Byla 2-2594/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų V. T. ir L. D. T. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-621-212/2011 pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Severitas“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. P., V. T., L. D. T., L. K., uždarajai akcinei bendrovei „Bikuvos prekyba“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Creditum Vilnius“ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjas prašė BUAB „Severitas“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Paaiškino, kad Panevėžio apygardos teismas 2011 m. sausio 6 d. nutartimi UAB „Severitas“ iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Administratorių kontora“. Įmonės akcininku buvo P. T., o po jo – L. D. T., kuri akcijas 2010 m. rugpjūčio 3 d. pardavė J. P.. Bendrovės vadovu nuo jos įkūrimo iki akcijų pardavimo buvo V. T., o pardavus akcijas – J. P.. Mano, kad bankrotas yra tyčinis, nes akcininkė L. D. T. pardavė akcijas jau nuo 2007 metų nemokios įmonės, naujas akcininkas J. P. įmonėje veiklos nevykdė ir niekada neatliko įmonės vadovo pareigų. Iškėlus bankroto bylą, administratorius niekaip negalėjo susisiekti, su nauju įmonės akcininku ir vadovu, jis neperdavė įmonės turto ir dokumentų, nežiūrint į tai, kad teismas jam skyrė baudą. Mano, kad akcijų pardavimo sutartimi L. D. T. ir V. T. siekė apsunkinti įmonės kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, sudarė sąlygas išvengti ir apsunkinti skolų išieškojimą, atsiskaitymą su kreditoriais.

5Suinteresuoti asmenys V. T., L. D. T. nesutiko su pareiškimu. Mano, kad pareiškimas nepagrįstas, paremtas tik spėlionėmis, nesant įrodymų. Iš įmonės balanso nematyti, kad įmonė jau nuo 2007 metų buvo nemoki, nes pradelstų įsipareigojimų neturėjo, skolų biudžetui ir darbuotojams taip pat neturėjo. Įmonės vadovas nesudarė jokių sandorių, neatliko jokių tyčinių veiksmų, kurie prieštarautų bendrovės interesams ar privestų įmonę prie bankroto. Įmonė 2007 metais iš AB „Ūkio bankas“ gavo 300 000 Lt kreditą, kuris buvo panaudotas verslui. Apie 86 000 Lt sumokėjo už projektą, apie 50 000 Lt sumokėjo už aikštelę prie administracinio pastato, nes jos reikėjo tolimesnei įmonės veiklai. Aikštelę įrenginėjo UAB „Šilinė“, su kuria nebuvo visiškai atsiskaityta. Pripažįsta, kad aikštelė priklauso privačiam asmeniui - akcininkei L. D. T., su kuria buvo sudaryta nuomos sutartis. Prieš parduodant UAB „Severitas“ akcijas, įmonės skola AB „Ūkio bankas“ buvo sąžiningai perleista, kas lemia, jog banko interesai yra nepažeisti. Automobiliai ir priekabos yra registruoti įmonės vardu, tačiau dar 2007 metais jie buvo parduoti į metalo laužą, nes buvo netinkami naudoti ir jų vertė buvo labai maža. Pripažįsta, kad padarė klaidą, nes nepasirūpino išregistruoti transporto priemonių. Nurodė, kad V. T. nuo 2008 metų susirgo, dėl to įmonė praktiškai veiklos nebevykdė. Mano, kad akcijų pardavimas nereiškia tyčios, nes nedraudžiama buvo jas parduoti. Pardavimas įvyko, nes L. D. T. negalėjo toliau rūpintis bendrove, o V. T. dėl ligos neturėjo galimybės toliau dirbti, be to, vadovavo dar ir kitai įmonei, UAB „Ekspetra“. Šios bendrovės akcininkė taip pat yra ir L. D. T..

6Suinteresuoti asmenys UAB „Creditum Vilnius“ ir UAB „Bikuvos prekyba“ sutiko su pareikštu reikalavimu, L. K. ginčą paliko spręsti teismo nuožiūra, o J. P. pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo ir savo nuomonės dėl pareiškimo kitais būdais neišdėstė.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Panevėžio apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pareiškimą tenkino ir UAB „Severitas“ bankrotą pripažino tyčiniu.

9Byloje nustatė, kad UAB „Severitas“ nuo 2007 metų dirbo nuostolingai, pateikti balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos už 2008-2009 metus patvirtina, kad įmonė jau 2007 metais buvo nemoki ir kad įmonės vadovas V. T. turėjo pareigą kelti bankroto bylą. UAB „Severitas“ vardu yra registruotos 8 transporto priemonės. Aplinkybę, kad jos dar 2007 metais nurašytos į metalo laužą, pagrindžiančių dokumentų byloje nėra. Tokia situacija susiklostė, nes V. T. nebuvo surašęs minėtų transporto priemonių ir jų iš VĮ „Regitra“ neišregistravo. Įmonei 2007 m. lapkričio 23 d. Kredito sutartimi AB „Ūkio bankas“ suteikė 300 000 Lt kreditą, tačiau dokumentų, patvirtinančių, kad kreditas naudotas UAB „Severitas“ verslo vystymui byloje nėra ir įmonės balansai šių pinigų neatspindi. Pažymėjo, jog tikėtina, kad kreditas buvo panaudotas UAB „Ekspetra“ reikmėms. Atkreipė dėmesį, kad V. T. argumentą, jog nuo 2008 metų jis labai sunkiai sirgo ir tinkamai negalėjo rūpintis UAB „Severitas“ verslu, paneigia ta aplinkybė, kad liga jam netrukdė 2009 m. gegužės 27 d. tapti kitos įmonės vadovu ir tinkamai rūpintis UAB „Ekspetra“. Taip pat nustatė, kad V. T., žinodamas apie nesumokėtas skolas ir 2010 m. liepos 27 d. esant ieškiniui dėl bankroto bylos iškėlimo, 2010 m. liepos 29 d. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su J. P., kuris akivaizdžiai piktnaudžiauja alkoholiu ir galimai yra asocialus.

10Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. T., būdamas UAB „Severitas“ vadovu, akivaizdžiai blogai organizavo bendrovės darbą, o nuo 2008 metų įmonės veikla nesirūpino, tinkamai netvarkė įmonės turto, apskaitos, dokumentų, kas lėmė, jog civilinėje bankroto byloje nėra galimybės nustatyti bendrovės turėtų pajamų, išlaidų, išsiaiškinti apskaityto turto likimą ir jog tuo buvo pažeistos įmonės kreditorių teisės ir interesai. Visos šios aplinkybės, teismo nuomone, leidžia pripažinti UAB „Severitas“ bankrotą tyčiniu.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Suinteresuoti asmenys V. T. ir L.D. T. pateikė atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo skundžiamą nutratį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškimą dėl UAB „Severinas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Šį savo prašymą grindžia tokiais argumentais:

131. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių teigti bendrovės bankrotą buvus tyčiniu. Nenustatyti jokie L. D. T. ar V. T. veiksmai, kuriais bendrovė buvo tyčia privesta prie bankroto, jokie šių asmenų veiksmai, kuriais jie galėjo paslėpti, išvaistyti ar perleisti kitiems asmenims turtą, iš kurio galėjo būti padengtos bendrovės skolos, jokie kiti šių asmenų veiksmai, viršijantys normalią komercinę riziką, dėl kurių pablogėjo bendrovės galimybės atsiskaityti su kreditoriais.

142. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Bendrovės automobiliai, sunaikinti kaip metalo laužas prieš kelis metus iki bankroto bylos iškėlimo, buvo labai mažos vertės ir jų sunaikinimas nepadarė įtakos bendrovės kreditorių galimybėms išieškoti savo skolas, atsiradusias po minėtų automobilių sunaikinimo. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad pats BUAB „Severitas“ bankroto administratorius netinkamai atliko savo pareigas ir nesiėmė visų veiksmų bendrovės turtui surasti.

153. Teismas klaidingai konstatavo, jog bendrovė buvo nemoki jau nuo 2007 m. Neaišku, kokių duomenų pagrindu teismas priėjo prie tokios išvados, nes jokie duomenys šioje byloje neleidžia teigti, kad kokiu nors laikotarpiu iki minėto bendrovės akcijų pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo pradelsti bendrovės įsipareigojimai viršijo pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės, kaip to reikalauja ĮBĮ 2 straispnio 8 dalis.

164. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad būtent tik po minėto 2010 m. liepos 23 d. akcijų perleidimo sandorio bendrovė nustojo būti tinkamai administruojama: jai nebuvo atstovaujama bankroto bylos iškėlimo metu, akcijų įgijėjas suinteresuotas asmuo J. P. nepateikė teismui jam V. T. perduotų bendrovės dokumentų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtas akcijų perleidimo sandoris yra nenuginčytas, todėl J. P., būdamas bendrovės direktorius ir šimto procentų bendrovės akcijų turėtojas nuo 2010 m. liepos 23 d., yra visiškai atsakingas už bendrovės veiklą ir savo veiksmų pasekmes.

175. Teismo atsisakymas pripažinti J. P. dalyvavimą šioje byloje būtinu ir apklausti liudytoją G. S. pažeidė V. T. ir L. D. T. teisę į teisingą teismą, jie neteko galimybės pateikti šiai bylai reikšmingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Priešingai, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi tik pareiškėjo ir kreditoriaus UAB „Bikuvos prekyba“ teiginiais, kurie nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais, taip pat bylos nagrinėjimo metu reiškė išankstines nuostatas, dėl ko yra pagrindas abejoti teismo nešališkumu.

18UAB „Bikuvos prekyba“ pateikė atsiliepimą į apeliantų atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino materialines ir procesines teisės normas, o tai lemia, kad priimta nutartis yra teisėta, pagrįsta bei motyvuota. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

191. Apeliantai nepagrįstai nurodo, jog byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių teigti bendrovės bankrotą buvus tyčiniu. Šį apeliantų argumentą paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai: ikiteisminio tyrimo metu parodymus davusių L. D. T. ir J. P. apklausos protokolai, buvusio bendrovės direktoriaus V. T. paaiškinimai 2011 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio metu ir kt.

202. Teismas pagrįstai ginčijamoje nutartyje nurodė, kad nuo 2007 m. UAB „Severitas“ buvo nemoki. Tai pagrindžia byloje esantys įrodymai. Ta aplinkybė, kad UAB „Severitas“ iš AB „Ūkio bankas“ gautas kreditas buvo perleistas kitai įmonei, nereiškia UAB „Severitas“ turtinės padėties pagerėjimo, nes minėta skola neišnyko, o tiesiog pasikeitė kreditoriai.

213. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino būtinu J. P. dalyvavimo procese ir pagrįstai atmetė prašymą apklausti UAB „Finansinių sprendimų grupė“ direktorių G. S.. Tai buvo padaryta remiantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu. Be to, visas bylai reikšmingas aplinkybes, kurias galėjo paliudyti minėti asmenys, galėjo būti nustatytos ir iš kitų byloje esančių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantai patys nepasirūpino minėtų asmenų dalyvavimu procese.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Atskirasis skundas netenkintinas.

24Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Severitas“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

25Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas yra apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Tyčinio bankroto požymiai yra aplinkybės, jog įmonė tyčia paslepia, iššvaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtą arba vykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, kad iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų. Tam, kad bankrotą būtų galima pripažinti tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, kuris sukėlė įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija v. UAB ,,Baltic Building Fund”, bylos Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija v. UAB ,,Baltic Building Fund”, bylos Nr. 3K-3-448/2004).

26Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai bei kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių. Be to, įmonės tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sąmoningų sprendimų įmonės turtas yra perleidžiamas, iššvaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų įmonė gauna žymiai mažesnę naudą, nei yra to turto reali rinkos vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa įmonės nemokumas. Įmonės tyčiniu bankrotu laikytini ir įvardyti įmonės valdymo organų veiksmai įmonei esant faktiškai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, t. y. finansiškai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Bombos filmai“ v. BUAB „Laisvės“ kino teatras, bylos Nr. 3K-3-680/2004; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje G. U., UAB ,,Krilita" v. UAB ,,Rinvesta", bylos Nr. 2-412/2010). Sąmoningas įmonės bei įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimo sužlugdymas, t. y. tyčinis bankrotas bus ir tuomet, kai įmonės dalininkai priima sprendimus ar atlieka veiksmus, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę bei verslą perkelti į kitą jų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę.

27Įmonės turtinę ir finansinę padėtį geriausiai turi žinoti jos vadovas. Tuo atveju, kai įmonė nebėra pajėgi arba gali būti nebepajėgi įvykdyti prievolių kitai šaliai, apie tai yra ar turi būti žinoma jos vadovui. Jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai jos vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau sunkina įmonės turtinę padėtį bei jos kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą iš įmonės, tai taip pat turėtų būti laikoma tyčinio bankroto požymiu. Kita vertus, vien tai, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galimai nemoki, o jos vadovas nedelsiant nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, savaime nereiškia tyčinio bankroto. Juo labiau, jei įmonė po jos finansinės padėties pablogėjimo dar kelerius metus vykdė ūkinę komercinę veiklą, jos kreditoriai neinicijavo įmonei bankroto procedūrų, o dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi įmonės vadovas. Taip pat negalima bankroto pripažinti tyčiniu vien remiantis faktu, kad įmonė sudarinėjo sandorius su ja susijusiomis įmonėmis, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai valdo tie patys dalininkai. Verslas yra veikimas savo rizika. Versle nėra draudžiama sudarinėti sandorių tarp tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių asmenų. Tokie sandoriai savaime nėra niekiniai. Tačiau tuomet, jeigu tarpusavyje susiję asmenys tokius sandorius sudaro siekdami sužlugdyti vieną iš sandorio šalių ir perkelti verslą ar jo dalį į kitą teisės subjektą (esamą ar naujai sukurtą), siekiant išvengti įsipareigojimo kreditoriams įvykdymo, galima vertinti, ar įmonė neprivesta prie bankroto tyčia.

28Aplinkybes, susijusias su įmonės valdymo organų narių, jų dalyvių ar su jais susijusių asmenų neteisėtais veiksmais ar neveikimu, reikia įrodyti pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (CPK 12, 178 str.). Tik nustatęs, kad įmonės dalyvių ir (ar) valdymo organų sprendimai, neveikimas (teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymas) nulėmė įmonės bankrotą ir (ar) iš esmės apsunkino įmonės kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą, t. y. priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių, teismas gali įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Jeigu toks priežastinis ryšys nenustatytas, nėra pagrindo pripažinti, kad įmonė bankrutavo tyčia (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos mėn. 7 d. nutartis civilinėje byloje J. D. v. UAB "Gelrema", bylos Nr. 2-1938/2011).

29Iš byloje esančių duomenų, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad UAB „Bikuvos prekyba“ 2010 m. liepos 27 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Severitas“. Bankroto byla UAB „Severitas“ iškelta Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2011 m. sausio 18 d.

30Nuo UAB „Severitas“ įregistravimo 1995 m. kovo 7 d., įmonės akcininku buvo P. T.. Nuo 2003 m. kovo 12 d. iki 2010 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Severitas“ akcininke buvo L. D. T.. Įmonės vadovu nuo 1995 m. kovo 7 d. iki 2010 m. rugpjūčio 3 d. buvo V. T..

31L. D. T. 2010 m. liepos 29 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi visas turimas UAB „Severitas“ akcijas pardavė J. P., kuris nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. yra registruotas vieninteliu UAB „Severitas“ akcininku bei vadovu. Iš PVM mokėtojų registro UAB „Severitas“ išregistruotas 2010 m. spalio 7 d. (http://www.vmi.lt/lt/index.aspx?itemId=1003740).

32Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad V. T., būdamas UAB „Severitas“ vadovu, akivaizdžiai blogai organizavo bendrovės darbą, nuo 2008 metų įmonės veikla nesirūpino, tinkamai netvarkė įmonės turto, apskaitos, dokumentų, kas lėmė, jog civilinėje bankroto byloje nėra galimybės nustatyti bendrovės turėtų pajamų, išlaidų, išsiaiškinti apskaityto turto likimą ir jog tuo buvo pažeistos įmonės kreditorių teisės ir interesai, kas teismo nuomone, leido pripažinti UAB „Severitas“ bankrotą tyčiniu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia teismo išvada.

33UAB „Severitas“ akcininku bei vadovu nuo 2010 m. liepos 29 d. (Juridinių asmenų registre įregistruotas nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d.) tapus J. P., įmonė iki bankroto bylos jai iškėlimo jokios veiklos nevykdė. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad greitai po įmonės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, tai yra 2010 m. spalio 7 d., ji buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro bei J. P. parodymai, duoti 2011 m. gegužės 25 d. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 89-1-00120-11, kur jis parodė, kad jokios veiklos įmonėje nevykdė (133, 134 b.l.). Esant tokioms aplinkybėms, sprendžiant klausimą dėl UAB „Severitas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, byloje svarbu nustatyti ar buvusio UAB „Severitas“ vadovo V. T. veiksmai ar neveikimas bei priimami sprendimai galėjo lemti įmonės nemokumą, apsunkinti įmonės kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą.

34Iš byloje esančio UAB „Severitas“ 2007 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad 2007 metais įmonė turėjo 70 317 Lt vertės turto, o įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 58 032 Lt (20-22 b.l.). Įmonės balansas už 2008 metus patvirtina, kad tuo metu UAB „Severitas“ turtas sudarė 291 960 L, o įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 343 471 Lt (141-144 b.l.). Iš 2009 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad UAB „Severitas“ 2009 metais įmonės turimo turto vertė buvo 357 832 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 409 247 Lt (23 b.l.). UAB „Severitas“ 2009 m. balandžio 29 d. sudaryta pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad 2007 metais įmonės nuostoliai buvo 6 644 Lt, o 2008 metais – 63 796 Lt. Šie UAB „Severitas“ finansiniai duomenys patvirtina, kad nuo 2007 metų įmonės padėtis buvo labai sunki, ji veikė nuostolingai. Aplinkybė, kad įmonė nuo 2009 metų buvo nemoki ir veikė nuostolingai taip pat yra nustatyta įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartimi, kuria įmonei yra iškelta bankroto byla. Kadangi UAB „Severitas“ buvo nemoki, įmonės tuometinis vadovas V. T., remiantis ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalimi, privalėjo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Severitas“ iškėlimo, tačiau šios savo pareigos neįvykdė.

352007 m. lapkričio 23 d. kredito sutarties Nr. KR09-936/07, sudarytos tarp UAB „Severitas“ ir AB „Ūkio bankas“, pagrindu UAB „Severitas“ buvo suteiktas 300 000 Lt kreditas. Šios kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, nuosavybės teise priklausantis UAB „Severitas“ akcininkei L. D. T. (150-156 b.l.).

36UAB „Bikuvos prekyba“ į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Severitas“ kreipėsi 2010 m. liepos 27 d. Remiantis ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalimi, apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Bikuvos prekyba“ informavo UAB „Severitas“ 2010 m. gegužės mėnesį. V. T., žinodamas, kad UAB „Bikuvos prekyba“ ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo bei būdamas tiek UAB „Severitas“, tiek UAB „Eksperta“ vadovu, atstovaudamas abi minėtas įmones, 2010 m. liepos 23 d. sudarė skolos perkėlimo sutartį Nr. KR09-936/07-01/10, kurios pagrindu UAB „Severitas“ skola kredito davėjui AB „Ūkio bankas“ buvo perkelta naujam skolininkui UAB „Eksperta“ (146-149 b.l.). Skolos perkėlimo sutartimi UAB „Severitas“ įsipareigojimai pagal 2007 m. lapkričio 23 d. kredito sutartį Nr. KR09-936/07 nesumažėjo, o pasikeitė tik pradinis kreditorius AB „Ūkio bankas“ į UAB „Eksperta“ (CK 6.50 str., 6.101 str.). Esant tokioms aplinkybėms V. T. teiginiai, kad skolos perkėlimo sutartimi buvo siekta sumažinti UAB „Severitas“ skolas yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į skolos perkėlimo sutarties sudarymo laiką bei aplinkybes (V. T. jau buvo žinoma, kad UAB „Severitas“ ketinama kelti bankroto bylą) darytina išvada, kad minėta sutartimi buvo siekiama ne sumažinti UAB „Severitas“ skolinius įsipareigojimus, o apsaugoti L. D. T. nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris kaip kredito grąžinimo užtikrinimas buvo įkeistas AB „Ūkio bankas“.

37UAB „Severitas“ akcininkė L. D. T., įmonės vadovui V. T. žinant, kad įmonei ketinama kelti bankroto bylą, 2010 m. liepos 29 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi visas turimas UAB „Severitas“ akcijas pardavė J. P. (49 b.l.). Atsižvelgiant į minėtos sutarties sudarymo laiką ir aplinkybes (sutarties sudarymą organizavo V. T., ką patvirtina paties V. T. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, 130-131 b.l., įmonė buvo parduota asmeniui, kuris įmonėje veiklos nevykdė, nes įmonė buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro, bei kuris pirmosios instancijos teismo nerandamas, įmonė buvo parduota su skolomis ir jai grėsė bankroto bylos iškėlimas), į tai, kad visos UAB „Severitas“ skolos, tarp jų ir skola UAB „Bikuvos prekyba“, dėl kurios šis kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Severitas“ iškėlimo, atsirado iki akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, į akcijų pardavimo kainą (400 Lt), leidžia daryti išvadą, kad akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi buvo siekiama apsunkinti UAB „Severitas“ kreditorių galimybės atgauti skolas, privesti įmonę prie bankroto.

38Pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad V. T., būdamas UAB „Severitas“ vadovu, blogai organizavo įmonės darbą, netinkamai vykdė savo pareigas, nesirūpino įmonės veikla, tinkamai netvarkė įmonės turto, patvirtina tai, kad įmonės finansinėse dokumentuose neatsispindi duomenys kaip buvo panaudotas AB „Ūkio bankas“ suteiktas kreditas, nėra aišku kur yra įmonės automobiliai, o jeigu jie buvo parduoti į metalo laužą, V. T. nepasirūpino jų išregistravimu, nėra duomenų apie kitą įmonei priklaususį turtą.

39Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. T. argumentai dėl sunkios jo sveikatos būklės nuo 2008 metų yra paneigti ta aplinkybe, kad nuo 2009 m. gegužės 27 d. jis tapo UAB „Eksperta“ vadovu, taigi liga netrukdė jam tinkamai atlikti kitos įmonės vadovo pareigas.

40Teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad bankrotą būtų galima pripažinti tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, kuris sukėlė įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad UAB „Severitas“ bankrotą sukėlė būtent V. T. veiksmų visuma.

41Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

42Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

44Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėjas prašė BUAB „Severitas“ bankrotą pripažinti tyčiniu.... 5. Suinteresuoti asmenys V. T., L. D. T. nesutiko su pareiškimu. Mano, kad... 6. Suinteresuoti asmenys UAB „Creditum Vilnius“ ir UAB „Bikuvos prekyba“... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pareiškimą... 9. Byloje nustatė, kad UAB „Severitas“ nuo 2007 metų dirbo nuostolingai,... 10. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Suinteresuoti asmenys V. T. ir L.D. T. pateikė atskirąjį skundą dėl... 13. 1. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių teigti bendrovės... 14. 2. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Bendrovės automobiliai,... 15. 3. Teismas klaidingai konstatavo, jog bendrovė buvo nemoki jau nuo 2007 m.... 16. 4. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad būtent tik po minėto 2010 m.... 17. 5. Teismo atsisakymas pripažinti J. P. dalyvavimą šioje byloje būtinu ir... 18. UAB „Bikuvos prekyba“ pateikė atsiliepimą į apeliantų atskirąjį... 19. 1. Apeliantai nepagrįstai nurodo, jog byloje nenustatyta jokių aplinkybių,... 20. 2. Teismas pagrįstai ginčijamoje nutartyje nurodė, kad nuo 2007 m. UAB... 21. 3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino būtinu J. P.... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Atskirasis skundas netenkintinas.... 24. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB... 25. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12... 26. Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą... 27. Įmonės turtinę ir finansinę padėtį geriausiai turi žinoti jos vadovas.... 28. Aplinkybes, susijusias su įmonės valdymo organų narių, jų dalyvių ar su... 29. Iš byloje esančių duomenų, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko... 30. Nuo UAB „Severitas“ įregistravimo 1995 m. kovo 7 d., įmonės akcininku... 31. L. D. T. 2010 m. liepos 29 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi visas... 32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė... 33. UAB „Severitas“ akcininku bei vadovu nuo 2010 m. liepos 29 d. (Juridinių... 34. Iš byloje esančio UAB „Severitas“ 2007 m. gruodžio 31 d. balanso matyti,... 35. 2007 m. lapkričio 23 d. kredito sutarties Nr. KR09-936/07, sudarytos tarp UAB... 36. UAB „Bikuvos prekyba“ į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos... 37. UAB „Severitas“ akcininkė L. D. T., įmonės vadovui V. T. žinant, kad... 38. Pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad V. T., būdamas UAB... 39. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. T.... 40. Teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad bankrotą būtų galima pripažinti... 41. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi... 42. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 44. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutart