.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

17Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta netenkinti priešieškinio reikalavimo dėl automobilio BMW 730, v.n.( - ), saugojimo išlaidų atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

19Nustatyta, kad 2011 09 21 UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko ir Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sudarė sutartį (b. l. 28-31), pagal kurią UAB ,,Šančių autoservisas“ ir Ko įsipareigojo teikti transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių saugojimo paslaugas Kauno apskrityje. Sutarties 2 punkte nustatyta priemonės nuvežimo ir pervežimo paslaugos kaina 242,00 Lt su PVM, transporto priemonės vienos paros saugojimo paslaugos kaina – 20,00 Lt su PVM. Šios Sutarties 4 punkte nustatyta, kad už paslaugas pagal sutarties 2 punkte nurodytus įkainius teisės aktų nustatyta tvarka apmoka transporto priemonės savininkas ar valdytojas. Byloje taip pat nustatyta, kad transporto priemonė BMW730, v. n. ( - ), registruota L. A. vardu, 2012 11 23 aktu perduota UAB ,,Šančių autoservisas“ ir Ko priverstiniam nuvežimui į saugojimui skirtą aikštelę. Kauno apylinkės teismo 2013 11 18 nutarimu administracinėje byloje E. A. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 1632 str. 3 d. ir jam skirta 10 000 Lt bauda, taip pat konfiskuotos automobilio bagažinėje rastos cigaretės ir transporto priemonė BMW730, v. n. ( - ). Kauno apygardos teismo 2013 12 20 nutarimu Kauno apylinkės teismo 2013 11 18 nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 10 07 nutartimi Kauno apygardos teismo 2013 12 20 nutarimą panaikino ir paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2013 11 18 nutarimą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė 2012 11 22 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria automobilį BMW730, v. n. ( - ) ji pardavė Baltarusijos piliečiui U. S.. VĮ Regitra duomenimis, automobilio BMW730, v.n. ( - ) savininke registruota ieškovė L. A..

20Ieškovei pateikus 2012 11 22 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs akivaizdžių šio sandorio pripažinimo niekiniu pagrindų, jo atitikties imperatyvioms teisės aktų normoms ex officio nevertino ir konstatavo, kad nuo transporto priemonės perleidimo momento ieškovė nebuvo ginčo transporto priemonės savininkė ar teisėta jos valdytoja, todėl jai pareikštas reikalavimas atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas neturi teisinio pagrindo ir negali būti tenkinamas. Apeliantė nesutinka su šiomis teismo išvadomis, teigdama, jog jos prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 10 07 nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-40-2014, nustatytiems faktams ir 2012 11 22 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybėms ir ieškovės elgesiui, t. y., kad ji iki atsakovei pateikiant priešieškinį veikė kaip automobilio savininkė. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės skundo argumentus vertina pagrįstais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje priėmė sprendimą neatskleidęs jos esmės.

21Šioje byloje nustatyta, kad transporto priemonę BMW730 perduodant atsakovei saugoti jos valdytoju buvo administracinėn atsakomybėn patrauktas E. A., VĮ Regitra duomenyse jos savininke nurodyta L. A., nagrinėjant bylą teisme L. A. nuosavybės teisės į šią transporto priemonę perleidimą U. S. grindė 2012 11 22 pirkimo–pardavimo sutartimi; transporto priemonę konfiskavus, jos savininke tapo Lietuvos valstybė. Atsakovė pareiškė reikalavimą priteisti skolą už automobilio techninės pagalbos ir saugojimo išlaidas už laikotarpį nuo 2012 11 23 iki 2014 04 08, t. y. iki leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė, nebūdama nei transporto priemonės savininkė, nei valdytoja; neturi pareigos atlyginti atsakovei jos turėtas transporto priemonės techninės pagalbos ir saugojimo išlaidas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, kuri įregistruota registre automobilio savininke, gali gintis nuo jai pareikšto reikalavimo sandorio sudarymo faktu. Pagal formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre net ir yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs ar teisėtu pagrindu juo besinaudojantis asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo kelių transporto priemonių registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Įvertinęs apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvadų automobilio savininko klausimu negalima laikyti padarytomis išsiaiškinus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, t.y. pagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas, apsiribodamas ieškovės pateikta automobilio perleidimo sutartimi, formaliai vertino, kad ieškovė nuo jai pareikštų reikalavimų apsigynė sutarties sudarymo faktu. Teismas visiškai nenustatinėjo ir nevertino ieškovės elgesio iki jai pareiškiant ieškinį teisme, ieškovės atsikirtimų į priešieškinio reikalavimus, jos paaiškinimų teismo posėdžiuose, kad ji yra transporto priemonės savininkė, neatsižvelgė į kasacinio teismo 2014 10 07 nutartyje nustatytas 2012 11 22 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, kurios, kolegijos vertinimu, turi būti išanalizuotos ir įvertintos kartu su ieškovės pateikta sutartimi. Be to, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šioje įstatymo normoje nustatyti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kurie privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Teismo pareigą nustatyti asmenis, kurie privalo atlyginti nurodytas išlaidas, yra konstatavusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010. Nagrinėjamu atveju pirmosios imstancijos teismas, daręs išvadą, kad priverstinai nuvežtą automobilį ieškovė buvo pardavusi U. S., ignoravo anksčiau nurodytas aplinkybes dėl sandorio realumo; nenustatė asmenų, kurie pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą privalo atlyginti išlaidas atsakovei, t. y. neidentifikavo tikrojo automobilio savininko ir/ar valdytojo. Todėl remdamasi aukščiau nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu ir vertindama apeliacinio skundo argumentus pagrįstais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apskųstasis pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pagrįstas ir teisingas, priimtas netyrus ir neįvertinus byloje esančių įrodymų, t. y. neatskleidus bylos esmės, o tik formaliai nurodant, kad ieškovė neturi pareigos atsakyti pagal jai pareikštus reikalavimus. Tai sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

22Pažymėtina ir tai, jog sutinkamai su CPK 45 straipsnio reikalavimais, teismas, nustatęs, kad reikalavimas pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti turi reikalavimą pareiškusiam asmeniui pasiūlyti netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu. Šios pareigos pirmosios instancijos teismas nebuvo įvykdęs, o tik konstatavęs, kad priešieškinio reikalavimas pareikštas ne tam asmeniui, reikalavimą atmetė. Byla ir dėl šio pažeidimo buvo neteisingai išspręsta (CPK 329 str. 1d.).

23Teisėjų kolegijai nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Nutarė

25Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

26Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

27Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė ieškinyje (b. l. 3-4) teismo prašė išreikalauti iš atsakovės... 5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį (b. l. 18-22),... 6. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį (b. l. 80-82) su jame pareikštais... 7. Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi (b. l. 126) leido... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 16 d. sprendimu (b. l. 139-142)... 10. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2013 11 18... 11. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo... 12. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Apeliaciniame skunde (b. l. 147-159) atsakovė prašo panaikinti 2015 m.... 14. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 169-171) atsakovė prašo jį... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 17. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame... 18. Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo... 19. Nustatyta, kad 2011 09 21 UAB „Šančių autoservisas“ ir Ko ir Kauno... 20. Ieškovei pateikus 2012 11 22 transporto priemonės pirkimo–pardavimo... 21. Šioje byloje nustatyta, kad transporto priemonę BMW730 perduodant atsakovei... 22. Pažymėtina ir tai, jog sutinkamai su CPK 45 straipsnio reikalavimais,... 23. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,... 25. Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.... 26. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą... 27. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....